Byla 1-891-966/2017
Dėl civilinio ieškinio mano, kad jį turėtų apmokėti draudikas. Mašina drausta, draudimas galioja iki birželio mėnesio. Jis pats yra pensininkas, jo pensija yra apie 280 eurų. Žmona irgi pensininkė. Jos pensija dar mažesnė – tik 180 eurų. Gyvena tik iš pensijos, kitų pajamų neturi

1Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam M. M. G. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai G. A. G., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo ( - ) atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2Mykolas M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5Mykolas M. G. 2016 m. lapkričio 25 dieną apie 12.00 val., ( - ) gatve vairuodamas automobilį ( - ) valstybinis Nr.( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) ties įvažiavimu į žiedinę sankryžą su ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės pagal jo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios pėsčiosios Genovaitės A. G., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6Kaltinamasis Mykolas M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. apie 12.00 valandą išvažiavo iš namų su dukra, kuri sėdėjo ant jo vairuojamo automobilio Audi 100, valstybinis numeris ( - ) galinės sėdynės. Jam iki ( - ) gatvės reikėjo pavažiuoti per kiemą. Netoli pavažiavęs įsuko į minėtą gatvę ir ( - ) prospekto žiedą. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos žvilgterėjo, ar neateina pėsčiasis. Jį apakino saulė. Ėmė stabdyti. Kadangi negreitai važiavo – nepilnai 20 km/val., tai stabdant mašina nedaug pasislinko į priekį. Tuo metu „stuktelėjo“ moterį (nukentėjusiąją), jau baigusią pereiti perėją. Jeigu būtų važiavęs gatvės šonu toliau, tai tikrai nebūtų jos kliudęs. Jis tos moters nepastabėjo. Tiesiog pažiūrėjo į kairę, o nukentėjusioji baigė pereiti gatvę. Kadangi jį apakino saulė, tai jis nukentėjusiosios nematė. Pastaroji sakė, kad jis ją užkabino mašina, o ji jau vieną koją buvo pastačiusi ant šaligatvio. Moteris nugriuvo. Su dukra išlipę iš mašinos priėjo prie moters ir ją pakėlė. Nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi. Paėję į šaligatvį, pasodino ją ant suoliuko. Iškvietė greitąją, pranešė policijai. Po įvykio antrą dieną buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į namus ir jos atsiprašė. Galvojo, kad gal reikės ją nuvežti į ligoninę. Bet nukentėjusioji nesutiko, sakė, kad ją kažkas kitas nuveš, kažkokia organizacija. Už vežimą jis nukentėjusiajai atlygino. Dėl civilinio ieškinio mano, kad jį turėtų apmokėti draudikas. Mašina drausta, draudimas galioja iki birželio mėnesio. Jis pats yra pensininkas, jo pensija yra apie 280 eurų. Žmona irgi pensininkė. Jos pensija dar mažesnė – tik 180 eurų. Gyvena tik iš pensijos, kitų pajamų neturi.

7Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

8Be kaltinamojo M. M. G. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

  • nukentėjusioji G. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-25, apie 12.00 val. iš namų ėjo link ( - ) parko, esančio ( - ) g. ties sankryža su ( - ) pr. Praėjo ( - ) pr. - ( - ) g. didžiulės žiedinės sankryžos skiriamąją juostą, kirto ( - ) pr. ir sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ( - ) gatvėje. Praleido iš kairės pusės atvažiuojančias transporto priemones nuo ( - ) pr. pusės, perėjo pusę gatvės ir pažvelgė į dešinę pusę. Jokių atvažiuojančių automobilių nuo ( - ) pr. pusės nebuvo, todėl drąsiai pradėjo eiti tolyn. Visai baigiant pereiti gatvę, kairę koją dėjo ant šaligatvio, į dešinę koją pajuto smūgį. Susmuko vietoje. Sąmonės praradusi nebuvo, tačiau pradžioje nesusivokė, kas nutiko. Matė, kad šalia stovi automobilis. Priėjo iš šio automobilio išlipusi moteris, dar buvo ir senyvo amžiaus vyras. Kiek prisimena, jai padėjo atsikelti, nuėjo atsisėsti ant netoliese buvusio suoliuko. Atvykus medikams buvo nuvežta į VšĮ Kauno klinikos, pervežta į VšĮ Kauno klinikinė ligoninė. Eismo įvykio metu patyrė daugybinius lūžius. Po įvykio į namus buvo atvykęs automobilio vairuotojas, atsiprašė, sumokėjo 26 (dvidešimt šešis) eurus už taksi paslaugas, kuriomis naudojosi vykstant į/iš sveikatos priežiūros įstaigas. Ji dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę ( - ), prašydama atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalas. Draudimo bendrovė atlygino ir į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 2104 Eur, tačiau ši piniginė suma netenkina, nes eismo įvykio metu padaryta žala nėra pilnai atlyginta (b. l. 52-53, 57).
  • Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos1-ojo būrio vyr. patrulio L. V.2016-11-22 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2016-11-25 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. K., apie 12.05 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune Kovo 11-osios g. ties ( - ) parku yra partrenkta pėsčioji. Įvykio vietoje nustatė, jog automobilio Audi 100, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas M. M. G., gimęs ( - ) m., nepastebėjo per kelią einančios pėsčiosios vairuotojui iš kairės pusės ir ją kliudė. Pėsčioji – G. G., gimusi ( - ) m., kuri medikų išvežta į gydymo įstaigą (b. l. 5);
  • 2017-01-16 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - Kovo 11-osios g. ties įvažiavimu į ( - ). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta, sudaryta eismo įvykio vietos schema (b. l. 7-9);
  • Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3353/2016(02), kurioje užfiksuota, jog G. A. G. konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, dešinėje šlaunyje, minkštųjų audinių kraujosruva kairiame momenyje, dešinės šlaunies sumušimas, kairių V-VII šonkaulių, dešinio šeivikaulio ir dešinio V-o padikaulio lūžiai. Dėl kairių V-VII šonkaulių, dešinio šeivikaulio ir dešinio V-o padikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44-45);
  • techninių apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 200-0431015, iš kurios matyti, kad automobiliui Audi 100, valstybinis Nr. ( - ) techninė apžiūra galioja iki 2017-07-22 (b. l. 14);
  • alkotestu Nr. 6810, iš kurio matyti, kad 2016-11-25 12.21 val. M. M. G. buvo blaivus (b. l. 11);
  • 2016-11-29 specialisto išvada Nr. T-A8464/2016(01), iš kurios matyti, kad įvykio metu G. A. G. buvo blaivi (b. l. 21).

9Veikos kvalifikavimas

10BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

11KET 30 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

12Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik M. M. G. neteisėti veiksmai – KET 30 punkto, numatančio vairuotojui pareigą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios G. A. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsirasti, taigi tarp M. M. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. M. G. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

13Bausmės skyrimas

14Skirdamas M. M. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

15Kaltinamojo M. M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

16Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.). Jis praeityje neteistas (b. l. 70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje, o taip pat Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 66, 68), senatvės pensininkas. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. M. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių (nusikaltimo padarymo metu buvo ( - ) -eri metai), paminėtas jį teigimai charakterizuojančias savybes (praeityje neteistas, administracine tvarka taip pat nebaustas) ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus žymiai žemesnį vidurkiui bausmės dydį (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

17Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

18Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)

19BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. M. M. G. nurodo, jog jo vairavimo stažas yra didelis, per tą laiką jis nėra sukėlęs jokio eismo įvykio, tame tarpe ir tokio, kurio metu būtų sužaloti asmenys. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nėra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 straipsnio 1, 3 dalyse bei 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios praktikos laikosi ir formuoja aukštesnės instancijos teismas, pavyzdžiui nutartyje Nr. 1A-714-290/2015, Kauno apygardos teismas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam yra netikslingas.

20Dėl civilinio ieškinio

21Nukentėjusioji civilinė ieškovė G. A. G. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš draudimo bendrovės ( - ) ar įvykio kaltininko M. M. G. solidariai priteisti 1500 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad po eismo įvykio ji jaučia baimę pereiti gatvę, dėl prastos sveikatos būklės ir skausmų jaučia diskomfortą, būna prastos nuotaikos, patiria depresiją, o tuo tarpu ( - ) jos patirtą moralinę žalą atlygino tik dalinai (b. l. 58). Taip pat nurodė, kad stacionare nesigydė, ją išleido gydytis ambulatoriškai, operacijų nereikėjo. Kaltininkas pas ją buvo atėjęs, atsiprašė. Siūlėsi nueiti į parduotuvę ir nupirkti maisto. Bet iš ji jo pagalbos atsisakė, nes jai padėjo kaimynė, su kuria gyvena jau virš 50 metų ir kuri jai yra sava. Iš draudimo gavo per mažą išmoką, nes po įvykio yra bejėgė ir žino, kad tikrai neatsistatys. Koja visą laiką laiko tvarstyje, stuburas irgi sulūžęs, nešioja diržą. Gydantis namuose ją nuo ryto iki vakaro prižiūrėjo kaimynė - nešė valgyti, leido vaistus, trynė nugarą, su vaikštyne padėdavo nueiti į tualetą. Todėl dabar norėtų atsilyginti kaimynei. Jai buvo paskirti trynimai, vaistų leidimas nuo skausmo ir kraujo krešėjimo, masažai, mankšta. Ji niekada neturėjo problemų dėl kraujospūdžio, kuris dabar yra aukštas, taip pat negerai su širdimi. Po įvykio svaigsta galva, einant nešioja į šalis. Nieko nešti negali, nes ir kojos, ir stuburas lūžę. Viena koja buvo sugipsuota šešias savaites, o kitą koją tik su tepalais gydėsi ir visur mėlynės buvo. Šiai dienai sveikata tokia, kaip ir po avarijos. Viena dabar nerizikuoja niekur eiti. Masažai buvo paskirti tik trys, tai visą kitą išsipirkinėjo. Tepalus tepa nuo skausmo, nes pavaikščiojus koja ištinsta. Avalynės neturi tinkamos, nes pavaikščiojus visa koja sutinsta. Kojos skausmai nepraeina. Su stuburu taip pat blogai. Diržą gali tik keturias valandas nešioti. Iki eismo įvykio niekur nedirbo, ji jau senjora. Papildomai prašo neturtinės žalos, nes dėl įvykio patyrė daug skausmo ir kančios. Ji jau nebebus tokiu vertingu žmogumi kaip buvo, mano, kad nuo to bus tik blogiau. Jai ir toliau būtini vaistai bei masažai. Iki įvykio sveikata buvo nebloga, visur vaikščiojo, visur ėjo, jautėsi normaliai.

22Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

23Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad M. M. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ( - ) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 13). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis M. M. G. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

24Byloje yra pateiktas draudiko rašytinis paaiškinimas, kad ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai G. A. G. dėl įvykio išmokėjo 2 150,39 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro: 2 000 Eur neturtinė žala, 46, 22 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidos ir 104,17 Eur gydymo išlaidos (b. l. 95).

25Kaip matyti iš ieškinio, draudiko išmokėtą 2000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji laiko nepakankama, todėl dėl įvykio reiškia reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

27Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai G. A. G. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs net keletu lūžimų - kairių V-VII šonkaulių, dešinio šeivikaulio ir dešinio V-o padikaulio lūžiais (b. l. 44-45), dėl kurių pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę judėti, pasirūpinti savimi, kadangi nukentėjusiosios koja iki šlaunies vidurinio trečdalio šešias savaites buvo imobilizuota gipso langete. Negalima nevertinti to, kad ir praėjus ilgam laikui, t. y. beveik pusei metų nuo eismo įvykio, pasak nukentėjusiosios, ją vis dar vargina kojos skausmai, kojos tinimas, kas iš esmės dar vis varžo nukentėjusiosios judėjimą, o tuo pačiu galimybę tinkamai pasirūpinti savimi be kitų asmenų pagalbos. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų atsižvelgiant į jos amžių (gimusi ( - ) m.) jaučia baimę dėl pilno iki įvykio buvusio sveikatos stovio atsistatymo. Šios aplinkybės neabejotinai yra svarbios, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad stacionarinio gydymo, operacijų nukentėjusioji nepatyrė, duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat nors nukentėjusioji nurodė, kad ji niekada neturėjo problemų dėl kraujospūdžio, kuris dabar yra aukštas, taip pat negerai su širdimi, po įvykio svaigsta galva, tačiau kaip matyti iš medicininių dokumentų (b. l. 30, 38), nuketėjusioji po traumos pažymėjo, kad juosmens skausmus jautė jau ilgą laiką iki traumos, o po traumos skausmo pobūdis ir intensyvumas nepakito, po traumos svaigsta galva, tačiau galvos svaigimas vargina daug metų, jokių duomenų apie dėl traumos pakitusį kraujospūdį nėra.

28Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma.

29Kaip minėta, nukentėjusiajai civilinis atsakovas ( - ) jau yra išmokėjęs 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusioji prašo priteisti dar 1 500 eurų, kas sudarytų 3 500 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 651,65 Eur (2 250 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista 4 344,30 Eur (15 000 Lt) ar 4 923,54 Eur (17 000 Lt) neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

30Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus nusikaltimo pobūdį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjusi tik dalį (2 000 Eur) išmokos, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 500 Eur (2 500-2 000=500) priteistina iš civilinio atsakovo ( - ). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam, išlaidas sudaro 34,74 Eur dydžio advokato darbo užmokestis (b. l. 115). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis teismui numatyta teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad kaltinamasis M. M. G. dėl savo fizinių trūkumų (stipriai negirdintis) negali tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, teismas nutartimi nutarė pripažinti būtiną gynėjo teisiamajame posėdyje dalyvavimą pagal BPK 51 str. 1 d. 2 p. taisykles. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

33Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

34Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

35Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Nutarė

36M. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

37Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

38Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos bausmę įvykdyti, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

39Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

40Kardomosios priemonės M. M. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

41Nukentėjusiosios G. A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo G. A. G. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

42Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš M. M. G. nepriteisti.

43Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingai... 2. Mykolas M. G., asmens kodas ( - )... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. Mykolas M. G. 2016 m. lapkričio 25 dieną apie 12.00... 6. Kaltinamasis Mykolas M. G. teisiamojo posėdžio metu... 7. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad... 8. Be kaltinamojo M. M. G. visiško kaltės pripažinimo,... 9. Veikos kvalifikavimas... 10. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 11. KET 30 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų... 12. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik M. 13. Bausmės skyrimas... 14. Skirdamas M. M. G. bausmę teismas atsižvelgia į... 15. Kaltinamojo M. M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis... 16. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2... 17. Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis... 18. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto... 19. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 20. Dėl civilinio ieškinio... 21. Nukentėjusioji civilinė ieškovė G. A. G. pareiškė... 22. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 23. Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala... 24. Byloje yra pateiktas draudiko rašytinis paaiškinimas, kad ADB... 25. Kaip matyti iš ieškinio, draudiko išmokėtą 2000 Eur sumą neturtinei... 26. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti 27. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl... 28. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina... 29. Kaip minėta, nukentėjusiajai civilinis atsakovas ( - ) jau yra išmokėjęs 2... 30. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 33. Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta ir... 34. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių... 35. Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,... 36. M. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 37. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir... 38. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 39. Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma... 40. Kardomosios priemonės M. M. G. iki nuosprendžio... 41. Nukentėjusiosios G. A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš... 42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš M.... 43. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...