Byla 2-258-516/2016
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Esmobaltas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1577-513/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Esmobaltas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos Eoltas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Esmobaltas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos Eoltas“ 47 317,32 Eur sumą, arba (nesant pagrindo tenkinti pirmą reikalavimą) įrengimus nurodytus Investicinės sutarties Priede Nr. 1, juos išmontuojant ir pervežant į ieškovės nurodytas patalpas atsakovės sąskaita, 8 212,10 Eur (už PVM) ir 17 002 Eur netesybas; jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad priteistų įrenginių, nurodytų Investicinės sutarties Priede Nr. 1, ar dalies jų nebėra arba jie itin nusidėvėję, tai išieškoti iš atsakovės įrenginių likutinę (neišpirktą) vertę, kuri sudaro 39 105,22 Eur ir 8 212 Eur (už PVM), iš viso 47 317,32 Eur; priteisti iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 47 317,32 Eur sumą areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę. Ieškovė taip pat prašė, kad areštavus atsakovės lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, atsakovei būtų leista atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvavo tuo, kad ieškinio suma didelė, atsakovė, sužinojusi apie ieškovės inicijuotą teisminį procesą, gali perleisti nuosavybės teise turimą turtą. Netaikius prašomų priemonių, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, t. y. nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, o atsakovei išliktų galimybė laisvai disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei išduoti teismo liudijimą.

8Teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu yra moki, automobilių serviso ir kitu verslu nuo 1993 m. besiverčianti įmonė, neturi skolų socialinio draudimo biudžetui, įmonėje dirba 43 darbuotojai, įmonė turi 7 automobilius, 2014 m. apyvarta be PVM buvo 2 000 001 – 3 000 000 Eur, atsakovei kitų teisminių procesų dėl skolų priteisimo ir pan. nėra. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog skolos suma nėra maža, tačiau pažymėjo, kad įvertinus viešoje erdvėje esančią informaciją ir ginčo pobūdį, per se nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė savo turtą ketina perleisti ar apsunkinti, kad įmonė veiklos nevykdo ir /arba turi finansinių sunkumų.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė UAB „Esmobaltas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir ieškinio tenkinimo atveju atsakovės galimybė atsiskaityti su ieškove yra abejotina, todėl būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preziumuojamas. Šią prezumpciją paneigti turi atsakovė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovės apyvarta 2014 m. buvo maždaug 2 000 001 – 3 000 000 Eur, tačiau šiuo atveju svarbi yra ne 2014 m., o 2015 m. apyvarta, nes būtent šiuo laikotarpiu ji gali būti mažesnė. Be to, veiklos pajamos nėra įmonės grynasis pelnas, kadangi jis gaunamas tik iš pajamų atėmus patirtas veiklos sąnaudos, praradimus bei sumokėtus mokesčius. Todėl reali atsakovės finansinė situacija ir galimybė atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju gali būti sunki. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie tai kokia teise (nuosavybės ar išperkamosios nuomos) atsakovė valdo skundžiamoje nutartyje nurodytus 7 automobilius. Vadovautis tik teismo nutartyje pateiktais viešais duomenimis negalima, kadangi nežinomas tikslus šios informacijos šaltinis, patikimumas, be to, patys duomenys nėra aktualūs.
  2. Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias normas, proceso dispozityvumo ir rungimosi principus bei paneigė šalių interesų pusiausvyrą. Teismas vien didelės ieškinio sumos prezumpcijos pagrindu turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir suteikti atsakovei galimybę paneigti šią prezumpciją, o esant būtinumui ieškovei pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Atmestinas teismo argumentas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė ketina savo turtą perleisti ar apsunkinti, jog įmonė veiklos nevykdo ir (arba) turi finansinių sunkumų. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2088 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008; 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009). Šiuo atveju tokia grėsmė egzistuoja, kadangi nėra aiškios atsakovės galimybės atsiskaityti su ieškove, jeigu būsimas teismo sprendimas būtų palankus ieškovei. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas lieka visiškai neužtikrintas, o atsakovė atsiduria geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą.
  3. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė per 11 metų nesugebėjo išpirkti įrenginių, nurodytų ieškinyje, už 56 673,36 Eur, todėl palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, atsakovės finansinės galimybės padengti 47 317,32 Eur sumą yra abejotinos.

11Atsakovė UAB ,,Klaipėdos Eoltas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė netinkamai vykdė Investicine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir todėl laikytina, jog atsakovė pažeidė Investicinę sutartį, yra visiškai nepagrįsti.
    2. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė sugebės įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovė yra ilgą laiką ir stabiliai veikianti bendrovė, todėl pareikštas ieškinys pats savaime nėra ir negali būti prielaida manyti, kad atsakovė pradės atlikinėti neteisėtus veiksmus, slėpti turtą ir pan. Tai, kad atsakovė yra stabiliai veikianti bendrovė, patvirtina ir atsakovės finansiniai duomenys. Bendrovėje dirba 43 darbuotojai, atsakovė per 2015 metus yra sumokėjusi valstybei virš 230 tūkst. Eur mokesčių. Per 2015 m. devynis veiklos mėnesius atsakovės apyvarta siekė 2 081 216 Eur, o grynasis pelnas buvo 16 948 Eur.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vienintelis argumentas, kuriuo remdamasi ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – didelė ieškinio suma. Tačiau pats savaime šis argumentas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors pareikšto ieškinio suma ir yra didelė, byloje nėra jokių įrodymų, o ieškovė ir neįrodinėjo aplinkybių, kurios patvirtintų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Apeliantės įsitikinimu, ieškinio suma yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota prezumpcija, turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovei tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Atsisakęs areštuoti atsakovės turtą ir nurodęs, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.

16Kaip teisingai nurodė ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Akcentuotina ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Taigi, priešingai nei interpretuoja ieškovė, atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau ieškovės akcentuota teismų praktika (dėl įrodinėjimo pareigos atsakovui perkelimo esant pirmiau nurodytoms sąlygoms), savaime nepaneigia ieškovės pareigos, teikiant prašymą taikyti atsakovės turtui areštą, pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus (įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę). Ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės įrodinėjimo pareiga nepaneigiama ir ieškovės cituotu teismų išaiškinimu, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikymybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

17Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog jai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių. Akcentuotina, kad kiekviena šalis turi rūpintis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus (CPK 7, 42 straipsniai), todėl ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau tada turėjo paduoti visus jos turimus ar galimus gauti įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą, o ne nerūpestingai tikėtis, kad tuo atveju, jeigu jos prašymą teismas įvertins kaip nepagrįstą, jai bus pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos ieškiniui užtikrinti, faktiškai rėmėsi tik didele ieškinio suma ir deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė, sužinojusi apie teisminį procesą, gali perleisti jos turimą turtą. Tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Be to, įrodymų nebuvo pateikta ir su atskiruoju skundu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi viešai prieinamais duomenimis, kurių patikimumu ieškovė abejoja, bet turėjo arba taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją arba pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, yra akivaizdžiai neteisingi bei prieštaraujantys protingumo ir sąžiningumo principams.

18Nagrinėjamu atveju papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovei neįrodžius abiejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinųjų sąlygų, pati savaime aplinkybė, jog ieškovės reikalavimai liko neužtikrinti, nereiškia, kad skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai pabloginta ieškovės padėtis ar pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

19Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė yra stabiliai ir pelningai veikianti, užsiimanti didmenine ir mažmenine prekyba autobilių detalėmis, įmonė. Tarpinės 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, vien tik per 9 mėnesius atsakovės pardavimo pajamos sudarė 2 081 216 Eur ir atsakovė uždirbo 16 948 Eur grynojo pelno, o pardavimo savikainos ir pardavimo pajamų santykis, palyginus su 2014 metais, beveik nepakito. Be to, pagal viešai prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, atsakovė neturi mokesčių mokestinės nepriemokos, o remiantis vieša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos suteikiama informacija, atsakovė, turėdama 43 darbuotojus, neturi skolų ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įvertindamas pirmiau nurodytus ir pirmosios instancijos teismo akcentuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju (be kita ko ieškovei nepateikus jokių įrodymų, jog atsakovė gali bandyti nesąžiningais veksmais išvengti sprendimo vykdymo) vien tik ieškinio suma pati savaime neleidžia preziumuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

20Akcentuotina, kad pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką ieškinio suma, jos dydis atsakovui, vertinamas atsižvelgus į visas teismui žinomas aplinkybes dėl atsakovo finansinės padėties – tiek dėl turimo turto, tiek dėl įsipareigojimų krditoriams ir pan, todėl tas faktas, jog ieškinio suma didesnė nei grynojo pelno suma, skirtingai nei mano ieškovė, nėra pakankamas konstatuoti tikėtiną grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinio suma (47 317,32 Eur), įvertinus atsakovės finansinę padėtį, nelaikytina didele ir todėl prezumpcija, jog ieškinio suma padidina ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo riziką, šiuo atveju netaikytina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 26 d. pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo, ieškovė reikalavimo sumą sumažino dar 8 212, 10 Eur suma, t. y. iki 39 105,22 Eur.

21Neįrodžius antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos, areštas atsakovės turtui pagrįstai netaikytas. Kadangi kiti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai (inter alia dėl ieškinio pagrįstumo) nebeturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Esmobaltas“... 5. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 47 317,32 Eur... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė ieškovės... 8. Teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu yra moki, automobilių serviso ir... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė UAB „Esmobaltas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 11. Atsakovė UAB ,,Klaipėdos Eoltas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teismo atsisakymo taikyti... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 16. Kaip teisingai nurodė ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje... 17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos... 18. Nagrinėjamu atveju papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovei neįrodžius... 19. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė yra stabiliai ir... 20. Akcentuotina, kad pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką... 21. Neįrodžius antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....