Byla e2A-541-381/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir akcinė bendrovė „KREKENAVOS AGROFIRMA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6173-345/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir akcinė bendrovė „KREKENAVOS AGROFIRMA“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PONTEM“ (toliau – ir UAB „PONTEM“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdomame viešajame pirkime „Maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas“ (toliau – ir Viešasis pirkimas): 1) sprendimą pripažinti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš uždarosios akcinės bendrovės „SANITEX“ (toliau – ir UAB „SANITEX“), akcinės bendrovės „KREKENAVOS AGROFIRMA“ (toliau – ir AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“) bei SIA „SANITEX“ (toliau – ir Ūkio subjektų grupė), kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams; 2) perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria viešojo pirkimo objekto I dalies („Mėsa, paukštiena, kiaušiniai“) ir III dalies („Žuvis“) laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikianti Ūkio subjektų grupė, taip pat perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria tiekėjo UAB „PONTEM“ pasiūlymas, pateiktas pirkimo objekto V daliai („Vaisiai, daržovės, uogos, sultys ir bulvės“) atmestas dėl per didelės pasiūlymo kainos; 3) pripažinti, kad tiekėjo UAB „PONTEM“ pasiūlymas, pateiktas pirkimo objekto V daliai („Vaisiai, daržovės, uogos, sultys ir bulvės“) nėra per didelės kainos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos vykdomame Viešajame pirkime, 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu perkančioji organizacija pripažino, kad ieškovės kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei nurodė, kad ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto I, II, III ir IV dalims yra daugiau kaip 30 procentų mažesnė, nei suplanuota šiam pirkimui lėšų suma, todėl laikoma neįprastai maža. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai įrodymus, pagrindžiančius kainos pagrįstumą, kuriuos perkančioji organizacija priėmė bei laikė tinkamais. Ieškovė perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo informuota, kad UAB „PONTEM“ pasiūlymas paskelbtas laimėjusiu pirkimo objekto II ir IV dalyse, pirkimo objekto I ir III dalyse laimėjusiu pirkimą pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikianti Ūkio subjektų grupė, ieškovės pasiūlymas dėl pirkimo objekto V dalies – atmestas dėl per didelės pasiūlymo kainos. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais dėl ūkio subjektų grupės pripažinimo laimėjusia pirkimo objekto I ir III dalyse ir ieškovės pasiūlymo atmetimo pirkimo objekto V dalyje, pateikė pretenziją, kurią perkančioji organizacija atmetė. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pretenzijos atmetimo, ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pretenziją bei pretenzijoje ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

6Ieškovės teigimu, Ūkio subjektų grupės dalyvės UAB „SANITEX“ pateiktas 2014 m. sausio 28 d. sertifikatas Nr. SRS 14/002, išduotas UAB „Sistemų registras“, nėra tinkamas ūkio subjektų grupės kvalifikacijai pagrįsti, nes UAB „Sistemų registras“ nebuvo ir nėra akredituota sertifikuoti kokybės vadybos maisto tvarkymo srityje bei yra akredituota kokybės vadybos sistemų sertifikavimui pagal LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus tik statybų sektoriuje ir tik nuo 2015 m. birželio 10 d. Viešojo pirkimo atveju tiekėjai, siekdami įrodyti savo atitiktį pirkimo sąlygų 11.11. punkto reikalavimui, galėjo pateikti tik akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą arba lygiavertį dokumentą, todėl Ūkio subjektų grupė, nepateikusi tokio sertifikato, neatitiko pirkimo sąlygų 11.11 punkto reikalavimų. Perkančiosios organizacijos argumentai, kad sertifikavimo įstaigos akreditacija šiuo atveju nesvarbi, nes akreditacija atitikties vertinimo veikloje nėra privaloma, nepagrįsti, nes pirkimo sąlygose toks reikalavimas nebuvo nustatytas, be to, neakredituotos įstaigos išduotas sertifikatas nėra lygiavertis išduotam akredituotos įstaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-934/2011).

7Ūkio subjektų grupės dalyvės SIA „SANITEX“ ir AB „Krekenavos agrofirma“ neatitinka pirkimo sąlygų 11.8. – 11.12. punktų reikalavimų. Pagal pirkimo sąlygas ir atitinkamų reikalavimų prigimtį, paskirtį ir esmę, visi jungtinės veiklos dalyviai savo dalį jungtinėje veikloje vykdant pirkimo sutartį, t. y. tiekiant prekes, turi vykdyti laikydamiesi kokybės vadybos standartų reikalavimų, nustatytų pirkimo sąlygų 11.11 punkte, atitinkamai šiuos kvalifikacijos reikalavimus privalėjo atitikti ir tai patvirtinančius dokumentus privalėjo pateikti visi jungtinės veiklos dalyviai, kurie vykdydami pirkimo sutartį, vienaip ar kitaip dalyvaus maisto produktų tiekimo grandinėje. Perkančioji organizacija, ūkio subjektų grupės pasiūlymo vertinimo metu nesiaiškindama, kuris iš ūkio subjektų vykdys sutartį bei privalės turėti sertifikatą, pažeidė VPĮ nuostatas. Ieškovės manymu, Ūkio subjektų grupėje mėsos tiekėju bus AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“, kuri neturi nė vieno sertifikato, nurodyto pirkimo sąlygų 11.11 ir 11.12 punktuose, taip pat kuri nepateikė pirkimo sąlygų 11.8 – 11.10 punktuose nurodytų dokumentų. Analogiška situacija taikytina ir ūkio subjektų grupės dalyvės SIA „SANITEX“ atžvilgiu. Visi ūkio subjektų grupės dalyviai yra tiekėjai, kurių atsakomybė prieš pirkėją pagal pirkimo sutartį yra solidari, todėl jei bent vienas iš narių negalės vykdyti savo įsipareigojimų, tai likusių narių atsakomybė yra solidari, dėl ko visų kvalifikacija turėjo būti tikrinama pagal kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo patikrinamas tiekėjų narių pajėgumas. Ieškovės manymu, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jos pasiūlymą dėl pirkimo objekto V dalies, nepagrįstas, nes ieškovės ir Ūkio subjektų grupės pasiūlymų kainos visoms pirkimo objekto dalims yra panašios, Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kainos tam tikroms pirkimo dalims buvo mažesnės, nei ieškovės pasiūlytos, todėl tiek ieškovės, tiek ūkio subjektų grupės pasiūlymų kainos yra konkurencingos ir atitinka rinkos kainas. Be to, pirkimo sąlygose nėra numatyta, kokia pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai yra per didelė bei nėra priimtina, todėl nesant šių duomenų perkančiajai organizacijai sudaroma galimybė jai per didelę pasiūlymo kainą keisti, priklausomai nuo tiekėjo, kurio pasiūlymas vertintinas.

8Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija, įvertinusi pirkimo pobūdį, pirkimo sąlygų 11.11. punkte numatė reikalavimą tiekėjams turėti kokybės vadybos sistemą maisto produktų tiekimo srityje. Atitikimą šiam pirkimo sąlygų reikalavimui tiekėjai galėjo pagrįsti pateikdami bet kurį kokybės vadybos LST EN ISO 9001, LST EN ISO 9002, LST EN ISO 9003 (toliau – ir ISO) standartų sertifikatą arba lygiavertį dokumentą, kuris neprivalėjo būti išduotas akredituotos sertifikavimo įstaigos. Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas reikalavimas pirkimo dalyviui, įrodinėjant savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 11.11 punkto reikalavimui, pateikti akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą kokybės vadybos standartų (arba lygiaverčių) sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje padarytais išaiškinimais, kad tai, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai numatytas pirkimo sąlygose, neatleidžia pirkimo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą, teisės aktuose nustatytą, licenciją. Minėta kasacinio teismo taisyklė taikoma tais atvejais, kai tiekėjai, sudarydami viešojo pirkimo sutartį, privalo įsigyti teisę verstis atitinkama veikla. Šiuo atveju joks teisės aktas nenumato imperatyvo, kad subjektas, siekiantis užsiimti maisto prekių tiekimu, gautų akredituotos sertifikavimo įstaigos ISO kokybės vadybos standartų sertifikatą. Juo labiau, joks teisės aktas nenumato imperatyvo, kad kokybės vadybos sistemą maisto tiekimo srityje sertifikuotų tik šioje srityje akredituotos įstaigos. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo (toliau - Atitikties įvertinimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad nereglamentuojamoje veiklos srityje atitikties įvertinimą gali atlikti tiek akredituotos, tiek neakredituotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos. Akreditacijos nebuvimas nereiškia, kad tokia sertifikavimo įstaiga yra nepatikima, neakredituotos įstaigos sertifikatas suteikia nepriklausomą kompetencijos patvirtinimą. Neturi jokios reikšmės ieškovės argumentai, kad neakredituotos sertifikavimo įmonės išduoti sertifikatai negali būti prilyginami akredituotos įstaigos išduotiems, kadangi pagal pirkimo sąlygas tiekėjai atitiktį galėjo grįsti abiejų rūšių sertifikatais.

9Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad Ūkio subjekto grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 11.8. - 11.12. punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 11 punkte numatytas reikalavimas tiekėjui atitikti visus 11 punkte išvardintus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Pirkimo sąlygų 13 punkte numatyta išlyga, numatanti, kad jei pasiūlymą pateikia ūkio subjekto grupė, šių pirkimo sąlygų 11.1. - 11.4. ir 11.7. punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių pirkimo sąlygų 11.5., 11.6. ir 11.13. punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, 11.8. - 11.12 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – turi atitiktį tas ūkio subjektų grupės narys, kuris tieks prekes. Ūkio subjektų grupė kartu su pasiūlymu pateikė 2015 m. vasario 24 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios 5.4. punkte buvo sulygta, kad UAB „SANITEX“ vykdys visų maisto produktų prekių tiekimą, todėl nepagrįsti ieškinio argumentai, jog perkančioji organizacija nepatikrino Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos ir neįsitikino, kuris Ūkio subjektų grupės dalyvis teiks prekes. UAB „SANITEX“ pateikė kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, todėl nėra pagrindo abejoti jos kvalifikacija. Be to, ieškovė nepagrįstai sąvoką „prekių tiekimas“ aiškina plečiamai, kaip reiškiančią bet kokių veiksmų prekių tiekimo grandinėje atlikimą, o visus Ūkio subjektų grupės dalyvius laiko tiekiančiais prekes. Toks ieškovės pirkimo sąlygų 13 punkto interpretavimas yra iš esmės ydingas, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoms diferencijuoti minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti. Ieškovė, teigdama, kad tiekėju bus ir AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“, turi pagrįsti savo teiginius objektyviais faktais, įrodančiais, jog UAB „SANITEX“ negalės būti vieninteliu prekių tiekėju. Pagal tokį ieškovės aiškinimą, pirkimo sąlygų 13 punkte nustatytas reikalavimas dalyviui, kuris tieks prekes, prarastų savo prasmę.

10Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „PONTEM“ pasiūlymą V daliai dėl tariamai per didelės pasiūlymo kainos taip pat nepagrįsti. Teisės aktai nenustato reikalavimo perkančiajai organizacijai atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą. Kokia kaina yra per didelė, nepriimtina perkančiajai organizacijai, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į savo poreikius bei finansines galimybes. Šiuo atveju tiek ieškovės, tiek Ūkio subjektų grupės pasiūlytos kainos pirkimo objekto V daliai buvo didesnės, nei perkančiosios organizacijos suplanuotas preliminarus biudžetas šiai pirkimo daliai, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę nuspręsti, jog šių tiekėjų siūlomos kainos jai yra nepriimtinos ir tuo pagrindu atmesti tiekėjų pasiūlymus. Šiuo metu Viešasis pirkimas dėl pirkimo objekto V dalies yra pasibaigęs, pirkimo sutartis su tiekėju nebus sudaroma, todėl atsakovė turi teisę iš naujo skelbti šių maisto produktų pirkimą, dėl ko atsakovė nesuinteresuota atskleisti šiai pirkimo daliai skirtos lėšų sumos.

11Tretieji asmenys UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės argumentai, jog trečiųjų asmenų pasiūlymas pirkimo objekto I ir III dalims turėjo būti atmestas, nes neatitinka pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, nepagrįsti, nes pirkimo sąlygose nebuvo numatyta reikalavimo, kad sertifikatas turi būti išduotas akredituotos įstaigos. Tai, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, laikėsi VPĮ nuostatų, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. spalio 21 d. išvada, kurioje konstatuota, jog perkančioji organizacija tinkamai įvertino trečiojo asmens kvalifikaciją ir teisėtai ją pripažino atitinkančia pirkimo sąlygų 11.11 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Ūkio subjektų grupės parneriai pagal jungtinės veiklos sutartį suderino ir nusprendė atitinkamai pasidalinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo dalis, trečiasis asmuo UAB „SANITEX“ įsipareigojo vykdyti tiekimo paslaugas, todėl, remiantis pirkimo sąlygų 13 punkto reikalavimu, tik jam, kaip maisto produktų faktiniam tiekėjui, keliamas pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas. UAB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ įsipareigojo vykdyti maisto produktų gamybą, todėl kokybės vadybos standartas jai netaikomas.

12Ieškovės argumentai, kad mažesnė kaina pirkimo objekto I - IV dalims automatiškai suponuoja išvadą, jog kaina pirkimo objekto V daliai taip pat yra tinkama, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes kainos atskirose pirkimo objekto dalyse yra vertinamos individualiai. Perkančioji organizacija neprivalo pirkimo sąlygose tiesiogiai įtvirtinti maksimalios, jai priimtinos pasiūlymų kainos.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas nurodė, kad VPĮ konkrečiai nenumatyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija būtų užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

16Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų 11.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti kokybės vadybos sistemą maisto produktų tiekimo srityje ir šiai kvalifikacijai pagrįsti tiekėjas turi pateikti bet kurį kokybės LST EN ISO 9001, LST EN ISO 9002, LST EN ISO 9003 standartų (arba lygiaverčių) sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Šiam reikalavimui pagrįsti Ūkio subjektų grupė pateikė UAB „Sistemų registras“ 2014 m. sausio 28 d. UAB „SANITEX“ išduotą sertifikatą, kuriuo patvirtinama, jog kokybės vadybos sistema, sukurta, įdiegta ir palaikoma UAB „SANITEX“, atitinka standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus, sertifikavimo sritys: didmeninė prekyba (valstybės viešasis sektorius).

17Teismas nurodė, kad VPĮ 37 straipsnio 1 dalis numato perkančiosios organizacijos teisę reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi E. S. teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 Dėl Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 20.4 punktas be kita ko nurodo, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų nustatyti, kokie sertifikatai bei kiti kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai turėtų būti pateikti.

18Teismas, remdamasis nurodytomis VPĮ nuostatomis bei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, padarė išvadą, kad pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 11.11 punktą tiekėjai neprivalėjo pateikti akredituotos įstaigos išduotą sertifikatą, o nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti pakankamu įrodymu laikytinas akredituotų ir neakredituotų sertifikavimo įstaigų išduotas kokybės vadybos ISO standartų sertifikatas arba lygiaverčio standarto sertifikatas arba lygiavertis dokumentas. Tokiu būdu Ūkio subjektų grupei pateikus UAB „SANITEX“ sertifikatą, išduotą UAB „Sistemų registras“, perkančioji organizacija pagrįstai jį laikė tinkamu ir priėmė jo turimai kvalifikacijai pagal pirkimo sąlygų 11.11 punktą pagrįsti, nepažeisdama VPĮ 37 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Rekomendacijų 20.4 punkto nuostatų.

19Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Nacionalinis akreditacijos biuras įvertina ir akredituoja sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, išduoda akreditavimo pažymėjimus, o neakredituotos įstaigos išduotas sertifikatas nėra lygiavertis dokumentas akredituotos įstaigos išduotam sertifikatui. Teismas, remdamasis Atitikties įvertinimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkto, 4 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 11.11 punkte nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti kokybės vadybos sistemą patenka į nereglamentuojamą veiklos sritį, kurioje atitikties įvertinimą turi teisę atlikti ir neakredituotos įstaigos, dėl ko trečiojo asmens UAB „SANITEX“ pateiktas sertifikatas laikytas tinkamu, neleidžiančiu abejoti Ūkio subjektų grupės atitikimu pirkimo sąlygų 11.11 punkto kvalifikaciniam reikalavimui.

20Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Ūkio subjektų grupės dalyviai vienaip ar kitaip dalyvaus maisto produktų tiekimo grandinėje, todėl visi Ūkio subjektų grupės dalyviai turi atitikti pirkimo sąlygų 11.11 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 13 punkte numatyta, kad, jei pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, 11.1. – 11.4. ir 11.7. punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti kiekvienas iš partnerių atskirai, o 11.5., 11.6., 11.13. punktuose nurodytus reikalavimus – atskirai arba bendrai, kai tuo tarpu 11.8. – 11.12. punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti tas ūkio subjektų grupės narys, kuris tieks prekes. Teismas, įvertinęs tai, kad Ūkio subjektų grupė jungtinės veiklos sutartyje sutarė pasidalinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo dalis ir UAB „SANITEX“ įsipareigojo tiekti maisto produktus perkančiajai organizacijai, sprendė, jog ieškovės argumentai dėl visų Ūkio subjektų grupės narių atitikties pirkimo sąlygų 11.11 punkto reikalavimui yra nepagrįsti.

21Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2014 m. gruodžio 16 d. įvertinusi pateiktus pirkimo dokumentus, susijusius su ginčijamu Viešuoju pirkimu, neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. spalio 19 d. konstatavo, kad, įvertinus perkančiosios organizacijos veiksmus, susijusius su tiekėjų pasiūlymų vertinimu, bei CVP IS pateiktą informaciją, nenustatyta VPĮ pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirkimo rezultatams, todėl neprieštaravo pirkimo procedūroms. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog perkančioji organizacija tinkamai įvertino Ūkio subjektų grupės narių kvalifikaciją, kaip atitinkančią pirkimo sąlygas.

22Teismas, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei pirkimo sąlygų 50.4. punkto nuostatomis, konstatavo, kad perkančioji organizacija atskirai vertino pirkimo objektų dalių kainas ir kiekvienu atveju nustatinėjo kainos priimtinumą, todėl pirkimo objekto dalyse I, II, III ir IV tinkama kaina neįtakoja kainos pirkimo objekto V dalyje. Kokia kaina yra per didelė, nepriimtina perkančiajai organizacijai, sprendžia perkančioji organizacija, atsižvelgdama į savo poreikius bei finansines galimybes. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, planuodama viešąjį pirkimą, iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą; kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis); per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

23Teismas, įvertinęs, kad ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto V dalyje – 807 056,30 Eur, Ūkio subjektų grupės pasiūlyta kaina – 823 384,10 Eur, sprendė, jog tiekėjų pasiūlytos kainos viršijo perkančiosios organizacijos planuojamas lėšas, todėl perkančioji organizacija pagrįstai šių tiekėjų pasiūlymus atmetė.

24Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo Viešasis pirkimas V pirkimo objekto daliai yra pasibaigęs, perkančioji organizacija turi teisę iš naujo skelbti pirkimą dėl šios dalies, todėl šiai pirkimo daliai skirto preliminaraus biudžeto atskleidimas gali lemti aukštesnių kainų pasiūlymus, be to, ieškovės teisė teikti naują pasiūlymą nėra apribota.

25Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija Vilniaus miesto savivaldybės administracija VPĮ reikalavimų nepažeidė, jos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko jos priimtų sprendimų ieškinyje nurodytais pagrindais pripažinti neteisėtais ir naikinti nėra pagrindo.

26Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „SANITEX“ pateikė įrodymus, jog patyrė 3 627,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų specifiškumą, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodytus maksimalius užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, padarė išvadą, kad būtinos ir pagrįstos trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 3 000 Eur.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

28Ieškovė UAB „PONTEM“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai aiškino VPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismų praktikoje, aiškinant VPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikomasi pozicijos, kad ūkio subjektų jungtinė veikla viešųjų pirkimų kontekste reiškia, kad jungtinės veiklos dalyviai kartu vykdys viešojo pirkimo sutartį, todėl vieno jungtinės veiklos dalyvio turima kvalifikacija negali būti formaliai pridengiama kito jungtinės veiklos dalyvio, realiai vykdysiančio viešojo pirkimo sutartį, kvalifikacijos trūkumas. Nagrinėjamu atveju, pirkimo objektas yra prekių tiekimas, todėl tiekėjai jungtinės veiklos sutartyje turi nurodyti, kokia jų įsipareigojimų, susijusių su pirkimo objektu, dalis jiems tenka vykdant pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių tiekimą vykdys tik UAB „SANITEX“, o maisto produktus gamins kiti du Ūkio subjektų grupės dalyviai, paneigia jungtinės veiklos tikslą viešajame pirkime.

302. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygose nėra tiksliai apibrėžta, ar visi ūkio subjektų grupės partneriai kartu, ar bent vienas turi tenkinti pirkimo sąlygų 11.6. punkte nustatytą reikalavimą dėl patirties, todėl taikant šį kvalifikacinį reikalavimą būtina vadovautis papildomais kriterijais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, faktiškai pirkimo sutartį vykdys tik Ūkio subjektų grupės dalyvis UAB ‚SANITEX“, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl to, jog pasiūlymas buvo teikiamas Ūkio subjektų grupės tik tam, kad dirbtinai atitikti pirkimo sąlygas, nes vien UAB „SANITEX“ neatitiktų pirkimo sąlygų 11.6. punkto reikalavimo.

313. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gruodžio 16 d. išvadoje įvertinusi pateiktus pirkimo dokumentus, susijusius su ginčijamu Viešuoju pirkimu, neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras bei tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. spalio 19 d. išvadose konstatavo, kad įvertinus perkančiosios organizacijos veiksmus, susijusius su tiekėjų pasiūlymų vertinimu bei CVP IS pateikta informacija, nenustatyta VPĮ pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirkimo rezultatams. Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. spalio 19 d. išvada yra formali, iš jos turinio neaišku, kokia apimtimi buvo įvertintos pirkimo procedūros, kokių tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti, be to, ši institucija nėra kompetentinga įvertinti tiekėjų pateiktų sertifikatų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

324. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Ūkio subjekto grupės dalyvio UAB „SANITEX“ pateiktas sertifikatas yra tinkamas pripažinti Ūkio subjektų grupę atitinkančią pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Vadovaujantis Atitikties įvertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, Nacionalinis akreditacijos biuras įvertina ir akredituoja sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, išduoda akreditavimo pažymėjimus, atlieka akredituotų sertifikavimo ir kontrolės įstaigų veiklos priežiūrą. Taigi, akredituotos sertifikavimo įstaigos privalo teikti sertifikavimo paslaugas, laikydamasis tam tikros tvarkos, užtikrindamos reikiamą vertintojų kompetenciją. Tuo tarpu neakredituotos sertifikavimo įmonės gali išduoti sertifikatus, nesilaikant nustatytos tvarkos, ir atitinkamai sertifikuotos įmonės veikla gali neatitikti sertifikate nurodomo standarto reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad neakredituotos įstaigos išduotas sertifikatas nėra lygiavertis dokumentas akredituotos įstaigos išduotam sertifikatui.

335. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo sertifikato atitikties pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam reikalavimui, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje padarytais išaiškinimais, kad neakredituotas sertifikavimas a priori negali būti priimtinu įrodymu kvalifikacijai pagrįsti.

346. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir skundžiamame teismo sprendime nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo įrodyti, jog Viešajam pirkimui suplanuotas biudžetas galimai faktiškai mažesnis, nei ieškovės pasiūlyta kaina, todėl ieškovės pasiūlyta kaina objektyviai per didelė ir nepriimtina. Perkančioji organizacija, neatskleisdama duomenų apie suplanuotą biudžetą ginčo viešojo pirkimo objekto V daliai, pažeidžia skaidrumo principą bei ieškovės teisę pasinaudoti veiksminga gynyba.

35Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į UAB „PONTEM“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

361. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl Ūkio subjektų grupės neatitikties pirkimo sąlygų 11.8 – 11.12. punktuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei sprendė, kad šiuos reikalavimus turi atitikti tas Ūkio subjektų grupės narys, kuris tieks prekes, t. y. UAB „SANITEX“. Tuo tarpu apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Ūkio subjektų grupės dalyvavimas Viešajame pirkime reiškia tai, kad visi Ūkio subjektų grupės dalyviai vykdys pirkimo sutartį. Tokiais argumentais apeliantė iš esmės ginčija pirkimo sąlygų 13 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad pirkimo sąlygų 11.6 punkte numatytą reikalavimą turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi kartu.

372. Pirkimo sąlygų 11.11 punkte nebuvo numatytas reikalavimas tiekėjams pateikti akredituotos įstaigos išduotą sertifikatą arba kitą lygiavertį dokumentą, taip pat tokio reikalavimo nenumato įstatymas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės aiškinimu, jog nors tiesiogiai pirkimo sąlygose tai nebuvo numatyta, tačiau tiekėjai privalėjo pateikti būtent akredituotos įstaigos išduotą sertifikatą. Apeliacinio skundo argumentai, kad neakredituotos įstaigos išduotas sertifikatas negali būti prilyginamas akredituotos įstaigos išduotam sertifikatui, teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai.

383. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra prekių tiekimas. Pirkimo sutarties vykdymas apima platesnį spektrą tiekėjo įsipareigojimų ir nebūtinai visi Ūkio subjektų grupės dalyviai laikytini tiekiančiais prekes. Sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų 13, 18 ir 19 punktų reikalavimus, perkančioji organizacija, nustatydama, kad pasiūlymus gali teikti ūkio subjektų grupė, numatė, jog ne visi jos nariai bus laikomi tieksiančiais prekes, tačiau tie tiekėjai, kurie pagal jungtinėje veiklos sutartyje numatytą įsipareigojimų paskirstymą tieks prekes.

394. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl Ūkio subjektų grupės dalyvio UAB „SANITEX“ atitikties pirkimo sąlygų 11.6. punkte numatytam kvalifikaciniam reikalavimui turėti panašių sutarčių vykdymo patirties, kadangi atitiktis šiam kvalifikaciniam reikalavimui galėjo būti įrodinėjama tiek vieno iš ūkio subjektų grupės dalyvio turima patirtimi, tiek visų dalyvių turima patirtimi, nepriklausomai nuo prisiimamų prievolių apimties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2026/2012). Nagrinėjamu atveju, Ūkio subjektų grupės pasiūlymas atitiko šį pirkimo sąlygų reikalavimą.

405. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neištyrė ieškinio argumentų dėl perkančiosios organizacijos pareigos spręsti klausimą dėl biudžeto pirkimo objekto V daliai padidinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tiekėjų pasiūlymų kainos pirkimo objekto V daliai viršija perkančiosios organizacijos suplanuotą biudžetą, todėl perkančiajai organizacijai yra nepriimtinos. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija negalėjo spręsti klausimo dėl biudžeto padidinimo, nes pirkimo sąlygų 50.4. punkte imperatyviai buvo numatyta, kad pasiūlymas bus atmetamas, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, įgaliotojai organizacijai nepriimtinos kainos.

416. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. spalio 19 d. išvada, kurioje konstatuota, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi apeliantė jos neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, ši išvada yra galiojanti bei laikoma prima facie įrodymu nagrinėjamoje byloje.

42Tretieji asmenys UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Tretieji asmenys atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

431. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį nėra ribojama, kaip darbus turi paskirstyti jungtinės veiklos partneriai, bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija galėjo diferencijuoti, kokius reikalavimus turi atitikti jungtinės veiklos partneriai kartu, o kuriuos - atskirai kiekvienas partneris (pirkimo sąlygų 13 punktas).

442. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Ūkio subjektų grupės sudaryta jungtinės veiklos sutartis sudaryta dirbtinai, todėl šios grupės dalyvis UAB „SANITEX“ turi atitikti pirkimo sąlygų 11.6. punkte numatytą reikalavimą. Pirkimo sąlygų 13 punkte numatyta, kad šį pirkimo sąlygų reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris. Be to, apeliantė klausimą dėl jungtinės veiklos grupės atitikties pirkimo sąlygų 11.6. punkte nustatytam reikalavimui iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai turėtų būti nenagrinėjami (CPK 312 straipsnis, 4233 straipsnio 2 ir 3 dalys).

453. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teisinę reikšmę bei turinį (CPK 197 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į ankstesnius Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados abstraktumo yra nepagrįsti.

464. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino pirkimo sąlygų 11.11. punkto reikalavimą bei įvertino kokybės vadybos sertifikatų išdavimo tvarkos teisinį reguliavimą, numatytą Atitikties įvertinimo įstatyme, bei teisingai sprendė, kad neakredituotos įstaigos sertifikatas nagrinėjamu atveju galėjo būti pateiktas.

475. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertinant, ar kainos nėra pernelyg didelės, turi būti atsižvelgta ne tik į paskirtą biudžetą, bet ir rinkos situaciją, kadangi pagal teismų formuojamą praktiką pernelyg didelė kaina yra vertinama būtent pagal tą vertę, kurią įgaliotoji organizacija skyrė planuojant viešąjį pirkimą.

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

50Dėl rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

512016 m. vasario 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantės (ieškovės) UAB „PONTEM“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui 2016 m. sausio 13 d. nutartimi leidus skubiai vykdyti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, perkančioji organizacija ir tretieji asmenys sudarė pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto I ir III dalių, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tretieji asmenys pripažinti laimėtojais šiose pirkimo dalyse, yra neteisėti, būtina spręsti klausimą dėl sudarytų pirkimo sutarčių ex officio pripažinimo negaliojančiomis.

52Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantės (ieškovės) rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos faktinės aplinkybės ir be atskiro jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtų vertinamos ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, taip pat į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, sprendžia, jog apeliantės (ieškovės) pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

53Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

54Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė atvirą konkursą „Maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas“, kurio pirkimo objektas buvo suskaidytas į penkias dalis: I dalis – „Mėsa, paukštiena, kiaušiniai“, II dalis – „Pienas ir pieno produktai“, III dalis – „Žuvis“, IV dalis – „Duonos gaminiai, miltai, kruopos, aliejus, cukrus, saldainiai, arbata ir kiti maisto produktai“, V dalis – „Vaisiai, daržovės, uogos, sultys ir bulvės“. Ieškovė UAB „PONTEM“ ir Ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ bei AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“, pateikė pasiūlymus visoms pirkimo objekto dalims. Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 21 d. informavo tiekėjus, kad jų kvalifikacija atitinka Viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tačiau pasiūlymų kainos pirkimo objekto I, II, III ir IV dalims yra daugiau kaip 30 proc. mažesnės nuo perkančiosios organizacijos suplanuotų šiam viešajam pirkimui skirtų lėšų, todėl yra laikomos neįprastai mažomis. Viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams pateikus įrodymus, pagrindžiančius jų pasiūlymų neįprastai mažas kainas, perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu informavo tiekėjus, kad jų pasiūlymai pirkimo objekto I-IV dalims atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu pirkimo objekto V dalyje pasiūlytos kainos perkančiajai organizacijai yra per didelės ir nepriimtinos. Įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimu informavo tiekėjus, kad UAB „PONTEM“ pasiūlymas paskelbtas laimėjusiu pirkimo objekto II ir IV dalyse, pirkimo objekto I ir III dalyse laimėjusiu pirkimą pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikianti Ūkio subjektų grupė, abiejų tiekėjų pasiūlymus dėl pirkimo objekto V dalies perkančioji organizacija atmetė dėl per didelės pasiūlymo kainos. Ieškovė UAB „PONTEM“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais, kuriais Ūkio subjektų grupė pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei laimėjusi pirkimą pirkimo objekto I ir III dalyse, o tiekėjo UAB „PONTEM“ pasiūlymas pirkimo objekto V dalyje atmestas dėl perkančiajai organizacijai per didelės ir nepriimtinos pasiūlytos kainos, pateikė pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimu buvo atmesta, kaip nepagrįsta.

55Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl jungtinės veiklos pagrindu veikiančios Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, taip pat dėl ieškovės UAB „PONTEM“ perkančiajai organizacijai pateiktos per didelės ir nepriimtinos pasiūlymo kainos.

56Dėl Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams

57Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.

58Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys kartu ir kokius - kiekviena šalis atskirai (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis, Teisingumo Teismo Sprendimas Éduköv?zig ir H. C., C-218/11). Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), rekomenduotina, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai priklausytų nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį. Taip pat rekomenduojama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose pareikalauti pateikti jungtinės veiklos sutarties nuorašą ar kopiją. Perkančioji organizacija turėtų pareikalauti, kad šioje sutartyje būtų aiškiai nurodytos kiekvienos sutarties šalies pareigos vykdant pirkimo sutartį ir kiekvienai šaliai tenkanti įsipareigojimų dalis bendroje pasiūlymų kainoje. Nurodytos rekomendacijos atitinka Teisingumo Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva Nr. 2004/18/EB) leidžiama sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jei jais įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus, perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai nustatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam proporcingas. Kita vertus, draudimas sumuoti ūkio subjektų pajėgumus (t. y. pirkimo sąlyga, kad atitinkamo reikalavimo atitiktį įrodytų bent vienas bendrą pasiūlymą pateikusios grupės narys) yra išimtinis, Direktyvos 2004/18 nuostatos draudžia tokį reikalavimą nacionalinėje teisėje nustatyti kaip bendrąją taisyklę (Teisingumo Teismo sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12).

59Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014)

60Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo Viešojo pirkimo sąlygų 18 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymą gali teikti ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su įgaliotąja organizacija numatomą sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje (Pirkimo sąlygų 19 punktas). Pirkimo sąlygų 11 punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjų kvalifikacijai keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tarp kurių pirkimo sąlygų 11.11. punkte - reikalavimą turėti kokybės valdybos sistemą maisto produktų tiekimo srityje. Šiai kvalifikacijai pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti bet kurį kokybės vadybos LST EN ISO 9001, LST EN ISO 9002, LST EN ISO 9003 standartų (arba lygiaverčių) sertifikatą arba lygiavertį dokumentą (Pirkimo sąlygų 11.12 punktas). Pirkimo sąlygų 13 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad, jei pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, pirkimo sąlygų 11.1. – 11.4. ir 11.7. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o pirkimo sąlygų 11.5., 11.6. ir 11.13. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus – bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu; 11.8. – 11.12. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus – tas ūkio subjektų grupės narys, kuris tieks prekes.

61Dėl Ūkio subjektų grupės atitikties pirkimo sąlygų nustatytiems minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams

62Ieškovės teigimu, Ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ bei AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“, kvalifikacija neatitiko pirkimo sąlygų 11.8. – 11.12. punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nes pateiktas ūkio subjektų grupės dalyvio UAB „SANITEX“ 2014 m. sausio 28 d. sertifikatas Nr. SRS 14/002, išduotas įmonės (UAB „Sistemų registras“), kuri nebuvo ir nėra akredituota sertifikuoti kokybės vadybos maisto tvarkymo srityje bei yra akredituota kokybės vadybos sistemų sertifikavimui pagal LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus tik statybų sektoriuje. Pirmosios instancijos teismas pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pagal pirkimo sąlygų 11.11 punktą, tiekėjai neprivalėjo pateikti akredituotos įstaigos išduotą sertifikatą, o nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti pakankamu įrodymu buvo laikomas akredituotų ir neakredituotų sertifikavimo įstaigų išduotas kokybės vadybos ISO standartų sertifikatas arba lygiaverčio standarto sertifikatas arba lygiavertis dokumentas. Todėl Ūkio subjektų grupei pateikus UAB „SANITEX“ sertifikatą, išduotą neakredituotos sertifikavimo įstaigos UAB „Sistemų registras“, perkančioji organizacija pagrįstai jį laikė tinkamu ir priėmė UAB „SANITEX“ turimos kvalifikacijos pagal pirkimo sąlygų 11.11 punktą pagrindimui, tuo nepažeisdama VPĮ 37 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Rekomendacijų 20.4 punkto nuostatų.

63Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui, pažymi, kad perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Taigi, svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes.

64Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija, įvertinusi savo poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatė reikalavimą tiekėjams turėti kokybės vadybos sistemą maisto produktų tiekimo srityje. Kaip jau buvo minėta, atitikimą šiam pirkimo sąlygų reikalavimui tiekėjai galėjo pagrįsti pateikdami bet kurį kokybės vadybos LST EN ISO 9001, LST EN ISO 9002, LST EN ISO 9003 standartų (arba lygiaverčių) sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas reikalavimas, tiekėjui įrodinėjant savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 11.11. punkte numatytam reikalavimui, pateikti būtent akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą kokybės vadybos ISO standartų (arba lygiaverčių) sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Todėl, kaip teisingai nustatė perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, tiekėjai, grįsdami savo kvalifikacijos atitiktį šiam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui, galėjo pateikti tiek akredituotų, tiek neakredituotų sertifikavimo įstaigų išduotą ISO kokybės vadybos sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas suformuluotas aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Byloje nėra duomenų, kad viešojo pirkimo metu būtų keliamas klausimas dėl šio pirkimo sąlygų reikalavimo neaiškumo, taip pat kad viešojo pirkimo metu ieškovė ginčijo pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kaip diskriminuojantį tiekėjus bei pažeidžiantį jų lygiateisiškumą, viešojo pirkimo skaidrumo principą. Be to, aplinkybes, kad pirkimo sąlygos atitinka VPĮ reikalavimus, patvirtina byloje esantys Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimai (išvados), iš kurių matyti, kad įvertinus perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus, pažeidimų nebuvo nustatyta, pirkimo procedūras buvo leista tęsti. Nors apeliaciniame skunde ir keliamos abejonės dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų turiningojo vertinimo ir reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti šios kompetentingos įstaigos atlikto ginčijamo Viešojo pirkimo dokumentų tyrimo išvadomis kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

65Vadovaujantis Atitikties įvertinimo įstatymo, kuris reglamentuoja tas sritis, kuriose yra privalomas akredituotos įstaigos sertifikavimas, nuostatomis, nereglamentuojamoje veiklos srityje atitikties įvertinimą atlieka akredituotos ar neakredituotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos, bandymų ir kalibravimo laboratorijos (4 straipsnio 2 dalis). Atitikties įvertinimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nereglamentuojama veiklos sritis apibūdinama kaip teisės aktų nenustatytas privalomas procesų, paslaugų, vadybos sistemų, atitikties įvertinimo įstaigų ar fizinių asmenų kvalifikacijos atlikti tam tikrą darbą atitikties įvertinimas. Sistemiškai aiškinant šias įstatymo nuostatas, vadybos sistemų atitikties įvertinimas priskirtinas prie nereglamentuojamos veiklos srities, todėl šių sistemų atitikties įvertinimą atlieka tiek akredituotos, tiek neakredituotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos. Pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas dėl kokybės vadybos sistemos įdiegimo patenka į nereglamentuojamą veiklos sritį, todėl tiekėjų kvalifikacijos atitiktį šiam reikalavimui perkančioji organizacija pagrįstai leido grįsti tiek akredituotų, tiek neakredituotų sertifikavimo įstaigų išduotais ISO kokybės vadybos sertifikatais arba lygiaverčiais dokumentais. Be to, kaip jau buvo minėta, Viešojo pirkimo metu apeliantė sutiko su šiuo minimaliu kvalifikacijos reikalavimu bei jo neginčijo, tokiais savo veiksmais patvirtindama, kad jis jai priimtinas ir aiškus.

66Bylos duomenys patvirtina, kad Ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ bei AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“, savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui grindė Ūkio subjektų grupės dalyvio UAB „SANITEX“ 2014 m. sausio 28 d. sertifikatu Nr. SRS 14/002, išduotu neakredituotos sertifikavimo įstaigos – UAB „Sistemų registras“. Pateiktas Ūkio subjektų grupės sertifikatas patvirtina, kad UAB „SANITEX“ kokybės vadybos sistema sukurta, įdiegta ir palaikoma, taip pat atitinka standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus, sertifikavimo sritys: didmeninė prekyba (valstybės viešasis sektorius), sertifikatas galioja iki 2017 m. sausio 27 d. Perkančioji organizacija, nustačiusi pirkimo sąlygose reikalavimą pateikti bet kurį ISO kokybės vadybos sertifikatą arba lygiavertį dokumentą, tiekėjų kvalifikacinius duomenis turėjo vertinti griežtai vadovaujantis jiems pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais, todėl gavusi Ūkio subjektų grupės dalyvio UAB „SANITEX“ kokybės vadybos standartų sertifikatą neturėjo teisinio pagrindo nepripažinti jo atitikties pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB „SANITEX“ sertifikavimo įstaigos neakredituotoje srityje išduotas sertifikatas yra teisėtas, nes akreditacija atitikties vertinimo veikloje nėra privaloma. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad neakredituotos sertifikavimo įmonės gali nesilaikyti sertifikatų išdavimo nustatytos tvarkos bei jų veikla gali neatitikti sertifikate nurodomo standarto reikalavimų. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai grindžiami vien ieškovės prielaidomis bei gali būti taikomi tiek akredituotų, tiek neakredituotų sertifikavimo įstaigų atžvilgiu. Kita vertus, tiekėjo pateiktas atitinkamos veiklos sertifikatas perkančiajai organizacijai parodo tiekėjo galimybes veikti tam tikroje specifinėje srityje, iš perkančiosios organizacijos nereikalaujant įsitikinti, ar tinkamai buvo atliktas tam tikros veiklos sertifikavimas.

67Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo sertifikato atitikties pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui, turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-934/2011, padarytais išaiškinimais, jog neakredituotas sertifikavimas negali būti priimtinu įrodymu kvalifikacijai pagrįsti. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste, pirmiausiai, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-934/2011, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu neturėjo sertifikato, patvirtinančio kvalifikacijos atitiktį ISO 9001 standartui, bei savo kvalifikacijos atitiktį šiam kvalifikaciniam reikalavimui įrodinėjo kitu lygiaverčiu dokumentu – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės valdybos centro raštu dėl kokybės, aplinkos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų įgyvendinimo, sertifikatai buvo pateikti tik po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau ne kartą buvo minėta, Ūkio subjektų grupė kartu su pasiūlymu pateikė perkančiosios organizacijos reikalaujamą kokybės vadybos standartų sertifikatą, išduotą neakredituotos įstaigos, todėl nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar šiuo konkrečiu atveju neakredituotos įstaigos išduotas sertifikatas pagrindžia Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytam reikalavimui. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-934/2011, VPĮ normų išaiškinimai bei išvados yra pateikti kitų faktinių aplinkybių taikymo kontekste bei nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo.

68Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prekių tiekimą vykdys tik UAB „SANITEX“, kuris ir turėjo atitikti pirkimo sąlygų 11.8. – 11.12. punktuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, bei laikosi pozicijos, jog nurodytus kvalifikacinius reikalavimus turėjo atitikti ne tik UAB „SANITEX“, bet ir visi kiti Ūkio subjektų grupės dalyviai, kadangi jungtinės veiklos partneriai kartu vykdo sutartį bei atitinkamai prekių tiekimą. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi jie prieštarauja Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytam leidimui sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, taip pat pirkimo sąlygų 13 punkte perkančiosios organizacijos nustatytam kvalifikacinių reikalavimų, keliamų ūkio subjektų grupei, paskirstymui.

69Kasacinio teismo yra konstatuota, kad VPĮ nėra pateikta nei subtiekėjo, nei jungtinės veiklos partnerio sąvokų. Dėl pastarosios galima spręsti iš CK 6.969 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam, tikslui arba tam tikrai veiklai. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka: tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Vadinasi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – du ar daugiau tiekėjų VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiūlymą, dalyvauja pirkimo procedūrose, jose bendradarbiauja su perkančiąja organizacija (pvz., teikia paaiškinimus), kiekvienas jų turi VPĮ normų tiekėjui suteiktas teises.

70Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 13 punkte perkančioji organizacija nustatė, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, kokius bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, taip pat kokius reikalavimus turi atitikti tas ūkio subjektų grupės narys, kuris tieks prekes. Tokiu būdu perkančioji organizacija diferencijavo minimalius kvalifikacinius reikalavimus atsižvelgiant į tai, kokius įsipareigojimus vykdant pirkimo sutartį prisiima kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių. Ūkio subjektų grupė jungtinės veiklos sutarties 5.4. punkte bei pačiame pasiūlyme numatė, kad partneriai sutartį vykdys bendrai, derindami tarpusavyje konkrečių darbų ir užduočių paskirstymą tokiu būdu: UAB „SANITEX“ įsipareigojo vykdyti maisto produktų tiekimą perkančiosioms organizacijoms, AB „KREKENAVOS AGROFIRMA“ vykdys dalies maisto produktų, tiekiamų perkančiosioms organizacijoms, aprūpinimą ir pardavimą UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ vykdys dalies maisto produktų, tiekiamų perkančiosioms organizacijoms, pirkimo ir tiekimo procesų organizavimą, priežiūrą ir konsultacijas. Kadangi pagal jungtinės veiklos sutartyje nustatytą darbų pasidalinimą, būtent UAB „SANITEX“ vykdys tiekimo veiklą, o pagal pirkimo sąlygų 13 punktą tik maisto produktų faktiniam tiekėjui buvo keliamas pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytas reikalavimas, perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Ūkio subjektų grupė atitiko pirkimo sąlygų 11.11. punkte nustatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, iš esmės paneigtų teisės aktuose numatytus jungtinės veiklos tikslus bei sampratą, taip pat Direktyvos bei VPĮ nustatytą reguliavimą dėl pajėgumų sumavimo, pagal kurį ūkio subjektų grupės partnerio įnašas, kuris susijęs tik su turtiniais įsipareigojimais ar profesiniais įgūdžiais bei dalykiniais ryšiais, taip pat yra tinkamas ir leidžiamas.

71Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirkimo sąlygų 11.6. punkte nustatytu reikalavimu dėl tiekėjų reikalaujamos patirties, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi klausimas dėl Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties šiam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui nebuvo keliamas ieškovės (apeliantės) pretenzijoje bei ieškinyje, atitinkamai dėl šio reikalavimo nėra pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 4233 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 11.6. punkte nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas susijęs ne su kritiniu likvidumu, kuris laikytinas finansiniu pajėgumu pagal VPĮ 35 straipsnį, o su patirtimi, vykdant panašias pirkimo sutartis, t. y. profesiniu pajėgumu pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nėra taip susijęs su tiekėju, kad jo negalima būtų perduoti kitam subjektui bei kiltų poreikis pagrįsti visų jungtinės veiklos partnerių patirtį.

72Dėl ieškovės UAB „PONTEM“ perkančiajai organizacijai pasiūlytos per didelės ir nepriimtinos kainos

73Ieškovės UAB „PONTEM“ teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jos pasiūlymą dėl pirkimo objekto V dalies nepagrįstas, nes ieškovės ir Ūkio subjektų grupės pasiūlymų kainos visoms pirkimo objekto dalims yra panašios, Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kainos tam tikroms pirkimo dalims buvo mažesnės, nei ieškovės pasiūlytos, todėl tiek ieškovės, tiek Ūkio subjektų grupės pasiūlymų kainos yra konkurencingos ir atitinka rinkos kainas. Be to, ieškovės manymu, perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose neatskleidus informacijos apie preliminarią pirkimo objekto V daliai įsigyti skiriamą lėšų sumą, buvo pažeistas skaidrumo principas, nes perkančiajai organizacijai buvo suteikta neribota diskrecija spręsti dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir taikyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos pateiktus įrodymus dėl viešajam pirkimui suplanuotų biudžeto lėšų, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju abiejų tiekėjų pasiūlytos kainos dėl pirkimo objekto V dalies buvo didesnės, nei perkančiosios organizacijos suplanuotas preliminarus biudžetas, todėl perkančioji organizacija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atmesti tiekėjų pasiūlymus, pateiktus pirkimo objekto V daliai, kadangi jų pasiūlytos kainos viršijo perkančiosios organizacijos suplanuotas šiai pirkimo objekto daliai lėšų sumas. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų netinkamumo, sprendžiant klausimą dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, yra nepagrįsti.

74Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

75Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis per se nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą. VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacijai atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina. Tai natūralu, nes nėra vien tik tokios praktikos ir rinkoje su kitais pirkėjais. Vienais atvejais pirkėjui tai gali būti naudinga, kitais atvejais – priešingai, tai gali paskatinti pardavėjus orientuotis į maksimalią galimą kainą, tai reikštų pirkėjui nenaudingą, perkančiajai organizacijai - neracionalų lėšų panaudojimą sumokant gal net didesnę, nei rinkos, kainą. Tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime su savo prekėmis ar paslaugomis, yra ir atitinkamos rinkos dalyvis, taigi, net ir nežinodamas, kokią kainą yra pasirengusi mokėti perkančioji organizacija, jis turi žinoti savo konkurencines galimybes varžytynėse su kitais atitinkamos rinkos dalyviais – su juo konkuruojančiais pirkime tiekėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

76Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą. Kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis).

77Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai neatskleidus pirkimo dokumentuose pirkimo objekto V daliai skiriamos lėšų sumos ir atmetus abiejų tiekėjų pasiūlymus dėl šios pirkimo dalies VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės šiai pirkimo daliai pasiūlytos kainos vertinimo perkančiosios organizacijos suplanuotų šiai pirkimo daliai lėšų kontekste. Įrodinėdama, kad ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto V daliai buvo per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina, perkančioji organizacija pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie iš anksto numatytas viešajam pirkimui panaudoti skiriamas lėšų sumas kiekvienai pirkimo objekto daliai. Remiantis perkančiosios organizacijos pateiktais duomenimis, viešojo pirkimo V daliai „Vaisiai, daržovės, uogos, sultys ir bulvės“ perkančioji organizacija buvo suplanavusi maksimalią 7 260 000 Lt (2 102 641 Eur) su PVM trijų metų kainą, t. y. 700 880 Eur per metus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės UAB „PONTEM“ pasiūlyta metinė kaina V pirkimo objekto daliai buvo 807 056,360 Eur, Ūkio subjektų grupės – 823 384,10 Eur, t. y. abiejų tiekėjų pasiūlytos kainos buvo daugiau nei 100 000 Eur didesnės, negu perkančioji organizacija buvo suplanavusi. Vertinant, ar ieškovės pasiūlytos kainos ir perkančiosios organizacijos suplanuotų lėšų skirtumas šiai pirkimo daliai yra didelis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš savivaldybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, siekdama užtikrinti racionalų ir taupų iš savivaldybės biudžeto gaunamų lėšų panaudojimą, turi kuo racionaliau ir taupiau naudoti jai skiriamas lėšas, neviršyti viešajam pirkimui suplanuotų lėšų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, kilus ginčui dėl ieškovės per didelės viešojo pirkimo V daliai pasiūlytos ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, tinkamai įrodė, jog ieškovės pasiūlyta kaina šiai pirkimo daliai yra per didelė ir jai nepriimtina.

78Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei UAB „PONTEM“ nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

81Trečiojo asmens UAB „SANITEX“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 3 259,15 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimus į ieškovės UAB „PONTEM“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir apeliacinį skundą.

82CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11. punkte nustatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 955 Eur (1,3 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), 8.16 punkte už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 294,04 Eur (0,4 koeficientas). Trečiojo asmens UAB „SANITEX“ atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo pateiktas 2016 m. sausio 25 d., atsiliepimas į atskirąjį skundą – 2016 m. sausio 26 d., todėl maksimaliam už šio procesinio dokumento parengimą užmokesčiui apskaičiuoti taikytinas praėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, t. y. 735,10 Eur. Įvertinus trečiojo asmens UAB „SANITEX“ apeliacinės instancijos teismui deklaruotų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas dydžius, nustatyta, kad jie viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.

83Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame ir apeliaciniame skunduose nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus į atskirąjį ir apeliacinį skundus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnes, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti, todėl trečiojo asmens UAB „SANITEX“ prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki maksimalios rekomenduojamos sumos už atsiliepimų į apeliacinį ir atskirąjį skundus surašymą – 1 249 Eur bei priteistinos iš ieškovės UAB „PONTEM“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

84Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

85Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

86Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“ (juridinio asmens kodas 221412030) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SANITEX“ (juridinio asmens kodas 110443493) 1 249 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PONTEM“ (toliau – ir UAB... 5. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos... 6. Ieškovės teigimu, Ūkio subjektų grupės dalyvės UAB „SANITEX“... 7. Ūkio subjektų grupės dalyvės SIA „SANITEX“ ir AB „Krekenavos... 8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 9. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad Ūkio subjekto grupės pasiūlymas... 10. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai dėl perkančiosios organizacijos... 11. Tretieji asmenys UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir AB „KREKENAVOS... 12. Ieškovės argumentai, kad mažesnė kaina pirkimo objekto I - IV dalims... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Teismas nurodė, kad VPĮ konkrečiai nenumatyta, kokius minimalius... 16. Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų 11.11 punkte numatytas kvalifikacinis... 17. Teismas nurodė, kad VPĮ 37 straipsnio 1 dalis numato perkančiosios... 18. Teismas, remdamasis nurodytomis VPĮ nuostatomis bei Viešųjų pirkimų... 19. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Nacionalinis akreditacijos... 20. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Ūkio subjektų grupės dalyviai... 21. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2014 m. gruodžio 16 d.... 22. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei pirkimo... 23. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės pasiūlyta kaina pirkimo objekto V dalyje... 24. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo Viešasis pirkimas V... 25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad... 26. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 28. Ieškovė UAB „PONTEM“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai aiškino VPĮ 5 straipsnio 2... 30. 2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygose... 31. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Viešųjų... 32. 4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Ūkio subjekto... 33. 5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo... 34. 6. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir skundžiamame teismo sprendime... 35. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 36. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl... 37. 2. Pirkimo sąlygų 11.11 punkte nebuvo numatytas reikalavimas tiekėjams... 38. 3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirkimo... 39. 4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl Ūkio subjektų... 40. 5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 41. 6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų... 42. Tretieji asmenys UAB „SANITEX“, SIA „SANITEX“ ir AB „KREKENAVOS... 43. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje... 44. 2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Ūkio... 45. 3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Viešųjų pirkimų... 46. 4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino pirkimo sąlygų 11.11.... 47. 5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertinant, ar kainos nėra... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 50. Dėl rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui,... 51. 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantės... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantės (ieškovės)... 53. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų... 54. Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija Vilniaus miesto... 55. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl jungtinės veiklos pagrindu... 56. Dėl Ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose... 57. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar... 58. Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu... 59. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga... 60. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo Viešojo pirkimo... 61. Dėl Ūkio subjektų grupės atitikties pirkimo sąlygų nustatytiems... 62. Ieškovės teigimu, Ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB... 63. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Ūkio subjektų grupės... 64. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija, įvertinusi savo poreikius,... 65. Vadovaujantis Atitikties įvertinimo įstatymo, kuris reglamentuoja tas sritis,... 66. Bylos duomenys patvirtina, kad Ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB... 67. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo... 68. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 69. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad VPĮ nėra pateikta nei subtiekėjo, nei... 70. Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 13 punkte perkančioji organizacija... 71. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirkimo sąlygų... 72. Dėl ieškovės UAB „PONTEM“ perkančiajai organizacijai pasiūlytos per... 73. Ieškovės UAB „PONTEM“ teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas... 74. Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu... 75. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo... 76. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiekėjo, kurio... 77. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai neatskleidus pirkimo... 78. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 81. Trečiojo asmens UAB „SANITEX“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 82. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 83. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame ir apeliaciniame... 84. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 85. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti... 86. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“...