Byla 2-1453-823/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-738-569/2017, kuria teismas iškėlė UAB ,,Initium Verum“ bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Initium Verum“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-738-569/2017, kuria teismas iškėlė UAB ,,Initium Verum“ bankroto bylą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašė iškelti atsakovei UAB „Initium Verum“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Initium Verum“ Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pradėjo pažeidinėti nuo 2007 m. spalio mėnesio. Atsakovės skola per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. padidėjo 21 729,85 Eur ir 2016 m. gruodžio 16 d. sudarė 26 940,79 Eur. Kadangi atsakovė nevykdo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnyje, todėl ji vertintina kaip nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.
  2. Trečiasis asmuo BUAB „SNP“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui negrąžino 93 087,50 Eur sumos, kuri buvo priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-102-178/2017.
  3. Atsakovė UAB „Initium Verum“ nesutiko su pareiškimu, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d. gavo 2 548 Eur grynojo pelno, jos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra tik 47 988 Eur. Atsakovė vykdo veiklą, dirba pelningai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Initium Verum“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė D. U..
  2. Teismas konstatavo, kad proceso dalyvių pateiktų rašytinių įrodymų pakanka nagrinėjamam klausimui išspręsti, todėl nėra pagrindo bankroto bylos atsakovei UAB „Initium Verum“ iškėlimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2016 m. balansą jos turto vertė sudarė 345 254 Eur, iš jo 180 582 Eur ilgalaikis turtas ir 164 672 Eur trumpalaikis turtas, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 218 143 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 78 104 Eur. Pagal atsakovės 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d. balansą atsakovės turtas iš viso sudarė 411 451 Eur, iš jo 220 616 Eur – ilgalaikis turtas; 190 834 Eur – trumpalaikis turtas (124 751 Eur atsargos, 66 033 Eur per vienerius metus gautinos sumos), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 47 988 Eur. Balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma yra beveik visi pradelsti įsipareigojimai. Pagal 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė gavo 3 548 Eur pelno, 2016 m. atsakovė gavo 20 034 Eur pelno, taigi, atsakovės pelnas per šį pusmetį žymiai mažesnis. Atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi.
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti duomenys apie ilgalaikio turto likutį 2017 m. birželio 12 d. nėra pagrįsti ilgalaikio turto įsigijimo ir apskaitos dokumentais, todėl teismui sunku nustatyti, ar lentelėje pateikti duomenys apie ilgalaikio turto vertę yra realūs. Atsakovė pateikė debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad debitorių įsiskolinimų suma yra 66 032,80 Eur, tačiau nepateikė duomenų apie realias galimybes išieškoti skolas iš šių debitorių. Lietuvos teismuose 2016-2017 metais nagrinėjama eilė bylų dėl skolų priteisimo iš UAB „Vinitas“, kuri yra nurodyta kaip atsakovės debitorė. Tai rodo, kad atsakovės debitorė UAB „Vinitas“ pati turi daug kreditorių. Keturi atsakovės debitoriai yra užsienio valstybių juridiniai asmenys, iš kurių skolų išieškojimas yra apsunkintas ir reali galimybė išieškoti skolas yra maža, todėl atsakovės balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos turi būti mažintinos.
  5. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, 2017 m. birželio 1 d. balanso iššifravime nurodydama kreditorius, kuriems yra pradelsti įsipareigojimai, nurodė, kad 7 078,33 Eur įsiskolinimai nėra pradelsti, tačiau nenurodė, kada sueina terminas šiems įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat į minėtą kreditorių sąrašą nėra įtraukta kreditorė BUAB „SNP“, kuri yra į bylą pateikusi įrodymus, kad atsakovės pradelstas įsiskolinimas jai yra 93 087,50 Eur, taip pat papildomai nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas nuolat didėja ir šiuo metu sudaro 101 307,19 Eur sumą. Taigi, reali atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra apie 141 075,50 Eur.
  6. Teismas pripažino, kad atsakovės nurodytas gautas 3 548 Eur pelnas per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. yra labai mažas lyginant jį su atsakovės 141 075,50 Eur pradelstais įsipareigojimais. Palyginus su 2016 m. gautu pelnu – 20 034 Eur, per šių metų pusmetį atsakovės pelnas yra daug mažesnis. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė, gaudama 20 034 Eur pelną, nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tai, gaudama daug mažesnį pelną, atsakovė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir toliau dirbti pelningai.
  7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės skola VSDF biudžetui padidėjo iki 29 745,32 Eur. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad ji kiekvieną mėnesį pareiškėjai perves po 3 000 Eur. Teismas pripažino, kad atsakovė ne tik nepajėgia mokėti esamo įsiskolinimo VSDF biudžetui, bet ir toliau nemoka privalomų įmokų, nes jos įsipareigojimai didėja. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir esama bendrovės padėtis, labiau tikėtina, nesudaro sąlygų jos veiklos tęstinumui ar atnaujinimui.
  8. Teismas sprendė, kad atsakovės turto vertė faktiškai yra mažesnė, o pradelsti mokėjimai kreditoriams yra daug didesni, nei nurodyta balanse, ir konstatavo, kad atsakovė UAB „Initium Verum“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Initium Verum“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės pelnas per šį pusmetį žymiai mažesnis. Teismui pateikta 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaita yra tarpinė ataskaita, kuri neatspindi galutinio metinio veiklos rezultato. Be to, atsakovės veiklai būdingas sezoniškumas – pardavimai, tuo pačiu ir pajamos, įprastai pirmąjį pusmetį būna mažesni.
    2. Atsakovė, siekdama paaiškinti teismui galimus neaiškumus, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas skundžiamą nutartį grindžia kilusiais neaiškumais, t. y. negalėjimu patikrinti ilgalaikio turto likučio ir kt. Atsakovė teismui pateikė taip pat ir ilgalaikio turto sąrašą 2017 m. birželio 12 d., kuriame nurodytas konkretus turtas, jo įsigijimo kaina bei likutinė vertė. Šis sąrašas patvirtina, kad per ginčo laikotarpį atsakovė papildomai įsigijo įrangos vinių gamybai, ilgalaikio turto padaugėjo ir turimo ilgalaikio turto vertė padidėjo nuo 175 670 Eur (2016 m. gruodžio 31 d.) iki 220 616 Eur (2017 m. birželio 12 d.). Todėl teismo argumentas, kad yra sunku nustatyti, ar lentelėje pateikti duomenys apie ilgalaikio turto vertę yra realūs, yra nepagrįstas.
    3. Atsakovė papildomai su atskiruoju skundu pateikia ilgalaikio turto įsigijimo dokumentus (pirkimo PVM sąskaitas–faktūras). Taigi, visas atsakovės balanse nurodytas turtas realiai egzistuoja, yra apskaitytas ir atvaizduotas balanse bei lentelėje. Įmonės turimo ilgalaikio turto likutinė vertė yra 220 616 Eur. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės turtas per 2017 metus didėjo nuo 391 825,00 Eur 2016 m. gruodžio 21 d. iki 411 451,00 Eur 2017 m. birželio 1 d.
    4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė turi kito turto, t. y. pagamintos produkcijos (vinių) už 41 192,93 Eur, taip pat 31 771,32 Eur KB „Vilniaus kredito unija“ pajus. Šio turto vertė kartu su ilgalaikiu turtu sudaro 293 580,25 Eur. Tuo tarpu atsakovės pradelstos skolos sudaro 141 075,05 Eur. Taigi pradelstos atsakovės skolos, viena vertus, neviršija pusė į balansą įrašyto turto vertės, antra vertus, neviršija pusės atsakovės turimo ilgalaikio turto, atsargų, bei pajaus vertės (293 580,25 Eur), t. y. atsakovė yra moki.
    5. Teismo argumentas, kad atsakovė nepateikė duomenų apie realias galimybes išieškoti skolas iš debitorių, nesudaro pagrindo išvadai, kad tai sąlygoja įmonės nemokumą, kadangi vien tik atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės nurodyto ilgalaikio turto, atsargų bei pajaus vertės. Taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovė neturi galimybės išieškoti debitorinių skolų. Atsakovė renka duomenis apie skolininkių turtą, tačiau galimybes tokius duomenis pateikti apsunkina tai, kad debitoriai yra užsienio valstybių įmonės.
    6. Teismas skundžiamą nutartį argumentuoja tuo, kad atsakovės debitorė UAB „Vinitas“ pati turi daug kreditorių. Tačiau pagal viešai skelbiamus duomenis ši įmonė turi 2 automobilius, įmonėje dirba 9 darbuotojai, įmonės apyvarta 200-300 tūkst. Eur per metus. Todėl išvada, kad skolos atgauti iš UAB „Vinitas“ nėra galimybių, yra nepagrįsta.
    7. Atsakovės veikla yra vinių gamyba. Dėl gaminių specifikos visa atsakovės produkcija yra eksportuojama, tai patvirtina pridėtos sutartys su klientais. Todėl teismo teiginys, kad per vienerius metus gautinos sumos turi būti mažintinos vien dėl tos aplinkybės, jog 4 debitoriai yra užsienio valstybių juridiniai asmenys, yra nepagrįstas.
    8. Iš nepradelstų įsipareigojimų 3 535,00 Eur suma yra pelno mokestis už 2016 m., kuris turi būti sumokėtas iki birželio 15 d. Iš nepradelstų įsipareigojimų 2 329,01 Eur sumą sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, t. y. darbuotojams priskaičiuotas darbo užmokestis už 2017 m. gegužės mėnesį bei su tuo susiję mokesčiai. Šias įmokas privaloma pervesti iki kito mėnesio 15 dienos, atitinkamai ir įmokos į garantinį fondą. Gyventojų pajamų mokestis mokamas tik po to, kai gyventojas gauna pajamas (darbo užmokestį). Darbo užmokestis darbuotojams mokamas iki kito mėnesio pabaigos.
    9. Atsakovė yra pelningai dirbanti įmonė. Skolos kreditoriams dengiamos ne iš grynojo pelno, o iš pajamų. Todėl įmonė apskritai gali dirbti nuostolingai, tačiau jos piniginiai srautai tuo pat metu bus teigiami ir kreditoriniai reikalavimai dengiami. Nuostolis susidaro dėl ilgalaikio turto amortizacijos, kuri gali būti 25/33 proc. per metus, tačiau ilgalaikis turtas faktiškai per tiek laiko nesusidėvi. Be to, nekilnojamojo turto rinkos vertė apskritai gali nesutapti su balansine nurodyta likutine verte ir buhalteriškai ,,nudėvėto“ pastato rinkos vertė gali būti ženkliai didesnė už buhalterinę vertę.
    10. Atsakovė iš dalies moka socialinio draudimo įmokas. Be to, praeitų metų pabaigoje įmonė padengė susikaupusią skolą. Įmonėje dirba šeši darbuotojai, įmonė vykdo vinių gamybą ir gauna pajamas. Atsakovė papildomai įsigijo 2 vinių gamybos stakles, todėl akivaizdu, jog įmonė galės vykdyti įsipareigojimus VSDFV bei kitiems kreditoriams.
  2. Trečiasis asmuo BUAB „SNP“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovė neturi jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Tuo tarpu įrodymų, kurie pagrįstų nurodyto ilgalaikio turto įsigijimo ir apskaitos dokumentus – nėra, dėl ko teismas negali nustatyti, ar lentelėje pateikti duomenys apie ilgalaikio turto vertę yra realūs. Nors atsakovė su atskiruoju skundu pateikė PVM sąskaitas–faktūras ir išdėstė savo poziciją apie turto likutinę vertę, nesant konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, šios teismo abejonės taip ir liko neišsklaidytos. Be to, nėra jokių duomenų, kad pateiktos PVM sąskaitos–faktūros ir jų pagrindu įsigytas turtas šiandien vis dar yra bendrovėje ir būtent tokios vertės, kaip nurodo atsakovė.
    2. Vertinant atsakovės debitorius, taip pat sutiktina su teismo pozicija, kad gautinos sumos, nurodytos balanse, turėtų būti nevertinamos, kadangi didžioji dalis debitorių yra užsienio įmonės. Nors atsakovė nurodo, jog tai savaime nereiškia, kad iš šių debitorių skolų išieškoti nėra galimybės, tačiau nurodydama, jog vien jos galimybės pateikti duomenis apie šių įmonių turtą yra apsunkintos, kadangi debitoriai yra užsienio valstybių įmonės, tik patvirtina teismo poziciją.
    3. Aplinkybę, kad UAB „Initium verum“ balansuose nėra atvaizduota reali bendrovės finansinė būklė, patvirtina ir atsakovės nuslėpti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Pateiktame 2017 m. balanse nurodyta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 47 988 Eur, tačiau vien atsakovės įsipareigojimas BUAB „SNP“ sudaro daugiau nei 101 307,19 Eur ir kas dieną vis didėja, o skolą VSDFV šiai dienai sudaro 30 535,95 Eur. Taigi vien BUAB „SNP“ ir VSDFV atsakovė yra skolinga daugiau nei 131 843 Eur ir šios skolos yra pradelstos.
    4. VSDFV, turėdama visas priemones ir įrankius, leidžiančius išieškoti nesumokėtas ir pradelstas įmokas valstybei, to padaryti negali, t. y. antstoliai negali išieškoti skolų iš atsakovės, nes ši neturi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas.
  3. Pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Atsakovės Juridinių asmenų registrui teikiami duomenys nesutampa su atsakovės atskirajame skunde nurodyta turimo turto verte ir skolų dydžiais. Pateikti priedai (PVM sąskaitos–faktūros) prie atskirojo skundo balanso duomenų įtakoti negalėjo, nes PVM sąskaitos–faktūros išrašytos nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., todėl šie duomenys 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo būti apskaityti. Taigi, turto vertė galėjo tik mažėti (nusidėvėti), o ne didėti. Šie duomenys leidžia abejoti teismui pateiktų atsakoves finansinės atskaitomybes dokumentų patikimumu ir informatyvumu.
    2. Didžiąją atsakovės debitorinės skolos dalį sudaro debitorių „Nailtex Limited“ (36 123,01 Eur), „Nailtra B.V.“ (13 176,54 Eur), DEN DOELDER PALLETS BV NYDERLAND (10 636,20 Eur), SIA LATHOL (3 904,00 Eur), SAEGEWERK UND PALETTENFERIGUNG PAUL (4 179,30 Eur) skolos, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių šių skolų išieškojimo realumą. UAB „Initium vertum“ vadovas yra ir debitoriaus „Nailtex Limited“ vadovas, todėl turėjo realias galimybes sumokėti skolas. Byloje nėra duomenų apie minėtų debitorinių skolų atgavimo perspektyvas, nėra įrodymų, kad šios sumos bus išieškotos.
    3. Atsakovė prie nepradelstų įsipareigojimų priskiria 2 329,01 Eur su darbo santykiais susijusių mokesčių už 2017 m. gegužės mėnesį, tačiau nenurodo, kad 2017 m. įmokos VSDFV buvo mokėtos tik 2017 m. sausio 2 d. – 1 500 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. – 500 Eur. Atsakovės skola VSDF biudžetui nuolat didėja, o 2017 m. liepos 10 d. buvo lygi 30 535,65 Eur. Nepagrįstas yra atsakovės teiginys, kad metų gale įmonė visiškai sumokėjo susikaupusią skolą, kadangi atsakovės skola 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 25 911,20 Eur įmokų ir 2 106,54 Eur delspinigių. Nors atsakovė teismui teigė, kad mokės pareiškėjai skolą po 3 000 Eur per mėnesį, tačiau reali atsakovės padėtis yra visiškai kitokia, todėl pareiškėja kritiškai vertina tokius atsakovės pareiškimus.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
  2. Apeliantė UAB „Initium verum“ kartu su atskiruoju skundu bei pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, egzistavimą bei į tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant apeliantės mokumą, priima apeliantės bei pareiškėjo pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  5. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Initium verum“.
  6. Pagal atsakovės pateiktus 2016 – 2017 m. balansus 2016 m. įmonė turėjo 345 254 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 78 104 Eur; 2017 m. gegužės 31 d. atsakovė turėjo 411 451 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 988 Eur. Pirmos instancijos teismas, atlikęs turimų duomenų apie atsakovės pradelstas skolas analizę, konstatavo, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra apie 141 075,50 Eur. Apeliantė atskirajame skunde neginčija šios teismo nustatytos skolos sumos. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „SNP“ taip pat pažymi, kad vien pradelsti apeliantės įsipareigojimai BUAB „SNP“ ir VSDFV sudaro 131 843 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantės balansas tiksliai neatspindi apeliantės turtinės padėties ir vien juo negali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl apeliantės mokumo.
  7. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis apie atsakovės turimą turtą, kurio dydis iš tikrųjų patvirtina, kad įmonė yra moki ir jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės jos turimo turto vertės. Pirmos instancijos teismui atsakovė pateikė savo ilgalaikio turto sąrašą, kuriame išvardintas turtas bei jo vertė – 220 616 Eur (t. I, b.l. 69; 137). Kadangi atsakovė nebuvo pateikusi šio turto įsigijimo bei apskaitos dokumentų, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sunku nustatyti, ar pateikti duomenys apie ilgalaikio turto vertę yra realūs. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė jos turimo turto įsigijimo dokumentus bei nurodė jų likutinę vertę (t. II, b. l. 9-16). Atsižvelgdamas į šiuos naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė pagrindė turimo ilgalaikio turto vertę, kuri yra lygi 220 616 Eur. Nepaisant to, byloje surinktų įrodymų visetas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės nemokumo.
  8. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  9. VSDFV Mažeikių skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. rugsėjo 2 d. pažyma, jos priedas (t. I, b.l. 14-18; 20), VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. posėdžio dėl atlikto UAB „Initium verum“ piniginių srautų patikrinimo rezultatų aptarimo su vadovu protokolas (t. I, b.l. 23-24) patvirtina, jog 187 557,42 Eur vertės atsakovei priklausantis turtas (plastmasės liejimo formos, kompiuteris, kompresorius, presas, svarstyklės, vinių gaminimo staklės ir vinių siuvimo linija) yra įkeistas KB „Vilniaus kredito unija“, užtikrinant paskolos pagal 2013 m. sausio 29 d. Verslo paskolos sutartį Nr. 479 grąžinimą. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, jog ginčija teismuose skolą KB „Vilniaus kredito unija“, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4521-465/2017 nutraukė bylą, priėmęs ieškovės UAB „Initium verum“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei KB „Vilniaus kredito unija“ dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3730-431/2017 byla pagal ieškovės KB „Vilniaus kredito unija“ ieškinį atsakovams A. L. ir UAB „Initium verum“ dėl skolos priteisimo buvo nutraukta, patvirtinus šalių taikos sutartį, pagal kurią UAB „Initium verum“ ir KB „Vilniaus kredito unija“ įsipareigojo pasirašyti atnaujintą 2013 m. sausio 29 d. verslo paskolos sutartį Nr. 479, UAB „Initium verum“ įsipareigojo grąžinti 141 392,53 Eur skolą iki 2022 m. birželio 14 d. pagal šalių pasirašytą mokėjimo grafiką, taip pat įsipareigojo atlikti įkeitimo lakšto pakeitimą, užtikrinant pakeistą paskolos sutartį. Neapsunkintą apeliantei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį turtą sudaro tik 2016 m. įsigytas 91,77 Eur vertės telefonas bei 2017 m. įsigytos 57 200 Eur vertės vinių gamybos staklės (t. II, b.l. 14-15). Taigi, nepaisant apeliantės turimo ilgalaikio turto vertės, jos galimybė atsiskaityti su kreditoriais yra apsunkinta dėl šiam turtui taikomų apribojimų.
  10. Atsakovės pateiktame 2017 m. birželio 1 d. balanso iššifravime nurodyta, jog trumpalaikį turtą sudaro 43 192,93 Eur vertės atsargos (vinys), 31 771,32 vertės KB „Vilniaus kredito unija“ pajus, 45 463,49 Eur išankstinis apmokėjimas UAB „Saulida“, 4 323,15 Eur pagal nebaigtas vykdyti sutartis su UAB „Saurida“ (t. I, b.l. 134-135). Tačiau atsakovės pateiktame 2016 m. gruodžio 31 d. kreditorinio – debitorinio įsiskolinimo sąraše nurodyta, kad KB „Vilniaus kredito unija“ 31 771,32 Eur vertės pajus yra laikomas KB „Vilniaus kredito unija“ iki tol, kol bus vykdoma paskolos sutartis (t. I, b.l. 67-68). Tokia nuoroda leidžia daryti išvadą, kad ir šis pajus taip pat yra skirtas paskolos sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimui.
  11. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Atsižvelgdamas į šią teismų praktiką, pirmos instancijos teismas neįtraukė į atsakovės turimo turto vertę ir 66 032,80 Eur debitorinės skolos, kadangi debitorei UAB „Vinitas“ yra iškelta bylų teismuose dėl skolų priteisimo, o kiti debitoriai yra užsienio juridiniai asmenys, iš kurių išieškoti skolas galimybė yra maža.
  12. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad UAB „Vinitas“ turi 9 darbuotojus, jos apyvarta siekia 200 – 300 tūkst. Eur per metus, tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Vinitas“ 2017 m. birželio 27 d. buvo skolinga VSDFV biudžetui 263,73 Eur, o vidutinis darbo užmokestis įmonėje yra mažesnis už nustatytą minimalų darbų užmokestį (t. II, b.l. 18), todėl negalima daryti išvados, kad UAB „Vinitas“ padėtis yra gera ir ji bus pajėgi sumokėti atsakovei visą skolą. Atsakovė taip pat ginčija teismo argumentą, jog iš užsienyje įsteigtų ir veikiančių juridinių asmenų skolų išieškojimas yra apsunkintas, tačiau kartu atsakovė pati pripažįsta, jog galimybę pateikti teismui duomenis apie užsienyje veikiančių debitorių turtą kaip tik ir apsunkina ši aplinkybė, jog jie yra užsienyje veikiantys asmenys. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepagrindė savo realių galimybių išsiieškoti debitorines skolas.
  13. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie jos galimybes bent dalimis mokėti skolą pareiškėjui VSDFV Mažeikių skyriui. Pareiškėjo atsiliepimas patvirtina, kad nuo kreipimosi į teismą dienos skola VSDF biudžetui tik didėjo ir 2017 m. liepos 10 d. buvo lygi 30 535,65 Eur. Taigi, atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus.
  14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Initium verum“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai