Byla eAS-746-822/2019
Dėl nutarimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nafta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendros Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nafta“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, dėl nutarimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas bendra Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos nafta“ (toliau – ir BĮ UAB „Baltijos nafta“, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. O3E-482 11 punktą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamą individualų teisės aktą – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. O3E-482. Nurodė, kad atsižvelgus į skundo motyvus, skundo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Teigė, kad pareiškėjo turimos neterminuotos licencijos sustabdymas reikštų bendrovės bankrotą. Pareiškėjo vertinimu, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, jos darbuotojams bei visai aviacijai.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo BĮ UAB „Baltijos nafta“ skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

9Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodoma, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad esminis reikalavimas byloje tikėtinai pagrįstas, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes jų nepritaikius bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, jos darbuotojams bei visai aviacijai yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio, t. y. pareiškėjo argumentai apie galimus nuostolius nėra tikėtinai pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (ABTĮ 70 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

10III.

11Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.

12Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu bei nurodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui neabejotinai kils sunkiai atitaisoma, didelė žala. Pareiškėjas nurodo, jog BĮ UAB „Baltijos nafta“ įsteigta 1992 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas užsiima didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais – tiekia kuro atsargas orlaiviams. Tai vienintelė pareiškėjo veikla, kurią jis vykdo ir iš kurios gauna pajamas. Pareiškėjas yra vienas pagrindinių mažų kiekių aviacinių degalų aeroklubams ir kitoms organizacijoms visoje Lietuvoje tiekėjas. Pareiškėjui 2002 m. birželio 6 d. buvo išduota neterminuota licencija Nr. 9849 O (toliau – ir licencija). Pareiškėjas subūrė savo nuolatinių klientų ratą, sukūrė darbo vietas į kurias įdarbino neįgaliuosius arba neįgaliuosius asmenis slaugančiuosius darbuotojus.

13Nurodo, jog preliminarus balansas, sudarytas 2019 m. spalio 3 d. patvirtina, jog pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 20 476 Eur. Preliminari pelno (nuostolio) ataskaita, sudaryta 2019 m. spalio 3 d. patvirtina, jog pareiškėjas II ir III metų ketvirtį veikė pelningai, atitinkamai už II ketvirtį apskaičiavo 25 736 Eur pelną, už III ketvirtį – 17 299 Eur pelną, negalėdamas prekiauti nefasuotais naftos produktais pareiškėjas IV metų ketvirtį negaus pajamų ir pelno. Darbuotojų darbo sutartys patvirtina, jog pareiškėjas yra sukūręs darbo vietas ir yra įsipareigojęs darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Būtinosios darbuotojų ir bendrovės išlaikymo išlaidos – 5 029,78 Eur. Taigi, pareiškėjui sustabdžius licencijos galiojimą, jis negali toliau tiekti kuro atsargų orlaiviams, pareiškėjas negauna pajamų, praranda pelną, iš gauto šių metų pelno toliau patirs išlaidas darbuotojų ir bendrovės išlaikymui, praras savo klientus ir tokiu būdu patirs didelę ir sunkiai atitaisomą materialinę žalą.

14Pareiškėjo vertinimu, sustabdžius licencijos galiojimą, pareiškėjas vis dar patiria darbuotojų ir bendrovės išlaikymo išlaidas ir nebegauna jokių pajamų, todėl pareiškėjas bus priverstas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo – kai įmonė nebegalės vykdyti įsipareigojimų, kurie viršys pusę į balanso įrašyto turto vertės. Taigi, bankroto atveju neatitaisomą žalą patirtų ne tik pareiškėjas, bet ir darbuotojai kartu su darbuotojų šeimomis, kas vertinama, kad pareiškėjo veiklos tęstinumas yra reikšmingas viešajam interesui.

15Pažymi, jog pareiškėjas siekia pasinaudoti proporcingomis įstatymo suteiktomis priemonėmis laikinai sureguliuoti ginčą. Nurodo, jog pareiškėjo veiklos tęsimas nepadarys žalos valstybės interesams, kadangi pareiškėjo įmonė yra stabiliai veikianti, 2013 m. pareiškėjas gavo 462 518 Eur pajamų, 2014 m. – 599 123 Eur, 2015 m. – 619 636 Eur, 2016 m. – 419 023 Eur, 2017 m. – 497 377 Eur, 2018 m. – 582 196 Eur.

16Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba, atsakovas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

17Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (redakcija Nr. IX-884) pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai padėtų efektyviau kovoti su fiktyvių įmonių veikla ir suteiktų reikšmingą kontrolės priemonę, kuri leistų laiku stabdyti šių asmenų neteisėtą veiklą ir sumažintų neigiamas pasekmes dėl mokesčių nesurinkimo. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą poveikio priemonę už šio pažeidimo padarymą – leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laikiną sustabdymą.

18Tarybos vertinimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui būtų sudarytos nevienodos sąlygos lyginant su kitais rinkoje veikiančiais tokia pat veikla užsiimančiais subjektais, kuriems taip pat nustatytas reikalavimas turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.

19Teigia, jog pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tarybos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjo argumentai, kad bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio, galimi nuostoliai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. O3E-482.

23Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, arba kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-492/2018).

25Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentų, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą iš esmės grindžia tuo, kad užsiima didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais – tiekia kuro atsargas orlaiviams, pareiškėjas yra subūręs nuolatinių klientų ratą, sukūręs darbo vietas į kurias įdarbino neįgaliuosius arba neįgaliuosius asmenis slaugančiuosius darbuotojus, todėl pareiškėjui sustabdžius licencijos galiojimą, jis negalės toliau tiekti kuro atsargų orlaiviams, pareiškėjas negaus pajamų, praras pelną ir klientus, ir tokiu būdu patirs didelę ir sunkiai atitaisomą materialinę žalą.

26Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl klientų praradimo bei didelio pajamų sumažėjimo, taip pat nepateikė jokių duomenų apie įsipareigojimus klientams ir darbuotojams, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja reali galimybė pareiškėjui patirti didelę žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti 2013–2018 metų pelno rodikliai, bei nepateiktas paskaičiuotas galimo pelno sumažėjimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas gali patirti didelę sunkiai atitaisomą žalą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

27Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam Tarybos aktui, nelaikytina ypatinga (išskirtinė) aplinkybe, patvirtinančia tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-662/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-829-442/2017; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

28Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės atsirastų sunkumų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus darbuotojams ir prarastų klientus, ženkliai pablogėtų įmonės finansinė būklė ir sukeltų riziką tolesnės veiklos vykdymo perspektyvoms, nepagrindžia, kad pareiškėjui būtų padaryta didelė žala, ir nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Tarybos nutarimo Nr. O3E-482 galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nutarimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

30Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo bendros Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nafta“ atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas bendra Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonė uždaroji akcinė... 6. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi... 9. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –... 10. III.... 11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu... 13. Nurodo, jog preliminarus balansas, sudarytas 2019 m. spalio 3 d. patvirtina,... 14. Pareiškėjo vertinimu, sustabdžius licencijos galiojimą, pareiškėjas vis... 15. Pažymi, jog pareiškėjas siekia pasinaudoti proporcingomis įstatymo... 16. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba,... 17. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (redakcija... 18. Tarybos vertinimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui... 19. Teigia, jog pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.... 23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 25. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės... 26. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių... 27. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio... 28. Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Tarybos nutarimo Nr. O3E-482... 30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo bendros Lietuvos, Suomijos ir JAV įmonės uždarosios akcinės... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti... 34. Nutartis neskundžiama....