Byla e2-701-464/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paninvest“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statlina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paninvest“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB ,,Statlina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Paninvest“ 108 396,60 skolą, 1 344,12 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad su atsakove 2017-06-28 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 9 (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti griovimo ir žemės darbus bei pamatų ir atraminės sienos įrengimo darbus adresu ( - ), o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti. Šalys rangos sutartyje sutarė, kad ieškovė atliks darbus už 108 396,60 Eur (plius PVM) kainą. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė ir darbus atsakovei perdavė, statomo pastato pamatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, tačiau per rangos sutartyje nustatytą terminą su ieškove neatsiskaitė.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatus (unikalūs Nr. ( - )), esančius ( - ), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), nepakankant šio turto, areštuoti kitą atsakovės turtą, o jo nesant – pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atlikti atsiskaitymus su darbuotojais, valstybės biudžetu bei leisti mokėti socialinio draudimo įmokas. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė ilgą laiką vengia sumokėti skolą, be to, ieškovės žiniomis, atsakovė turi finansinių sunkumų, jai priklausantis vienas iš žemės sklypų yra areštuotas, piniginės apyvartos menkos. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2018-02-02 nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir jį priėmė, taip pat patenkino ieškovės UAB ,,Statlina“ prašymą: 1) areštavo už ne didesnę nei 110 000 Eur sumą atsakovei UAB „Paninvest“ priklausantį nekilojamąjį turtą – pastatus (unikalūs Nr. ( - )), esančius ( - ), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ); 2) nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo kilnojamąjį turtą; 3) nesant ir šio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias kreditų, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose; 4) uždraudė areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims; 5) išaiškino, kad nutarties vykdymo ieškovė turėtų kreiptis į turto buvimo vietos teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris surastų ir aprašytų areštuotą turtą, taip pat piniginių lėšų arešto atveju nustatytų leistinų atlikti per mėnesį mokėjimų sumą.
  2. Teismas vertinio, kad ieškinys yra preliminariai (pagal dokumentus) pagrįstas, o jo tenkinimo galimybė nemaža, taip pat nemažas – apie 100 tūkst. – ir skolos dydis. Ieškovė nurodė, kad pagal viešai prieinamus duomenis atsakovė turi finansinių sunkumų ir sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Todėl, teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Paninvest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018-02-02 nutartį ir ieškovės UAB ,,Statlina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

    9

    1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvuodamas kokių atsakovė turi finansinių sunkumų ir kokiais viešais duomenimis remiantis padarė šią išvadą. Šiuo atveju teismas nenurodė ir neanalizavo jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį bei nepagrindė išvados, kodėl ieškinio suma atsakovei yra didelė.
    2. Atsakovės finansinė padėtis yra gera, kadangi ji turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kurio bendra vertė sudaro mažiausiai 486 359 Eur sumą. Nors atsakovė negeneruoja reguliarių ir didelių pajamų (apyvartų), tą lemia jos veiklos pobūdis ir tikslai (nekilnojamojo turto vystymas), o ne finansinė padėtis. Pajamas ji gauti pradės tuomet, kai prasidės sukurtų (pastatytų) nekilnojamųjų daiktų pardavimai.
    3. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar atsakovės nesąžiningumas, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Priešingai nei teigė ieškovė, atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį nėra apribotos areštu.
    4. Teismas nepagrindė aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Vien atsakovės nesutikimas su reikalaujama įvykdyti prievole negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, juolab kad šis nesutikimas yra grindžiamas sutarties su ieškove vykdymo aplinkybėmis, apie kurias bus pasisakyta procesiškai atsikertant į pareikštą reikalavimą,
    5. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovei ir neturėjo pilnos informacijos apie susidariusią situaciją, atsakovės turtinę padėtį.
  2. Ieškovė UAB ,,Statlina“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovės nurodoma turimo turto vertė yra apskaičiuota neteisingai, klaidingai nurodant atskirų nekilnojamojo turto objektų vertę, nesant duomenų apie jų nustatymą (apskaičiavimą). Be to, nėra įrodymų, kad šis turtas yra likvidus.
    2. Atsakovė teigdama, kad jos finansinė būklė yra gera, nepateikia jokių įrodymų apie bendrovės apyvartą, pajamas, kaip antai, finansinės atskaitomybės dokumentų.

10Teisėja

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas bei internetinio tinklapio www.autoplius.lt duomenis apie transporto priemonių kainas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus duomenis – UAB „Paninvest“ turto aprašą bei duomenis iš internetinio tinklapio www.rekvizitai.lt.
  2. Nors šalys prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais apeliantė siekia paneigti, o ieškovė, atitinkamai, įrodyti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju spręstina, kad šalių tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas.
  3. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
  4. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Abi šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, todėl turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

13Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

  1. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą, todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai ir yra sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai.
  2. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-02-07 preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Tačiau po to apeliantė pareiškė prieštaravimus, dėl ko buvo pereita į civilinės bylos nagrinėjimą bendrąja ginčo teisena. Nepaisant šios aplinkybės (prieštaravimų pateikimo), taip pat fakto, kad nagrinėjamoji byla 2018-05-18 nutartimi buvo sustabdyta dėl kitoje byloje apelianto inicijuotų ieškovui priešpriešinių reikalavimų, šioje bylos proceso stadijoje tokių aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovei palankus sprendimas, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, negalėtų būti priimtas.
  3. Apeliantė atskirajame skunde taip pat neįvardija aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, šiame bylos proceso etape nėra prielaidų vertinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį.
  4. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą – dėl skolos, kilusios iš tarp šalių sudarytos rangos sutarties, prie ieškinio pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

    14

15Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16

  1. Kita vertus, apeliantė savo atskirajame skunde pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, padarė neįtikinamą ir prieštaraujančią šiam klausimui aktualioje teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų taikomas areštas, gali būti apsunkintas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas tokią savo pozicija grindė vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumu ir, minėta, nemaža ieškinio suma, bet ne kuriais nors apeliantės atliktais/galimais atlikti veiksmais, keliančiais grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Tokia skundžiamos nutarties argumentacija kritikuotina kaip aiškiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
  2. Pirmosios instancijos teismas, faktiškai pripažindamas šią sąlygą turto areštui pritaikyti, nesilaikė pareigos atsižvelgti į savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtus precedentus, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą bei nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).
  3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastaruoju metu aiškiai ir nevienareikšmiškai formuojamos praktikos, kad sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Jokiomis kitomis aplinkybėmis, išskyrus didelę ieškinio sumą ar ieškovo deklaruojamą, bet teismo taip ir neįvardintą bei neįvertintą informaciją iš viešai prieinamų duomenų apie apeliantės finansinę situaciją, teismas savo grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo nepagrindė.
  4. Dar kartą akcentuotina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš kriterijų daugeto, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip savaime pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo (jų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, kai ginčas vyksta dėl didelės sumos reikalavimo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
  5. Vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, visų prima turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o apeliantės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės (prašymą pateikusio asmens) nurodomus argumentus bei pateikiamus įrodymus, kuriais ši grindžia būtent tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kaip grėsmė sprendimo neįvykdymui, buvimą.
  6. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei ieškinio, kuriame buvo suformuluotas prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones, turinio matyti, kad šiuo atveju pati ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodžiusi jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių (išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, atsakovės turimu turtu ir daliai šio turto jau taikytu areštu, viešai prieinamais apeliantės finansiniais duomenimis), kurios liudytų apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
  7. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip matyti iš jos prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo būtinybę siejo ne su apeliantės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, o su išimtinai apeliantės abejotina finansine būkle, kurią grindė viešai prieinama informacija apie apeliantės apyvartines lėšas bei jau areštuoto turto verte, taip pat pareikšto reikalavimo jai dydžiu. Tačiau, kaip buvo jau pasisakyta, teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas. Tokie išaiškinimai reiškia, jog tik esant konkrečių duomenų, kad atsakovas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką (teismo sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš skolininko gaunamų einamųjų pajamų).
  9. Šiuo aspektu reikalinga paminėti, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Todėl ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl neįrodytos apeliantei priklausančios turto vertės ar jos abejonės dėl šio turto likvidumo nėra teisiškai reikšmingi ir kitokio šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) vertinimo nelemia.
  10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl taikyti apeliantei tokias varžančias priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Priešingai, kaip leidžia įsitikinti šios bylos ir kitos bylos procesinė informacija, yra kilęs abipusis ginčas dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė nesutinka su ieškovės reiškiamais ieškinio reikalavimais tuo pagrindu, kad prievolę vykdyti turi ne ji, o į bylos nagrinėjimą įtraukta UAB „Rivona“. Taip pat apeliantė pateikusi atsikirtimus, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, todėl iki jų ištaisymo mano turinti sutartinę teisę sulaikyti mokėjimus pagal rangos sutartį.
  11. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl atitinkama skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi ta pačia nutartimi buvo išspręstas ir ieškinio priėmimo klausimas, ši nutarties dalis paliktina nepakeista.
  12. Apeliacinis teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie jau nebeturi reikšmės šio procesinio klausimo teisingam išnagrinėjimui.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė 2018-04-20 pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.
  2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos byloje priimamu baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, atsižvelgiant į išlaidų pagrįstumą bei į ginčo išnagrinėjimo rezultatą, pagal bendrąjį teisės principą „pralaimėjęs moka“.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

19Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria buvo išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statlina“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės.

20Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statlina“ (j. a. k. 124938522) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paninvest“ (j. a. k. 300933593) atžvilgiu.

21Kitą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

22Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai