Byla 2-1573-480/2018
Dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokato padėjėjai Inesai Litovkinaitei, atsakovui antstoliui R. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., akcinei bendrovei „Swedbank“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims G. K., R. K., antstolei S. V., uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Calemont draudimo brokeris“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,

Nustatė

3Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2017 m. rugpjūčio 24 d. turto perdavimo išieškotojai AB „Swedbank“ aktą Nr. ( - ) negaliojančiu; 2) pripažinus šį aktą negaliojančiu, taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teises į negyvenamąją administracinę patalpą Nr. 5-1, bendras plotas 181,73 kv. m, unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamąją administracinę patalpą Nr. 6-1, bendras plotas 178,20 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ) (toliau - turtas), G. K..

4Ieškovas nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolio R. S. patvarkymu buvo paskirta G. K. nuosavybės teise priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizė. Vadovaudamasis UAB „Ober-House“ ekspertizės išvada, 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymu antstolis įkainojo abu ekspertizės objektus po 140 000 Eur. Gavęs 2017 m. gegužės 22 d. ieškovo prieštaravimus, antstolis 2017 m. gegužės 24 d. patvarkymu numatė skirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, jei ieškovas sumokės 605 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. birželio 6 d. ieškovas informavo, kad gali padengti tik 100 Eur ekspertizės išlaidų. 2017 m. birželio 21 d. buvo skelbiamos pirmosios turto pardavimo varžytynės, o joms neįvykus, 2017 m. liepos 24 d. antstolis pasiūlė išieškotojai AB „Swedbank“ perimti neparduotą turtą natūra už 112 000 Eur pradinę jo pardavimo kainą. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-23822-528/2017 sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. ( - ). 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas šią nutartį pateikė antstoliui, tačiau antstolis tą pačią dieną turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė ginčo turtą išieškotojai AB „Swedbank“, kuri įregistravo nuosavybės teisę į turtą.

5Ieškovas teigia, kad antstolis pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų teises, nes neišsprendęs klausimo dėl papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, paskelbė pirmąsias varžytynes, kas lėmė, jog turtas buvo parduodamas iš pirmųjų varžytynių už neadekvačią kainą, už kurią turtas vėliau buvo perduotas išieškotojui. Pažymi, kad neteisingai atliktas turto įkainojimas tiesiogiai lemia netinkamą pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, todėl tą pačią dieną surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas pripažintinas negaliojančiu. Pažymi, kad išieškotojas neteisėtai įregistravo savo nuosavybės teises VĮ Registrų centre bei savavališkai pakeitė turto durų spynas ir įleido nuomininkus. Turto perdavimo išieškotojui aktas pripažintinas negaliojančiu dėl šių pagrindų: 1) turtas parduotas už mažesnę, nei turėjo būti kainą; 2) suinteresuotų asmenų teisės iš esmės pažeistos (CPK 602 straipsnis). Ieškovas prieštaravimuose dėl turto įkainojimo pateikė duomenis apie panašius nekilnojamojo turto objektus, esančius netoliese, kurių kaina yra ženkliai didesnė, todėl antstolio nustatyta mažesnė kaina apribojo ieškovo ir trečiųjų asmenų teises. Pripažinus turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu yra būtina taikyti restituciją, nes turtas išieškotojui perduotas esant galiojančiam draudimui jį perduoti kitam asmeniui. Antstolis R. S. neteisėtai ir nepagrįstai vykdė turto realizavimo procedūrą ir turtą natūra perdavė išieškotojui, nes antstolė S. V. G. K. priklausantį turtą areštavo anksčiau nei antstolis R. S., todėl R. S. neturėjo teisės organizuoti turto perdavimo išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas).

6Atsakovė AB „Swedbank“ su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą į ieškinį grindžia šiais argumentais: A. K. yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Ginčo turtas priklauso ne ieškovui, o trečiajam asmeniui G. K., ieškovas neprašo restitucijos pagrindu jam grąžinti turtą, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal ieškiniu pareikštus reikalavimus. Prejudiciniai faktai patvirtina ieškinio nepagrįstumą, nes Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24777-584/2017 ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-192-254/2018 netenkino A. K. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų pripažinimo neteisėtais pateikiant atsakovei 2017 m. liepos 24 d. pasiūlymą perimti varžytynėse neparduotą ginčo turtą, o Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21325-615/2017 ir Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2541-264/2017 netenkino A. K. skundų dėl antstolio R. S. veiksmų pripažinimo neteisėtais dėl netinkamai atlikto ginčo turto įkainojimo, pakartotinės turto ekspertizės paskyrimo ir turto varžytynių atšaukimo. Nei vykdymo procese nei šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir/ar motyvuotų ieškovo prieštaravimų, kurie leistų suabejoti UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės metu nustatyta turto verte ir pradine turto kaina varžytynėse. Turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, todėl atsižvelgiant į tai, jog už ieškovo ginčijamą pradinę turto kainą varžytynėse niekas jo nenupirko, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės metu nustatyta įkeisto turto kaina buvo neprotingai maža, ar pažeidė išieškoto ir/ar skolininko interesus. Nei atsakovė AB „Swedbank“ nei atsakovas antstolis R. S., pasirašydami 2017 m. rugpjūčio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, nežinojo apie Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-23822-528/2017, ji nebuvo išviešinta ir nebuvo įregistruota Turto arešto aktų registre, o ieškovas nepateikė duomenų, kuriuo konkrečiu laiku minėta nutartis buvo priimta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė minėtą nutartį gavo tik 2017 m. rugpjūčio 28 d., ji neturi ir negali turėti jokios įtakos ginčo Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. ( - ) teisėtumui.

7Atsakovas antstolis R. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad antstolis vykdo Vilniaus m. ( - ) notarų biuro 2016 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš A. K.. 2017 m. sausio 20 d. išsiuntė A. K. raginimą įvykdyti sprendimą. 2017 m. kovo 9 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta G. K. priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“. Vertintojams apžiūrint patalpas dalyvavo pats A. K.. 2017 m. gegužės 17 d. antstolis, vadovaudamasis ekspertizės išvada, priėmė patvarkymą abu areštuoto turto objektus įkainoti po 140 000 Eur. Nesutikdamas su antstolio patvarkymu, 2017 m. gegužės 22 d. ieškovas pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo. 2017 m. gegužės 24 d. patvarkymu antstolis skyrė papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, kai ieškovas sumokės 650 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. A. K. nurodytos sumos nesumokėjo, informavo, kad turi galimybę sumokėti tik 100 Eur. 2017 m. birželio 21 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, parduodant turtą už pradinę pardavimo kainą – 112 000 Eur (80 proc. nuo įkainotos sumos). 2017 m. liepos 24 d. antstolio patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis; išieškotojui „Swedbank“, AB pasiūlyta neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą perimti natūra už pradinę turto pardavimo kainą – 112 000 Eur. Gavus banko sutikimą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. antstolis surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, kurio pagrindu G. K. priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojui. Surašant turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nežinojo apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bankas yra hipotekinis kreditorius ir perdavus jam turtą A. K. interesai nėra pažeisti. Vykdomojoje byloje yra Antstolių informacinės sistemos išrašas (vyk. b. l. 676), kuriame nurodyta, kad iš skolininkės G. K. išieškojimas yra vykdomas tik pas antstolį R. S. ir kitų vykdomųjų bylų nėra. Antstolės S. V. vykdomoji byla buvo užvesta netinkamai ir gavosi neaiškumas. Vykdant išieškojimą, A. K. ne kartą buvo atvykęs į antstolio kontorą, teikė didelį kiekį prašymų ir skundų, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra atmesti.

8Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atkreipia dėmesį, jog antstolis neatliko papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės, nors patvarkymu ją buvo paskyręs. Pažymi, kad neteisingai atliktas turto įkainojimas tiesiogiai lemia netinkamą pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą. Nurodo, kad antstoliui buvo žinoma apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą, nes antstoliui ši nutartis buvo skubiai įteikta, todėl antstolis, perduodamas G. K. turtą išieškotojui, pažeidė tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų teises. Sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo pateiktuose prieštaravimuose pateikti duomenys apie ženkliai didesne kaina pardavinėjamus nekilnojamojo turto objektus yra pakankamas pagrindas turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Pažymi, kad antstolei S. V. anksčiau areštavus ginčo turtą, antstolis R. S. neteisėtai vykdė turto realizavimo procedūrą, taip pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą.

9Trečiasis asmuo antstolė S. V. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovo ieškinio tenkinimo ar netenkinimo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus m. ( - ) notarų biuro 2015 m. kovo 19 d. vykdomąjį įrašą, 2015 m. spalio 15 d. turto arešto aktu areštavo G. K. priklausančias ginčo patalpas, 2015 m. spalio 19 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Remiantis UAB „Ober-Haus“ ekspertize, patvarkymu buvo nustatyta abiejų areštuotų turtinių vienetų vertė. Pirmosioms turto pardavimo varžytynėms neįvykus, antstolė 2017 m. sausio 19 d. pasiūlė AB „Swedbank“ perimti neparduotą turtą natūra, tačiau atsakymo negavo. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6383-294/2017 sustabdė visus vykdymo veiksmus dėl ginčo patalpų ir uždraudė AB „Swedbank“ imtis bet kokių išieškojimo veiksmų iš įkeisto ginčo turto, civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta. Antstolė, neįvykus pirmosioms varžytynėms, antrųjų neskelbė ir laukė, kol šioje byloje įsiteisės procesinis sprendimas. Pažymi, kad S. V. 2016 m. gruodžio 19 d. antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš A. K., el. paštu pranešė apie varžytynėse parduodamą G. K. turtą, todėl R. S. 2017 m. sausio 11 d. užvedant vykdomąją bylą buvo žinoma, kad S. V. vykdo išieškojimą iš G. K. nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad S. V. ginčo patalpas areštavo 2015 m. spalio 15 d. turto arešto aktu, o R. S. 2017 m. sausio 20 d. turto arešto aktu, R. S. neturėjo teisės skelbti šių patalpų pardavimo varžytinėse, o jų nepardavus, perduoti jas išieškotojui AB „Swedbank“ natūra. Antstolis R. S. NTR išraše turėjo matyti žymą, kad ginčo nekilnojamąjį turtą yra areštavusi antstolė S. V.. Be to, antstolis apie paskelbtas varžytynes neinformavo kitų antstolių, ir taip pažeidė Sprendimo vykdymo instrukcijų 11 punktą.

10Trečiasis asmuo UADBB „Calemont draudimo brokeris“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga ir prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

11Ieškinys atmestinas

12Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. sausio 11 d. patvarkymu antstolis R. S. priėmė vykdyti Vilniaus m. ( - ) notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5419, priverstinai parduodant iš varžytynių negyvenamąją administracinę patalpą 5-1, unikalus Nr. ( - ) ir patalpą 6-1, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ), priklausančias G. K., ir kitą A. K. priklausantį turtą (v. b. l. 20). 2017 m. sausio 20 d. turto arešto aktu G. K. priklausančios ginčo patalpos buvo areštuotos (v. b. l. 32-33).

13Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta G. K. nuosavybės teise priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizė (v. b. l. 61). 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu abiejų patalpų vertė nustatyta po 140 000 Eur (v. b. l. 178). 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymu antstolis įkainojo abu ekspertizės objektus po 140 000 Eur (v. b. l. 210). 2017 m. gegužės 22 d. ieškovas pateikė prieštaravimą dėl G. K. priklausančio turto įkainojimo (v. b. l. 215-220). 2017 m. gegužės 24 d. patvarkymu antstolis numatė skirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, jei ieškovas sumokės 605 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 221-222). 2017 m. birželio 6 d. prašymu ieškovas informavo, kad gali padengti tik dalį ekspertizės išlaidų – 100 Eur (v. b. l. 224).

14Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 21 d. buvo skelbiamos pirmosios turto pardavimo varžytynės už pradinę pardavimo kainą – 112 000 Eur už kiekvieną patalpą (v. b. l. 228-229). 2017 m. liepos 24 d. antstolis patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis (v. b. l. 379). 2017 m. liepos 24 d. antstolis pateikė AB „Swedbank“ pasiūlymą perimti neparduotą G. K. priklausantį turtą natūra (v. b. l. 323). 2017 m. rugpjūčio 4 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo AB „Swedbank“ sutikimas perimti G. K. priklausančią negyvenamąją – administracinę patalpą, unikalus Nr. ( - ) už 112 000 Eur, o patalpą, unikalus Nr. ( - ), už 112 000 Eur (v. b. l. 381). 2017 m. rugpjūčio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu AB „Swedbank“ buvo perduotas G. K. priklausančios negyvenamosios-administracinės patalpos (v. b. l. 452).

152017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-23822-528/2017 tenkino A. K. prašymą (v. b. l. 445) ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0700/17/00030, įskaitant G. K. priklausančio turto perdavimą AB ,,Swedbank“ natūra iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl skundo „Dėl 2017-08-07 patvarkymo „Dėl turto perdavimo išieškotojui, turto nepardavus iš varžytynių“ (v. b. l. 455). 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu antstolis sustabdė vykdomąją bylą Nr. ( - ) (v. b. l. 456).

16Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikšdamas savarankišką ieškinį dėl turto perdavimo akto išieškotojui pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Tokią teisę ieškovas turi kaip vykdymo proceso šalis (CPK 642 ir 643 straipsniai).

17CPK 602 straipsnyje (ginčui aktuali procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio šio kodekso straipsnių redakcija) nurodyti atvejai, kada turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu ir vienas iš tokių pagrindų – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

18CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.

19Turto perdavimo išieškotojui akto neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad neatlikta antstolio pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė lėmė turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių už neadekvačią kainą, už kurią vėliau turtas buvo perduotas išieškotojui.

20Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolis, nustatydamas G. K. nuosavybės teise priklausančio turto - negyvenamosios administracinės patalpos 5-1, unikalus Nr. ( - ) ir patalpos 6-1, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ) (toliau abi patalpos – ginčo turtas), kainą, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas varžytynėse buvo pardavinėjamas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo savo samprotavimais ir ieškovės 2018 m. sausio 30 d. skelbime (www.aruodas.lt) nurodyta parduodamo ginčo turto kaina. Jokių įrodymų, susijusių su ginčo turto verte 2017 m. rugpjūčio 24 d., ieškovas neteikė (CPK 178, 180 straipsniai). Kita vertus, internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siūlomas/prašomas kainas negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais tuo laikotarpiu buvusias rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2013).

21Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015; kt.). Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

22Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio veiksmų teisėtumas įkainojant ir perduodant išieškotojui įkaito davėjos (G. K.) turtą jau buvo teismų įvertintas. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą dėl antstolio R. S. netinkamai atlikto ginčo turto įkainojimo, pakartotinės ginčo turto ekspertizės paskyrimo ir ginčo turto varžytynių atšaukimo, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atmetė (Kauno apylinkės teismo civ. byla Nr. 2YT-21325-615/2017), o Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2S-2541-264/2017) atmetė A. K. atskirąjį skundą ir minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gavęs UAB „Ober-Haus“ atliktą turto vertės nustatymo aktą, antstolis 2017 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir ginčo patalpas įkainojo nustatant vienodą kainą abiem ekspertizės objektams – po 140 000 Eur sumą. 2017 m. birželio 21 d. antstolis paskelbė pirmąsias turto varžytynes. A. K. nesutiko su antstolio 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolis 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymu nurodė skirti ginčo turto papildomą ekspertizę ir pasiūlė A. K. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 2 d. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 605 eurus už papildomos ekspertizės atlikimą. Aptariamas patvarkymas buvo siunčiamas ne tik registruotu laišku, bet ir elektroniniu paštu. Nors antstolis skolininką 605 eurus įpareigojo sumokėti iki 2017 m. birželio 2 dienos, tačiau suma, reikalinga apmokėti papildomos turto ekspertizės atlikimą, nebuvo sumokėta iki 2017 m. birželio 21 d. Dėl minėtos priežasties 2017 m. birželio 21 d. buvo paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės. Remiantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neįmokėjo piniginių lėšų, būtinų už ekspertizės atlikimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareikšto skundo, todėl skolininko skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas A. K. tik po 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatyto termino (iki 2017 m. birželio 2 d.) antstoliui pateikė informacinio pobūdžio raštą įvardintą „Prašymas“, kuriuo informavo, kad dėl prastos finansinės padėties negali sumokėti visos sumos už papildomą ekspertizę; turi galimybę padengti papildomos ekspertizės išlaidas 100 Eur (antstolio kontoroje gauta 2017 m. birželio 9 d.). Tačiau prie prašymo jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie būtų pagrindę sunkią skolininko finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, trukdančias įvykdyti antstolio įpareigojimą sumokėti nurodytą sumą už papildomos ekspertizės atlikimą. Be to, pats skolininkas 2017 m. birželio 9 d. antstolio kontoroje gautame rašte nėra suformulavęs prašymo atidėti CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą. Todėl nesant skolininko motyvuoto bei pagrįsto prašymo bei antstoliui nenustačius jokių pagrįstų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nebuvo jokio pagrindo spręsti skolininko antstolio kontoroje 2017 m. birželio 9 d. gautą informacinio pobūdžio raštą įvardintą „Prašymas“ bei taikyti CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Antstoliui taip pat nebuvo jokios būtinybės prieš skelbiant pirmąsias turto varžytynes naikinti 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymą, kadangi juo antstolis nutarė skirti papildomą ekspertizę tik tuo atveju, jeigu skolininkas iki patvarkyme nustatyto termino į antstolio depozitinę sąskaitą įmokės 605 Eur. Todėl skolininkui nustatytu terminu nesumokėjus antstolio 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatytos sumos, skolininkui nepareiškus motyvuoto bei pagrįsto prašymo atidėti CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolis 2017 m. birželio 21 d. paskelbdamas apie pirmąsias varžytynes neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų, susijusių su turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina, kadangi šie argumentai nebuvo dėstomi skunde dėl antstolio veiksmų, o taip pat dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Be to, pažymėjo, kad apeliantas nurodydamas argumentus dėl netinkamos kainos, turėtų juos pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

23Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2YT-24777-584/2017) netenkino A. K. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų pripažinimo neteisėtais pateikiant atsakovui 2017 m. liepos 24 d. pasiūlymą perimti varžytynėse neparduotą ginčo turtą, o Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2S-192-254/2018) netenkino A. K. atskirojo skundo ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio 2017 m. liepos 24 d. procesinis veiksmas, kuriuo pasiūlyta išieškotojai perimti iš neįvykusių pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, buvo teisėtas ir pagrįstas, antstolis laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl sprendė, kad pripažinti antstolio procesinį veiksmą nepagrįstu bei panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytą argumentą, jog išieškotojai turtas perduodamas už neadekvačiai mažą kainą, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu, nes antstolis pasiūlė išieškotajai paimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, kai varžytynės neįvyko, neatsiradus asmenų, kurie būtų pasiūlę didesnę kainą, nei pradinė turto pardavimo kaina. Atsižvelgus į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė (CPK 178 str., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog skunde išdėstyti reikalavimai – įpareigoti antstolį R. S. išspręsti A. K. 2017 m. birželio 6 d. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės kainos; įpareigoti antstolį R. S. atlikti G. K. nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, patalpa 5-1, bendras plotas 181,73 kv. m, kurios unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), ir negyvenamųjų – administracinių patalpų, patalpa 6-1, bendras plotas 178,20 kv. m, kurios unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę; sudaryti galimybę bei sąlygas skolininkui A. K. dalyvauti vykdymo procese, pasiūlyti ekspertų sąrašą bei pasiūlyti savo pirkėją, buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-21325-615/2017, kurioje 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju skundas grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis bei siekiama to paties rezultato kaip ir minėtoje civilinėje byloje, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2YT-24777-584/2017) atsisakė priimti aukščiau išvardintus skundo reikalavimus. Nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepakankamai motyvuota, teismui nepasisakius dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. prašymu dėl pakartotinės ekspertizės kainos, pakartotinės ekspertizės paskyrimo, bet neatlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų, susijusių su antstolio 2017 m. liepos 24 d. pasiūlymo išieškotojui perimti neparduotą pirmosiose varžytynėse turtą natūra Nr. S-7189, ir kartu antstolio veiksmų, priimant minėtą pasiūlymą, teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias neparduoto iš varžytynių turto pirmosiose varžytynėse pasekmes (CPK 719 straipsnis). Teismas taip pat konstatavo, jog nustačius, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-21325-615/2017, kuri teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2541-264/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), buvo išspręstas klausimas dėl ginčo turto vertės nustatymo pagrįstumo, minėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Todėl ginčo turto tinkamo įkainojimo klausimas nebegali būti kvestionuojamas.

24Taigi, prejudicinės aplinkybės, kad antstolis R. S. nustatydamas ginčo turto kainą, skelbdamas pirmąsias varžytynes ir pasiūlydamas išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą ginčo turtą bei šiam priimant minėtą pasiūlymą, jokių teisės normų nepažeidė, yra konstatuotos įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

25Iš nagrinėjamos ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. po to, kai sužinojo apie antstolio R. S. priimtą 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo, savo iniciatyva neatliko ginčo turto rinkos vertės nustatymo, taip pat jo neatliko ir vėlesnėje ginčo stadijoje. Teismo vertinimu, ieškovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai, apsiribojo antstolių veiksmų ir pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų skundimu bei ieškinio pateikimu, tačiau nesikreipė į specialistus dėl ginčo turto vertės nustatymo, neteikė objektyvių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti ginčo turto vertę jo įkainojimo dieną, neteikė prašymo skirti retrospektyvinę ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę (pasinaudoti tokia galimybe teismas siūlė ir 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje). Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad antstolis turtą perdavė išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta, nepatvirtina, kad antstolio nustatyta ginčo turto vertė buvo žymiai mažesnė nei reali jo rinkos vertė. Antstolis, atlikdamas ginčo turto įkainojimą rėmėsi 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės Nr. ( - ) išvada. Negali būti kvestionuojamos teismų nustatytos aplinkybės, kad nesant A. K. motyvuoto bei pagrįsto prašymo bei antstoliui nenustačius jokių pagrįstų aplinkybių, nebuvo jokio pagrindo spręsti skolininko antstolio kontoroje 2017 m. birželio 9 d. gautą informacinio pobūdžio raštą, įvardintą „Prašymas“, bei taikyti CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nedalyvavo nei vienas pirkėjas, t. y. niekas nepageidavo įsigyti ginčo patalpas. Antstolio 2017 m. liepos 24 d. procesinis veiksmas, kuriuo pasiūlyta išieškotojai perimti iš neįvykusių pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, teismų pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad antstolis R. S. pagrįstai perdavė išieškotojui ginčo turtą išieškotojai už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, kai varžytynės neįvyko (CPK 719 straipsnio 1 dalis).

26Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad ginčo 2017 m. rugpjūčio 24 d. turto perdavimo išieškotojai AB „Swedbank“ aktas Nr. ( - ) yra neteisėtas, nes buvo surašytas galiojant 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-23822-528/2017 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. ( - ), yra nepagrįsti.

27Iš nagrinėjamos ir vykdomosios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-23822-528/2017 pareiškėjo A. K. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. ( - ), įskaitant, bet neapsiribojant G. K. priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, patalpos 6-1, bendras plotas 178,20 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, patalpos 5-1, bendras plotas 181,73 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), perdavimą AB „Swedbank“ natūra iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo A. K. skundo. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundu pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus dėl turto (negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, patalpos 6-1 ir 5-1, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ), esančių ( - )) perdavimo išieškotojui (AB „Swedbank“), turto nepardavus iš varžytynių. Jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-24777-584/2017 buvo išnagrinėtas A. K. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų pripažinimo neteisėtais pateikiant atsakovui „Swedbank“, AB 2017 m. liepos 24 d. pasiūlymą perimti varžytynėse neparduotą ginčo turtą, kurį teismas atmetė. Spaudas ant Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties kopijos patvirtina, kad ši nutartis antstolio R. S. kontoroje buvo gauta 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai antstolis surašė ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą. Vykdomąją bylą antstolis sustabdė 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu (vyk. b. l. 455, 456). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ginčo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu, antstolis buvo gavęs ir žinojo apie 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Pažymėtina, kad Liteko duomenimis nutartį teismas priėmė 15.30 val., o apie akto surašymo laiką duomenų nėra. Minėtą 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kurią siuntė teismas, antstolis gavo 2017 m. rugpjūčio 28 d. (vyk. b. l. 469), tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 28 d., ją gavo ir „Swedbank“, AB (2018 m. kovo 5 d. teisme gauto DOK-5867 priedas). Visa tai kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad ginčo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu nei antstoliui, nei išieškotojui „Swedbank“, AB nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pateikta ir žinoma. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdant teismo sprendimus (nutartis), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Aptariama situacija bei byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti antstolio veiksmus buvus ultra vires, bei spręsti, kad dėl jų buvo pažeista ieškovo teisė į teisėtą vykdymo procesą, o neparduotas varžytynėse turtas teisėtai perduotas išieškotojui – hipotekos kreditoriui. Tenka pažymėti, kad ieškovui nesąžiningai naudojantis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (ką patvirtina Liteko duomenys apie teikiamus skundus, kuriuos teismas atmeta bei vykdomosios bylos medžiaga), ilgą laiką yra vilkinamas išieškojimas „Swedbank“, AB naudai.

28Sprendimų vykdymų instrukcijos (patvirtintos LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352) (toliau – Instrukcija) 11 punktas numato, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad G. K. priklausantį (-siusį) ginčo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, patalpa 6-1, bendras plotas 178,20 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), ir negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, patalpa 5-1, bendras plotas 181,73 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), antstolė S. V. areštavo 2015 m. spalio 15 d., o antstolis R. S. – 2017 m. sausio 20 d. Todėl net ir tuo atveju kai Antstolių informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie kitų antstolių vykdomą išieškojimą iš skolininkės G. K. (vykd. bylos l. 676), antstolis R. S. negalėjo nežinoti apie antstolės S. V. taikytą areštą ginčo patalpoms (vykd. bylos l.76-79). Antstolės S. V. atsiliepimu į ieškinį, 2016 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie varžytynėse parduodamą turtą (2018 m. liepos 5 d. DOK-20488) nustatyta, kad antstolė S. V. vykdydama Vilniaus miesto ( - ) notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1493/2013 dėl 232 791,57 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. K. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, 2015 m. spalio 15 d. turto arešto aktu Nr. B-11031159 areštavo patalpas pastate, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), priklausančias trečiajam asmeniui G. K.. Turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, 2016 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr.S-1111456 antstolės padėjėja nustatė, kad abiejų turtinių vienetų vertė yra po 140 000,00 Eur, varžytynių pradinė kaina – po 112 000,00 Eur. Pažymėtina, kad tokią pat varžytynių pradinę kainą nustatė ir antstolis R. S.. Teismui atmetus skolininko A. K. pateiktus prieštaravimus dėl vertės nustatymo bei skundus dėl antstolio veiksmų, kas teismo vertinimu tik dar kartą patvirtina, jog ginčo patalpų vertė nustatyta teisingai, antstolė S. V. 2016 m. gruodžio 16 d. paskelbė pirmąsias viešąsias ginčo patalų varžytynes, tačiau jos neįvyko (nedalyvavo nei vienas pirkėjas) ir antstolė 2017 m. sausio 19 pasiūlė AB „Swedbank“ perimti neparduotą turtą natūrą, tačiau bankas į šį pasiūlymą neatsakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6383-294/2017 (su 2017 m. vasario 2 d. nutartimis dėl rašymo apsirikimo taisymo) sustabdė visus vykdymo veiksmus dėl įkeisto turto – administracinių patalpų, adresu ( - ), išieškojimo bei uždraudė atsakovui AB „Swedbank“ (ar jo vardu kitiems asmenims) imtis bet kokių išieškojimo veiksmų iš įkeisto turto – ginčo patalpų iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Dėl šios nutarties antstolė S. V. toliau neatliko jokių vykdymo veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. K., R. K., dėl 2005 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. ( - ) vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo. K. ieškinį atmetė (Liteko duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-6383-294/2017). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi (Liteko duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2A-547-661/2018) atmetė apelianto (ieškovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas ne dėl atskiro ar pavienio Kredito sutarties pažeidimo, bet esant ir tebesitęsiant sistemingam prievolės pažeidimui, nes apeliantas pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą metu buvo nesumokėjęs 9 kredito dalinių gražinimo įmokų. Kredito sutarties nutraukimo dieną apeliantas savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsęs labai ilgą laiką. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog egzistuojant akivaizdžiai Kredito sutarties neįvykdymo rizikai bei tolimesniam apelianto skolos augimui, „Swedbank“, AB, kaip finansų įstaiga, privalėjo imtis priemonių šiai rizikai sumažinti. Kadangi įstatymai imperatyviai reikalauja, kad finansų įstaiga valdytų turimą kredito riziką bei imtųsi aktyvių veiksmų jai mažinti, nutraukdamas Kredito sutartį „Swedbank“, AB tinkamai įvykdė pareigą iš savo įsipareigojimų laiku nevykdančių klientų reikalauti kreditą grąžinti prieš terminą, bei realizuoti turimas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones. Taip pat pažymėjo, jog Kredito sutarties nutraukimo pagrindas priklausė išimtinai nuo apelianto veiksmų ir nebuvo niekaip susijęs su „Swedbank“, AB įsipareigojimais arba valia. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų „Swedbank“, AB tinkamai bendradarbiavo su apeliantu. Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis Kredito sutarties sąlygų. Kredito sutarties pažeidimo metu apeliantas ne tik ilgą laiką nemokėjo palūkanų pagal Kredito sutartį, bet taip pat nepasiūlė jokio realaus Kredito sutarties pažeidimo pašalinimo būdo, nepateikė įrodymų, kad ateityje turės galimybių tinkamai vykdyti Kredito sutartį. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6383-294/2017, dėl kurios buvo sustabdyti vykdymo veiksmai ir antstolė S. V. jų neatliko, yra išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas įsiteisėjęs. „Swedbank“, AB 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. SR/18-4523 kreipėsi į antstolę S. V., prašydama grąžinti vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2-1493, dėl skolos išieškojimo iš A. K., tačiau antstolė el. laišku atsakė, kad negali grąžinti vykdomojo įrašo, nes vykdymo veiksmai yra sustabdyti (dokumento grąžinimas irgi vykdymo veiksmas) (2018 m. liepos 4 d. DOK-20345). Teismas, ištyręs civilinėje bei vykdomojoje byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad tiek antstolio R. S., tiek antstolės S. V. vykdomoje vykdomojoje byloje egzistuoja skolininko A. K. skola tam pačiam išieškotojui – hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, ieškotojui pasirinkus ir ginčo turto perdavimo išieškotojui aktu perėmus pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą natūra antstolio R. S. vykdomoje byloje, o antstolės S. V. vykdomoje byloje išieškotojui pateikus prašymą grąžinti vykdomąjį įrašą, o taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių (tokiu yra ir turto perdavimo išieškotojui aktas) negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.), vertina, kad nors antstolis R. S., surašydamas ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą ir pažeidė Instrukcijos 11 punkto nuostatas, tačiau kvalifikuoti tokį pažeidimą esminiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų prasme nėra pagrindo. Dėl nurodyto, ieškovo reikalavimai dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. turto perdavimo ieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu nepagrįsti ir atmestini (CPK 185 straipsnis).

29Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovui A. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjusi (Liteko duomenys, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civ. byla Nr. e2FB-76668-1052/2018), todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovas yra atleistas nuo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atidėto žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokėjimo į valstybės biudžetą.

30Sprendimui įsiteisėjus, teismas panaikina ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 149 str.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Ieškovo A. K. ieškinį atmesti.

33Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo A. K. (a. k. ( - ) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui „Swedbank“ akcinei bendrovei (j. a. k. 112029651) priklausantį nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą, patalpa 5-1, bendras plotas 181.73 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ) ir negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą, patalpa 6-1, bendras plotas 178.20 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ).

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1)... 4. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolio R. S. patvarkymu buvo... 5. Ieškovas teigia, kad antstolis pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų... 6. Atsakovė AB „Swedbank“ su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą į... 7. Atsakovas antstolis R. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismo... 8. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo antstolė S. V. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad... 10. Trečiasis asmuo UADBB „Calemont draudimo brokeris“ atsiliepimu į... 11. Ieškinys atmestinas... 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių, jų atstovų... 13. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta G.... 14. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 21 d. buvo skelbiamos... 15. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.... 16. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 17. CPK 602 straipsnyje (ginčui aktuali procesinių veiksmų atlikimo metu... 18. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis... 19. Turto perdavimo išieškotojui akto neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad... 20. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti,... 21. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 22. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179... 23. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi (civ. byla Nr.... 24. Taigi, prejudicinės aplinkybės, kad antstolis R. S. nustatydamas ginčo turto... 25. Iš nagrinėjamos ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. po... 26. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad ginčo 2017 m. rugpjūčio 24 d.... 27. Iš nagrinėjamos ir vykdomosios bylos bei teismų informacinės sistemos... 28. Sprendimų vykdymų instrukcijos (patvirtintos LR teisingumo ministro 2005 m.... 29. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartimi... 30. Sprendimui įsiteisėjus, teismas panaikina ieškovo reikalavimų įvykdymo... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 32. Ieškovo A. K. ieškinį atmesti.... 33. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...