Byla e2-1595-157/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4386-864/2017, kurioje pagal pareiškėjos individualios įmonės ,,Gevaina“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“ bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4386-864/2017, kurioje pagal pareiškėjos individualios įmonės ,,Gevaina“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“ bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja individuali įmonė ,,Gevaina“ (toliau – IĮ ,,Gevaina“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multisauga“ (toliau – UAB „Multisauga“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga 26 514,40 Eur ir 6 proc. dydžio palūkanas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1884-285/2015, kurie įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2016 m. vasario 12 d. nutartimi šiuos palikus nepakeistus.
  2. Atsakovė atsiliepime nesutiko su šiuo pareiškimu, nurodė, kad pareiškėja neapteikė įrodymų, patvirtinančių skolą. Teigia, kad ši neturi reikalavimo teisių į ją, nes 2014 m. vasario 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ją pardavė UAB „Eurodebt Lietuva“. Taip pat nurodė, jog Kauno apygardos teisme nuo 2017 m. vasario 24 d. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1843-264/2017, kurioje UAB „Multisauga“ teismo prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. pirkimo–pardavimo sutartį su IĮ „Gevaina“ bei prekių priėmimo perdavimo aktus, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir reikalauja iš pastarosios priteisti 66 826, 84 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas. Teigė, kad IĮ „Gevaina“ naudai teismo priteistos skolos nesumoka, nes 2017 m. vasario 23 d. inicijuotojoje civilinėje byloje siekia įrodyti, jog buvo pateiktos nekokybiškos prekės. Taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas minėtoje civilinė byla Nr. e2-1843-264/2017.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė atsakovės UAB „Multisauga“ nemokumą ir iškėlė jos bankroto bylą, o bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Multisauga“ įsteigta 2003 m.; kad jos veikla susijusi su darbo ir kt. drabužių siuvimu, drabužių ir avalynės didmeninė prekyba etc.; kad nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. prezidente įregistruota E. M.; kad paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonė pateikė už 2014 m.; kad pagal minėtus duomenis trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę; kad pagal teismui pateiktą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 9 d. įmonė turi turto už 100 621 Eur (ilgalaikis turtas – 545 Eur, trumpalaikis – 100 076 Eur); kad trumpalaikį turtą sudaro 25 221 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ar nebaigtos vykdyti sutartys bei per vienerius metus gautini 74 855 Eur; kad atsargų sąrašas nepateiktas; kad visoms apyvartoje esančioms ir būsimoms prekių atsargoms nuo 2008 m. įregistruotas sutartinis įkeitimas AB DNB banko naudai (2008 m. gegužės 15 d. Kredito linijos sutartis); kad debitoriai atsakovei skolingi 7 610,01 Eur, tačiau nėra galimybės įvertinti šių sumų atgavimo realumo, o kita į balansą įtraukto turto dalis (74 855 Eur - 7610, 01 Eur) jokiais duomenimis ir dokumentais nepagrįsta; kad mokėjimai kreditoriams sudaro 79 571 Eur; kad pagal atsakovės pateiktus duomenis skola tiekėjams – 53 212,09 Eur iš jų pradelsti – 12 556,90 Eur skola pareiškėjai ir 6 372,60 Eur skola UAB „Atvila“; kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti patikslintą sąrašą ir nurodyti duomenis apie turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams; kad pradelsti mokėjimai VMI – 2 050,49 Eur, VSDFV Vilniaus skyriui – 1 182,04 Eur; kad, priešingai nei nurodė atsakovė, pradelsti mokėjimai sudaro 15 657,11 Eur (skola UAB „Vigasta“ – 1 925, 78 Eur, UAB „Atvila“ – 7 086,10 Eur, AB DNB bankui – 3 412,70 Eur); kad nekilnojamojo turto įmonė neturi; kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra išregistruota – jai draudžiama dalyvauti viešajame eisme; kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 7 vykdomosios bylos skirtingų išieškotojų naudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo neįskaičiuoti į pradelstus įsipareigojimus 26 054,95 Eur skolą pareiškėjai, nes teismo sprendimai yra įsiteisėję, nepanaikinti ir galiojantys.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių jos nenutrūkstamai vykdomą veiklą – pagal viešųjų registrų duomenimis 2017 m. birželio mėn. iš įmonės buvo atleisti paskutiniai darbuotojai (civilinės bylos iškėlimo metu buvo 2 apdraustieji asmenys), o pati vadovė E. M. įmonėje nebedirba nuo 2017 m. kovo 1 d. Todėl sprendė, kad nesant darbuotojų įmonė neketina vykdyti ūkinės veiklos, – ateityje pajamų negeneruos ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.
  4. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, kad įmonės finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo apibrėžimą, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2, 6 dalimis teismas bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo agentūra“.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pasiruošimo bylos nagrinėjimui aplinkybes, atsakovei UAB „Multisauga“ suteiktą, bet nerealizuotą teisę pateikti papildomus įrodymus, kuriais ji grindė savo poziciją, atmetė kaip neapgrįstą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat sprendė, kad nėra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1843-264/2017.
  6. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos IĮ ,,Gevaina“ prašymą skirti atsakovės vadovei E. M. baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Pažymėjo, kad ji bendradarbiavo su teismu, nepažeidė teismo nustatytų terminų, siekdama pagrįsti savo poziciją pateikė dalį dokumentų, o aplinkybė, jog ji nesugebėjo pateikti konkrečių dokumentų ir paaiškinimų nesudaro pakankamo pagrindo skirti baudą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Multisauga“ prašo sustabdyti šią bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1843-264/2017; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – darbo sutarties kopiją, AB DNB banko 2017 m. liepos 11 d. pranešimą bei 2017 m. liepos 21 d. prašymą; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 28 d. raštą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsilipime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja nepatenka į ĮBĮ 5 straipsnyje numatytų subjektų sąrašą, kurie gali teikti pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas ignoravo į bylą pateiktą įrodymą – 2014 m. vasario 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria kreditorinis reikalavimas į atsakovę parduotas naujajam kreditoriui UAB „Eurodebt Lietuva“. Nagrinėjamu atveju įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje ir UAB „Multisauga“ siejo prievoliniai santykiai su UAB „Eurodebt Lietuva“ bet ne su IĮ ,,Gevaina“.
    2. Teismas taip pat nemotyvavo savo sprendimo atsisakyti sustabdyti nagrinėjamą bylą iki kol bus priimtas sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1843-264/2017 pagal UAB „Multisauga“ ieškinį atsakovei IĮ „Gevaina“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, 66 826,84 Eur skolos priteisimo. Teismui patenkinus šį ieškinį ne UAB ,,Multisauga“ o IĮ „Gevaina“ taptų skolininke. Akivaizdu, kad šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1843-264/2017 dalykai betarpiškai susiję, minėtoje byloje priimtas galutinis sprendimas (jei ieškinys bus patenkintas) turės įtakos šios bylos visapusiškam išnagrinėjimui (CPK 163 str. 1 dalies 3 punktas). Tarp šių bylų yra neabejotinas tiesioginis priežastinis ryšys, egzistuoja privalomas pagrindas, todėl teismas privalo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.
    3. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir faktus, nes priešingai nei spęsta, įmonė neturi skolos AB DNB bankui, o nuo 2008 m. įregistruotas įkeitimas yra panaikintas, todėl visos apyvartoje esančios prekių atsargos yra realiai valdomas įmonės turtas.
    4. Priešingai nei sprendė teismas, įmonė vykdo veiklą, tačiau kadangi pareiškėja vykdo tokią pačią veiklą prie atsiliepimo nebuvo pridėtos esamos ir būsimos pirkimo–pardavimo sutartys. Šiuo metu nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 74 855 Eur. Tai, kad įmonė vykdo veiklą patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 28 d. raštas.
  1. Pareiškėja IĮ ,,Gevaina“ atsiliepime į atsakovės UAB „Multisauga“ skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašo priimti naują rašytinį įrodymą – 2016 m. kovo 15 d. rašto antstoliui kopiją, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditore. Atsakovė ignoruoja teisiškai reikšmingus argumentus ir įrodymus. Pagal minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties 10 dalies 1 punktą ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir pagal priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 B 3 galioja 4 mėnesius su galimybe terminą pratęsti raštišku šalių susitarimu. Šalys minėto susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo nepratęsė, todėl ši Sutartis nustojo galioti 2014 m. birželio 5 d.
    2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tarp minimų civilinių bylų (dėl bankroto bylos iškėlimo ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-l843-264/2017) yra neabejotinas tiesioginis teisinis ryšys, todėl bankroto bylos buvo negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla. Nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismas išaiškinimai dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo bankroto bylose. Šis teismas yra pasisakęs, kad neužbaigti teisminiai ginčai dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų, nėra pagrindas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Bankroto bylos sustabdymas neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto administratorius UAB „Audersima“ prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, byla Nr. 3K-3-249/2009). Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo atveju sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nėra net teisinio mechanizmo, todėl teiginiai.
    3. Nors atsakovė tik atskirajame skunde nurodė, kad ji neturi skolų AB DNB bankui, o nuo 2008 m. įregistruotas turto įkeitimas yra išregistruotas, tačiau nepateikė apyvartoje esančios prekių atsargų už 25 221 Eur sąrašo. Pažymėtina, kad antstolis Rimantas Vižainiškis, kuris vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1884-285/2015, nerado jokio turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė UAB „Multisauga“ 2016 m. kovo 15 d. rašte antstoliui nurodė, jog visas kilnojamasis turtas (prekės) priklauso AB DNB bankui.
    4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad įmonė vykdo veiklą, gauna pelno ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu su atskiruoju skundu pateikta Darbo sutartis, pagal kurią atsakovės prezidentė dirba 1 valandą per mėnesį, tik patvirtina teismo argumentą, kad įmonė neketina vykdyti ūkinės veiklos.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria iškelta atsakovės UAB „Multisauga“ bankroto byla.
  2. Nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė UAB „Multisauga“ tvirtina, kad teismas, pažeisdamas įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino esmines faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo. Be to, kaip jau minėta, apeliantė teismui pareiškė prašymus sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir priimti naujus rašytinius įrodymus – darbo sutarties kopiją, AB DNB banko 2017 m. liepos 11 d. pranešimą bei 2017 m. liepos 21 d. prašymą; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 28 d. raštą. Pareiškėja IĮ ,,Gevaina“ atsiliepime į atsakovės UAB „Multisauga“ skundą taip pat prašė priimti į bylą naują rašytinį įrodymą – 2016 m. kovo 15 d. rašto antstoliui kopiją.
  3. Taigi prieš imdamasis nagrinėti atsakovės UAB „Multisauga“ atskirojo skundo argumentus, susijusius su jos nemokumo nustatymu bei bankroto bylos iškėlimu, teismas išsprendžia šiuos prašymus bei pasisako dėl pareiškėjos teisės inicijuoti nagrinėjamą bylą.

13Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

  1. Kaip žinoma, pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek apeliantės UAB „Multisauga“, tiek ir pareiškėjos IĮ ,,Gevaina“ pareikšti prašymai priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus yra tenkintinas, nes šie nauji įrodymai atitinka leistinumo bei susietumo kriterijus, o jų priėmimas neužvilkins šio proceso. Taigi nurodyti rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir bus vertinami sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14Dėl pareiškėjos IĮ ,,Gevaina“ teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą

  1. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnio 1 dalį įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus; pagal ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o taip pat pagal 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 6 straipsnio nuostatas kreditoriai, kuriems skolininkė įmonė, be kita ko, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų lėšų gali, laikydamiesi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, pateikti teismui pareiškimą dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo.
  2. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą pareiškėja IĮ ,,Gevaina“ savo teisę reikalauti atsakovės UAB „Multisauga“ bankroto bylos iškėlimo grindžia Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendime ir 2015 m. birželio 5 d. papildomame sprendime (civilinė byla Nr. 2-1884-285/2015), jai priteista 23 323,48 Eur skola su delspinigiais bei palūkanomis pagal tarp šalių sudarytą 2012 m. rugpjūčio 20 d. patalynės ir kitų prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi. Beje, pagal bylos medžiagą minimoje byloje pati atsakovė UAB „Multisauga“ buvo pareiškusi pareiškėjai IĮ ,,Gevaina“ reikalavimą dėl pripažinimo iš dalies negaliojančiu prekių priėmimo–perdavimo aktą ir 137 623,90 Lt nuostolių priteisimo, tačiau šių reikalavimų teismas nepatenkino. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovė UAB „Multisauga“ dėl nurodytų teismų sprendimų ne kartą bandė pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinius skundus, kuriuos buvo atsisakyta priimti, nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasaciniai skundai Nr.3P-617/2016, Nr.3P-703/2016, Nr.3P-940/2016) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi pareiškėjos IĮ ,,Gevaina“ reikalavimo teisė yra grindžiama įsiteisėjusiais ir galiojančiais jos naudai priimtais teismų sprendimais (CPK 18 straipsnis). Todėl atsakovės UAB „Multisauga“ atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu, grindžiami dar 2014 m. vasario 5 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, nepaneigia minėtuose ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 6 straipsnyje nustatytos pareiškėjos teisės (CPK 185 straipsnis).

    15

16Dėl bylos sustabdymo

  1. Apeliantė prašo sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1843-264/2017, kurioje ji reikalauja pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisti 66 826,84 Eur. Kartu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patenkinti analogišką atsakovės prašymą, pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.
  2. Šiuo klausimu teismas pažymi tai, kad pareiškėja IĮ ,,Gevaina“ atsiliepime į atsakovės UAB „Multisauga“ skundą teisingai nurodo, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad, turint omenyje įmonių bankroto proceso, be kita ko, taip pat ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo, ypatumus, tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą, – neužbaigti teisminiai ginčai nėra pagrindas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą; kad bylos sustabdymas neatitiktų tokio proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009 etc.).
  3. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, o taip pat žemiau šioje nutartyje analizuojama bylos medžiaga, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės UAB „Multisauga“ nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), sprendžia, kad prašymas sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl paminėto taip pat atmetami su tuo susiję skundo argumentai, kuriais reikalaujama pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo (CPK 178 straipsnis, 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnių nuostatas bankroto byla gali būti nutraukta.

17Dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai, o teismų praktikoje šiais klausimais yra ne kartą nurodyta, kad įrodinėjimo procesą reglamentuojančios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 etc.).
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumas, apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), o teismų praktikoje yra taip pat ne kartą išaiškinta, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose, aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.); kad būtent tokiu būdu nustatoma ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, tai yra nebegalės vykdyti veiklos, todėl bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).
  3. Teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino bylai svarbius įrodymus, nustatė teisinę reikšmę turinčias faktines bei teisines bylos aplinkybes ir jomis remdamasis turėjo pagrindą vienareikšmiai konstatuoti, jog nustatyti faktai, apibūdinantys atsakovės UAB „Multisauga“ finansinius sunkumus, rodo, kad šie nėra laikino pobūdžio (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nustatytos, o taip pat faktai, pateikti pareiškėjos IĮ ,,Gevaina“ atsiliepime, patvirtina teismo išvadą apie atsakovės nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  4. Apeliantė UAB „Multisauga“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tai, ką nustatė teismas –finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti už 2014 m. laikotarpį ir rodo, jog įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę; pagal teismui pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 9 d. deklaruota 100 621 Eur turto (ilgalaikio turto už 545 Eur), tačiau šio turto sąrašas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateiktas (CPK 314 straipsnis); pagal viešųjų registrų duomenis atsakovė iš viso neturi nekilnojamojo turto, o transporto priemonė yra išregistruota; deklaruotas 25 221 Eur vertės trumpalaikis turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, ir 74 855 Eur per metus gautinos lėšos, tačiau į bylą nepateiktas turimų atsargų sąrašas, duomenys apie jų vertę, minimas sutartis, gautas / gaunamas pajamas ir kt. (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pagal bylos medžiagą – antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. e2-1884-285/2015), o taip pat kitose vykdomosiose bylose nerado jokio turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Apeliantė į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų apie 7 610,01 Eur debitorių skolų išieškojimo realumą, nepateikė jokių dokumentų apie faktiškai valdomą kitą į balansą įtrauktą turtą, gautinas lėšas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1843-264/2017 pareiškėjai pareikštu ieškininiu reikalavimu, taip pat nepatvirtina tokios vertės turto valdymo. Be to, atsakovė, nepaisydama to, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi buvo atidėtas, suteikiant vadovei laiko pateikti dokumentus ir paaiškinimus, aktualius įmonės finansinei būklei įvertinti, – neįvykdė teismo įpareigojimo ir, be kita ko, taip pat nepateikė tikslių detalizuotų duomenų apie savo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nurodydama 1 925, 78 Eur skolą UAB „Vigasta“, 7 086,10 Eur – UAB „Atvila“, 3 412,70 Eur – AB DNB bankui, 1 182,23 Eur – VSDFV, 2 050,49 Eur – VMI 2017 m. birželio 19 d. Tačiau teismas pagrįstai sprendė, jog į pradelstas skolas turi būti įtraukta ir 26 054,95 Eur skola pareiškėjai pagal, kaip jau minėta, įsiteisėjusius ir galiojančius teismų sprendimus.
  5. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovės finansinė būklė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo apibrėžimą, – ši negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jos pradelsti įsipareigojimai viršija realiai valdomo turto vertę, – todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Atskirojo skundo argumentai, kad įmonė vykdo veiklą, kad nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 74 855 Eur, o taip pat naujai pateikti duomenys, jog įmonėje dirba vienas asmuo, jog turto įkeitimas minėto banko naudai yra pasibaigęs etc. – nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
  6. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakesta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų atsakovės ir pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Pareiškėja IĮ ,,Gevaina“ prašo priteisti iš atsakovės BUAB ,,Multisauga“ 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas.
  2. Teismas, įvertinusi tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestas, o prašomų atlyginti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nurodyto dydžio, šias išlaidas priteisia pareiškėjai iš apeliantės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti pareiškėjai individualiai įmonei „Gevaina“ (j. a. k. 3018356363) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“ (j. a. k. 126405195) bankroto administravimui skirtų lėšų 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai