Byla 2A-768/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2022-601/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieškinį atsakovui J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 56, kurio pagrindu atsakovui J. K. buvo išmokėti 56 000 Lt, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ iš atsakovo J. K. 56 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. įmonės direktorius J. K. į įmonės (ieškovo) kasą įnešė 56 000 Lt piniginę garantiją, kuri turėtų būti vertinama kaip paskola įmonei. Ginčijamo 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. 56 pagrindu atsakovui tokia pinigų suma buvo grąžinta. Piniginės garantijos grąžinimas pagal kasos išlaidų orderį laikytinas sandoriu, kadangi jis sukėlė atitinkamas įstatymo reikalaujamas pasekmes, o tą patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-339/2006). Šio sandorio (pinigų išmokėjimo) ieškovas neprivalėjo sudaryti, sandoris pažeidė ieškovo kreditorių interesus, o abi sandorio šalys buvo nesąžiningos. Dėl ginčo sandorio akivaizdžiai sumažėjo ieškovo turtas, t. y. dalis turto perduota vienam iš kreditorių, suteikiant jam pirmenybę prieš kitus kreditorius. Sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktą, kadangi sandorio sudarymo metu atsakovas buvo ieškovo direktoriumi, o įmonės vienintele akcininke yra atsakovo motina. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas bankroto bylos ieškovui iškėlimo proceso metu (bankroto byla iškelta 2009 m. rugsėjo 30 d.), todėl nėra abejonių, kad ieškovas pinigų išmokėjimo metu buvo nemokus, turėjo nuolatinių finansinių sunkumų, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, apie šias aplinkybes neabejotinai turėjo žinoti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiu pagal 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 56 atliktą 56 000 Lt išmokėjimą atsakovui ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo J. K. ieškovui BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ 56 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas ieškovo direktoriumi, 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderiu Nr. PRS18 įnešė į įmonę 56 000 Lt sumą. 2009 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas A. P. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Teismas taip pat nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o 2009 m. rugsėjo 30 d. iškėlė bankroto bylą (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 5 d.). 2009 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, kaip įmonės (ieškovo), kurios vienintelė akcininkė yra atsakovo motina, direktorius, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 56 išsimokėjo sau 56 000 Lt, kuriuos buvo įnešęs į įmonę. Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansą ieškovas 2008 m. turėjo 3 126 Lt pelno, o 2009 m. įmonės nuostoliai siekė 906 765 Lt.

8Teismo nuomone, ieškovas, išmokėjęs atsakovui pinigus, kuriuos šis buvo įnešęs į įmonę, panaikino savo turėtą civilinę pareigą grąžinti pinigus. Taigi pinigų išmokėjimas sukėlė tam tikras teisines pasekmes, todėl toks ieškovo veiksmas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas (CK 1.63 str., 6.2 str.).

9Teismas sprendė, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu. Sandoris pažeidė kreditorių teises, nes 2009 m. rugsėjo 6 d. grąžinant (išmokant) atsakovui 56 000 Lt sumą, ieškovas buvo faktiškai nemokus ir turėjo labai didelių įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek kitiems juridiniams asmenims. Šią aplinkybę patvirtina: a) kreditoriaus A. P. 2009 m. gegužės 21 d. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau patvirtintas šio asmens 10 022,70 Lt finansinis reikalavimas; b) 2009 m. rugsėjo 30 d. iškelta ieškovui bankroto byla; c) 2009 m. lapkričio 30 d. įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, turėjo labai mažai turto (ilgalaikis turtas 68 807 Lt); d) atsakovo pateikti duomenys apie įmonės kreditorius 2009 m. lapkričio 5 d., nurodant 79 kreditorius, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti, o skolos dydis 470 805,03 Lt; e) administratoriaus pateikti duomenys apie bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus, iš kurių matyti, kad yra 83 kreditoriai, o ieškovo įsiskolinimą šiems kreditoriams sudaro 914 101,20 Lt. Teismo nuomone, toks atsakovo vienašalis savo reikalavimo patenkinimas (pinigų išmokėjimas sau) akivaizdžiai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

10Teismas nenustatė, kad ieškovas sandorį (išmokėti pinigus atsakovui) privalėjo sudaryti. Be to, ieškovas (skolininkas) buvo nesąžiningas, nes neabejotinai žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Teismo nuomone, byloje egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija, nes ieškovas (juridinis asmuo) išmokėjo pinigus atsakovui, kuris yra įmonės vadovas (CK 6.67 str. 1 d. 3 p.), be to, ieškovas išmokėjo pinigus atsakovui, kurio motina yra vienintelė įmonės akcininkė (CK 6.67 str. 1 d. 6 p.).

11Teismas atkreipė dėmesį, kad praleistas ieškinio padavimo senaties terminas yra atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi.

12Nustatęs šias pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį pripažino negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 56 atliktą 56 000 Lt išmokėjimą atsakovui, kaip vienašalį sandorį, taikė restituciją, taip pat priteisė procesines palūkanas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas atsakovui negalėjo būti tenkintas. Be to, ieškinio patenkinimas prieštaravo bylos nagrinėjimo metu nustatytam faktinių aplinkybių visetui, o tai reiškia CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, 2008 m. kovo 21 d. suteikė ieškovui garantiją savo asmeninėmis lėšomis už 56 000 Lt sumą. Garantija buvo suteikta siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo finansinių prievolių įvykdymą prieš lizingo bendrovę ieškovui įsigyjant statybinę techniką. Tai, kad atsakovas savo garantiją realiai įvykdė, patvirtina 2008 m. kovo 26 d. pavedimas, kuriuo į ieškovo kasą pervesta 56 000 Lt. Taigi atsakovas vienašališkai įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei šia suma tuo atveju, jeigu ieškovas netinkamai vykdys savo įsipareigojimus dėl sunkiosios statybinės technikos išpirkimo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas 2008 m. kovo 21 d. sudarė vienašalį sandorį ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovų buvo pripažinta. Atsakovas prievolę už ieškovą prieš lizingo bendrovę dėl sunkiosios statybinės technikos įgijimo išperkamosios nuomos būdu įvykdė tinkamai, nes lizingo bendrovė statybos techniką yra perdavusi ieškovui nuosavybėn. Tokiu būdu ieškovo pareigą atsiskaityti su atsakovu pagal šio išduotą garantiją jau numatė įstatymas, suteikęs atsakovui atgręžtinio reikalavimo teisę į garantijos sumą iš ieškovo ir jokios ieškovo pasirinkimo laisvės dėl minėtos pareigos įstatymas nenumatė (CK 6.90 str. 3 d.). Dėl to lėšų išmokėjimas laikytinas iš atsakovo vienašalio sandorio kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, kurioms netaikytinas savarankiško sandorio teisinis statusas pagal CK 1.63 straipsnio reikalavimus. Taigi ieškovas neturėjo teisės 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykusio pinigų išmokėjimo fakto ginčyti pagal sandorio nuginčijimo taisykles. Teismas pripažinęs 2009 m. rugsėjo 6 d. atlikto 56 000 Lt išmokėjimo atsakovui faktą vienašaliu sandoriu, kuris gali būti ginčijamas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių sampratą ir jų nuginčijimo taisykles (CK 1.63 str., 1.78 - 1.96 str.).
  3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą. Byloje neįrodyta kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Ieškovo atstovai teismo posėdžių metu negalėjo įvardyti, kokių konkrečiai kreditorių vardu buvo pareikštas actio Pauliana ieškinys ir kokių kreditorių turtinės teisės buvo pažeistos ginčijamu sandoriu. Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas turėjo didelių įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek kitiems juridiniams asmenims, nes ieškovo finansinės apskaitos dokumentai finansinės veiklos rezultatus fiksavo 2009 m. lapkričio 30 d. Teismas ieškovo mokumo būklės 2009 m. rugsėjo 6 d. apskritai netyrė. Aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 25 d. buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pati savaime nepatvirtina ieškovo nemokumo, be to, 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas jau buvo atsiskaitęs su bankroto bylą inicijavusiu kreditoriumi ir nebuvo teisinių prielaidų ieškovui kelti bankroto bylą. 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu ir šios pareigos vykdymas niekaip negalėjo būti ribojamas. Be to, ieškovo pareigą atsiskaityti su atsakovu pagal suteiktą garantiją numatė įstatymas. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmams taikė nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 3, 6 punktuose, nes šie punktai taikytini dvišaliams arba daugiašaliams sandoriams.

14Ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankroto administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 56 000 Lt įmokėjimo į įmonės kasą paskirtis buvo ne įsipareigoti atsakyti kitam asmeniui ? įmonės kreditoriui, o užtikrinti, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų. Tokia aplinkybė liudija faktą, kad įmokėta 56 000 Lt suma laikytina paskola (CK 6.870 str.), t. y. atsakovas paskolino ieškovui 56 000 Lt sumą, kurią 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. 56 pagrindu susigrąžino. Kadangi garantijos (paskolos) grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, paskolos (garantijos) sumą ieškovas turėtų grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai atsakovas pareikštų reikalavimą grąžinti 56 000 Lt (CK 6.873 str. 2 d.). Duomenų, kad atsakovas po garantijos (paskolos) suteikimo būtų kreipęsis į ieškovą dėl 56 000 Lt grąžinimo, nėra. Tai reiškia, jog 2009 m. rugsėjo 6 d. atsakovas netgi neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovą, o ieškovas neturėjo vykdytinos pareigos grąžinti suteiktą garantiją (paskolą). Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas išmokėjo atsakovui pinigus, kuriuos šis buvo įnešęs į įmonę, tokiu būdu panaikindamas turėtą civilinę pareigą grąžinti pinigus, t. y. pinigų išmokėjimas sukėlė tam tikras teisines pasekmes, todėl toks ieškovo veiksmas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas (CK 1.63 str., 6.2 str.). Be to, teismas išsamiai aptarė ir konkrečiai nurodė, kokiu būdu ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Suteikdamas įmonei paskolą (sumokėdamas garantijos sumą), atsakovas įgijo teisę iš ieškovo reikalauti grąžinti paskolos sumą (garantiją), tačiau šiuo atveju ieškovas neturėjo privalomos (imperatyvios) pareigos atsakovui 2009 m. rugsėjo 6 d. grąžinti paskolos sumą (garantiją). 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 56 atsakovas pasirašė ir kaip mokėtojo atstovas (ieškovo direktorius), ir kaip ieškovo kasininkas, ir kaip pinigų gavėjas. Būdamas ieškovo direktoriumi ir žinodamas sunkią įmonės finansinę padėtį atsakovas pats sau nesąžiningai išsimokėjo 56 000 Lt, kurie galėjo ir turėjo būti skirti visų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas (pinigai išmokėti) bankroto bylos ieškovui inicijavimo metu. Bankroto byla ieškovui iškelta 2009 m. rugsėjo 30 d., todėl nėra abejonių, jog pinigų išmokėjimo metu ieškovas buvo nemokus, turėjo nuolatinių finansinių sunkumų, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, apie tai žinojo. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pinigų išmokėjimas yra neteisėtas ir dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Atsakovas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą motyvuoja tuo, jog skundas buvo surašytas pagal CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę, t. y. skundo argumentus išdėstant glausta forma. Dėl to, apelianto nuomone, ginčo esmė, atsižvelgiant į ginčo specifiką ir byloje egzistuojantį viešąjį interesą, bus tinkamiau atskleista bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą akcentuoja, kad apeliantas nenurodo naujų faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, neprašo apklausti liudytojų, nepateikia naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bus geriau atskleista bylos esmė.

16Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

17Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundų argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunduose nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18Byloje ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 56 įformintą 56 000 Lt piniginės sumos išmokėjimą atsakovui.

19Apeliantas pirmiausia teigia, kad lėšų išmokėjimas laikytinas teisine pasekme, kilusia iš atsakovo anksčiau sudaryto vienašalio sandorio, kuriai netaikytinas savarankiško sandorio teisinis statusas pagal CK 1.63 straipsnio reikalavimus. Tai esą lemia, kad ieškovas negali 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykusio 56 000 Lt išmokėjimo fakto ginčyti pagal sandorio nuginčijimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

20Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. kovo 26 d. ieškovo kasoje iš atsakovo priimta 56 000 Lt suma (1t., 11 b. l.). Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad ūkinės operacijos turinys yra „Gautos piniginės garantijos“. Į bylą taip pat pateiktas atsakovo 2008 m. kovo 21 d. surašytas garantijos raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja suteikti ieškovui 56 000 Lt finansinę garantiją, siekiant užtikrinti ieškovo prievoles, kylančias iš pasirašytų sutarčių dėl statybinės technikos įsigijimo (1 t., 120 b. l.). Garantija yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu to kreditoriaus skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garantija savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą kreditoriui, jei jis savo reikalavimą garantui pareikš laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkciją.

21Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo (lizingo gavėjo), lizingo bendrovės (pirkėjo ir lizingo davėjo) ir pardavėjo dėl vikšrinio buldozerio pirkimo-pardavimo bei perdavimo lizingo gavėjui buvo sudaryta 2008 m. kovo 21 d. (1 t., 121 b. l.). Atsakovas į ieškovo kasą įnešė 56 000 Lt sumą grynaisiais pinigais 2008 m. kovo 26 d. Kaip jau minėta, garantija yra vienašalis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą kreditoriui, jei jis savo reikalavimą garantui pareikš laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Šiuo gi atveju lėšos buvo įneštos į ieškovo kasą praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, jog tuo laikotarpiu kreditorius jokių reikalavimų atsakovui, kaip garantui, dar negalėjo būti pareiškęs (duomenų apie tai, kad lizingo bendrovė būtų reiškusi kokius nors iš garantijos kylančius reikalavimus atsakovui, byloje nėra). Be to, prievolę už skolininką garantas turėtų įvykdyti kreditoriui, o ne suteikdamas lėšas skolininkui. Dėl šių aplinkybių teigti, kad 2008 m. kovo 26 d. atsakovo įnešta į ieškovo kasą 56 000 Lt suma buvo garantija (kaip ji apibūdinama pagal CK 6.90 str. pateiktą sampratą), nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtinas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytas teiginys, jog įnešdamas pinigus į ieškovo kasą atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekė užtikrinti, kad įmonėje būtų apyvartinių lėšų, kuriomis būtų galima vykdyti įmonės finansines prievoles, tarp jų ir pagal lizingo sutartį.

22Šiuo atveju 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykdytas grynųjų pinigų iš įmonės kasos išmokėjimas, įformintas kasos išlaidų orderiu (1 t., 12 b. l.), teisėjų kolegijos vertinimu, yra vienašalis sandoris, kurio metu orderį išduodantis asmuo išreiškė savo valią išmokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas ar panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1-3 d.). Kadangi kasos išlaidų orderiai yra griežtos atskaitomybės finansiniai dokumentai, kurie patvirtina ūkinę operaciją ir kuriais remiantis atliekama bendrovės finansinė apskaita, apskaitomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šiuo dokumentu įforminto piniginio mokėjimo pripažinimo negaliojančiu pagal actio Pauliana sąlygas.

23Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

24Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

25Apelianto nuomone, teismo sprendime klaidingai konstatuota, jog egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, nes byloje neįrodyta kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, nėra aišku, kokių kreditorių turtinės teisės buvo pažeistos ginčijamu sandoriu.

26Kreditorius turi reikalavimo teisę nuo prievolės atsiradimo iki jos pasibaigimo, taigi jis gali naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Byloje nustatyta, kad dar 2009 m. gegužės 25 d. ieškovo kreditorius ? įmonės darbuotojas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Kreditoriaus pareiškimas teisme buvo priimtas 2009 m. liepos 30 d. (1 t., 99-100 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla konstatavus įmonės nemokumą (1 t., 8 b. l.), 2009 m. lapkričio 5 d. duomenimis ieškovo kreditorių, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, reikalavimai ieškovui sudarė 470 805,03 Lt (1 t., 65-68 b. l.). Bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai už 914 101,20 Lt sumą (1 t., 69-71 b. l.), tarp kurių yra ir pirmos eilės kreditorių – darbuotojų (1 t., 114-116 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. rugsėjo 6 d., o jau 2009 m. rugsėjo 30 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla konstatavus įmonės nemokumą, kad pagal 2009 m. lapkričio 5 d. kreditorių sąrašą ieškovas turėjo kreditorių, kurių reikalavimų suma sudarė 470 805,03 Lt, daro išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieškovo kreditorių, turėjusių vykdytinas reikalavimo teises. Tą, beje, liudija ir ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių interesams ginti bankroto administratorius pareiškė actio Pauliana ieškinį šioje byloje.

27Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas buvo faktiškai nemokus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad vos po trijų savaičių nuo ginčijamo sandorio sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo, paneigia šį apelianto skundo teiginį. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad iškeldamas bankroto bylą teismas rėmėsi ieškovo 2008 m. balanso duomenimis, pagal kurį 2008 m. įmonė turėjo turto už 2 081 554 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 982 159 Lt (1 t., 9-10 b. l.), o pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansą 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu ieškovo turtą sudarė 107 642 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ? 915 012 Lt (1 t., 61-52 b. l.). Šie duomenys patvirtina, jog ieškovo finansinė padėtis nuo 2008 m. (šio laikotarpio duomenys jau sudarė pagrįstas prielaidas konstatuoti ieškovo nemokumą ir kelti bankroto bylą) iki 2009 m. pabaigos tik blogėjo, todėl teigti, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas buvo moki įmonė ir neturėjo kreditorių, kurių reikalavimai būtų vykdytini, nėra pagrindo. Akivaizdu, jog atsakovo, kaip įmonės vadovo, pinigų sau išsimokėjimas pažeidė ieškovo kreditorių teisę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, o atsakovas jų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

28Byloje paneigus apelianto teiginius, jog 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderiu 56 000 Lt suma buvo ieškovui suteikta kaip atsakovo garantija, atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui pareigą atsiskaityti pagal suteiktą garantiją numatė įstatymas, t. y. CK 6.90 straipsnio 3 dalies nuostatos. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas įvykdė prievolę už skolininką (ieškovą) ir kad atsakovas, kaip garantas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką. Kiti argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įrodymų apie privalomumą išmokėti pinigus atsakovui nebuvimo, skunde nenurodyti.

29Kadangi apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

30Ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ pateikė prašymą priteisti 1 482,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo mokėjimą patvirtinančius įrodymus (2 t., 15-17 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetant, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93, 98 str.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ (juridinio asmens kodas: 300141993) iš atsakovo J. K. (asmens kodas: ( - ) 1 482,25 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus ir dvidešimt penkis centus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ kreipėsi į... 5. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. įmonės direktorius J. K. į... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas ieškovo direktoriumi, 2008 m. kovo... 8. Teismo nuomone, ieškovas, išmokėjęs atsakovui pinigus, kuriuos šis buvo... 9. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio sąlygos pripažinti... 10. Teismas nenustatė, kad ieškovas sandorį (išmokėti pinigus atsakovui)... 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad praleistas ieškinio padavimo senaties terminas... 12. Nustatęs šias pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas pagal CK 6.66... 13. Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 14. Ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankroto... 15. Atsakovas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 16. Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio... 17. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 18. Byloje ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos... 19. Apeliantas pirmiausia teigia, kad lėšų išmokėjimas laikytinas teisine... 20. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. kovo 26 d. ieškovo kasoje iš... 21. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo... 22. Šiuo atveju 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykdytas grynųjų pinigų iš įmonės... 23. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 24. Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę... 25. Apelianto nuomone, teismo sprendime klaidingai konstatuota, jog egzistuoja... 26. Kreditorius turi reikalavimo teisę nuo prievolės atsiradimo iki jos... 27. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 6 d.... 28. Byloje paneigus apelianto teiginius, jog 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų... 29. Kadangi apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti... 30. Ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ pateikė... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pabaltijo...