Byla 1A-714-290/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. L., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajai E. N., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. L. laidavimą ir jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutraukta. V. L. laiduotoju paskirtas jo sūnus - A. L., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

4Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš E., priteista 1500 (tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

5E. N. priteista 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) eurų advokato paslaugoms apmokėti iš V. L..

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7kad V. L. baudžiamoji byla buvo iškelta už tai, kad 2014 m. gegužės 30 d., apie 07.40 val., vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) važiuodamas ( - ) gatve nuo ( - ) prospekto link ( - ) gatvės, ties namu Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juostoje iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios E. N., ją parbloškė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

8Nukentėjusioji E. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015-06-01 nuosprendžiu, prašo jį pakeisti: pripažinti V. L. kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteisti šio straipsnio sankcijoje numatyta bausme, teismo nuožiūra; vadovaujantis BK 68 str. uždrausti V. L. vienerius metus laiko naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones; E. N. iš V. L. priteisti 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti; padidinti E. N. priteistos sumos iš UAB ,,E“ Lietuvos filialo dydį iki 3551,90 eurų.

9Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atleido kaltinamąjį V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų. Visų pirma, kaltinamasis pilnai nepripažino pateikto kaltinimo, kad pažeidė KET 37 p. reikalavimus, t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido ėjusios pėsčiosios. Teisme kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiąją pamatė už 5 m. nuo pėsčiųjų perėjos, t.y. kad ji ėjo už pėsčiųjų perėjos ribų. Dėl tokios kaltinamojo pozicijos, teismas į posėdžius kvietė liudytojais eismo įvykio schemą braižiusį policininką R. K. ir tarnybinį pranešimą surašiusį patrulį D. B.. Liudytojas D. B. teisme nurodė, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. L. paaiškino, kad savo vairuojamu automobiliu pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąją. D. B. tarnybinį pranešimą surašė pagal vairuotojo parodymus. Akivaizdu, kad teisme V. L. bandė švelninti savo padėtį ir pakeitė parodymus. Nepaisant to, kad V. L., duodamas parodymus teisme, teigė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją, o 5 metrai už perėjos ribų, teismas tokius jo parodymus laikė sąlygotais jo stresinės būklės, oro sąlygų, bet neturinčiais įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui. Nukentėjusioji sutinka su tuo, kad tokie V. L. parodymai nelėmė jo veikos kvalifikacijos, tačiau apsunkino bylos nagrinėjimą ir pailgino procesą. Pats V. L. neminėjo, kad jo parodymams apie tai, kad pėsčioji ėjo už perėjos ribų, turėtų įtakos patirtas stresas ar oro sąlygos. Taigi, teismas tokius V. L. parodymus vertino subjektyviai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai nepripažino kaltės, jo atleisti pagal laidavimą nebuvo juridinio pagrindo.

10Apeliacinio skundo autorės manymu, teismas nepagrįstai nepaskyrė V. L. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). BK 68 str. l d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimą neturi, eismo įvykio metu buvo blaivus, iš eismo įvykio nepasišalino. Neginčytina, kad V. L. padarė šiurkštų KET pažeidimą - nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, kai jam matomumo neužstojo jokia kita transporto priemonė, nebuvo kelyje kliūties savalaikiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Partrenkęs pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje ėjusį žmogų vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi transporto priemonė ir panašiai. Taigi, bausmės paskirčiai įgyvendinti V. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

11Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuosprendis keistinas ir dalyje dėl civilinio ieškinio, dėl neturtinės žalos priteisimo, nes teismas netinkamai taikė BPK 20 str. 5 d. normą, reglamentuojančią įrodymų vertinimą ir netinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ko pasekoje ieškinį dėl 4500 eurų neturtinės žalos priteisimo iš V. L. atmetė, o ieškinio reikalavimą priteisti iš draudimo bendrovės ,,E.“ Lietuvos filialo 5000 eurų tenkino tik dalinai ir priteisė 1500 eurų.

12Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja LR Civilinio Kodekso 6.250 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydj bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmos instancijos teismas į šiuos visus įstatyme išvardintus kriterijus tinkamai neatsižvelgė ir jų neargumentavo. Esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydj, yra nusikaltimo pasekmės, į kurias turi būti tinkamai atsižvelgta. Tačiau teismas tinkamai neįvertino pasekmių dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo, nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nuosprendyje nenurodė išsamesnių motyvų dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, detaliau nevertino neturtinės žalos dydžio skaičiavimo kriterijų. UAB „E.“ Lietuvos filialas yra civilinis atsakovas byloje, nes V. L. civilinė atsakomybė buvo drausta šioje draudimo bendrovėje. Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl tuo atveju, kai padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino bendroje 9500 eurų sumoje. Draudikas E. N. iš dalies atlygino turtinę žalą (600,50 EUR), nuo likusios turtinės dalies ieškinio atsisakė, taip pat atlygino dalį neturtinės 1448,10 eurų, todėl teisme sumažino reikalavimą draudikui, iš kurio prašė priteisti 3551,90 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš V. L. prašo priteisti 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Eismo įvykio pasekoje nukenytėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio išnirimo, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimų, dalinių dešinių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimo, dešinio alkūninio nervo pažeidimo, krūtininio 4-ojo slankstelio viršutinio poliaus ir 2-ojo juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio. Taigi, buvo padaryti keturi lūžiai. Šie sužalojimai sukėlė didžiulį fizinį skausmą, sukrėtimą, gyvenimo kokybės suprastėjimą, nes iki šiol išlikę neigiami liekamieji reiškiniai - nuolat tirpsta dešinė plaštaka, sumažėjo dešinės rankos pirštų jautrumas, išlieka dešinės rankos ir kaklo skausmingumas, ką patvirtina 2015-03-30 išrašas iš medicininių dokumentų. Dėl šių liekamųjų reiškinių skirta fizioterapija ir nuskausminamieji vaistai. Tik nuolat vartodama nuskausminamuosius vaistus, nejaučia skausmo dešinio peties srityje, tačiau dešinės rankos pirštų tirpimas išlikęs iki šiol, dėl ko ji labai nerimauja, nes, įgijusi ( - ) specialybę, bijo, kad negalės dirbti. Dėl patirtų sužalojimų buvo priversta imti metams laiko akademines atostogas ( - ) Universiteto ( - ) fakultete, dėl ko universitetą baigs metais vėliau. Neišvyko pagal studentų mainų programą 2014 m. liepos mėnesį į Slovakiją ( - ) fakultetinę ligoninę ( - ) skyrių, į šią praktiką dėjo dideles viltis ir lūkesčius, kurie buvo sužlugdyti. Dešinė ranka šešias savaites buvo įmobilizuota įtvare, dėl kojos lūžio galėjo judėti tik invalido vežimėlio pagalba, buvo reikalinga šeimos narių pagalba buityje, nes pati negalėjo apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, patogiai miegoti ir kita, dėl to patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, suprastėjo bendravimo galimybės. Nukentėjo ir sportinė veikla. Draudikas nukentėjusiajai išmokėtą 1448,10 eurų neturtinės žalos sumą paskaičiavo remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, skaičiuojant po 20 Lt (5,79 EUR) už kiekvieną nedarbingumo dieną. Pažymėtina, kad šis taisyklių punktas apibrėžia patirtos neturtinės žalos dydį tik laikino nedarbingumo atveju. Šių taisyklių 12.4 punktas nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1-12.3 punktai, atlygintinos?neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad E. N. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neturtinę žalą patyrė ne tik dėl kilusio laikino nedarbingumo, bet ir dėl kitų fizinių ir emocinių nepatogumų.

13V. L. pateikė atsikirtimą į E. N. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad jis yra visiškai neįrodytas, nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsikirtime nurodė, kad nukentėjusioji, teikdama apeliacini skundą, visiškai nepaiso ir nevertina faktų, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, kad važiavo nedideliu greičiu, atsiprašė nukentėjusios. Buvo visos sąlygos taikyti BK 40 str. ir atleisti nuo atsakomybės. Priešingai apeliacinio skundo autorės argumentams, jis kaltu prisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino tas pačias aplinkybes, kokias atsimena. Net ir įvykio schema patvirtina jo parodymų teisingumą. Jis paaiškino, kad važiavo į darbą automobiliu nuo žiedo ( - ), maždaug už 50 metrų yra autobusų stotelė ir nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Važiavo antra eile. Lynojo, valytuvai buvo įjungti, apsiniaukusi diena. Atkreipė dėmesį, kad iš dešinės pusės niekas neina per gatvę, o pirma eile niekas nevažiavo. Staiga už pėsčiųjų perėjos, pamatė žmogaus siluetą, buvo smūgis į automobilio priekį ir išgirdo garsą. Smūgis buvo į priekinį kapotą. Pamatė žmogų, staigiai stabdė, sustojo greitai, per kokius 4-5 metrus. Greitis buvo 45 km/h. Sustojo ir pamatė, kad nukentėjusioji greta automobilio kairėje pusėje. Ji gulėjo ant dešinio šono, galva buvo į automobilio pusę, ji gulėjo nuo automobilio 3 metrų atstumu. Paminėto pasekoje akivaizdu, jog jis niekada neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė faktines aplinkybes ir viską paaiškino ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams dėl ko ta aplinkybė, jog jo nuomone nukentėjusioji tuo metu, kuomet jis ją pamatė, buvo už 5 metrų nuo perėjos, nepaneigia jo geranoriško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nepaneigia vienos iš būtinų BK 40 str. 2 d. sąlygų egzistavimo, o apeliacinio skundo argumentai yra tik deklaratyvūs teiginiai nukentėjusiajai esant nepatenkintai priteistos žalos dydžiu.

14Atsikirtimo autoriaus teigimu, apeliantei teisės aktai nesuteikia teisės spręsti ar svarstyti klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir/ar skyrimo šioje baudžiamojoje byloje, dėl ko skundo argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jis, nors ir padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu nukentėjo apeliantė, tačiau galiojančių drausminių nuobaudų neturi, iš įvykio vietos nepasišalino. Papildomai pabrėžia, jog iš karto po eismo įvykio rūpinosi nukentėjusiąją, domėjosi jos sveikata ir būkle, kas taipogi rodo jo siekį geranoriškai išspręsti situaciją bei pašalinti eismo įvykio padarinius. Be to, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Jis nesiekė sukelti sunkių padarinių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po aptariamo įvykio praėjo daugiau kaip metai laiko ir byloje nėra duomenų, jog per šitą laikotarpį naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būtų padaręs naujų KET pažeidimų. Paminėtos aplinkybės rodo, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir padarytas KET pažeidimas nėra ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Todėl vien tai, jog įvykdė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones.

15Atsikirtimo autoriaus nuomone, nukentėjusiajai yra priteista pakankamai didelė neturtinė žala, kuri visiškai atitinka tiek LR Civilinio kodekso reikalavimus, tiek teisminę praktiką. Nėra ginčo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės svarbi aplinkybė yra ta, kad V. L., buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią pareiga atlyginti kaltininko veiksmais padarytą žalą teko draudimo bendrovei, neviršijant draudimo sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala buvo atlyginta draudimo bendrovės. Šiuo metu yra apskaičiuota ir išmokėta 1938,60 Eur draudimo išmoka, Kauno teritorinei ligonių kasai išmokėta 456,89 eurų draudimo išmoka, kuria kompensuotos nukentėjusiosios gydymo išlaidos. E. N., atsižvelgiant į jai padarytų sužalojimų mastą, gydymo bei reabilitacijos trukmę (viso apie 250 dienų) yra apskaičiuota ir išmokėta 1448,10 eurų (5000 litų) neturtinės žalos draudimo išmoka. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į teismą, ir tuomet, neturtinės žalos draudimo išmokos sumos ribose iš draudiko priteistiną neturtinės žalos draudimo išmoką nustato teismas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 litų (580 eurų) iki 10 0000 litų (2900 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Todėl tai, jog nukentėjusioji nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuotos ir atlygintos žalos dydžiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas netinkamai aiškino ar taikė teisės normas, ar, kad jis nevykdė savo pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, ši pareiga priklausė civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Teismas dar papildomai priteisė iš ,,E.“ Lietuvos filialo 1500 eurų neturtinės žalos, kas yra tikrai pakankama suma. Būtina pažymėti, kad draudimo bendrovė neturtinę žalą atlygina iki 5000 eurų sumos, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį jo atžvilgiu. Sistemiškai analizuojant CK 6.254 str. bei aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog ginčo atveju pagrindo pačiam eismo įvykio kaltininkui, atlyginti žalą nebuvo, o draudimo bendrovės išmokėta draudimo suma atitinka formuojamą teisminę praktiką. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydis ir teismo papildomai priteistas 1500 Eur žalos dydis yra pakankamas ir adekvatus patirtai žalai, yra teisėta ir pagrįsta.

16Atsikirtime minima ir tai, kad nors akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kentė skausmą ir nepatogumus, gydėsi, negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi, kaip pati nurodo, neišvyko į universiteto mainų programą - praktiką užsienyje, ir visa tai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, tačiau paminėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas teismui nukrypti nuo besiformuojančios teismų praktikos žalos atlyginimo bylose. Dėl kilusio eismo įvykio jokių ilgai išliekančių pasekmių apeliantei taip pat nekilo, ji ir toliau galės sėkmingai tęsti mokslus, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo teismui spręsti dėl didesnės negu teisminėje praktikoje nustatyta neturtinės žalos sumos priteisimo.

17Civilinis atsakovas ,,E.“ veikianti per Lietuvos filialą pateikė atsikirtimą į E. N. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog jis yra nepagrįstas. Atsikirtime pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu ieškovei priteista 1500 Eur neturtinės žalos kompensacija yra papildoma prie atsakingo draudiko ,,E.“ ieškovei E. N. jau išmokėtos 1.448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos draudimo išmokos. Tokiu būdu, bendra ieškovės patirtai neturtinei žalai kompensuoti Kauno apylinkės teismo nustatyta suma yra net 2.948,10 Eur. Ir ši suma, civilinio atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant šios bylos aplinkybes, visiškai atlygina ieškovei padarytą moralinę žalą. Tuo tarpu, skundu reikalaujama bendra 9500 Eur neturtinės žalos kompensacija yra neadekvati ieškovės patirtos neturtinės žalos mastui, bei neatitinka teismų praktikoje vyraujantiems, netgi tokias atvejais priteisiamiems maksimaliems dydžiams.

18Atsikirtimo autoriaus teigimu, atsiribojant nuo subjektyvių bei vertinant tik objektyvias šios bylos aplinkybes: apie ieškovei nustatytą sužalojimų mastą, kuris iš pradžių teismo eksperto buvo įvertintas tik kaip nežymus, bei tai, kad ieškovės 2014-05-30 patirti sužalojimai, nustatyti 2014-12-04 Specialisto išvada Nr. G3131/14 (02), yra dešinio žastikaulio išnirimas, deš. žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžiai, daliniai viršdyglinio ir podyglinio raumenų plyšimai, dešinio alkūninio nervo pažeidimas, visumoje atitinka tik nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios traumos ieškovė buvo hospitalizuota 7 dienas, kur jai buvo taikytas tik konservatyvus gydymas. Pažymėtina, ir tai, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl sužalotos kojos ir peties buvo stipriai apsunkintas ieškovės mobilumas, todėl buvo patirti dideli nepatogumai ir pan., tačiau pagal medicininius duomenis 3 savaites buvo imobilizuotas tik ieškovės žąstas, o 2014-06-12 gydytojo konsultacijos metu ieškovei jau nurodyta pradėti nedidelės amplitudės dešinio peties judesius bei dalinai apkrauti ir sužalotą dešinę koją (duomenys iš Specialisto išvados Nr. G3131/14 (02). Vėliau ieškovė periodiškai dėl peties bei kelio sąnario skausmų buvo konsultuojama specialistų. Paskutinį kartą 2014-09-30. 2014-09-04 konsultuota reabilitologo, pravestas I-as reabilitacijos etapas, po ko būklė ženkliai pagerėjo. Objektyviais medicininiais instrumentiniais tyrimais (duomenys iš Specialisto išvados Nr. G3131/14 (02)): 2014-09-22 deš. peties sąnario Magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) nustatyta, kad žastikaulio didžiojo gumburo avulsinis lūžis be žymesnės dislokacijos, sąnariniai paviršiai be matomų pažeidimų; 2014-10-30 kaklinės stuburo dalies MRT duomenimis - be trauminių pakitimų, nes lordozė, šmorlio išvaržos bei hemangioma yra ligos, o ne traumos pasekmės. Vadinasi eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra iš esmės sugiję ir ryškesnių pasekmių ieškovės sveikatai nesukėlė. Apeliantės nurodomas pirštų tirpimas yra nepagrįstas jokiais medicininiais duomenimis, tik subjektyviais nusiskundimais, kurie paskutinį kartą iki teisiamojo proceso, pagal medicininius duomenis buvo užfiksuoti tik 2014-08-20. Todėl kritiškai vertintini naujai pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti šie ieškovės nusiskundimai (praėjus net 8 mėnesiams), ir dėl to, jog tai įvyko jau po 2015-03-25 įvykusio teisiamojo posėdžio. Apibendrinant aukščiau nurodomą teigtina, jog ieškovės patirta neturtinė žala pagrįstai gali būti vertinama tik dėl patirto skausmo, laikinų nepatogumų, tačiau sužalojimai, nors jų yra keletas, nebuvo tokie, kurie galėjo sukelti ilgalaikes ir sunkias pasekmės ieškovės sveikatai. Atsakingo draudiko vertinimu, patirti sužalojimai taip pat negalėjo būti kliūtis, praėjus trims mėnesiams nuo įtvaro nuėmimo, bei 2014-09-04 atlikus reabilitaciją, toliau tęsti mokslus, ar, juo labiau, turėti įtakos darbinei karjerai ateity ir pan. Pažymėtina, kad tiek kreipiantis pretenzija, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, ieškovė minėjo paprastą universiteto mainų programą, kuri turėjo tetrukti nepilną mėnesį, tuo tarpu, teiginiai apie su tuo susijusias viltis, nekonkretizuojant kokias, atsirado tik apeliaciniame skunde.

19Atsikirtime nurodoma, kad ieškovės patirta turtinė žala yra sąlyginai nedidelė, ir pabrėžiama ji yra atlyginta visa pilnai, todėl ieškovės reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis, nors faktiškai pirmosios instancijos teismas ieškovei jau yra nustatęs maksimalią tokiais atvejais priteisiamą kompensaciją- pvz: 2012-06-12 Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad: <...> pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010) <...> yra aiškiai per didelis, todėl dėl apibendrintų šios bylos faktinių aplinkybių nėra priežasčių ieškovės atveju padaryti išimtį iš bendros taisyklės.

20Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios E. N. ir jos atstovės advokatės L. Gervelienės prašymus apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. L., jo gynėjos advokatės S. Žukauskienės, prašymus apeliacinį skundą atmesti, ir prokuroro prašymą apeliacinį skundą tenkinti tik dalyje dėl neturtinės žalos iš draudimo kompanijos padidinimo iki 5000 eurų, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo V. L. kaltės klausimai. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nesutinka su V. L. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo, kad nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, bei civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės teiginiai, jog V. L. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, t.y. V. L. neprisipažino, nepagrįsti.

23BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. nuo pat eismo įvykio dienos pripažino įvykio aplinkybes. Atvykusiam į įvykio vietą policijos pareigūnui paaiškino, kad važiavo ( - ) gatve, nuo ( - ) prospekto pusės, per vėlai pastebėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės einančią pėsčiąją, todėl nespėjo sustabdyti automobilio ir automobilio priekiu kliudė pėsčiąją (t. 1, b. l. 3). Apklausiamas įtariamuoju V. L. nurodė, jog prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad jau važiuojant per perėją, staiga visiškai prie pat automobilio priekio pastebėjo žmogaus siluetą, iš karto automobilį stabdė, tačiau žmogus buvo visai šalia, todėl stabdymo metu kliudė žmogų, kuris užvirto ant variklio gaubto, po to nukrito ant važiuojamosios dalies (t. 1, b.l. 96-97). Teisiamajame posėdyje V. L. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, paaiškino, jog labai gailisi, domėjosi nukentėjusiosios sveikata, siūlė pagalbą, atsiprašė, buvo aplankyti jos ligoninėje. Taigi V. L. pozicija dėl įvykio aiški, jis kaltės neneigė. Todėl vien tai, kad V. L. nurodė, jog nukentėjusiąją pamatė 5 metrai už pėsčiųjų perėjos, neleidžia daryti išvados jog jis neprisipažino. Subjektyvus aplinkybių vertinimas, kaip šiuo atveju atstumo, kur asmuo pamatė nukentėjusiąją, nelaikytinas aplinkybe šalinančia galimybę taikyti laidavimą minėto asmens atžvilgiu. Teismas tokią išvadą daro, pridardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, bei atsižvelgdamas į V. L. amžių, bei jo parodymų visumą, nuo pat proceso pradžios. Atsikirtime į apeliacinį skundą V. L. pakartotinai nurodė, kad dėl eismo įvykio savo kaltės niekada neneigė, nurodė faktines aplinkybes, kokias atsimina. Esant paminėtoms aplinkybėms, konstatuojama, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

25Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones nepaskyrimu V. L.. Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 68 str. 1 d. uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

26Bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, padarytas neatsargia tyčia, įvykio metu pastarasis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1., b. l. 89-90; t. 2, b. l. 7-9), neteistas. V. L. nurodo, jog jo vairavimo stažas yra 40 metų. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad V. L. nėra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį V. L. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat tai, kad V. L. neturėjo galiojančių nuobaudų, sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

27Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantės prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, jai papildomai iš civilinio atsakovo ,,E.“ veikiančios per Lietuvos filialą priteisti 3551,90 Eur bei priteisti iš V. L. 4500 Eur, neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

28Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo V. L. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. N. sveikata. Nukentėjusioji pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos padidinimo, grindžia tuo, kad sužalojimai sukėlė didžiulį fizinį skausmą, sukrėtimą, gyvenimo kokybės suprastėjimą, nes iki šiol išlikę neigiami liekamieji reiškiniai - nuolat tirpsta dešinė plaštaka, sumažėjo dešinės rankos pirštų jautrumas, išlieka dešinės rankos ir kaklo skausmingumas, todėl skirta fizioterapija ir nuskausminamieji vaistai. Tik nuolat vartodama nuskausminamuosius vaistus, nejaučia skausmo dešinio peties srityje, tačiau dešinės rankos pirštų tirpimas išlikęs iki šiol, dėl ko nerimauja, nes, įgijusi ( - ) specialybę, bijo, kad negalės dirbti. Dėl patirtų sužalojimų buvo priversta imti akademines atostogas universitete, neišvyko pagal studentų mainų programą, į šią praktiką dėjo dideles viltis ir lūkesčius, kurie buvo sužlugdyti. Galėjo judėti tik invalido vežimėlio pagalba, buvo reikalinga šeimos narių pagalba buityje, dėl to patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, suprastėjo bendravimo galimybės. Nukentėjo ir sportinė veikla.

29Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

30Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – nustatyta dešinio žastikaulio išnirimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai, daliniai dešinių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai, dešinio alkūninio nervo pažeidimas, krūtininio 4-o slankstelio viršutinio poliaus ir 2 – o juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiai, poodinės kraujosruvos šonuose.

31Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl V. L. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė didelį stresą, negatyvius išgyvenimus, teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, bei pažymėjo, kad prašoma priteisti žala yra per didelė. Nors neabejotinai nustatyta, kad apeliantė po eismo įvykio, dėl jo pasekmių gydėsi, taikyta reabilitacija, įvairių sričių gydytojų konsultacijos, tačiau taip pat apeliantė yra gana jauno amžiaus, duomenų jog būtų nedarbinga ir negalėtų gyventi socialiai aktyvaus gyvenimo nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudimo kompanija įvertinusi E. N. padarytų sužalojimų mastą, gydymo bei reabilitacijos trukmę apskaičiavo ir išmokėjo 1448,10 Eur. Tačiau byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad apeliantė dėl eismo įvykio patyrė skausmą, kitus nepatogumus, buvo paėmusi akademines atostogas universitete, vienų mokslo metų laikotarpiui, neišvyko pagal mainų programą į Slovakiją, taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė užsiėmė ir sportine veikla. Šie duomenys yra svarbūs nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė papildomai iš draudimo kompanijos priteistinos neturtinės žalos dydį – 1500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu apeliantė paklausta apie išliekamuosius reiškinius nurodė, jog ranka nėra tokia, kokia buvo prieš įvykį. Taip pat nurodė jog gydymas baigtas gruodžio 3 d. Byloje pateiktame Medicinos dokumentų išraše, išduotame 2015-03-30, nurodoma, kad išlieka skausmai petyje, pulpuojant vietinis skausmingumas, riboti judesiai, hipestezija 4 ir 5 pirštuose. Tačiau teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje nepateikta.

32Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai iš viso su draudimo bendrovės atlygintu žalos dydžiu, nustatytas atlygintinas 2948,10 Eur neturtinės žalos dydis, kuris, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo. Priteista neturinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje maksimalų priteistinų sumų dydį panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas teismo nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, kartu su jau išmokėtu draudimo bendrovės atitinka neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Būtent dėl to kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

33Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.).

34Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudiko pareigos apimtis dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudarė 5 000 Eur neviršijančią neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui atlyginimo sumą. Taigi šiuo atveju draudimo bendrovė E. veikianti per Lietuvos filialą eismo įvykio metu galiojusios sutarties Nr. 02-2489509 pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, neviršijančią neturtinės 5000 Eur sumos ir žalos turtui neviršijančią 1 000 000 eurų sumos. Nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos minėto įstatymo nustatytų žalos atlyginimo sumų neviršija, todėl teismas nesprendžia žalos atlyginimo klausimo iš V. L.

35Apeliantė E. N. prašė priteisti jos turėtas proceso išlaidas, t.y. išlaidas advokatės pagalbai apeliacinės instancijos procese apmokėti. Teismo posėdžio metu buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 758236, 792203 (t. 2, b. l. 69,70), prašoma 290 Eur suma yra už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagal apeliantės E. N. apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės E. N. prašymą ir jos turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. L..

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Nutarė

37nukentėjusiosios E. N. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš... 5. E. N. priteista 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) eurų advokato paslaugoms... 6. Teisėjų kolegija,... 7. kad V. L. baudžiamoji byla buvo iškelta už tai, kad 2014 m. gegužės 30 d.,... 8. Nukentėjusioji E. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo... 9. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atleido kaltinamąjį V. L. nuo... 10. Apeliacinio skundo autorės manymu, teismas nepagrįstai nepaskyrė V. L.... 11. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuosprendis keistinas ir dalyje dėl... 12. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja LR Civilinio Kodekso 6.250... 13. V. L. pateikė atsikirtimą į E. N. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad... 14. Atsikirtimo autoriaus teigimu, apeliantei teisės aktai nesuteikia teisės... 15. Atsikirtimo autoriaus nuomone, nukentėjusiajai yra priteista pakankamai... 16. Atsikirtime minima ir tai, kad nors akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl... 17. Civilinis atsakovas ,,E.“ veikianti per Lietuvos filialą pateikė... 18. Atsikirtimo autoriaus teigimu, atsiribojant nuo subjektyvių bei vertinant tik... 19. Atsikirtime nurodoma, kad ieškovės patirta turtinė žala yra sąlyginai... 20. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios E. N. ir jos... 21. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės teiginiai, jog V. L.... 23. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens,... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. nuo pat eismo įvykio dienos pripažino... 25. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir dalyje dėl... 26. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. padarytas Kelių eismo taisyklių... 27. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantės prašymas padidinti prašomos... 28. Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo V.... 29. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 30. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį... 31. Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės... 32. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 33. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali... 34. Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų... 35. Apeliantė E. N. prašė priteisti jos turėtas proceso išlaidas, t.y.... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326... 37. nukentėjusiosios E. N. apeliacinį skundą atmesti....