Byla e2-157-464/2018
Dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. R. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-683-524/2018 (buvęs šios bylos Nr. e2-1523-524/2017) pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovams K. P., R. C. ir Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B. dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai V. R. ir D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) priteisti ieškovams iš atsakovų K. P. ir R. C. 0,0087 ha žemės, tokiomis dalimis: iš atsakovo K. P. – 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), iš atsakovės R. C. – 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), arba, atsisakius tenkinti šį vindikacinį reikalavimą, priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų K. P. ir R. C. ir Palangos miesto l-ojo notaro biuro notarės A. B. 11 527,50 Eur žalos atlyginimą bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. 49 002 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo, ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad šalims, kaip bendrasavininkams, priklausę du žemės sklypai buvo sujungti į vieną ir padalyti į atskirus septynis sklypus. Atsakovas K. P., veikdamas savo vardu ir kartu atstovaudamas ieškovams pagal jam išduotą įgaliojimą, 2014-07-28 sudarė ginčo turto atidalijimo sutartį, kurią patvirtino Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B.. Pagal šią sutartį atsakovams K. P. ir R. C. nepagrįstai buvo paskirta nuosavybės teisė į vertingesnius žemės sklypus: pirma, atsakovai be pagrindo užvaldė ieškovams po sklypų atidalinimo turėjusią priklausyti 0,0087 ha ploto vertingesnę žemę, vietoje jos priskirdami ieškovams atitinkamo ploto žemę sklype Nr. 7, kuris skirtas inžinerinėms komunikacijoms ir susisiekimui, dėl to jame žemė yra žymiai mažesnės vertės; antra, ieškovams priskyrus mažiausios vertės ir ploto sklypą Nr. 6, atsakovai nepagrįstai įgijo vertingesnius sklypus, nors ieškovai pagal sklypuose turėtas nuosavybės dalis galėjo įgyti bet kurį iš atsakovams priskirtų sklypų. Atsakovui K. P. išduotas įgaliojimas nesuteikė teisės ieškovų vardu sudaryti atidalijimo sutarties, be to, atsakovas K. P. ieškovams pateikdavo melagingą informaciją apie sklypų atidalijimo procedūrų eigą. Minėta atidalijimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, ko ieškovai ir reikalauja kitoje Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 pareikštu ieškiniu. Ieškovams lygiagrečiai su jiems grąžinamu turtu turėtų būti priteistas ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumas (49 002 Eur).
  3. Reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. P. ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 49 002 Eur.
  4. Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutartimi ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas bei areštuotas atsakovams K. P. ir R. C. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuotos piniginės lėšos bei turtinės teisės, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, bet leidžiant atsiskaityti su ieškovais.
  5. Atsakovas K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutarties dalį, kuria teismas areštavo atsakovui K. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, vietoje turto arešto padarius įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo K. P. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – 0,0008 ha daliai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).
  6. Tokį prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovo teises. Pagrindinis ieškovų reikalavimas yra tik dėl žemės sklypo dalies priteisimo ieškovams, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus, būtent ginčo žemės sklypo (jo dalies) suvaržymas labiausiai atitiktų šalių teisėtus interesus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-03 nutartimi atsakovo K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino. Teismas Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutarties dalį, kuria atsakovui K. P. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitė: 1) panaikino tą Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti atsakovui K. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su ieškovais; 2) padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo K. P. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – 0,0008 ha daliai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).
  2. Teismas, patikrinęs atsakovo K. P. turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą, jo vardu registruota transporto priemonė, atsakovas gauna kas mėnesį 660 Eur darbo užmokestį, užsiima individualia veikla. Nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir atsakovas bus pajėgus atsiskaityti su ieškovais jų ieškinio tenkinimo atveju. Kartu įvertinęs ir nagrinėjamoje byloje vykstantį ginčą dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus, teismas pripažino, kad būtų tikslinga uždrausti atsakovui priklausančios ginčo žemės sklypo dalies perleidimą, padaręs išvadą, jog būtent toks suvaržymas labiausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovai V. R. ir D. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-03 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas neįrodė, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui išnyko, nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, turimas lėšas banko sąskaitose. Atsakovas anksčiau yra perleidęs didelę dalį turimo turto tretiesiems asmenims, todėl netaikius jam arešto yra grėsmė, kad atsakovas perleis šiuo metu turimą turtą.
    2. Ieškovų teigimu, dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto yra suvaržytas hipoteka, kita dalis jo yra nelikvidus, t. y. nuosavybės teise priklauso mažos dalys, valdomos su kitais bendraturčiais. Atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos įvykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą. Antstolis areštavo konkretų nekilnojamąjį turtą, likusiam turtui netaikant jokių apribojimų, todėl atsakovas jokių suvaržymų nepatyrė.
    3. Teismas neįvertino, kad ieškovų reikalavimas priteisti 49 002 Eur žalą yra savarankiškas ir liko visiškai neužtikrintas.
  2. Atsakovas K. P. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimų argumentais:
    1. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Atsakovas K. P. nuosavybės teise valdo daug ir vertingo nekilnojamojo turto, hipoteka apsunkinta tik dalis šio turto. Ieškiniu prašoma priteisti atlyginti žalą solidariai ne tik iš atsakovo K. P., tačiau ir iš atsakovės R. C.. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės R. C. turtinė padėtis taip pat labai gera. Atsakovas K. P. po šios civilinės bylos iškėlimo niekam neperleido savo turto. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus.
    2. Pagrindinis ieškovų reikalavimas yra tik dėl 0,0008 ha atsakovui K. P. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), dalies priteisimo ieškovams. Todėl būtent ginčo žemės sklypo (jo dalies) suvaržymas labiausiai atitinka šalių teisėtus interesus.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
  2. Apeliantai (ieškovai) V. R. ir D. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovo K. P. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, ir hipotekos registro išrašą apie įkeistą nekilnojamąjį turtą, siekdami pagrįsti teiginius, jog dėl atsakovui priklausančio turto įkeitimo ar kitų su šio turto likvidumu sietinų aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie gerą atsakovo turtinę padėtį, taip pat Nekilnojamojo turto registro centro išrašą su istorija pagal fizinį asmenį (atsakovą K. P.), kuriuo grindžia teiginius, jog didelę savo turto dalį atsakovas jau yra perleidęs tretiesiems asmenims. Šie nauji duomenys, apeliantų vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įvykdymui nebuvimą.
  3. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę apeliantams pateikti atsiliepimą į atsakovo K. P. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl vertintina, jog apeliantai turėjo galimybę atitinkamus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus pateikti ir anksčiau. Be to, apeliantų teikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys apie atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus byloje jau yra, jais skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų naujų įrodymų priėmimui į bylą.

6Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prielaidų ir sąlygų

  1. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. P. prašė jam taikytą vieną laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.) pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi patenkinus šį atsakovo prašymą, apeliantai savo nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu grindžia iš esmės dviem aplinkybių grupėmis: pirma, jų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino savarankiškai reiškiamo reikalavimo priteisti 49 002 Eur žalos atlyginimą ir neužtikrino tokio reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymo; antra, atsakovas nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, o byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nekeliančią atsakovo turtinę padėtį.
  3. Kaip matyti iš byloje pareikšto ieškinio ir jame suformuluotų reikalavimų, apeliantai prašo priteisti jiems konkrečią žemės sklypo dalį ir, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas šis reikalavimas, reiškia reikalavimą atlyginti jiems ir 49 002 Eur žalą, kurią kildino iš šalims po padalijimo atitekusių žemės sklypų dalių verčių skirtumo. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai išaiškino kilusio ginčo pobūdį ir neturėjo prielaidų vertinti, jog pagrindinis apeliantų reikalavimas yra tik dėl žemės sklypo dalies priteisimo, iš esmės yra teisingi. Kita vertus, procesinį klausimą dėl pirmiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo poreikio, t. y. jų pakeitimo kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo normų netinkamo taikymo ar aiškinimo atvejis jau savaime teikia prielaidas teismo procesinio sprendimo (nutarties) panaikinimui. Priešingai, įstatymų leidėjas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), o procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas / aiškinimas sudaro pagrindą procesiniam sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pats ginčas ar, atitinkamai, konkretus procesinis klausimas, ir tik tada, jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai aptaria atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo K. P. turtine padėtimi, aktualumą procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis išsprendimui. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui, atsakovo turimo turto masė bei jo turtinės padėties galimi pokyčiai, yra aiškinamos kaip savaime nepakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-012-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
  5. Apeliantai būtent tokio atsakovo nesąžiningo elgesio neįrodinėjo, savo abejones dėl sprendimo galimo neįvykdymo grįsdami, be kita ko, ir tokiais teiginiais, kad nors atsakovas K. P. dirba ir gauna pajamų, nėra jokios garantijos, kad jis šias pajamas išlaikys visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį. Tačiau apeliantų pozicija nėra suderinama su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi. Tokio pobūdžio suvaržymai, kaip draudimas asmeniui iki jo ginčo su kreditoriumi išsprendimo teisme disponuoti tam tikra piniginių lėšų suma ar ją atitinkančia turto dalimi, nėra skirti materialinių vertybių sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovo nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai.
  6. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl atsakovo finansinio pajėgumo atsiskaityti su apeliantais jų ieškinio patenkinimo atveju. Kitokio vertinimo nelemia apeliantų skunde akcentuojamas dalies šiam atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto suvaržymo hipoteka faktas ar šios aplinkybės nuslėpimas, juolab kad atsakovui priklausančių ir niekaip nesuvaržytų nekilnojamojo turto objektų, esančių ( - ), vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše pateiktomis vidutinės rinkos vertės duomenimis (109 200 Eur), kelis kartus viršija šioje byloje solidariems atsakovams pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat atsakovui priklauso ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, kurie nėra suvaržyti daiktinės teisės ar prievolinės teisės institutais.
  7. Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įkeitimo juridinis faktas yra įrašytas Nekilnojamojo turto registre, taigi išviešintas, dėl ko su jo nuslėpimu susiję atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
  8. Kaip minėta, reikalavimas dėl 49 002 Eur žalos priteisimo yra pareikštas solidariai trims atsakovams. Įvertinus prievolės solidarumą, apeliantai ieškinio tenkinimo atveju įgytų teisę reikalauti, kad jų patirtą žalą atlygintų tiek visi ar keli atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek dalį sumos, taigi net ir nepakankant vieno atsakovo turto prievolės įvykdymui, galimas jos patenkinimas iš kitiems atsakovams priklausančio turto (CK 6.6 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad procesinis bendrininkavimas atsakovų pusėje gali būti reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl teismo sprendimo (ne)įvykdymo grėsmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-413/2012; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
  9. Šiame kontekste aktualu ir tai, jog apeliantai neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidaria atsakove jų nurodytai notarei A. B.. Tokia aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad ir patys apeliantai neįžvelgia sprendimo neįvykdymo rizikos (t. y. kad jų įvardijama kaip bendraskolė notarė galbūt vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą), kai jį įvykdyti turėtų bet kuris bendraskolis (CK 6.6. str. 6 d. ir 7 d.). Be to, tokią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui akivaizdžiai paneigia ir tai, kad notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu (Notariato įstatymo 62 str. 1 d.).
  10. Vadinasi, tiek nurodytos procesinio bendrininkavimo atsakovų pusėje aplinkybės, tiek ir atsakovo K. P. turimo nekilnojamojo turto objektų kiekis bei jų vertė tokią galimybę, kad atsakovas K. P. imsis veiksmų paslėpti savo turimą turtą ar visą jį perleisti tretiesiems asmenims vien siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, padaro labai mažai tikėtina.
  11. Kitokios išvados neleidžia padaryti ir toks faktas, jog atsakovas K. P. anksčiau yra perleidęs ne vieną nekilnojamojo turto objektą tretiesiems asmenims, nesant duomenų, jog šie jo veiksmai būtų buvę nulemti siekio išvengti kurių nors įsipareigojimų apeliantams ar kitiems kreditoriams įvykdymo, t. y. jo nesąžiningų ketinimų. Paaiškėjus kitokioms aplinkybėms, apeliantams nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą prašant nustatyti atsakovui didesnio masto suvaržymus, nei yra nustatyti skundžiama nutartimi.
  12. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiškoje situacijoje, sprendžiant dėl kitai šios bylos atsakovei R. C. taikyto turto arešto pakeitimo įrašu viešame registre, uždraudžiant perleisti ginčo žemės sklypo dalies nuosavybę, Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-93-196/2018 sprendė, jog nesant byloje duomenų apie atsakovės R. C. ketinimus vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos draudimų pakankamumo atsakovui K. P. spręstina ir nagrinėjamu atveju, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai