Byla B2-953-569/2015
Dėl bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių 2015-09-29 susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys R. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, LNVA „Linava”, UAB „Corpus A“, I. R

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjopareiškėjų bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ ir kreditoriaus VĮ Turto bankas skundus dėl bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių 2015-09-29 susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys R. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, LNVA „Linava”, UAB „Corpus A“, I. R.,

Nustatė

3Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB„Vevira“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“. Bankroto administratoriui UAB „Atveika“ atsistatydinus, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi bankrutuojanti UAB ,,Vevira“ paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą bankrutavusios UAB ,,Vevira“ bankroto byloje ir bankrutavusios UAB ,,Vevira“ bankroto procedūras vykdyti bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

4Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“pateikė skundą, kuriuo prašo: pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais darbotvarkės 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 klausimais kreditorių susirinkime priimtus sprendimus ir juos panaikinti; sprendimų priėmimą darbotvarkės 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 klausimais perduoti nagrinėti iš naujo bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių susirinkimui; skirti R. S. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 str., pusę jos priteisiant bankrutuojančios įmones naudai. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamų kreditorių susirinkime priimtų nutarimų projektus pasiūlė ir už juos balsavo R. S.. Kadangi R. S. kreditorinis reikalavimas yra 50,70% visų teisme patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl, jam balsuojant už šiuos nutarimų projektus, nutarimai balsų dauguma buvo priimti. Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkimo nutarimas darbotvarkės 1 klausimu prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 1 punktui, kadangi R. S. buvo UAB „Vevira“ vadovas ir tuo pagrindu jo kandidatūrą rinkti ir patvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininku, prieštarauja įstatymo numatytai tvarkai. Kreditorius R. S. iš esmės kvestionuoja ataskaitos nepakankamai išsamų turinį, o ne tiesiogiai netinkamą administratoriaus (ne)veikimą administruojant įmonę arba veikimą prieš kreditorių interesus. Mano, kad 2 nutarimas turi būti panaikintas, nes nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių susirinkimas UAB „Administratoriai LT“ administruojamu laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2015-08- 30 jokių ataskaitos trūkumų nenustatė, jų nenurodė, todėl administratoriaus parengta ataskaita atitiko įstatymo reikalavimus ir turėjo būti patvirtinta. Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto ir 23 straipsnio 11punkto nuostatoms. Nustatytas terminas administratoriui pateikti informaciją apie bankroto procesą nepagrįstai trumpas, neatitinkantis protingo termino sąvokos. Pareiškėjo teigimu, 4 nutarimas naikintinas, nes R. S. pasiūlytas, ir kreditorių susirinkime priimtas nutarimo projektas prieštarauja ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir riboja kreditorių teises. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 5, 6, 7, 8 klausimais pareiškėjas mano, kad šie nutarimai turi būti panaikinti, nes kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimų projektai naudingi vienam kreditoriui R. S.. Mano, kad komiteto rinkimas sulygintų visų kreditorių teises ir siekiamus tikslus bankroto procedūroje. Remiantis bankroto procedūros ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, tikslinga rinkti kreditorių komitetą. Pareiškėjas mano, kad 9 nutarimas turi būti panaikintas, nes kreditorių susirinkime priimto nutarimo projekte sąmatos dydis nepagrįstai mažas, neįvertinti administratoriaus atlikti darbai, veiksmai, jo patirtos išlaidos bei būsimos administravimo išlaidos. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 10, 11 klausimais, pareiškėjas mano, kad minėti nutarimų projektai prieštarauja ĮBĮ 23 straipsnio 10 punkto nuostatoms ir negali būti sąlygojama su administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimu kreditorių susirinkime. Pareiškėjo nuomone, 12 kreditorių susirinkime priimtas nutarimo projektas prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio nuostatoms, yra sąlygojamas interesų konflikto, nes R. S. savo asmeninę skolą pasiūlė parduoti įmonei neviešai, nesiekdamas gauti maksimaliai pajamų iš parduodamo turto ir tenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 13 klausimu, pareiškėjo nuomone, šis R. S. nutarimo projektas sąlygojamas interesų konflikto, nes jis prieštaravo bankroto proceso pratęsimui ir nusprendė jį baigti, nors yra ir dar gali atsirasti bankrutuojančios įmonės turto.

5Pareiškėjas kreditorius VĮ Turto bankas taip pat pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti bankrutavusios UAB „Vevira“ 2015-09-29 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju, penktuoju, šeštuoju, septintuoju, dvyliktuoju ir tryliktuoju darbotvarkės klausimais. Pareiškėjo manymu, neteisėtų nutarimų priėmimą nulėmė didžiausią balsų daugumą turinčio kreditoriaus R. S. balsai, todėl darytina išvada, jog egzistuoja interesų konfliktas – kreditorius, pasiūlęs nutarimų projektus ir jiems pritardamas, pirmiausia gynė savo, kaip skolininko interesus, ir siekė išvengti skolos gražinimo. Pareiškėjo nuomone, R. S. yra suinteresuotas, kad nebūtų sudarytas kreditorių komitetas, kad jis, turėdamas balsų daugumą, galėtų priimti sau naudingus nutarimus kreditorių susirinkime, kad kuo greičiau pasibaigtų bankroto procesas, kad nebūtų išieškota iš jo, kaip iš bankrutavusios UAB „Vevira“ skolininko, didžiulė skola. R. S. negali būti kreditorių susirinkimo pirmininku, kadangi jis buvo įmonės vadovas, be to yra interesų konfliktas tarp jo, bankrutuojančios įmonės ir bankrutuojančios įmonės kreditorių. Nutarimai priimti penktuoju, šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais turėtų būti panaikinti, kadangi jie naudingi tik vieninteliam įmonės skolininkui ir kreditoriui R. S. ir prieštaraujantys kitų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, neatitinka kitų kreditorių išreikštos valios bei teisėtų lūkesčių. Pažymi, kad už 12 nutarimo projektą – „Siūlome įmonės ilgalaikio kilnojamojo turto ir trumpalaikio turto pardavimo kainų nustatymą pavesti kreditorių komitetui“ balsavo visi balsavime dalyvavę kreditoriai, išskyrus R. S.. Tryliktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo svarstyta dėl bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto procedūros pratęsimo, balsavo visi balsavime dalyvavę kreditoriai, išskyrus R. S..

6Suinteresuotas asmuo kreditorius Lietuvos nacionalinė vežėjų automobilių asociacija „Linava“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ skundą, kuriame nurodo, kad palaiko bankroto administratoriaus skundą ir prašo jį tenkinti – pripažinti 2015-09-29 įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais. Prašo klausimą dėl baudos skyrimo R. S. už piktnaudžiavimą procesu teismui spręsti savo nuožiūra. Kreditoriaus nuomone, 1 kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyviam ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktui, kuriame įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas, savininkas. Kreditorius R. S., balsuodamas „prieš“ 2 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą, nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl egzistuoja bent menkiausia prielaida netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos. Kreditoriaus nuomone, pateiktoje bankroto administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012-11-12 – 2015-08-30 yra aptarti visi ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies 25 punkte reikšmingi aspektai. Kreditoriaus R. S. siūlyta ir jo patvirtinta informacijos teikimo tvarka prieštarauja ekonomiškumo ir protingumo principams, apsunkina bankroto procesą iš esmės. Kreditorius R. S. nepagrįstai ir neteisėtai nori susiaurinti kitų kreditorių teises, eliminuodamas iš šio bankroto administratoriaus siūlomo kreditorių šaukimo tvarkos galimybę kreditoriui (kreditoriams), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų, kai tokia teisė yra įtvirtinta ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalyje. Kreditorius R. S. nepateikė jokių argumentų, kodėl kreditorių komitetas negalėtų tinkamai atstovauti kreditoriaus R. S. interesų, kai kiti kreditoriai pareiškė priešingą nuomonę. Toks kreditoriaus R. S. balsavimas kreditorių susirinkimo darbotvarkės 10,11,13 klausimais akivaizdžiai patvirtina jo nesuinteresuotumą bankroto bylos baigtimi.

7Suinteresuotas asmuo kreditorius R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ skundą, kuriuo prašo atmesti bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto administratoriaus skundą dėl 2015-09-29 kreditorių susirinkimo nutarimų kaip nepagrįstą. Kreditoriaus teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad kreditorius buvo bankrutuojančios įmonės vadovas, tačiau jis tokiam teiginiui nepateikia jokių įrodymų. Kreditoriaus nuomone,nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos nebuvo teikta nė viena ataskaita, todėl ši administratoriaus ataskaita laikytina pirmoji, kadangi ataskaita yra už trijų metų laikotarpį, ji nėra išsami. Ataskaitoje nebuvo nurodyta: informacija apie turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimai, pardavimai, nurašymai per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandoriai, sudaryti per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; nenurodė išsamios informacijos apie įmonės turtą, ir nors pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės turtas yra parduotas, nenurodė, kam ir kada, ir už kokią sumą tai buvo padaryta. Kreditorių susirinkimas patvirtino tokią kreditorių susirinkimo tvarką, kuri užtikrintų kuo geresnį, paprastesnį ir ekonomiškesnį informacijos pateikimą kreditoriams, o bankroto administratorius nori priešingai – apsunkinti informacijos pateikimą kreditoriams. Kreditorių susirinkimas neatėmė iniciatyvos teisės šaukti kreditorių susirinkimus kreditoriams, kurių reikalavimai didesni kaip 10 proc. visų kreditorinių sumos. Pareiškėjas savo siūlytame kreditorių susirinkimo nutarimo projekte siūlė komitetą išrinkti iš 5 asmenų, neįtraukiant didžiausio kreditoriaus – R. S., kurio reikalavimas sudaro 50,70 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Tokiu būdu bankroto administratorius akivaizdžiai siekė atriboti didžiausią kreditorių nuo bankroto procedūros. Kreditoriaus nuomone, rinkti kreditorių komitetą yra visiškai netikslinga ir ekonomiškumo požiūriu, nes bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių nėra daug. Bankroto administratoriaus pasiūlytas administravimo išlaidų dydis – 22 000 Eur, pridedant mokesčius, yra neproporcingas ir nelogiškas. Kreditoriaus nuomone, kol neišspręsti klausimai dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo ir kiti klausimai, pavedimo sutarties su administratoriumi sudaryti netikslinga. Turtinė reikalavimo teisė į R. S., kreditoriaus manymu, turėtų būti pardavinėjama laisvame pardavime už ne mažesnę kaip 3000 Eur sumą. Nurodo, kad tokia kaina buvo pasiūlytą atsižvelgiant į tai, kad R. S. neturi jokio vertingo, likvidaus turto, iš kurio galima būtų efektyviai atlikti išieškojimą. Be to, jis yra kreipęsis į savo kreditorių bankrutavusią UAB „Vevira“, informuodamas, kad ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto. Kreditoriaus teigimu, įmonės bankroto proceso terminas jau yra pasibaigęs, jis negali būti tęsiamas. Mano, kad pareiškėjas nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė kreditoriaus R. S. piktnaudžiavimas.

8Suinteresuotas asmuo kreditorius I. R. pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus skundą, kuriuo prašo tenkinti skundą. Pažymi, kad su visais skundo argumentais ir prašymais sutinka. Kreditoriaus teigimu, visi skundžiami sprendimai priimti tik R. S. turimais balsais. Kiti kreditoriai buvo priešingos nuomonės ir palaikė bankroto administratoriaus siūlymus. R. S. veiksmai siūlant ir priimant vienasmeniškai kreditorių susirinkime sprendimus akivaizdžiai nepalankius kitiems kreditoriams, trukdo tęsti bankroto procedūrą, išrinkti privalomus valdymo organus, sudaryti pavedimo sutartį ir pan. Kreditoriaus manymu, R. S. tyčia vilkina bankroto procesą, siekdamas savo asmeninių interesų patenkinimo. Prašo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą skirti R. S. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9Pareiškėjų skundai tenkintini

10Byloje nustatyta, kad 2015-09-29 vyko bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai: R. S. (267880,99 balsai, 50,70 %) balsavo raštu; VSDFV Šiaulių skyriaus įgaliota atstovė E. B. (4292,63 balsai, 0,81 %) balsavo raštu; VĮ Turto banko įgaliota atstovė R. D. (112486,80 balsai, 21,29 %) balsavo raštu; LNVA „Linava“ atstovas V. M. (36130,71 balsai, 6,84 %) balsavo raštu; UAB „Corpus A“ atstovas E. S. (12828,20 balsai, 2,43 %) balsavo raštu; I. R. (11421,57 balsai, 2,16 %) balsavo raštu.Viso pateikė balsavimo raštu biuletenius kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 445040,90 Eur, t.y. 84,23 % nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo darbotvarkė: 1.Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai ir (jei to reikia) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 2. Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; 3. Dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo; 4. Dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo; 5. Dėl kreditorių komiteto dydžio; 6. Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų; 7. Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo; 8. Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymo; 9. Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo; 10. Dėl pavedimo sutarties teksto patvirtinimo;11.Dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu su bankroto administratoriumi pasirašyti pavedimo sutartį; 12. Dėl bendrovės ilgalaikio kilnojamo ir trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 13. Dėl bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto procedūros pratęsimo; 14. Einamieji klausimai.

11ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

12Pažymėtina, jog nutarimų teisėtumą bankroto bylose būtina vertinti ne tik pagal jų atitikimą nustatytai kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkai, bet ir pagal jų turinį ir esmę, kurie negali prieštarauti Įmonių bankroto įstatymo tikslams ir kreditorių interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

13Kreditorių teises bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 21 straipsnio normos. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Balsavimas kreditorių susirinkimuose taip pat neatsiejamas su kreditorių reikalavimų gynimu. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

14Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1 klausimu. Bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditoriai 2015-09-29 pirmajame kreditorių susirinkime darbotvarkės pirmu klausimu priėmė nutarimą: „išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininku – kreditorių R. S.; susirinkimo sekretoriumi – bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį; balsų skaičiavimo komisijos nerinkti.“ Pastebėtina, kad šį nutarimo variantą pasiūlė ir už šį nutarimo variantą balsavo tik kreditorius R. S..

15ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad R. S. bankrutavusios UAB „Vevira“ vadovu buvo nuo 1997-02-05 iki 2010-05-06. Kadangi ĮBĮ 23 straipsnis imperatyviai numato, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), o R. S. buvo UAB „Vevira“ vadovas, todėl, vadovaujantis ĮBĮ įstatymo nuostatomis, jis negali būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku ir eiti šias pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, šis neteisėtas, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

16Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 2 klausimu. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2012-11-22 iki 2015-08-30, kadangi ataskaita neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5dalies 25 punkte nustatytų reikalavimų. Administratorius ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos įpareigotas pataisyti savo ataskaitą pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus ir pateikti ją iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, kurį turi sušaukti ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos“. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas numato, jog kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012). Iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas, siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas reglamentuodamas kreditorių susirinkimo teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti reglamentuoja teisinį santykį susijusį su kreditorių susirinkimo teise atsisakyti tvirtinti pateiktas ataskaitas, nurodydamas, kad tokiu atveju kreditorių susirinkimas turi nustatyti ataskaitos trūkumus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad visi kreditoriai, dalyvavę susirinkime, išskyrus kreditorių R. S., balsavo už bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimą. Pažymėtina, kad kreditorius R. S. nenurodė tikslių ataskaitos trūkumų, o tik deklaratyviai nurodė, kad ataskaita neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, pateiktoje bankroto administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012-11-12 – 2015-08-30 yra aptarti visi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte reikšmingi aspektai: informacija apie bankrutavusią UAB „Vevira“, jos savininkus, įstatinį kapitalą, turto areštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus, įmonės turtą, pajamas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių susirinkimas jokių ataskaitos trūkumų nenustatė, jų nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratoriaus parengta ataskaita neatitiko įstatymo reikalavimų, ir galėjo būti patvirtinta. Pažymėtina, jog bet kada kreditoriai gali įpareigoti administratorių ne tik pateikti papildomus duomenis, tačiau ir atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitą ataskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrasis kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

17Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 klausimu. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „siūloma patvirtinti tokias pagrindines informacijos teikimo tvarkos sąlygas: 1.Bankroto administratorius kreditoriams teikia visą paprašytą informaciją apie UAB „Vevira“ bankroto procesą ir visus įmonės dokumentus; 2.Kreditoriams informacija teikiama pagal jų el. paštu atsiųstą prašymą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos; Administratorius prašomą informaciją turi teisę pateikti skanuotą el.paštu; 3.Netvirtinti administratoriaus siūlomos informacijos teikimo tvarkos 2,5,6,8 punktų. “ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kreditoriai kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte numatyta, kad administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 23 straipsnio 11punktas). Teismo vertinimu, šis nutarimas susiaurina subjektų ratą, kuris gali gauti informaciją apie bankroto bylos eigą. Taip pat numatyta teisė kreditoriams be informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą gauti ir visus įmonės dokumentus. Teismo vertinimu, įpareigojimas administratoriui teikti visus įmonės dokumentus yra netikslingas ir prieštaraujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreditorių susirinkimo trečiasis nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

18Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „Patvirtinti administratoriaus siūlomą kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką patikslinant 2 punktą taip: ,,BUAB „Vevira“ kreditorių susirinkimus šaukia teismas, bankroto administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas.“ ĮBĮ 22 straipsnyje reglamentuojama kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ kreditorius (-iai), turintis teisę reikalauti, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, siekdamas šią teisę įgyvendinti, asmeniui, turinčiam teisę šaukti kreditorių susirinkimą, privalo pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas. Gavęs kreditoriaus (-ių) prašymą ir dokumentus, asmuo, turintis teisę šaukti kreditorių susirinkimą, turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimą gali būti atsisakoma šaukti, jei nepateikiamas minėtas prašymas ir dokumentai ar yra kitų pagrįstų priežasčių, dėl kurių kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas (pavyzdžiui, siūlomi darbotvarkės klausimai nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai). Nesutinkant sušaukti kreditorių susirinkimo, asmuo, turintis teisę sušaukti kreditorių susirinkimą, turi prašančiajam pateikti motyvuotą atsisakymą šaukti kreditorių susirinkimą. Kadangi kreditorių susirinkimas priimtu nutarimu nenumatė galimybės kreditoriams, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, vertintina, kad šis nutarimas riboja kitų kreditorių teises ir prieštarauja ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl kreditorių susirinkimo ketvirtasis nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

19Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 5, 6, 7, 8 klausimais. Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „kreditorių komiteto nerinkti“. Šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų, nutarimas nepriimtas. Septintuoju darbotvarkės klausimu dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo, nutarimas nepriimtas. Aštuntuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymo, nutarimas nepriimtas. Pažymėtina, jog už bankroto administratoriaus siūlomą 5 nutarimo projektą, t. y. rinkti kreditorių komitetą iš 5 narių balsavo visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, išskyrus kreditorių R. S.. Pažymėtina, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 straipsnio 2, 3 dalis). Atsižvelgiant į bankroto byloje esančią situaciją, kad bankroto byloje yra patvirtinti 26 kreditoriai, o vienintelis kreditorius balsavęs prieš kreditorių komiteto rinkimą – R. S. - turi 50,70 proc.visų kreditorinių reikalavimų, sutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, jog nagrinėjamu atveju komiteto rinkimas sulygintų visų kreditorių teises ir siekiamus tikslus bankroto procedūroje. Remiantis bankroto procedūros ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, tikslinga būtų rinkti kreditorių komitetą, siekiant operatyviai priėmus sprendimus sklandžiai vykdyti bankroto procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimai priimti penktuoju, šeštuoju, septintuoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais naikintini, šie klausimai perduotini kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, kadangi jie naudingi tik vieninteliam įmonės skolininkui ir kreditoriui, ir prieštaraujantys kitų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesams, neatitinka kitų kreditorių išreikštos valios bei teisėtų lūkesčių.

20Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 9 klausimu. Devintuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „patvirtinti bendrą 3000 Eur įskaitant PVM administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įskaičiuotas administratoriaus atlyginimas ir visos kitos administravimo išlaidos visam bankroto procesui nuo pirmo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš JAR“. Už tokį nutarimo projektą balsavo kreditorius R. S.. Kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius siūlė savo nutarimo projektą – 2000 Eur - pridedant PVM administravimo išlaidoms ir 15 proc. sėkmės mokestį administratoriui nuo išieškotos sumos, už šį projektą balsavo kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius. Kreditorius VĮ Turto bankas siūlė 10000 Eur pridedant PVM, iš jų 5000 Eur pridedant PVM atlyginimas administratoriui ir 5000 Eur kitoms išlaidoms, už šį projektą balsavo kreditorius VĮ Turto bankas. Pažymėtina, kadadministravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, jei jis nėra panaikintas teismo arba jei kreditorių susirinkimas nėra pakeitęs savo sprendimo reguliuojamu klausimu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1304/2014). Tačiau kita vertus, kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencija spręsti su administratoriaus atlygiu ir administravimo išlaidomis susijusius klausimus nereiškia absoliučios diskrecijos. Nors šie klausimai yra priskirti kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai, sprendžiant šiuos klausimus bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į būtinumą nepažeisti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bei kreditorių teisių ir interesų.

21Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-257/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog akivaizdu, kad kreditoriai yra suinteresuoti, jog bankroto procedūrų eigoje būtų patiriamos kuo mažesnės administravimo sąnaudos. Kita vertus, toks jų interesas neretai prieštarauja bankroto administratoriaus interesui gauti kuo didesnį atlyginimą už bankroto procedūrų vykdymą. Iš esmės nei vienas, nei kitas interesas, nors jie ir prieštaringi, savaime nėra neteisėti. Todėl tokioje situacijoje labai svarbu, kad interesų derinimo procese būtų pasiekta tam tikra pusiausvyra, t.y. kad vienas iš jų nebūtų sureikšminamas tokiu lygmeniu, kad reikštų kito intereso nepagrįstą sumenkinimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste. Kitaip tariant, jei yra pagrindas manyti, kad atitinkamais nutarimais interesų pusiausvyra nėra pakankamai protingai užtikrinama, tokie nutarimai negalėtų būti pripažinti teisėtais dėl jų neatitikimo minėtiems principams. Akivaizdu ir tai, kad protinga šalių interesų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai atitinkami sprendimai priimami joms turint išsamią informaciją apie bankroto procedūrų metu atliktinų darbų tikslingumą, apimtį, trukmę, sudėtingumą ir pan. (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-877-178/2015).

22Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, administratoriaus paaiškinimus, bei šiuo metu byloje esančius duomenis apie bankrutavusios UAB „Vevira“ finansinę bei turtinę padėtį, tai, kad šiuo metu teismuose yra nagrinėjamų bylų, kuriuose bankrutavusi UAB „Vevira“ yra pareiškėja, atsakovė, sprendžia, kad konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas išvadai, kad ginčijamu nutarimu patvirtintos per mažos administravimo išlaidos, visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis ).Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-486/2010).Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju yra tikslinga panaikinti kreditorių susirinkimo devintąjį nutarimą ir klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

23Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 10 ir 11 klausimu. Dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „pavedimo sutarties teksto tvirtinimo klausimą svarstyti po to, kai bus patvirtinta pirmoji administratoriaus ataskaita“. Už minėtą nutarimą balsavo tik kreditorius R. S.. Kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo už bankroto administratoriaus pateiktą projektą. Vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „įgaliojimų suteikimo klausimą svarstyti po to, kai bus patvirtinta pirmoji administratoriaus ataskaita“.ĮBĮ imperatyviai nurodo, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio7 dalis). ĮBĮ normų analizė leidžia spręsti, kad pavedimo sutartis su bankroto procedūras vykdančiu administratoriumi nesudaroma vieninteliu atveju, t.y. tik supaprastinto bankroto proceso metu (ĮBĮ 13¹ straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad įgalioto asmens pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymas iš esmės techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (inter alia dėl jau susirinkimo nustatyto atlyginimo). Bankroto procesas turi vykti operatyviai ir sklandžiai, todėl ĮBĮ 23 straipsnio 10 punkte yra nustatyta kreditorių susirinkimo teisė įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Taigi, išdėstytų normų analizė leidžia spręsti, kad nutarimas įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką sudaryti pavedimo sutartį su bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi iš esmės yra įstatymo imperatyvas, dėl ko, nutarus dėl pavedimo sutarties sąlygų, turi būti priimtas.Todėl, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas, nenustatęs paskirto bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir nesvarstęs galimo jo pakeitimo, nustatęs administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, privalėjo sudaryti su bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi pavedimo sutartį. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad bankroto byla iškelta 2010-04-21, bankroto administratorius UAB ,,Administratoriai LT“paskirtas 2012 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2014 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš supaprastinto bankroto proceso pereita į paprastą bankrotą, taigi, jau ilgą laiką tarp bankrutuojančios įmonės ir jos administratoriaus vykdančio bankroto procedūras tęsiasi neapibrėžta ir dėl to netoleruotina situacija.Atsižvelgiant į išdėstytą, šie neteisėti, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys kreditorių susirinkimo 10, 11 nutarimai naikintini ir klausimai perduotini kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

24Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 12 klausimu. Dvyliktu darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „nutarta parduoti BUAB ,,Vevira“ 275116,66 Eur dydžio reikalavimo teisę, kylančią iš 2015-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio į skolininką R. S. laisvame pardavime už sumą ne mažesne kaip 3000 Eur asmeniui, pateikusiam rašytinį pasiūlymą dėl reikalavimo teisės įsigijimo. Neatsiradus pirkėjui per vieną mėnesį nuo šio nutarimo dienos, šaukti naują kreditorių susirinkimą ir iš naujo spręsti dėl minėtos reikalavimo teisės perleidimo tvarkos ir sąlygų.“ Už šį nutarimą balsavo kreditorius R. S.. Prieš balsavo visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai.Pažymėtina, kad dauguma kreditorių balsavo už projektą:„Siūlome įmonės ilgalaikio kilnojamojo turto ir trumpalaikio turto pardavimo kainų nustatymą pavesti kreditorių komitetui“. Pažymėtina, kad ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Šioje normoje nereglamentuota reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo) tvarka, tačiau nurodyta, kad kitas turtas (kurio pardavimo tvarka nereglamentuota) parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas sprendžia, kokia tvarka ir už kokią kainą turi būti parduota reikalavimo teisė. Iš bylos duomenų matyti, kad visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai buvo prieš kreditoriaus R. S. pasiūlytą projektą ir balsavo prieš jį. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog vienas dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, paprastai nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme kaip teisėtas nutarimo priėmimas įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Tačiau pažymėtina ir tai, kad neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012).ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta kreditorių teisė dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditoriųsusirinkimuose ir ginti savo reikalavimus reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytą procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m, gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 606/2012).Pažymėtina, jog nutarimų teisėtumą bankroto bylose būtina vertinti ne tik pagal jų atitikimą nustatytai kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkai, bet ir pagal jų turinį ir esmę, kurie negali prieštarauti Įmonių bankroto įstatymo tikslams ir kreditorių interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo 12 nutarimasekonomiškumo principo atžvilgiupažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl sutiktina su pareiškėjais, kad šis nutarimas yra sąlygotas interesų konflikto ir naudingas tik šio nutarimo projektą pasiūliusio ir už jį balsavusio kreditoriaus naudai.Minėtas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeidžia kitų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises bei teisėtus interesus, todėl dvyliktasiskreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

25Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 13 klausimu. Tryliktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „ įpareigoti administratorių per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame siūlytų kreditoriams nurašyti nerealizuotą bankrutuojančios įmonės turtą, kaip numato ĮBĮ 33 str. 7 d.“ Už šį nutarimą balsavo kreditorius R. S.. Kiti kreditoriai balsavo už projektą: „įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl BUAB „Vevira“ bankroto procedūros termino pratęsimo iki 2015 m. lapkričio 26 d.“ Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto byloje 2015 m. gegužės 29 d. buvo priimta nutartis pratęsti likvidacijos terminą bankrutavusioje UAB „Vevira“ iki 2015 m. gruodžio 31 d.Taigi likvidavimo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl vertintina, kad klausimas dėl likvidavimo termino pratęsimo spręstas skubotai. Tačiau nutarimas yra priimtas, todėl teismas vertina jo teisėtumą. Teismas pažymi, kad UAB „Vevira“ bankroto byloje nėra galutinai nuspręsta pardavimo tvarka ir parduota bankrutavusios UAB ,,Vevira“ 275116,66 Eur dydžio reikalavimo teisė, kylanti iš 2015-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio į skolininką R. S.. Todėl net nebandžius parduoti minėtos reikalavimo teisės už kuo didesnę sumą, iš karto nutarti, kad kitame kreditorių susirinkime bankroto administratorius turės siūlyti kreditoriams nurašyti nerealizuotą bankrutuojančios įmonės turtą, yra akivaizdžiai pažeidžiami bankrutuojančios UAB „Vevira“ ir jos kreditorių interesai. Teismo vertinimu, tryliktasis nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises bei teisėtus interesus, todėl tryliktasis kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

26Dėl baudos skyrimo kreditoriui R. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

27Pareiškėjas bankroto administratorius prašo skirti R. S. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, pusę jos priteisiant bankrutavusios įmones naudai.

28Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai, piktnaudžiaujančiai savo teisėmis, baudą (CPK 95 straipsnis). Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

29Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

30Nagrinėjamu atveju ginčijami nutarimai buvo priimti „už“ balsuojant vieninteliam kreditoriui R. S., kuris turi 50,70 proc. balsų. Kiti kreditoriai nesutiko su kreditoriaus R. S. pateiktais siūlymais. Teismas konstatavo, kad dauguma ginčijamų nutarimų buvo sąlygoti interesų konflikto ir naudingi tik šių nutarimo projektus pasiūliusio ir už juos balsavusio kreditoriaus – R. S. - naudai. Tačiau įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad kreditorius R. S. tyčia ir sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymo dėl baudos kreditoriui R. S. paskyrimo.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsniu, 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

Nutarė

32Panaikinti bankrutavusios UAB „Vevira“ 2015 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai ir (jei to reikia) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai“; Nr. 2„Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo“; Nr. 3 „Dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo“; Nr. 4 „Dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo“;Nr. 5 „Dėl kreditorių komiteto dydžio“; Nr. 6 „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“; Nr. 7 „Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo“; Nr. 8 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymo“; Nr. 9 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“; Nr. 10 „Dėl pavedimo sutarties teksto patvirtinimo“; Nr. 11 „Dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu su bankroto administratoriumi pasirašyti pavedimo sutartį“; Nr. 12 „Dėl bendrovės ilgalaikio kilnojamo ir trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“; Nr. 13 „Dėl bankrutavusios UAB „Vevira“ bankroto procedūros pratęsimo“ ir klausimus perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui.

33Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjopareiškėjų bankroto... 3. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB„Vevira“... 4. Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“pateikė... 5. Pareiškėjas kreditorius VĮ Turto bankas taip pat pateikė teismui skundą,... 6. Suinteresuotas asmuo kreditorius Lietuvos nacionalinė vežėjų automobilių... 7. Suinteresuotas asmuo kreditorius R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo... 8. Suinteresuotas asmuo kreditorius I. R. pateikė atsiliepimą į bankroto... 9. Pareiškėjų skundai tenkintini... 10. Byloje nustatyta, kad 2015-09-29 vyko bankrutavusios UAB „Vevira“... 11. ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises... 12. Pažymėtina, jog nutarimų teisėtumą bankroto bylose būtina vertinti ne tik... 13. Kreditorių teises bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 21 straipsnio normos.... 14. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1 klausimu. Bankrutavusios... 15. ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę... 16. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 2 klausimu. Antruoju... 17. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 klausimu. Trečiuoju... 18. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu. Ketvirtuoju... 19. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 5, 6, 7, 8 klausimais.... 20. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 9 klausimu. Devintuoju... 21. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui,... 22. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, byloje... 23. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 10 ir 11 klausimu.... 24. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 12 klausimu. Dvyliktu... 25. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 13 klausimu. Tryliktuoju... 26. Dėl baudos skyrimo kreditoriui R. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis... 27. Pareiškėjas bankroto administratorius prašo skirti R. S. maksimalią baudą... 28. Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai,... 29. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški... 30. Nagrinėjamu atveju ginčijami nutarimai buvo priimti „už“ balsuojant... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsniu,... 32. Panaikinti bankrutavusios UAB „Vevira“ 2015 m. rugsėjo 29 d. kreditorių... 33. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui,...