Byla 2A-1085-264/2015
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis bei santuokoje įgyto turto padalijimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1165-840/2014 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams D. M., L. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis bei santuokoje įgyto turto padalijimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas D. G. ieškinyje ( I tomas b. l. 5) prašė iškeldinti atsakovus D. M. ir nepilnametį L. M., gim. ( - ), su visa jiems priklausančia manta iš jam priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažo (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) ir kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu: ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad minėtus pastatus ieškovas įgijo paveldėjimo būdu mirus jo motinai B. G.. Atsakovė yra buvusi ieškovo sutuoktinė, kuri ieškovui neprieštaraujant liko gyventi ginčo name kartu su šalių nepilnametėmis dukromis. 2013 m. liepos mėnesį atsakovės buvo paprašyta išsikelti iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, kadangi ieškovas ketina parduoti šiuos statinius. Tačiau atsakovė su sūnumi iki šiol neišsikelia iš ieškovui priklausančių statinių. Ieškovo nuomone tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, kadangi ieškovas valdydamas namus sutiko, kad atsakovė liktų juose gyventi be jokio termino. Sutiko, kad ieškinį tenkinančio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ? iki nepilnametis atsakovas L. M. baigs gimnaziją.

6Atsakovė D. M. priešieškinyje ( I tomas b. l. 64 – 68) prašė ieškovo ieškinį atmesti; pripažinti negaliojančia ieškovo D. G. 1999-06-03 dovanojimo sutarties B. G. (mirusi ( - )) dalį dėl ½ gyvenamojo namo (1A1p, unikalus Nr. ( - )), ½ garažo (2G1p, unikalus Nr. ( - )) ir ½ ūkinio pastato (3J1p, unikalus Nr. ( - )), esančių adresu: ( - ); pripažinti negaliojančia ieškovui D. G. išduoto 2012-04-12 paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl paveldėjimo teisės į ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ½ garažo (unikalus Nr. ( - )), ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) ir ½ kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu: ( - ); padalinti santuokinį turtą ir atsakovei D. M. pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamojo turto, t.y. ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ½ garažo (unikalus Nr. ( - )), ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) ir ½ kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu: ( - ); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad namų valda esanti ( - ) nėra asmeninė ieškovo nuosavybė. Ši namų valda yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pastatai 1992-03-31 įgyti ieškovo vardu jam būnant santuokoje su atsakove, todėl turtas turi būti padalintas priteisiant po ½ ieškovui ir atsakovei. Namų valdos sklypas buvo parduotas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis jau po santuokos nutraukimo. Šalys yra sudarę naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią žemės sklypo dalis po ginčo pastatais ir aplink juos yra šalių naudojama bendrai. 1999-06-03 sutartimi ieškovas padovanojo savo motinai žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), jame esantį gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. ( - ), garažą 2G1p, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinio pastatą 3J1p, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu: ( - ). Po ieškovo motinos mirties jis paveldėjo ginčo turtą. Apie ieškovo sandorius su ginčo turtu – 1999-06-03 dovanojimo sutartį, 2012-04-12 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei nebuvo žinoma iki ieškinio dėl iškeldinimo pateikimo dienos. Pripažinus negaliojančia dovanojimo sutarties dalį ta pačia apimtimi turi būti panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas.

7Trečiojo asmens Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog šalių ginčas spręstinas teismo nuožiūra, tačiau galimo atsakovams nepalankaus teismo sprendimo vykdymas atidėtinas iki nepilnametis atsakovas L. M. baigs gimnaziją.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.

10Pripažino 1992-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) D. G. vardu įgytus ir registruotus statinius: gyvenamąjį namą (1A1p, unikalus Nr. ( - )), garažą (2G1p, unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (3J1p, unikalus Nr. ( - )) ir kitus statinius (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), D. G. ir D. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11Pripažino negaliojančia D. G. 1999-06-03 dovanojimo sutarties Nr. ( - ) B. G. dalį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies garažo (2G1p), ir ½ dalies ūkinio pastato (3J1p), esančių adresu: ( - ), dovanojimo.

12Pripažino negaliojančia D. G. po B. G. mirties išduoto 2012-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. ( - ) dalį dėl paveldėjimo teisės į ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato ir ½ dalį kitų statinių, esančių ( - ).

13Padalino D. G. ir D. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, t.y po ½ dalį kiekvienam:

14- D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį gyvenamojo namo (1A1p), ½ dalį garažo (2G1p), ½ dalį ūkinio pastato (3J1p) ir ½ dalį kitų statinių, esančių ( - );

15- D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį gyvenamojo namo (1A1p), ½ dalį garažo (2G1p), ½ dalį ūkinio pastato (3J1p) ir ½ dalį kitų statinių, esančių adresu: ( - ).

16Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17Dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio statuso. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas D. G. neįrodė, jog ginčo statiniai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl jie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

18Dėl ieškinio senaties. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė D. M. apie pažeistą jos subjektinę teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, apie ginčijamas 1999-06-03 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) ir 2012-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. ( - ) sužinojo tik iš teismo gavusi ieškovo D. G. ieškinį ir jo priedus, t.y. 2014-07-19, kas ir laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014-07-19, teismas taikė dabar galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatas. Teismas įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, darė išvadą, jog nagrinėjimu atveju atsakovė D. M. senaties terminų nepraleido.

19Dėl ginčijamų dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalių. Teismas pripažinęs, jog ginčo statiniai buvo ir yra ieškovo D. G. ir atsakovės D. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, darė išvadą, kad ieškovas D. G. negalėjo vienasmeniškai, be atsakovės D. M. valios ir jos raštiško sutikimo, perleisti/padovanoti nuosavybės teisėmis ginčo statinių trečiajam asmeniui – motinai B. G., o ši negalėjo įgyti nuosavybės teisės į juos ir testamentu kam nors palikti kaip savo. Todėl teismas ieškovo 1999-06-03 dovanojimo sutarties Nr. ( - ) B. G. dalis dėl ½ ginčo statinių dovanojimo pripažino negaliojančia, kaip įstatymo reikalavimų neatitinkantis sandoris (SŠK 21 str. 4 d., 1964 m. CK 47 str.). Teismas taip pat pripažino negaliojančia ir ieškovui išduoto 2012-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. ( - ) dalis dėl paveldėjimo teisės į ½ ginčo statinių

20Dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto padalijimo. Konstatavus, jog 1992-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovo D. G. vardu įgyti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti statiniai: gyvenamasis namas (1A1p), garažas (2G1p.), ūkinis pastatas (3J1p.) ir kiti statiniai, esantys ( - ) yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, juos padalijo lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½, konstatavęs, kad byloje nėra jokių aplinkybių bei pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1-2 d., 3.123 str.). Be to, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į dalintino turto pobūdį, taip pat į tai, kad šiuo metu atsakovė D. M. ir nepilnametis jos sūnus L. M. gyvena ginčo sodyboje, kad atsakovė D. M. asmeninės nuosavybės teise turi dalį žemės sklypo, esančio po ginčo statiniais, šalims priteisė po ½ dalį ginčo statinių natūra.

21Dėl iškeldinimo. Pripažinus ieškovo vardu įgytus ir registruotus ginčo statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinus ginčo statinius natūra, teismas ieškovo D. G. reikalavimą iškeldinti atsakovus D. M. ir nepilnametį jos sūnų L. M. su visa jiems priklausančia manta iš ginčo statinių, atmetė, užtikrinant atsakovės D. M., kaip savininkės, ir nepilnamečio atsakovo L. M., kaip savininkės šeimos nario, teises (CK 4.93 str.).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, teismas iš ieškovo D. G. priteisė visas bylinėjimosi išlaidas: atsakovei D. M. priteisė 200 Lt už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei ? 1348 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir 37,92 Lt pašto išlaidas (CPK 79-80 str., 85 str., 88 str., 92-93 str., 96 str.).

23III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

24Ieškovas D. G. patikslintame apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 6 – 13) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

251. Teismas spręsdamas, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog tėvų ieškovui perduoti pinigai buvo perduoti būtent ieškovo asmenine nuosavybe, o ne ieškovo šeimos gerovei, nesirėmė šalių, jų atstovų duotais paaiškinimais, nei kitais byloje esančiais įrodymais bei kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-395/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-424/2009). Atsakovė sąmoningai nenurodė, už kokias lėšas buvo įgytas ginčo turtas. Atsakovė duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad už ginčo turtą mokėjo ir ji, iš jos tėvų gautais pinigais. Atsakovė nurodė visiškai klaidingas aplinkybes, ji negalėjo paaiškinti nei kaip buvo sumokėti pinigai už ginčo turtą, nei iš kokios atsiskaitomosios sąskaitos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovė būtų sukaupę piniginių lėšų. Atsakovei yra gerai žinoma, kad visi statiniai buvo įgyti už ieškovo motinos dovanotas asmeniškai ieškovui pinigines lėšas. Dėl šios vienintelės priežasties, atsakovė D. M. niekada nepretendavo į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus iki šios bylos iškėlimo.

262. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 177 str., 178 str. ir 185 str.)., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nutraukus santuoką, ieškovas ir atsakovė nepasidalino santuokoje įgyto turto ir nepagrįstai dalino antrą kartą santuokoje įgytą turtą. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo, ieškovas ir atsakovė pasidalino santuokoje įgytą turtą, atsakovei nekeliant ieškovui jokių pretenzijų dėl ginčo turto. Teismas neįvertino, kad 1995-02-22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto b) dalyje įrašyta, kad už žemės sklypą buvo sumokėta 1992-08-06, 1992-09-30, 1994-12-09. Šis įrašas leidžia teigti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo apsispręsti, kam, visų pirma, atitenka po santuokos nutraukimo sumokėtos sumos, bei kas atitekusių įmokų pagrindu, įgis nuosavybės teises į žemės sklypą. Ieškovas ir atsakovė kreipėsi į Kaišiadorių rajono žemės tvarkos tarnybą leisti abiems lygiomis dalimis įgyti žemės sklypą už įmokėtas įmokas. Tai reiškia, kad ne vėliau, kaip iki 1995-02-22 ieškovas ir atsakovė pasidalino santuokoje įgytą turtą. Atsakovė siekdama pasidalinti įmokas, kurias sumokėjo santuokos metu, negalėjo nesuvokti, kad būtina pasidalinti ir kitą santuokoje įgytą turtą, jeigu manė, kad santuokoje šalys įgijo gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Tačiau atsakovė nereiškė pretenzijų dėl gyvenamojo namo ir pastatų, kadangi jie įgyti už ieškovo asmenines lėšas. 2005 -02-10 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, kad ieškovas įvedė gamtinių dujų tiekimo įvadą ir sudarė sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo. Si sutartis patvirtina, kad atsakovė niekada nesirūpino ginčo pastatais, kaip savo, ir jai buvo žinoma, kad gyvenamasis namas yra registruotas ieškovo vardu. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė nereiškė pretenzijų tik dėl vienos priežasties, kad ji visiškai neprisidėjo prie gyvenamojo namo ir kitų statinių įsigijimo. Aplinkybę, kad atsakovė sutiko, jog gyvenamasis namas ir statiniai liktų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, patvirtina ir žemės sklypo įregistravimo aplinkybės. Teismas nepasisakė kaip reiktų vertinti, kad net už dujų įvedimą ieškovas mokėjo vienas ir už dujas buvo mokama ieškovo vardu, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė net nekėlė ginčo dėl to, kad ji gali pretenduoti į gyvenamąjį namą ir kitus statinius.

273. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3- 449/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-3-856/2000, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2009). Teismas neįvertinęs dalies byloje esančių įrodymų padarė klaidingas išvadas dėl momento, kada atsakovė galėjo suvokti apie pažeistas savo teises. Sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, LR Santuokos ir Šeimos kodekso (SŠK) 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje yra išaiškinęs, kad jeigu 1964 m. CK arba kiti iki 2001 m. liepos 1 d. galioję įstatymai nustatė ieškinio senaties terminus tam tikriems reikalavimams pareikšti, o CK numato, jog tokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma, tai ieškinio senatis netaikoma pareikšti reikalavimams, kuriems anksčiau nustatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki CK įsigaliojimo. Ieškovė nepagrįstai remiasi 2001 m. CK normomis, nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 str.), ir ieškovės teiginys, jog šioje byloje turėtų būti taikoma naujojo CK 3.129 str., numatantis, jog ieškininė senatis nekilnojamajam turtui dalinti išvis netaikoma, yra nepagrįstas. Ginčijamam paveldėjimo teisės liudijimui įstatymas numato trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, tačiau atsakovė yra praleidusi šį terminą, kuris yra pagrindas taikyti senaties reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Atsakovė suvokė ir žinojo, kad po santuokos nutraukimo turtas turi būti padalintas per tris metus ir jis buvo padalintas. Teismas turėjo pareigą įvertinti atsakovės elgesį ir veiksmus iškart po santuokos nutraukimo 1994 metais.

284. Teismas neįvertino, kad atsakovei pateikti priešieškinį ir gauti reikalingus dokumentus, nebuvo reikalinga jokia teismo pagalba išreikalaujant dokumentus. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji būtų negalėjusi gauti kokių nors dokumentų, siekiant apginti savo pažeistas teises, jeigu manė, kad jos pažeidžiamos. Atsakovė net nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo turtu naudojosi ji tik todėl, kad su ieškovu buvo susitarta, jog jis nemokės išlaikymo nepilnamečiams vaikams, o ji naudosis mano turtu iki vaikų pilnametystės.

29Atsakovė D. M. atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

301. Apeliantas, teigdamas, kad ginčo statiniai yra jo asmeninė nuosavybė, nepaneigė LR CK 3.88str. 2 d. prezumpcijos dėl santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. D. G. jokiose instancijose, taip pat iš šios bylos nagrinėjimo metu, nereiškė reikalavimo pripažinti šį turtą jo asmenine nuosavybe. Ieškovas byloje neįrodė savo teiginių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių turto įsigijimą iš jam asmeniškai dovanotų lėšų. Byloje nėra pateikta įrodymų, tinkamos formos sandorių (dovanojimo sutarčių ir pan.), kurie pagrįstų ieškovo nurodomas aplinkybes ir teiginius. Pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su 1992-03-31 pirkimo pardavimo sutarties sudarymu, yra pagrįstos teisingu rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų vertinimu. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantas pastatus minėta sutartimi įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Sutartyje bei kituose dokumentuose nėra duomenų, kad apeliantas siekė šį turtą įsigyti ar įsigijo jo asmeninėn nuosavybėn. Apelianto pateiktos pažymos nepatvirtina jo teiginių apie jo asmeninės nuosavybėn padovanotas lėšas.

312. Apelianto teiginiai, kad po santuokos nutraukimo, esą, buvo padalintas santuokinis kilnojamasis turtas bei investiciniai čekiai žemės sklypo įgijimui, neatitinka tikrovės. 1995-02-22d Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį apeliantas nepagrįstai ir neteisingai vertina kaip santuokinio turto padalinimo, investicinių čekių pasidalinimo sutartį. Teisiškai reikšmingas faktas yra tai, kad 1995-02-22 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi, pastatų, esančių tame sklype, savininkai, įsigijo nuosavybėn suformuotą žemės sklypą. Žemės sklypas buvo parduotas pagal LR Žemės reformos įstatymą, kuris reglamentavo žemės sklypo (namų valdos) įsigijimą, kada valstybė parduoda suformuotą žemė sklypą pastatų, esančių tame sklype, savininkams (savininkui). Sudarant šį sandorį ir valstybės institucijos, ir pats ieškovas (apeliantas) minėtos sutarties sudarymo ir pasirašymo veiksmais pripažino atsakovę ½ dalies pastatų savininke. Apeliantas dalyvavo sandoryje, jam neprieštaravo, jį pasirašė. Šiais veiksmais apeliantas faktiškai pripažino atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį namų valdoje esančių statinių. Todėl apelianto argumentai, kad teismas, vertindamas šį sandorį, turėjo „pripažinti šalių įmokų pasidalinimą“, atmestini kaip nepagrįsti.

323. 2005-02-10 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis neturi įrodomosios reikšmės, sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimą. Juo labiau, kad teisę sudaryti komunalinių paslaugų sutartis turi visi turto bendrasavininkai, o atsakovė savo vardu taip pat yra sudariusi sutartis dėl ginčo pastatui teikiamų paslaugų. Apelianto skundo teiginius, kad atsakovė nesirūpino turtu, kaip turto bendrasavininkė, paneigia prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikiami papildomi įrodymai: 1995-02-06 paraiška techninėms sąlygoms objekto prijungimui prie Kaišiadorių elektros tinklų gauti, 1996-08-29 balansinės atsakomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas, 1996-08-29 elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartis. 1995-02-06 paraišką pasirašė atsakovės sūnaus L. M. tėvas R. M.. Iš paraiškoje nurodytų techninių sąlygų matyti, kad atsakovės iniciatyva namų valdoje buvo atlikti darbai dėl pageidaujamo 5 kw galingumo įvedimo. Atlikus darbus, 1996-08-29 D. M. su VĮ Kauno elektros tinklų Kaišiadorių skyriaus atstovu pasirašė atsakomybės ribų aktą. Pažymėtina, kad D. M. akte nurodyta kaip pastato, esančio ( - ), savininkė. 1996-08-29 D. M. pasirašė sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas ir įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 177 str., 178 str. ir 185 str.).

334. Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, bei teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismine praktika. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovai nepertraukiamai ir netrukdomai valdė ir naudojosi ginčo statiniais ir todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovė buvo tikra, kad statiniai yra jos nuosavybė. Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklypo teisinė registracija B. G. vardu atlikta nebuvo, kas galimai buvo daroma siekiant nuslėpti sandorio sudarymo faktą nuo atsakovės. Teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad atsakovė santuokoje įgytu turtu netrukdomai naudojosi visą laiką kaip savo turtu, o jos subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę buvo pažeistos 2014 m. liepos mėn. 19 d. ieškovui pateikus ieškinį dėl iškeldinimo. Teismas pagrįstai šią datą laikė ieškinio senaties termino pradžia.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, motyvams bei išvadoms, todėl jų nekartoja ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, buvusių sutuoktinių santuokinio turto padalinimo klausimus, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

37Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, sutuoktinių turto padalijimą.

38Dėl ieškinio senaties

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ieškinio senaties termino momento pradžios nustatymo, todėl nepagrįstai atmetė apelianto prašymą taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Apelianto nuomone, atsakovės priešieškinio senaties termino reikalavimams padalyti statinius pradžia skaičiuotina nuo šalių santuokos nutraukimo 1994 m., ginčijamiems sandoriams – nuo jų sudarymo. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik iš teismo gavusi apelianto (ieškovo) ieškinį su priedais t.y. 2014-07-19. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko nepagrįstais.

40Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Šalių santuokos nutraukimo metu (santuoka nutraukta 1994-08-10) galiojusio SŠK (redakcija, galiojusi nuo 1980 m. gruodžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 14 d.) 23 straipsnio 4 dalis nustatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

41Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

42Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo pagal SŠK nuostatas, yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, ją valdyti arba ja disponuoti. Taigi šios teisės pažeidimas su santuokos nutraukimu gali sutapti, bet gali ir nesutapti, nes santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Santuokos nutraukimu yra konstatuojamas santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar ja disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. R. J. , bylos Nr. 3K-3-280/2000; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. L. S. , bylos Nr. 3K-3-989/2002; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. P. D. , bylos Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).

43Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė apie pažeistą jos subjektinę teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, apie ginčijamas 1999-06-03 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) ir 2012-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. ( - ) sužinojo tik iš teismo gavusi ieškovo ieškinį su reikalavimu išsikelti, t.y. nuo 2014-07-19, kai atsakovei tapo žinoma ieškovo pozicija, kad ginčo turtas (gyvenamasis namas su priklausiniais) jai nepriklauso. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo nuo 2014-07-19.

44Iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė buvo ieškovo sutuoktine, ginčo name gyveno tiek iki santuokos su ieškovu nutraukimo, tiek po to, ji mokėjo visus su namo išlaikymu susijusius mokesčius, jos nebuvo prašoma išsikelti iš namo iki pat apelianto (ieškovo) ieškinio dėl iškeldinimo jai įteikimo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas būtų reiškęs pretenzijas atsakovei ar trukdęs naudotis ginčo namu su priklausiniais. Apeliantas, teigdamas, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo santuokos nutraukimo 1994 m. arba nuo priešieškiniu ginčijamos 1999-06-03 ginčo statinių dovanojimo sutarties sudarymo, nenurodo, kuo jo nurodomu laiku pasireiškė atsakovės teisių pažeidimas, kokie atsakovės teisių į ginčo statinius suvaržymai atsirado nuo šios datos (t.y. 1994m. ar 1996 m.). Priešingai, bylos duomenys patvirtina, o apeliantas neginčija aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo atsakovė su mažamečiais vaikais liko gyventi ginčo name ir gyvena iki šiol, šalys po santuokos nutraukimo 1995-02-22 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi prie ginčo pastatų, įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1259/2517 dalių 0, 2517 ha suformuotą žemės sklypą. Apeliantas teiginiai, kad po santuokos nutraukimo šalys pasidalino kilnojamąjį turtą bei investicinius čekius, nepakankami konstatuoti, kad atsakovė nuo 1995-02-22 Valstybinės žemės pirkimo sutarties sudarymo būtų atsisakiusi nuosavybės teisių į ginčo statinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės, kad žemės sklypas šalims parduotas lygiomis dalimis, atsakovė daugelį metų netrukdomai naudojosi namų valdos žemės sklype esančiais ginčo statiniais leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pats ieškovas (apeliantas) minėtos sutarties sudarymo ir pasirašymo veiksmais pripažino atsakovę ½ dalies pastatų savininke.

45Vien ta aplinkybė, kad šalių santuoka nutraukta 1994-08-10, o ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 1999-06-03, nenustačius atsakovės teisės naudotis ginčo statiniais suvaržymų, nereiškia, kad atsakovės teisės į turtą buvo pažeidžiamos ir nuo santuokos nutraukimo momento ar nuo dovanojimo sutarties sudarymo prasidėjo terminas jų teisminei gynybai. Apeliantui nepateikus kitokių įrodymų, kad atsakovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne nuo apelianto ieškinio reikalavimo išsikelti iš ginčo namo jai įteikimo, nėra pagrindo ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo apelianto nurodytų datų. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, 2014-09-22 pareikšdama priešieškinio reikalavimus padalyti statinius bei pripažinti negaliojančiais 1999-06-03 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) ir 2012-04-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. ( - ) į ½ dalį ginčo statinių, ieškinio senaties termino nepraleido.

46Dėl įrodymų vertinimo.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

48Byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.).

49Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas D. G. neįrodė, jog ginčo statiniai yra jo asmeninė nuosavybė, sprendė, jog 1992-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovo D. G. vardu įgyti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti statiniai: gyvenamasis namas (1A1p), garažas (2G1p.), ūkinis pastatas (3J1p.) ir kiti statiniai, esantys ( - ) yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, juos padalijo lygiomis dalimis.

50Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau tikėtina laikyti, kad ginčo statiniai buvo įgyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

51Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jo tėvų ieškovui perduoti investiciniai čekiai buvo perduoti būtent ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o ne ieškovo šeimos gerovei. Apelianto teigimu, atsakovei yra gerai žinoma, kad visi statiniai buvo įgyti už ieškovo motinos dovanotas asmeniškai ieškovui pinigines lėšas. Tačiau šie teiginiai nepakankami daryti priešingas išvadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

52Bylos duomenys (1 t. b. l. 118-120) patvirtina, kad apelianto tėvai 1994-03-14 iš savo investicinių sąskaitų į ieškovo investicinę sąskaitą Nr. ( - ) pervedė investicines lėšas, tačiau ši aplinkybė nepakankama spręsti, kad tėvų investicinės lėšos panaudotos būtent ginčo turtui pirkti. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuo apelianto sąskaitos Nr. ( - ) nurašytos lėšos už namo pirkimą, leidžia spręsti, kad ginčo turtas buvo privatizuotas už apelianto investicinius čekius. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčo turtui, įsigytam privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą, taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. ir kt. v. O. R., bylos Nr. 3K-3-128/2012; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005; kt.). Ši aplinkybė galėtų būti vertinama tik kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas nėra grindžiamas argumentais šiuo aspektu bei jame nekeliami reikalavimai, susiję su ginčo statinių padalinimu lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam -teisėtumu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir šiuo aspektu nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

53Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

54Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

55Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

56Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovės prašymu priteisiamos jos turėtos 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios pripažintinos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojusi iki pakeitimo 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77) 2 p., 8. 11 p. ( 2 t. b. l. 17-19, 24)(CPK 93 str.1 d.).

57Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

58apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš D. G. priteisti 200 Eur ( du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme D. M..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas D. G. ieškinyje ( I tomas b. l. 5) prašė iškeldinti atsakovus D.... 6. Atsakovė D. M. priešieškinyje ( I tomas b. l. 64 – 68) prašė ieškovo... 7. Trečiojo asmens Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 10. Pripažino 1992-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) D. G. vardu įgytus... 11. Pripažino negaliojančia D. G. 1999-06-03 dovanojimo sutarties Nr. ( - ) B. G.... 12. Pripažino negaliojančia D. G. po B. G. mirties išduoto 2012-04-12... 13. Padalino D. G. ir D. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį... 14. - D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį gyvenamojo... 15. - D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį gyvenamojo... 16. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 17. Dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio statuso. Teismas sprendė, jog... 18. Dėl ieškinio senaties. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju... 19. Dėl ginčijamų dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės pagal testamentą... 20. Dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto... 21. Dėl iškeldinimo. Pripažinus ieškovo vardu įgytus ir registruotus ginčo... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį,... 23. III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 24. Ieškovas D. G. patikslintame apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 6 – 13)... 25. 1. Teismas spręsdamas, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog... 26. 2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 177 str., 178 str.... 27. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas,... 28. 4. Teismas neįvertino, kad atsakovei pateikti priešieškinį ir gauti... 29. Atsakovė D. M. atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo... 30. 1. Apeliantas, teigdamas, kad ginčo statiniai yra jo asmeninė nuosavybė,... 31. 2. Apelianto teiginiai, kad po santuokos nutraukimo, esą, buvo padalintas... 32. 3. 2005-02-10 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis neturi įrodomosios... 33. 4. Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad yra praleistas ieškinio senaties... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 37. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 38. Dėl ieškinio senaties... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 40. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 41. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 42. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio senaties... 43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė apie pažeistą jos... 44. Iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų... 45. Vien ta aplinkybė, kad šalių santuoka nutraukta 1994-08-10, o ginčijama... 46. Dėl įrodymų vertinimo.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 48. Byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytos teisės normos, galiojusios... 49. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas D. G. neįrodė, jog... 50. Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau... 51. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog ieškovas neįrodė... 52. Bylos duomenys (1 t. b. l. 118-120) patvirtina, kad apelianto tėvai 1994-03-14... 53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai... 54. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 56. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovės prašymu priteisiamos jos... 57. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 58. apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m....