Byla 2A-1079-302/2014
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo, pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui UAB ,,LT Technologies“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,LT Technologies“ jo naudai: 1) 17 809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą; 2) vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką, t.y. nuo jo atleidimo iš darbo iki darbdavio visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienos; 3) 2 mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri sudaro 10 684 Lt, kad būtų įvykdytas 2012-06-25 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų; 4) 64 104 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo ieškovo teisės gauti atlyginimą ir išmoką atsiradimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d iki 2012 m. birželio 25 d. dirbo UAB ,,LT Technologies“ generaliniu direktoriumi. Nuo ieškovo darbo santykių UAB "LT Technologies'" pradžios iki pabaigos beveik visas užduotis jam formulavo UAB "Lūžio taškas" - ši bendrovė nuo 2010-05-13 yra vienintelis UAB ''LT Technologies" akcininkas, vienintelės akcininkės L. K. sutuoktiniu prisistatęs A. K., kuriam ieškovas buvo atskaitingas, iš jo gaudavo ir tiesiogines užduotis, kurias žodžiu nustatytoje įmonės valdymo schemoje, buvo privaloma vykdyti. Dėl nuolatinio labai didelio darbo krūvio ieškovui buvo liepiama dirbti ilgiau, negu susitarta pagal darbo sutartį Nr. 100222-1, iš pradžių sulygta 4 valandų darbo diena ir 20 valandų darbo savaitė, o vėliau, pagal darbo sutarties pakeitimą, sulygta 8 darbo valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė, ieškovas pats neturėjo galimybės organizuoti savo darbo laiko. 2012 m. birželio 25 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, vadovaujantis Darbo kodekso 125 str. ir pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų. Per visą darbo bendrovėje laikotarpį, vien bendrovės teritorijoje buvo dirbta 533,38 valandomis ilgiau, negu buvo sutarta dirbti pagal darbo sutartį, neskaičiuojant ieškovo dirbto laiko ne atsakovo teritorijoje. Įėjimo/išėjimo į UAB "LT Technologies" teritoriją elektroniniame žurnale buvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas bendrovės teritorijoje, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo klaidingai žymimos darbo valandos, kadangi taip elgtis reikalavo L. K. ir A. K.. Ieškovas buvo nuolat iš A. K. pusės psichologiškai spaudžiamas, terorizuojamas, kad vadovas negali skaičiuoti savo darbo laiko. Taip pat ieškovas buvo spaudžiamas nuolat grasinant, kad jis ir ieškovo žmona R. K., kuri taip pat dirbo UAB "LT Technologies", bus atleisti iš darbo, jeigu neįvykdys skirtų užduočių. Be to, A. K. grasindamas atleisti iš darbo pabrėždavo, kad apsunkins kito darbo susiradimą, nes pažįsta labai daug įtakingų žmonių, kurie galėtų būti darbdaviais. Ieškovui patiriant nuolatinį stresą, psichologinę (emocinę) įtampą, baimę dėl ateities, taip pat dėl nepertraukiamo poilsio nebuvimo, pablogėjo ieškovo sveikata, atsirado nervingumas, baimės priepuoliai. Dėl to prasidėjo sunkumai bendraujant su aplinkiniais, taip pat ir bendradarbiais. Ieškovo vidutinis mėnesinis atlyginimas po mokesčių buvo 5 342,00 Lt. Skaičiuojant, kad vidutiniškai per mėnesį yra 20 darbo dienų, o darbo diena trunka 8 valandas, tai vidutinis ieškovo 1 valandos darbo užmokestis yra 33,39 Lt. Todėl už neapmokėtas 533,38 darbo valandas atsakovas ieškovui privalo sumokėti 17 809,56 Lt. Kadangi su ieškovu nebuvo atsiskaityta atsiskaitymo su darbuotoju dieną, nebuvo išmokėta visa jam priklausanti pinigų suma, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, t.y. iki pilno atsiskaitymo dienos. Ieškovas nereikalauja apmokėti už dirbtą darbą, kuris viršijo nustatytą darbo trukmę, kaip už viršvalandinį, o tik kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.

6Taip pat atsakovas neįvykdė 2012 m. birželio 25 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų nurodytų 1.2. punkte - nesuteikė darbo vietos LT AB "Lūžio taškas" įmonių grupėje ir papildomai neišmokėjo dviejų mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos - 10 684 Lt. Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala dėl patirto psichologinio ir ekonominio spaudimo, poilsio neužtikrinimo, reputacijos pablogėjimo bei dėl to sukelto streso. Nuolatinis stresas ir baimė, o taip pat laisvo laiko nuo darbo - nepertraukiamo poilsio nebuvimas sumažino ieškovo galimybes bendrauti. Todėl buvo padaryta neturtinė žala ieškovui – 64 104,00 Lt (12 mėnesių vidutinis ieškovo darbo užmokestis). Taip pat, ieškovas mano, kad yra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas už 28 493,56 Lt sumą nuo praleisto atsiskaityti termino pirmos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas UAB ,,LT Technologies“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio netenkinti. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo 17 809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą, nes ieškovo teiginiai apie tai, kad tuo metu, kai jis ėjo bendrovės vadovo pareigas, jam užduotis formulavo bendrovės akcininkas, jam buvo liepiama dirbti daugiau, nei buvo sulygta darbo sutartimi, vienareikšmiškai prieštarauja bendrovės generalinio direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) teisiniam statusui. Be to, ieškovas taip teigdamas, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Kadangi ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 25 d. ėjo atsakovo įmonės generalinio direktoriaus pareigas, tai pažymėtina ir tai, kad tuo metu pagal šių pareigų esmę ir pobūdį savo darbo laiką ieškovas tvarkė, atitinkamai organizuodamas savo darbą, atliktinas užduotis (funkcijas), savo nuožiūra. Aplinkybė, kad ieškovas, kaip jis pats teigia, ilgiau užtrukdavo darbe, nereiškia, kad tą jis darė atsakovo akcininkui paliepus, taip pat nereiškia, kad tam buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Ieškovui buvo žinoma Vidaus darbo tvarkos taisyklių Darbo poilsio laiko dalies 43 punkto nuostata apie tai, jog, vykdant tiesiogines darbo funkcijas, viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos, tarnybų vadovų ir darbuotojų darbas, viršijantis statytą darbo trukmę, taip pat šių taisyklių 138.1 punkte numatyta darbuotojo pareiga laikytis tvarkos ir drausmės (tarp jų nustatytos darbo laiko trukmės). Ieškovas klaidingai teigia, kad jo faktiškai dirbtą laiką įrodo įėjimo į atsakovo teritoriją ir išėjimo iš atsakovo teritorijos elektroniniame žurnale apsaugos darbuotojų padarytos žymos, nes iš tikrųjų tokių duomenų paskirtis yra kitokia. Įėjimo/išėjimo į bendrovės teritoriją elektroninis žurnalas įrodo tik tam tikro asmens (atsakovo darbuotojo) buvimo atsakovo teritorijoje laiką ir, priešingai, nei teigia ieškovas, neįrodo ieškovo faktiškai dirbto darbo laiko, nes ieškovo buvimas atsakovo teritorijoje netapatus ieškovo faktiškai dirbtam darbo laikui. Priešingai, nei teigia ieškovas, jo faktiškai dirbtas laikas atitinka darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygas. Atsakovo 2010 m. 02 mėn. - 2012 m. 06 mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti tiek atsakovo personalo vadovės, tiek ir paties ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo. Vadinasi, pats ieškovas, pasirašydamas nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtino juose nurodytų faktų buvimą ir teisingumą/jų atitikimą tikrovei. Be to, ieškovui kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 25 d. buvo mokamas atlyginimas už darbą. Darbuotojo gaunamo atlyginimo už darbą dydžiui įtaką daro darbuotojo faktiškai dirbto darbo laikas. Dėl to, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 17 809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą priteisimo. Atmetus šį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes tam nėra DK 141 str. 3 d. numatytų sąlygų, juolab atsakovo 2010 m. 02 mėn. — 2012 m. 06 mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti paties ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo.

8Ieškovas teigia, kad jam iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo išmokėta dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kaip tai buvo numatyta 2012 m. birželio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu 1.2 punkte. Tačiau 2012 m. birželio 25 d. susitarimas buvo sudarytas tuo metu atsakovui nežinant apie ieškovo, einant vadovo pareigas, padarytus pažeidimus, kurie paaiškėjo tik po to, kai ieškovas buvo atleistas iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų. Paaiškėjo, kad ieškovas kartu su savo sutuoktine R. K. 2011 m. vasario 11d. įsteigė UAB „TruMet", kurios vardu ieškovas, kaip UAB „TruMet" vadovas, kai kuriems atsakovo klientams pateikė sąskaitas už darbus, atliktus atsakovo ir iš atsakovo klientų priėmė atitinkamas pinigines lėšas, priklausančias tuos darbus faktiškai atlikusiam atsakovui. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovui buvo padaryta 126 519,19 Lt žalos. Dėl atsakovui ieškovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-16384-430/2012. Akivaizdu, kad paaiškėjus tokiems ieškovo veiksmams, tokiam asmeniui negalėjo būti siūloma darbo vieta UAB „Lūžio taškas" įmonių grupėje, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu (neįvykdžiusiu) savo pareigą suteikti ieškovui darbo vietą UAB „Lūžio taškas" įmonių grupėje.

9Dėl šių aplinkybių nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 64 104 Lt neturtinei žalai atlyginti, su šiuo reikalavimu atsakovas irgi nesutinka. Ieškovas yra buvęs atsakovo bendrovės generalinis direktorius (įmonės administracijos vadovas), o tokiam asmeniui keliamas rūpestingumo, apdairumo, protingumo kriterijų besilaikančio asmens standartas. Todėl suprantama, jog ieškovo darbas atsakovo bendrovėje buvo susijęs su įtampa, stresu, laisvo laiko nepakankamu buvimu ir pan., nes tai lemia bendrovės vadovui tenkanti pozityvioji atsakomybė už tinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą, tačiau per tai nesudaro pagrindo ieškovui teigti, kad atsakovas jam padarė neturtinės žalos. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 64104 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, prie ieškinio pridėtais įrodymais nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo fakto.

10Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės žurnalo duomenys nėra pakankamas pagrindas teigti, kad 533,38 valandos, nepažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, yra ieškovo išdirbtas viršvalandinis darbas, kol neįrodyta kitaip. Ieškovas nurodo, kad nutraukus darbo santykius DK 125 str. nustatyta tvarka, įmonė neįvykdė 2012-06-25 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų (nesuteikusi darbo JAB „Lūžio taškas" įmonių grupėje, nesumokėjo papildomos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos). Įmonė privalo atsiskaityti su ieškovu 2012-06-25 šalių susitarime sulygtomis sąlygomis (nesuteikusi darbo, išmokėti papildomas pareiškėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas), o vadovaujantis DK 141 str. 3 d., už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ne dėl darbuotojo kaltės, sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Atsižvelgiant į VDI kompetenciją, patirtos neturtinės žalos įvertinimas neįeina į VDI kompetencijos ribas, todėl VDI šiuo klausimu nepasisakė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priimdamas sprendimą, teismas pažymėjo, jog ieškovas byloje nepateikė duomenų, kurie pagrįstų A. K. teisę veikti UAB „Lūžio taškas" vardu, taip pat, jog įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės žurnalo duomenys nėra pakankamas pagrindas teigti, kad 533,38 valandos, nepažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, yra ieškovo išdirbtas viršvalandinis darbas ir konstatavo, jog minimi įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys parodo tik ieškovo atvykimo/išvykimo į įmonės teritoriją (patalpas) laiką, tačiau nepatvirtina, kad ieškovas tuo metu atliko savo darbines funkcijas. Be to, nurodė, kad ieškovas įmonėje dirbo generalinio direktoriaus pareigose, o pagal DK 150 str. 5 d., viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, jei taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje, ar įmonės darbo tvarkos taisyklėse, t.y. administracijos pareigūnų atžvilgiu netaikoma DK 193 str. nuostata, reglamentuojanti, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį dalyje dėl 17 809,56 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą atmetė, kaip neįrodytą, taip pat atmetė, kaip išvestinį iš pirmojo ir ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką, t.y. nuo jo atleidimo iš darbo iki darbdavio visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienos. Teismas taip pat atmetė, kaip neįrodytą ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pažymėjo, jog nutraukus su ieškovu darbo santykius DK 125 str. nustatyta tvarka, atsakovas neįvykdė 2012-06-25 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo sulygtų sąlygų 1.2 punkte, nesuteikė darbo UAB „Lūžio taškas" įmonių grupėje, nesumokėjo papildomos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos. Dėl to, konstatavo, jog įmonė privalo atsiskaityti su ieškovu 2012-06-25 šalių susitarime sulygtomis sąlygomis.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliantas J. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti apelianto reikalavimai dėl neužmokėto atlyginimo už darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką, neturtinės žalos atlyginimą; priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi; sumažinti nepagrįstai didelį bylinėjimosi išlaidų dydį, priteistą iš apelianto atsakovo naudai bei priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pateikdamas ieškinį apeliantas pateikė duomenis, kurie įrodo, jog apeliantas darbo vietoje atlikdamas savo darbo funkcijas praleido žymiai daugiau laiko, nei buvo sulygta darbo sutartyje. Teismai nepagrįstai nustatė, jog įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys parodo tik apelianto atvykimo/išvykimo į įmonės teritoriją laiką, tačiau nepatvirtina, kad ieškovas tuo metu atliko savo darbines funkcijas. Atsižvelgiant į apelianto darbo funkcijos abstraktumą, vien faktas, jog darbuotojas buvo darbo vietoje yra pakankamas teigti, jog apeliantas atliko savo darbo funkcijas. Apeliantas buvo vien formalus įmonės generalinis direktorius, neturėjo jokių galimybių vykdyti visas savo pareigas, savarankiškai ir savo nuožiūra atlikti funkcijas bei organizuoti savo ir kitų įmonių darbo laiką. Apelianto pateikti duomenys įrodo, jog vien bendrovės teritorijoje buvo dirbta 533,38 valandomis ilgiau, negu buvo susitarta dirbti pagal darbo sutartį. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose klaidingai, nesiremiant faktiškai išdirbtu apelianto darbo laiku, buvo vedama apelianto darbo laiko apskaita, todėl už šį faktiškai išdirbtą darbo laiką apeliantui nėra sumokėta. Be to, teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą priteisti iš atsakovo apelianto patirtą neturtinę žalą, neanalizavo ar egzistuoja sąlygos materialinei darbdavio atsakomybei kilti. Žalą, kurią patyrė apeliantas, įrodo 2013 m. kovo 18 d. Ąžuolyno klinikoje išduotas išrašas iš medicininių dokumentų. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nagrinėjimo metu atmetė apelianto prašymus šaukti liudytoją A. K., nors didžioji dalis apelianto reikalavimų yra susiję būtent su šio asmens, veikusio kaip atsakovo faktinis valdytojas, neteisėtais veiksmais. Be to, teismas nustatė, jog buvo patirta 12 352 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš apelianto priteisė 12 031 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir apimtį, toks bylinėjimosi išlaidų dydis apelianto manymu yra nepagrįstai didelis ir nemotyvuotas.

15Be to, apelianto manymu, šiuo atveju yra tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismas neištyrė apelianto teiktų, jo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, taip pat neapklausė didelę svarbą bylai turinčio liudytojo.

16Atsakovas UAB „LT Technologies“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmasis apeliacinio skundo argumentas negali paneigti ir nepaneigia teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 17 809,56 Lt priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad bendrovės vadovo veiksmams negali daryti įtakos nepagrįsti, nesąžiningi ir neteisėti bendrovės dalyvių veiksmai ir sprendimai, nes jų pagrindu imdamasis atitinkamų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų už jų sukeliamus neigiamus teisinius padarinius bus atsakingas būtent pats bendrovės vadovas. Dėl to apeliaciniame skunde esantys apelianto teiginiai dėl A. K. įtakos apelianto, kaip bendrovės vadovo, veiksmams atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, iš byloje esančio el. susirašinėjimo duomenų, negalima spręsti apie tai, kad A. K., kaip teigia apeliantas, formulavo užduotis ieškovui, liepė dirbti ilgiau, darė ieškovui psichologinį spaudimą ir grasino jam.

17Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pažymi, kad kaip jau buvo minėta, apeliantas yra buvęs atsakovo generalinis direktorius, kuriam yra keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui, todėl akivaizdu, jog apelianto darbas bendrovėje buvo susijęs su įtampa, stresu, laisvo laiko nepakankamu buvimu ir pan. Apeliantas laisva valia pasirinko bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, todėl rinkdamasis tokį darbą privalėjo suprasti, kad tarp jo ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai galėjo būti nutraukti ir be apelianto kaltės, esant dėl to vien tik atsakovo akcininko sprendimui. Vadinasi, apelianto nurodomas netikrumas dėl ateities, pajamų, tikėtina buvo nulemtas tiek paties apelianto emocijų ir būsenos, tiek ir paties apelianto, kaip bendrovės vadovo teisinio statuso. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto patirta nuolatinį spaudimą, išgyvenimus, grasinimą ir pan. bei neginčija darbo teisinių santykių pabaigos teisėtumo.

18Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto pozicija, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir pažymi, jog iš apeliacinio skundo nėra aišku, kuo pasireiškė CPK 414 str. nustatyto teismo aktyvaus vaidmens netinkamas įgyvendinimas teismo sprendimo priėmimo atveju, be to, apeliantas teigdamas, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytoju A. K., iš esmės nenurodė jokių konkrečių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias patvirtinti ar paneigti būtų įmanoma tik byloje apklausus A. K..

19Atsakovo manymu, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingai didelis, kadangi minėtas išlaidas pagrindžia į bylą pateikti įrodymai, be to iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas byloje pateikė pakankamai daug medžiagos, su kuria susipažinti, ją įsisavinti bei įvertinti buvo reikalinga atsakovui/jo atstovui sugaišti pakankamai nemažai laiko. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

20Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Jais įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.) arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl ko netenkino reikalavimo apmokėti jo faktiškai išdirbtą laiką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei priteisti neturtinę žalą, o taip pat pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai, išskyrus bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas tik šioje dalyje tikslinant sprendimą, kitoje dalyje atmestinas.

26Pagal DK 122 straipsnio 1 dalį prastova ne dėl darbuotojo kaltės, kuri remiantis DK 143 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įeina į darbo laiką ir yra apmokama (195 straipsniu), yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt). Nagrinėjamoje byloje ieškovo nebuvimą darbe nulėmė ne darbovietėje susidariusi padėtis, o jo paties veiksmai – išėjęs iš ligoninės ir neturėdamas nedarbingumą patvirtinančio dokumento, ieškovas negrįžo į darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei įstatymuose, nei kolektyvinėje ar darbo sutartyje nenustatyta, jog nebuvimo darbe tokiomis aplinkybėmis atvejais darbuotojui būtų garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (DK 204 straipsnis).

27Byloje nustatyta, jog ieškovas 2010-02-22 darbo sutarties Nr. 100222-1 pagrindu buvo priimtas dirbti atsakovo UAB ,,LT Technologies“ generaliniu direktoriumi (t. 1, b.l. 16-18). Darbo sutartyje buvo numatytas 3 000 Lt per mėnesį darbo užmokestis (3 p.), nustatyta 4 darbo valandų darbo dienos ir 20 valandų darbo savaitės trukmė (5 p.). Iš VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovas atsakovo įmonėje generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010-02-22 iki 2012-06-25 (t. 1, b.l. 19-24). 2012-06-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio ir darbuotojo susitarimu sąlygų (t. 1, b.l. 25), kuriuo pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 125 str. 1 d. Atsakovas įvykdė susitarime šalių suderintas sąlygas: išmokėjo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokestį už faktiškai atidirbtą laiką iki darbo sutarties nutraukimo dienos (t. 1, b.l. 54, t. 2, b.l. 13-14). Atsakovas neįvykdė susitarimo 1.2 p. vienos iš sąlygos, t.y. iki 2012-09-01 sumokėti papildomai dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes nesuteikė ieškovui darbo vietos UAB „Lužio taškas“ grupėje. Šią išmoką pirmos instancijos teismas priteisė ir šioje dalyje teismo sprendimas šalių neskundžiamas.

28Dėl apmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką.

29Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai argumentavo, jog atsakovas tinkamai atsiskaitė už faktiškai dirbtą laiką, nes ieškovo išdirbtas žymiai ilgesnis darbo laikas, nei nustatė teismas. Aplinkybę dėl išdirbto ilgesnio laiko jis grindžia įmonės įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys bei elektroninio susirašinėjimo duomenys. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, kad tiek įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys bei elektroninio susirašinėjimo duomenys nepaneigia darbo sutarties sąlygų, darbo laiko apskaitą įrodančių dokumentų bei kitų šalių nurodytų aplinkybių.

30DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Taigi pagal DK 99 straipsnio 1 dalies normą svarbu, kad būtų išreikšta šalių valia sudaryti darbo sutartį ir ji padaryta dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnyje. DK 95 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).

31Sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties šalių teisės ir pareigos (DK 94, 95 str.). Viena tokių sąlygų yra darbo laikas – šalys 2010-02-22 darbo sutartyje susitarė, kad ieškovas dirbs sutrumpintą darbo dieną, t.y. 4 darbo valandas. Ieškovas nurodė, kad vėliau buvo pakeistos sutarties sąlygos ir nustatytas ilgesnis darbo laikas – 8 darbo valandos į dieną, nors į bylą nepateikta darbo sutarties pakeitimo įrodymų, tačiau šalys šios aplinkybės neginčija, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo darbo sutarties sudarymo – 2010-02-22 iki 2010-05-01 ieškovo darbo laikas buvo apskaitomas 4 darbo valandos per dieną (t. 2, b.l. 73-79), o nuo 2010-05-01 iki atleidimo dienos - 8 darbo valandos per dieną (t 2, b.l. 79-107). Todėl tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš minėtų įrodymų yra pagrindo išvadai, kad šalys nuo 2010-05-01susitarė, jog ieškovo darbo laikas bus 8 darbo valandos per dieną. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų apie ilgesnio negu 8 darbo valandų per dieną darbo laiko susitarimą. DK 142 str. darbo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, yra diferencijuojamas į dvi atskiras dalis, t.y. pagrindinis darbo laikas ir viršvalandinis darbas, dirbamas viršijant darbo sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę. Pagal DK 150 str. 5 d. viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Todėl ieškovas prašo jo ilgiau dirbto darbo nelaikyti viršvalandiniu darbu, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, nesant susitarimo su darbdaviu dėl ilgesnio darbo laiko, jo pateiktais įrodymais įrodė, kad jis dirbo ilgesnį darbo laiką ir kad darbdavys turi apmokėti už šį darbą. Ieškovo pateikti įėjimo/išėjimo kontrolės duomenys (t. 1, b.l. 40-50) rodo, kad ieškovas tam tikru laiku atvyko ir tam tikru laiku išvyko iš darbo, galėjo būti darbovietėje, jeigu iš jos neišėjo kitu ne per kontrolę būdu, o elektroninio susirašinėjimo duomenys (t. 1, b.l. 68-178, t. 3, b.l. 17-65) rodo, kokiu metu rašyti laiškai galėjo būti išsiųsti adresato, arba gauti iš kitų adresatų, tačiau neįrodo ieškovo nurodytų aplinkybių apie darbo sutarties sąlygų – šalių sulygto darbo laiko – pakeitimo jį pailginant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ir kitos aplinkybės, jog atsakovo akcininkas vertė dirbti ilgesnę darbo dieną, negu numatyta darbo sutartyje, tuo labiau, kad ieškovo įvardintas asmuo A. K. nėra UAB „LT Technologies“ akcininkas.

32Pirmos instancijos teisingai nurodė ir akcentavo ieškovo santykius su atsakovu. Ieškovas buvo atsakovo UAB „LT Technologies“ generaliniu direktoriumi, jis pats nustatinėjo įmonėje darbo tvarką, tuo tikslu 2010-08-02 patvirtino bendrovės vidaus darbo tvarkos taisykles, kuriuos reglamentuotas darbo ir poilsio laikas bendrovėje. Šių taisyklių 40.1 p. nurodyta, kad bendrovės darbuotojų (išskyrus apsaugos darbuotojus), jei kitaip nenumatyta darbo sutartyje, darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o kasdieninė darbo laiko trukmė yra 8 valandos (40.2 p.); 43 p. nustatyta, kad vykdant tiesiogines darbo funkcijas, viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos, tarnybų, vadovų ir darbuotojų darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę. Tokiu būdu pats ieškovas nustatė taisyklę, kad darbuotojai, tame tarpe administracija ir vadovai (prie kurių priskiriamas ir ieškovas) vykdydami tiesiogines darbo funkcijas turi atlikti per nustatytą darbo trukmę. Tokią darbo trukmę ieškovas laikė teisėtą ir teisingą, nes ją fiksavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tame tarpe ir savo darbo trukmę, kurią nurodė 8 valandas per dieną (t. 2, b.l. 73-107).

33Dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymą.

34Darbo kodekso 141 straipsnio pirmoji dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymai ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, trečioji dalis įpareigoja darbdavį sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už laiką, kai uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009).

35Kadangi ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už neva ilgiau dirbtą darbo laiką teismui nebuvo pagrindo. Netenkinus šio reikalavimo teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad su ieškovu nebuvo laiku atsiskaityta ir taikyti atsakovo atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją už neatsiskaitymą su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną ir priteiti pagal nurodytą normą ieškovo prašomą kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

37Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 64 104 Lt neturtinei žalai atlyginti.

38DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

39Nagrinėjamu atveju nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad darbdavys padarė bent vieną darbo teisės pažeidimą, kuriuos nurodė ieškovas. Tokiu būdu neįrodžius teisės pažeidimo fakto nėra pagrindo priteisti prašomos žalos atlyginimą. Kolegija pažymi tai, kad pirmos instancijos teismo ieškinio tenkinimas dalyje dėl 10 684 Lt kompensacijos priteisimo, kuri šalių numatyta susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygų (t. 1, b.l. 25), nelaikytina, jog darbdavys pažeidė darbo teisinius santykius, nes šalims sudarius susitarimą dėl įsipareigojimo įdarbinti ieškovą kitoje įmonėje, arba išmokėti tam tikrą pinigų sumą jo neįdarbinus, išeina iš DK reguliavimo sferos, t.y. šiuo atveju šalys sudarė sandorį pagal civilinio kodekso normas. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo neįvykdžius tokio pobūdžio sandoriu prisiimtų įsipareigojimų.

40 Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

41Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ir tinkamai vertino įrodymus, padarydamas pagrįstas išvadas ir priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovui, kuris turėjo 4 498 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 13-16), atsižvelgiant, kad patenkinta apie 15 % reikalavimų, teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui 12 031 Lt, nes tokių išlaidų nebuvo patyręs atsakovas nagrinėjamoje byloje. Atsakovas pateikdamas bendrą sąskaitą dėl apmokėjimo išlaidas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek už kitas paslaugas, netiesiogiai suklaidino teismą, t.y. išlaidas skaičiavo nuo visos sumos, neatsižvelgdamas, kad tik dalis išlaidų yra patirta dėl šios nagrinėjamos bylos. Todėl sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintinas, nurodant, kad iš ieškovo priteistina ne 12 031 Lt, o 3 000 Lt. Toks kolegijos nustatytas išlaidų dydis atitinka Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatų taikymą bei maksimalius advokato pagalbai dydžius, kurie nustatyti Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, sumas.

44Atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas tokio pobūdžio išlaidas, kurios sudaro 4 840 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, kurie įvertinti nustatant tokias išlaidas pirmos instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija,

Nutarė

46Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. iš esmės palikti nepakeistą.

47Sprendimą patikslinti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, nurodant kad iš ieškovo J. K. priteista ne 12 031 Lt, o 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „LT Technologies“ naudai.

48Iš ieškovo J. K. priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „LT Technologies“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš... 5. Nurodė, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 22 d iki 2012 m. birželio 25 d.... 6. Taip pat atsakovas neįvykdė 2012 m. birželio 25 d. susitarimo dėl darbo... 7. Atsakovas UAB ,,LT Technologies“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio... 8. Ieškovas teigia, kad jam iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo išmokėta dviejų... 9. Dėl šių aplinkybių nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas,... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 14. Apeliantas J. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 15. Be to, apelianto manymu, šiuo atveju yra tikslinga bylą nagrinėti žodinio... 16. Atsakovas UAB „LT Technologies“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 17. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodomais... 18. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto pozicija, jog teismas, priimdamas... 19. Atsakovo manymu, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog bylinėjimosi... 20. Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimo į apeliacinį... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 23. Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Pagal DK 122 straipsnio 1 dalį prastova ne dėl darbuotojo kaltės, kuri... 27. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2010-02-22 darbo sutarties Nr. 100222-1... 28. Dėl apmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką.... 29. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai argumentavo, jog atsakovas tinkamai... 30. DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai... 31. Sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo... 32. Pirmos instancijos teisingai nurodė ir akcentavo ieškovo santykius su... 33. Dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymą.... 34. Darbo kodekso 141 straipsnio pirmoji dalis numato, kad darbdavys privalo... 35. Kadangi ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už neva ilgiau... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 37. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 64 104 Lt... 38. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 39. Nagrinėjamu atveju nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės... 40. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo... 41. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 43. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 44. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistinos atsakovo turėtos... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 46. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. iš esmės palikti... 47. Sprendimą patikslinti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, nurodant kad... 48. Iš ieškovo J. K. priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės...