Byla 2-6383-294/2017
Dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB Swedbank, tretieji asmenys G. K., R. K., dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti neteisėtu vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Nurodo, kad 2005-10-21 ieškovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 05-070279-FA su pakeitimais ir papildymais, pagal kurią ieškovui suteiktas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti. Kredito sutarties užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas – administracinės patalpos. Sutartis taip pat užtikrinta ieškovo sutuoktinės laidavimu. Prasidėjus ekonominei krizei ieškovas nepajėgė mokėti kredito įmokų ir kreipėsi į banką su prašymu atidėti įmokų mokėjimą iki pagerės ieškovo finansinės situacija. 2014-11-20 banko pretenzijoje nurodyta, kad nesumokėjus pradelstų įmokų sutarties bus vienašališkai nutraukta. Pažymėjo, kad bankas nesilaikė sutarties sąlygų, t.y. numatyto 45 kalendorinių dienų įspėjimo termino. Mano, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nuo 2012 m. sistemingai pažeidinėjo kredito sutartį, o nuo 2014-02-28 nustojo mokėti dalines kredito grąžinimo įmokas. 2014-08-01 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą su įspėjimu dėl pradelstos skolos sumokėjimo, suteikiant papildomą 30 dienų terminą skolai sumokėti. Per papildomai suteiktą terminą atsakovas 2014-11-20 pretenzija pranešė, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti. Pretenzijos išsiuntimo metu pradelsta skola sudarė daugiau nei 10 proc. ieškovui suteiktos kredito sumos. Pažymi, kad ieškovas yra verslininkas šios kredito sutarties kontekste, kas pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodo, kad, banko nuomone, kredito sutartis nutraukta teisėtai.

4Trečiasis asmuo G. K. su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo sutartis atitinka vartojimo sutarties sampratą, o bankas turėtų būti laikomas stipresniąja šalimi. Pažymi, kad banko vienašališkas sutarties nutraukimas neteisėtas, nes nebuvo žinomas sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Pretenzijoje nurodytas sutarties nutraukimo terminas buvo trumpesnis nei numatytas kredito sutartyje. Mano, kad bankas turėjo dėti pastangas sutarčiai išsaugoti, o ne siekti jos nutraukimo

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2005-10-21 ieškovas A. K. su AB Hansa bankas (kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas) sudarė kredito sutartį Nr. 05-070279-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią ieškovui suteiktas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti.

8Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu kredito sutarties vienašališką nutraukimą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi A. J. IĮ v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 d. įsiteisėjusiu ir vykdytinu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23369-994/2016 tarp tų pačių šalių konstatuota: „Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas kreditą gautą Ginčo sutarties pagrindu, naudojo išimtinai savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, t. y. gyvenamajam būstui įsigyti ar remontuoti ir pan., siekiant užtikrinti šeimos gerbūvį. Priešingai, atsakovo į bylą pateikti duomenys, kad ieškovo paraiškoje kreditui gauti tikslas buvo nurodytas – investicijoms į nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 77-81), prieš tai ieškovui 2005-06-13 Kredito sutarties Nr. 05-037862-IN pagrindu gavus 4 500 000 Lt kreditą komercinės paskirties gyvenamojo namo statybų finansavimui iš AB Swedbank banko (t. 2, b. l. 16-25, sutarties 2.4 p., 2.9.5 p.) leidžia vertinti, kad 2005-10-21 Kredito sutartis nebuvo sudaroma ieškovo asmeninių, šeimos poreikių tenkinimui. Banko atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovu buvo bendradarbiauta kaip su verslo subjektu, užsiimančiu statybų verslu. Ieškovas nei su ieškiniu, nei atvykdamas į teismo posėdžius ir pateikdamas papildomus įrodymus, nepaneigė atsakovo išdėstytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos pozicijos, kad šalis kreditavimo santykiai siejo kaip verslo subjektus. Taigi, nagrinėjamu atveju nors ginčo Kredito sutartis sudaryta fizinio ir juridinio asmens, tačiau nenustačius ieškovo asmeninių šeimos poreikių tenkinimo, sudarius Kredito sutartį, nėra teisinio pagrindo spręsti apie nelygiavertę šalių padėtį, būdingą vartojimo sutartims.“ Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad nagrinėjama kredito sutartis buvo vartojimo sutartis. Priešingai, teismas jau nustatė, kad sudaryta kredito sutartis buvo tarp verslo subjektų. Dėl šios priežasties teismas atmeta ieškovo ir trečiojo asmens argumentus dėl to, kad ieškovui nagrinėjant civilinę bylą turi būti taikomos palankesnės (kaip vartotojui) teisės normos.

10Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje.

11CK 6.218 str. 1 d. numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

12Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-08-01 bankas kreipėsi į ieškovas su pretenzija dėl įsiskolinimo padengimo (II tomas, b. l. 91). 2014-11-20 bankas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl vienašališko sutarties nutraukimo, jeigu nebus padengtas įsiskolinimas (II tomas, b. l. 92). Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad bankas pažeidė sutartyje įtvirtintą terminą dėl sutarties nutraukimo. Priešingai, Kredito sutarties bendrojoje dalyje 11.2.1 numatyta banko teisė raštu įspėjus ieškovą ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų vienašališkai nutraukti kredito sutartį (II tomas, b. l. 14). Toje pačioje sutarties bendrojoje dalyje 11.2.2 banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat suteikta, įspėjus prieš 15 kalendorinių dienų terminą. Teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodomo sutarties 11.2.1.8 punkte įtvirtinto 45 kalendorinių dienų termino.

13Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

14Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas išlaikyti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir turėdama geriausius ketinimus ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-7-297/2012).

15Konkrečiu bylos nagrinėjimo atveju ginčo, kad ieškovas pažeidė sutartį laiku nemokėdamas įmokų, nedengdamas priskaičiuotų palūkanų, nėra.

16Sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

18Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pretenzijoje bankas nereikalavo ieškovo grąžinti viso paimto kredito, o tik pradelstos sumokėti sumos. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų pažeidžiančiais ieškovo interesus.

19Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Prieš nutraukdama kreditavimo sutartį ar pareikalaudama sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant sutarties, kredito įstaiga turėtų išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones išsaugoti sutartį, o teise vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudoti tik kaip kraštutine priemone.

20Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovo pradelstų įsiskolinimų suma sudarė daugiau kaip 10 proc. bendro suteikto kredito. Be to, ieškovas daugiau kaip 9 mėnesius nemokėjo bankui jokių įmokų, tik rengė raštus dėl įmokų atidėjimo.

21Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).

22Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo pradelstos sumos dydis yra nežymus. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

25Bylos medžiaga nustatyta (priešingai nei teigiama ieškinyje), kad bankas bendradarbiavo su ieškovu iki kredito sutarties nutraukimo sudarydamas papildomus susitarimus. Ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas pranešimais, raginimais informavo ieškovą apie susidariusius įsiskolinimus bei ragino sumokėti skolą ir taip išvengti sutarties nutraukimo, o vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo tik kaip kraštutinę priemonę, įsitikinęs, kad kredito gavėjas ir toliau negalės tinkamai sutartyje numatytais terminais vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir objektyviai nesant galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių.

26Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, nes bankas sutartyje įtvirtintais terminais ir tvarka įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą, o ieškovui nevykdant savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti kredito įmokas bei palūkanas (o vėliau – padengti susidariusį įsiskolinimas), ir neturint pagrindo manyti, kad ieškovas ateityje tinkamai vykdys savo (kaip kredito gavėjo) įsipareigojimus.

27Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

29Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis ir kitos išlaidos).

30Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios ieškovo ieškinį atmetus nėra priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93, 98 str.).

31Byloje susidarė 18,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma didesnė nei 3 EUR, dėl nurodytos priežasties šios išlaidos iš ieškovo (atmetus ieškovo ieškinį) į valstybės biudžetą priteistinos (CPK 88 str., 96 str.).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

33Ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB Swedbank dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

34Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 18,19 Eur (aštuoniolika eurų 19 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas ieškovaas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti neteisėtu... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 4. Trečiasis asmuo G. K. su ieškovo ieškiniu sutiko ir... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės... 6. Ieškinys atmestinas. ... 7. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2005-10-21 ieškovas 8. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu kredito sutarties... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 d. įsiteisėjusiu ir vykdytinu... 10. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 11. CK 6.218 str. 1 d. numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš... 12. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-08-01 bankas... 13. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217... 15. Konkrečiu bylos nagrinėjimo atveju ginčo, kad ieškovas pažeidė sutartį... 16. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditavimo... 18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pretenzijoje bankas nereikalavo ieškovo... 19. Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar... 20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovo pradelstų... 21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties... 22. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 25. Bylos medžiaga nustatyta (priešingai nei teigiama ieškinyje), kad bankas... 26. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo... 27. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 29. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos... 30. Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė... 31. Byloje susidarė 18,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 32. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 33. Ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB Swedbank dėl kredito... 34. Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( -... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...