Byla 2-941-516/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-3727-577/2015 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alnora“ (tretieji asmenys –Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pagrįstumo.

4Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Alnora“. Ieškovas nurodė, kad UAB „Alnora“ nesumokėtos ir pradelstos skolos, kurios ieškovui priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ieškinio pateikimo metu sudarė 10 837,87 Eur ir 1 069,07 Eur palūkanų. Ieškovo teigimu, antstolio A. N. 2014 m. gruodžio 22 d. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad atsakovas neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų būtų išieškoma skola. Be to, atsakovas dideles pinigų sumas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – ir VSDFV). Ieškovo įsitikinimu, atsakovas klaidina kreditorius, viešai į įmonės balansą įtraukdamas 261 441 Lt sumą kaip gautiną, nes ginčas dėl šios sumos jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi.

5Trečiasis asmuo VSDFV nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir atsakovo skola 2015 m. vasario 1 d. sudarė 5 562,38 Eur.

6Trečiasis asmuo VMI nurodė, kad atsakovo mokestinė nepriemoka 2015 m. sausio 29 d. sudarė 32 991,86 Eur. VMI teigimu, atsakovo mokestinę nepriemoką buvo bandoma išieškoti iš atsakovo turto, tačiau 2014 m. gruodžio 4 d. antstolė D. M. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Alnora“ veiklos nevykdo, lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto neturi.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Alnora“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė O. P..

9Teismas nustatė, kad įmonė (atsakovas) 2013 metais turėjo 469 377 Lt turto, kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (352 290 Lt). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo 460 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 metais įmonės turtas sudarė 460 941 Lt (per vienerius metus gautinos sumos – 356 870 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 466 783 Lt. Teismas pažymėjo, kad įmonės vykdoma veikla tiek 2014, tiek 2013 metais buvo nuostolinga, be to, įmonė jau ir 2011–2012 metais formaliai atitiko nemokios įmonės apbrėžimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad į bylą yra pateiktas ne vienas antstolio išieškojimo negalimumo aktas, teismas konstatavo, jog UAB „Alnora“ finansiniai sunkumai nėra laikini, realiai atsakovas neturi jokio materialaus turto, piniginių lėšų ir faktiškai įmonės veikla šiuo metu jau yra nebevykdoma. Teismas pabrėžė, kad to neginčija ir pats atsakovo vadovas.

10Teismas akcentavo, kad neaišku, kodėl į kreditorių ir skolininkų sąrašą 2014 m. gruodžio 12 dienai nėra įtraukti duomenys apie UAB „Alnora“ skolas D. G., VSDFV ir VMI, kurios sudaro apie 50 497,18 Eur (174 356,66 Lt). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nurodo, jog D. G. jam yra skolingas 260 429,26 Lt ir, tikėtina, kad ši suma, kaip gautina suma, yra įtraukta į 2014 metų įmonės balanso duomenis, nors įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu UAB „Alnora“ ieškinys dėl 261 441 Lt skolos priteisimo iš D. G. buvo atmestas kaip nepagrįstas. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo vadovo į bylą pateikta Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. G. įsiskolinimas UAB „Alnora“ už atliktus statybos darbus 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro 260 429,26 Lt, teismas neturi pagrindo remtis.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Alnora“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį arba sustabdyti bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą iki tol, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-312-656/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Šiuo metu kelti bankroto bylą yra netikslinga. Dar 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atliktas UAB „Alnora“ buhalterinių dokumentų patikrinimas ir aiškiai nustatyta, kad D. G. (ieškovas) liko skolingas atsakovui 261 441 Lt už pastatytą dvibutį gyvenamąjį namą. Ikiteisminis tyrimas 2015 m. sausio 27 d. nutarimu buvo nutrauktas, o šį nutarimą atsakovas gavo tik 2015 m. kovo 9 d. Šiuo metu UAB „Alnora“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-312-656/2014 (pagal UAB „Alnora“ ieškinį D. G. dėl 261 441 Lt skolos išieškojimo). Jeigu būtų priimtas sprendimas minėtą įsiskolinimą priteisti iš D. G., šių piniginių lėšų atsakovui pakaktų atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

13Ieškovas D. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti, taip pat paskirti atsakovo direktoriui L. Č. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos lygiomis dalimis skiriant ieškovui, VMI ir VSDFV. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada yra neleistinas įrodymas nagrinėjamoje byloje dėl esminių jo turinio ir formos trūkumų: dokumentas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, specialisto išvada atlikta ne teismo eksperto ir specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad D. G. yra skolingas UAB „Alnora“ 261 441 Lt. Specialistė negalėjo pateikti objektyvių duomenų nei dėl sutartos statybų darbų kainos, nei dėl atsakovo atliktų darbų vertės. Specialistei nebuvo pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014.
  2. Atsakovas ignoruoja įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, nevykdo šių procesinių sprendimų ir iki šiol neatlygino ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Teisės aktai nenumato, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės galėtų būtų ginčijamos specialisto ar net eksperto išvadomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, be to, net jei jis tai padarė, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo kreditorinį reikalavimą ir atsakovo mokumą. Atsakovas negali preziumuoti, kad civilinis procesas bus atnaujintas ir bus priimtas jam palankus sprendimas. Minėtoje specialisto išvadoje specialistė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi paneigtu UAB „Alnora“ pateiktu 2011 m. rugpjūčio 16 d. atliktų darbų aktu.
  3. Atsakovo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 27 d. nutarimas taip pat nėra patvirtintas CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir yra neleistina įrodinėjimo priemonė. Be to, procesas nurodytame ikiteisminiame tyrime nėra baigtas, nutarimas neįsiteisėjęs, o yra apskųstas. Atsakovas sąmoningai klaidina bylą nagrinėjantį teismą, nes 2015 m. sausio 27 d. nutarime prokuroras nenurodė jokių aplinkybių, išvadų ir motyvų, kad D. G. yra skolingas UAB „Alnora“.
  4. Atskirajame skunde nepaneigtos esminės ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui būtinumo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas yra pripažinęs, kad veiklos nevykdo, neturi jokių finansinių galimybių ne tik atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, bet net ir tinkamai parengti buhalterinės apskaitos dokumentus už 2014 metus. Atsakovas yra visiškai nemokus ir nėra jokios tikimybės, kad jo finansinė būklė pagerės, o vykdomųjų dokumentų grąžinimas atsakovo kreditoriams tiesiogiai patvirtina, jog atsakovas negali vykdyti įsipareigojimų ir tai per se laikoma savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu. Atsakovo vadovas L. Č. net du kartus jau buvo baustas piniginėmis baudomis už antstolių reikalavimų nevykdymą.
  5. Atsakovas nenurodė, kodėl su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus (kurie buvo priimti anksčiau nei skundžiama teismo nutartis) negalėjo pateikti anksčiau. Be to, atskirojo skundo pagrindu gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.
  6. Atskirajame skunde nėra nurodomas skundo pagrindas, nenurodoma kokios konkrečiai bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokias konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Iš atskirojo skundo motyvų akivaizdu, kad atsakovas siekia ne realios savo teisių gynybos, bet formalaus bankroto bylos vilkinimo. Atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir klastoja teikiamų įrodymų turinį.

14Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovo skola fondo biudžetui 2015 m. kovo 27 d. yra 5 568,22 Eur. VSDFV, siekdamas išieškoti įmokų įsiskolinimą, taikė draudėjui teisės aktų nustatytas priverstinio poveikio priemones, tačiau jos nebuvo veiksmingos. UAB „Alnora“ įmokų nemoka jau trejus metus, įsiskolinimas nuolat didėja.

15Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 27 d. nutarimą gavo tik 2015 m. kovo 9 d. Be to, šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo UAB „Alnora“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, todėl tyrimo nutraukimas nedaro jokios įtakos teismo padarytai išvadai, kad įmonė yra nemoki. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-312-656/2014. Nesutiktina su atsakovo prašymu sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, nes atsakovas tik vilkina procesą.
  2. Atsakovas net nebando ginčyti teismo konstatuotų aplinkybių, kad atsakovas neturi jokio realaus turto, piniginių lėšų ir įmonės veikla nebevykdoma. Teismas teisingai nurodė, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punkte taip pat nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

19Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).

20Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia pirmiau kasacinio teismo praktikoje nurodytas pasekmės tol, kol jis nėra panaikinamas paties teismo, atnaujinus procesą nagrinėtoje byloje pagal CPK nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą ir konstatavus pirminio sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Įsiteisėjęs sprendimas, jo privalomumas bei sukeliami padariniai negali būti paneigti jokiais kitais būdais, inter alia jis negali būti paneigtas specialisto ar eksperto išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad net proceso atnaujinimas tam tikroje byloje, savaime dar negarantuoja, jog iki atnaujinimo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas buvo neteisėtas ir bus būtinai panaikintas.

21Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje apeliantas, net neginčydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų dėl UAB „Alnora“ nemokumo (bei egzistuojančių pagrindų jai iškelti bankroto bylą), inter alia to, kad įmonė neturi jokio materialaus turto, piniginių lėšų, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, byloje pateiktas ne vienas antstolio išieškojimo negalimumo aktas ir įmonės veikla šiuo metu jau yra nebevykdoma, bet, priešingai, savo atsiliepime į ieškinį net patvirtindamas faktus, jog įmonė neturi galimybės užsiimti ūkine komercine veikla ir gauti pajamų, nutartį dėl bankroto bylos UAB „Alnora“ iškėlimo skundžia vieninteliu pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00021-12 metu paruošta 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(06828)-IS1-4, kurioje, apelianto nuomone, konstatuota D. G. (ieškovo šioje byloje) skola UAB „Alnora“, ir, remdamasis kuria apeliantas tikisi proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-312-656/2014 bei įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas UAB „Alnora“ ieškinys dėl 261 441 Lt skolos iš D. G. priteisimo, panaikinimo. Papildomai paminėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog UAB „Alnora“ atskirojo skundo bankroto byloje pateikimo metu ne tik nebuvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-312-656/2014, bet net nebuvo priimtas UAB „Alnora“ prašymas dėl proceso atnaujinimo.

22Kaip jau buvo minėta, specialisto išvada pati savaime nepaneigia ir negali panaikinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu sukeltų pasekmių ir šiame sprendime konstatuotų faktų – kad D. G. nėra skolingas UAB „Alnora“ pastarojo nurodytos 261 441 Lt sumos, todėl savo ruožtu nei prašymo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pateikimas, nei specialisto išvada, neįrodžius (ir net iš esmės neįrodinėjant) UAB „Alnora“ mokumo šiuo metu, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Alnora“ iškėlimo. Juolab, kad apelianto akcentuojamoje specialisto išvadoje nėra kategoriškai konstatuojama D. G. 261 441 Lt skola, o tik (specialistei pateiktų duomenų pagrindu) apskaičiuota statybos darbų kaina pagal statybos rangos sutartį ir pagal UAB „Alnora“ vardu surašytus atliktų darbų aktus bei apskaičiuoti skirtumai tarp šių dviejų sumų ir D. G. sumokėtos UAB „Alnora“ sumos (2 išvada). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo tikslas buvo nustatyti ar yra apgaulingo apskaitos tvarkymo požymių UAB „Alnora“ veikloje, o ne nustatyti D. G. skolos buvimo / nebuvimo faktą bei jos dydį (nei specialistė, nei prokuroras nevertino rangos, statybos rangos teisės normų bei D. G. įsipareigojimų šių teisės normų ir faktinių aplinkybių kontekste).

23Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, atskirajame skunde išdėstyti argumentai akivaizdžiai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „Alnora“ iškėlimo, ypač atsižvelgus į tai, kad apeliantas, kaip jau minėta, neginčija jokių teismo konstatuotų aplinkybių dėl įmonės nemokumo.

24Apelianto nurodyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo stabdyti bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo nagrinėjimą. Visų pirma, bylos stabdymas negali būti paremtas deklaratyviais apelianto samprotavimais, kad galbūt procesas kitoje civilinėje byloje bus atnaujintas, galbūt pirminis sprendimas bus panaikintas ir UAB „Alnora“ iš D. G. bus priteista 241 441 Lt skola. Be to, apeliantas, teigdamas, kad priteisus jam skolą iš D. G., minėtos sumos visiškai užtektų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog įmonės skolos (įskaičiuojant ir įmonės skolas VMI, D. G., VSDFV, kurių, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas dėl nepaaiškintų priežasčių neįtraukė į sąrašą) viršija apelianto norimą prisiteisti iš D. G. sumą. Taigi apelianto prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymo netenkintinas.

25Kadangi apelianto atskirasis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako dėl ieškovo atsiliepime nurodytų argumentų apie apelianto su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų formos ir turinio trūkumus.

26Dėl baudos apeliantui neskyrimo

27CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

28Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

29Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo paskirti apeliantui (jo vadovui) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašymą skirti baudą apeliantui grindžia tuo, kad pastarasis nesilaikė atskirųjų skundų turiniui bei priedų formai taikytinų reikalavimų, t. y. nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės ir įrodymai patvirtina skundžiamos nutarties, jos dalies neteisėtumą, tinkamai nepatvirtino pridėtų priedų. Ieškovo nuomone, tokiu skundu apeliantas siekia bankroto bylos vilkinimo, be to, apeliantas sąmoningai klaidina teismą, klastodamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 27 d. nutarimą.

31Tačiau, skirtingai nei teigia ieškovas, byloje pateiktas pilnas Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 27 d. nutarimas, o jo 2–4 puslapiai nėra paimti iš 2014 m. gruodžio 31 d specialisto išvados (specialisto išvados ir nutarimo 2–4 puslapiai akivaizdžiai skiriasi, be to, nutarimo 2–4 puslapiai pagal jų prasmę (turinį) visiškai atitinka nutarimo 1 ir 5 puslapius). Savo ruožtu apelianto neteisingas įsitikinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu paruošta specialisto išvada bei prašymo atnaujinti procesą kitoje byloje pateikimas yra jau savaime pakankamas bankroto bylos iškėlimo netikslingumui pagrįsti (papildomai nenurodant jokių kitų argumentų), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesine teise ir sąmoningumu veikimu prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Netenkinus apelianto atskirojo skundo, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, taigi ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie 150 Eur (517,92 Lt) sumokėjimą advokatei už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (204–206 b. l.).

34Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų (aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto dydžio, ieškovui iš apelianto priteistina visa jo patirta išlaidų suma.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ (į. k. 110574172) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pagrįstumo.... 4. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą... 5. Trečiasis asmuo VSDFV nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio... 6. Trečiasis asmuo VMI nurodė, kad atsakovo mokestinė nepriemoka 2015 m. sausio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB... 9. Teismas nustatė, kad įmonė (atsakovas) 2013 metais turėjo 469 377 Lt turto,... 10. Teismas akcentavo, kad neaišku, kodėl į kreditorių ir skolininkų sąrašą... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Alnora“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovas D. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos... 14. Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 15. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 16. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis,... 19. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo... 20. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia pirmiau kasacinio teismo... 21. Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje apeliantas, net neginčydamas pirmosios... 22. Kaip jau buvo minėta, specialisto išvada pati savaime nepaneigia ir negali... 23. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu bei... 24. Apelianto nurodyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo stabdyti bankroto bylos... 25. Kadangi apelianto atskirasis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos... 26. Dėl baudos apeliantui neskyrimo... 27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašymą skirti baudą apeliantui grindžia... 31. Tačiau, skirtingai nei teigia ieškovas, byloje pateiktas pilnas Vilniaus... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, ieškovui priteistinos jo patirtos... 34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti ieškovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo...