Byla e2-1596-781/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ atstovams bankroto administratorei O. P. ir advokatui J. M. (J. M.), atsakovų L. Č. ir V. Č. atstovei advokatei E. R., trečiajam asmeniui D. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“, kuriai atstovauja bankroto administratorė O. P., ieškinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

31.

4Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės BUAB „Alnora“ buvusio vadovo L. Č. ir akcininko V. Č. netinkamo savo pareigų vykdymo – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei bei dėl to atsiradusios žalos priteisimo.

5II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

62.

7Ieškovė BUAB „Alnora“, kuriai atstovauja bankroto administratorė O. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų L. Č. ir V. Č. 131 533,07 Eur dydžio žalą; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83.

9Ieškovė nurodo, kad atsakovai L. Č., buvęs BUAB „Alnora“ vadovas, ir V. Č., BUAB „Alnora“ vienintelis akcininkas, nesirūpino BUAB „Alnora“ finansine padėtimi ir, ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, anot ieškovės, atsakovai yra atsakingi už žalos padarymą ieškovės kreditoriams.

104.

11Pažymi, kad atsakovų atsakomybė yra solidari, nes nė vienas iš jų neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės teigimu, atsakovas V. Č., būdamas vienintelis bendrovės akcininkas, turėjo pareigą taip pat rūpintis bendrovės finansine padėtimi, privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) suteikta teise susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita, bei būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo dėti visas pastangas, kad jo įmonė vykdytų iš esmės teisėtą ir sąžiningą veiklą, tokiu būdu užtikrinant ieškovės kreditorių interesus. Tačiau, anot ieškovės, atsakovas buvo pasyvus, o tai nulėmė žalos padarymą ieškovės kreditoriams. Ieškovė nurodo, kad atsakovas apie itin nuostolingą ieškovės veiklą objektyviai žinojo jau nuo 2006 m., tačiau jokių veiksmų, siekiant inicijuoti bankroto procesą, nesiėmė, bei leido bendrovės vadovui L. Č. (savo tėvui) toliau nuostolingai vadovauti įmonei ir didinti pažeistų kreditorių interesų apimtį. Taip pat teigia, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo V. Č. buvo priteista suma, kurią jis be pagrindo buvo gavęs iš ieškovės.

125.

13Ieškovė aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, nurodė, jog įmonė jau 2011 m. ir 2012 m. atitiko nemokios įmonės apibrėžimą; be to, antstoliai net 14 vykdomųjų bylų buvo grąžinę vykdomuosius dokumentus išieškotojams su išieškojimo negalimumo aktais. Anot ieškovės, bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2011 m. sausio mėn., todėl atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė; priešingai, klaidino įmonės kreditorius, mokesčių administratorių ir teismą dėl realios įmonės finansinės padėties – nepagrįstai įtraukę į bendrovės turtą neegzistuojančią 261 441 Lt dydžio reikalavimo teisę į D. G., t. y. nurodę melagingus duomenis. Ieškovės manymu, teisės aktai nesuteikia teisės juridiniam asmeniui ar atskiriems jo valdymo organams įtraukti į juridinio asmens finansinės veiklos dokumentus hipotetines ar dar tik ginčo objektu esančias skolas, todėl, anot ieškovės, minėta reikalavimo teisė į D. G., dėl kurios vyko teisminiai ginčai, negalėjo būti įtraukiama į įmonės buhalterinę apskaitą bei atitinkamai į turto masę. Pažymi, kad būtent minėtos reikalavimo teisės įtraukimas į įmonės balansus, dėl ko buvo iškreipta įmonės reali finansinė padėtis, leido du kartus suklaidinti Vilniaus apygardos teismą, kuris sprendė bendrovės kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei (juos atmesdamas). Ieškovė nurodo, kad atsakovas L. Č. bandė ir trečią kartą suklaidinti teismą, nagrinėjusį klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, pakartotinai įtraukdamas į bendrovės turimo turto masę reikalavimo teisę į D. G., kuri tuo metu jau buvo atmesta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau teismas nesivadovavo nurodytais duomenimis.

146.

15Ieškovė aiškina, kad buvęs įmonės vadovas L. Č., nagrinėjant pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, taip pat tyčia nenurodė duomenų apie įmonės atžvilgiu priteistas skolas, pradėtus išieškojimus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad L. Č. du kartus buvo baustas už antstolių reikalavimų nevykdymą, t .y. dėl UAB „Alnora“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir informacijos apie įmonės turimą turtą nepateikimą.

167.

17Ieškovė teigia, kad atsakovas L. Č. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, jog prieš bankroto procesą UAB „Alnora“ tariamai turėjo 460 941 Lt vertės turto, tačiau nuo pat bankroto proceso pradžios bankroto administratorei nepavyko rasti visiškai jokio bendrovės vadovo deklaruoto turto, kurį realizavus būtų bent minimali galimybė tenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, pažymi, kad atsakovai visiškai nebendradarbiavo su bankroto administratore, o bendrovės vadovas net klaidino bankroto administratorę, teigdamas apie tariamai įmonės turimą turtą, nors tokio turto įmonė neturėjo (apie D. G. tariamą skolą, nors šis reikalavimas buvo galutinai atmestas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi), taip pat reiškė nepagrįstą kreditorinį reikalavimą (jo dalį).

188.

19Aiškina, kad L. Č., po bankroto bylos iškėlimo įmonei (ieškovei), vengė perduoti paskirtai bankroto administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, vėliau perdavė tik dalį dokumentų.

209.

21Ieškovė nurodo, kad įmonė nuo 2006 m. veikė nuostolingai, o nuo 2011 m. sausio mėn. veiklos faktiškai nebevykdė, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreipiamasi, priešingai, kaip minėta, buvo teikiami melagingi duomenys apie bendrovės turtą, siekiant užkirsti kelią bankroto bylos iškėlimui. Pažymi, kad įmonės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis sudaro 154 702,68 Eur, tačiau iš jų 23 169,61 Eur dydžio reikalavimas priklauso L. Č., t. y. atsakingam už žalą asmeniui, todėl ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų likusius 131 533,07 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus, kurie atsirado po 2011 m. sausio 1 d. ir iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

2210.

23Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei įmonei priklausiusių transporto priemonių.

2411.

25Atsakovai L. Č. ir V. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai nurodo, kad ieškovė neįrodė visų įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų.

2612.

27Teigia, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų; pažymi, jog ieškovė nemokia tapo ne anksčiau nei 2014 m. gruodžio 2 d. (o ne 2011 m. sausio mėn., kaip nurodė ieškovė), kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2014, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys D. G. dėl 75 718,55 Eur (261 441 Lt) skolos priteisimo. Atsakovų vertinimu, tik tada sumažėjo ieškovės turto masė nurodyta suma (261 441 Lt) ir įmonė galimai tapo nemoki. Aiškina, kad iki teisminių ginčų su D. G. pabaigos atsakovai neturėjo ne tik pareigos, bet ir pagrindo inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo moki (tą buvo konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas dviejose savo nutartyse, sprendęs klausimus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei).

2813.

29Atsakovų nuomone, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti sumos, t. y. ieškovė nepagrindė kaip kai kurių dokumentų neperdavimas ieškovės bankroto administratorei sąlygojo ieškovės kreditorinių reikalavimų sumą; taip pat ieškovė nepagrindė kaip atsakovų nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo sąlygojo ieškovės žalą, lygią visai patvirtintai ieškovės kreditorinių reikalavimų sumai. Atsakovai pažymi, kad, remiantis teismų praktika, žala, kilusi dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti nustatoma vertinant ne bendrą įmonės skolų apimtį, o konkrečią skolų sumą, kuri išaugo būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku.

3014.

31Atsakovai taip pat teigia, kad nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės patirtos žalos, net jeigu tokia ir būtų nustatyta. Aiškina, kad ieškovės finansiniai sunkumai prasidėjo ieškovei įsivėlus į teisminius ginčus su D. G., tačiau atsakovai tikėjosi, jog esant ieškovei palankiai šio ginčo baigčiai, bus galima tęsti ieškovės veiklą, ir tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys D. G., tapo aišku, kad bendrovės finansinės padėties stabilizuoti nepavyks, bei tik tada buvo galima reikalauti iš atsakovų bankroto bylos inicijavimo, tačiau jau 2015 m. sausio 22 d. teismui buvo pateiktas kreditoriaus D. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, anot atsakovų, jie nepažeidė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

3215.

33Nurodo, kad atsakovai yra perdavę ieškovės bankroto administratorei visus ieškovės apskaitos dokumentus, todėl negali pateikti teismui daugiau dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kada tiksliai ieškovė tapo nemokia, tačiau, kaip minėta, atsakovų teigimu, tai įvyko ne anksčiau nei 2014 m. gruodžio 2 d.

3416.

35Atsakovai pažymi, jog teismas, kaip prejudiciniu faktu, turi vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4764-603/2014, nustatyta aplinkybe, kad dar 2014 m. liepos 18 d. ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) įtvirtinto nemokumo apibrėžimo. Aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nenustatinėjo tikslaus įmonės nemokumo atsiradimo momento; be to, teismas vertino bendrovės 2011 m. ir 2012 m. finansinę situaciją pagal 2015 m. turimą informaciją, t. y. jau turėdamas duomenų apie teisminio ginčo su D. G. baigtį, kai ženkliai sumažėjo bendrovės turto.

3617.

37Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad buvo tvirtinami melagingi finansinių ataskaitų rinkiniai, nes aplinkybė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į D. G., kaip minėta, paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, tuo tarpu teisės aktai nustato, jog į įmonės apskaitą yra privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, todėl atsakovai pagrįstai minėtą sumą įtraukdavo į finansinius ataskaitų rinkinius.

3818.

39Be to, atsakovai pabrėžia, kad išieškojimai iš ieškovės turto nebuvo sėkmingi, nes didžiąją dalį bendrovės turto sudarė skoliniai debitorių įsipareigojimai, kurių ieškovė taip ir nebeatgavo.

4019.

41Atsakovų vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovų, kaip žalos atlyginimą, priteisti sumą, lygią visiems ieškovės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams (išskyrus atsakovo L. Č. kreditorinį reikalavimą), nes, pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, kaip žalos atlyginimas gali būti priteisiama tik suma, kuria išaugo įsipareigojimai kreditoriams nuo faktinio įmonės nemokumo atsiradimo dienos iki įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovų nuomone, ieškovės ir jos kreditorių patirta žala šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojama iš ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos atimant pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo metu ieškovės turėtas skolas. Kita vertus, anot atsakovų, tokių duomenų ieškovė į bylą net nepateikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

4220.

43Atsakovų vertinimu, jie, neinicijuodami bankroto bylos ieškovei iškėlimo, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, siekė išsaugoti ilgus metus jiems priklausiusią įmonę. Atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad atgavus iš D. G. daugiau kaip 80 000 Eur dydžio skolą, bus galima padengti įsiskolinimus kreditoriams bei tęsti ieškovės veiklą. Papildomai nurodo, kad vien tai, jog iš V. Č. kitoje civilinėje byloje buvo priteistos tam tikros sumos ieškovei (kaip gautos be pagrindo), nesudaro pagrindo spręsti dal žalos atsiradimo įmonės kreditoriams.

4421.

45Atsakovai byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad ieškovės nemokumo susidarymo momento nustatymas nesudarė civilinės bylos Nr. B2-3727-577/2015 (kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo) nagrinėjimo dalyko, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje teismo padarytais pastebėjimais negalima remtis kaip prejudiciniais faktais. Be to, teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. ir 2014 m. liepos 18 d. nutartyse, priimtose atitinkamai civilinėse bylose Nr. B2-4470-450/2013 ir Nr. B2-4764-603/2014, analizavo ieškovės balansus už 2011 m. ir 2012 m., bei nenustatė įmonės nemokumo.

4622.

47Atsakovai pakartotinai pažymi, kad ginčijama D. G. skola ieškovei buvo pagrįstai įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, nes tokią pareigą nustato teisės aktai; taip pat nurodo, jog atsakovai perdavė visus turimus įmonės dokumentus paskirtai bankroto administratorei.

4823.

49Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė neįrodė bendrovės nemokumo momento, nepateikė iš esmės jokių tai pagrindžiančių duomenų (pavyzdžiui, kreditorių sąrašo su mokėjimo datomis). Pažymėjo, kad VĮ Registrų centrui teikti įmonės balansai nėra nuginčyti, keisti, todėl yra teisingi ir jais turi būti vadovaujamasi; teigė, jog balansų duomenys iki 2015 m. nerodė įmonės nemokumo, tuo tarpu pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsiradimo pradžia buvo labai artima nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo datai. Be to, ieškovė neapskaičiavo, nenurodė ir neįrodė kreditorinių reikalavimų padidėjimo po nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei; tuo labiau, jog, anot atstovės, į žalos sumą negali būti įtraukiamos bendrovės mokestinės prievolės. Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovų solidarios atsakomybės, jos nekonkretizavo; nepagrindė, jog ieškovės akcininkas žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad V. Č. sudarė taikos sutartį su ieškove (jau vykdymo procese) ir įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur, todėl ieškovės administratorė turėjo mažinti reiškiamą reikalavimą bent jau šia suma.

5024.

51Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

5225.

53Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį iš esmės palaiko ir atkartoja ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Papildomai nurodo, kad atsakovai atsiliepime į ieškinį nepagrįstai nurodo, jog UAB „Alnora“ nemokios įmonės požymius atitiko tik 2014 m. gruodžio 2 d., pralaimėjus teisminį ginčą su D. G., nes, anot trečiojo asmens, UAB „Alnora“ nemokios įmonės apibrėžimą atitiko jau 2011 m., ką iš esmės patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-3727-577/2015.

5426.

55Pažymi, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas ieškovės turtas ar turtinės teisės, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, nors įmonės vadovas valstybinėms institucijoms ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo nurodęs, jog prieš bankroto procesą UAB „Alnora“ turėjo 460 941 Lt vertės turto. Trečiojo asmens manymu, tokiu būdu atsakovas melavo apie įmonės turtinę padėtį, klaidindamas tiek bylą nagrinėjantį teismą, tiek vėliau paskirtą ieškovės bankroto administratorę.

5627.

57Trečiasis asmuo nurodo, kad niekada nebuvo skolingas ieškovei 261 441 Lt dydžio sumą, kurią įmonės vadovas nepagrįstai įtraukdavo į įmonės apskaitą. Teigia, kad L. Č. negalėjo įtraukti šios tariamos skolos į įmonės apskaitą, nes nebuvo nei sutartinio, nei teisinio pagrindo to daryti. Kita vertus, anot trečiojo asmens, būtent šių duomenų įtraukimas į įmonės apskaitą leido du kartus suklaidinti Vilniaus apygardos teismą, nes teismas, remdamasis šiais duomenimis, atsisakydavo iškelti ieškovei bankroto bylą.

5828.

59Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

60III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

6129.

62Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3727-577/2015 (dabar Nr. B2-1858-577/2019), UAB „Alnora“ iškelta bankroto byla; įmonės bankroto administratore paskirta O. P.; nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinės bylos Nr. 2-941-516/2015).

6330.

64Iš nurodytos bankroto bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad BUAB „Alnora“ bendra patvirtinta (ir nepatenkinta) kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 154 702,68 Eur, iš kurių 23 169,61 Eur dydžio L. Č. kreditorinis reikalavimas.

6531.

66Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. ir 2014 m. liepos 18 d. nutartimis, priimtomis atitinkamai civilinėse bylose Nr. B2-4470-450/2013 ir Nr. B2-4764-603/2014, netenkino UAB „Alnora“ kreditorių (VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus) pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alnora“, nekonstatavęs jos nemokumo.

6732.

68Nustatyta, kad ieškovė UAB „Alnora“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui D. G. dėl statybos rangos sutarties kainos pakeitimo, 261 441 Lt skolos už faktiškai atliktus darbus bei 22 380,12 Lt delspinigių už vėlavimą atsiskaityti priteisimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014, ieškinį atmetė; minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2014, palikus nepakeistą minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6933.

70Ieškovės bankroto administratorė pareiškė ieškinį BUAB „Alnora“ dalyviui (akcininkui) ir buvusiam vadovui dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo, kuri, anot ieškovės, atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; ieškovė nurodytą žalos dydį (131 533,07 Eur) iš esmės sieja su ieškovės bankroto byloje patvirtintais ir nepatenkintais kreditoriniais reikalavimais (atėmus L. Č. kreditorinį reikalavimą), kurie, anot ieškovės, atsirado po 2011 m. sausio 1 d. ir iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

71Ieškinys atmestinas.

72IV. Teismo argumentai ir motyvai

73Dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusio vadovo ir akcininko, atsakomybės už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pažeidimą

7434.

75ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

7635.

77Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

7836.

79ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Bendrovės vadovo ir akcininkų civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo(-ų) veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu kaltė yra preziumuojama (ją paneigti turi atsakovas(-ai)).

8037.

81Taigi, sprendžiant įmonės vadovo ir (ar) dalyvio atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, esminė byloje nustatytina ir atskaitos tašku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti esanti, aplinkybė – momentas, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme.

8238.

83Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Jei minėta pareiga savalaikiai buvo pažeista, spręstina, kas iš atsakovų ją pažeidė; konstatavus pareigos savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą bei nustačius ją pažeidusius asmenis, nustatytinas padarytos žalos įmonei bei jos kreditoriams dydis.

8439.

85Ieškovės teigimu, UAB „Alnora“ nemokumas iš esmės atsirado vėliausiai 2011 m. sausio mėn. pradžioje, atitinkamai tuo metu atsirado ir pareiga atsakovams kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, anot ieškovės, nei įmonės vadovas, nei akcininkas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas su tokiu ieškovės aiškinimu neturi pagrindo sutikti.

8640.

87Viena vertus, nors ieškovė ir nesirėmė įmonės balansais, tačiau iš VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Alnora“ balanso už 2010 m. matyti, kad įmonės turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 529 120 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 329 169 Lt. Kita vertus, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nurodytos visos mokėtinos sumos buvo pradelstos, todėl byloje nepakanka duomenų padaryti išvadą, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai tuo metu (t. y. tvirtinant balansą už 2010 m.) viršijo pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės. Nors ieškovė įrodinėjo, kad įmonė nuo 2011 m. veiklos nevykdė, tačiau iš bendrovės VĮ Registrų centrui teiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog įmonė 2011-2012 m. vykdė veiklą (gavo pardavimo pajamas ir pan.), todėl, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog bendrovė jau nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo nemoki.

8841.

89Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje (kuria iškelta bankroto bylą ieškovei) padarė pastebėjimą, kad įmonė, remiantis balanso už 2012 m. duomenimis, jau 2011 m. ir 2012 m. formaliai atitiko nemokios įmonės apibrėžimą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog įmonės nemokumas atsirado būtent 2011 m. sausio 1 d. Be to, sutiktina su atsakovų pozicija, kad nurodytą pastebėjimą teismas padarė neanalizuodamas įmonės finansinės padėties už nurodytus metus (t. y. 2011 m. ir 2012 m.). Iš bendrovės balanso už 2011 m. matyti, kad įmonės turtas 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 602 218 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 285 327 Lt; tuo tarpu balanse už 2012 m. nurodyta, jog įmonės turtas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 474 179 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 110 293 Lt. Taigi, iš nurodytų balansų duomenų taip pat negalima daryti išvados, jog įmonės finansinė padėtis tuo laikotarpiu atitiko nemokumo apibrėžimą; pažymėtina, jog šias aplinkybes buvo konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. bei 2014 m. liepos 18 d. nutartyse, priimtose atitinkamai civilinėse bylose Nr. B2-4470-450/2013 ir Nr. B2-4764-603/2014, kuriose analizavo būtent nurodytus įmonės balansus bei netenkino įmonės kreditorių pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alnora“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas minėtą pastebėjimą, tikėtina, padarė jau remdamasis duomenimis, turimais 2015 m., o būtent tuo, jog 2014 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjo teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas D. G., t. y. ieškovės turto sumažėjimu.

9042.

91Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nemokumo būsena, kaip ją apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 2011 m. sausio 1 d. dar nebuvo atsiradusi, atitinkamai ir atsakovai tuo metu neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, t. y. nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

9243.

93Viena vertus, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo aiškino, kad anksčiau minėtuose įmonės balansuose pateikti melagingi duomenys, t. y. buvęs ieškovės vadovas nepagrįstai įtraukinėjo į bendrovės turtą neegzistuojančią 261 441 Lt dydžio reikalavimo teisę į D. G., todėl tai iškreipdavo realią įmonės finansinę padėtį ir klaidindavo tiek teismus, tiek įmonės kreditorius. Kita vertus, teismas kritiškai vertina šiuos teiginius ir pažymi, kad esant išrašytoms (bet tuo metu nenuginčytoms) sąskaitoms D. G., bendrovė privalėjo jas įtraukti į savo buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), t. y. vien ta aplinkybė, jog minėtas reikalavimas buvo ginčijamas teisme, nesudarė pagrindo netraukti jo į bendrovės buhalterinę apskaitą; atitinkamai tai atsispindėjo ir įmonės balansuose (t. y. prie gautinų sumų (trumpalaikio turto) skilties); bei tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria galutinai buvo nuspręsta minėto reikalavimo netenkinti, jis turėjo būti išbraukiamas/minusuojamas iš įmonės buhalterinės apskaitos ir atitinkamai iš turimo bendrovės turto masės. Iš įmonės balanso už 2014 m. matyti, kad įmonės turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 473 371 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 121 363 Lt; kita vertus, kaip pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, tikėtina, jog į minėto turto sąrašą buvo įtraukta ir nurodyta reikalavimo teisė (260 429,26 Lt) D. G., todėl, ją teismams galutinai atmetus, atitinkamai sumažėjo ir ieškovės turto vertė – iki 212 941,74 Lt (473 371 Lt - 260 429,26 Lt), dėl ko įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 121 363 Lt, iš esmės jau viršijo pusę minėtos įmonės turto vertės (212 941,74 Lt); atsakovai iš esmės šios aplinkybės neginčijo. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų, paneigiančių balansuose nurodytų sumų teisingumą, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir nesiremti.

9444.

95Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad faktinė įmonės nemokumo būsena (bent jau pagal pateiktus į bylą įrodymus), kaip ją apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, atsirado ne anksčiau nei 2014 m. gruodžio 2 d., todėl būtent nuo tada ir atsirado pareiga įmonės valdymo organams bei dalyviams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai nesikreipė nurodytu laikotarpiu (po 2014 m. gruodžio 2 d.) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo 2015 m. sausio 22 d. į teismą kreipėsi įmonės kreditorius (trečiasis asmuo D. G.).

9645.

97Įmonės veiklos vykdymas, žinant, kad įmonė veikia nuostolingai ir praranda turtą, skolos auga, negali būti laikomas protingu ar neperžengiančiu komercinės rizikos ribų. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

9846.

99Tuo tarpu buvęs ieškovės vadovas (L. Č.), kuris, pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, geriausiai žino (turi žinoti) įmonės finansinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014), bei ieškovės akcininkas (V. Č.), kurie turėjo pareigą veikti rūpestingai ir sąžiningai, domėtis įmonės veikla, jos turtine padėtimi, priimamais sprendimais, be kita ko, sužinojus Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo (2014 m. gruodžio 2 d.) rezultatą (dėl reikalavimo teisės į D. G. atmetimo) ir nustačius, jog įmonė yra nemoki ir negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), nurodytos pareigos neatliko. Teismo vertinimu, atsakovo V. Č. (akcininko) argumentai, kad jis nežinojo apie įmonės finansinę padėtį, aktyviai nedalyvavo jos veikloje neatleidžia jo nuo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes byloje nepateikta duomenų, jog bendrovės akcininkui būtų trukdoma naudotis ABĮ nustatytomis teisėmis, įskaitant teisę domėtis bendrovės veikla, dalyvauti akcininkų susirinkimuose, priimti sprendimus, kontroliuoti įmonės vadovo veiklą ir kt.

10047.

101Taigi, spręstina, kad nagrinėjamu atveju įmonės vadovas (L. Č.) ir akcininkas (V. Č.) laiku neinicijavo bankroto bylos ieškovei, todėl neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės nemokumo, žinodami (turėdami žinoti) apie įmonės nemokumą ir dėl to jiems kilusią pareigą inicijuoti bankroto bylą, nepagrįstai šios pareigos nevykdė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

10248.

103Kita vertus, neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), kaip minėta, savaime nereiškia žalos įmonei ar kreditoriams padarymo.

104Dėl žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo

10549.

106Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Tačiau bet kuriuo atveju svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

10750.

108Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014).

10951.

110Ieškovės teigimu, nuo tos dienos, kada turėjo būti keliama bankroto byla (2011 m. sausio 1 d.), iki jos iškėlimo ieškovės kreditorių reikalavimai faktiškai padidėjo visa ieškovės bankroto byloje patvirtinta 131 533,07 Eur suma (minusuojant L. Č. kreditorinį reikalavimą), todėl ieškovė šią sumą laiko atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės skaičiavimais.

11152.

112Su ieškovės bankroto administratorės nurodytos žalos dydžiu negalima sutikti pirmiausiai dėl to, kad ieškovė, kaip minėta, neįrodė, jog nurodytu momentu (2011 m. sausio 1 d.) jau buvo kilusi pareiga inicijuoti bankroto bylą ieškovei.

11353.

114Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės šiuo metu bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 131 533,07 Eur (minusuojant L. Č. reikalavimą), taigi nurodyta suma neviršija ieškovės 2014 m. balanse (2014 m. gruodžio 31 d. datai) nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (466 783 Lt / 135 189,70 Eur), todėl darytina išvada, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo) ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, t. y. bendras įmonės skolų dydis, lyginant ieškovės turėtus įsipareigojimus faktinio nemokumo atsiradimo metu su ieškovo bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais (atmetus L. Č. reikalavimą), nepadidėjo.

11554.

116Be to, nors ieškovė (jos bankroto administratorė) nepateikė į nagrinėjamą bylą jokių duomenų apie tai, kada konkrečiai atsirado visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tačiau administratorė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės visi ieškovės kreditoriniai reikalavimai atsirado 2010-2011 m. laikotarpiu, t. y. dar iki faktinio įmonės nemokumo būsenos atsiradimo. Administratorė nenurodė ir nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, kokie kreditoriniai reikalavimai (jeigu tokių buvo) atsirado po 2014 m. gruodžio 2 d. (įmonės nemokumo momento atsiradimo) iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2015 m. kovo 4 d.) (CPK 178 straipsnis).

11755.

118Viena vertus, sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja viešasis interesas (siekiant apsaugoti kreditorių interesus), tačiau vien tai neeliminuoja šalių pareigos pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, t. y. nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

11956.

120Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstoliai, vykdant išieškojimus, nesurado įmonės turto ir grąžino kreditoriams vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais, pritariant atsakovų pozicijai, paaiškintina tuo, jog iš esmės visas ieškovei priklausęs turtas buvo trumpalaikis, t. y. gautinos iš debitorių skolos; tuo labiau, kad byloje pateikti tik antstolių 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. išieškojimo negalimumo aktai, t. y. surašyti jau po nustatyto faktinio įmonės nemokumo būsenos atsiradimo.

12157.

122Taigi, kadangi bendrovės vadovas ir akcininkas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jų neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl ieškovės nurodytos žalos buvusio bendrovės vadovo ir (ar) akcininko civilinė atsakomybė neatsiranda (nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų), o tai sudaro teisinį pagrindą ieškinį atmesti.

12358.

124Nors ieškovė galimą žalą, padarytą atsakovų, grindė ir tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė ir nenurodė įmonei priklausiusių/priklausančių transporto priemonių bei jų buvimo vietos, taip pat ne visų dokumentų perdavimu bankroto administratorei, teismas pažymi, jog šioje byloje ieškovės keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų būtent dėl to, jog jie laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl teismas plačiau dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepasisako (kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam reikalavimui), paaiškinant, jog šios aplinkybės ir atitinkami reikalavimai gali būti reiškiami atskirose civilinėse bylose (pavyzdžiui, dėl atitinkamo turto neperdavimo, nenaudingų sandorių sudarymo ir pan.).

12559.

126Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

127Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12860.

129Ieškinį atmetus, ieškovės, taip pat ir trečiojo asmens, dalyvavusio ieškovės pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13061.

131Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovai patyrė 4565,23 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės.

13262.

133Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės.

13463.

135Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimas yra išnagrinėtas ir pateiktas teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, kuriose nurodyta, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Alnora“ bankroto administravimui skirtų išlaidų.

136Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

13764.

138CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

13965.

140Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams L. Č. ir V. Č. priklausantį turtą 131 533,07 Eur sumai.

14166.

142Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje atsakovų L. Č. ir V. Č. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

143Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

144ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“, kuriai atstovauja bankroto administratorė O. P., ieškinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G., atmesti.

145Priteisti atsakovams L. Č., a. k. ( - ) ir V. Č., a. k. ( - ) 4565,23 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“, j. a. k. 110574172, administravimui skirtų lėšų.

146Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovų L. Č., a. k. ( - ) ir V. Č., a. k. ( - ) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

147Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. 1.... 4. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės BUAB „Alnora“ buvusio vadovo L.... 5. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 6. 2.... 7. Ieškovė BUAB „Alnora“, kuriai atstovauja bankroto administratorė O. P.,... 8. 3.... 9. Ieškovė nurodo, kad atsakovai L. Č., buvęs BUAB „Alnora“ vadovas, ir V.... 10. 4.... 11. Pažymi, kad atsakovų atsakomybė yra solidari, nes nė vienas iš jų... 12. 5.... 13. Ieškovė aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje,... 14. 6.... 15. Ieškovė aiškina, kad buvęs įmonės vadovas L. Č., nagrinėjant... 16. 7.... 17. Ieškovė teigia, kad atsakovas L. Č. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui... 18. 8.... 19. Aiškina, kad L. Č., po bankroto bylos iškėlimo įmonei (ieškovei), vengė... 20. 9.... 21. Ieškovė nurodo, kad įmonė nuo 2006 m. veikė nuostolingai, o nuo 2011 m.... 22. 10.... 23. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir... 24. 11.... 25. Atsakovai L. Č. ir V. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir... 26. 12.... 27. Teigia, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų; pažymi, jog... 28. 13.... 29. Atsakovų nuomone, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų... 30. 14.... 31. Atsakovai taip pat teigia, kad nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės patirtos... 32. 15.... 33. Nurodo, kad atsakovai yra perdavę ieškovės bankroto administratorei visus... 34. 16.... 35. Atsakovai pažymi, jog teismas, kaip prejudiciniu faktu, turi vadovautis... 36. 17.... 37. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad buvo tvirtinami melagingi... 38. 18.... 39. Be to, atsakovai pabrėžia, kad išieškojimai iš ieškovės turto nebuvo... 40. 19.... 41. Atsakovų vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovų, kaip... 42. 20.... 43. Atsakovų vertinimu, jie, neinicijuodami bankroto bylos ieškovei iškėlimo,... 44. 21.... 45. Atsakovai byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo,... 46. 22.... 47. Atsakovai pakartotinai pažymi, kad ginčijama D. G. skola ieškovei buvo... 48. 23.... 49. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 50. 24.... 51. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo... 52. 25.... 53. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį iš esmės palaiko ir atkartoja... 54. 26.... 55. Pažymi, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas ieškovės turtas ar... 56. 27.... 57. Trečiasis asmuo nurodo, kad niekada nebuvo skolingas ieškovei 261 441 Lt... 58. 28.... 59. Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį... 60. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 61. 29.... 62. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 63. 30.... 64. Iš nurodytos bankroto bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad... 65. 31.... 66. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių... 67. 32.... 68. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Alnora“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į... 69. 33.... 70. Ieškovės bankroto administratorė pareiškė ieškinį BUAB „Alnora“... 71. Ieškinys atmestinas.... 72. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 73. Dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusio vadovo ir akcininko, atsakomybės už... 74. 34.... 75. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200... 76. 35.... 77. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje... 78. 36.... 79. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo... 80. 37.... 81. Taigi, sprendžiant įmonės vadovo ir (ar) dalyvio atsakomybės dėl bankroto... 82. 38.... 83. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai... 84. 39.... 85. Ieškovės teigimu, UAB „Alnora“ nemokumas iš esmės atsirado vėliausiai... 86. 40.... 87. Viena vertus, nors ieškovė ir nesirėmė įmonės balansais, tačiau iš VĮ... 88. 41.... 89. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015... 90. 42.... 91. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nemokumo būsena, kaip ją apibrėžia... 92. 43.... 93. Viena vertus, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo aiškino, kad anksčiau... 94. 44.... 95. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 96. 45.... 97. Įmonės veiklos vykdymas, žinant, kad įmonė veikia nuostolingai ir praranda... 98. 46.... 99. Tuo tarpu buvęs ieškovės vadovas (L. Č.), kuris, pagal kasacinio teismo... 100. 47.... 101. Taigi, spręstina, kad nagrinėjamu atveju įmonės vadovas (L. Č.) ir... 102. 48.... 103. Kita vertus, neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 104. Dėl žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo... 105. 49.... 106. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 107. 50.... 108. Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo,... 109. 51.... 110. Ieškovės teigimu, nuo tos dienos, kada turėjo būti keliama bankroto byla... 111. 52.... 112. Su ieškovės bankroto administratorės nurodytos žalos dydžiu negalima... 113. 53.... 114. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės šiuo metu bankroto byloje... 115. 54.... 116. Be to, nors ieškovė (jos bankroto administratorė) nepateikė į... 117. 55.... 118. Viena vertus, sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad nagrinėjamu atveju... 119. 56.... 120. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstoliai, vykdant išieškojimus, nesurado... 121. 57.... 122. Taigi, kadangi bendrovės vadovas ir akcininkas atsako tik už žalos... 123. 58.... 124. Nors ieškovė galimą žalą, padarytą atsakovų, grindė ir tuo, kad buvęs... 125. 59.... 126. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 127. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 128. 60.... 129. Ieškinį atmetus, ieškovės, taip pat ir trečiojo asmens, dalyvavusio... 130. 61.... 131. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus,... 132. 62.... 133. Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad atsakovų... 134. 63.... 135. Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl... 136. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 137. 64.... 138. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį,... 139. 65.... 140. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi,... 141. 66.... 142. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje atsakovų L. Č. ir V.... 143. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 144. ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“, kuriai... 145. Priteisti atsakovams L. Č., a. k. ( - ) ir V. Č., a. k. ( - ) 4565,23 Eur... 146. Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 147. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...