Byla 2-2390/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria nepatvirtintas finansinis reikalavimas akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D. M., N. A. A. (S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D. M., N. A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria nepatvirtintas finansinis reikalavimas akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui SNORAS bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė N. C. . 2012 m. kovo 22 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio AB banko ,,Snoras“ administratoriaus pateiktą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Minėta nutartimi buvo patvirtintas ir kreditoriaus World Global Investments Ltd. 2 465 655,57 Lt ketvirtos eilės finansinis reikalavimas.

4Kreditoriai S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D. M., N. A. A. pateikė prašymą atnaujinti jiems terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovui pareikšti, įtraukti juos į atsakovo kreditorių sąrašą su tokio dydžio kreditoriniais reikalavimais: S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A. su 130 000 JAV dolerių reikalavimu kiekvieną iš jų, F. D. M. – su 46 500 JAV dolerių reikalavimu, N. A. A. – su 40 000 JAV dolerių ir 50 000 EUR reikalavimais. Nurodė, kad reikalavimo teises perėmė tuomet, kai atsakovas dar veikė kaip bankas (2011 m. lapkričio 18 d.), manė, jog įgyja saugų reikalavimą ir bet kada galės jį įgyvendinti, nemanė, kad atsakovas gali bankrutuoti. Jie yra fiziniai asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, nemoka lietuvių kalbos ir negalėjo žinoti apie atsakovo bankrotą ir jo padarinius. Nežinodami apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, teismo nustatytų terminu nepateikė kreditorinio reikalavimo atsakovui. Niekas jų neinformavo apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą ir kad jie turi pareikšti atsakovui kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjų manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus jie praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Taip pat nurodė, kad reikalavimo teises į atsakovą jie įgijo jų ir pradinio kreditoriaus World Global Investments Ltd. 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytu susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjų S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D. M., N. A. A. prašymą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atmetė.

8Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog kreditorius World Global Investments Ltd atsakovo banke sąskaitose laikė lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas šio kreditoriaus 2 465 655,57 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Pareiškėjai prašo patvirtinti jų finansinius reikalavimus, grindžiamus reikalavimo teisių į atsakovą įgijimu pagal 2011 m. lapkričio 18 d. tarp jų ir World Global Investmenst Ltd. sudarytą susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo į šio kreditoriaus sąskaitose atsakovo banke buvusias lėšas. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo nutartimis atsakovo kreditoriams terminas pareikšti finansinius reikalavimus buvo nustatytas iki 2012 m. kovo 12 d. Kreditoriai savo finansinius reikalavimus pareiškė teismui 2013 m. sausio mėn. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad terminą pareikšti finansinius reikalavimus pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių. Kreditoriai, kaip vidutiniškai atidūs ir rūpestingi asmenys, siekdami apsaugoti savo teisėtus interesus, turėjo galimybę ir netgi privalėjo informuoti atsakovą apie perimtas reikalavimo teises į jį iš karto po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, tačiau to neatliko dėl savo nerūpestingumo. Nors kreditorių atstovai tvirtina, kad atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą turėjo informuoti pradinis kreditorius World Global Investments Ltd, tačiau tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nenustatė, kuris iš kreditorių turėjo tai atlikti. Todėl teismas laikė, kad kaip vidutiniškai apdairūs ir rūpestingi, veikdami tinkamai savo interesais, jie patys buvo suinteresuoti ir turėjo informuoti atsakovą apie reikalavimo teisių įgijimą. Tinkamai atlikus šią pareigą, jie nebūtų praleidę termino finansinius reikalavimus pareikšti, kadangi būtų laiku ir tinkamai raštu informuoti apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Dėl šios priežasties nei teismas, nei atsakovas objektyviai jų negalėjo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir teismo nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti. Jokių kitų termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, pareiškėjai nenurodė, todėl jų prašymą dėl termino atnaujinimo teismas atmetė.

9Pasisakydamas dėl reikalavimų tvirtinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjai savo reikalavimus atsakovui grindžia 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytu tarp jų ir World Global Investments Ltd dėl atsakovo banke World Global Investments Ltd sąskaitose turėtų lėšų. Į šias lėšas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus World Global Investments Ltd reikalavimas. Taigi, ieškovai pretenduoja į tas pačias lėšas, į kurias įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas reikalavimas kitam kreditoriui, laiku pareiškusiam finansinį reikalavimą. Į tą patį reikalavimą negali pretenduoti du kreditoriai ir negali būti toks pats reikalavimas iš to paties teisinio santykio patvirtintas dviem kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjų reikalavimai atsakovui negali būti tvirtinami. Teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti bylos šalių valios ir reikalavimo dalyko bei pagrindo, o kreditorių pareikšto prašymo kvalifikavimas kaip prašymą pakeisti kreditorius būtent tai ir reikštų. Nagrinėjamu atveju teismo pareiga kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius neapima teisės keisti pareikšto prašymo pagrindo, dalyko ir esmės. Kita vertus, teismas konstatavo, kad kreditoriaus World Global Investments Ltd ir pareiškėjų sudarytas 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kaip matyti iš bylos duomenų, yra niekinis, todėl ir šiuo pagrindu minėti kreditoriai neįgijo reikalavimo teisių į atsakovą. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius World Global Investments Ltd sąskaitose atsakovo banke laikė lėšas. Šis kreditorius 2012 m. sausio mėn. pareiškė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl minėtose sąskaitose turėtų lėšų, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas. Pildydamas kreditorinio reikalavimo formą, šis kreditorius neužsiminė, kad reikalavimo teises į minėtas lėšas yra perleidęs kitiems asmenims. Pagal 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo iš kompanijos World Global Investments Ltd pareiškėjai kiekvienas įgijo kiekvienas po 130 000 JAV dolerių dydžio reikalavimus į atsakovą, įsipareigodami sumokėti pradiniam kreditoriui po 100 000 JAV dolerių už perimtas reikalavimo teises, F. D. M. - įgijo 46 500 JAV dolerių reikalavimą, įsipareigodamas sumokėti pradiniam kreditoriui 35 500 JAV dolerių už perimtas reikalavimo teises, o N. A. A. – įgijo 40 000 JAV dolerių ir 50 000 EUR reikalavimus, įsipareigodama už tai sumokėti pradiniam kreditoriui 100 000 JAV dolerių. Pagal susitarimo 5 punktą naujieji kreditoriai pradiniam kreditoriui sutartą kainą turėjo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau šios kainos nesumokėjo iki šiol. Pagal susitarimo 3-4 punktus reikalavimo teises naujieji kreditoriai perėmė nuo susitarimo sudarymo dienos, tačiau realiai nesiėmė jokių veiksmų savo įgytoms teisėms įgyvendinti, o pradinis kreditorius neprašė už perleistas reikalavimo teises sumokėti, dar daugiau, tokiu būdu naujieji kreditoriai leido įgytomis reikalavimo teisėmis į lėšas sąskaitose laisvai disponuoti ir toliau naudotis pradiniam kreditoriui World Global Inestments Ltd, kas neatitinka jokių logikos dėsnių ir protingo elgesio. Nors pagal susitarimo 6 punktą apie reikalavimo teisių perleidimą turėjo būti informuotas atsakovas, tačiau atsakovas apie tai nebuvo informuotas, o finansinius reikalavimus atsakovo bankroto administratoriui naujieji kreditoriai pareiškė tik 2013 m. sausio mėn. Pradinis kreditorius World Global Investments Ltd, nesilaikydamas susitarimo sąlygų, pareiškė atsakovo bankroto byloje finansinį reikalavimą visai sumai, nors pagal 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimą reikalavimo teises jau buvo perleidęs. Šios aplinkybės rodo, kad 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimo šalys nesiėmė veiksmų realiam jo įvykdymui. Kita vertus, susitarimas buvo sudarytas iš karto po to, kai atsakovui buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas), juo perleistos reikalavimo teisės į lėšų sąskaitose sumą, susidarančią atėmus maksimalią pradinio kreditoriaus gautiną indėlio draudimo išmoką (100 000 EUR), perleistos reikalavimo teisės ne vienam asmeniui, o asmenų daugetui taip, kad kiekvienas naujas kreditorius perėmė reikalavimo teises į sumą, artimą maksimaliai indėlio draudimo sumai pagal IĮID. Nors susitarime nurodoma, kad turimų sąskaitose lėšų sumą patvirtina sąskaitų išrašai, tačiau tokie susitarimo sudarymo dienai nebuvo pateikti, t. y. reikalavimo teisės nebuvo patvirtintos naujiesiems kreditoriams jokiais įrodymais. Kreditoriai atsakovui pateikė 2011 m. gruodžio 7 dienos duomenimis sąskaitų išrašus, kas leidžia daryti išvadą, jog susitarimo šalims jau nuo tada buvo žinoma apie atsakovo veiklos moratoriumą ir mokumo problemas. Be to, reikalavimo teisės į lėšas sąskaitose buvo perleistos už maždaug 20 procentų mažesnę kainą nei reikalavimo teisių reali vertė, kas normaliomis sąlygomis, nesant žinių apie banko veiklos apribojimą, neatitiktų nei protingo, nei logiškai paaiškinamo elgesio. Minėtų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad šio susitarimo tikslas buvo ne realiai perleisti reikalavimo teises, o pasinaudojant IĮIDĮ įtvirtinta indėlių draudimo sistema atsiimti visas kreditoriaus World Global Investments Ltd atsakovo banke sąskaitose turėtas lėšas, šiomis lėšomis taip pat atsiskaitant ir su tam talkinusiais asmenimis. Be to, minėtos aplinkybės taip pat sudarė pagrindą daryti išvadą, kad tiek pradiniam kreditoriui, tiek naujiesiems kreditoriams buvo žinoma apie atsakovui paskelbtą veiklos apribojimą, o 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo yra tariamas susitarimas, sudarytas realiai nesiekiant jame nurodytų pasekmių ir ketinant atgauti pradinio kreditoriaus sąskaitose buvusias lėšas apeinant Įmonių bankroto įstatyme ir Bankų įstatyme nustatytą atsiskaitymo tvarką ir eilę atsakovo bankroto byloje kitų atsakovo kreditorių sąskaita, kas neatitinka CK 1.5 įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, minėtą susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo teismas laikė tariamu sandoriu (CK 1.86 str.), sudarytu tik dėl akių, todėl ex officio konstatavo, kad jis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d., 1.95 str. 1 d.). Kreditoriams kartu atgavus visas World Global Investments Ltd. turėtas lėšas per indėlių draudimo sistemą, atitinkamai didėtų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinis reikalavimas, tuo pačiu mažėtų ketvirtoje eilėje esančių kreditorių galimybės, atsižvelgiant į atsakovo turimo turto viešai deklaruotą galimą maksimalią vertę, patenkinti savo reikalavimus. Tuo pačiu World Global Investments Ltd. dėl sudaryto susitarimo atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti atsakovo kreditoriai, turėję lėšas ar indėlius, viršijančius 345 280 Lt sumą. Teismo nuomone, toks sandoris dėl aukščiau nurodytų motyvų laikytinas ne tik tariamu (CK 1.86 str.), bet ir neatitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat prieštaraujančiu gerai moralei (CK 1.81 str.). Pagal teismų praktiką sutartis vienu metu gali būti niekinė tiek pagal CK 1.81 str., tiek pagal 1.86 str. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2012). Teismas minėto susitarimo niekinį pobūdį konstatavo ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 1.95 str. 1 d.), sprendė, kad aplinkybė, jog susitarimas buvo patvirtintas notaro, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia teismo teisės šį susitarimą laikyti tariamu ir prieštaraujančiu gerai moralei, kadangi N. A. notaras sandorio tvirtinimo metu netikrino sandorio realumo ir atitikimo gerai moralei, o tik patikrino ir patvirtino šalių parašų tikrumą ir asmenybes. Teismas taip pat sprendė, kad kadangi susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo negalioja, todėl reikalavimo teisės į kompanijos World Global Investments Ltd sąskaitose, esančiose BAB banke SNORAS, turėtas lėšas laikytinos priklausančiomis minėtai kompanijai, o ne pareiškėjams. Dėl nurodytų priežasčių šių pareiškėjų prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovo bankroto byloje teismas laikė nepagrįstais ir atmetė. Teismas pažymėjo ir tai, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką (nagrinėjamu atveju – atsakovą) tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal bylos duomenis atsakovas apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuotas tik 2013 m. sausio mėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, vadovaujantis IĮIDĮ 2straipsnio 2 dalimi, draudžiamasis įvykis, dėl kurio atsakovo indėlininkai įgijo teisę į indėlio draudimo išmokas, įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., Lietuvos banko valdybai 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsakovą pripažinus nemokiu ir jam visam laikui atėmus banko licenciją. Taigi, draudiminio įvykio dienai ir dėl šių aplinkybių reikalavimo teises į atsakovo banke World Global Investments Ltd vardu turėtose sąskaitose lėšas galėjo pareikšti tik World Global Investments Ltd (CK 6.109 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmokos atsakovo indėlininkams buvo mokamos, remiantis atsakovo 2011 m. lapkričio 24 dienos turimais duomenimis apie indėlininkus ir jų indėlius. Atsakovas 2011 m. lapkričio 24 dienai duomenų apie pareiškėjus kaip indėlininkus (reikalavimo teises turinčius asmenis) neturėjo. IĮIDĮ buvo priimtas, įgyvendinant 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų ir 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/14/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 94/19/EB, todėl IĮIDĮ nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas (Europos Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimas Von Colson ir Kamann byloje Nr.14/83, 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimas Marleasing, C-106/89 byloje). Atsižvelgiant į minėtos Direktyvos preambulėje įtvirtintą minimalaus dydžio vienam indėlininkui, o ne vienam indėliui principą, 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal IĮIDĮ nuostatas kiekvienas sąskaitos turėtojas, kad įgytų teisę į draudimo išmoką, turi turėti teisę valdyti sąskaitą ir turi būti atskleistas bankui iki draudiminio įvykio atsitikimo. Kaip lėšų World Global Investments Ltd. vardu turėtose sąskaitose valdytojas ir savininkui draudžiamojo įvykio dieną (2011 m. lapkričio 24 d.) atsakovui buvo žinoma tik ši kompanija, ji gavo maksimalią indėlio draudimo išmoką, todėl teismas sprendė, kad naujieji kreditoriai, net jeigu ir 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo būtų galiojantis ir jų reikalavimai atsakovo bankroto byloje būtų buvę patvirtinti, vis tiek nebūtų įgiję teisės į indėlio draudimo išmokas.

10III.

11Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjai S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D. M., N. A. A. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės atnaujinant praleistą terminą finansiniams reikalavimams patvirtinti bei patvirtinant pareiškėjų finansinius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas neįvertino tarp World Global Investments Ltd ir atsakovo sudarytos 2006 m. gegužės 9 d. banko sąskaitos sutarties ir jos sąlygų. Pagal šios sutarties 4.5 punktą informuoti atsakovą apie perleistas reikalavimo teises turėjo World Global Investments Ltd, o ne pareiškėjai, kurių iki susitarimo dėl reikalavimo perleidimo sudarymo su atsakovu nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja ir nenumato termino, per kurį privaloma informuoti apie reikalavimų įgijimą, ir nenumato šalies, kuri privalo apie tai informuoti. Teismas netinkamai įvertino termino praleidimą lėmusias objektyvias ir svarbias priežastis, t. y. tai, kad pareiškėjai yra užsienio piliečiai, neturintys teisinio išsilavinimo, nemokantys lietuvių kalbos, jie nebuvo informuoti apie jų teisę pareikšti finansinius reikalavimus, nežinojo apie atsakovo bankroto bylą Be to, bankai Lietuvoje veikė stabiliai, todėl pareiškėjai pagrįstai manė, kad reikalavimai į šį Lietuvos Respublikoje veikiantį banką yra visiškai saugūs, užtikrinti ir, kad jie galės savo reikalavimo teises įgyvendinti pagal savo poreikius bet kada. Šioje byloje turėjo būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2007.
  2. Pagal tarp pareiškėjų ir World Global Investments Ltd pasirašytą notariškai patvirtintą susitarimą, nuo to susitarimo pasirašymo momento pareiškėjai įgijo reikalavimo teises į World Global Investments Ltd. vardu sąskaitose banke „Snoras“ esančias lėšas. Remiantis šiuo susitarimu, nuo jo pasirašymo momento, World Global Investments Ltd neteko reikalavimo teisių į minėtas lėšas. Todėl pareiškėjai prašė patvirtinti jų turimas reikalavimo teises. World Global Investments Ltd finansinis reikalavimas į pareiškėjams perleistas lėšas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi yra patvirtintas nepagrįstai.
  3. Teismas, padarydamas išvadą, kad 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytas susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo yra niekinis, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į šalių tikrąją valią. Šioje byloje nėra jokio pagrindo pripažinti niekiniu susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo. Susitarimas buvo sudarytas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi jis yra galiojantis, atitinkantis tikrąją šalių valią ir tikslus. Notaro patvirtintas dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, t.y. prima facie įrodymu. Ginčo tarp šalių dėl to, kad reikalavimo teisės buvo perleistos pareiškėjams ir jų perleidimo momento, nėra. Tas faktas, kad dėl kažkokių priežasčių World Global Investments Ltd pateikė kreditorinį reikalavimą visai sumai, nerodo, kad tarp šalių sudarytas susitarimas yra niekinis. Be to, tai, kad pareiškėjai po susitarimo sudarymo nesiėmė jokių veiksmų dėl įgytų lėšų išsiėmimo iš sąskaitų ar jų pervedimo į kitas sąskaitas, taip pat neparodo, kad susitarimas buvo niekinis, kadangi banko sąskaitos sutarties esmė yra palūkanų už padėtą indėlį gavimas, o ne indėlio atsiėmimas. Jei teismui nepateikti bankų išrašai, kuriais remiantys šalys sudarė susitarimą, nereiškia, kad susitarimas yra niekinis, be to, teismas iš šalių nereikalavo pateikti tokių išrašų, juo labiau, kad joks įstatymas neįpareigoja šalių pridėti bankų išrašų prie reikalavimo į banko sąskaitą perleidimo sutarties.
  4. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai atsakovui pateikė sąskaitų išrašus 2011 m. gruodžio 7 d. duomenimis, kas leidžia daryti išvadą, jog susitarimo šalims jau nuo tada buvo žinoma apie atsakovo veiklos moratoriumą ir mokumo problemas. Tačiau teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis jis padarė tokią išvadą, be to, pateikti sąskaitų išrašai neparodo ir neįrodo, kad pareiškėjai žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovo mokumo problemas, apie atsakovo veiklos moratoriumą ar jam gresiantį bankrotą. Jei, kaip nurodo teismas, jau nuo 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai būtų žinoję apie atsakovo mokumo problemas ir jo veiklos moratoriumą, tai būtų laiku sužinoję ir apie atsakovui iškeltą bankroto bylą ir nebūtų praleidę termino finansiniams reikalavimams pareikšti. Jei pareiškėjai būtų žinoję apie visas problemas iki susitarimo sudarymo dienos, tai būtų sutvarkę dokumentus taip, kad perleistų reikalavimų sumos būtų ne artimos sumoms maksimaliai draudimo išmokai, o visiškai atitiktų tokias sumas maksimaliai draudimo išmokai.
  5. Notarinis susitarimo patvirtinimas parodo, kad jis buvo sudarytas ir patvirtintas būtent tą dieną, kuri yra nurodyta susitarime t. y. 2011 m. lapkričio 18 d. Tokio susitarimo parengimas, perleidžiant reikalavimo teises ne vienam, o keliems asmenims nėra paprastas ir greitas procesas, nes reikia iš anksto aptarti susitarimo sąlygas, susitarti dėl susitarimo tvirtinimo pas notarą. Tai užtrunka gana ilgą laiką. Be to, pareiškėjai yra Rusijos Federacijoje gyvenantys fiziniai asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, nemokantys lietuvių kalbos, todėl jie nežinojo ir negalėjo numatyti ne tik to, kad atsakovas bankrutuos ir kreditoriniai reikalavimai turės būti pareikšti bankroto procese, bet ir nežinojo apie Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo ir jo nustatytų draudžiamų indėlių sumų apribojimus.
  6. Nepagrįstas teismo argumentas, kad susitarimu pažeidžiama atsiskaitymo tvarka ir eilė atsakovo bankroto byloje kitų atsakovo kreditorių sąskaita. Teismas šios savo išvados niekuo nepagrindžia. Toks susitarimas nepažeidžia niekieno teisių, nes indėlių draudimas išmokėjęs draudimines sumas pareiškėjams su ta pačia suma atsistotų į atsakovo kreditorių eilę.
  7. IĮIDĮ nėra imperatyvaus draudimo, kad draudimo išmoka negali būti apskaičiuojama ir išmokama kreditoriams, apie kuriuos duomenys buvo gauti po draudžiamojo įvykio dienos. Pareiškėjų nuomone, tai, kad draudimo išmoka gali būti išmokama ir tiems kreditoriams apie kuriuos duomenys buvo gauti jau po draudžiamojo įvykio dienos, parodo tai, jog IĮIDĮ numatyta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kaip imperatyvaus įpareigojimo draudimo išmoką apskaičiuoti ir mokėti tik remiantis draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, pareiškėjų nuomone, prieštarautų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo World Global Investments Ltd prašo apeliantų atskirąjį skundą patenkinti. Taip pat prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodo, kad:

  1. Teismo teiginys, kad kreditoriai, kaip vidutiniškai atidūs ir rūpestingi asmenys, siekdami apsaugoti savo teisėtus interesus, turėjo galimybę ir netgi privalėjo informuoti atsakovą apie perimtas reikalavimo teises į jį iš karto po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, tačiau to neatliko dėl savo nerūpestingumo, neatitinka Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ bei Rusijos Federacijos Civilinio kodekso normų, jų aiškinimo bei taikymo praktikos.
  2. Teismo teiginys, kad aplinkybė, jos susitarimas buvo patvirtintas notaro, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia teismo teisės šį susitarimą laikyti tariamu ir prieštaraujančiu gerai moralei, kadangi notaras sandorio tvirtinimo metu netikrino sandorio realumo ir atitikimo gerai moralei, o tik patikrino ir patvirtino šalių parašų tikrumą ir asmenybes, neatitinka faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Prieš tvirtindama ginčo susitarimą, l. e. p. notarė N. M. A. neabejotinai įsitikino sandorio atitikimu tikriesiems šalių ketinimams ir įstatymų (Rusijos Federacijos Civilinio kodekso, Rusijos Federacijos Notariato įstatymų pagrindų ir kt.) reikalavimams, t. y. įsitikino sandorio teisėtumu ir tai patvirtino, o ne tik patikrino ir patvirtino šalių parašų tikrumą ir asmenybes. Kad sudarytas buvo notariškai patvirtintas Rusijos Federacijos Notariato įstatymų pagrindų nustatyta tvarka, vienareikšmiškai nurodoma ir Teismui pateikiamoje Sankt Peterburgo notarinės apygardos notarės Nikolskajos Olgos Vladimirovnos 2013 m. rugsėjo 6 d. pažymoje. Tai patvirtina, kad susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo yra realus sandoris, atitinkantis tikruosius šalių ketinimus ir įstatymų reikalavimus.
  3. Bet koks susitarimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik tinkamai pasirinkus taikytiną Rusijos Federacijos Civilinio kodekso normą, ją tinkamai išaiškinus bei nustačius visas jos taikymui būtinas faktines aplinkybes.
  4. Teismo teiginiai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

14Atsakovas BAB bankas ,,Snoras“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad informaciją viename pagrindinių informacijos šaltinių - BAB banko ,,Snoras“ internetiniame puslapyje galima rasti ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis, tai yra viešai prieinama informacija bei aplinkybė kurios nereikia papildomai įrodinėti. Pareiškėjai, būdami vidutiniškai apdairūs bei protingi asmenys, įgavę reikalavimo teises į šimtatūkstantines sumas, ne tik galėjo, bet ir turėjo pasirūpinti savo teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimu. CPK 185 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Taigi, pats faktas, kad susitarimas buvo sudarytas notaro akivaizdoje, neeliminuoja teismo teisės ir net pareigos vertinti jį visų kitų įrodymų, esančių byloje, kontekste.

15IV.

16Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

20Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinti pareiškėjų prašymai dėl termino finansiniams reikalavimams atsakovo bankroto byloje pareikšti atnaujinimo ir finansinių reikalavimų patvirtinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

21Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. AB bankui ,,Snoras“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. C. . Minėta nutartimi teismas nustatė vieno mėnesio terminą (nuo nutarties įsiteisėjimo) finansiniams reikalavimams pareikšti (5-9 b. l.). Nustatytu terminu, t. y. 2012 m. sausio 25 d. World Global Investments Ltd pateikė prašymą patvirtinti finansinius reikalavimus AB banko ,,Snoras“ bankroto byloje (14-16 b. l.). Nurodytas asmuo reikalavimus bankui kildino iš šalis siejusios Banko sąskaitos sutarties (28-32 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas minėto kreditoriaus 2 465 655,57Lt sumai. Apeliantai 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į AB banko ,,Snoras“ kreipėsi į atsakovo bankroto N. A. administratorių su pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliantai reikalavimo teises bankui grindė tarp jų ir World Global Investments Ltd 2011 m. lapkričio 18 d. Sudarytu susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo pirminis kreditorius World Global Investments Ltd perleido apeliantams reikalavimus į pirminio kreditoriaus AB banke ,,Snoras“ sąskaitose esančias lėšas susitarime nurodyta apimtimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo apeliantams atnaujinti termino finansiniams reikalavimams atsakovo bankroto byloje pareikšti bei įvertinęs apeliantų reiškiamo reikalavimo bankui pagrįstumą sprendė, jog apeliantų pateiktas susitarimas, iš kurių jie kildina reikalavimus bankui, yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

22Dėl trečiojo asmens World Global Investments Ltd atsiliepimo į atskirąjį skubndą

23Trečiasis asmuo World Global Investments Ltd atskirojo skundo nepateikė, prisidėjimo prie apeliantų pateikto atskirojo skundo nepareiškė. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsiliepimuose į skundą juos pateikiantis asmuo išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumenų pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvų, kurie susiję su atskirajame skunde išdėstytais argumentais (CPK 318 str. 1 d., 338 str.).

24Dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25Trečiasis asmuo World Global Investments Ltd atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

26CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, o pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Analogiška norma numatyta ir CPK 336 straipsnyje, nustatančiame, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinis skundas paprastai nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nėra keliama tokių fakto klausimų, kurie nulemtų žodinio proceso būtinumą, nėra pateikta duomenų, reikalaujančių papildomų žodinių šalių paaiškinimų, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos (CPK 321 str. 1 d., 338 str.).

28Dėl įrodymų vertinimo

29Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių išsakytų argumentų visetu, todėl apeliantų teiginiai dėl teismo nepasisakymo dėl tam tikrų apeliantų nurodytus argumentų nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

30Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių N. A. faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013; kt.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, priimdamas skundžiamą nutartį nagrinėjo šalis siejusį 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimą, vertino jo sudarymo ir kitas aplinkybes, apeliantų pateiktas siekiant įrodyti susitarimo realumą. Įvertinęs įrodymų visetą bei nustatęs, kad nustatytų faktų bei aplinkybių, leidžiančių tenkinti apeliantų prašymus nėra, teismas atmetė apeliantų reikalavimus kaip nepagrįstus.

31Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

32Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti jiems terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, o nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindą įstatymu nustatytiems terminams atnaujinti, netenkino pareiškėjų prašymo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis, o prašymą atmetė tik tuo pagrindu, jog pareiškėjai laiku neinformavo skolininko apie reikalavimo teisių perleidimą.

33Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra pasisakęs, jog nurodyta norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles.

35Šiuo atveju apeliantai prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis, jog jie yra atsakovo kreditoriai, fiziniai asmenys, gyvenantys Rusijos Federacijoje, neinformuoti nei bankroto bylą nagrinėjančio teismo, nei bankroto administratoriaus apie bankroto bylos AB bankui ,,Snoras“ iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Tai, jog apeliantai yra fiziniai asmenys, nemokantys lietuvių kalbos, neleidžia teigti, jog jie yra mažiau apsaugota teisinių santykių šalis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ir ką nurodo patys apeliantai – jų interesai yra atstovaujami profesionalaus teisininkų – advokatų Artūro Vaišvilos ir Editos Radzevičiūtės, todėl teigti, jog jų statusas apribojo jų teisines galimybes laiku pareikšti finansinius reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovui iškėlus bankroto bylą pirminis kreditorius (World Global Investments Ltd) laiku pateikė tvirtinti kreditorinius reikalavimus, kas patvirtina, jog bankrutuojančiai bendrovei žinomi kreditoriai buvo tinkamai ir laiku informuoti apie bankroto bylos iškėlimą, tuo tarpu asmenys, neinformavę apie reikalavimų į AB bankas ,,Snoras“ įgijimą, ir nesielgę atidžiai ir rūpestingai, negali reikalauti atnaujinti terminą remdamiesi tik tuo, jog nebuvo informuoti bankroto administratoriaus apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirminis kreditorius, perleidęs reikalavimus į AB banką ,,Snoras“ apeliantams, taip pat galėjo informuoti apeliantus apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Šalių sudaryto 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimo 6 punktas nurodo, kad šalys pareiškia, kad su šiuo susitarimu turi būti supažindintas skolininkas AB bankas ,,Snoras“. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors kreditorių atstovai tvirtina, kad atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą turėjo informuoti pradinis kreditorius World Global Investments Ltd, tačiau tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nenustatė, kuris iš kreditorių turėjo tai atlikti. Todėl konstatavus, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl to, jog patys apeliantai nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai, prašymo argumentai nelaikytini svarbiais ir sudarančiais pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

36Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais

37Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą ir įtraukti juos į AB bankas ,,Snoras“ kreditorių sąrašą, savo iniciatyva pripažino sandorius, iš kurių pareiškėjai kildino reikalavimus bankui niekiniais ir negaliojančiais. Apeliantai teigia, kad byloje nebuvo keliamas reikalavimas įvertinti sandorių galiojimą, todėl teismas ex officio pripažindamas sandorius niekiniais, pažeidė teisės normas, juo labiau, kad šiuo atveju pagrindas pripažinti sandorius niekiniais nebuvo akivaizdus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos atskirojo skundo argumentus.

38CK1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

39Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias ieškovo nurodytas ir tas teisės normas, kuriomis jis ir kiti proceso dalyviai nesiremia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje apeliantai grindė 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···>finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Todėl sprendžiant pareiškėjų prašymo pagrįstumą, o bankroto administratoriui nepritariant pareikštam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti byloje vyraujantį viešą interesą, bei teisingumo ir protingumo principų laikymąsi, turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant įvertinti pareiškėjų prašymo pagrįstumą, t. y. įvertinti ir susitarimo, iš kurio pareiškėjai kildino reikalavimus, galiojimą. Išnagrinėjusi atskirąjį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.

40Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantai ginčo susitarimu realiai jokių teisių pagal jį neįgijo, net neatsiskaitė su pirminiu kreditoriumi 2011 m. lapkričio 18 d. susitarime nustatytais terminais bei neinformavo skolininko apie minėtą susitarimą. Nors, kaip nurodo apeliantai, įstatymas konkretaus termino ir formos tokiam pranešimui nenustato, tačiau bet kokiu atveju jis turi būti atliktas per protingą terminą, kadangi tik nuo šio momento (informavimo) naujasis kreditorius gali remtis reikalavimo perleidimo faktu. Šiuo atveju apeliantai susitarimu įgijo reikalavimą į reikšmingas sumas, sandoriai buvo patvirtinti notarine tvarka, todėl akivaizdu, jog apeliantai turėjo būti informuoti apie pareigą pranešti skolininkui apie kreditoriaus prievolėje pasikeitimą. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad naujieji kreditoriai (apeliantai) apie perimtas reikalavimo teises skolininką informavo tik 2013 m. sausio 22 d., pareikšdami finansinį reikalavimą, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimo sudarymo dienos. Dar daugiau abejonių dėl tikrojo sandorių šalių siekiamo tikslo kelia tai, jog pirminis kreditorius – World Global Investments Ltd AB banko ,,Snoras“ bankroto byloje reikalavimus pareiškė laiku ir tinkamai, tačiau nenurodė, jog dalis reikalavimų į minėtą skolininką yra perleisti, nors susitarimu nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pirminis kreditorius praranda savo reikalavimo teisę, kai tik buvo sudarytas ginčo susitarimas (2011 m. lapkričio 18 d. susitarimo 4 punktas), dėl ko yra pagrindo abejoti, ar sandorių šalių motyvai buvo skurti reikalavimo teisės perleidimo teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, sandorio sudarymo bei vykdymo (reikalavimų pateikimo) banko bankroto byloje aplinkybės (gaunamas apeliantų prašymas patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kurių kiekvienas iš esmės neviršija VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudiminės išmokos ribų, paaiškėjus, kad pagal sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis bendra suma viršija pirminio kreditoriaus reikalavimo skolininkui sumą, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, jog tikėtina, kad 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimas buvo sudarytas nesiekiant sukurti šiame susitarime numatytų realių teisinių pasekmių, o sudarant galimybes pirminiam kreditoriui atgauti per apeliantus visas banko sąskaitose laikytas lėšas. Teismo nuomone, sudarydamos 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimą, šalys siekė tik sukurti išorinį reikalavimo teisės perleidimo vaizdą, tačiau tariamojo sandorio realiai nevykdė (nepranešė skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą per protingą terminą, pirminis kreditorius pareiškė kreditorinį reikalavimą skolininkui pats, kurį teismas patvirtino ir kt.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirojo skundo teiginiai ir argumentai, tarp jų ir argumentai, susiję su notarine susitarimo forma, nepagrindžia būtinumo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantai nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Atskirąjį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžiamas išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantų bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 3 948,09 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos turi būti mažintinos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą maksimalus dydis negali viršyti 1 500 Lt. Taigi atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus teisėjų kolegija mano, jog atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt, priteisiant jas iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko ,,Snoras“, juridinio asmens kodas 112025973, atstovaujamo bankroto administratoriaus N. C. , naudai iš apeliantų S. K. I. ( - ), S. S. Y. ( - ), L. V. S. ( - ), L. A. A. ( - ), P. D. V. ( - ), T. O. A. ( - ), F. D. M. ( - ), N. A. A. ( - ) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. po 187,5 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus ir 50 ct) iš kiekvieno apelianto.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui... 4. Kreditoriai S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D. V., T. O. A., F. D.... 5. II.... 6. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjų S.... 8. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog kreditorius World Global... 9. Pasisakydamas dėl reikalavimų tvirtinimo teismas pažymėjo, kad... 10. III.... 11. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjai S. K. I., S. S. Y., L. V. S., L. A. A., P. D.... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo World Global Investments... 14. Atsakovas BAB bankas ,,Snoras“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą... 15. IV.... 16. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 21. Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. AB bankui ,,Snoras“ buvo... 22. Dėl trečiojo asmens World Global Investments Ltd atsiliepimo į atskirąjį... 23. Trečiasis asmuo World Global Investments Ltd atskirojo skundo nepateikė,... 24. Dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 25. Trečiasis asmuo World Global Investments Ltd atsiliepime į atskirąjį... 26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nėra... 28. Dėl įrodymų vertinimo... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados... 30. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 31. Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo... 32. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog pareiškėjų prašymas... 33. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra... 35. Šiuo atveju apeliantai prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis,... 36. Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais... 37. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų prašymą atnaujinti... 38. CK1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas... 39. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo... 40. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 42. Atskirąjį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti... 45. Priteisti atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko ,,Snoras“,...