Byla e2A-1182-381/2016
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKORDAS 1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-4937-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKORDAS 1“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo nutraukimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „AKORDAS 1“ (toliau – ieškovė arba UAB „AKORDAS 1“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė arba Lietuvos automobilių kelių direkcija arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:
    1. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti (pakeisti) perkančiosios organizacijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, pirkimo Nr. 172177 (toliau – viešasis pirkimas) pirkimo sąlygų 14.13 ir 14.14. punktuose numatytus reikalavimus;
    2. pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (11.7)-2-3155 dėl atsisakymo patikslinti ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas;
    3. nutraukti viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ procedūras.
  2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 14.13. punkte nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimą per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiems vieną arba dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui būtų 3 558 000 Eur be PVM, kiekvienam partneriui – vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma apimtų ne mažesnę kaip pasiūlyme nurodytos partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.
  3. Pirkimo sąlygų 14.14. punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimą per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiems vieną arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui būtų 86 000 Eur be PVM, kiekvienam partneriui – vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma apimtų ne mažesnę kaip pasiūlyme nurodytos partnerio paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.
  4. Ginčijamose pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, pagal kuriuos reikalaujama, kad tiek tiekėjas, tiek kiekvienas partneris atskirai įrodytų tam tikrą įvykdytų sutarčių sumą, yra pertekliniai, pažeidžia sąžiningos konkurencijos bei nediskriminavimo principus. Perkančiosios organizacijos siekis, kad darbų neatliktų šioje srityje neturintis patirties partneris, pažeidžia jungtinės veiklos principus, taip pat pačios jungtinės veiklos esmę bei prasmę.
  5. Ieškovės teigimu, realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie viešąjį pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu mažesnį atskirą pajėgumą turintiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose. Pirkimo sąlyga, kuria reikalaujama iš kiekvieno dalyvio atskiro pajėgumo, negalima pasiekti kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje C-94/12).
  6. Ginčijamos pirkimo sąlygos prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintoms Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėms rekomendacijoms (toliau – Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos). Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Rekomendacijų 19.2, 19.3, 20, 25, 26 ir 27.3 punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu. Analogiškų nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-397/2009, 2016 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016, 2016 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-541-381/2016).
  7. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
  8. Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius techninio ir profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai (VPĮ 36 straipsnis).
  9. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygų 14.13.2 ir 14.14.2 punktuose reikalavimus, kad kiekvienas viešajame pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės narys būtų įvykdęs sutartį priklausomai nuo pasiūlyme nurodytos jam priskirtų darbų dalies, siekia apsidrausti, kad darbų neatliktų visiškai patirties šioje srityje neturintis partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebūtų remiamasi partnerio, kuris neatliks šių darbų arba atliks tik nedidelę jų dalį, patirtimi.
  10. Ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pagrindiniais perkamais darbais. Pirkimo objektas yra net 12 – os rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimas ir pagal šiuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimas, kuriems atlikti būtina rangovų patirtis. Vertinant šio pirkimo objekto specifiką ir svarbą, yra būtina, kad darbus atliktų ir jiems vadovautų aukštos kvalifikacijos rangovai turintys panašių darbų patirtį.
  11. Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai yra proporcingi partnerio atliekamų darbų ir paslaugų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus ir dirbtinai neriboja ūkio subjektų grupei dalyvauti viešame pirkime. Ūkio subjektų grupės narys, dalyvaujantis projekte, kurio vertė yra pvz. 1 mln. eurų ir atliksiantis tik nedidelę dalį darbų, pvz. už 100 000 eurų, turi turėti įvykdytą sutartį, lygią 0,7 atliekamų darbų ir paslaugų daliai, tokiu atveju - 70 000 eurų sumai. Tai yra minimalus kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui keliamas reikalavimas, kadangi iš ūkio subjektų grupės nario yra reikalaujama bent vienos įvykdytos sutarties, kuri yra susijusi su darbais ir projektavimu, kuriuos jis atliks projekte bei atitinka atliekamų darbų apimtį. Pirkime, kuris apima tiek projektavimo paslaugas, tiek keliolikos valstybinės reikšmės kelių rekonstravimo darbus, neturėtų dalyvauti rangovas, įskaitant kiekvieną ūkio subjektų grupės narį, neturintis net minimalios patirties vykdant darbus savo srityje.
  12. Bent viena tinkamai įvykdyta sutartis - standartinis minimalus kvalifikacinis reikalavimas, kuris yra nurodytas ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose (20.1 punktas). Visuose paskutiniais metais vykdytuose pirkimuose buvo keliami šie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie kiekvienu atveju buvo proporcingi pirkimo objektui bei ūkio subjektų grupės nario atliekamų darbų daliai. Kiekviename viešajame pirkime dalyvaudavo ir dalyvauja pakankamas skaičius kvalifikuotų rangovų, įskaitant ir ūkio subjektų grupes. Tai, kad ieškovė neturi atitinkamos patirties, nesudaro pagrindo išvadai, kad viešajame pirkime keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai bei riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.
  3. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės versti atitinkama veikla, finansinio pajėgumo, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismas nurodė, kad visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas, arba kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
  4. Teismas taip pat nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 21 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.
  5. Teismas, vadovaudamasis nurodytais išaiškinimais, atmetė ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygų 14.13. ir 14.4. punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl atliktų darbų ir paslaugų vertės vykdant panašias sutartis, negali būti keliami kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai, bet turi būti sumuojami.
  6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkami darbai apima 12 rajoninių kelių kelio ruožų, kurių bendras ilgis 25 km., projektavimo paslaugas, projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir kelių remonto darbus. Pagal Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriumi valstybinės reikšmės keliai, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Taigi, pagal teisinį reguliavimą kelių projektavimo ir remonto darbai yra viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių, už kurios įgyvendinimą yra tiesiogiai atsakinga atsakovė.
  7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal viešai skelbiamus 2015 metų duomenis, Lietuva yra viena iš pirmaujančių tarp Europos Sąjungos valstybių pagal žuvusiųjų skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojui ir pagal šį rodiklį gerokai viršija ES vidurkį (Lietuva – 82; ES - 51,5 http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-863_en.htm). Teismas konstatavo, kad kelių būklė yra vienas iš kriterijų, tiesiogiai lemiančių eismo saugumą keliuose. Eismo saugumas yra viešas interesas, todėl už kelių būklę, remontą ir priežiūrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, įsigydama kelių remonto darbus, privalo tiekėjams nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie padėtų užtikrinti ne tik tiekėjų konkurenciją pirkime, bet ir paminėto viešo intereso apsaugą.
  8. Teismas sprendė, kad atsakovė, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, turėjo pareigą pasirūpinti, jog pirkimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai, darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, galiausiai pagerėtų remontuojamų kelių būklė ir jų saugumas.
  9. Teismas pritarė perkančiosios organizacijos nuomonei, kad tiekėjo gebėjimą sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį ir minėtų tikslų įgyvendinimą gali nulemti tiekėjų patirtis arba jos neturėjimas atliekant kelių projektavimo ir remonto darbus, todėl kvalifikaciniai reikalavimai kiekvienam tiekėjui, jo partneriui ir subtiekėjui turėti bent minimalios patirties atliekant perkamus darbus yra būtini ir objektyviai pateisinami. Priešingu atveju, perkančioji organizacija, leisdama pirkime dalyvauti tiekėjui, neturinčiam net minimalios patirties, nepagrįstai rizikuotų, kad bus nesėkmingai įvykdytas pirkimas, keliai bus nesuremontuoti ir nesaugūs.
  10. Teismas konstatavo, kad ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas subjektų grupės nariui turėti įvykdytą sutartį, lygią 0,7 atliekamų darbų ir paslaugų daliai, yra minimalus kvalifikacinis reikalavimas, bent iš dalies užtikrinantis, kad pirkimo sutartis bus sėkmingai įvykdyta, darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai, o šiems darbams skiriamos lėšos bus panaudotos racionaliai.
  11. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus pirkimo objekto svarbą, nustatytų reikalavimų tikslą, ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi ir teisėti, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „AKORDAS 1“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamose viešojo pirkimo sąlygose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl atliktų darbų ir paslaugų vertės vykdant panašias sutartis gali būti taikomi tiek tiekėjui, tiek kiekvienam jo partneriui. Remiantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi konkretaus viešojo pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Nurodyta VPĮ nuostata įtvirtina galimybę viešojo pirkimo dalyviui remtis kitos šalies pajėgumais, t. y. tuos pajėgumus sumuoti.
    2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė VPĮ nuostatas, nesivadovavo aukštesnių teismų ir Europos sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, kad realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie viešąjį pirkimą nurodytas sąlygas turi būti vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu mažesnį atskirą pajėgumą turintiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose. Reikalavimas, kad kiekvienas partneris atskirai įrodytų tam tikrą įvykdytų sutarčių sumą pažeidžia tiek Europos sąjungos Teisingumo teismo, tiek Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje C-94/12).
    3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbiausias viešasis interesas – saugaus eismo užtikrinimas. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbiausias viešasis interesas yra viešojo pirkimo procedūrų teisėtumas, racionalus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimas. Viešojo intereso – eismo saugumo užtikrinimas – yra įgyvendinamas tikrinant atliktų darbų kokybę bei pripažįstant statinius tinkamais naudoti, taip kaip numatyta Statybos įstatyme.
    4. Pirkimo objektas gali būti suskaidytas į 12 mažesnių pirkimo objektų, todėl šiuos objektus gali atlikti tiekėjas, apjungdamas jungtinėje veikloje dalyvaujančių asmenų patirtį. Kiekvieno atskiro kelio ruožo ilgis yra vidutiniškai apie 2 km. Todėl tokių kelių statybos darbai nėra ypatingai sudėtingi technologiniu aspektu. Todėl šiuo atveju perkančioji organizacija, apjungdama 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimą ir pagal šiuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimą į vieną pirkimą, nustatydama kiekvienam tiekėjui 0,7 koeficientą nuo partnerio darbų dalies vertės atitinkamos kategorijos keliuose, dirbtinai riboja konkurenciją.
    5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja jungtinę veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Jungtinės veiklos sutartyje nurodomų įsipareigojimų dydžiai pirkimo sutarčiai vykdyti yra siejami su partnerio įnašu į jungtinę veiklą, t. y. partnerio įnašu pinigais, turtu, patirtimi, dalykine reputacija ir dalykiniais ryšiais. Todėl jungtinės veiklos sutartyje nurodomų įsipareigojimų dydžiai pirkimo sutarčiai vykdyti nėra ir negali būti siejami su faktiškai atliekamais pirkimo objekto darbais. Perkančioji organizacija, nustatydama tokį reikalavimą pirkimo sąlygų 14.13. punkte, iš esmės susiaurino VPĮ įtvirtintą galimybę bet kokiems ūkio subjektams jungtis ir teikti bendrą pasiūlymą.
  1. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi ir teisėti, pateisinami, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija. Šie reikalavimai nėra diskriminaciniai ir yra minimalūs, kadangi viešajame pirkime, atsižvelgiant į jo objektą, turi dalyvauti atitinkamą patirtį turintys tiekėjai, įskaitant ir ūkio subjektų grupės narius.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi partnerio atliekamų darbų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus ir dirbtinai neriboja ūkio subjektų grupei dalyvauti viešajame pirkime.
    3. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino formuojamą teismų praktiką ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju specifiniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, nes perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
    4. Apeliacinio skundo argumentai, kad visi pasiūlymą teikiančio ūkio subjekto grupės nariai yra laikomi vienu ekonominiu vienetu, nepaneigia išvados, kad visi ūkio subjektų grupės nariai turi būti kvalifikuoti bei turėti bent minimalią patirtį atliekant perkamus darbus.
    5. Apeliaciniame skunde ieškovė klaidingai aiškina rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais sąvoką bei neteisingai interpretuoja, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus kvalifikacinius reikalavimus, apribojo tiekėjų galimybes remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

11Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „AKORDAS 1“, susipažinusi su perkančiosios organizacijos paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis, 2016 m. gegužės 17 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų 14.13. punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiam vieną ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse – lygiaverčiuose statiniuose) apimtų ne mažesnę kaip (pasiūlyme nurodytų partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM, taip pat dėl viešojo pirkimo 14.14. punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo kiekvienam partneriui (subtiekėjui), teiksiančiam projektavimo paslaugas, per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiems vieną arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse - lygiaverčiuose statiniuose) būtų pasiūlyme nurodytos partnerio (subtiekėjo) paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur be PVM. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2016 gegužės 18 d. sprendimu ją atmetė, nustačiusi, jog ginčijamos pirkimo sąlygos yra proporcingos ūkio subjektų grupės partnerio atliekamų darbų apimčiai, neriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus, taip pat dirbtinai neriboja ūkio subjektų grupės dalyvavimo viešajame pirkime. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją, panaikinti viešojo pirkimo sąlygų 14.13. ir 14.14. punktuose nustatytus reikalavimus, nutraukti ginčo viešojo pirkimo procedūras.
  2. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar perkančiosios organizacijos perkamų darbų specifiškumas sudarė pakankamą pagrindą nustatyti ginčijamus pirkimo sąlygų 14.13. ir 14.14. punktuose numatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam viešajame pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės nariui (partneriui), ar ginčijamos pirkimo sąlygos riboja tiekėjų konkurenciją bei jų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

12Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

13Dėl ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams

  1. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
  2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus viešojo pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  3. Pažymėtina, kad šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančių dokumentų vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), nes šioje praktikoje pirmiausia akcentuojamas pirkimo sąlygų laikymasis ir jų pirmenybė prieš kitus reikalavimų atitikties vertinimo pagrindus, kurie nebuvo išviešinti iš anksto (pvz., tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, pasikeitusi tiekėjo padėtis ir pan.), pripažįstant, kad vieno tiekėjo panašiuose pirkimuose pajėgumas dėl to gali būti įvertintas skirtingai.
  4. Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrines įmones) arba trečiuosius asmenis. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė paraišką ar pasiūlymą pateikti ir grupei ūkio subjektų. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis).
  5. Dėl bendro ūkio subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose pabrėžtina, kad perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalis). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Aptariamo ribojimo draudimu siekiama kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12).
  6. Dėl neteisėto bendro ūkio subjektų dalyvavimo ribojimo viešojo pirkimo procedūrose Teisingumo Teismo pažymėta, kad aptariamas ribojimas nepateisinamas ir subjektų teisinės formos ar veiklos rūšies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, tokio ribojimo taikymo viešosios teisės reguliuojamiems subjektams negalima grįsti 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva Nr. 2004/18/EB) įtvirtinta sąvoka „ūkio subjektas“, kurios aiškios apibrėžties joje nėra pateikta. Be to, pagal Direktyvos 2004/18 nuostatas dalyviai neskirstomi pagal tai, ar pagrindinis jų tikslas yra pelno siekimas. Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino į sąvoką „ūkio subjektas, kuris siūlo paslaugas rinkoje“ įtraukti tik tuos subjektus, kurie turi įmonės organizacinę struktūrą, nei numatyti atskiras sąlygas, galinčias nustatyti papildomus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse apribojimus, pagrįstus ūkio subjektų teisiniu statusu ir vidaus organizacine struktūra. Leidžiama dalyvauti ar pateikti savo kandidatūrą visiems asmenims ar subjektams, kurie, išnagrinėję skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas, mano galintys įvykdyti šią sutartį – tiesiogiai ar pasitelkdami subrangovus, nepaisant to, ar jie reglamentuojami pagal viešąją ar privatinę teisę, ir to, ar rinkoje jie veikia sistemingai ar tik retkarčiais ir ar jiems skiriamos subsidijos iš viešųjų lėšų (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas CoNISMa, C-305/08).
  7. Teisingumo Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka viešojo konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01).
  8. Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.
  9. Remiantis nurodyta Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priešingai, nei nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pirkimo dokumentuose nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys kartu ir kokius - kiekviena šalis atskirai. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, rekomenduotina, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai priklausytų nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį. Nurodytos rekomendacijos atitinka Teisingumo Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos remiantis Direktyva Nr. 2004/18/EB leidžiama sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jei jais įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti. Taigi, tam tikrų darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus, perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai nustatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam yra proporcingas.
  10. Ginčo viešojo pirkimo sąlygų 14.13. punkte perkančioji organizacija nustatė minimalų kvalifikacijos reikalavimą kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiam vieną ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse – lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui būtų 3 558 000 Eur be PVM; kiekvienam partneriui – ne mažesnę kaip pasiūlyme nurodytos partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur. Pirkimo sąlygų 14.14. punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimą per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiems vieną arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse - lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui būtų 86 000 Eur be PVM; kiekvienam partneriui (subtiekėjui) teiksiančiam projektavimo paslaugas – pasiūlyme nurodytos partnerio (subtiekėjo) paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.
  11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo viešojo pirkimo objektą bei perkamų darbų mastą ir svarbą, padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 14.13. ir 14.14. punktuose nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai yra pateisinami ir nėra diskriminaciniai, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija bei galimybe tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Apeliantė savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia argumentais, kad ginčijami minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, nustatyti kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui (partneriui), dirbtinai riboja konkurenciją, užkerta kelią verslo subjektams apjungti savo pajėgumus, patirtį ir išteklius, konkurencingai dalyvauti ginčo viešajame pirkime.
  12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas.
  13. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pirmiausia pažymi, kad visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikrinti ir pagrįsti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto reikšmė ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
  14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju nustatyti ginčo minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nepažeidžia draudimo riboti konkurenciją, o taip pat ar neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 3 straipsnis), pagrįstai aiškinosi ginčijamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą.
  15. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju perkami darbai apima 12 rajoninių kelių kelio ruožų, kurių bendras ilgis 25 km., kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo paslaugas, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo paslaugas. Pagal Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 rajoniniai keliai, jungiantys stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius ir leidžiantys privažiuoti prie ūkinių ar kitos paskirties objektų, priskiriami prie valstybinės reikšmės kelių (9.1.3. punktas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ valstybinės reikšmės keliai priskiriami ypatingų statinių kategorijai („III. Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 2 lentelės 10 punktas). Įvertinus viešojo pirkimo objektą bei jo mastą, nekyla abejonių, kad perkami darbai yra reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai, kuri nustatydama ginčijamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus siekė pirkimo sąlygose nustatyta tvarka ir terminais gauti tinkamos kokybės paslaugas iš turinčių patirties ypatingų statinių grupei priskiriamų statinių statybų srityje subjektų, tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinti Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėms svarbūs ir brangiai kainuojantys projektai, bet ir visuomenei, kuri suinteresuota, jog viešajam pirkimui skirtos lėšos būtų racionaliai panaudotos. Taigi, įvertinant objekto svarbą ir specifiką, būtina, kad perkančiosios organizacijos perkamus darbus atliktų ir jiems vadovautų aukštos kvalifikacijos rangovai, turintys panašių darbų patirties. Perkančioji organizacija, nustatydama minimalius kvalifikacijos reikalavimus kiekvienam viešajame pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės nariui (partneriui) būti įvykdžiusiam sutartį priklausomai nuo pasiūlyme nurodytos jam priskirtų darbų ir paslaugų dalies, pagrįstai siekė, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu atitinkamų darbų ir paslaugų neatliktų patirties šioje srityje neturintis ūkio subjektų grupės partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebūtų remiamasi ūkio subjektų grupės partnerio, kuris neatliks šių darbų ir nesuteiks šių paslaugų arba atliks tik nedidelę jų dalį, patirtimi.
  16. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, perkančiosios organizacijos nustatyti ginčijami minimalūs kvalifikacijos reikalavimai atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatytus kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, numatytus 20.1. punkte. Pirkimo sąlygų 14.13. punkte nustatytas 5 metų terminas vienos ar dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių sumai apskaičiuoti yra net ilgesnis, nei numatytas Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 20.1. punkte (3 metai), kas patvirtina, jog perkančiosios organizacijos nustatyti ginčo minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nėra ribojantys tiekėjų konkurenciją, o skatinantis dalyvauti viešajame pirkime tiekėjus, įvykdžiusius per nurodytus laikotarpius bent vieną sutartį ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose.
  17. Be to, įvykdytų sutarčių (dalies) sumai ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose nustatyta ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė, kas taip pat atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatytus tiekėjų patirtį apibūdinančius kriterijus bei negali būti vertinama kaip perteklinis reikalavimas. Taigi, perkančiosios organizacijos nustatyti ginčo minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutarties dalyku, proporcingi ūkio subjektų grupės nario atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų apimčiai, todėl teigti, kad tokie reikalavimai riboja tiekėjų konkurenciją bei jų galimybes dalyvauti ginčo viešajame pirkime nėra jokio teisinio pagrindo (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-541-381/2016; 2016 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-889-381/2016; kt.).
  18. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija, apjungdama 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimą ir pagal šiuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimą į vieną pirkimą, nustatydama kiekvienam tiekėjui 0,7 koeficientą nuo partnerio darbų dalies vertės atitinkamos kategorijos keliuose, dirbtinai riboja konkurenciją. Ginčo viešojo pirkimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nekėlė klausimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo apjungti 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimą ir pagal šiuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimą į vieną pirkimą teisėtumo, todėl nurodyti argumentai negali būti apeliacijos objektas.
  19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir akcentuodama viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų dokumentuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus minimalius ūkio subjektų grupės dalyvio (partnerio) kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją.
  20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė nepateikė prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai