Byla e2-34255-294/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Danieliui Urbonui, atsakovų atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui, atsakovei L. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB Jontėja ieškinį atsakovams L. P., V. C., D. C., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų V. C. ir L. P. 10174 EUR žalos atlyginimą, solidariai iš atsakovų V. C., D. C. ir L. P. 42711,55 EUR žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankroto administratorius, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, jog: bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo L. P.; nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12, bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas ėjo V. C. (nuo 2016-01-12 V. C. ėjo Bendrovės buhalterės pareigas); vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013-11-12 yra D. C.. Administratorius, patikrinęs bendrovės jam perduotus finansinius dokumentus nustatė, jog atsakovai, būdami įmonės akcininku ar vadovu, neįgyvendino įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad įmonė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Padarytos žalos dydis lygus neišieškotai skolai. Tai yra nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovų kaltės.

3Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad bendrovė buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 12 d. Vienintele bendrovės akcininke nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė D. C., bendrovės direktore laikotarpiu nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12 – atsakovė V. C., o laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo (2017-02-21) – atsakovė L. P.. Bendrovė vykdė mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą. Bendrovė savo veiklą nuo jos įsteigimo vykdė sėkmingai, tačiau 2015 metais susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Nepaisant to, bendrovės akcininkė/direktorės ir toliau siekė vystyti veiklą, atsiskaityti su visais kreditoriais ir stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. 2016 metų pradžioje atsakovė L. P. buvo paskirta bendrovės direktore vietoje anksčiau pareigas ėjusios V. C.. L. P. paskyrimą vadove nulėmė tai, kad ji tikėjo bendrovės veiklos perspektyvomis, be to, turėjo tam tinkamą išsilavinimą, nes yra baigusi Vilniaus universiteto Maisto ir ne maisto prekių ir prekybos organizavimo studijų programą. Atsakovė L. P., siekdama investuoti į bendrovės tolimesnę veiklą, bendrovei paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolą, kurią gavo kaip asmeninį kreditą iš Lietuvos kredito unijos 2013-09-30 sudariusi paskolos sutartį Nr. 13-00374. Šiai paskolai užtikrinti atsakovė L. P. įkeitė jai vienintelį priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tapusi direktore atsakovė L. P. pradėjo vykdyti aktyvias derybas su didžiausiais bendrovės kreditoriais (VMI ir Sodra) dėl susidariusių skolų išmokėjimo dalimis: (1) pateiktas 2016-02-19 prašymas Sodrai dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo; (2) pateiktas 2017-02-08 prašymas VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Be to, esant pritaikytam bendrovės banko sąskaitų areštui, atsakovė L. P. susitarė su bendrovės partneriu UAB „Evilsa“, kad už bendrovės suteiktas prekes UAB „Evilsa“ mokės ne pačiai bendrovei, bet jos kreditoriams VMI ir Sodrai tiesiogiai. Per 2016 metus VMI buvo grąžinta net 20 888,88 Eur dydžio skola, Sodrai – 7 544,47 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovių bendrais aktyviais veiksmais per 2016 metus buvo beveik perpus sumažinti bendrovės įsipareigojimai, t. y. nuo 96 248 Eur iki 53 304,48 Eur. Nors susidariusi skola VMI buvo grąžinama kiekvieną 2016 metų mėnesį mokant atitinkamas įmokas, tačiau 2017 metų pradžioje VMI netenkino bendrovės pateikto prašymo likusią skolos dalį išmokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį ir pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais.

5Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovų atstovas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinys tenkintinas visiškai

7Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė šiuo pagrindu.

8Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų.

9Akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali daryti įtaką bendrovės veiklai priimdami sprendimus akcininkų susirinkime pagal jiems priskirtą kompetenciją. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę kompetenciją visais esminiais bendrovės egzistencijos klausimais: dėl valdymo organų sudarymo, steigimo dokumentų keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kitais klausimais, kurie susiję su viso ar esminės juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pavyzdžiui, akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu). Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

10Teismų praktikoje pažymėta, kad akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas perima valdymo funkciją, jam taikytina atsakomybė kaip de facto (faktiniam) vadovui. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas.

11CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

12Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

13Atsižvelgiant į šalių atstovų pasisakymus, į byloje surinktą medžiagą konstatuotina, kad yra aplinkybės, susidarančios pagrindą priteisti bankroto administratoriaus prašomą žalos atlyginimą bendrai 52885,55 eurų sumai.

14Papildomai pasisakytina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-19/2012).

15Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Privačių bendrovių veiklos tikslas paprastai yra gauti pelno vykdant komercinę - ūkinę veiklą (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 1-3, 59-60 str.). Įmones steigia, valdo ir jas gali likviduoti bendrovės dalininkai, kurie įmonės likvidavimo atveju pasidalija bendrovės turtą (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 74 str.). Įmonių Bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

16Kita vertus, akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-228/2011).

17Iš bylos medžiagos, išklausius šalių paaiškinimus matyti, kad atsakovai, vykdydami verslą, turėjo galimybę domėtis įmonės veikla, o vadovams kyla pareiga ne tik mažinti skolinius įsipareigojimus, tačiau ir pareiga esant nemokumui kreiptis laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

19Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui ir dalyviui taikymo ir konstatavus, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pažeista, kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatomos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

20Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jontėja“ bankroto byla iškelta 2017-02-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

21CK 2.82 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos pagrindinės valdymo organų pareigos. Valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, turto tinkamą tvarkymą, dokumentų ir informacijos apie turtą ir verslą saugojimą (CK 2.4 straipsnio 3 dalis), jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

22Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

23Sprendžiant įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, esminė byloje nustatytina ir atskaitos tašku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti esanti, aplinkybė – momentas, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo bei akcininko pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad visais atvejais įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

24Iš civilinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2015 m. įmonė tapo nemoki, kai įmonė tapo nepajėgi padengti skolinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad atsakovų argumentus, jog atsakovės aktyviais veiksmais ėmėsi skolą sumažinti, tačiau dėl jiems nežinomų priežasčių Valstybinė mokesčių inspekcija inicijavo bankroto bylos iškėlimą, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, vadinasi, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas laikytinas pagrįstu.

25Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės komercinės veiklos, taip pat prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su jau esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2013). Nagrinėjamu atveju aktuali byloje esančiuose dokumentuose užfiksuota aplinkybė, kad nuo 2015 metų UAB „Jontėja“ balanse fiksuoti didžiausi įsipareigojimai valstybės biudžetui. Nurodyti bylos duomenys, vertinant juos kartu su teismų praktikoje vyraujančia pozicija, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Kita vertus, teismo nuomone, turimi įsiskolinimai kiekvienais metais negalėjo būti laiku grąžinami, o jų apimtis ženkliai nemažėjo (pavyzdžiui, nebuvo grąžinta iš esmės visa skola valstybei) todėl šioje byloje daroma prielaidą, kad atsakovams buvo žinoma apie įmonės padėtį, todėl šie turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą.

26CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Juridinio asmens valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, įstatymas numato pareigą atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

27Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad tokiais veiksmais, netinkamai valdydami įmonę (būdami jos akcininku ir (ar) vadovu ir turėdami realią galimybę veikti įmonės sudaromus sandorius ir jų vykdymą) atsakovai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko įmonei ir jos bankroto administratoriui padaryta žala. Tiek pirmoji vadovė (kurios vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo rimtų mokumo problemų), tiek ir naujoji vadovė L. P., pradėjusi įmonei vadovauti 2016 m. pradžioje, turėjo pareigą būti detaliai susipažinę su įmonės turtine padėtimi ir operatyviai spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant nepagrįstai didelei skolai, kurios įmonė jau antrus metus iš eilės neišgali sumokėti. Įmonės akcininkui taip pat buvo įstatyminė pareiga (2015 m.) aktyviai domėtis įmonės finansine padėtimi, todėl atsakovų nesutikimo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys teismų praktikai bylose dėl žalos priteisimo bei juridinių asmens dalyvių kaltės preziumavimui.

28Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovams kaip įmonės akcininkams (D. C.) ir L. P. bei V. C. (kaip įmonės vadovėms) buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, jie nesirūpindami savalaikiu bankroto bylos iškėlimu akivaizdžiai pažeidė bendrovės kreditorių interesus, todėl teismas daro išvadą, kad pagal sprendime išdėstytą teismų praktiką bei išanalizuotą bylos medžiagą yra pagrindas priteisti bankroto administratoriaus prašomą žalos atlyginimą solidariai.

29Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30Kiti reikalavimai

31Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 str., jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

34Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas todėl pastarosios ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų nėra atlyginamos.

35Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 1018 eurų žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

36Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai atsakovams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

37Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų yra priteistinos, kadangi viršija 3 Eur dydžio sumą. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 13,06 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 5,39 eurų iš kiekvieno atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

39Ieškovo BUAB „Jontėja“, juridinio asmens kodas 303186207, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Lasis“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bankrutuojančios įmonės naudai solidariai iš atsakovų V. C., a. k. ( - ) ir L. P., a. k. ( - ) 10174 EUR (dešimt tūkstančių vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10174 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40priteisti bankrutuojančios įmonės BUAB „Jontėja“, juridinio asmens kodas 303186207, naudai solidariai iš atsakovų V. C., a. k. ( - ) L. P., a. k. ( - ) ir D. C., a. k. ( - ) 42711,55 EUR (keturiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai vienuolika eurų 55 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 42711,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Priteisti iš atsakovų V. C., a. k. ( - ) L. P., a. k. ( - ) ir D. C., a. k. ( - ) valstybės naudai lygiomis dalimis 1018 Eur (vienas tūkstantis aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 13,06 Eur (trylika eurų 6 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovai turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

42Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš... 3. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį... 5. Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovų atstovas su pareikštu... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai... 7. Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas,... 8. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK... 9. Akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali daryti įtaką bendrovės veiklai... 10. Teismų praktikoje pažymėta, kad akcininkai gali prarasti ribotos... 11. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 12. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 13. Atsižvelgiant į šalių atstovų pasisakymus, į byloje surinktą medžiagą... 14. Papildomai pasisakytina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis... 15. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai)... 16. Kita vertus, akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų... 17. Iš bylos medžiagos, išklausius šalių paaiškinimus matyti, kad atsakovai,... 18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje... 19. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui ir dalyviui taikymo... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jontėja“ bankroto byla iškelta... 21. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos pagrindinės valdymo organų... 22. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 23. Sprendžiant įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės dėl bankroto bylos... 24. Iš civilinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2015 m. įmonė tapo... 25. Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės nemokumo klausimas... 26. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys... 27. Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad tokiais veiksmais,... 28. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovams kaip... 29. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 30. Kiti reikalavimai... 31. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų... 35. Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai visiškai iš atsakovų lygiomis... 36. Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai atsakovams neatlyginamos jų patirtos... 37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų yra... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 39. Ieškovo BUAB „Jontėja“, juridinio asmens kodas 303186207, atstovaujamo... 40. priteisti bankrutuojančios įmonės BUAB „Jontėja“, juridinio asmens... 41. Priteisti iš atsakovų V. C., a. k. ( - ) L. P., a. k. ( - ) ir D. C., a. k. (... 42. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...