Byla e2-6640-1030/2018
Dėl skolos už automobilio pasaugą priteisimo, trečiasis asmuo I. C

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ atstovui advokatui V. A., atsakovui L. M., jo atstovui advokato padėjėjui R. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovams L. M. ir A. C. dėl skolos už automobilio pasaugą priteisimo, trečiasis asmuo I. C..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 2018 m. spalio 15 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu (el. b. t. I, psl. 137-140) prašo priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir A. C. 3 429,79 Eur už automobilio BMW 525, valst. Nr. ( - ) nuvežimą ir pasaugą, 60,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. gegužės 22 d. sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo-pardavimo“ Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė, policijos pavedimu, įsipareigojo priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemones Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje pagal sutartyje įtvirtintas kainas. Sutartyje nustatyta, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, pervežimą, saugojimą atlygina transporto priemonės savininkas, valdytojas ar kitas asmuo. Ieškovė 2017 m. liepos 15 d. atvyko į policijos nurodytą vietą ir pareigūnų nurodymu parvežė į UAB „Sauliaus transporto sistemos“ automobilių saugojimo aikštelę automobilį BMW 525, valst. Nr. ( - ) kurį 2017 m. liepos 15 d. būdamas neblaivus valdė atsakovas A. C.. Iš VĮ Regitra pažymos nustatęs, kad transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. ( - ) savininkas yra L. M. teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą minimą transporto priemonę grąžinti L. M. nutarimo priėmimo dieną. Automobilio savininkui neatvykus atsiimti automobilio, L. M. ieškovė 2017 m. rugsėjo 6 d. išsiuntė raštišką priminimą, o 2017-10-05 išsiuntė pakartotinį priminimą nurodydama susidariusios skolos dydį ir ragindama L. M. atsiimti jam priklausančią transporto priemonę bei susimokėti susidariusią skolą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas automobilio BMW 525, valst. Nr. ( - ) nuvežimo ir saugojimo išlaidas solidariai turi atlyginti automobilio savininkas L. M. ir valdytojas A. C..

6Atsakovas L. M. pateikė atsiliepimą bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone reikia pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. ( - ) atsakovui L. M. nepriklauso. Atsakovas, reaguodamas į gautus raginimus, pokalbio su ieškove metu, informavo, kad automobilis 2017 m. gegužės 25 d. yra parduotas I. C. ir jam nebepriklauso. Atsakovas mano, kad ne jis, o kitas atsakovas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, tai akivaizdžiai tik didino ir didina automobilio pasaugos kainą. Atsakovas A. C. bei jo žmona I. C. turėjo pasirūpinti tuo, kad automobilis administracinio nusižengimo byloje būtų grąžintas ne atsakovui, o tikrajam automobilio savininkui I. C., tačiau šią aplinkybę galimai sąmoningai nutylėjo, manydamas, kad taip jo žmonai I. C. pavyks išvengti atsakomybės.

7Atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo I. C. į teismo posėdį neatvyko.

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys tenkinamas iš dalies.

10Nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė BMW 525, valstybinis Nr. ( - ) jos valdytojui atsakovui A. C. pažeidus Kelių eismo taisykles (toliau – KET) (el. b. t. I, psl. 3). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo transporto priemonę iki šiol saugo ieškovė automobilių saugojimo aikštelėje, vykdydama tarp ieškovės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. sudarytą Viešojo pirkimo sutartį Nr. ( - ) „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, krovinių pervežimo paslaugų pirkimo-pardavimo“ (el. b. t. I, psl. 7-13). Už automobilio nuvežimą ir saugojimą nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. susidarė 3 429,79 Eur įsiskolinimas ieškovei (el. b. t. I, psl. 141), ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra.

11Dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo

12Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi ginčo transporto priemonės nuvežimo metu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.) buvo nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

13Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, siekiant užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai, numatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio 10 punkte.

14Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-335-204/2017 nutarta A. C. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti 1200 Eur baudą; automobilį BMW 525, valstybinis Nr. ( - ) grąžinti L. M. nutarimo priėmimo dieną. Šiame nutarime nurodyta, kad iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis BMW 525, valstybinis Nr. ( - ) nuo 2017 m. gegužės 28 d. priklauso L. M..

15SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.) buvo nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas šiuo metu yra nustatytas SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje.

16Taigi pagal išdėstytą teisinį reguliavimą yra teisinis pagrindas išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, priteisti solidariai iš transporto priemonės savininko ir valdytojo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas L. M. yra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas.

17Visų pirma pažymėtina, kad teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog minėtame nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas L. M. yra ginčo transporto priemonės savininkas, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

18Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

19Teismo nuomone, administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas A. C. administracinės atsakomybės klausimas, taip pat, remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, nutarta grąžinti transporto priemonę asmeniui, šiame registre nurodytam transporto priemonės savininku. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėjamos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl vien tai, kad teismas konstatavo, jog pagal registro duomenis savininkas yra L. M., nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip prejudicinę reikšmę turinčio fakto šioje civilinėje byloje.

20Pagal SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą.

21Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra išaiškinęs, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo – pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant viešo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Registro duomenys trečiajam asmeniui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-421/2018; kt.).Taigi viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011).

23Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo transporto priemonės buvęs savininkas A. P. 2017 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą išregistruoti transporto priemonę dėl jos perleidimo kitam valdytojui atsakovui L. M. pagal 2017 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ši transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo operacija įregistruota 2018 m. gegužės 29 d. (el. b. t. I, psl. 114-116, 121).

24Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, pažymėtina, kad, nepriklausomai nuo to, kad L. M. savininku buvo įregistruotas vėliau, automobilio nuosavybės teisė jam perėjo 2017 m. gegužės 23 d. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareigos, kelių transporto priemonių registre registruojant sandorį, tikrinti, ar asmuo nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje kaip naujas savininkas nėra perleidęs transporto priemonės kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog vėlesnių ginčo automobilio nuosavybės perleidimo sandorių kelių transporto priemonių registre neįregistruota nereiškia, kad šios transporto priemonės nuosavybės teisė nebuvo perleista. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta 2017 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas L. M. pardavė automobilį BMW 525, valst. Nr. ( - ) trečiajam asmeniui I. C. (el. b. t. I, psl. 20). Teismo posėdyje atsakovas L. M. paaiškino, kad ginčo transporto priemonę turėjo kelias dienas; A. C. pasiteiravo jo, ar turi parduoti, kokią nors transporto priemonę, kadangi L. M. užsiima automobilių remontu; L. M. pasiūlė A. C. nusipirkti ginčo automobilį; 2017 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su I. C., A. C. žmona, kadangi A. C. nurodė, jog negali savo vardu pirkti automobilio; po sutarties pasirašymo automobilis buvo perduotas, nuo to laiko L. M. automobiliu nesinaudojo ir nedisponavo. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių tikrumas nenuginčytas, atsakovo A. C. paaiškinimus, teismas laiko tikėtinai nustatyta tą aplinkybę, kad ginčo transporto priemonės nuosavybės teisė administracinio nusižengimo padarymo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu buvo perleista I. C.. Vadinasi, ieškovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, atlyginimo iš atsakovo L. M..

25Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas registre nurodytam automobilio savininkui, o šis ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu. Teismas, nustatęs, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1520-657/2018). Pažymėtina, kad tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek baigiant ją nagrinėti iš esmės teismas pasiūlė ieškovei tikslinti atsakovą, ieškovei nesutikus, ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimų pareikštų L. M. atmetamas kaip nepagrįstas.

26CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis); kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis).

27Taigi nors ieškovės reikalavimai L. M. atmesti kaip nepagrįsti, nustačius, kad jis nėra transporto priemonės savininkas, ieškovės teisės reikalauti visų išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, atlyginimo iš solidaraus bendraskolio – transporto priemonės valdytojo išlieka. Kaip minėta, už automobilio nuvežimą ir saugojimą nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. susidarė 3 429,79 Eur įsiskolinimas ieškovei. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas dalyje dėl 3 429,79 Eur išlaidų priteisimo iš A. C..

28Pažymėtina, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009. Teismo vertinimu, šiuo atveju lemiamą reikšmę skolos dydžiui turėjo A. C. neveikimas nenurodant tikrojo jo valdomos transporto priemonės savininko (-ų) ir trečiojo asmens I. C. neveikimas, neįregistruojant transporto priemonės nuosavybės teisės bei nesidomint jos buvimo vieta.

29Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 60,83 Eur delspinigių už 180 dienų. CK 6.71 straipsnio nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Dėl delspinigių paskaičiavimo prieštaravimų nepareikšta, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 60,83 Eur delspinigių.

30Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl šis reikalavimas tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

32Atsakovo L. M. atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą skirti ieškovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovui L. M..

33Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

34Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

35Pažymėtina, kad ieškinio netenkinimas negali būti prilyginamas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nesąžiningam nepagrįsto ieškinio pareiškimui. Nors ieškinys, išnagrinėjus bylą, įvertintas dalyje kaip nepagrįstas, ieškovė pirmą kartą reiškė reikalavimus atsakovui, turėjo konstitucinę ir įstatyme įtvirtintą teisę teismine tvarka ginti jos subjektyviu požiūriu pažeistas savo teises. Ieškovė taip pat turi teise savo nuožiūra naudotis ar nesinaudoti teise pakeisti atsakovą. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė, teikdama ieškinį, siekė neteisėtų tikslų, buvo akivaizdžiai nesąžininga. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

36Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 78,63 Eur žyminį mokestį. Už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovė turėjo 1 300 Eur išlaidų.

39Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovo A. C. priteistinas 39,32 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

40Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovui L. M. priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad būtent ieškinio pateikimas teismui sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas L. M. iš ieškovo prašo priteisti 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl priteistinos visa apimtimi iš ieškovės.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

42Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauliaus transporto sistemos“ 3 429,79 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 79 euro centus) išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 60,83 Eur (šešiasdešimt eurų 83 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 490,62 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties eurų 62 euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 39,32 Eur (trisdešimt devynis eurus 32 euro centus) žyminio mokesčio ir 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

45Priteisti atsakovui L. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

46Atsakovo L. M. atstovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 2018 m. spalio 15 d. teisme... 5. Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ir... 6. Atsakovas L. M. pateikė atsiliepimą bei teismo posėdžio metu paaiškino,... 7. Atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo I. C. į teismo posėdį neatvyko.... 8. Teismas... 9. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 10. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d. buvo priverstinai nuvežta transporto... 11. Dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą... 12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau –... 13. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, siekiant užkirsti kelią... 14. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta,... 15. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2015... 16. Taigi pagal išdėstytą teisinį reguliavimą yra teisinis pagrindas... 17. Visų pirma pažymėtina, kad teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog... 18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjęs teismo... 19. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas A. C.... 20. Pagal SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 21. Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad daikto įregistravimas... 23. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo transporto... 24. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, pažymėtina, kad,... 25. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog... 26. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai... 27. Taigi nors ieškovės reikalavimai L. M. atmesti kaip nepagrįsti, nustačius,... 28. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis,... 29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 60,83 Eur delspinigių už 180 dienų.... 30. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 31. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 32. Atsakovo L. M. atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą skirti ieškovei 3... 33. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 34. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 35. Pažymėtina, kad ieškinio netenkinimas negali būti prilyginamas... 36. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 38. Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“, kreipdamasi į teismą,... 39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš... 40. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovui L. M. priteistinų... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 42. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauliaus... 44. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 45. Priteisti atsakovui L. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 46. Atsakovo L. M. atstovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...