Byla 1A-189-417/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nuteistajam A. K., nuteistojo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajam A. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

3Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Iš A. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3 900,23 Lt (1129,58 Eur).

5Iš A. K. priteista A. J. 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. K. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2013 m. lapkričio 1 d., apie 14.50 val., bute, esančiame ( - ), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė vieną kartą A. J. į pilvą ir padarė nukentėjusiajam kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą su skrandžio pakenkimu, lokaliu pilvaplėvės uždegimu, dėl to jis buvo sunkiai suluošintas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyrius 6.6.9. punktas).

8Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendį, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. K. neneigė, kad jis peiliu sužalojo nukentėjusįjį A. J., tačiau kategoriškai neigė jį sužalojęs tyčia, nurodydamas, kad jis pats gynėsi nuo A. J. užpuolimo, todėl teismas itin detaliai ir visapusiškai turėjo išnagrinėti A. J. padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybes, detaliai ištirti konflikto kilimo priežastis. Byloje nėra paneigti nuteistojo parodymai, kad A. K. pareikalavimus sumokėti skolą, A. J. jam sudavė kumščiu smūgį į galvą, parvertė ant grindų, o po to pradėjo smaugti. Pirmosios instancijos teismas patikėjo nukentėjusiojo parodymais, nors jo parodymų elementarios įvykio detalės skiriasi. Be to, A. J. dėl girtumo visų įvykio aplinkybių galėjo ir neatsiminti, o jau po įvykio jas traktuoti sau naudinga linkme. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nors liudytoja T. J. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis smaugė gulintį kaltinamąjį, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad liudytoja daugelį metų gyvena kartu su A. K., manė, kad ji gali būti suinteresuota duoti tokius parodymus. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija neturi realaus pagrindo, kadangi T. J. ne tik nurodė, kad matė, kaip A. J. pargriovęs smaugė A. K., bet ir pripažino tą aplinkybę, kad po to tvarkė įvykio vietą, surinko nuo grindų po vyrų konflikto nuo stalo nukritusius maisto produktus bei kitus daiktus, galbūt tuo metu ir padėjo ant stalo ant grindų rastą peilį.

9Apeliantas teigia, kad teismas ne iki galo ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir nepagrįstai A. K. pripažino kaltu, nes nebuvo paneigta, kad nuteistojo veiksmai nebuvo atlikti jam esant būtinosios ginties būklės. Dėl A. J. atliekamų veiksmų – smaugimo – A. K. gyvybei kilo realus pavojus, todėl nuteistojo panaudota apsigynimo priemonė – peilis – ir jo veiksmai ginantis nuo A. J. užpuolimo buvo padaryti jam esant būtinosios ginties būklės ir jis gynėsi neperžengdamas šios ginties ribų.

10Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jei Klaipėdos apygardos teismas nuspręs, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, tuomet prašo atsižvelgti į nuteistojo asmenybę – amžių, neteistas, ir A. K. skirti švelnesnę bausmę bei žymiai sumažinti nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos dydį.

11Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo gynėjas pažymėjo, jog pasikeitus įstatymui jo ginamajam turėtų taikyti BK 75 straipsnį.

12Nukentėjusysis A. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.

13Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

16Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų įrodymų vertinimu ir pateikia šių įrodymų vertinimą sau palankiu aspektu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

17Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė padarytas išvadas. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajam, nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

18Nuteistojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų K. S., T. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais. A. K. atliktai nusikalstamai veikai prieš nukentėjusįjį A. J. baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

19Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo, jog įvykio dieną nuteistasis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį ir tarp jų kilo konfliktas, bei A. K. dūrė peiliu nukentėjusiajam A. J. ir taip sunkiai sutrikdė jam sveikatą, nėra, tačiau nuteistojo gynėjas teigia, jog A. K. tai padarė gindamasis nuo A. J. neteisėtų veiksmų, todėl jo veiksmai padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

20Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

21Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

22Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

23Spręsdami klausimus, ar buvo būtinosios ginties situacija ar tik muštynės (kai abi pusės yra puolančiosios, tokiu atveju būtinoji gintis negalima), o jeigu buvo būtinoji gintis, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismai turi itin kruopščiai ištirti bei nustatyti visą įvykio situaciją, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

24Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis jį puolė ir jo sveikatai bei gyvybei grėsė akivaizdus ir realus pavojus, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad nukentėjusysis nuteistąjį būtų sužalojęs, jį smaugė, kad nuteistojo sveikatai dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų būtų grėsęs realus bei akivaizdus pavojus. Nors visų apklausų metu A. K. nurodė, kad kilusio konflikto metu jį nukentėjusysis mušė, smaugė, tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detaliai ir vizualiai pademonstravęs tiek savo, tiek A. K. veiksmus įvykio vietoje, tas pačias faktines aplinkybes nurodė ir teisiamajame posėdyje, taip pat K. S. tarnybiniame pranešimo užfiksuotos aplinkybės, kad buto, adresu ( - ), duris atidariusi T. J. nurodė tik tai, kad tarp dviejų vyrų kilo konfliktas, vienas iš jų smogė kitam į pilvą, tačiau jokių aplinkybių apie tai, kad A. J. puolė A. K., kad A. K. buvo padaryti sužalojimai, liudytoja policijos pareigūnui nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. nurodė, kad jei moteris būtų paminėjusi smaugimą, tai būtų užfiksavęs tarnybiniame pranešime, jokios kalbos apie smaugimą nebuvo. Tai, kad A. K. nepatyrė jokių sužalojimų, patvirtina ir tai, kad į sveikatos priežiūros įstaigą dėl jam galbūt padarytų sužalojimų jis nesikreipė, priešingai, po įvykio iš įvykio vietos pabėgo, nors galėjo pasilikti bute ir palaukti greitosios pagalbos, kuri būtų jį apžiūrėjusi bei suteikusi būtinąją medicininę pagalbą, policijos pareigūnų, kuriems būtų paaiškinęs įvykio aplinkybes apie jo užpuolimą ir gynybą nuo A. J..

25Liudytojos T. J. parodymai apie A. K. padarytus sužalojimus bei A. J. smaugimą nepaneigė nukentėjusiojo parodymų, padarytų sužalojimų vieta atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, jei nuteistasis, kaip jis nurodo, būtų gulėjęs ant grindų, o jį užgulęs A. J. būtų smaugęs, tai asmenims esant tokios padėties, A. K. nebūtų galėjęs padaryti tokio sužalojimo, kokį patyrė A. J.. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. K. pradžioje tvirtino, kad gulėdamas užčiuopė peilį ir juo smogė vieną kartą kaire ranka Albertui į krūtinę, vėliau jis nurodė, kad kaire ranka dūrė A. J. į dešinį šoną. Šiuo atveju svarbi aplinkybė ir nusikalstamos veikos įrankio – peilio – buvimo vieta, nukentėjusysis nurodė, kad peilis buvo ant stalo, liudytoja Tamara taip pat nurodė, kad nuteistasis peilį paėmė nuo stalo, po įvykusio konflikto peilis taip pat buvo ant stalo. Šios aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad peilis konflikto metu buvo ant stalo, o ne ant grindų. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad A. K. sužalojo A. J. negulėdamas ant grindų, o stovėdamas prieš A. J., todėl nuteistojo parodymai, kad jis gulėdamas ant grindų paėmė peilį ir juo dūrė A. J., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taigi objektyvių įrodymų apie A. K. padarytus sužalojimus, kad jis buvo smaugiamas, byloje nėra.

26Apeliantas teigia, kad teismas neišsiaiškino kilusio konflikto aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad tarp A. K. ir A. J., vartojant alkoholinius gėrimus, kilo žodinis konfliktas, tačiau abu skirtingai nurodo ginčo kilimo priežastis. Nuteistasis A. K. nurodė, kad konfliktas kilo dėl skolos už automobilio remontą, jos A. J. nenorėjo grąžinti, o A. J. tvirtina, kad konfliktas kilo, nes A. K. priekaištavo savo sugyventinei T. J. dėl to, kad A. J. nuomojasi jos bute kambarį. Liudytoja T. J. patvirtino, kad būdama kitame kambaryje girdėjo tarp A. K. ir A. J. vykstantį konfliktą, tačiau dėl ko jie ginčijosi, negirdėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje nebuvo išsiaiškinta tikroji tarp vyrų kilusio konflikto priežastis, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl būtinosios ginties nuteistojo veiksmuose. Net ir pripažinus, kad konfliktas kilo dėl skolos už automobilio remontą, pripažinti, kad tolimesni nuteistojo A. K. veiksmai – peilio paėmimas nuo stalo ir dūris A. J. į pilvą –prieš nukentėjusįjį buvo būtinoji gintis, nėra pamatuoto pagrindo. Kilusio tarp šalių konflikto pobūdis negali pateisinti nuteistojo atliktų veiksmų – peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo sužalojimo.

27Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis smurto prieš jį panaudojimo metu prieš nuteistąjį būtų atlikęs kokius nors jo gyvybei ar sveikatai pavojingus veiksmus, todėl jam joks realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikėtų gintis, nebuvo iškilęs. Sužalojimas A. J. buvo padarytas ne ginantis nuo pavojingo kėsinimo, o dėl to, kad nuteistasis supyko ant nukentėjusiojo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pykčio metu paėmė nuo stalo peilį ir dūrė juo A. J. į pilvą. Taigi nuteistasis šiuo atveju smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais. Pabrėžtina ir tai, kad kilusio konflikto metu nukentėjusysis jokio įrankio neturėjo ir nuteistajam negrasino. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad joks pavojus nuteistojo sveikatai ir gyvybei negrėsė, kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo nesant būtinosios ginties požymių. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo atlikti veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip tyčinis nukentėjusiojo sužalojimas ir A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

28Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

29Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 str. 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

30Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., padarymą, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus smurtinis nusikaltimas), kaltės formą tyčia, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigus nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino nuteistojo asmenybę – neteistas, tačiau nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, po įvykio pasišalino, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos.

31Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 str. 1 d. redakcija (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui, jei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neviršija 4 metų. A. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią. Taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą dėl šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam.

32Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

33Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. K. padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų ir nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis šio nusikaltimo iš anksto nebuvo suplanavęs, nukentėjusiajam dūrė išgertuvių metu kilus konfliktui, be to, A. J. padaryto sužalojimo padariniai jau išnykę, tolesnė reabilitacija jam nėra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. nusikalto pirmą kartą, jis anksčiau neteistas. Nuteistasis yra senyvo amžiaus – jam šiuo metu yra 59 metai, buvo gydytas Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, diagnozė – oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas (t. 1, b. l. 135).

34Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma aptartų duomenų leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą A. K. skirtinos BK 75 str. 2 d. 6, 8 p. numatytos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

35Nuteistojo atstovas taip pat nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį sumažinti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Teismas nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką.

36Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų ir nesunkiai pažeidžiamų vertybių, sužalojimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryto sužalojimo pasekmes ir dėl to patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, į nuteistojo kaltę, nuteistojo turtinę padėtį, į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista 114 000 Lt ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt; kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011), mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas 5792,40 EUR (20 000 Lt) nėra per didelis, proporcingas ginamoms vertybėms, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra teisinio pagrindo.

37Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė įstatymas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (328 str. 2 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

39Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendį pakeisti.

40Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo redakcija), A. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, A. K. įpareigoti du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

41Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 4. Iš A. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3 900,23 Lt (1129,58... 5. Iš A. K. priteista A. J. 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. K. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2013 m.... 8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 9. Apeliantas teigia, kad teismas ne iki galo ir nevisapusiškai ištyrė bylos... 10. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jei Klaipėdos apygardos teismas... 11. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 12. Nukentėjusysis A. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.... 13. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios... 18. Nuteistojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką... 19. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo, jog įvykio dieną nuteistasis su... 20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 28 straipsnio 2... 21. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima... 22. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai... 23. Spręsdami klausimus, ar buvo būtinosios ginties situacija ar tik muštynės... 24. Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis jį puolė ir jo sveikatai bei... 25. Liudytojos T. J. parodymai apie A. K. padarytus sužalojimus bei A. J.... 26. Apeliantas teigia, kad teismas neišsiaiškino kilusio konflikto aplinkybių.... 27. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis smurto prieš jį panaudojimo metu... 28. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.... 29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės... 30. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam minimalaus dydžio laisvės... 31. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75... 32. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra... 33. Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad... 34. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma... 35. Nuteistojo atstovas taip pat nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos... 36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. žala... 37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendį pakeisti.... 40. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo redakcija), A. K.... 41. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....