Byla 2A-147-241/2015
Dėl skolos ir nuostolių iš turto pardavimo priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Artemsta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-39-803/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos ir nuostolių iš turto pardavimo priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Artemsta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo kaip laiduotojo pareigos sumokėti ieškovui pagal lizingo sutartis lizingo gavėjo nesumokėtus mokėjimus ir atlyginti ieškovui iš turto pardavimo atsiradusius nuostolius.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 101 826,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, 102 817,68 Lt nuostolių iš turto pardavimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Artemsta“ sudarė keturias lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise kliento nurodytą turtą. Ieškovas sutarties sąlygas įvykdė, t. y. sudaręs keturias turto pirkimo–pardavimo sutartis, turtą įgijo nuosavybės teise, kurį perdavė trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Ieškovas ir atsakovas sudarė penkias laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti UAB „Artemsta“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį. UAB „Artemsta“ tinkamai nevykdant įsipareigojimų ieškovas 2009 m. balandžio 1 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei informavo, kad priešingu atveju bus privestas nutraukti sutartį. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo lizingo gavėjo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą turtą (1 t., 55 b. l.). Turtas ieškovui buvo grąžintas, po to parduotas tretiesiems asmenims patiriant nuostolį, kurį ieškovas skaičiuoja pagal neišpirkto turto vertę ir turto pardavimo kainos skirtumą.

6Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, turtą pardavė už nepagrįstai mažą kainą, atsakovo kaltės dėl atsiradusių nuostolių nėra, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 175 326,64 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 637,98 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 567,36 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo 20 Lt išlaidų, o iš atsakovo – 126,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė UAB „DARSNA“ iš atsakovo 1 720 Lt už ekspertizės atlikimą, o iš ieškovo – 280 Lt.

9Atsakovo argumentus, kad sudėjus visas trečiojo asmens sumokėtas sumas buvo sumokėta daugiau nei reikėjo, t. y. nupirktų transporto priemonių kaina yra visiškai apmokėta, teismas pripažino nepagrįstais ir neatitinkančiais įstatymo nuostatų bei kasacinio teismo praktikos. Teismas nustatė, kad puspriekabės „Jordan BG1347“ perdavimo – priėmimo aktas nebuvo sudarytas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gruodžio turto priėmimo – perdavimo akte Nr. TPP-006MA nurodyta – „turtas perimtas, saugomas automobilių aikštelėje Daugėliuose, Kuršėnų r.“, sprendė, kad perduodamas turtas neturėjo akivaizdžių trūkumų ir nebuvo sugadintas taip, jog dėl to galėtų žymiai sumažėti jo rinkos vertė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo atstovai būtų pasiruošę turto perėmimui, t. y. būtų turėję transporto priemonę, su kuria galėtų iš karto pargabenti ekskavatorių, todėl padarė išvadą, kad ekskavatorius buvo gabentas į tarpinę vietą (Daugėlius) būtent su puspriekabe „Jordan BG1347“, o trečiojo asmens veiksmai dėl vilkiko suteikimo, reikalingo perduodant turtą, įrodo bendradarbiavimą. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad liudytojo E. P. parodymai dėl sugadintos puspriekabės neturi objektyvaus pagrindimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ puspriekabę Jordan perėmė pagal 2010 m. sausio 26 d. vienašalį turto priėmimo aktą. Jame nurodyta, jog ant puspriekabės nėra užvažiavimo rampų; nuimti priedai; nėra ant pirmos ašies ratų; neveikia hidraulika. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto komplektacijos ir defektų netikrina. Praėjus mėnesiui po turto perdavimo matyti, kad puspriekabė turi akivaizdžių trūkumų, kurie niekaip nebuvo fiksuoti jokiame dokumente turto perėmimo iš trečiojo asmens UAB „Artemsta“ momentu. Teismas nustatė, kad ieškovas nepasirūpino tinkamu turto atsiėmimo proceso organizavimu. Teismas, vertindamas turto vertės nustatymo ekspertizės akto išvadas, atsižvelgė į tai, kad jose nurodoma ekskavatoriaus vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną 2010 m. kovo 29 d. buvo 131 000 Lt (su PVM 158 510 Lt), o vidutinė rinkos vertė pardavimo laikotarpiu 2010 m. balandžio 23 d. – 127 800 Lt (su PVM 154 638 Lt); likvidacinė vertė neskaičiuota. Teismas atsižvelgė į eksperto paaiškinimus, kad likvidacinė vertė nebuvo nustatinėjama, nes turto būklė buvo per gera, kad nesivadovavo priėmimo – perdavimo aktu, nes jis vienašališkas, nevertino jo trūkumų; nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, nes ekskavatorius retai naudojamas, todėl nėra su kuo palyginti Lietuvoje, todėl sprendė, kad ekspertizė nebuvo atlikta įvertinus visas aplinkybes, turto būklė vertinta laikant, kad ji atitinka vidutinę. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ puspriekabę „Jordan BG1347“ įvertino 13 811 Lt, vertinimo kriterijų nėra nurodyta, kad ieškovas 2010 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi puspriekabę pardavė pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 18 800 Lt; puspriekabė buvo įsigyta 2007 m. liepos 25 d. už 31 000 EUR be PVM; ekspertizės išvadoje nurodyta vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną 2009 m. gruodžio 22 d. buvo 81 200 Lt (su PVM 98 252 Lt); o vidutinė rinkos vertė pardavimo laikotarpiu 2010 m. balandžio 23 d. – 77 600 Lt (su PVM 93 896 Lt), laikant, kad turto būklė atitinka vidutinę; likvidacinė vertė neskaičiuota. Teismas sutiko su ekspertizės akte atliktais pastebėjimais, jog byloje nėra duomenų, kad puspriekabė jos perdavimo momentu turėtų tokių trūkumų, dėl kurių ją reikėtų parduoti už likvidacinę vertę. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Teismas nustatė, kad nė viena iš šalių neinicijavo bendradarbiavimo parduodant turtą, o ieškovo formalaus pasiūlymo įsigyti turtą po jo įkainojimo nepripažino ieškovo ketinimu kooperuotis, siekiant išvengti nuostolių. Teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo pranešta apie nustatytus turto trūkumus, todėl atsakovui buvo apsunkinta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio praėjus porai metų nuo turto pardavimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui pažeidus bendradarbiavimo pareigą dėl atsiradusių nuostolių yra ir ieškovo kaltės, nes jis nesiėmė jam prieinamų priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti. Teismas pabrėžė, kad nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ekskavatorius ir puspriekabė „Jordan BG1347“ perdavimo momentu buvo su akivaizdžiais trūkumais, kurie atsirado būtent dėl lizingo gavėjo kaltės, atsižvelgė į tai, kad turtas dėl jo trūkumų įvertintas žemiau vidutinės būklės ir sprendė, kad nėra pagrindo perkelti tik atsakovui 47 022,01 Lt nuostolių atlyginimą dėl ekskavatoriaus ir 42 726,70 Lt dėl puspriekabės pardavimo. Teismas nesivadovavo eksperto išvadomis, pripažinęs jas neišsamiomis. Įvertinęs šalių pareigų santykio pažeidimą, teismas sprendė, kad dėl nurodyto turto pardavimo patirtas nuostolis mažintinas trečdaliu, todėl ieškovo nurodytą nuostolių dydį dėl minėto turto pardavimo sumažino trečdaliu ir priteisė ieškovui iš atsakovo 60 431,64 Lt. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 16 d. turto priėmimo-perdavimo aktu A. Š. perdavė UAB „Turto realizacijos centras“ puspriekabę-šaldytuvą. Akte nurodyta, kad sukeisti ratai, nėra atsarginio rato. Ieškovas 2009 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi puspriekabę–šaldytuvą pardavė pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 62 668,32 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog puspriekabę-šaldytuvą ieškovas pardavė už nepagrįstą kainą, todėl tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 13 068,97 Lt nuostolį, patirtą iš šio turto pardavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nesutikęs dėl laidavimo apimties, derėjęsis dėl sutartinių sąlygų, siūlęs pakeisti sudarytos sutarties nuostatas, jas ginčijęs, todėl atsakovo argumentus dėl nesąžiningų sutarčių nuostatų ir šalių lygybės pažeidimo pripažino nepagrįstais. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, nes atsakovas įsipareigojo atsakyti iki lizingo gavėjo prievolių įvykdymo. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo reikšti. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl turto pardavimo sudarė sutartis 2010 m. balandžio 23 d., 2010 m. kovo 29 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d., t. y. nuo šio momento paaiškėjo ieškovo patirtų nuostolių dydis, o jis į teismą kreipėsi 2012 m. liepos 19 d, todėl nėra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo penkių procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (175 326,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad yra patenkinti 86 procentai ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkintą ieškinio dalį atmesti arba panaikinus ginčijamą sprendimo dalį bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas pažeidė CKP 177-181, 185 straipsnių nuostatas, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus dėl ginčo transporto priemonių vertės, jų pardavimo kainų realumo, dėl to neteisingai nustatė faktus, susijusius su esminėmis ginčo aplinkybėmis, neteisingai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, CK 6.574 straipsnį, padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo turėtų nuostolių iš transporto priemonių pardavimo ir atsakovo kaltės.

132. Teismas nepagrįstai atmetė turto vertinimo ekspertizės išvadas dėl ginčijamų transporto priemonių vertės, todėl nepagrįstai sprendė apie nuostolingą transporto priemonių pardavimą.

143. Nustatydamas transporto priemonių vertę ir ja grindžiamą teisingą pardavimo kainą bei ieškovo nuostolius teismas vadovavosi objektyvaus, teisingo ir kompetentingo pagrindo neturinčių bendrovių vertinimo išvadomis. UAB „Eurotech.LT“ ekskavatoriaus turto vertės nustatymo pažymoje ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ puspriekabės „Jordan BG1347“ preliminarioje išvadoje dėl transporto priemonių vertės nenurodyta šių bendrovių kompetencija turto vertinimo srityje, turimos licencijos ir netgi turto vertinimo kriterijai. Nėra aišku, kokių parametrų pagrindu padaryta išvada, kad bendra techninė ekskavatoriaus būklė yra 2 iš 5. Turto vertinimo ekspertizę atlikęs ekspertas V. G. turi ne tik pakankamą techninį išsilavinimą, bet ir daugiau nei 20 metų kilnojamojo turto vertintojo patirtį ir nuo 2009 m. yra įtrauktas į Teisingumo ministro patvirtintą kilnojamojo turto ekspertų sąrašą, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo išvadomis.

154. Neteisingos teismo išvados dėl ekskavatoriaus ir puspriekabės Jordan vertės bei iš šio turto pardavimo turėtų nuostolių, nes grindžiamos UAB „Eurotech.LT“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ parengtomis šių transporto priemonių išvadomis, kuriose nurodyti turto esminiai defektai ir trūkumai, kurių nebuvo perdavimo metu, jų nepripažino atsakovas, nenustatė ekspertas ir su šiomis išvadomis dėl transporto priemonių būklės perdavimo metu sutiko teismas, vertinimu. Dėl nurodytų defektų atsakovas nėra atsakingas, kadangi tokių defektų jų perdavimo metu nebuvo. Neįmanoma, kad be užvažiavimo rampų ir su neveikiančia hidraulika ekskavatorius būtų savo eiga užvažiavęs ant puspriekabės platformos ir nugabentas į saugojimo vietą. Teismas nenustatė atsakovo netinkamo pareigų atlikimo perduodant transporto priemones ieškovui.

165. Sutikdamas su eksperto V. G. išvadomis dėl minėto turto techninės būklės, o atmesdamas ekspertizės išvadas dėl jų vertės, teismas nenurodė, kokių reikšmingų aplinkybių visumos ekspertas neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad turto vertinimo ekspertizės išvadas patvirtina transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, buhalteriniai dokumentai ir jų pagrindu atlikti eksperto skaičiavimai dėl transporto priemonių vertės.

176. Turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta, kad puspriekabės Jordan vertė yra 107 0 36 Lt, nes už tokią kainą ji ieškovo 2007 m. liepos 25 d. perpirkta iš UAB „Artemsta“, eksploatuota tik 29 mėnesius, o 2010 m. balandžio 23 d. parduota tik už 15 377,60 Lt be PVM. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo nurodyta šios puspriekabės vertė ir pardavimo kaina yra realios ir teisingos, nes per keturis kartus trumpesnį laiką jos vertė sumažėjo daugiau nei šešis kartus.

187. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijama technika buvo parduota pernelyg pigiai – už kainą artimą metalo laužo kainai. Dėl visų iš transporto priemonių pardavimo turėtų nuostolių atlyginimo ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog ekskavatorius ir puspriekabė „Jordan BG1347“ perdavimo metu buvo su akivaizdžiais trūkumais, minėto turto vertė turėjo būti nustatoma pagal eksperto nurodytą jo realią vertę ir ieškovui neįrodžius nuostolių dydžio, nepateisinamai pigaus pardavimo priežasčių, jo ieškinys turėjo būti atmestas.

198. Nagrinėjamoje byloje buvo galimybė atleisti jį nuo atsakomybės ne tik CK 6.259 straipsnio l dalyje numatytu pagrindu, tačiau ir dėl to, kad ieškovas neįrodė turėtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

209. Teismas be pagrindo atmetė prašymus ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, kuri yra praleista.

2110. Teismas nepagrįstai nepriėmė ir nevertino atsakovo pateiktų skaičiavimų, kurie liudija, kad ieškovui už ginčijamas transporto priemones buvo sumokėta net daugiau nei priklausytų, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti minėtos sumos iš atsakovo, o ją priteisus – ieškovas be pagrindo praturtėjo.

22Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

231. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nebuvo pagrindo atmesti turto vertinimo ekspertizės. Teismo ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje, vertinant, ar ieškovas iš lizingo gavėjo atsiimtą turtą pardavė komerciškai pagrįstu būdu, kadangi ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, akte nurodytos išvados nepagrįstos argumentais bei byloje esančiais įrodymais. Ekspertas neatsakė į esminį ginčo šalių užduotą (ir teismo nutartimi patvirtintą) klausimą dėl ginčo turto rinkos vertės. Ekspertas atsakinėjo į klausimą apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę, nors rinkos vertė ir vidutinė rinkos vertė yra iš esmės skirtingos sąvokos. Ekspertas, teigdamas, kad ieškovo pateikti vertinimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pats rengdamas aktą minėtais teisės aktais nesivadovavo, kadangi aktas parengtas nesilaikant teisinio reglamentavimo reikalavimų.

242. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, vadovavosi objektyvaus, teisingo ir kompetentingo pagrindo neturinčių bendrovių išvadomis. Bylos nagrinėjimo metu ginčas dėl vertintojų kvalifikacijos nekilo. Ginčo turtą vertinusios įmonės turi joms suteiktą teisę vertinti transporto priemones ir galimybes nustatyti ginčo turto rinkos vertę.

253. Atsakovo argumentai, kad ieškovo pateiktuose ginčo turto vertinimuose nurodytų ginčo turto defektų bei trūkumų turto perdavimo metu nebuvo, nepagrįsti įrodymais.

264. Neteisinga atsakovo pozicija, kad nebuvo vertinami jo argumentai bei įrodymai. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į ekspertizės akto trūkumus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ginčo turto kaina buvo artima metalo laužo kainai. Atsakovui teismas ne kartą buvo suteikęs galimybę tokius įrodymus teikti bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, o teikdamas apeliacinį skundą nepagrindžia šių įrodymų pateikimo vėliau būtinybės ir negalėjimo jų pateikti ankščiau priežasčių, todėl atsakovo su skundu teikiami įrodymai negali būti vertinami apeliacinėje instancijoje, kadangi turėjo būti pateikti ankščiau. Be to, atsakovui neprašant prijungti naujai teikiamų įrodymų apie metalo laužo kainas, šioje dalyje apelianto argumentai bei įrodymai nėra pagrįsti ir neturi būti vertinami.

275. Iš trečiojo asmens UAB „Artemsta“ atsiimtas ginčo turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu ir siekiant gauti didžiausią įmanomą kainą. Ieškovui nėra ekonominės naudos parduoti turtą per pigiai ir po to bandyti susidariusį skirtumą išsiieškoti iš finansinių sunkumų turinčio buvusio lizingo gavėjo ar laiduotojų. Realią turto vertę atspindi jo realizavimo sandoriai, o ne vertinimai. Taigi nutraukus lizingo sutartis ir ieškovui susigrąžintą turtą pardavus kitiems asmenims mažesne nei likutinė turto vertė kaina, ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius.

286. Ieškovas tinkamai pagrindė reikalavimą dėl 101 826,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, kurie nebuvo apmokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovo reikalaujama nesumokėtų mokėjimų suma būtų apmokėta. Atsakovo pateikti skaičiavimai neatitinka realios situacijos ir esamų įrodymų byloje. Atsakovo lentelėje nurodyta ginčo turto vertinimo metu eksperto paskaičiuota vidutinė turto rinkos vertė nepatvirtina aplinkybės, kad už tokią sumą turtas bus parduotas.

297. Apeliantas nenurodė argumentų, dėl kurių skundas turėtų būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai įrodymų, paneigiančių apelianto reikalavimus, todėl žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra reikalingas.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

32Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

33Atsakovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

34Dėl naujų įrodymų

35CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimų įsiskolinimo skaičiavimo lentelę (2 t., 180 b. l.) ir UAB „Kuusakoski“ komercinį pasiūlymą dėl juodojo metalo laužo (2 t., 181 b. l.), tačiau prašymo dėl jų priėmimo nepareiškė, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad mokėjimų įsiskolinimo skaičiavimo lentelė yra byloje (2 t., 126 b. l.), todėl nebuvo pagrindo jos teikti pakartotinai. UAB „Kuusakoski“ komerciniu pasiūlymu dėl juodojo metalo laužo atsakovas įrodinėja, kad ieškovas turtą pardavė per pigiai, už kainą, artimą metalo laužo kainai. Šia aplinkybe atsakovas rėmėsi pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo, kodėl ją pagrindžiančių įrodymų nepateikė ar negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas UAB „Kuusakoski“ komercinis pasiūlymas yra 2014 m. balandžio 3 d. Taigi šį dokumentą atsakovas turėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau jo nepateikimo šiam teismui aplinkybių nenurodo. Duomenų, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas teikė į bylą aptariamą rašytinį įrodymą, tačiau teismas atsisakė jį priimti, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti. Kita vertus, atsakovo pateiktas įrodymas nei patvirtina, nei paneigia ieškovo įrodinėjamų patirtų nuostolių dydį.

37Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Artemsta“ sudarė keturias lizingo sutartis: 2007 m. vasario 26 d. sutartį Nr. LT047191, kurios objektas – naudotas ekskavatorius JCB JS-330; 2007 m. kovo 27 d. sutartį Nr. LT049170, kurios objektas – naudota puspriekabė-šaldytuvas SCHMITZ SKO 24; 2007 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. LT050736, kurios objektas – naudotas vikšrinis buldozeris KOMATSU D61EX; 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. LT057110, kurios objektas – puspriekabė JORDAN BG1347 (1 t., 5, 6, 7-10, 16, 17, 18-21, 27, 28, 29-32, 38, 39, 40-43 b. l.). Šių lizingo sutarčių pagrindu ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens pasirinktų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad jis sutartyje nustatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas sutarties sąlygas įvykdė tinkamai, t. y. sudarė keturias turto pirkimo–pardavimo sutartis ir šių sutarčių pagrindu įgytą turtą perdavė trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis sutartyse numatytomis sąlygomis bei tvarka (1 t., 13-14, 15, 24-25, 26, 35-36, 37, 46-17, 48 b. l.). Ieškovas ir atsakovas sudarė penkias laidavimo sutartis: 2007 vasario 26 d. sutartį Nr. LT047191/L; 2007 m. kovo 27 d. sutartį Nr. LT049170/L; 2007 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. LT050736/L; 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. LT057110/L ir 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. LT081054/L (1 t., 11-12, 22-23, 33-34, 44-45, 52-53 b. l.). Pagal šias laidavimo sutartis atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal jo su ieškovu sudarytas keturias lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Laidavimo sutarčių 3 punkto pagrindu atsakovas tapo solidariuoju bendraskoliu kartu su trečiuoju asmeniu, už kurį laidavo. Trečiasis asmuo nuolat vėlavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl 2008 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT081054, už kurios tinkamą įvykdymą taip pat laidavo atsakovas (1 t., 49-50, 51, 52-53 b. l.). Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. balandžio 1 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei informavo, kad priešingu atveju bus privestas nutraukti sutartį. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą turtą (1 t., 55 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė lizingo gavėjui UAB „Artemsta“ bankroto bylą, kurioje patvirtino ieškovo finansinį reikalavimą (1 t., 78-79, 81, 84 b. l.). Iš trečiojo asmens susigrąžinęs lizingo turtą, ieškovas 2009 m. gruodžio 4 d. pardavė pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ puspriekabę – šaldytuvą už 51 792 Lt be PVM (1 t., 62-63 b. l.), 2010 m. kovo 29 d. – K. V. įmonei „Kaslita“ ekskavatorių JCB JS-330 už 80 000 Lt be PVM (1 t., 61 b. l.), o 2010 m. balandžio 23 d. – UAB „Baltijos realizacijos centras“ puspriekabę Jordan BG 1347 už 15 537,60 Lt be PVM (1 t., 59 b. l.). Ieškovas 2011 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas įvykdyti pagal laidavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti UAB „Artemsta“ įsiskolinimą ir atlyginti iš turto pardavimo patirtus nuostolius (1 t., 56 b. l.).

38Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 101 826,03 Lt nesumokėtų mokėjimų ir 102 817,68 Lt nuostolį iš turto pardavimo. Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir teismo išvadų nepagrįstumu.

39Dėl ieškovo patirtų nuostolių iš turto pardavimo fakto ir jų dydžio bei įrodymų vertinimo

40Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė lizingo sutartis, pagal kurias jam buvo perduotas naudoti ir valdyti lizingo sutartyse numatytas turtas. Atsakovas laidavo už trečiojo asmens pagal lizingo sutartis prisiimtų prievolių įvykdymą. Trečiajam asmeniui ir atsakovui prisiimtų įsipareigojimų nevykdant ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, susigrąžino lizingo objektus, juos pardavė ir reikalauja sumokėti nesumokėtus mokėjimus bei atlyginti iš turto pardavimo atsiradusius nuostolius, kuriuos skaičiuoja pagal neišpirkto turto vertės ir atsiimto turto pardavimo kainų skirtumą. CK 6.574 straipsnyje reglamentuota, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovas paskaičiavo, kad pagal lizingo sutartis nesumokėti mokėjimai sudaro 101 826,03 Lt, o iš turto padavimo patirti nuostoliai – 102 817,68 Lt. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 175 326,64 Lt – 101 826,03 Lt pagal sutartis nesumokėtų mokėjimų ir 73 500,61 Lt nuostoliams iš turto pardavimo atlyginti.

41Byloje nustatyta, kad ekskavatorius „JSB JS-330“ ieškovui perduotas 2009 m. gruodžio 22 d. (1 t., 105 b. l.); jo neišpirkta vertė yra 127 022,01 Lt (1 t., 58 b. l.); parduotas K. V. įmonei „Kaslita“ už 80 000 Lt be PVM (1 t., 61 b. l.), nuostolis iš turto pardavimo – 47 022,01 Lt; UAB „Eurotech.LT“ 2010 m. sausio 27 d. ekskavatoriaus JCB vertės nustatymo pažymoje nurodyta jo rinkos vertė 99 000 Lt, greito pardavimo kaina – 70 000 Lt (1 t., 108 b. l.); ekspertizės akte nurodyta vidutinė rinkos vertė – 131 000 Lt (1 t. 200 b. l.). Puspriekabė-šaldytuvas ieškovui perduota 2009 m. spalio 16 d. (1 t., 106 b. l.); jo neišpirkta vertė yra 64 860,97 Lt (1 t., 58 b. l.); UAB „Baltijos realizacijos centras“ preliminarioje išvadoje dėl puspriekabės-šaldytuvo vertės nurodyta rinkos kaina – 51 792 Lt, greito pardavimo kaina – 42 766 Lt (1 t. 109 b. l.); ekspertas nustatė, kad puspriekabės-šaldytuvo vidutinė rinkos vertė – 71 800 Lt; puspriekabė – šaldytuvas parduota UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 51 792 Lt be PVM (1 t., 62-63 b. l.), nuostolis iš turto pardavimo – 13 068,97 Lt (1 t., 62 b. l.). Puspriekabė Jordan vienašališku perdavimu aktu perimta 2010 m. sausio 26 d. (1 t., 107 b. l.); neišpirkta vertė – 58 264,30 Lt (1 t., 58 b. l.); Puspriekabės Jordan preliminari vertė 13 811 Lt (1 t., 110 b. l.); ekspertas nustatė, kad puspriekabės Jordan vidutinė rinkos vertė – 81 200 Lt (1 t., 197, 198 b. l.); puspriekabė „Jordan BG1347“ parduota už 15 537,60 Lt be PVM (1 t., 59 b .l.), nuostolis iš turto pardavimo – 42 726,70 Lt.

42Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto turto rinkos vertės jo pardavimo momentu, pardavimo kainos pagrįstumo ir ieškovo iš šio turto pardavimo patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Byloje buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (1 t., 176-177 b. l.). Teismas ekspertizės išvadomis dėl turto vidutinės rinkos vertės nesivadovavo, nurodydamas, kad išvados neišsamios. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo atlikto turto vertinimo ekspertizės išvadomis, todėl netinkamai nustatė transporto priemonių vertę ir padarė nepagrįstas išvadas apie nuostolingą šių transporto priemonių pardavimą. Atsakovo manymu, teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus dėl ginčo transporto priemonių vertės, jų pardavimo kainų realumo, neteisingai nustatė šiuos faktus liečiančias aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.574 straipsnį ir padarė klaidingas išvadas, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl turto pardavimo ir atsakovo kaltės dėl to.

43Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ieškovas pagrįstai teigia, kad ekspertas nustatinėjo turto vidutinę, o ne rinkos vertę, nors nutartyje, kuria paskirta ekspertizė, ekspertui buvo užduotas klausimas dėl turto rinkos vertės nustatymo.

44LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 54 dalyje nurodyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas bei nustatytų metodų deriniai. Metodikos 55 dalyje nurodyta, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Metodikos 56-58 dalyse nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Susisiekimo ministro ir Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 8 ir 9 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką; transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Pagal instrukcijos 6 dalį, jei pagal šios instrukcijos 5 punktą tvarka negali būti taikoma, transporto priemonės vidutine rinkos verte laikoma vertė, apskaičiuota pagal formulę.

45Ekspertas lyginamojo metodo rinkos vertei nustatyti netaikė argumentuodamas tuo, kad sunkiasvoriai ekskavatoriai Lietuvoje beveik nenaudojami, todėl ekspertui nepavyko rasti palyginamųjų sandorių arba pasiūlos objektų, kurie atitiktų realią rinkos kainą. Ekspertas nurodė, kad vidutinę rinkos vertę skaičiavo vadovaudamasis skaičiuotės metodu. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertas atsižvelgė į tai, už kokią pradinę kainą turtas buvo įsigytas, kiek laiko buvo naudojamas iki pardavimo ieškovui ir sprendė apie vertės pokyčius atsižvelgdamas į laiką bei įvertindamas tai, kad po ilgesnio termino rinkos vertė mažėja dėl nusidėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad eksperto vertinimas turi trūkumų. Atlikta ekspertizė nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota dėl eksperto pasirinkto turto vertės nustatymo būdo. Eksperto atliktas turto vertės nustatymas yra teorinio pobūdžio, kadangi nebuvo taikomas lyginamasis metodas, eksperto išvados netaikant šio metodo nėra pakankamos konstatuoti transporto priemonių rinkos vertę ir spręsti, kad būtent už eksperto nurodytą kaina turtas privalėjo būti parduotas ar tokia turto pardavimo kaina būtų protinga, teisinga ir sąžininga. Atsakovas teigia, kad ekspertizę atlikęs ekspertas turi daugiau nei dvidešimties metų kilnojamojo turto vertintojo patirtį ir nuo 2009 metų įtrauktas į Teisingumo ministro patvirtintą kilnojamojo turto ekspertų sąrašą, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo vadovautis joje pateiktu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizėje nustatyta turto verte, nurodydamas, kad ekspertizė neišsami. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, jog teismas privalėjo vadovautos ekspertizės išvadose nurodyta turto rinkos verte bei konstatuoti, kad ieškovas turtą pardavė už nepagrįstai mažą kainą ir dėl to atsakovas negali būti pripažintas kaltu dėl nuostolių atsiradimo, atmestini.

46Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktomis turto vertinimo išvadomis, kurios neturi objektyvaus, teisingo ir kompetentingo pagrindo. Apeliantas teisus, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turto vertinimas atliktas šios srities specialisto, pateiktose vertinimo išvadose nenurodyta, kuo vadovaujantis yra atlikti vertinimai, turto vertinimo pažymoje ir preliminariose išvadose, kurias surašė UAB „Eurotech.LT“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“, nenurodyta šių bendrovių kompetencija turto vertinimo srityje, turimos licenzijos, turto vertinimo kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, ieškovo pateiktų ginčo turto vertinimo išvadų nepripažįsta kaip objektyvių duomenų, patvirtinančių ginčo turto rinkos vertę jo pardavimo metu, tačiau atkreipia apelianto dėmesį, kad sprendžiant dėl ieškovo patirtų nuostolių, jų dydį pagrindžia ne neišpirkto turto vertės ir jo pardavimo metu buvusios rinkos vertės santykis, o būtent neišpirkto turto vertės ir pardavimo kainos skirtumas. Turto rinkos vertė pati savaime nepatvirtina ieškovo nuostolių iš turto pardavimo dydžio, ji gali būti kaip papildomas kriterijus sprendžiant dėl parduoto turto kainos pagrįstumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga, kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, jį vertino vadovaudamasis ne parduoto turto rinkos verte, o konkrečia turto pardavimo kaina, todėl apelianto argumentai, kad teismas apie ieškovo patirtų nuostolių dydį sprendė vadovaudamasis objektyvaus pagrindo neturinčiais turto vertinimais, atmestini. Turto rinkos vertės nustatymo procedūrų laikymasis ar pažeidimas savaime nei paneigia, nei patvirtina tinkamos turto pardavimo kainos. Nepaneigus turto pardavimo kainos pagrįstumo, t. y. neįrodžius, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Reali turto pardavimo kaina priklauso nuo rinkoje faktiškai egzistuojančios paklausos ir pasiūlos, todėl gali žymiai skirtis nuo eksperto nustatytos kainos.

47Atsakovas ginčija teismo nustatytą aplinkybę dėl ieškovo nuostolių pardavus turtą atsiradimo, teigdamas, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio ir nepateisino turto pardavimo kainos. Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Atsakovas atsikirtinėjo į ieškinį tuo, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, tačiau bylos nagrinėjimo metu realios pardavimo kainos neįrodinėjo, o teiginius dėl nepagrįstos sandorio kainos grindė ekspertizės išvadomis dėl turto vidutinės rinkos vertės, kuriomis teismas pagrįstai nesivadovavo.

48Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas nuostolių iš turto pardavimo dydį, pateikė duomenis apie neišpirktą turto vertę, pateikė turto vertės nustatymo pažymą bei preliminarias išvadas dėl transporto priemonių vertės bei pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis turtas buvo parduotas (1 t., 58, 59, 61, 62-63, 108, 109, 110 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ta pati pareiga yra įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Atsakovas, teigdamas, kad atsiimtas turtas parduotas už pernelyg mažą kainą, privalėjo įrodyti, kad atitinkamas turtas realiai galėjo būti parduotas už didesnę kainą, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas galėjo teikti įrodymus apie panašaus turto pardavimo kainas, sudarytų panašių turto sandorių vertę, įrodymus, kad buvo asmenų, realiai ketinančių nurodytą turtą įsigyti už didesnę nei ieškovas pardavė kainą ir pan. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir neįrodė aplinkybės, kad turtas parduotas už pernelyg mažą kainą. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad vadovaujantis ekspertizės išvadomis turtas privalėjo būti parduotas už didesnę kainą ir jokių nuostolių ieškovas nebūtų patyręs. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti parduotas už nustatytą kainą, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Ši kasacinio teismo praktika patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiant dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, turto rinkos vertė pardavimo metu nėra esminė aplinkybė, leidžianti konstatuoti ieškovo patirtų nuostolių dydį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44/2012).

49Atsakovas nurodo, kad dėl atsiradusių puspriekabės Jordan ir ekskavatoriaus defektų jis negali būti atsakingas. Pabrėžtina, kad teismas šią aplinkybę įvertino, konstatavo, kad ieškovas neįrodė ekskavatoriaus ir puspriekabės defektų buvimo jų atsiėmimo metu, todėl iš šio turto pardavimo ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydį sumažino trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nesivadovavo nei ekspertizės išvadoje, nei ieškovo pateiktose ekskavatoriaus vertės nustatymo pažymoje bei preliminarioje išvadoje nurodyta ekskavatoriaus ir puspriekabės Jordan verte. Teismas dėl ieškovui priteistinų nuostolių dydžio sprendė pagal parduoto turto kainą ir neišpirktos turto vertės santykį, įvertinęs ieškovo veiksmus, bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, atsižvelgęs į tai, kad perdavimo metu nėra duomenų apie defektus, todėl iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį sumažino 33 procentais ir priteisė ieškovui iš atsakovo

5060 431,61 Lt nuostoliams iš ekskavatoriaus ir puspriekabės Jordan pardavimo atlyginti. Teismas įvertino ieškovo veiksmus atsiimant turtą, sprendė, kad dėl defektų atsakovo kaltės nėra, todėl padarė išvadą, kad iš atsakovo prašomų priteisti nuostolių dydis privalo būti sumažintas vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo likusios dalies nuostolių atlyginimo.

51Pažymėtina, kad ieškovas informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį apie nustatytą turto rinkos kainą, jiems buvo nurodyta, kad turtą planuojama parduoti už nurodytą kainą ir jį pardavus bus patirtas nurodyto dydžio nuostolis, buvo pasiūlyta turtą įsigyti už likutinę vertę (1 t., 111, 112, 113, 114, 115 b. l.), tačiau atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas bendradarbiauti su ieškovu, nesikreipė į ieškovą su siūlymu turtą parduoti konkrečiam pirkėjui už didesnę kainą.

52Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvadomis dėl vidutinės ginčo turto rinkos vertės, tinkamai nustatė ieškovo patirtų nuostolių dydį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

53Dėl ieškovui priteistų nesumokėtų mokėjimų

54Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 102 175,45 Lt trečiojo asmens nesumokėtą įsiskolinimą pagal lizingo sutartis, jį grįsdamas pažyma (1 t., 138 b. l.). Atsakovas nepaneigė šio įsiskolinimo dydžio, nepateikė įrodymų, kad pagrindinis skolininkas yra sumokėjęs didesnę mokėjimų sumą, ar kad pats yra padengęs kokią nors dalį pagrindinio skolininko skolos ir dėl to ieškovo prašoma iš atsakovo priteisti mokėjimų suma turėtu būti mažesnė. Atsakovas pateikė teismui skaičiavimus (mokėjimų įsiskolinimo skaičiavimo lentelė, 2 t., 126 b. l.), kuriais įrodinėja, kad trečiasis asmuo yra sumokėjęs daugiau mokėjimų nei priklauso. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių atsakovo pateiktų skaičiavimų nepripažino teisingais. Atlikdamas skaičiavimus atsakovas nepagrįstai vadovaujasi eksperto akte nustatyta turto vidutine rinkos verte. Trečiojo asmens ir atsakovo pagal lizingo sutartis nesumokėti mokėjimai nėra susiję su ekspertizės akte nurodyta turto vidutine rinkos verte, todėl atsakovo argumentai ir pateikti skaičiavimai, kurie, anot atsakovo, pagrindžia visišką atsiskaitymą su ieškovu, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė nesumokėtų mokėjimų dydžio pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šią ieškovo reikalavimo dalį.

55Dėl ieškinio senaties termino

56Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl ieškinio senaties ieškovo reikalavimams taikymo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl ieškinio senaties termino reikalavimams laiduotojui pareikšti tarp jų ir dėl nuostolių atlyginimo nepraleidimo. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas pagal laidavimo sutartį laidavo už trečiojo asmens prievolių visišką įvykdymą, todėl šią savo prievolę privalo įvykdyti, o reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi apie nuostolių dydį ankščiausiai sužinojo 2009 m. gruodžio 4 d, o ieškinį pareiškė 2012 m. liepos 19 d. Taigi teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti ieškovas nėra praleidęs.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

58Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliantui buvo atidėtas 4 547 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (2 t., 193-194 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteistinas 1 316,90 Eur žyminis mokestis (CPK 84 str., 93 str.).

59Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š., a. k. ( - ) 1 316,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika eurų ir 90 ct) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo kaip laiduotojo pareigos sumokėti... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 101 826,03 Lt... 6. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, turtą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Atsakovo argumentus, kad sudėjus visas trečiojo asmens sumokėtas sumas buvo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 12. 1. Teismas pažeidė CKP 177-181, 185 straipsnių nuostatas, nepilnai,... 13. 2. Teismas nepagrįstai atmetė turto vertinimo ekspertizės išvadas dėl... 14. 3. Nustatydamas transporto priemonių vertę ir ja grindžiamą teisingą... 15. 4. Neteisingos teismo išvados dėl ekskavatoriaus ir puspriekabės Jordan... 16. 5. Sutikdamas su eksperto V. G. išvadomis dėl minėto turto techninės... 17. 6. Turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta, kad puspriekabės Jordan vertė... 18. 7. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijama technika... 19. 8. Nagrinėjamoje byloje buvo galimybė atleisti jį nuo atsakomybės ne tik CK... 20. 9. Teismas be pagrindo atmetė prašymus ieškovo reikalavimams taikyti... 21. 10. Teismas nepagrįstai nepriėmė ir nevertino atsakovo pateiktų... 22. Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 23. 1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nebuvo pagrindo atmesti turto vertinimo... 24. 2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas, nustatydamas ginčo turto... 25. 3. Atsakovo argumentai, kad ieškovo pateiktuose ginčo turto vertinimuose... 26. 4. Neteisinga atsakovo pozicija, kad nebuvo vertinami jo argumentai bei... 27. 5. Iš trečiojo asmens UAB „Artemsta“ atsiimtas ginčo turtas buvo... 28. 6. Ieškovas tinkamai pagrindė reikalavimą dėl 101 826,03 Lt nesumokėtų... 29. 7. Apeliantas nenurodė argumentų, dėl kurių skundas turėtų būtų... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 33. Atsakovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 34. Dėl naujų įrodymų... 35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 36. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimų įsiskolinimo... 37. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Artemsta“ sudarė... 38. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 101 826,03 Lt... 39. Dėl ieškovo patirtų nuostolių iš turto pardavimo fakto ir jų dydžio bei... 40. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena... 41. Byloje nustatyta, kad ekskavatorius „JSB JS-330“ ieškovui perduotas 2009... 42. Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto turto rinkos vertės jo pardavimo... 43. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo... 44. LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos... 45. Ekspertas lyginamojo metodo rinkos vertei nustatyti netaikė argumentuodamas... 46. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktomis turto... 47. Atsakovas ginčija teismo nustatytą aplinkybę dėl ieškovo nuostolių... 48. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas nuostolių iš turto pardavimo... 49. Atsakovas nurodo, kad dėl atsiradusių puspriekabės Jordan ir ekskavatoriaus... 50. 60 431,61 Lt nuostoliams iš ekskavatoriaus ir puspriekabės Jordan pardavimo... 51. Pažymėtina, kad ieškovas informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį apie... 52. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 53. Dėl ieškovui priteistų nesumokėtų mokėjimų... 54. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti... 55. Dėl ieškinio senaties termino... 56. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 58. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi iki apeliacinės... 59. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtų... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti... 62. Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š., a. k. ( - ) 1 316,90 Eur (vieną...