Byla e2-545-790/2020

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Belam LT“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Belam LT“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (11.7)2-6790 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Belam LT“.

62.

7Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti stabdyti viešojo pirkimo „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“ (pirkimo Nr. 439049) (toliau – pirkimas) procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jai būtų užtikrintos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Todėl skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra gyvybiškai svarbus, kadangi, priešingu atveju, ieškovės teisės į efektyvią jos teisių gynybą būtų suvaržytos. Ieškovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju nėra jokios objektyvios skubos baigti pirkimo procedūras ir įvykdyti pirkimo sutartį. Kelyje eismo saugumas gali būti užtikrinamas kitomis priemonėmis: tinkama kelių infrastruktūra, tinkamu kelių ženklinimu, kelio ženklais, kuriais vairuotojai yra įspėjami apie kliūtis bei didžiausią leistiną greitį. Pirkimo objektas yra skirtas vairuotojų kontrolei, tačiau ir be pirkimo objekto vairuotojai gali būti kontroliuojami tiek šiuo metu turimais stacionariais greičio matavimo prietaisais, tiek kelių policijos turimais mobiliais greičio matavimo prietaisais.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Fima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

114.

12Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo preliminariai ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

135.

14Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo ketina įsigyti vidutinio greičio matavimo sistemas. Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeistų viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti nedelsiant, o to nepadarius kiltų reali didelė žala. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

166.

17Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

186.1.

19Pirmosios instancijos teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino, o konstatuodamas, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, rėmėsi tik prielaidomis. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškinyje dėstomas aplinkybes ir patikrinti, ar ieškinys grindžiamas objektyviais duomenimis. Iš ieškinio turinio bei prašymo išreikalauti įrodymus matyti, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi ieškovė šioje proceso stadijoje neturi jos ieškinio argumentus patvirtinančių duomenų, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys grindžiamas tik subjektyvaus turinio faktinių aplinkybių suvokimu, vertinimu ir interpretacijomis.

206.2.

21Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau galimai tenkinus ieškinį, ieškovė galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais – reikalauti atlyginti žalą. Tokių alternatyvių teisinių instrumentų egzistavimas pakankamai užtikrins jos teisių gynimą net ir atsakovei galimai nepalankaus sprendimo atveju. Be to, teismas ieškinio tenkinimo atveju turėtų grąžinti šalis į pirminę, prieš pažeidimo padarymą, buvusią padėtį, taigi ieškovės teisės ir teismo sprendimo vykdymas būtų užtikrintas.

226.3.

23Atsakovė pažymėjo, kad paskelbtu viešuoju pirkimu sudarė sutartį dėl vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo, kuriuo siekiama užtikrini Vyriausybės programos plano įgyvendinimą ir jam skiriamas finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Sustabdžius pirkimo procedūras, laiku nebus įgyvendinta Vyriausybės programa, o neįsisavinus biudžetinių lėšų, kitais metais dalis šių lėšų – 25 procentai – bus skiriama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti, atsakovė neteks dalies finansavimo.

246.4.

25Atsakovė paaiškino, kad 2020 m. sausio 21 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Belam LT“, sutarties suma – 2 286 049,91 Eur. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negalėdama įgyvendinti sutarties ir nepanaudodama skiriamų lėšų, dėl sumažėjusio finansavimo atsakovė negalės visa apimtimi įgyvendinti projekto. Dėl šių aplinkybių egzistuoja reali ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygota grėsmė patirti 571 512,48 Eur (25 procentai nuo sudarytos pirkimo sutarties vertės) nuostolių netekto finansavimo forma.

266.5.

27Įdiegta vidutinio greičio matavimo sistema generuos pajamas į valstybės biudžetą, nes fiksuos eismo dalyvių padarytus pažeidimus ir tuo pagrindu į biudžetą bus surenkamos baudos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje įdiegti 50 vidutinio greičio matavimo sistemos postai, per 2019 metus į valstybės biudžetą gauta 3 636 790,42 Eur pajamų. Ginčo pirkimu siekiama įdiegti dar 100 vidutinio greičio matavimo sistemos postų ir tai atitinkamai reikštų, kad šios rūšies valstybės pajamų suma padidėtų bent tris kartus. Atsakovė laiko, kad civilinės bylos nagrinėjimas galėtų trukti apie vienerius metus, o tai atitinkamai reiškia, kad valstybės iždas negautų 7 273 580,84 Eur realiai tikėtinų ir prognozuotinų pajamų. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik neekonomiškas, neproporcingas ir neefektyvus, bet ir neigiamomis pasekmėmis viršija teikiamą naudą.

286.6.

29Atsakovė pažymėjo, kad vien tai, jog perkančioji organizacija turi viešuoju pirkimu įsigyjamos paslaugos poreikį, aiškiai patvirtina, kad ieškovės nurodytos eismo saugumo užtikrinimo priemonės nėra efektyvios ir pakankamos, siekiant sumažinti eismo dalyvių žūčių keliuose skaičių.

307.

31Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Trečiasis asmuo pritaria visiems atsakovės atskirojo skundo argumentams.

328.

33Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

348.1.

35Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškovė ieškinyje analizavo pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ir suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Šiuo atveju pareikštas ieškinys ne tik atitinka visus jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, bet taip pat egzistuoja reali galimybė, jog teismas priims ieškovei palankų sprendimą.

368.2.

37Teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, tačiau perkančiajai organizacijai jau pradėjus vykdyti sutartį (jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės), atsakovė privalėtų sumokėti trečiajam asmeniui už atliktas paslaugas bei atlyginti ieškovei dėl jos neteisėtų veiksmų kilusią žalą. Tokiu būdu būtų neracionaliai švaistomos valstybės lėšos. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad tai, jog ieškovė turi teisę ateityje reikalauti žalos, nereiškia, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas. Prioritetas turėtų būti teikiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ne teisei prisiteisti patirtą žalą.

388.3.

39Lėšų grąžinimas į biudžetą negali būti pripažintas perkančiosios organizacijos patirtais nuostoliais. Visos biudžetinės lėšos turi būti panaudojamos skaidriai, todėl pradėtas teismo procesas tik padeda užtikrinti biudžetinių lėšų panaudojimo teisėtumą bei viešojo intereso apsaugą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, neįsisavinus lėšų, atsakovė neteks dalies finansavimo. Perkančioji organizacija apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jų nepagrindė nei rašytiniais įrodymais, nei imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Pirkimas buvo pradėtas dar 2019 metų I pusmetį, todėl pirkimui skirtos lėšos turėjo būti numatytos įsisavinti tais pačiais 2019 metais. Šiuo metu yra 2020 metai, tačiau perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad ji susidūrė su sunkumais perkeliant pirkimui skirtas lėšas iš 2019 metų į 2020 metus. Nepagrįsti argumentai, kad galimas lėšų perkėlimas į 2021 metus atsakovei sukeltų žalos. Be to, dabar yra metų pradžia, todėl perkančioji organizacija turės visas galimybes dar šiais metais įsisavinti lėšas.

408.4.

41Perkančioji organizacija atskirajame skunde nurodo, kad, jai neįsisavinus lėšų, nepanaudota lėšų dalis bus skirta „vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti“, taigi perkančioji organizacija pripažįsta, jog tos pačios lėšos būtų panaudotos iš esmės tam pačiam sektoriui, tai yra kelių infrastruktūrai ir saugumui užtikrinti. Todėl bet kuriuo atveju skirtos lėšos bus panaudotos viešajam interesui.

428.5.

43Perkančiosios organizacijos vadovas, viešai komentuodamas vykstančius teisminius ginčus, buvo nurodęs, kad „mes dar turime laiko, tiesiog norėtume, kad jau šiemet tiekėjas pradėtų įrenginėti matuoklius. Jei nepradės, tai vadinasi, turės kitais metais įrengti“. Taigi, vidutinio greičio matavimo sistemos diegimas nėra skubus projektas, susietas su konkrečiais biudžetiniais metais.

448.6.

45Negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad valstybė nesugeneruos tam tikrų pajamų dėl vairuotojams taikomų baudų už greičio viršijimo pažeidimus. Vykdomo pirkimo tikslas yra užtikrinti aukštesnį saugumo lygį keliuose, o ne generuoti pajamas valstybės biudžetui. Priešingai nei teigia perkančioji organizacija, viešosios tvarkos bei kelių eismo kontrolė neturėtų būti paverčiama valstybės pasipelnymo mechanizmu.

468.7.

47Tam, kad būtų sumažintas žūčių keliuose skaičius, gali būti naudojamos daugelis kitų priemonių (pvz., neblaivių vairuotojų skaičiaus mažinimas; kelių infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas; kelio ženklų tinkamas įrengimas; greičio ribojimo ženklų įrengimas pavojingose vietose; vairuotojų naudojimosi mobiliaisiais telefonais skaičiaus mažinimas; pėsčiųjų edukacija (atšvaitų naudojimas ir pan.); saugos diržų naudojimo skatinimas; šalikelių ir kelkraščių tvarkymas; techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičiaus mažinimas ir t.t.). Kaip matyti, greičio matavimo priemonės yra tik viena iš daugelio ir ne pagrindinė priemonė siekiant sumažinti žūčių skaičių keliuose bei užtikrinti eismo kelyje saugumą.

488.8.

49Perkančiosios organizacijos vadovas, komentuodamas stacionarių greičio matuoklių atjungimą pasisakė, jog „nėra taip, kad nuėmus 139 momentinius greičio matuoklius, situacija staiga pablogės, nes momentinio greičio mažinimui yra ir kitos priemonės: greičio mažinimo kalneliai, miesto vartai, dangų susiaurinimai ir kiti“. Pagal paskelbtų pirkimų sąlygas dar šiais metais bus įrengta virš 110 greičio matuoklių. Taigi, net pati perkančioji organizacija laiko, jog ir be vidutinio greičio matavimo sistemos postų egzistuoja daugelis kitų eismo saugumo užtikrinimo priemonių, kurios tinkamai įgyvendina keliamus tikslus. Vidutinio greičio matavimo sistemos postų įdiegimo nukėlimas nepaneigia galimybės tų pačių kelio atkarpų greičio kontrolę vykdyti kitos rūšies greičio fiksavimo priemonėmis.

509.

51Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Belam LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

529.1.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas ieškiniu ginčija trečiojo asmens pripažinimą pirkimo laimėtoju ir sprendimą sudaryti su juo pirkimo sutartį dėl to, kad trečiojo asmens pasiūlytas produktas tariamai neatitinka pirkime nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad analogiškame ankstesniame viešajame pirkime, kuriuo atsakovė pirko vidutinio greičio matavimo sistemas ir kurį laimėjo ieškovė, ieškovė siūlė vidutinio greičio matavimo sistemą „TraffiSection VECTOR P2P“. Ieškovė ir šiame pirkime galbūt siūlo tą pačią vidutinio greičio matavimo sistemą, tačiau toks produktas akivaizdžiai turėtų būti laikomas neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų. Trečiojo asmens teigimu, tai rodo ne sąžiningą ieškovės siekį ginti kokias nors jos pačios realias teises ar teisėtus interesus, bet tiesiog siekį bet kokiomis priemonėmis sutrukdyti trečiajam asmeniui ateiti į vidutinio greičio matavimo sistemų rinką Lietuvoje, kurioje iki šiol dominavo ieškovė.

549.2.

55Trečiojo asmens teigimu, teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl to, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimų į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas negalėjo įvertinti visų reikšmingų argumentų dėl vykdomo pirkimo svarbos visuomenės interesui.

569.3.

57Ieškovė niekaip neįgautų teisės sudaryti pirkimo sutarties ir dėl to ji šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų trečiojo asmens atžvilgiu. Atitinkamai, ieškovės ieškinys net be ginčo esmės vertinimo, vien tik vertinant preliminariai, yra visiškai nepagrįstas.

589.4.

59Pirkimu siekiamų įsigyti darbų kuo skubesnis įgyvendinimas yra neabejotinai būtinas viešajam interesui užtikrinti, to nepadarius, kiekvieną dieną yra neužtikrinamas žmonių keliuose saugumas. Vidutinio greičio matavimo sistema yra inovatyvi prevencijos ir kontrolės priemonė, skirta mažinti žuvusių ir sužeistų asmenų eismo įvykiuose skaičių, kuris nuolat didėja būtent dėl greičio viršijimo keliuose. Pirkimo objektą sudarančių vidutinio greičio matavimo sistemų paskirtis ir yra užtikrinti eismo saugumą, šias sistemas įrengiant pavojingiausiuose keliuose ir taip didelėse jų atkarpose užtikrinant eismo greičio kontrolę bei formuojant vairuotojų įpročius laikytis leistino greičio.

609.5.

61Nereikšmingais vertintini ieškovės argumentai, kad pirkimo atžvilgiu nėra skubos, nes bet kuriuo atveju pirkimo sutartis bus vykdoma ir užbaigta tik beveik po dviejų metų. Akivaizdu, kad tokie kompleksiniai greičio kontrolės sistemos pajėgumų išplėtimai negali būti užtikrinami per itin trumpą laiką. Tačiau nuolatinis jų atidėliojimas, ypatingai dėl nepagrįstų ieškinių, tik toliau nukelia galutinį sistemos įgyvendinimą ir su ja susijusio viešojo intereso užtikrinimą.

629.6.

63Pirkimas objekto neatidėliotinas įgyvendinimas yra svarbus ir dėl to, kad atsakovė turi laiku įsisavinti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Priešingu atveju didelę reikšmę greičio kontrolės Lietuvos keliuose sistemai turinčiam pirkimo objektui skirtos lėšos bus prarastos ir bus skiriamos eiliniams vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti.

6410.

65Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atsakovė pritaria trečiojo asmens atskirojo skundo argumentams.

6611.

67Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6811.1.

69Teismas neturi pareigos leisti visoms ginčo šalims pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra viena iš išimtinių teismo diskrecijos teisių. Aplinkybė, kad teismas nesuteikė galimybės atsakovei bei trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimų į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reiškia, jog prašymui išspręsti pirmosios instancijos teismui pakako ieškinyje bei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo metu turi būti nustatoma, ar ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, ar pareikštas reikalavimas grindžiamas aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to ieškovė jau detaliai pasisakė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą.

7011.2.

71Ieškovės pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau net ir tiekėjo pasiūlymo pašalinimas iš viešojo pirkimo nėra pagrindas, panaikinantis ieškovės teisinį suinteresuotumą. Ieškovė turi teisę ginti savo teises ir siekdama dalyvauti naujame pirkime. Būtent pirkimo sąlygų aiškinimas bei trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės pagrindas, nulemsiantis teismo sprendimą. Ieškovė, nepriklausomai nuo jos pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos pareikštas ieškinys yra pagrįstas.

7211.3.

73Perkančioji organizacija yra paskelbusi ne vieną pirkimą, kuriais taip pat įsigyjamos vairuotojų greičio kontrolės priemonės, leisiančios efektyviau užtikrinti visuomenės saugumą. Be to, šios priemonės bus pradėtos naudoti gerokai anksčiau, nei pradės veikti trečiojo asmens įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal paskelbtų pirkimų sąlygas, dar šiais metais bus įrengta virš 110 greičio matuoklių. Taigi, ir be pirkimo sutarties vykdymo, viešasis interesas bus užtikrintas kitomis priemonėmis.

74Teismas

konstatuoja:

75IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7612.

77Trečiasis asmuo su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštus, duomenis apie blogėjančią situaciją keliuose ir kitus įrodymus, kuriais grindė atskirojo skundo argumentus. Trečiasis asmuo atskirajame skunde pažymėjo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7813.

79Ieškovė su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – straipsnius iš žiniasklaidos priemonių ir duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie atsakovės vykdomus viešuosius pirkimus.

8014.

81Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 314, 338 straipsniai).

8215.

83Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovei ir trečiajam asmeniui, ieškovė pateikė papildomus dokumentus atskirsdamas į atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kuri iki atskirųjų skundų pateikimo žinoma nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi papildomi įrodymai gali būti svarbūs teismui sprendžiant dėl to, ar ginčo pirkimu siekiama visuomenės intereso patenkinimo ir jis reikalauja ypatingos skubos, jie priimtini.

8416.

85Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

8617.

87CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

8818.

89Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdama, kad teismas turėjo patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas objektyviais duomenimis, ar tik subjektyvia ieškovo nuomone. Trečiasis asmuo atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi pačios ieškovės pateiktas pasiūlymas galbūt neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

9019.

91Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.).

9220.

93Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimų į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus argumentais, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

9421.

95Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimą sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškovė ieškinyje analizuoja pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.

9622.

97Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje taip pat prašė išreikalauti UAB „Belam LT“ kartu su pirkimo pasiūlymu pateiktus dokumentus, per se (savaime) nereiškia, kad ieškinys, kaip teigia atsakovė, yra grindžiamas tik subjektyviais ieškovės teiginiais. Priešingai, iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovė analizavo konkrečius trečiojo asmens pateiktus dokumentus – UAB „Clavis.lt“ patvirtinimą, kuris, ieškovės teigimu, neatitiko pirkimo sąlygų 29.4 papunkčio reikalavimų. Taip pat ieškovė rėmėsi atsakovės 2020 m. sausio 3 d. rašte nurodyta informacija apie trečiojo asmens siūlomo produkto technines specifikacijas ir nurodė, kad ji neatitinka techninės specifikacijos 6.8.13 papunkčio. Be to, ieškinyje pažymėjo, kad išsamūs duomenys dėl to, ar trečiojo asmens siūlomas produktas atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 papunkčio reikalavimus, yra nurodyti UAB „Belam LT“ kartu su pasiūlymu pateiktame faile „Kamera.pdf“, tačiau šio failo perkančioji organizacija neteikė ieškovei susipažinti, taigi prašė jį išreikalauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškinys yra grindžiamas tik subjektyvia ieškovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.

9823.

99Trečiasis asmuo atskirajame skunde taip pat teigia, kad pačios ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo civilinėje byloje turėtų būti sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pašalinta iš pirkimo procedūrų ar kad jos pasiūlymas būtų pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygų. Priešingai, iš perkančiosios organizacijos 2019 m. gruodžio 18 d. rašto matyti, kad ieškovė buvo reitinguojama nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Trečia, UAB „Belam LT“ atskirojo skundo argumentai, neva ieškovės pasiūlymas galimai neatitinka pirkimo sąlygų, šioje proceso stadijoje vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi trečiasis asmuo tik daro prielaidą, jog ieškovė šiame pirkime pateikė analogišką pasiūlymą kaip ir anksčiau atsakovės vykdytame panašiame pirkime.

10024.

101Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

10225.

103Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, skundžiamas sprendimas, kuriuo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas, netektų teisinės galios ir pirkimo procedūros būtų tęsiamos, taigi ieškovė turėtų galimybę pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą, kadangi, nepaisant trečiojo asmens teikiamų prielaidų dėl ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, ieškovė nebuvo pašalinta iš pirkimo procedūrų ir dalyvavo nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tuo atveju, jei būtų pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmai, tačiau pirkimo sutartis su tiekėju jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Ieškovė net ir ieškinio patenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi netgi ir pripažinęs perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, teismas turėtų teisę nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia, o spręsti dėl alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo. Taigi, atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad alternatyvių teisinių instrumentų egzistavimas pakankamai užtikrina ieškovės teisių gynimą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

10426.

105Teismas viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

10627.

107Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

10828.

109Atsakovės teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus laiku neįgyvendinta Vyriausybės programa, dalis šių lėšų bus skiriama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti, atsakovė neteks dalies finansavimo. Be to, valstybė praras 7 273 580,84 Eur dydžio realiai tikėtinas pajamas (baudas), kurias generuotų įdiegta vidutinio greičio matavimo sistema. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu turimos (galimos taikyti) eismo saugumo užtikrinimo priemonės nėra efektyvios ir pakankamos, siekiant sumažinti eismo dalyvių žūčių keliuose skaičių. Trečiasis asmuo papildomai pažymi, kad vidutinio greičio matavimo sistema yra inovatyvi prevencijos ir kontrolės priemonė mažinti žuvusių ir sužeistų asmenų eismo įvykiuose skaičių.

11029.

111Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl pirkimo objekto – vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentams, kad vidutinio greičio matavimo priemonės yra tik viena iš daugelio priemonių siekiant užtikrinti eismo saugumą kelyje. Iš ieškovės teikiamų duomenų matyti, kad atsakovė vykdo ir kitus viešuosius pirkimus – transporto priemonių greičio matavimo mobilios įrangos ir integravimo į administracinių nusižengimų registrą programinės įrangos pirkimą, stacionarių greičio matavimo įrenginių įrengimą valstybinės reikšmės keliuose, vidutinio greičio matavimo sistemų II etapo pirkimą, kuriais taip pat siekiama užtikrinti eismo kelyje saugumą.

11230.

113Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens teikiami įrodymai – Vilniaus miesto greičio matavimo sistemos plėtros analizė, kurioje teigiama, kad vidutinis važiavimo greitis turi tiesioginę reikšmę eismo įvykių skaičiui, negali pagrįsti poreikio kuo skubiau, nelaukiant ginčo baigties, įvykdyti ginčo pirkimą. Trečiojo asmens pateikta analizė atlikta ir išvados padarytos vertinant avaringiausias Vilniaus miesto gatves, kuriose itin didelis eismo intensyvumas. Iš ginčo pirkimo techninės specifikacijos 10 priedo negalima daryti išvados, kad vidutinio greičio matuokliai bus įrengiami judriose miestų gatvėse, į bylą nepateikta duomenų, apie šių konkrečių kelių avaringumą ir to priežastis, bei tai, kad vidutinio greičio matavimo sistemos yra nedelsiant būtina įdiegti kontrolės priemonė tam, kad mažinti žuvusių ir sužeistų asmenų eismo įvykiuose skaičių. Nekvestionuodamas, kad automobilių greitis turi įtaką eismo saugumui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia atsakovės ir trečiojo asmens teiginių, jog skubus vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas yra tokios visuomeninės reikšmės, kuri nusveria poreikį užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių varžymąsi.

11431.

115Šiuo aspektu pastebėtina, kad iš pirkimo sąlygų 11 punkto matyti, jog pirkimo objekto įrengimui numatomas 18 mėnesių truksiantis darbų atlikimo terminas, į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (technologinė pertrauka), taip pat darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis dėl sutartyje nurodytų aplinkybių. Sutiktina su ieškovės atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentais, kad bet kuriuo atveju pirkimo sutartis bus vykdoma ir užbaigta tik beveik po 2 metų, todėl visuomenės interesas pirkimo objektu nebus patenkintas nedelsiant. Tai taip pat paneigia atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad pirkimą būtina vykdyti skubiai, nelaukiant ginčo baigties.

11632.

117Dėl atsakovės akcentuojamų aplinkybių, kad neįsisavinus projektui skirtų lėšų, kitais metais dalis šių lėšų bus skiriama kitiems viešiesiems poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad ji susidūrė su sunkumais perkeliant pirkimui skirtas lėšas iš 2019 metų į 2020 metus, taip pat nenurodė teisinio ir faktinio pagrindo, jog galimas lėšų perkėlimas į 2021 metus jai sukeltų žalos. Dėl argumentų, kad valstybė praras 7 273 580,84 Eur dydžio realiai tikėtinas ir prognozuojamas pajamas (baudas), kurias generuotų įdiegta vidutinio greičio matavimo sistema, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, jog pirkimo objekto tikslas yra (turi būti) kuo didesnio eismo saugumo keliuose užtikrinimas, o ne pajamų į valstybės biudžetą surinkimas baudų forma.

11833.

119Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens pateikti duomenys ir argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju visuomenės interesas įrengti vidutinio greičio matavimo sistemas yra svarbesnis, nei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

12034.

121Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

122Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.