Byla e2A-88-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-443-230/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Filtrėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Filtrėja“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Patvanka“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Filtrėja“ patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 202 412,75 Eur skolą, 17 298,67 Eur palūkanas, 8,05 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. UAB „Filtrėja“ ir UAB „Kamesta“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią susitarė sujungti potencialą ir dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“, pateikiant bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir atsakovė nustatė įsipareigojimų apimtis, t. y. ieškovė atliks darbus, susijusius su technologinės įrangos ir prietaisų tiekimu, tai sudarys 45 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos, o atsakovė – projektavimo bei bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, tai sudarys 55 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos. Taip pat Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė buvo paskirta pagrindiniu partneriu ir jai pavesta partnerių vardu priimti perkančiosios organizacijos nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus. 2011 m. lapkričio 8 d. atsakovė su Kauno rajono savivaldybės administracija ir užsakovu UAB „Giraitės vandenys“ pasirašė rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), o ieškovė su atsakove detalizuodamos Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis 2012 m. sausio 12 d. pasirašė susitarimą (toliau – Susitarimas) dėl rangos sutarties vykdymo. Darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti bei apmokėti, t. y. užsakovas sumokėjo atsakovei 4 210 234,80 Eur, iš jų už ieškovės atliktus darbus 1 999 639,95 Eur. Ieškovė atliko darbų už 1 999 639,95 Eur, tačiau atsakovė Jungtinės veiklos sutarties ir pasirašyto Susitarimo Nr. 11/11-1 pagrindu ieškovei už atliktus darbus sumokėjo tik dalį, t. y. 1 795 599,79 Eur. Iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė nesumokėjo 204 040,16 Eur. 2012 m. sausio 12 d. Susitarimo 5 p. ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė gavusi apmokėjimą iš perkančiosios organizacijos/užsakovo už atliktus darbus per tris darbo dienas į ieškovės sąskaitą perves ieškovei priklausančią dalį. Vykdant Rangos sutartį, atsakovė užsakovui pateikė 13 atliktų darbų aktų, kuriuos užsakovas apmokėjo. Tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove sutartyje nustatytais terminais, t. y. per 3 darbo dienas.
  3. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB ,,Kamesta“ ieškovei UAB ,,Filtrėja“ 206 763,04 Eur skolos, 13 352,14 Eur palūkanų, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Atsakovė UAB „Kamesta“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovės UAB „Filtrėja“ ieškinį dėl skolos bei palūkanų priteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės UAB „Kamesta“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsakovė UAB „Kamesta“ teismui pateikė priešieškinį bei priešieškinio patikslinimą, kuriais prašė: 1) priteisti iš ieškovės 166 047,91 Eur sumą, kurią sudaro: 18 609,22 Eur dėl 2011-11-08 rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų išlaidų ½ dalis, 4 145,62 Eur dėl prievolės atlyginti UAB „Giraitės vandenys“ 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje (NVĮ) sąnaudas, 39 931,5 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų technologinių pastatų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 96 380,08 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 6 981,49 Eur dėl negalėjimo naudotis nurodytomis pinigų sumomis patirti nuostoliai, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš ieškovės 2 114 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė dėl rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų išlaidų ir 0,4 kV oro linijos iškėlimo patirtų išlaidų atlyginimo nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, jog jos yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymą pagal pirkimo sutarties sąlygas. Šiuo atveju Rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – užsitęsė Zapyškio nuotekų valyklos žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra, taip pat nebuvo laiku įrengti elektros įvadai Karmėlavos, Raudondvario ir Zapyškio nuotekų valyklų pajungimui. Dėl to Rangos sutarties galutinis įvykdymo terminas buvo du kartus pratęstas Rangos sutarties pakeitimais Nr. l ir Nr. 4 su sąlyga, kad bus pratęstos ir rangos sutartyje numatytos garantijos bei draudimai. Vadovaudamasi tuo, kad ieškovė atsakovę buvo įgaliojusi jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus, atsakovė šią vykdant Rangos sutartį atsiradusią solidarią prievolę dėl garantijų ir draudimų pratęsimo įvykdė, iš viso dėl to patirdama 37 218,43 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, spręstina, kad atsakovė, pratęsdama Rangos sutartyje numatytų garantijų bei draudimų galiojimą ir dėl to patirdama 37 218,44 Eur išlaidų, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti šių išlaidų dalį, t. y. 18 609,22 Eur. Be to, ieškovė, pasirašydama darbų kiekių žiniaraštį Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia, įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu. Vadovaujantis Viešojo pirkimo sąlygų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 5 dalies „Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punktu, „objekto užmaitinimui pagal užsakovo paruoštą darbų apimtį rangovas suderina darbų apimtis ir galutinių elektros energijos poreikį su elektros tiekimo įmone ir įvykdo jos nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į rekonstruojamo objekto vietos elektros tinklo reikalavimus bei eiliškumą atlieka reikalingus elektros tinklo pertvarkymo ir rekonstravimo darbus. Iš darbų vykdymo teritorijos turi būti iškelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“. Atsižvelgdamas į tai, 2013-05-02 užsakovas kreipėsi į atsakovę, kaip į pagrindinį partnerį, reikalaudamas apmokėti 4 145,62 Eur vertės 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus. Atsakovė šį reikalavimą įvykdė, atsižvelgdama tiek į viešojo pirkimo konkurso sąlygas, tiek į Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.25 punktą, tiek į ieškovės atsakovei suteiktą įgaliojimą jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus. Ieškovė prieš Jungtinės veiklos sutarties ir darbų kiekių žiniaraščio Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ sudarymą, kuriuo prisiėmė atlikti inter alia elektros darbus Raudondvaryje, privalėjo, bet neišsiaiškino, kas sudaro elektros darbus pagal viešojo pirkimo sąlygas ir 2014-10-02 atsakyme į atsakovės pretenziją nurodė, kad 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbai „nėra susiję su šio projekto elektros darbais“, o tuo pačiu ir su ieškovės prisiimtais atlikti elektros darbais. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prievolė sumokėti užsakovui 4 145,62 Eur už 0,4 kV oro linijos iškėlimą Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje atsirado tik dėl ieškovės kaltės, todėl, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, atsakovė, apmokėjusi užsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti visas dėl to patirtas išlaidas, t. y. 4 145,62 Eur.
  7. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio NVĮ pastatų ploto ir kubatūros pakeitimo patirtų nuostolių atsakovė nurodė, kad pasirašydama susitarimą ir darbų kiekių žiniaraščius Nr. 2 – Nr. 4 įsipareigojo atlikti: 180 692 Lt (be PVM) vertės technologinio pastato statybą Karmėlavoje; 187 158 Lt (be PVM) vertės esamo technologinio pastato rekonstrukciją Raudondvaryje; 100 216 Lt (be PVM) vertės technologinio pastato statybą Zapyškyje. Šias statybos darbų kainas atsakovė apskaičiavo ir įrašė į pasiūlymą, vadovaudamasi ieškovės parengtose techninio pasiūlymo dalyse – „3.2 siūlomų įrengimų techninės charakteristikos“, „2.1 įrenginiai ir statiniai“ nustatytais geometriniais parametrais (aukštis, ilgis, plotis, plotas ir kubatūra). Ieškovei pradėjus vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektavimo darbais (technologinė dalis ir jos pririšimas prie projekto), paaiškėjo, kad ieškovė, rengdama techninio pasiūlymo dalis, netinkamai atliko technologinius skaičiavimus, neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, numatė cheminio valymo galimybę kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruošimo įranga, nors tai prieštaravo viešojo pirkimo konkurso sąlygoms. Atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio reagentų panaudojimo, buvo numatyti didesnių plotų ir tūrių NVĮ, nei buvo numatyta techniniame pasiūlyme, bei papildomos techniniame pasiūlyme nenumatytos patalpos technologiniuose pastatuose:1) visose valyklose – anaerobinės kameros; 2) Karmėlavos nuotekų valykloje – 89,25 m2 ploto technologinis koridorius. Šios aplinkybės neabejotinai sąlygojo ir didesnių technologinių pastatų (arba kitaip - NVĮ pastatų) suprojektavimą bei pastatymą. Be to, NVĮ pastatų plotų bei tūrių padidėjimą sąlygojo ir tai, kad ieškovė įrengė kito gamintojo, didesnių matmenų, nei buvo numatyta techniniame pasiūlyme, mechaninio valymo įrenginį – grotas – smėliagaudes. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų NVĮ pastatų geometrinių parametrų pakeitimo atsakovė iš viso patyrė 39 931,5 Eur (arba 137 875,48 Lt) dydžio nuostolius.
  8. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostolių atsakovė nurodė, kad pasirašydama susitarimą ir darbų kiekių žiniaraščius Nr. 2 – Nr. 4, įsipareigojo atlikti: 1) 909 850 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų ir antrinių nusodintuvų statybą Karmėlavoje; 2) 777 990 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų statybą Raudondvaryje; 3) 454 150 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų ir antrinių nusodintuvų statybą Zapyškyje. Šias darbų kainas atsakovė apskaičiavo ir įrašė į pasiūlymą, vadovaudamasi ieškovės parengtose techninio pasiūlymo dalyse – „siūlomų įrengimų techninės charakteristikos“ bei „siūlomi įrenginiai ir statiniai“ – nustatytais geometriniais parametrais (aukštis, ilgis, plotis, plotas ir kubatūra). Ieškovei pradėjus vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektavimo darbais („technologinė dalis ir jos pririšimas prie projekto“), paaiškėjo, kad ieškovė, rengdama techninį pasiūlymą, atliko technologinius skaičiavimus, numatant cheminio valymo galimybę, nors tai prieštaravo viešojo pirkimo sąlygoms. Atlikus technologinius skaičiavimus be cheminių reagentų panaudojimo ieškovės techniniame pasiūlyme nurodytų NVĮ (SBR reaktoriaus, išlyginamojo rezervuaro, dumblo tankintuvo) geometriniai parametrai padidėjo, kas neabejotinai sąlygojo ir didesnių jiems skirtų gelžbetoninių talpų suprojektavimą bei pastatymą. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų NVĮ gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo po pasiūlymo pateikimo atsakovė iš viso patyrė 96 380, 08 Eur (arba 332 781,13 Lt) dydžio nuostolius.
  9. Ieškovė UAB „Filtrėja“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė priešieškinio dalį dėl 1 627,41 Eur sąnaudų už 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje priteisimo iš ieškovės tenkinti, likusius priešieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dalinai pripažįsta reikalavimą atlyginti 4 145,62 Eur UAB „Giraitės vandenys“ patirtų išlaidų dėl 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje darbų. Ieškovė pažymėjo, jog ji neturi teisės atlikti 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbų, kadangi šiuos darbus gali atlikti tik LESTO, tai parodo, kad šie darbai nėra projekto darbai. Atsižvelgdama į tai, kad atsakomybę tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų dalintis proporcingai šalių sutartomis dalimis, t. y. 52,5 % atsakovei ir 47,5 % ieškovei, laikydamasi šios pozicijos, ieškovė atitinkamai sumažino ieškiniu pareikštą reikalavimą 1 627,41 Eur. Atsižvelgiant į atliktus mokėjimus bei į ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją, iš atsakovės priteistina skola patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudarė 202 412,79 Eur (204 040,20 Eur – 1 627,41 Eur). Kadangi atsakovė laiku nevykdė piniginės prievolės, todėl privalo mokėti palūkanas, atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado nuo 2012 m. balandžio 19 d., kuri kito atsakovei iš dalies vykdant įsipareigojimus, palūkanas prašė priteisti pagal jų pateiktą paskutinę skaičiuotę. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio NVĮ pastatų ploto ir kubatūros pakeitimo bei nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų (rezervuarų) parametrų pakeitimo patirtų nuostolių ieškovė nurodė, kad Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų „technologinių“ parametrų pakeitimas buvo projektinis sprendimas, kurį priėmė ir patvirtino pati atsakovė. Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos NVĮ projektinę dokumentaciją rengė atsakovės pasirinktos projektuotojų įmonės. Ieškovė pagal prisiimtus įsipareigojimus pateikė projektuotojams skaičiavimus, kurių pagrindu buvo parengti techniniai darbo projektai (įrengimai, įrengimams reikalingas plotas, aukštis ir kt.). Šiuose techniniuose darbo projektuose buvo numatyti technologinių sprendinių parametrai, kurie leistų užtikrinti NVĮ veikimą. Ruošiant kitas projektų dalis, t. y. architektūrinę, konstrukcinę, pastabų dėl projektuojamų pastatų parametrų atsakovė nepareiškė. Projektinių dalių – architektūrinės, konstrukcinės, bei vandentiekio, nuotekų šalinimo dalies parengimas ir atitiktis konkurso sąlygoms, įgyvendinimas ir priežiūra buvo pavesta atsakovei. Todėl atsakovė pati privalo prisiimti atsakomybę už projektinius sprendinius architektūrinėje, konstrukcinėje bei vandentiekio nuotekų šalinimo dalyse. Ieškovės pateikti geometriniai pastatų parametrai (plotai) konkursiniame pasiūlyme ir techniniame projekte nepadidėjo. Konkursiniame pasiūlyme nurodyti pastatų parametrai ir technologijai reikalingi parametrai ne tik nėra padidėję, bet netgi sumažėjo. Projektuojant atsakovės iniciatyva buvo pakeisti pastatų geometriniai parametrai. Tai geriausiai matyti palyginus konkursinio pasiūlymo pastatų brėžinius ir kadastro byloje pateiktus pastatų brėžinius. Dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų (rezervuarų) geometrinių parametrų pakeitimo ieškovė pažymėjo, kad teikiant konkursinį pasiūlymą, jame buvo numatyti ir apskaičiuoti reikiami minimalūs geometriniai parametrai. Be to, ieškovė numatydama papildomą cheminio valymo galimybę viešojo prikimo sutarties sąlygų nepažeidė. Priešingu atveju šalys nebūtų laimėjusios konkurso. Šis technologinis sprendimas buvo įvertintas jau teikiant konkursinį pasiūlymą ir įtakos rezervuarų parametrams neturėjo. Techniniame projekte ieškovė nurodė, kad technologijai reikia 184,97 m3 mažesnių rezervuarų negu konkursiniame pasiūlyme. Atsakovė pastatė 950,07 m3 didesnius rezervuarus negu konkursiniame pasiūlyme, arba 1 135,04 m3 didesnius negu buvo reikalingi. Apžvelgus visus objektus, technologijai reikalingi rezervuarų tūriai yra mažesni už konkursiniame pasiūlyme pateiktus rezervuarų tūrius. Aplinkybės, kodėl atsakovė suprojektavo ir pastatė didesnių parametrų rezervuarus ieškovei nėra žinomos, nes ieškovė į techninį projektą įrašė mažesnių parametrų rezervuarus. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad numatant cheminio valymo galimybę, padidėjo rezervuarų tūriai. Be to, nurodė, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas, prieštaraujantis partnerių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principams, kadangi atsakovė nuolat keitė poziciją dėl nuostolių dydžio, darbų vėlavimo priežasčių, be to, nesumokėjo net ir tos dalies, kuri viršija atsakovės nurodomus nuostolius, vienašališkai susitarė su užsakovu dėl mokėjimų atidėjimo, skaičiuodama pastatų ir rezervuarų tūrius naudojo skirtingus duomenis, projektavimo eigoje nereiškė jokių pretenzijų, todėl ji faktiškai piktnaudžiauja teisėmis.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu 2015 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė: patikslintą ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Kamesta“ ieškovei UAB „Filtrėja“ 204 040,20 Eur skolą ir 17 298,67 Eur palūkanas bei 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 007,19 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas ir 7 396,11 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, valstybei 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies – 16 268,28 Eur palūkanų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; grąžino ieškovei 274,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš ieškovės atsakovei 1 627,41 Eur dydžio nuostolius, kitą priešieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad šalys 2011 m. balandžio 8 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria partneriai įsipareigojo dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“, pateikiant bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir atsakovė nustatė įsipareigojimus pagal kiekvieno partnerio verslo sritį, o būtent ieškovė prisiėmė įsipareigojimus technologinės įrangos ir prietaisų tiekimo dalyje, šių darbų dalis sudarys 45 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos, o atsakovė – projektavimo bei bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų srityje, šių darbų dalis sudarys 55 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos (sutarties 2.1-2.5 punktai). Tarp Kauno rajono savivaldybės, UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kamesta“ 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašytoje rangos sutartyje buvo numatyta sutarties suma su PVM 14 551 618,66 Lt (be PVM 12 026 131,12 Lt). Pagal šalių pasirašytus darbų kiekių žiniaraščius darbų kainos pasiskirstymas atitinkamai buvo: ieškovės UAB „Filtrėja“ – 47,50 proc., atsakovės UAB ,,Kamesta“ – 52,50 proc. (5 706 080,12 Lt ieškovės darbų dalis + 6 320 051 Lt atsakovės darbų dalis, iš viso 12 026 131,12 Lt). Atsakovė neginčijo, kad visi sutartimi numatyti ieškovės darbai buvo atlikti. Užsakovė UAB „Giraitės vandenys“ pagal rangos sutartį sumokėjo atsakovei

    54 210 234,80 Eur (14 537 098,65 Lt), atsakovė iš šios gautos sumos ieškovei sumokėjo

    61 795 599,79 Eur (6 199 846,97 Lt), liko nesumokėta 204 040,16 Eur. Atsakovei neginčijant skolos fakto ir dydžio teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą laikytinas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinu.

  3. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dėl ieškovės tam tikrų neteisėtų veiksmų jungtinės veiklos sutarties vykdymo eigoje atsakovė patyrė papildomų išlaidų, todėl turėtų jas atlyginti. Teismo teigimu, šiuo atveju ginčas kyla tarp jungtinės veiklos partnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims, kreditoriams, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.974 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant ir į nurodytas teismų praktikoje suformuotas taisykles. Jungtinės veiklos sutarties 3.7 punkte šalys susitarė, kad kiekvienas partneris prisiima išlaidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas. Teismas pažymėjo, kad šalys 2012 m. sausio 12 d. susitarimu Nr. 11/11-1 pasiskirstė darbų apimčių ir darbų atsakomybės ribas ir pagal jas būtent atsakovės veiklos sritis buvo projektavimas ir draudimai, kuriais atsakovė prisiėmė atsakomybę už darbų atlikimo užtikrinimą, draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas.
  4. Dėl atsakovės nuostolių, turėtų iškilus poreikiui pratęsti rangos sutarties įvykdymo galutinį terminą teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog rangos sutartis laiku nebuvo įvykdyta. Pati atsakovė priešieškinyje nurodė, kad rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi užsitęsė Zapyškio nuotekų valyklos žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra, taip pat nebuvo laiku įrengti elektros įvadai Karmėlavos, Raudondvario ir Zapyškio nuotekų valyklų pajungimui, tačiau nepaisant to, atsakovė kartu teigė, kad buvo vėluojama ir dėl to, jog ieškovė laiku pagal grafiką nepateikė technologinių sprendinių projektuotojams, todėl ji atsakinga už atsakovei išaugusias draudimo išlaidas, susijusias su rangos sutarties vykdymo termino pratęsimu. Teismas nurodė, kad iš dalies galima sutikti, jog darbų vėlavimui galėjo turėti įtakos ir tam tikri ieškovės veiksmai, kadangi tai iš dalies patvirtina byloje pateiktas atsakovės, techninio prižiūrėtojo UAB „Evikta“, projektuotojų UAB „Patvanka“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ susirašinėjimas su ieškove dėl technologinių sprendinių pateikimo ne lietuvių kalba, konstrukcinių brėžinių nepateikimo projektuotojui, darbų spartinimo, tačiau ir ieškovė turėjo pretenzijų dėl atsakovės atliekamų statybos darbų vėlavimo darbų, dėl ko ieškovė negalėjo atlikti montavimo darbų. Be to, projektavimo darbai pagal jungtinės veiklos sutartį buvo atsakovės atliktinų darbų dalis, todėl projektuotojų pasirinkimas taip pat galėjo lemti darbų vėlavimą. Būtent atsakovė sudarė sutartis su projektuotojais UAB „Patvanka“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ dėl projektavimo darbų atlikimo. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas nurodė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog darbų vėlavimą lėmė būtent ir tik ieškovės veiksmai. Teismas konstatavo, kad kadangi pagal jungtinės veiklos sutartį būtent atsakovės veiklos sritis buvo projektavimas ir draudimai, kuriais atsakovė prisiėmė atsakomybę už dabų atlikimo užtikrinimą, draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas, todėl tik atsakovė yra atsakinga už draudimų išlaidas ir esant partnerių nurodytam darbų pasiskirstymui jų negali perkelti kitam partneriui, nes taip pasiskirstyti nuostolius ir išlaidas buvo susitarusios šalys, kaip jungtinės veiklos partnerės, todėl priešieškinio reikalavimą dėl padidėjusių draudimo išlaidų atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį šalių susitarimui.
  5. Dėl ieškovės prievolės atlyginti UAB „Giraitės vandenys“ 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje sąnaudas teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad atsakovė patyrė 4 145,62 Eur išlaidas, byloje nekyla, tačiau šalys skirtingai traktuoja, kam turėtų atitekti šios išlaidos. Teismo teigimu, šalių pasirašytame 2012 m. sausio 12 d. susitarime Nr. 11/11-1 elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas buvo priskirta ieškovės atliekamų darbų sričiai, tačiau atmestinas atsakovės argumentas, kad oro linijos iškėlimas priklauso šiems darbams. Tiek Jungtinės veiklos sutartimi, tiek Susitarimu šalys darbus pasiskirstė taip, kad ieškovei atiteko technologinė dalis, o atsakovei – projektavimo, taip pat bendrieji ir specialieji statybos darbai. Todėl susitarime nurodant, kad ieškovės darbų sritis yra „elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas“, teismo manymu, tai aiškintina, kaip elektros darbai, susiję su technologinio proceso užtikrinimu ir valdymu, tačiau tai negali būti susiję su darbais, kurių tikslas iš esmės parengti statybinių darbų barą – iškelti oro liniją. Svarbu ir tai, kad oro linijos iškėlimo darbus galėjo atlikti tik AB „Lesto“, todėl tai nėra tiesioginiai šalių vykdyto projekto darbai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvaryje išlaidos nėra Jungtinės veiklos sutartimi nustatytas ieškovės darbų baras, tačiau ieškovei sutinkant atlyginti šias išlaidas proporcingai ieškovei tenkančiai įsipareigojimų daliai, kaip partnerių bendras papildomas projekto išlaidas, priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir iš ieškovės atsakovei priteistina –

    71 627,41 Eur (3 426,13 Eur (be PVM, kuris susigrąžintinas) x 47,50 %).

  6. Dėl nuotekų valyklų pastatų ploto ir kubatūros pakeitimo patirtų nuostolių teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė nurodomų aplinkybių, kad patyrė 39 931,50 Eur dydžio nuostolius dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos pastatų geometrinių parametrų pakeitimo po pasiūlymo pateikimo, kadangi ieškovė pasiūlydama ir atlikdama technologinius skaičiavimus numatė cheminio valymo galimybę su tam reikalinga įranga, nors tai prieštaravo konkurso sąlygoms, o atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio valymo reagentų panaudojimo buvo numatyti didesnių plotų ir tūrių nuotekų valymo įrengimai, nenumatytos patalpos – anaerobinės kameros ir Karmėlavos nuotekų valykloje technologinis koridorius, taip pat įrengė kito gamintojo didesnių matavimų įrenginį – grotas – smėliagaudes, visa tai sąlygojo didesnių technologinių pastatų suprojektavimą bei pastatymą. Ekspertizės akte ekspertė Z. B. nurodė, kad duomenų, patvirtinančių didesnės įrangos sumontavimą, statybos žurnale nėra užfiksuota, nors tai turi būti privalomai nurodyta. Be to, liudytojas – techninis prižiūrėtojas D. R. patvirtino, kad technologinių valymo įrenginių pakeitimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi tai viešasis pirkimas, todėl įranga turėjo atitikti konkurso sąlygas. Liudytojas D. R. taip pat patvirtino, kad smėliagaudžių įranga buvo pakeista į kito gamintojo, tačiau tai nepatvirtina jos padidėjimo. Technologinis koridorius nors pasiūlyme ir nebuvo numatytas, tačiau, ieškovės teigimu, atsirado dėl to, kad vykdant Karmėlavos rekonstrukciją buvo reikalavimas, kad būtų užtikrintas buvusių valymo įrenginių veikimas, kol bus pastatyti nauji įrenginiai, tai patvirtino ir liudytojas G. K.. Teismas pažymėjo, kad projektavimo darbai buvo atsakovės darbų dalis, ji rinkosi projektuotojus, todėl neaišku, kodėl atsakovė būtent projektavimo eigoje nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl statybos apimčių ir statybos kaštų padidėjimo, o visas pateiktas susirašinėjimas projektavimo eigoje pagrindžia tik tai, kad buvo reikalaujama, jog tiekiant technologinę įrangą būtų laikomasi konkurso metu pateikto pasiūlymo ir užtikrintų nuotekų valymo įrenginių tinkamą veikimą pagal konkurso sąlygas. Teismo teigimu, partneriams projektavimo eigoje nederinant savo konkrečių sprendinių prie konkurso reikalavimų projektas apskritai nebūtų įgyvendintas ir nei ieškovė, nei atsakovė nebūtų gavusi pajamų, t. y. rangos sutartimi numatyto atlygio. Todėl realizuojant partnerių konkursinį pasiūlymą, kuris nebuvo reikiamai detalizuotas, projektavimo eigoje turėjo būti realizuojamas taip, kad atitiktų konkurso reikalavimus ir tai reiškė bendrą projekto vykdymą. Teismas laikė neįrodytu ir atsakovės teiginį, kad dėl ieškovės pateiktos kitokios technologinės įrangos padidėjo pastatų plotai ir tūris. Ekspertė Z. B. išvadoje nurodė, kad techninių projektų brėžiniuose nurodomi pastatų ir įrenginių parametrai, bet konkursiniame pasiūlyme buvo naudotasi analogais, remiantis Šakių, Lukšių, Birštono, Šeduvos valymo įrenginiais, ir kaina pateikta pagal analogus, Karmėlavos nuotekų valykloje konkursiniame pasiūlyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose buvo jie sugrupuoti, todėl lyginti konkursinį pasiūlymą su paruoštais ir nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintais projektais faktiškai nėra galimybės. Tik projektavimo eigoje nustatomi tikrieji pastatų tūriai ir apimtys, o kaip nurodė liudytojas D. R., pasiūlymo rodikliai gali keistis, nes visko neįmanoma numatyti, tą patį patvirtino ir liudytojas G. K. (projektuotojas) nurodęs, kad pirminis pasiūlymas buvo neišsamus, todėl buvo keičiamas projektavimo eigoje. Atsižvelgdamas į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad būtent ieškovės veiksmai teikiant technologinius pasiūlymus ir vėliau juos iš dalies keičiant, tačiau tik tam, kad būtų laikomasi konkurso sąlygų, įtakojo atsakovės sprendinius dėl pastatų plotų ir tūrio, nes tai iš esmės buvo abiejų partnerių pateikto pasiūlymo praktinis realizavimas, todėl ieškovė negali būti už tai atsakinga remiantis civilinės atsakomybės nuostatomis, o pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis, o technologinės įrangos tam tikras keitimas taip pat galėjo būti susijęs su papildomomis išlaidomis.
  7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies, kas nustatyta 2016-10-31 ekspertizės akte ir ko neginčija pati atsakovė, o pasiūlymas buvo pateiktas analogų pagrindu sutartine kaina, darbų aktavimas taip pat vyko proporcingai nuo laimėtos kainos, todėl faktiškai nėra jokios galimybės nustatyti padidėjusias išlaidas, t. y. nuostoliai faktiškai negali būti įrodyti. Dėl šios priežasties teismo teigimu, atsakovės prašymą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę iš esmės nebūtų tikslingas, o pastatų plotų ar tūrio padidėjimas, jei ir būtų nustatytas, nepagrįstų nuostolių dydžio ir nepatvirtintų, kad tai lėmė vien ieškovės veiksmai vykdant Jungtinės veiklos sutartį. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės po ekspertės Z. B. apklausos 2017-01-17 pateiktas eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktas nesuteikia pagrindo skirti byloje pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nes nors šis ekspertas nustatė statinių plotų ir tūrių bei rezervuarų padidėjimą ir to priežastį – valymo technologijos pakeitimą į cheminį valymą ir nustatė dėl to išaugusius kaštus, tačiau tokios eksperto išvados atmestinos dėl nustatyto biologinio valymo įrengimų privalomumo pagal konkurso sąlygas ir partnerių pateiktą pasiūlymą, pripažįstant, kad tai ne vien ieškovės sprendimas, be to, sutiktina su ieškovės pateiktomis pastabomis dėl šio eksperto akte esančių klaidų ir išvadų nepagrįstumo. Ekspertas L. U. neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, kokią turi ekspertė Z. B., todėl L. U. akto išvados negali būti pripažintos kvalifikuotomis, kurios galėtų pagrįsti atsiradusius nuostolius ir jų dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra įrodyta, jog atsakovė patyrė konkrečius pagrįstus ir įrodytus nuostolius dėl pastatų plotų ir tūrių pasikeitimo, ir kad tie pasikeitimai atsirado tik dėl ieškovės, o ne bendrų partnerių veiksmų, todėl teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, kad partneriai, realizavę bendrą projektą, laikytųsi Jungtinės veiklos sutartyje numatyto išlaidų ir nuostolių pasiskirstymo.
  8. Dėl gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostolių teismas nurodė, kad remiantis anksčiau nurodytais motyvais atmestini atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, kad ieškovė atlikdama technologinius skaičiavimus, numatant cheminio valymo galimybę, nors tai prieštaravo viešojo pirkimo sąlygoms, padidino SBR reaktoriaus, išlyginamojo rezervuaro, dumblo tankintuvo geometrinius parametrus, kas sąlygojo ir didesnių jiems skirtų gelžbetoninių talpų suprojektavimą ir pastatymą.
  9. Dėl palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė prievolės pervesti ieškovei iš užsakovo gautas pinigines lėšas, todėl privalo mokėti palūkanas. Šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, todėl teismo teigimu, ieškovė pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nes tai specialusis įstatymas. Ieškovė, paskutinį kartą patikslinusi reikalavimus (2017-03-03) pareiškimas), prašė priteisti 17 298,67 Eur palūkanas. Atsakovė nesutikdama su ieškovės pateikta skaičiuote nurodo, kad nesutinka su 2012 m. I-mo pusmečio avanso palūkanų paskaičiavimu, kadangi mano, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti avanso mokėjimą dėl ieškovės vėluojamų darbų (technologinių skaičiavimų nepateikimo). Teismas atmetė šiuos atsakovės argumentus, nurodydamas, kad šalių sudarytame Susitarime avansinio mokėjimo, skirto ieškovei, sulaikymas nebuvo numatytas, šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir atsakovė nebuvo sudariusi subrangos sutarties su ieškove dėl jai priklausančių darbų atlikimo, todėl atsakovė negali veikti ieškovės, kaip subrangovės atžvilgiu, o turi laikytis šalių sudaryto jungtinės veiklos susitarimo. Teismo manymu, atsakovės siekis skirstyti iš užsakovo gautas lėšas savo nuožiūra iš esmės prieštarauja bendrosios jungtinės veiklos sutarties prigimčiai ir paneigia šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant kartu prisiimtą projektą principus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iki bylos iškėlimo priteisė ieškovės paskaičiuota palūkanų sumą. Taip pat teismas nurodė, kad skolininkas privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovės reikalavimą priteisti ir jai palūkanas, kaip minimalių nuostolių sumą, už negalėjimą naudotis nuostolių dydį atitinkančia pinigų suma, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuostoliai priteisti tik dėl 0,4 kV oro linijos iškėlimo ir ieškovė šią ieškinio dalį yra pripažinusi atsiliepimu į priešieškinį bei šia suma sumažinusi savo ieškinio reikalavimus, o atsakovė nepagrįstai yra sulaikiusi ieškovei priklausiusį mokėjimą netgi kur kas didesne suma, nei pareikštas priešieškinis, todėl faktiškai visą šį laiką naudojosi tiek ieškovei priklausančiais, tiek iš dalies atsakovei tenkančiais pinigais (1 627,41 Eur), todėl realių nuostolių nėra patyrusi.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB ,,Kamesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas, o atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas tik iš dalies, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; skirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui D. K. arba bet kuriam kitam teismo ekspertui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, dėl to nepagrįstai tik iš dalies patenkino patikslintą priešieškinį. Nagrinėjamam ginčui, be kita ko, turėjo būti taikomos CK 6.975 straipsnio 3 dalies bei CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatos.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą, grindžiamą CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., 7.1 p., priteisti iš ieškovės 18 609,22 Eur dydžio išlaidas, patirtas pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminą. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p. šalys susitarė, kad yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymą pagal pirkimo sutarties sąlygas. Prieš pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimą šalys pasiskirstė bei įsivertino būsimus įsipareigojimus, tačiau nesusitarė dėl nenumatytų išlaidų ir nuostolių tarpusavio paskirstymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik atsakovė yra atsakinga už pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminą atsiradusias draudimo išlaidas. Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. aiškinimas, kad neva juo šalys susitarė dėl nenumatytų darbų/įsipareigojimų vykdymo išlaidų tarpusavio pasiskirstymo tokiu būdu, kad išlaidos tenka tam partneriui su kuriuo prisiimta darbų sritimi susiję papildomi darbai/įsipareigojimai, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai bei jungtinės veiklos sutarties esmei. Garantijų ir draudimų galiojimų pratęsimas sąlygojo Jungtinės veiklos sutartyje, Susitarime nenumatytų, nei vienos iš šalių neprisiimtų 37 218,43 Eur dydžio išlaidų atsiradimą. Reikalavimo priteisti 18 609,22 Eur dydžio išlaidas nepagrįstumas negali priklausyti nuo to, kaip ieškovė įgyvendino savo teises. Tuo labiau, kad ieškovė neprieštaravo Rangos sutarties galutinio termino pratęsimui. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta dėl CK 6.974 straipsnio 1 dalyje minimų kiekvienam parneriui priklausančių dalių dydžių. Todėl atsakovė, nustatydama ieškovei tenkančią bendrų išlaidų dalį, vadovavosi CK 6.975 straipsnio 3 dalies ir CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismo sprendimas atmesti atsakovės reikalavimą dėl 18 609,22 Eur išlaidų priteisimo, kaip neva prieštaraujantį Jungtinės veiklos sutarčiai, priimtas pažeidžiant sutarčių aiškinimo, parnerių bendrų išlaidų ir nuostolių paskirstymo taisykles (CK 6.193 str., 6.974 str.), tiek nukrypstant nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos teismų praktikos.
    3. Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 627,41 Eur išlaidas, atsakovės patirtas apmokėjus 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra susigrąžinusi PVM nuo 4 145,62 Eur sumos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl PVM nuo 4 145,62 Eur susigrąžinimo, netyrė ir nevertino atsakovės pateikto pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2014-12-01 – 2014-12-31 mokestinį laikotarpį, tokiu būdu pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnių nuostatas. Ieškovė, pasirašydama prie Susitarimo pridėtą darbų kiekių žiniaraštį Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė įsipareigojo tinkamai vykdyti visus Viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimus. Šalių sudarytų sutarčių aiškinimas turėjo būti siejamas su Viešojo pirkimo, kurį laimėjus jos buvo sudarytos, sąlygomis. Pagal Viešojo pirkimo sąlygų II skyriaus ,,užsakovo reikalavimai“ 5 dalies ,,Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punktą ,,Iš darbų vykdymo teritorijos turi būti iškelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“.
    4. Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 136 311,58 Eur nuostolius, patirtus ieškovei netinkamai įvykdžius Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, įrodinėjimo procesą, įskaitant teismo ekspertizės išvados vertinimą bei pakartotinės teismo ekspertizės skyrimą. Teismas, nors ir nustatė, kad ieškovė atliko Techninio pasiūlymo dalies, susijusios su technologiniais sprendimais, pakeitimus po viešojo pirkimo konkurso laimėjimo, pripažindamas, kad tai buvo būtina padaryti, siekiant tinkamo Rangos sutarties įvykdymo, tuo pačiu konstatavo, kad tai neva neturėjo įtakos Nuotekų valyklų techninių projektų sprendiniams dėl pastatų plotų ir tūrio. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose, teismas nenustatęs vieno iš partnerio civilinės atsakomybės, privalo išspręsti CK 6.697 straipsnio nuostatų taikymo byloje klausimą. Tačiau teismas nusprendė netaikyti CK 6.697 straipsnio, nes neva pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis.
    5. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą paskirti papildomą/pakartotinę ekspertizę. Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte visiškai nėra jokio atsakymo į teismo nutartimi užduotą 18-tą klausimą, iš nutartimi užduotų 18 klausimų nėra atsakyta net į 11 klausimų. Byloje esančiame 2017-01-13 teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. ekspertiniame tyrimo akte yra pateikti atsakymai į Ekspertizės akte neatsakytus klausimus, tokiu būdu paneigiant teismo ekspertės Z. B. 2016-12-08 teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad į juos atsakyti negalima. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šio eksperto pateiktu ekspertinio tyrimo aktu. Nepaisant to, teismas nusprendė, priimant sprendimą, vadovautis CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiu Ekspertizės aktu, kuris net neturėjo būti prijungtas prie bylos, pavedant atsakovei sumokėti teismo ekspertei atlyginimą. Vadovaujantis CPK 213 straipsniu kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau galutinius klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, nustato pats teismas. Dėl to nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad atsakovė nėra tinkamai, savalaikiai išnaudojusi visų galimybių surinkti įrodymus, nes prašymuose skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę neva nurodo tuos klausimus, kuriuos ekspertizei buvo pateikusi ieškovė.
    6. Nepagrįsta teismo išvada, kad tik atsakovė vykdė projektavimo darbus ir neva šie darbai nepateko į ieškovės prisiimtas veiklos sritis. Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, vadovavosi nepagrįsta išvada, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas neva buvo tik atsakovės prisiimta veiklos sritis. Dėl to teismas nusprendė netaikyti CK 6.697 straipsnio nuostatų. Jungtinės veiklos sutartį detalizuojančio Susitarimo ir jo priedo Nr. 1 nuostatos patvirtina, kad ieškovė prisiėmė atlikti 85 419,80 Eur vertės projektavimo darbus: 1) nuotekų valyklų techninių projektų technologinių dalių parengimo darbus; 2) parengtų technologinių dalių prijungimo (,,pririšimo“) prie techninių projektų darbus. Šią išvadą taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovės vėlavimą pateikti brėžinius, technologinius sprendinius kitas techninių projektų dalis rengiantiems subrangovams (UAB ,,Patvanka“, UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“), apie pateiktų technologinių sprendinių netinkamumą ir pan.
    7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų dėl kurių, vykdant Rangos sutartį, turėjo būti padidinti Technologinių pastatų ir Gelžbetoninių talpų geometriniai parametrai. Rengiant pasiūlymą viešajam pirkimui ieškovė pateikė atsakovei netinkamai paruoštas Techninio pasiūlymo dalis ,,3.2 siūlomų įrengimų techninės charakteristikos“, ,,2.1 įrenginiai ir statiniai“, kuriomis vadovaujantis atsakovė buvo įsivertinusi technologinių pastatų, NVĮ gelžbetoninių talpų statybos darbus. Laimėjus Viešąjį pirkimą, ieškovė, vykdydama 85 419,80 Eur vertės projektavimo darbus – rengdama technologines dalis, turėjo perkelti minėtose Techninio pasiūlymo dalyse atliktus technologinius skaičiavimus be ženklių pakeitimų. Šiame etape paaiškėjo, kad ieškovės rengtose Techninio pasiūlymo dalyse technologiniai skaičiavimai atlikti netinkamai – numatytas nuotekų valymas cheminiu būdu kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruošimo įranga, nors ši valymo technologija netenkino Viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų. Rangos sutarties vykdymo metu pareikalauta minėtą valymo technologiją pakeisti į biologinę. Atlikus naujus technologinius skaičiavimus be cheminių reagentų panaudojimo, atsisakant cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruošimo įrangos, kilo būtinybė keisti ir sprendinius, susijusius su techninių pastatų ir gelžbetoninių talpų pastatymu. Turėjo būti numatytos papildomos patalpos technologiniuose pastatuose (visose nuotekų valyklose – anaerobinės kameros, Karmėlavos nuotekų valykloje – techninis koridorius). Kadangi keitėsi ir NVĮ, turėjo būti keičiamos ir jiems skirtos gelžbetoninės talpos. Šie pakeitimai sąlygojo didesnių technologinių pastatų, gelžbetoninių talpų suprojektavimą bei pastatymą, nei buvo numatyta prieš teikiant pasiūlymą viešajame pirkime. Teismo išvada, kad po pasiūlymo pateikimo atlikti techninių sprendinių pakeitimai nesąlygojo NVĮ, rezervuarų parametrų pakeitimų, o tuo pačiu ir didesnių techninių pastatų bei gelžbetoninių talpų pastatymą, konstatuota akivaizdžiai pažeidžiant įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
    8. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės (CK 6.248 str. 1 ir 3 d., CK 6.256 str. 3 ir 4 d.). teismas pripažino, kad ieškovė atliko Viešojo pirkimo sąlygoms prieštaraujančių Techniniame pasiūlyme nurodymų technologinių sprendinių pakeitimus, kas įrodo Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkto pažeidimą. Ekspertinio tyrimo akto išvados patvirtina, kad tik technologinių sprendinių pakeitimai sąlygojo didesnių, negu buvo numatyta teikiant pasiūlymą, technologinių pastatų, gelžbetoninių talpų suprojektavimą ir pastatymą. Ieškovė, savo srities profesionalė, parengė Techninio pasiūlymo technologinius sprendinius, kurie buvo netinkami, savo rizika. Teismas nepagrįstai nurodė, kad technologinių pastatų plotų ir tūrio padidėjimas nepatvirtina, kad tai lėmė vien ieškovės veiksmai, vykdant Jungtinės veiklos sutartį.
    9. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė neįrodė ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos priežastinio ryšio ir nuostolių (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės 136 311,58 Eur nuostolių, pateikė nuostolių apskaičiavimą bei paaiškinimus, taip pat Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodoma, kad pirminiais skaičiavimais statinių statybos kaštai išaugo 45 proc., o rezervuarų statybos kaina pabrango apie 10 proc., bei, kad tikslūs skaičiavimai turėtų būti atliekami ekspertizės antru etapu. Teismo išvada, kad negalima nustatyti, kokius nuostolius atsakovė patyrė dėl didesnių technologinių pastatų ir gelžbetoninių talpų pastatymo, konstatuota akivaizdžiai pažeidžiant įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
    10. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.974 straipsnio nuostatas, motyvuodamas tuo, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis. Priešingai, nuotekų valyklų techninių projektų rengimo darbai – tai atsakovės ir ieškovės prisiimta darbų sritis. Šalys nėra susitarę dėl CK 6.974 straipsnio 1 dalyje minimų partneriams tenkančių dalių, kuriomis vadovaujantis turėtų būti proporcingai paskirstomos bendros išlaidos ir nuostoliai.
    11. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 981,49 Eur dydžio minimalius nuostolius, patirtus negalint naudotis iš ieškovės prašoma priteisti 159 066,42 Eur suma, ir 6 proc. metines procesines palūkanas. Teismo sprendimo motyvai, kuriais vadovaujantis atsisakyta priteisti 71,43 Eur minimalius nuostolius dėl negalėjimo naudotis priteista

      81 627,41 Eur suma, yra nepagrįsti. Taip pat nors sprendimu iš ieškovės atsakovei priteista

      91 627,41 Eur suma, atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nebuvo išspręstas.

    12. Ieškovė byloje buvo pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl 219 711,46 Eur sumos, kurią sudaro 202 412,79 Eur skolos ir 17 298,67 Eur metinės palūkanos, priteisimo. Teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 204 040,20 Eur skolą, 17 298,67 Eur metines palūkanas bei 8,05 metines procesines palūkanas. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1 627,41 Eur didesnę skolą nei pati ieškovė prašė teismo priteisti, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės turėjo būti atmestas, kadangi: ieškovė pateikdama pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies, t. y. dėl 16 268,28 Eur palūkanų atsisakymo, nenurodė nuo kokių neva atsakovės pavėluotai atliktų mokėjimų, šios palūkanos apsaičiuotos; ieškovė nepagrindė mokėjimų paskirtstymo ir palūkanų skaičiavimo lentelėse nurodytų palūkanų apskaičiavimui reikšmingų faktinių aplinkybių; metinių palūkanų dydį ieškovė apskaičiavo, nurodydama neteisingus pradelstų dienų skaičius, nepagrįstai įtraukdama kalendorines dienas po nagrinėjamos bylos iškėlimo. Šalių sutartiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-03-01.
    13. Teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nutarė iš ieškovės nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai nuo patenkintos priešieškinio dalies.
  2. Ieškovė UAB ,,Filtrėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį. Šalys tiek Jungtinės veiklos sutartimi (3.7 p.), tiek Susitarimu 11/11-1 (4 p.) nusistatė atsakomybės ribas, kurios tiesiogiai sietinos su darbų apimtimis. Šalys aiškiai susitarė dėl bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla paskirstymo, t. y. ieškovė atsakinga už garantijas, susijusias su technologija ir NVĮ išvalymo parametrų pasiekimą pagal Rangos sutartį ir atliktų darbų garantijas, susijusias su visais ieškovės darbais, o atsakovė – už atlikimo užtikrinimą, išankstinio mokėjimo ir draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas. Šalys susitarė dėl atsakomybės paskirstymo, todėl sutikti su solidariosios atsakomybės taikymu, nėra jokio pagrindo. Teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.974 straipsnio nuostatos, kadangi ginčas kyla tarp jungtinės veiklos parnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims. Todėl atsakovės argumentai dėl CK 6.975 straipsnio ir CK 6.9 straipsnio nuostatų taikymo yra visiškai nepagrįsti.
    2. Nepagrįsti skundo argumentai dėl 18 609,22 Eur išlaidų priteisimo, kadangi Rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas. Atsakovė netinkamai aiškina Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatas. Ieškovė buvo atsakinga už technologiją, o atsakovė – už Rangos sutarties įvykdymo garantiją ir draudimus. Todėl reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą dėl garantijų ir draudimo pratęsimo yra visiškai nepagrįstas.
    3. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį sutiko atlyginti išlaidas, proporcingai ieškovei tenkančiai daliai už 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus, kadangi jie nebuvo numatyti projektinėje dokumentacijoje. Šių darbų poreikis nebuvo numatytas ir šalių aptartas. Oro linijų iškėlimo darbus galėjo atlikti tik AB ,,Lesto“, todėl ieškovė sutiko, kad šie darbai buvo nenumatyti ir Jungtinės veiklos dalyviai turi atlyginti šias išlaidas proporcingai savo įsipareigojimų daliai. Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagrįstai sprendė, kad ieškovei į priskirtinų darbų sritį ,,elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas“ nepatenka 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbai. Teismui pateiktos PVM deklaracijos nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji PVM nesusigrąžino, byloje nepateikta įrodymų, kad PVM sąskaita už 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus nebuvo įtraukta į PVM apskaitą.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai dėl neva atsakovės patirtų 136 311,58 Eur nuostolių ieškovei netinkamai įvykdžius Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentą, kad ieškovė konkursiniame pasiūlyme nenumatė biologinio valymo galimybės, bei įrengė kito gamintojo didesnių matavimų grotas (smėliagaudes), kas sąlygojo didesnių pastatų ploto ir kubatūros pastatymą. Nuotekų valyklų parametrų pakeitimas buvo projektinis sprendimas, kurį priėmė ir patvirtino pati atsakovė. Be to, Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo pagrindu atsakovė rengė projektą, rinkosi projektuotojus. Ekspertizės akte nustatyta, kad vykdydama projektavimo darbus, atsakovė nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Liudytojai D. R. ir G. K. taip pat patvirtino, kad technologinių valymo įrenginių pakeitimų nebuvo ir negalėjo būti. Taigi atsakovė neįrodė, kad ieškovės veiksmai sąlygojo pastatų parametrų padidėjimą.
    5. Pagrįsta teismo išvada, kad papildomos/pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas, kadangi nuostolių faktiškai nėra galimybės apskaičiuoti, be to, nuostolių faktas nėra nustatytas. Teismas vertino ir L. U. ekspertinio tyrimo aktą, tačiau nustatęs ekspertinio tyrimo akto klaidas, bei įvertinęs tai, kad ekspertas neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, pagrįstai šio tyrimo akto išvadomis nesivadovavo priimant sprendimą. Taip pat atsakovė nėra tinkamai ir savalaikiai išnaudojusi visų galimybių surinkti įrodymus priešieškinio reikalavimams pagrįsti, nes prašymas skirti ekspertizę pateiktas tik 2016 m. birželio 16 d. teismo posėdyje, nors priešieškinis pateiktas dar 2015 m. spalio 14 d. Prašymas skirti pakartotinę ekspertizę pateiktas tik 2016 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, nors galimybę susipažinti su ekspertizės aktu atsakovė turėjo nuo 2016 m. lapkričio 4 d. Taigi atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesinaudojo procesinėmis teisėmis tinkamai, neteikė įrodymų bei nesirūpino savalaikiu įrodymų pateikimu.
    6. Teismas pagrįstai nustatė, kad E. U. ekspertinio tyrimo akte nurodytos išvados negali būti pripažintos kvalifikuotomis, kurios galėtų pagrįsti atsiradusius nuostolius ir jų dydį.
    7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Teismui pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, šis klausimas nebuvo išspręstas, todėl teismas galutiniu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei sumą, t. y. 1 627,41 Eur, kuria buvo prašoma sumažinti pareikštą reikalavimą. Todėl teismo sprendimu priteisus šią sumą tiesiogiai iš ieškovės, o ne įskaičius šią sumą į atsakovės mokėtiną sumą ieškovei, teismas pažeidimo nepadarė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11Dėl faktinių bylos aplinkybių ir atsakovės skolos pagal jungtinės veiklos sutartį

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Filtrėja“ ir atsakovė UAB ,,Kamesta“ 2011 m. balandžio 8 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė sujungti potencialą ir dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“, pateikiant vieną bendrą pasiūlymą (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 48-49). Jungtinės veiklos sutarties 2.1-2.5 p. šalys susitarė, kad ieškovės atliekamų darbų sritis (pobūdis) – technologinės įrangos ir prietaisų tiekimas įeinančių į pasiūlymo apimtis tiekimas ir šių darbų dalis sudaro 45 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos, o atsakovės atliekamų darbų sritis (pobūdis) – projektavimo bei bendrieji ir specialieji statybos darbai ir šių darbų dalis sudaro 55 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos. Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė buvo paskirta pagrindiniu partneriu, atsakingu už visos rangos sutarties vykdymą ir įgaliota parnerių vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus (Jungtinės veiklos sutarties 3.4 p.).
  2. Atsakovė UAB ,,Kamesta“ su perkančiąja organizacija Kauno rajono savivaldybės administracija ir užsakove UAB ,,Giraitės vandenys“ 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašė rangos sutartį Nr. S-1049 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“, sutarties suma nustatyta 14 551 618,66 Lt su PVM (12 026 131,12 Lt be PVM) (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 61-62). Detalizuojant Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis šalys 2012 m. sausio 12 d. pasirašė Susitarimą Nr. 11/11-1 (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 50-51) dėl Rangos sutarties vykdymo apimčių bei kainos, kuriame taip pat nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už Rangos sutarties su lėšų mokėjimu susijusius dalykus, gautus apmokėjimus iš perkančiosios organizacijos/užsakovo už ieškovės atliktus darbus, perves į ieškovės sąskaitą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo. Prie Susitarimo buvo pasirašyti darbų kiekių žiniaraščiai (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 51-53), pagal kuriuos darbų kainos pasiskirstymas yra atitinkamai: ieškovės UAB „Filtrėja“ – 47,50 proc. atsakovės UAB ,,Kamesta“ – 52,50 proc. (5 706 080,12 Lt ieškovės darbų dalis + 6 320 051 Lt atsakovės darbų dalis, iš viso 12 026 131,12 Lt). Statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo faktiškai baigti 2014 m. gruodžio 1 d., tą patvirtina 2014 m. gruodžio 1 d. pasirašytos deklaracijos apie statybos darbų pagal Rangos sutartį užbaigimą Nr. S301-1253, Nr. S301-1254, Nr. S3-1255 (dokumentinės bylos t. 7, b. l. 36-44).
  3. Atsakovės byloje pateiktais duomenimis, užsakovė UAB „Giraitės vandenys“ pagal Rangos sutartį sumokėjo atsakovei UAB ,,Kamesta“ 4 210 234,80 Eur (14 537 098,65 Lt) (atsakovės iš UAB ,,Giraitės vandenys“ gautų mokėjimų suvestinė, dokumentinės bylos t. 7, b. l. 82-83) iš šios gautos sumos atsakovė ieškovei sumokėjo 1 795 599,79 Eur (6 199 846,97 Lt) (iš UAB ,,Kamesta“ – UAB ,,Filtrėja“ gautų mokėjimų suvestinė, dokumentinės bylos t. 7, b. l. 84), liko nesumokėta

    12204 040,16 Eur (dokumentinės bylos t. 7, b. l. 84).

  4. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad atsakovė neginčijo skolos fakto ir dydžio ieškovei, ieškinio reikalavimą priteisti 204 040,16 Eur skolą laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl šį reikalavimą tenkino. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė byloje buvo pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl 202 412,79 Eur skolos priteisimo, tačiau teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 204 040,20 Eur skolą, t. y. 1 627,41 Eur didesnę skolą nei pati ieškovė prašė teismo priteisti, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei iš dalies pripažinus priešieškinio reikalavimą bei pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, šis klausimas nebuvo išspręstas, todėl pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei sumą, t. y. 1 627,41 Eur, kuria buvo prašoma sumažinti pareikštą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismui priteisus šią sumą iš ieškovės, o ne įskaičius į atsakovės mokėtiną sumą ieškovei, nėra pagrindo išvadai, kad buvo peržengta ieškiniu pareikštų reikalavimų suma.

13Dėl jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymo

  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys vykdė Rangos sutartį, vadovaudamiesi Jungtinės veiklos sutartimi ir ją detalizuojančiu Susitarimu, todėl šiuo atveju aktualus civilinio kodekso 6 knygos IV dalies LI skyriuje išdėstytas jungtinės veiklos (partnerystės) teisinis reglamentavimas. Jungtinė veikla (partnerystė) reglamentuojama CK 6.969-6.982 straipsniuose. CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas bendrų nuostolių ir bendrų išlaidų paskirstymas tarp partnerių, o CK 6.975 straipsnio nuostatose – partnerių atsakomybė kreditoriams pagal bendras prievoles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.975 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos partnerių pareiga pagal bet kokio pobūdžio bendras prievoles solidariai atsakyti kreditoriui apima tik išorinį partnerių ir jų kreditoriaus (-ių) santykį, tačiau ši pareiga neapima vėlesnių vidinių partnerių santykių. Kai bendra prievolė kreditoriui įvykdyta, dėl patirtų nuostolių ar išlaidų vykdant prievolę gali būti sprendžiama arba pagal normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.249 str.), arba pagal normas, pagal kurias paskirstomos bendros išlaidos ar nuostoliai (CK 6.974 str.). Nurodytų normų atribojimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, dėl kurių partnerėms atsirado prievolė padengti bendrus nuostolius (išlaidas). Jei nuostoliai kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų, kurie nebūtinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar šių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams įvykdžius prievolę kreditoriui taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis; jei nuostoliai patirti išimtinai tik dėl vieno partnerio veiksmų, kuriais pažeidžiamos jungtinės veiklos sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos, šalių (partnerių) ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 – 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-248/2017).
  2. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kyla tarp jungtinės veiklos partnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims (kreditoriams), todėl atmestini apeliantės argumentai dėl CK 6.975 straipsnio ir CK 6.9 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamam ginčui

14Dėl atsakovės nuostolių, turėtų dėl Rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo

  1. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą, grindžiamą CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., 7.1 p., priteisti iš ieškovės 18 609,22 Eur dydžio išlaidas, patirtas pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminą.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Rangos sutartyje buvo numatyta, jog sutarties galiojimo terminas ne trumpesnis nei 36 mėn. ((23 mėn. darbų baigimo laikas + 12 mėn. pranešimų apie defektus laikas + 28 d. atlikimo pažymos išdavimui). Darbai Rangos sutartyje nustatytu laiku nebuvo atlikti. 2013 m. rugsėjo 6 d. Rangos sutarties pakeitimu Nr. 1 darbų atlikimo laikas buvo pratęstas iki 2014 m. spalio 1 d. (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 94), nurodant, kad Zapyškio nuotekų valyklos sklypo detaliojo plano rengimo procedūros užsitęsė ir patvirtintą detalųjį planą užsakovas (UAB ,,Giraitės vandenys“) pateikė rangovui (UAB ,,Kamesta“) 2013 m. sausio 3 d., t. y. rangovas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių 261 darbo dieną negalėjo pradėti vykdyti Zapyškio nuotekų valyklos techninio projekto rengimo bei statybų darbų. Taip pat 2014 m. rugsėjo 26 d. Pakeitimo nurodymu Nr. 4 pagal Rangos sutartį darbų atlikimo laikas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 1 d. (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 130), nurodant, kad rangovas UAB ,,Kamesta“ susidūrė su nuo jo nepriklausančiomis anksčiau nenumatytomis aplinkybėmis – užsakovė UAB ,,Giraitės vandenys“ iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. neįrengė elektros įvadų Karmėlavos, Raudondvario ir Zapyškio nuotekų valymo pajungimui, todėl rangovas negali tinkamai vykdyti paleidimo – derinimo darbų, užbaigti elektros darbų, atlikti įžeminimo bei varžų matavimų ir gauti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų. Taigi minėtuose Rangos sutarties pakeitimuose nurodoma, kad Rangos sutarties vykdymas vėlavo dėl užsakovo UAB ,,Giraitės vandenys“ vėlavimo vykdyti savo įsipareigojimus, o apie ieškovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą nėra nurodoma. Įvertinus Rangos sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 4, sutiktina su apelianto argumentu, jog Rangos sutarties įvykdymo galutinis terminas buvo pratęstas ne nuo apeliantės priklausiusių priežasčių, tačiau apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Rangos sutarties galutinis terminas buvo pratęstas ir dėl to, kad tiek atsakovė tiek ir ieškovė sutiko pratęsti Rangos sutartyje numatytas garantijas bei draudimus, nėra pagrindas išvadai, kad dėl to ieškovė atsakinga dėl nuostolių bei išlaidų dėl Rangos sutarties vykdymo pratęsimo atsiradimo.
  3. Apeliantės teigimu, Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. aiškinimas, kad juo šalys susitarė dėl nenumatytų darbų/įsipareigojimų vykdymo išlaidų tarpusavio pasiskirstymo tokiu būdu, kad išlaidos tenka tam partneriui su kuriuo prisiimta darbų sritimi susiję papildomi darbai/įsipareigojimai, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai bei jungtinės veiklos sutarties esmei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.
  4. Pagal kasacinio teismo praktiką sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 str. 2 d.) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes.
  5. Bylos duomenimis, Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. šalys susitarė, kad kiekvienas partneris prisiima išlaidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas. Detalizuodamos Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis šalys 2012 m. sausio 12 d. pasirašė Susitarimą Nr. 11/11-1 dėl rangos sutarties vykdymo bei Susitarimo priedą Nr. 1 ,,Darbų kiekių žiniaraštis“, kuriuose buvo nustatytos darbų apimtys ir darbų atsakomybės ribos. Susitarimo 4 dalyje nustatyta, kad ieškovė atsakinga už projektavimo technologinę dalį, už garantijas susijusias su technologija ir nuotekų valymo įrenginių išvalymo parametrų pasiekimą pagal Rangos sutartį ir atliktų darbų garantijas susijusias su visais ieškovės atliekamais darbais, o atsakovė atsakinga už projektavimo bendrąją dalį, už atlikimo užtikrinimo, išankstinio mokėjimo ir draudimus numatytus pagal Rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas, bei už atliktų darbų garantijas, susijusias su visais atsakovės atliekamais darbais. Remiantis šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties turiniu bei ją detalizuojančiu Susitarimu, darytina išvada, kad tarp šalių buvo susitarta dėl kilusių nuostolių bei išlaidų paskirstymo tarp šalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už projektavimą ir draudimus, numatytus pagal Rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas, bei už atliktų darbų garantijas, susijusias su visais atsakovės atliekamais darbais.
  6. Įstatyme numatyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). CK 6.974 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Taigi pagal įstatymą susitarimas atleisti vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas, o nustatyti bendrų išlaidų ir nuostolių paskirstymą įstatyme visų pirma suteikiama teisė šalims ir tik joms sutartyje nesusitarus šie klausimai spręstini vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Jungtinės veiklos sutarties šalys buvo susitarusios dėl išlaidų ir nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymo, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikoma CK 6.974 straipsnio 1 dalies nuostata. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Junginės veiklos sutarties aiškinimas, kad šalys susitarė, jog nuostoliai ir išlaidos tenka tam parneriui su kurio prisiimta darbų sritimi susiję darbai ar įsipareigojimai, nereiškia CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyvios nuostatos pažeidimo.
  7. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., kuriame nustatyta, kad partneriai yra solidariai atsakingi už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymą pagal pirkimo sutarties sąlygas. Minėtoje Jungtinės veiklos sutarties sąlygoje nustatyta parnerių pareiga solidariai atsakyti perkančiajai organizacijai apima tik išorinį parnerių ir perkančiosios organizacijos santykį, tačiau ši pareiga neapima vidinių parnerių santykių.

15Dėl 0,4 kV oro linijos iškėlimo sąnaudų

  1. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 627,41 Eur išlaidas, apeliantės patirtas apmokėjus 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.) bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą (CPK 183, 185 str.).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Giraitės vandenys“ 2013 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S301-0612 kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad pagal Rangos sutartį vykdant projektą ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ prieš pradedant statybos darbus buvo reikalinga iškelti iš darbų teritorijos 0,4 kV oro liniją, todėl siekdama pagreitinti darbus UAB ,,Giraitės vandenys“ pasirašė sutartį su AB ,,Lesto“ dėl šių darbų atlikimo ir už šiuos darbus apmokėjo, bei sąskaitą apmokėjimui pateikė atsakovei (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 83-84). Atsakovė UAB ,,Kamesta“ užsakovės UAB ,,Giraitės vandenys“ pateiktą sąskaitą dėl minėtų darbų apmokėjo (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 85) bei priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 4 145,65 Eur išlaidas patirtas dėl oro linijos 0,4 kV iškėlimo. Atsakovė šį reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė, pasirašydama prie Susitarimo pridėtą darbų kiekių žiniaraštį Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu, dėl to laikytina, kad ieškovė įsipareigojo atlikti ir oro linijos iškėlimo darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį bei Susitarimą ieškovė įsipareigojo atlikti technologinę darbų dalį, o atsakovė – projektavimo bei bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, dėl to oro linijos iškėlimas iš statybos darbų vykdymo teritorijos negali būti priskiriamas ieškovės darbams kaip elektros darbų sričiai, kurie pagal šalių susitarimą yra susiję su technologinio proceso užtikrinimu ir valdymu. Be to, kaip pažymėjo teismas, oro linijos iškėlimo darbus galėjo atlikti tik AB „Lesto“, todėl tai nėra tiesioginiai šalių vykdyto projekto darbai.
  4. Nors kaip skunde nurodo apeliantė, Viešojo pirkimo sąlygų II skyriaus ,,užsakovo reikalavimai“ 5 dalies ,,Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punkte buvo nurodyta, kad ,,Iš darbų vykdymo teritorijos turi būti iškelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė įsipareigodama tinkamai vykdyti Viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimus, tuo pačiu įsipareigojo vykdyti ir apeliantės nurodomus elektros darbus. Jungtinės veiklos sutartimi abi partnerės įsipareigojo kartu dalyvauti viešojo pirkimo konkurse bei parengti bendrą pasiūlymą, taip pat tinkamai vykdyti visus konkurso sąlygų reikalavimus (Jungtinės veiklos sutarties 3.1, 3.2 p.). Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad būtent tik ieškovė turėjo išsiaiškinti, kas sudaro elektros darbus pagal viešojo pirkimo sąlygas, prieš Jungtinės veiklos sutarties, Susitarimo ir darbų kiekių žiniaraščio Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ pasirašymą, o ieškovei to nepadarius 4 145,62 Eur išlaidos negali būti laikomos bendromis nenumatytomis išlaidomis ir nuostoliais.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei nustatęs, kad 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvaryje darbai neįeina į Jungtinės veiklos sutartimi ieškovei priskirtinų darbų sritį, tačiau ieškovei sutinkant atlyginti šias išlaidas proporcingai ieškovei tenkančiai įsipareigojimų daliai, turėjo pagrindą priteisti iš ieškovės atsakovei 1 627,41 Eur (be PVM). Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra susigrąžinusi PVM nuo 4 145,62 Eur sumos. Atsakovė yra PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad ji turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sumokėtą PVM susigrąžinti. Atsakovės pateikta pridėtinės vertės deklaracija už 2014-12-01 – 2014-12-31 mokestinį laikotarpį (dokumentinės bylos t. 6, b. l. 201) nėra informatyvi ir vien šiuo įrodymu nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada dėl PVM nuo 4 145,62 Eur sumos (ne)susigrąžinimo.

16Dėl nuotekų valyklų pastatų ploto ir kubatūros pakeitimo bei gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostolių

  1. Apeliantė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 39 931,5 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų technologinių pastatų geometrinių parametrų pakeitimo patirtus nuostolius ir 96 380,08 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų geometrinių parametrų pakeitimo patirtus nuostolius, motyvuodama tuo, kad šiuos nuostolius apeliantė patyrė dėl ieškovės netinkamo Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, susijusio su techninio pasiūlymo rengimu ir pateikimu viešajame pirkime (CK 6.246 str. – 6.249 str., 6.256 str. 1 d., Jungtinės veiklos sutarties 3.1, 3.2 p.).
  2. Civiliniame procese galioja bendras principas, kad šalys, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 str.).
  3. Apeliantė ieškovės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė, rengdama techninio pasiūlymo dalis netinkamai atliko technologinius skaičiavimus, neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, numatė cheminio valymo galimybę kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruošimo įranga, nors tai prieštaravo viešojo pirkimo konkurso sąlygoms. Apeliantės teigimu, atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio reagentų panaudojimo, buvo numatyti didesnių plotų ir tūrių nuotekų valymo įrengimai nei buvo numatyta Techniniame pasiūlyme bei papildomos techniniame pasiūlyme nenumatytos patalpos technologiniuose pastatuose – anaerobinės kameros ir Karmėlavos nuotekų valykloje technologinis koridorius, kas sąlygojo ir didesnių technologinių pastatų suprojektavimą bei pastatymą. Kadangi keitėsi nuotekų valymo įrengimai, turėjo būti keičiamos ir jiems skirtos gelžbetoninės talpos. Be to, apeliantės teigimu, nuotekų valymo įrengimo pastatų plotų bei tūrio padidėjimą sąlygojo ir tai, kad ieškovė įrengė kito gamintojo, didesnių matmenų nei buvo numatyta techniniame pasiūlyme mechaninio valymo įrenginį – grotas – smėliagaudes.
  4. Apeliantės skundo argumentus, kad biologinis valymas konkursiniame pasiūlyme nebuvo numatytas paneigia byloje esantis Rangovo techninis pasiūlymas, kuriame nurodoma kokios nuotekų valyklos yra siūlomos, tame tarpe ir biologinis valymas (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 173, 174, 178, t. 2, b. l. 12, 41, 97). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog ieškovės rengtas techninis pasiūlymas, o ypač jo dalis dėl valymo įrenginių pasiūlymo, neatitiko viešojo pirkimo konkurso sąlygų. Reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo parengimas negalėtų konkuruoti su kitais viešojo konkurso dalyvių pasiūlymais, tačiau šiuo atveju šalių bendrai teiktas pasiūlymas perkančiosios organizacijos ne tik buvo pripažintas tinkamu pagal viešojo konkurso sąlygas, bet šis pasiūlymas ir laimėjo konkursą.
  5. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikri skirtumai tarp techninio pasiūlymo ir techninio projekto savaime nereiškia, kad buvo pateiktas netinkamas techninis pasiūlymas. Šių dokumentų paskirtis yra nevienoda, jiems taikomi skirtingi tikslumo, išsamumo ir detalumo standartai, todėl ir jų sprendiniai negali visiškai sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2016).
  6. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių apeliantės argumentą, kad Rangos sutarties vykdymo metu pareikalavus cheminio valymo įrenginius pakeisti į biologinio valymo įrenginius, tai lėmė statinių plotų ir tūrių bei rezervuarų padidėjimą. Atsakovė savo argumentus grindė projektavimo metu vykusiu susirašinėjimu, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis susirašinėjimas atspindi tik projektavimo darbinę eigą, bet nepatvirtina apeliantės nurodomų argumentų. Dėl apeliantės argumento, kad ieškovė pakeitė valymo įrangą, kuri yra didesnė nei buvo numatyta pasiūlyme ir projektuotojas turėjo pakeisti pastato konstrukcinius brėžinius, teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nurodoma, kad tai yra nepagrįstas teiginys, nes statybos darbų žurnaluose nėra jokių įrašų patvirtinančių šį faktą, kurie privalomai turi būti nurodyti. Minėtame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad konkursiniame pasiūlyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose jie buvo sugrupuoti, sutelkti į vieną statinį, todėl daugelyje pozicijų statybos darbai bei statybinės medžiagos buvo sutaupytos.
  7. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-27 Rangos sutarties pakeitimu Nr. 2 rangovui buvo leista naudoti kitą nei nurodyta techniniame pasiūlyme technologinę įrangą – automatines grotas – smėliagaudes (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 124-125). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas techninio prižiūrėtojo UAB ,,Evikta“ atstovas D. R. patvirtino, kad smėliagaudžių įranga buvo pakeista į kito gamintojo, tačiau tai nepatvirtina jos padidėjimo (2016-05-31 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:36:16 -00:39:10). Apeliantė teigdama, kad ieškovė įrengė kito gamintojo didesnių matavimų smėliagaudžių įrangą, kas, jos teigimu, sąlygojo didesnį pastatų plotą ir kubatūrą, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
  8. Dėl atsakovės minimos anaerobinės kameros ieškovė nurodė, kad tai yra rezervuaras, įrengtas požeminėje nuotekų valymo įrenginių dalyje, todėl įtakos pastatų geometriniams parametrams neturi. Dėl atsakovės nurodomo techninio koridoriaus, esančio Karmėlavoje, ieškovė pažymėjo, kad konkursiniame pasiūlyme toks techninis koridorius nebuvo numatytas, tačiau jo poreikis atsirado, kai buvo vykdomi statybos darbai ir statomi rezervuarai, kadangi turėjo būti užtikrintas buvusių valymo įrenginių veikimas, kol bus pastatyti nauji, tačiau įrengtas techninis koridorius nieko bendro su technologine dalimi neturi. Šį ieškovės argumentą patvirtina liudytojo UAB ,,Patvanka“ darbuotojo G. K. paaiškinimai (2016-06-16 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:07:20 -01:08:57).
  9. Apeliantė skunde nurodo, kad UAB ,,Evikta“ 2012-08-27 rašte yra pateiktos net 6 pastabos dėl ieškovės parengtų techninių sprendinių, įskaitant, kad: įranga neatitinka techninio pasiūlymo 3.2 punkte nurodytos įrangos; išlyginimo rezervuaras yra kitokių parametrų nei buvo nurodyta techniniame pasiūlyme; technologiniuose skaičiavimuose parinktas per mažo tūrio biologinis reaktorius (priešieškinio priedas Nr. 6, dokumentinės bylos t. 2, b. l. 70-72). Šiuo dokumentu apeliantė įrodinėja aplinkybę, kad pasikeitus valymo technologijai padidėjo gelžbetoninių rezervuarų parametrai. Tačiau šis dokumentas ne patvirtina apeliatės įrodinėjamą aplinkybę, bet ją paneigia, nes jame nurodoma, kad ,,projektuojamas mažesnis išlyginimo rezervuaras nei buvo pasiūlyme, išlyginimo rezervuaro tūris dar sumažintas jame įrengiant anaerobinę kamerą“.
  10. Apeliaciniame skunde minimame UAB ,,Patvanka“ 2013-05-16 rašte yra nurodyta, kad ieškovė pateikė nuotekų mechaninio valymo įrenginį, kuris yra didesnių matmenų ir kitokio gamintojo nei buvo nurodęs techniniame pasiūlyme ir, kad ieškoma sprendinių kaip jį pritaikyti, nekeičiant technologinio pastato rodiklių (priešieškinio priedas Nr. 16). Šis apeliantės pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina apeliantės įrodinėjamų aplinkybių. Ieškovė atsiliepime į skundą nurodė, kad dėl minėtame UAB ,,Patvanka“ rašte iškelto klausimo buvo rastas sprendimas ir valymo įrengimo dydis ir atitinkamai pastato dydis nepasikeitė. Šį argumentą patvirtina ir liudytojo projektuotojo UAB ,,Patvanka“ darbuotojo G. K. parodymai pirmosios instancijos teisme (2016-06-16 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:01:02 -01:02:23).
  11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
  12. Kaip minėta, Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovės atliekamų darbų sritis (pobūdis) yra technologinės įrangos ir prietaisų įeinančių į pasiūlymo apimtis tiekimas, o atsakovės – projektavimo bei bendrieji ir specialieji darbai. Bylos duomenimis, nuotekų valymo įrengimų projektinę dokumentaciją rengė atsakovės pasirinktos projektuotojų įmonės – UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB ,,Patvanka“ (priešieškinio priedai Nr. 33-42). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pateikė projektuotojams skaičiavimus, kurių pagrindu buvo parengti techniniai darbo projektai, kuriuose buvo numatyti technologinių sprendimų parametrai, kurie leistų užtikrinti nuotekų valymo įrenginių veikimą. Ieškovės teigimu, ruošiant kitas projektų dalis, t. y. architektūrinę, konstrukcinę, atsakovė pastabų dėl projektuojamų pastatų parametrų ieškovei nereiškė. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė būtent projektavimo eigoje turėjo su ieškove derinti statybos darbų apimtis bei kaštus, reikšti dėl to pretenzijas ieškovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad projektavimo eigoje atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei dėl jos teikiamų technologinių skaičiavimų. Tokias pretenzijas atsakovė nurodė tik ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
  13. Byloje neįrodyta, kad ieškovės pateikta technologinė įranga įtakojo didesnius pastatų parametrus. Apeliantė šias aplinkybes įrodinėjo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nustatytas statinių plotų ir tūrių bei rezervuarų padidėjimas bei to priežastis, kad pasiūlyme buvo numatyta nuotekų valymas cheminiu būdu, o projektuojat statinius buvo nustatyta, kad ši valymo technologija netenkina konkursui keltų reikalavimų ir buvo pareikalauta valymo technologiją pakeisti į biologinę. Tačiau, ši išvada nėra pagrįsta, nes kaip minėta, biologinis nuotekų valymo metodas buvo numatytas jungtinės veiklos partnerių teiktame techniniame pasiūlyme, kuriame aprašyta siūloma nuotekų biologinio valymo technologija ir nurodyta analogiškos jau pastatytos biologinio valymo nuotekų valyklos kituose objektuose. Dėl to laikytina, kad šis atsakovės pateiktas ekspertinio tyrimo aktas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių. Ekspertinio tyrimo akto netikslumus pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino ir atsakovės atstovas A. K. (2017-02-24 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:56:20 – 02:03:40).
  14. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teigė, kad ieškovės pateikti geometriniai pastatų parametrai (plotai), konkursiniame pasiūlyme ir techniniame projekte nepadidėjo, bei pateikė jos atliktus pastatų ploto bei tūrio skaičiavimus (atsiliepimo į priešieškinį priedai 1,2,3), taip pat ieškovė nurodė, kad technologijai reikalingi rezervuarų tūriai yra mažesni už konkursiniame pasiūlyme pateiktus rezervuarų tūrius. Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad techninių projektų brėžiniuose nurodomi pastatų ir įrenginių parametrai, bet konkursiniame pasiūlyme buvo naudotasi analogais, remiantis Šakių, Lukšių, Birštono, Šeduvos valymo įrenginiais, ir kaina pateikta pagal analogus, nes projektai buvo ruošiami jau laimėjus konkursą, taip pat konkursiniame pasiūlyme gelžbetoninių talpų (rezervuarų) sienų, dugno ir perdangų storis nepateikiamas, statybos resursų ir darbų kiekis nepateikiamas, viskas pateikta pagal analogus ir sutartinę kainą (dokumentinės bylos t. 8, b. l. 79-86). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad Karmėlavos nuotekų valykloje konkursiniame pasiūlyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose buvo jie sugrupuoti, todėl lyginti konkursinį pasiūlymą su paruoštais ir nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintais projektais faktiškai nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. K. taip pat nurodė, kad pirminis pasiūlymas buvo neišsamus, todėl buvo keičiamas projektavimo eigoje (2016-06-16 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:54:01 -00:56:40).
  15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, kad būtent ieškovės veiksmai teikiant technologinius pasiūlymus ir vėliau juos iš dalies keičiant, tačiau tik tam, kad būtų laikomasi konkurso sąlygų, įtakojo atsakovės sprendinius dėl pastatų plotų ir tūrio, kai už projektavimą buvo atsakinga būtent pati atsakovė.
  16. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog ieškovė būtų pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nekonstatavus ieškovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo nagrinėti kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, t. y. atsakovės nurodytų nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio pagrįstumo bei priežastinio ryšio egzistavimo.
  17. Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte pažymėta, kad atsakovė pateikė teismui statybos darbų apimčių kainą iš pasiūlyme nurodytos, bet nepateikia iš ko ta kaina sudaryta, kokie darbų ir juos įtakojantys statybos resursų poreikiai, kuo pagrįsta, tiesiog be įrodymų teikia išvestinius dydžius, kurių nėra galimybės patikrinti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, kad pasiūlyme buvo pateikta analogų pagrindu sutartinė kaina, todėl dabar iš techninių projektų skaičiuoti skaičiuojamąją kainą negalima, o atsakovė, vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos dalies, darbų aktavimas buvo vykdomas proporcingai nuo laimėtos sumos. Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovė nepatyrė papildomų išlaidų pagal Rangos sutartį Nr. S-1049 ir jos pakeitimą 13-11-27 Nr. 2.
  18. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad nėra įrodyta, jog atsakovė patyrė konkrečius pagrįstus ir įrodytus nuostolius dėl pastatų plotų ir tūrių pasikeitimo.
  19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog prašymas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę nebūtų tikslingas, nes nuostoliai negali būti įrodyti, nurodo, kad šis teismo motyvas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad negalima atmesti reikalavimo priteisti nuostolius, dėl to, kad byloje neįrodytas jų dydis, jeigu byloje nustatyta, kad nuostoliai buvo padaryti. Šis apeliantės argumentas atmestinas, nes nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, ne dėl to, kad neįrodytas nuostolių dydis, bet dėl to, kad nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Be to, kaip minėta, remiantis byloje esančiais duomenimis, neįrodyta, kad atsakovė yra iš viso patyrusi nuostolius.

17Dėl papildomos ekspertizės skyrimo

  1. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą paskirti papildomą/pakartotinę ekspertizę, bei priėmė sprendimą, vadovaudamasis CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiu ekspertizės aktu.
  2. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
  3. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo paskirta statybos techninė ekspertizė bei pavesta ją atlikti Z. B. (dokumentinės bylos t. 8, b. l. 56-62). Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė savo klausimus ekspertui. Taip pat teismo ekspertė Z. B. dėl ekspertizės akte padarytų išvadų teikė paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu, todėl proceso šalys turėjo visas galimybes pateikti ekspertui reikiamus klausimus, susijusius su ekspertizės atlikimu.
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų, siūlant (parenkant) eksperto kandidatūrą, užduodant (suformuluojant) ekspertui klausimus ir pan.
  5. Apeliantė nesutinka su teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto išvadomis, nurodydama, kad jame visiškai nėra jokio atsakymo į teismo nutartimi užduotą 18-tą klausimą, iš nutartimi užduotų 18 klausimų nėra atsakyta net į 11 klausimų. Tačiau šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ekspertizės akte formaliai nėra atsakyta į 18-tą klausimą, tačiau teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad tai tik formali klaida, nes atsakymas į 18-tą klausimą yra tapatus atsakymui į 17-tą klausimą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad į kitus pirmosios instancijos teismo nutartimi užduotus klausimus buvo atsakyta.
  6. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, taip pat byloje atsakovės pateiktą eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktą, tačiau nustatęs ekspertinio tyrimo akto klaidas, bei įvertinęs, kad šis ekspertas neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, atsakovės pateiktu eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktu sprendime nesivadovavo bei nurodė, kad šis atsakovės pateiktas įrodymas nesuteikia pagrindo byloje skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
  7. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012,; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017). Kita vertus, nors ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, teismų praktikoje pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-241/2015).
  8. Nagrinėjamu atveju vien apeliantės išsakyta kritika ekspertizės aktui nepaneigia teismo paskirtos ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies, pasiūlymas buvo pateiktas analogų pagrindu sutartine kaina, darbų aktavimas taip pat vyko proporcingai nuo laimėtos kainos, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovės padidėjusių išlaidų faktą, todėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas.
  9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus (atsikirtimus), kartu ir aktyviai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 178 str.). Bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus CPK normų numatytus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju jų pažeidimo nenustatė.
  10. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė tokį apeliantės prašymą. Apeliacinis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išanalizavęs apeliantės nurodomus motyvus bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka galutinėms teisinėms išvadoms dėl ginčo esmės padaryti, todėl, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais, netenkina apeliantės prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 212 str.).

18Dėl palūkanų priteisimo

  1. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 17 298,67 Eur palūkanų ir 8,05 procesinių palūkanų.
  2. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 str.) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-2019/2017).
  3. Apeliantė nesutinka su palūkanų skaičiavimu pagal ieškovės 2017-03-03 pateiktą palūkanų skaičiavimo lentelę, kurioje nurodomos 17 298,67 Eur dydžio palūkanos, motyvuodama tuo, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus bei pateikti darbų atlikimo aktus, pirmąjį atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą pateikė tik 2013-06-28. Apeliantės teigimu, Susitarimu atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei pervesti iš užsakovo gautas pinigines lėšas už ieškovės jau atliktus darbus.
  4. Bylos duomenimis, Susitarimo Nr. 11/11-1 6 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė perves iš perkančiosios organizacijos/užsakovo gautą avansinį mokėjimą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo lėšų gavimo iš perkančiosios organizacijos/užsakovo proporcingai ieškovės rangos sutartimi atliekamų darbų daliai, t. y. 1 711 824,04 Lt. Priešingai nei teigia apeliantė, avansinio mokėjimo, skirto ieškovei, sulaikymas dėl kokių nors priežasčių, šalių Susitarimu nebuvo numatytas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalys veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl atsakovė negali veikti ieškovės, kaip subrangovės atžvilgiu, o turi laikytis šalių sudaryto Jungtinės veiklos susitarimo. Atmestinas kaip deklaratyvus ir jokiais argumentais nepagrįstas apeliantės skunde nurodytas teiginys, kad ieškovė nepagrindė mokėjimų paskirstymo ir palūkanų skaičiavimo lentelėse nurodytų palūkanų apskaičiavimui reikšmingų faktinių aplinkybių.
  5. Vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistų palūkanų dydį bei pagrįstumą, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas apeliantės argumentas, kad ieškovė pateikdama pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies, t. y. dėl 16 268,28 Eur palūkanų atsisakymo, nenurodė nuo kokių neva atsakovės pavėluotai atliktų mokėjimų, šios palūkanos apskaičiuotos. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantės skundo argumentai dėl nepagrįsto palūkanų skaičiavimo ir priteisimo.
  6. Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
  7. Apeliaciniu skundu atsakovė sutinka dėl nurodyto įstatymo taikymo byloje, tačiau nurodo, kad šalių sutartiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Palūkanoms apskaičiuoti taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, galiojusios prievolės mokėti palūkanas atsiradimo momentu, šiuo atveju bylos iškėlimo teisme metu, t. y. 2015 m. birželio 30 d. Dėl to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovei procesines palūkanas, pagrįstai taikė bylos iškėlimo teisme metu galiojusio Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakciją (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1190 redakcija), kurio 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Kadangi byla teisme iškelta 2015 m. birželio 30 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,05 proc. (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikė 8,05 proc. palūkanų normą.
  8. Atmestinas apeliantės argumentas, kad nors sprendimu iš ieškovės atsakovei priteista 1 627,41 Eur suma, atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nebuvo išspręstas. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuostoliai priteisti tik dėl 0,4 kV oro linijos iškėlimo ir ieškovė šią ieškinio dalį yra pripažinusi, o atsakovė nepagrįstai yra sulaikiusi ieškovei priklausantį mokėjimą kur kas didesne suma, be to, įvertinus tai, kad nors pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis atsakovė ieškovei liko skolinga 204 040,16 Eur, o priešieškinį pareiškė dėl 166 047,91 Eur sumos, tačiau ir neginčijamos sumos ieškovei nesumokėjo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus priteisti palūkanas. Taigi apeliantės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, tame tarpe ir reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas, nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas.
  9. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės tenkintą priešieškinio dalį ieškovė pripažino, bei įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, dėl kurio buvo pareikštas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovės atstovavimo išlaidų nepriteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Dėl to atmestinas skundo argumentas, kad teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nutarė iš ieškovės nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai nuo patenkintos priešieškinio dalies.
  3. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme priimamą procesinį sprendimą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93, 98 str.). Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai