Byla 1-36-951/2017

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,

2sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,

3dalyvaujant prokurorams Jolantai Steponavičiūtei, Jonui Trumpuliui, Aldonai Jaugelienei,

4kaltinamiesiems P. A. ir V. A., jų gynėjui advokatui G. Ž.,

5nukentėjusiajam G. U., jo atstovui advokatui R. D.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyv. ( - ) Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

7V. A., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „S.“, gyvenantis ( - ) Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9P. A. ir V. A. 2015-07-25 apie 22.30 val. Šiaulių rajone, ( - ) miestelyje, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais ( - ) bažnyčią, adresu ( - ), šventės dalyviams skirstantis iš švento Jokūbo šventės, veikdami bendrininkų grupėje, mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: V. A. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam G. U. į dešinę veido pusę, o nukentėjusiajam vejantis V. A., P. A. tyčia sudavė iš nugaros pusės vieną smūgį stikliniu buteliu G. U. per galvą, o G. U. nuo smūgio parklupus ant žemės, bendrai spyrė kojomis ne mažiau dešimties kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam G. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė neigiamas emocijas besiskirstantiems šventės dalyviams.

10Be to, P. A. ir V. A. 2015-07-25 apie 22.30 val. Šiaulių rajone, ( - ) miestelyje, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais ( - ) bažnyčią, adresu ( - ), šventės dalyviams skirstantis iš švento Jokūbo šventės, be jokio pateisinamo motyvo, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai bei demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. U., o būtent: V. A. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam G. U. į dešinę veido pusę, o nukentėjusiajam vejantis V. A., P. A. tyčia sudavė iš nugaros pusės vieną smūgį stikliniu buteliu G. U. per galvą, o jam nuo smūgio parklupus ant žemės, P. A. ir V. A. bendrai spyrė kojomis ne mažiau dešimties kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami G. U. odos nubrozdinimus abiejų kelių sąnarių srityse, dešinės ausies kaušelio žaizdą, galvos smegenų dešiniųjų kaktinės - momeninės skilčių sumušimus be žymesnės neurologinės simptomatikos, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimo be žymesnės neurologinės simptomatikos nukentėjusiojo G. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

11Kaltinamasis P. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo 2015-07-25, ( - ) vyko šventė. Atvyko iš miesto, nusprendė nueiti į šventę. Nuvykę šoko, bendravo. Apie 24 val. baigėsi šventė, ėjo namo. Sutiko G., pasakė „sveikas G.“, šis atsakė, kad jis G., ne „G.“. Sutiko pažįstamą D. J., pradėjo kalbėtis. Tuo tarpu pribėgo G., spyrė jam iš kojos į galvą, nuvirto. Stodamasis paklausė jo už ką, G. vėl puolė, gindamasis sutrenkė keletą smūgių. V. čiupo jį už rankos ir nutempė namo. Smūgius sudavė rankomis, tikriausiai kumščiais, nelabai pamena. Sudavė gal į krūtinę, atsistumdamas. Kelis smūgius tikriausiai sudavė, sunkiai pamena. Du smūgius trenkė į krūtinę, nustūmė jį nuo savęs. V. pačiupo jį ir liepė eiti namo. Visi išėjo namo. Nuo jo smūgių G. nuvirto ant nugaros. Daugiau smurto naudojama nebuvo. Nematė, kad kas suduotų buteliu. Negali tvirtinti, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, bet jie G. draugai. G. mama turi pagrindo jį apkalbėti, nes išsireiškė, kad yra chuliganas. Nežino, iš kur pas G. sužalojimai, nes nematė, kas vyko, kai išėjo. Buvo 24 val., nes šventė jau buvo pasibaigusi. Buvo blaivus, nes reikėjo grįžti namo, atvažiavo automobiliu. Visi buvo blaivūs. Nematė, ką G. darė V., jis čiupo jį. Viską matė jo draugai, G., o daugiau lyg nieko nebuvo. Buvo tamsu. G. buvo vienas. Jam G. spyrė į veidą, dar likęs randas. Kreipėsi į ekspertus, nustatė, kad 2015-07-25 buvo sužalotas veidas, alkūnės. Po įvykio kreipėsi į ligoninę, ten nesakė tiesos, sakė, kad nuvirto nuo dviračio, kas buvo jo klaida. Kaltės nepripažįsta. Buvo būryje, stovėjo šonu, G. pribėgo iš galo, atsisukdamas pajuto smūgį. Draugai pradėjo šaukti, kad saugotųsi, jie matė, kas vyksta. Matė, kad G. nusiteikęs agresyviai bėgo link jo. Gal įžeidė G., kai pavadino „G.“. Į policiją dėl sužalojimų kreipėsi po geros savaitės, nenorėjo problemų. Draugai paprotino kreiptis. Jis nenorėjo, kad kaime kiltų problemos, bet gavosi kaip gavosi. Kreipdamasis į policiją nieko nesiekė, norėjo įrodyti tiesą, kad dėl šio įvykio nėra kaltas. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad netrenkė, bet po to prisipažino, gal tuo metu bijojo. A. A. neturi tikslo iškraipyti aplinkybių, jis buvo šventėje, bet išėjo pirmas. Jam pusbrolis sakė, kad jis teisme išsigando. Jo nurodytas aplinkybes gali paneigti, nes to nedarė. 07-26, kai kreipėsi į ligoninę, sakė, kad skauda kairę pėdą, tai į kitus sužalojimus nesigilino. Gal matė, kad sužalojimas veide. Po smūgio jam bėgo kraujas. Po įvykio A. U. sutikęs nebuvo, jis tik matė V. Š. nurodė, kad G. jam spyrė į veidą. Gal nepasakė, kad jam bėgo kraujas. Stiklinių butelių neturėjo, nes negėrė, turėjo važiuoti namo. Jis, A. buvo su automobiliais. Nematė, kad nukentėjusįjį spardytų, matė, kad šventėje jis gulėjo ant žolės, gal 21-22 val. Nežiūrėjo, ką jis ten darė. Su G. iki įvykio buvo pažįstami, nesipyko, kartu augo. Konfliktas gal dėl to, kad netinkamai su juo pasisveikino. Kai jis ant jo puolė, klausė, kaip suprasti, tada vėl puolė, apsistumdė, jį nustūmė ir viskas. Jis (G.) jam spyrė į veidą, nuvirto, kai kėlėsi, vėl puolė, tada gindamasis stūmė, gal trenkė. G. nematė, buvo tamsu, sužalojimų nematė. Nežino, ar kas pasiliko prie G. Negirdėjo, kad jis šauktųsi pagalbos. Toks elgesys nėra chuliganiškas, jie tiesiog gynėsi, nieko specialiai nedarė, kad G. būtų sužalotas ir būtų pažeista vieša tvarka. Į šventę nėjo su blogais ketinimais. Jis su G. niekada nebuvo artimi draugai, per daug nebendraudavo, nedažnai būna ( - ), asmeninių nesutarimų neturėjo, nes nebendravo. Keršto, pavydo motyvų nebuvo. Gali tik atsiprašyti G. Atsiprašo už sukeltus nepatogumus. Kokia bausmė bus paskirta, tokią ir vykdys.

12Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-07-25 atvyko su broliu į šventę. Pabuvę pas tėvus nusprendė eiti į šventę. Pabuvę iki 24 val., ėjo namo. Aikštėje sutikę G., pasisveikino, G. spyrė broliui į veidą. Brolis atsigynė, pačiupo jį ir nusivedė namo. G. spyrė P. į lūpą, ją praskėlė, bėgo kraujas, akivaizdžiai buvo matoma. P. atsikėlęs, G. pastūmė, šis nuvirto, pačiupo broliui už rankos ir nusivedė namo. Gal ir sudavė nukentėjusiajam, nežino. Smūgius G. matė, porą kartų kumščiu sudavė į krūtinę. G. nuvirto ant žemės. Tada atsistojo ir vėl puolė brolį. Jis P. griebė už rankos ir sakė, kad nereikia problemų, vedė namo. G. sužalojimų nematė. Stiklinių butelių neturėjo, buvo blaivūs. Kaimo kalbas girdėjo. Nežino, kodėl kalba, kad jie tai padarė. Su G. santykiai draugiški. Nežino, kodėl konfliktas įvyko, gal ne taip pasisveikino, pavadino „G.“. Jis fizinio kontakto su G. neturėjo. Kai jis nukrito, niekas jo nespardė. Kai jie išėjo, G. ten liko, jis buvo vienas, nors to tiksliai nežino. Tuo metu dar lyg buvo O., bet jis nieko nedarė. Jis stovėjo toliau, buvo vienas. Jis irgi turbūt pasiliko. Su O. N. yra pažįstami, susipykę nėra. G. U. buvo normaliai išgėręs. Niekas nesakė „užmušim S.“, tokių žodžių iš vis negirdėjo. Nukentėjusysis pribėgo iš nugaros, P. atsisuko ir G. spyrė į veidą. Kažkas iš draugų šūktelėjo „atsargiai“, kad atbėga G. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Atbėgo ir spyrė iš kojos. Iki šio konflikto G. buvo sveikas, nesužalotas. Konfliktas vyko apie 24 val., buvo tamsu, neapšviesta. Jis buvo blaivus. Aplink buvo tik jų kompanija, D. J. ir viskas. Jokio pokalbio su U. nebuvo, buvo susitikę, bet neklausė, kodėl jis taip elgiasi. Su nukentėjusiuoju kitą dieną susitikęs nebuvo. Tą vakarą tiesiog gynė brolį. Asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju nebuvo, asmeninių paskatų nebuvo. Nori atsiprašyti, nors nieko ir nepadarė. Teismas nuspręs kaip bus.

13Nukentėjusysis G. U. teisme parodė, kad svirne vyko šventė, ėjo iš šventės namo. Buvo vienas. Ėjo pro bažnyčios aikštelę, buvo grupelė žmonių: P. A., V. A., A. K. ir A. A. Kaltinamuosius, kitus du asmenis žino, jie gyvena tame pačiame kaime. Konfliktų su kaltinamaisiais nebuvo, tik su A. K. Su P. A., V. A. konfliktų nebuvo. Eidamas pajuto smūgį į žandą, iš to būrio bėgo žmogus, kuris jam trenkė, todėl vijosi V. A., bet pajuto iš galo smūgį buteliu. Buteliu trenkė P. A. Kelias sekundes pastovėjo, į akis pradėjo lietis alkoholis, graužti akis, užsidengė veidą, atsitūpė, tada visi darė ką norėjo, jį spardė. Kažkiek laiko jį spardė, O. N. atbėgo jo gelbėti, jį kėlė, tada pradėjo jį spardyti, nukrito ant žemės. G. B. išgirdo, kad kažkas vyksta, pribėgo, pakėlė jį nuo žemės, nuvedė prie šulinio apsiprausti galvą, nes buvo kruvinas. Nepamena, iki kur jį palydėjo. Parėjo namo, namie buvo tik močiutė, jį apiprausė. Daugiau nieko pasakyti negali. Iš pasakojimų žino, kad grįžo be bato. Viskas vyko 2015 metais liepos mėn., gal 24 dieną. Buvo maždaug 21 val. Šventė mieste pasibaigusi nebuvo, dar vyko. Nežino priežasties, kodėl jam trenkė, gal buvo per girti, gal laikė pyktį, nepatiko. Iki smūgio anksčiau pasisveikindavo, tą dieną nekalbėjo. Nebent pasisveikino, kai sutiko prie svirno, bet kažin. Prie jų nestabtelėjo, ėjo pro šalį. Kažkas jį pašaukė, nepamena kas. Atsisuko ir jam sudavė. Sudavė į dešinį žandą, mano, kad ranka, kumščiu. Matė, kas sudavė, suprato, kad V. A. Nematė, bet suprato. Pradėjo jį vytis, suprato iš kalbos, ūgio, kad tai V. A. Vijosi 2-5 metrus. Nepasivijo, pajuto iš nugaros smūgį buteliu į galvą. Pataikė į dešinę pusę, ties ausimi, buvo trūkusi kremzlė. Po butelio smūgio suklupo, susiėmė už galvos, per veidą pradėjo bėgti alkoholis, pajuto smūgius visur. Kas smūgiavo, tiksliai pasakyti negali. Matė asmenis šalia jo, negali pasakyti, ar visi smūgiavo, nes nematė. Tikrai smūgiavo P. A., V. A. Suprato, kad P. A. trenkė buteliu, krisdamas pamatė, kad tai P. A. Po to P. A. jį spardė. Negali pasakyti, kad A. K. spardė, bet jie buvo tame rate. Buvo daug smūgių, ne viena dešimtis, spardė visur, kur tik pataikė, į kojas, veidą. Kojas galėjo nusibrozdinti krisdamas, bet mėlynės ant šlaunų dėl to atsirasti negalėjo. Nepamena, ar kas nors matė konfliktą, lyg matė I. U., bet tiksliai nežino. Praeinančių žmonių buvo, bet negali pasakyti, kas tokie buvo. Medikus, pareigūnus gal kas nors ir kvietė. Bet jį nuvedė prausti. Pagalbos nešaukė, greitosios nekvietė. Į medikus kreipėsi kelios dienos po įvykio, gal 4 dienos. Kreipėsi į ambulatoriją. Skaudėjo, spaudė galvą, nekaip jutosi. Berods, išrašė vaistų. Gydytoja matė nubrozdinimus, po akimi buvo mėlynė. Po ambulatorijos buvo pažvejoti, grįžęs iškrito iš padų. Jam šonu surakino galvą ir pradėjo sukti. Brolis klausė, kas nutiko ir iškrito iš padų. Atvyko greitoji, išvežė į ligoninę, bevažiuojant vėl prarado sąmonę. Buvo epilepsijos priepuolis. Iki to įvykio epilepsija nesirgo, niekuo niekada nėra sirgęs. Iš karto į ambulatoriją nesikreipė, nes nebuvo simptomų, nuėjo po poros dienų, po savaitgalio, nes ne kasdien gydytoja dirba. Po įvykio su kaltinamaisiais buvo susitikęs, prasilenkė. Parduotuvėje lyg susitikę nebuvo, nebent su V. A., gal po kelių dienų. Su juo nekalbėjo, buvo piktas, bet nieko jam nedarė, nekeršijo, netrenkė. Tuo metu dar buvo akivaizdžių sužalojimų, nuskelta lūpa, nubrozdinta, praskelta ausis, akis mėlyna. Mano, kad po šio įvykio kaltinamieji sužaloti nebuvo, jiems nesutrenkė. Buteliu trenkė į dešinės pusės viršų, butelis sudužo. Gal butelis nebuvo tuščias, smūgio metu prisitaškė akys. Š. R., R. S. nepažįsta. Su kaltinamaisiais kartu buvo nepažįstamų asmenų, bet jų nepažino. Epilepsijos priepuolių po įvykio buvo du. Po to buvo tik galvos skausmų, buvo sanatorijoje. Ligoninėje lauke prasilenkė su kaltinamaisiais, gal 7 dieną, kai gulėjo ligoninėje. Su jais nekalbėjo, nežino, ką jie ten veikė. Po įvykio nei karto su jais nebendravo, neatsiprašė, žalos neatlygino. Per kitus asmenis su juo susisiekti nebandė. Iš G. B. pasakojimo žino, kad jis nuvedė jį nuprausti, o O. N. atėjo pagelbėti. Nuprausti jį reikėjo, nes buvo visas kruvinas. Nuo jo nuėmė megztinį ir uždėjo jam ant galvos, jį apvalė. G. B. nuėmė megztinį. Pats parėjo namo. Močiutei aplinkybes aiškino. Į policiją nesikreipė, nes manė, kad užgis, viskas bus gerai, nemanė, kad atsiras epilepsija. Dėl sveikatos pasekmių apie įvykį pranešė policijai. Pyktį ant kaltinamųjų šiuo metu turi, nesupranta, kam reikėjo jį mušti. Pirmas smūgių nesudavė. Iki prasilenkiant su stovėjusiu būriu žmonių, nematė, ar jie turėjo butelį. Jis buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas, kad nepaeitų. Nelabai puikiai pamena, nes viskas įvyko labai greitai, sekundžių reikalas. Nemano, kad kaltinamieji buvo blaivūs, juk ir butelį turėjo. Viskas vyko apie 21 val. Nemano, kad renginys jau buvo pasibaigęs. Šventė tęsėsi ilgai, nuo ryto. Negali įvardinti, iki kurios valandos. Nežino, kiek laiko vyko konfliktas. Nežino, kada parėjo namo. Nepamena, ar vedamas praustis, girdėjo muziką šventėje. Nežino, kodėl liudytojai nurodė vėlesnį laiką. Renginio metu baudžiamojo poveikio priemonės jam buvo taikomos, namie turėjo būti nuo 23 val. Negali būti, kad neteisingai nurodė laiką, kad nebūtų pažeidęs apribojimo. Mano, kad kaip tik anksčiau ėjo namo. Iš renginio ėjo vienas. Keliavo namo. P. A. nespyrė, nieko jam nedarė. Nežino, kodėl liudytojai taip nurodo. Gal P. A. pats nukrito, gal O., gelbėdamas jį, kažką jam padarė. Buvo išgėręs 2 butelius alaus, nežino, kokį alų gėrė, pirko iš parduotuvės. Narkotikų nevartojo. Išgėrė 2-3 butelius, tiksliai negali pasakyti, nebuvo labai girtas. Konfliktą sukėlė V. A., P. A. trenkė buteliu. Buvo būrys žmonių, suprato, kad ten buvo kaltinamieji, V. A. atpažino iš sudėjimo, žodžių. Iš veido nematė, kad ten P. A. ir V. A., suprato tik iš bruožų, pokalbių. Lauke buvo prietema, buvo vakaras, visai sutemę nebuvo. V. A. jam trenkė ir bėgo pro būrį. Mėgino vytis. V. A. stovėjo šone, trenkė jam į galvos šoną. Pokalbis tarp jų nevyko. J. M. žino, kad tokia yra. Ji sako netiesą, jos iškeltais kumščiais nepuolė, nepamena, ar iš vis su ja buvo susitikęs šventėje. Ji meluoja. Nežino, kodėl meluoja, ji P. A. ir V. A. draugė. Matė, kad būryje buvo A. K., bet negali pasakyti, kad jis mušė, o kad mušė P. ir V., žino. Nežino, ar kitą dieną po įvykio ėjo į parduotuvę. Kitą dieną alkoholio nevartojo. Parduotuvėje P. A. sutikęs nebuvo. J. M. dirba pardavėja, buvo piktas, bet ne girtas. V. A. nieko nepadarė, buvo jį sutikęs. Jis, berods, į parduotuvės vidų įėjęs nebuvo. Yra ramus žmogus, smurto vartoti nelinkęs. Laisvės apribojimas jam buvo dėl narkotinių medžiagų. Į medikus kreipėsi dėl epilepsijos. Su greitąja jį išvežė 4 dienos po renginio. Po renginio girtas nebuvo. Nuo įvykio iki kreipimosi pas medikus, konfliktų su niekuo neturėjo. Grįžo iš žvejybos, jau ant tilto pradėjo sukti kaklą, grįžus brolis paklausė, ką pagavo. Nebeišėjo pasakyti nei vieno žodžio. Galvą pradėjo sukti į kairę pusę, iškrito iš padų po 20 sekundžių. Toje aikštelėje, kur vyko konfliktas, nebuvo labai geras matomumas, lempos nebuvo įjungtos. Nesisveikino su P. A. taip, kaip jis sako. Matėsi nebent šventėje, bet nepamena. Nešaukė „aš kaimo vierchas“. Laisvės apribojimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tada buvo tik pamėginęs. Kai sulaikė dėl narkotinių medžiagų, kaime žmonės turbūt žinojo. 2 metai, gal 2,5 metų iki įvykio buvo sulaikytas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Yra tikras, kad būryje buvo P. A., V. A., A. A., A. K. Negali pasakyti, ką darė A. K. Yra tikras, kad buvo su jais ir A. K., A. A. Praėjo daug laiko, negali garantuoti. Kreipėsi į Šiaulių Respublikinę ligoninę, Šventosios reabilitacijos centrą bei pas šeimos gydytoją.

14Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra P. A. ir V. A. pusbrolis. Nukentėjusįjį pažįsta, jis iš to paties kaimo. Nėra susipykę, konfliktų nebuvo. Nelabai žino, kodėl yra kviečiamas, nes įvykyje nebuvo. Liepos 25 d. apie 10 val. nuėjo į šventę, išėjo apie 24 val. Toje šventėje matė P. A. ir G. U., kuris atrodė šiek tiek agresyvus, išgėręs. Nežino, ar P. A. buvo išgėręs. Daugiau žino tik iš pasakojimų. Iš pasakojimų žino, kad G. U. pradėjo kabinėtis, o P. A. gynėsi. Nežino, kaip viskas vyko. P. A. sužalotas lyg ir nebuvo, nežino. G. U. buvo sužalotas, jį sužalojo P. A., V. A., tiksliai nežino, ar abu, gal vienas jų. Kaltinamieji pasakojo patys, be to, kaime kalba žmonės. Jie gynėsi, kad nebūtų G. U. sumušti. G. U. šventėje matė vieną, draugų jo buvo. Iš jo veiksmų sprendė, kad buvo išgėręs, tai rodė elgsena, ėjimas. Matosi, kai būna žmonės išgėrę, nes keistai elgiasi. Pažįsta G. U. kaip agresyvų asmenį. Pats su juo nėra susidūręs. Išvyko apie 12 val., išvyko su kitais draugais. Šventė dar vyko, gal ji ir vyko iki 12 val., nežino. Gali būti, kad išvyko 23 val., bet išvyko ne vienas. Iš pačios šventės išėjo vienas, bet po to vėl susitiko su draugais. Tiksliai kada išvyko, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes dėl laiko. G. U. šventėje kabinėjosi prie kitų žmonių, atrodė agresyvus. Tai minėjo ikiteisminio tyrimo metu. Girdėjo pasakojimus apie muštynes, kad G. U. užsikabino prie P. A. Pats P. A. pasakojo, dar vienas draugas pasakojo, kuris girdėjo iš kitų draugų. Sakė, kad P. A. buteliu trenkė į galvą, čia girdėjo iš kitų. Su P. A. po įvykio daug nebendravo. Buteliu trenkė G., kas trenkė, tiksliai nežino. Su pusbroliais bendrauja mažokai, nes gyvena Klaipėdoje. Po įvykio kalbėjosi su abiem pusbroliais, sunkiai pamena, ką tiksliai pasakojo. Sakė, kad pradėjo kabinėtis, sukonfliktavo, sakė, kad gynėsi nuo G. U., gal pradžiai stumtelėjo, nežino. Nebuvo kartu su kaltinamaisiais. Buvo išgėręs kelis butelius, gal tai turi įtakos atminčiai. Kitą dieną ruošėsi vairuoti, todėl daug išgėręs nebuvo. G. U. jį pažįsta. Kai matė šventėje, jis nebuvo sužalotas. Negirdėjo kalbų, kad G. U. tą vakarą su kuo nors muštųsi. Be butelio kitų aplinkybių negirdėjo. Iš P. A. aplinkybes girdėjo švelnesnes, nei iš draugo. P. A. apie butelį jam nieko nepasakojo. Tą vakarą pusbrolius šventėje matė, su jais tik pasisveikino. Nežino, su kuo jie buvo, aplink buvo daug žmonių, matė tik P. A., V. A. nesutiko. Išeidamas pusbrolių nematė. Nežino, kodėl G. U. galėtų apkalbėti jo pusbrolius. G. U. nebuvo ypatingai girtas, nesvyravo, bet buvo linksmas. Su juo nekalbėjo, tik matė. Girdėjo iš kitų, kad jis kabinėjosi prie žmonių. Nepamena, ar pats matė. Pasirodė, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai. Yra girdėjęs, kad G. U. ne šventėje kabinėjosi prie draugo. Jis tikriausiai buvo apsvaigęs. Šventėje matė P. A. Matė trumpai, atrodė normaliai, nesuprato, kad būtų išgėręs. P. A., V. A. nėra agresyvūs asmenys. Neteko girdėti, kad jie prie ko nors kabinėjasi. Su P. A., V. A. šventėje nebuvo.

15Liudytojas A. K. teisme parodė, kad P. A., V. A. pažįsta, P. A. jo draugas, V. A. irgi draugas. Nukentėjusįjį G. U. pažįsta, kartais sveikinasi, santykiai nekonfliktiniai, bet nėra draugai. Kai buvo muštynės, jis jau buvo namie. Lyg išėjo namo po 23 val. Šventė dar nebuvo pasibaigusi. Nežino, kas dalyvavo muštynėse. Miestelyje skambėjo, kad buvo muštynės, bet jis nelabai ką žino. Visi kalbėjo, kad pirmas pradėjo G. U., spyrė P. A. iš kojos į lūpą. Nežino, ką P. A. jam darė. Nežino, ar V. A. dalyvavo muštynėse. Po įvykio su P. A. ir V. A. buvo susitikę, nežino kada, gal kitą dieną. Nematė, kad draugai būtų buvę sužaloti. G. U. po šventės matė kitą dieną, jis atrodė normaliai, buvo sužalotas. Sužalojimas buvo prie galvos, matėsi siūlės. Daugiau lyg nieko nematė. Mėlynių nematė. Klausė, kas nutiko, sakė, kad susimušė su P. A., po to su V. A. Žino, kad G. U. spyrė P. A. iš kojos, o P. A. davė G. U. iš rankų. Nežino, kiek smūgių sudavė. V. A. gynė P. A., gal spyrė iš kojų. Jis taip galvoja. Kitą dieną G. U. buvo blaivus, agresyvus nebuvo. Nėra turėjęs konfliktų su G. U. Šventės metu G. U. matė, nebuvo visai blaivus, agresyvus nebuvo. P. A. taip pat matė šventėje, nebuvo blaivus, agresyvus nebuvo. V. A. irgi buvo šventėje, nebuvo blaivus, agresyvus nebuvo. Nežino, ar mušėsi dar kiti asmenys. A. A. šventėje matė, gal kažkiek vėliau išėjo. A. A. buvo kartu su P. A. ir V. A., pamena gerai. P. A. ir V. A. buvo su A. A., kitų asmenų nematė. Pas juos butelio nematė, jie gėrė alų iš bambalių. Jis su P. A., V. A. kartu nebuvo. A. A. buvo su jais, po to išėjo. Nematė, kaip A. A. išėjo, jam jis sakė, kad išėjo po pusvalandžio, kai jis išėjo. Su G. U. santykiai ne visada buvo geri. Yra buvęs konfliktas. Pasiskambino jam, ne taip išgirdo, ką sakė, tai, sutikus miestelyje, spyrė jam iš kojos. Jis ne taip išgirdo, manė, kad negražiai jį pavadino. Daugiau tokių atvejų nežino. Pas juos butelio nematė. Nežino, kada baigėsi šventė.

16Liudytojas G. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais ir su nukentėjusiuoju santykiai draugiški, užaugo tame pačiame kaime. Tą vakarą, kai įvyko incidentas, ėjo iš po šventės. Rado sužalotą nukentėjusįjį, suteikė pirmą pagalbą ir viskas. Galėjo būti apie 24 val. nakties, tiksliai pasakyti negali. Jį pamatė netoli bažnyčios, prie aikštelės. G. lyg klūpėjo, buvo tamsu, bet tikrai nestovėjo. Priėjęs paklausė, kas nutiko, bet jis buvo kruvinas, nelabai sąmoningas. Nuvedė iki šulinio, apiplovė, atsigavo, suteikė pirmą pagalbą, palydėjo iki kaimynų. Nežino, iš kur kraujas. Galva buvo kruvina, galvos viršus, nežino tiksliai pusės. Kraujavo gan stipriai. Sužaloto veido, sužalotų kitų kūno vietų neįsiminė. Veido tamsoje nematė, gal kokia mėlynė buvo, neatkreipė dėmesio. Nežino, ar nukentėjęs buvo blaivus, pats buvo neblaivus. Nežino, ar klausė, kas įvyko, ne tai buvo svarbiausia, nes pirma reikėjo suteikti pagalbą. Nepamena, ar po to paklausė, kas nutiko. Gal domėjosi vėliau. Sužinojo, kad buvo incidentas tarp kaltinamojo P., kaltinamojo V. ir nukentėjusiojo G. Nežino, ką kaltinamieji padarė, tyrimo nevykdė, neklausė nei vieno. Neklausė muštynių priežasties. Netoli nukentėjusiojo kaltinamųjų nematė, negali pasakyti, nes ne į tai buvo susikoncentravęs. Kai jis priėjo, šalia nukentėjusiojo buvo asmenų, bet neužfiksavo, kas jie tokie. Iš pažįstamų žmonių buvo O. N. Jis taip pat bandė suteikti pagalbą. Įvykio vietoje buvo šukių. Buvo ir „skarbonkių“, ir šukių, dar pats užlipo ant stiklo šukės. Ar ant nukentėjusiojo kūno matė stiklo šukių, nežino, sunku pasakyti. Plaunant galvą gal buvo, bet neužfiksavo. Neturėjo kuo apibintuoti, G. tapo sąmoningas, pradėjo kalbėti. Megztiniu aprišo galvą. Kaimynai pasisiūlė suteikti pagalbą, parvesti jį namo. Palydėjo iki kaimynų. Kai nukentėjusysis buvo kniūbsčias, aplink buvo žmonių, bet jie aiškinosi santykius, nukentėjusiajam nepadėjo. Išgirdo šurmulį, pamanė, kad ten jo brolis, tai nuskubėjo į tą pusę. Buvo būrys žmonių, visi kažką veikė, o G. buvo ant žemės. Kai jis priėjo, O. N. buvo šalia G. Jis buvo kelių metrų spinduliu. Nežino, ar O. N. matė įvykį. Vėliau prie šulinio O. N. irgi buvo. Jis nieko nepasakojo, jis su juo nebendrauja. G. jam irgi nieko nepasakojo. Nepastabėjo, ar G. buvo su abiem batais. Megztinis buvo arba jo, arba G., greičiausiai G. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pjautinės, kirstinės žaizdos buvo, nes ausį ne taip lengva pažeisti. Jo manymu, buvo kaip pjautinė žaizda ties ausimi. Minėti kaimynai buvo - O. N. ir gal jo draugė, tiksliai nepamena. Vėliau viskas pradėjo aštrėti, kaimas nėra didelis, incidentai šiaip neatsiranda. Pradėjo aiškintis, nors nelabai lenda į kaimo vidinius reikalus. Žmonės pradėjo kalbėti. Priežasties nesužinojo. Anksčiau šie asmenys lyg stipriai nekonfliktavo. Kažkokios rimtos konflikto priežasties nesužinojo. Negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų sumušęs kaltinamuosius. Incidentas buvo, bet nesumušė. Po įvykio kaltinamųjų nematė. Nukentėjusįjį matė, jis buvo sužalotas. Sužalojimai buvo galvos srityje, ausis mėlyna, gal akyje buvo mėlynė. Jis ir šiaip sunkiai judėjo. V. A. gal ir matė, nematė sužalojimų, su juo nebendravo. P. A. nematė. G. U. ramaus būdo. Šventės metu jį matė, niekam kumščiu nemosavo. Jis buvo šventėje 10 min. su jo kompanija, o kur ėjo toliau, nežino. Visą vakarą jį stebėjo. Nematė, kad užkabinėtų asmenis, neužfiksavo. G. gulėjo ant žolės, gal ir buvo užmigęs. Toje kompanijoje yra atskiri būreliai, gal jam nebuvo įdomu, dėl to užmigo. Kumščių nematė. J. buvo jų ratelyje, bet kumščių nematė. Jis gal buvo išgėręs, bet nebuvo itin girtas, kad šlitiniuoti. Šyptelėjo J. M. duodant parodymus, nes jam neaišku, kaip galima kelis kartus per dieną matyti žmogų, bet nematyti sužalojimų, o matyti nuo gėrimo ištinusį veidą. J. M. jam buvo sakiusi, kad V. įbėgo į parduotuvę, G. gaudė, bet neįvardino, kad buvo su kitais asmenimis.

17Liudytoja J. M. teisme parodė, kad dirbo parduotuvėje. Išgirdo, kad dieną prieš tai buvo incidentas. Atėjo V. A. į parduotuvę, išgirdo šūkavimus. Išėjo pažiūrėti, V. A. apstojo G. U. draugai. V. A. įbėgo į parduotuvę, daugiau niekam įeiti neleido. Būtų gerai nesibaigę, nes G. U. buvo gerai išgėręs. Nelabai žino, kodėl vyko konfliktas, tik kad buvo muštynės. Girdėjo tik tiek, kad V. ir G. susipyko. Nežino, kas ką mušė. V. A. sužalotas nebuvo. Ar buvo sužalotas G. U., nežino, buvo chaosas, nematė. Tuo metu asmenys nebuvo blaivūs, tik V. A. buvo blaivus. Parduotuvėje incidentas vyko liepos 31 d., nes šventė vyko liepos 30 d. Šventėje matė G. U., brolius V. ir P. Nieko įtartino nematė. Iš šventės išvyko apie 24 val. Apie įvykį sužinojo ryte atvykusi į darbą. Žmonės pasakė, kad įvyko muštynės tarp G., P. bei V. Nežino, kas nukentėjo. Parduotuvėje incidentas buvo kitos dienos ryte po šventės, valandos nepamena, ne 9 ar 10 val., šiek tiek vėliau. Ant V. puolė G. draugai, vardų, pavardžių nežino. ( - ) apsigyveno prieš 5 metus, tiksliai žmonių nežino. G. draugų buvo daug, mažiausiai 7 asmenys. V. prašė pagalbos, jį užstojo. 7 asmenys puolė į parduotuvę, neleido jiems įeiti. Policijai neskambino. Buvo sumaištis, nes saugojo parduotuvę. Visi išsiskirstė. V. A. buvo parduotuvėje, G. U. su draugais buvo lauke. Dar viską matė jos sesuo G. M., kuriai tuo metu nebuvo 18 metų. V. pas ją neapsipirko, ėjo į kitą parduotuvę. Tą dieną V. A. matė vieną kartą. Tą dieną G. matė ne vieną kartą. Nepastebėjo G. sužalojimų, nes nebuvo aktualu. Apie vakarykštį konfliktą sužinojo iš žmonių, kurie ateina į parduotuvę. Negali nurodyti tų 7 asmenų. G. B. pažįsta. Nežino, ar turi piktumą prieš V. ar P. Šventės metu G. U. matė, buvo girtas, nes prie jų kompanijos buvo užmigęs. Kompanijoje buvo V. B., G. B., ji, dar keli draugai. G. U. šventės metu nebuvo taikus, nes žmonės pasakojo, kad kabinėjosi. Šventės metu su G. tik pasisveikino. Jis jos nepuolė, tik ėjo priešais iškeltais kumščiais. Kai paklausė, ką čia daro, atpažino juos ir nusiramino. Kitą dieną G. U. veidas nuo girtumo buvo ištinęs, matosi, kada veidas ištinsta nuo gėrimo. Jis iš vakaro buvo girtas, dėl to ryte buvo ištinęs. Ėjo iškėlęs kumščius, kol prisijungė į jų ratą. G. B. yra teismo salėje. Iš šventės išėjo prieš 24 val., namie buvo 24 val. Atstumas gal 10 min. automobiliu iki namų. Nematė, kas liko šventėje, nes su vyru išvažiavo. Nepamena, kas liko šventėje iš jų kompanijos. Paskutinį kartą matė G., kai jis miegojo ant žemės. Yra tik girdėjusi, kad G. U. rūko „žolę“. Nežino, kada baigėsi šventė.

18Liudytojas Š. R. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta, yra tik matęs. Atvažiavo pas draugus į kaimo šventę, po šventės ėjo namo. P. pasisveikino su G., pavadino „G.“. Nukentėjusysis pribėgo ir spyrė P. A. į galvą, P. nugriuvo, kai atsistojo, G. dar kartą puolė, P. jį pastūmė į šalį. V. A. paėmė P. už rankos, pasakė, kad nenori problemų ir išvedė iš aikštės. P. pataikė į barzdą, nuo smūgio jis nukrito, buvo sužalotas, bėgo kraujas. Nematė, kad būtų sužalotas nukentėjusysis. Nebuvo pakankamai šviesu, kad matytų. Jis buvo blaivus. Kaltinamieji irgi buvo blaivūs. Nukentėjusysis atrodė apsvaigęs. Sprendžia iš elgsenos, veido bruožų. Jis eidamas svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Kaltinamieji pastūmė nukentėjusįjį į šalį, šis nugriuvo, bet nematė, kad būtų sužalotas. Su jais buvo R. S., A. S. Praėjo metai laiko, nepamena, ar P. trenkė G. Atminties problemų neturi, bet apie tai negalvojo. Galbūt buvo smūgiai nukentėjusiajam, bet nėra tikras. Gal ir buvo 4-5 smūgiai. Nepasakys, kur jie buvo suduoti. V. A. nieko nedarė. Butelio kaltinamieji neturėjo. Nukentėjusiajam kraujas nebėgo, nematė. Po įvykio nukentėjusiojo nematė, nebuvo visai sutikęs. Kaltinamuosius matė, P. matėsi prakirsta lūpa. Jam spyrė į smakro dalį. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Kaltinamieji jo draugai. Jis stovėjo šalia, negynė nukentėjusiojo, viskas įvyko pakankamai greitai. G. U. buvo ne vienas, buvo kažkoks draugas. To draugo nepažintų. Konflikto metu jų kompanijoje buvo 5 asmenys. Aikštėje buvo pašalinių asmenų. Konfliktas vyko po vidurnakčio. Šventė tuo metu jau buvo pasibaigusi. Tikrai buvo ne 20 val. Labai įsimenamas dalykas, kai spiriama draugui į galvą. Paskui nieko nematė. Jis iš ( - ). Nedažnai būna ( - ). V. ir P. pažįsta gerai, dar žino A. A., bet šventėje jo nematė. Nežino, ar A. A. yra piktuoju su kaltinamaisiais. Nežino, ar kaltinamieji trenkė buteliu, nežino, ką jie tarpusavyje bendrauja. Nematė, kad G. būtų sutrenkta į galvą. Nematė, nes buvo tamsu. Kai G. spyrė, buvo visi būryje. O. N. nepažįsta. V. paėmė P. už rankos ir išėjo iš aikštės. Gal G. pasiliko aikštėje, nežino, ar jis buvo gulintis, ar stovintis. Nematė, ar G. kas nors suteikė pagalbą. Kitos dienos konflikto nežino. Konfliktas nuo spyrio į galvą iki kol išėjo iš aikštės truko gal minutę. Po konflikto ėjo kartu pas P. namo. P. sužalojimus matė, buvo lengvas šokas, nebuvo apie ką kalbėti, nuėjo miegoti. Namo išvyko kitą dieną. G. U. daugiau nematė. Išvyko namo ryte. Nežino, ar prieš jam išvykstant, V. buvo išėjęs.

19Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Apie 24 val. ėjo namo iš šventės, berods, buvo liepos 30 d. Buvo negėrę. Nukentėjusysis G. kažką sušaukė P. ir spyrė jam į veidą. P. atsikėlęs paklausė, kodėl taip padarė, tarp jų įvyko apsistumdymas. V. paėmė P. už rankos ir išėjo iš aikštelės. Buvo tamsu, nematė, kas ten buvo apsistumdyme. Nežino, kodėl G. spyrė P. Jų kompanijoje buvo Š. R., jo brolis R. S., P. ir V. Kaltinamieji buvo blaivūs. Mano, kad G. buvo neblaivus, nes blaivus nebūtų spyręs. Nematė, kur pataikė. Sužalojimų buvo, P. bėgo kraujas iš smakro srities. Policijos, greitosios nekvietė, nepasirodė, kad tai rimtas sužalojimas. Kaltinamasis P. lyg nustūmė nukentėjusįjį, kuris lyg nukrito ar susvirduliavo. Kai P. atsikėlė, įvyko susistumdymas. P. nustūmė G., paklausė, kodėl taip padarė. Smūgių nukentėjusiajam nematė. V. tik paėmė P. už rankos. Nežino, ar P. visada taip klauso brolio. Nukentėjusysis buvo vienas, gal vėliau kažkas atėjo. Kitą dieną nukentėjusiojo nematė. Kaltinamuosius kitą dieną matė, P. ryte lyg buvo patinimas. Jis gyvena ne ( - ). Šventės metu su nukentėjusiuoju nebendravo, konfliktų nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjęs spyrė P., prieš spyrį apsižodžiavimo nebuvo. Einant iš šventės nešėsi tuščią kuprinę. Kiti asmenys daiktų neturėjo. Įvykio vietoje stiklo šukių nematė. Nežino, kiek tęsėsi konfliktas, viskas įvyko greitai. Nematė, ar nukentėjusysis buvo nugriuvęs, gal susvirduliavo. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai. Nematė, kad jis būtų sužalotas. Buvo tamsu. P. sužalojimus matė, nes kartu parėjo namo. Sužalojimus pamatė vėliau. Kaltinamajam P. lyg bėgo kraujas, pamatė einant namo. Nepamena, kas buvo prieš metus. Tokie įvykiai reti, pirmas kartas. Nepamena, ar G. dar jam sutrenkė, kai P. atsistojo. Nepamena, ar P. sutrenkė G. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu geriau prisiminė. G. lyg buvo vienas. Į šventę atvyko automobiliu, kartu su Š. R. ir R. S. P. ir V. sutiko ( - ). Tą vakarą pasiliko ( - ). Automobilius paliko P. kieme. P. ir V. buvo be automobilio. Į ( - ) vairavo jis. Kitą rytą grįžo namo. Miegojo pas P. ir V. Alkoholio iš jų kompanijos niekas nevartojo. P. automobilis dar buvo namie. Tą vakarą kur nors važiuoti neplanavo. Ryte namo išvyko iki pietų. V. su P. niekur išėję nebuvo, apie konfliktą parduotuvėje nieko nežino. Ryte matė P. sužalojimus. Buvo įdomu, kodėl G. užpuolė, bet konkrečiai nieko nekalbėjo. Neminėjo, kad anksčiau tarp jų buvo konfliktas. A. A. tą vakarą nematė, jį pažįsta, jis tikslo meluoti neturi.

20Liudytojas R. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Nuėjo į šventę, išėjo apie 24 val., kai šventė baigėsi. Ėjo pro bažnyčią, sutiko G. Buvo jis, P., V., A. S. ir Š. R. P. pasakė „G.“, G. atsakė keiksmažodžiu. P. nieko nebeatsakė. G. nei iš šio, nei iš to spyrė P., P. parkrito. Nenorėjo problemų, juos išskyrė ir išėjo. Daug nepamena, nes seniai buvo. Viskas įvyko 2015 m. liepos mėn. pabaigoje. Iš viso G. P. sudavė tris smūgius. Kai P. parkrito, gal dar buvo pora smūgių. G. smūgiavo nukritusiam P. Sudavė dar kelis smūgius kojomis. G. smūgiavo kojomis P. į šonus. Pirmas spyris buvo į veidą. Sužalojimus matė, buvo nubrozdinta nosis. Daugiau sužalojimų nematė. Kraujas bėgo iš nubrozdinimo. Medikų nekvietė. P. G. nesudavė, neprisimena. P. tiesiog gynėsi, nežino, ar sudavė smūgius G., buvo tamsu, nematė. Konfliktas nuo jo buvo 20-30 metrų atstumu. Konfliktas įvyko greitai, 10-15 minučių, kol visi išsiskirstė. Baigėsi viskas greitai, bet užtruko, kol išėjo iš aikštės. V. bandė juos išskirti. V. G. nesudavė, nematė. Aplink buvo apie 6 - 8 asmenis. Nukentėjusysis buvo su draugu, draugo nepažįsta. To asmens salėje nemato. G. U. draugas keikėsi ir viskas. Jis pats į konfliktą nelindo, tiesiog stovėjo. Buvo blaivus. Šventėje alkoholio nevartojo. Automobilį vairavo A., P. Jis negėrė, nes kitą dieną reikėjo dirbti. Ryte reikėjo padėti tėčiui prie ūkio, todėl po šventės išvyko į namus, gyvena ( - ) kaime. Kartu išvyko Š. R. ir A. S. P. ir V. nuėjo namo. Ar kas liko pas juos nakvoti, nežino. Išsiskyrė prie namų. P. šventėje buvo su automobiliu, automobilį paliko tėvų namuose. G. U. nebuvo blaivus, jis elgėsi kaip visiškai girtas. Elgėsi labai atgrasiai, šoko kaip žvėris. Niekas iš jų kompanijos alkoholio nevartojo. A. S. yra jo brolis. Jis kartu išvyko iš šventės namo, kai palydėjo P. namo. ( - ) nenakvojo. P. su G. bandė skirti V. D. D. irgi bandė juos skirti. Jis buvo jų kompanijoje. Einant į šventę buvo kartu su juo. Nukentėjusiojo šventės metu sutikęs nebuvo, pirmą kartą pamatė konflikto metu. Nežino, ar nukentėjusysis buvo nugriuvęs, kai juos bandė skirti. Su savimi turėjo telefoną, piniginę. Stiklo šukių, dūžtančių daiktų nematė. Kai ėjo link namų, nukentėjusysis su draugu vėl bandė bėgti paskui juos, bet sakė, kad nenori problemų. Stovėjo netoliese, bet konfliktuojančių neskyrė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Aikštelė neapšviesta. Su P. apie įvykį kalbėjo, kai jį pakvietė tyrėja. Su P. kalbėjo tik tiek, kad yra kviečiamas pas tyrėją. P. kreipėsi į medikus, nes buvo keli nubrozdinimai nosies srityje. Nežino, kada kreipėsi į medikus. Nežino, kodėl medikai nefiksavo nubrozdinimų veido srityje. Nežino, kodėl jo ir brolio parodymai skiriasi. Gal ne taip matė. Dabar prisimena miglotai.

21Liudytoja G. S. teisme parodė, kad buvo vakaras, tiksliai dienos nepamena. Buvo prie šiltnamio, kai pamatė, kad G. grįžta namo. Nuėjo prie jo ir pamatė, kad jis visas buvo sudraskytas, galvoje, ausyje žaizdos, buvo be batų. Klausinėjo, kas nutiko. Aptvarkė galvą, plaukuose buvo šukės. Labai dvelkė alkoholiu. G. nuėjo į viršų. Kai atvažiavo tėvai, prigėrusi vaistų atsigulė, daugiau nieko nežino. Buvo po 23 val., liepos mėn., buvo šviesu. G. grįžo vienas, niekas jo neparvedė. Nežino, ar buvo blaivus, alkoholis dvokė nuo rūbų, plaukų. Eidamas nesvirduliavo. Plaukuose buvo šukės, lyg butelio, nes buvo netiesios, gal žalsvos spalvos. Medikų nekvietė, nes G. prašė nekviesti ir mamai nieko nesakyti. Jis jai nieko nepasakojo. Vėliau išvyko į miestą, tada sužinojo, kad buvo muštynės. Nieko nepažįsta, nežino, kas jose dalyvavo. Salėje nieko nepažįsta. G. jai nieko nepasakojo, pasakojo tik mamai. Mama pasakojo, kad buvo muštynės, G. labai sumušė, kai miestelyje buvo šventė. Kai grįžo sužalotas, G. skundėsi galvos skausmu, jį pykino. Paskui G. pablogėjo sveikata. Grįžo su jo mama iš uogų, G. ištiko priepuolis, kreipėsi į medikus. G. grįžo basas, be batų, rūbai buvo sudraskyti. Megztinio nepastebėjo. Ji tuo metu gyveno pas juos. Sužalojimai buvo akivaizdūs. Kraujas bėgo iš ausies, kojos, rankos buvo žaizdotos, nubrozdintos. Iš galvos bėgo kraujas, iš ausies irgi bėgo kraujas. Plaukuose buvo šukės.

22Liudytojas O. N. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, yra jo draugas. Kaltinamieji pažįstami, nėra susipykę. Pernai buvo muštynės. Visų, buvusių tame būryje, nežino, ne visus pažįsta. Ėjo iš draugo namo, išgirdo, kaip sakė „S. užmušim“. „S.“ yra G. U. Nežino, kas taip sakė, nes buvo būrys žmonių. Daug nematė. Atbėgo gelbėti G., jam pačiam irgi kliuvo. Pabudo ant žemės. Kliuvo iš butelių. Negali pasakyti, kas sudavė buteliu. Buvo daug žmonių, gal kokie šeši, tamsu, naktis. Naktį ne kiekvieną veidą pamatysi, be to, nebuvo kada žiūrėti. G. U. buvo suduota buteliu, buvo prakirsta galva. Nežino, ar vienu buteliu ar keliais. Pats gulėjo ant žemės, ryte važiavo į ligoninę, negalėjo pajudinti rankos. Buvo suduota degtinės buteliu. G. U. nuo smūgio nukrito ant žemės. Bandė jį pakelti, bet irgi nukrito. Kai atsikėlė, aplink nieko nebebuvo. Iš tos kompanijos pažino kaltinamuosius V. A. ir P. A. Nežino, ką jie darė būrelyje, atbėgo, o jie jau stumdėsi. Visi buvo prieš G., todėl ir atbėgo. Sunku pasakyti, kas ką darė, nes buvo tamsu, neapšviesta vieta. Kai išgirdo žodžius, buvo 50 metrų atstumu, pribėgo į vidurį, bandė atstumdyti, bet nieko nebepadarė. Negali pasakyti, ką darė V. A. Nebuvo nei vieno blaivaus asmens, nes vyko šventė. Šventė dar pasibaigusi nebuvo, apie 23 val. buvo įvykio vietoje. G. U. buvo vienas. Atbėgo į vidurį, jis gavo iš butelio, bandė jį kelti, gavo iš butelio pats ir abu nukrito. Daugiau nieko nepamena. G. U. reikėjo pagalbos, kitą dieną jį išvežė į ligoninę. Tą vakarą jie išsiskirstė, abu nuėjo namo. Dabar smulkiai neprisimena, kaip viskas buvo. Geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis duotais parodymais. Apie savo sužalojimą nepranešė, nes nenorėjo problemų. Gydymo įstaigoje nieko neaiškino ir taip suprato. Matė, kad sutrenkimas stiprus. G. B. žino iš matymo. Tą vakarą jo nematė, gal jau buvo išėjęs namo. Jis piktas, nes turi reikalų, dirba, niekas jam neapmokės už nedirbtą dieną. Matė, kad sudavė į galvą G. U., bet tiksliai negali pasakyti, ar sudavė P. A. ar V. A. Nejuto, iš ko jam sudavė, iš nugaros trenkė į pakaušį. Jam nekraujavo. Kai atgavo sąmonę, nepamena, ar G. U. buvo atgavęs sąmonę. Nepamena, ar kalbėjosi, kai pabudo. Nukentėjusiajam kraujavo iš galvos, nepamena, iš kurio šono. Kraujavo, nes aplink buvo stiklo dužių, galvoje buvo stiklo šukių. Su nukentėjusiuoju pradėjo eiti link namų, jis pasuko į uošvių kiemą, o jis ėjo namo. Buvo gerai išgėręs, negali pasakyti, kaip viskas vyko, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, suvokia atsakomybę už melagingus parodymus. Kitą dieną po įvykio buvo sutikęs G., jam paliko bloga, svaigo galva. Sužalojimai matėsi, galva buvo aptvarstyta. Konflikto parduotuvėje nežino. G. pažįsta 5-6 metus. Nežinojo, kad jis sirgtų epilepsija. Girdėjo, kad po įvykio prasidėjo epilepsija, turi bendrų draugų, sužinojo iš jų. Jei būtų sirgęs anksčiau, nebūtų galėjęs vairuoti automobilio, nebūtų turėjęs teisių. Važiuoja į ( - ), iš matymo kaltinamuosius žino. Yra kartu gėrę. Apie G. problemas su narkotikais nežino.

23Liudytojas A. S. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamuosius žino iš matymo. Įvykio nematė, buvo kaime. Nepamena, daug laiko praėjo, viskas surašyta. G. U. buvo blogai. Su D. U. buvo lauke, pašaukė kitas brolis, kad G. blogai. Nubėgo, pamatė, kad G. tamposi kaip nuo epilepsijos. Iškvietė greitąją. Dėl muštynių nieko nežino, buvo išvažiavęs. Išvažiuojant G. sumuštas nebuvo. Pamatė tik naktį, motina pasakė, kad G. sumuštas. Nežino, kas sumušė G. U., nepasakojo, neklausė. Nubrozdintas buvo visas, veidas su mėlynėmis. Dieną gulėdavo, išeidavo pasivaikščioti po lauką su akiniais. Slėpdavosi nuo jo. G. U. pažįsta apie 2 metus. Apie epilepsijos priepuolius nežinojo, tai buvo pirmas priepuolis. Nežino, kiek laiko praėjo nuo sumušimo. Jam buvo blogai, vaikščiojo kaip ne savas, nuolat gulėdavo. Po ligoninės nieko jo neklausė. Iš G. brolių sužinojo, kas jį sumušė. Sakė, kad buvo muštynės, priežasties nežino. G. mama skaudžiai reagavo į epilepsiją. Dabar nukentėjusiajam suteikia pagalbą, užeina galvos skausmai, kreipiasi į mamą. Kaltinamuosius žino tik iš matymo, konfliktų tarp jų nėra. Nežino apie baimes, grasinimus po įvykio. G. sumuštą pamatė tą naktį po muštynių, kada jis miegojo. Buvo visas nubrozdintas, buvo mėlynė. Sužalojimai buvo akivaizdūs, ant pagalvės matėsi kraujas. Ryte pasimatė daugiau sužalojimų.

24Liudytoja I. U. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis yra vaikystės draugas. Kaltinamuosius žino, augo viename kaime, nėra susipykę. Ėjo iš šventės, dalinai matė, kas vyko. Išgirdo triukšmą, girdėjo P. šaukiant, kad užmuš „S.“. Išgirdo butelio dužimo garsą, atsisukusi pamatė, kaip G. krito. Pasiėmė vaiką ir ėjo namo. P. A. sudavė iš butelio. Matė tik smūgį ir su vaiku nuėjo namo. Ėjo viena su vaiku. Kitą dieną visas miestelis kalbėjo, kas įvyko. Kalbėjo, kad P. sumušė G. Žino, tik kad ten buvo V., o ką mušė, nežino. Nežino, kur buvo O. N., jis buvo šventėje, bet ji išėjo migdyti vaiko. Nematė, kad O. N. pribėgtų prie G. G. B. nematė, buvo būrys žmonių. Nežino, kada O. N. grįžo, nes ji jau miegojo. Ryte paklausė, kas buvo, pasakojo, kad bėgo gelbėti G., daugiau nieko nepasakojo. Po įvykio G. sutiko kitą dieną, atrodė nekaip, veidas buvo sumuštas. Žaizdos sutvarstytos nebuvo, matėsi nubrozdinimai, mėlynės. Sužalojimai matėsi nuo smūgių, galva su šašais. Matė, kaip jam trenkė iš butelio. Butelio dužimo garsą girdėjo. Apie įvykį kalbėjo tik keliais žodžiais, paklausė, ar viskas gerai. G. U. pažįsta seniai, mokėsi vienoje klasėje. Kad sirgo epilepsija, nežinojo. Kad po įvykio buvo priepuoliai, girdėjo. Jos brolis buvo ligoninėje, pasakojo, kad G. U. rimta. Kaltinamuosius pažįsta, augo viename kaime. G. U. yra geras žmogus. Kiek yra buvę kartu, nėra kabinėjęsis, mušęsis, konfliktavęs. Prieš išgirstant butelio dužimo garsą, negirdėjo, kad G. konfliktuotų su kaltinamaisiais. Girdėjo, kad pasakė jog „užmuš“, tai buvo iki butelio dužimo. Pravardę „S.“ žinojo, todėl atkreipė dėmesį. Jos vyras sakė, kad gynė G. ir pats gavo. Kaltinamųjų kompanijoje buvo dar lyg kaltinamųjų giminaitis A., jo pavardės nežino. Buvo apie 23 val. Nežino, ar šventė buvo pasibaigusi, dar kažkas vyko, bet dauguma skirstėsi. Gal aplink ir buvo žmonių, kurie matė muštynes, bet neatkreipė dėmesio. Nematė, kokiu buteliu trenkė, tik žino, kad stikliniu.

25Liudytoja I. U. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo mama. Tą vakarą, kai buvo šventė miestelyje, jie ten nevyko, išvyko kitur. Ryte sužinojo, kas nutiko. Naktį močiutė kažką pasakė jos draugui apie G., vengė sakyti tiesą. Ryte pamatė nekokį vaizdą, ausis supjaustyta, rankos, keliai, nugara nubrozdinti, rūbai suplėšyti, kruvini, laikrodis sudaužytas, batas tik vienas. Su laiku visi pradėjo kalbėti apie tai, kas buvo. Po savaitės G. prasidėjo paralyžius, epilepsija. Sužinojo, kad smegenyse yra dideli krešuliai, operacijos išvengė, ištirpdė krešulius, liko tik pasekmės. Buvo galvos skausmai, bijojo šviesos, pykino. Kreipėsi pas šeimos gydytoją, išrašė vaistų, bet nepadėjo. Pas daktarus važiuoti nenorėjo. Sūnų sužalojo aštuoni asmenys. Jei nebūtų kiti vyrai išskyrę, gal būtų dar blogiau. Visi G. spardė, P. ant galo su degtinės buteliu trenkė į galvą. Močiutė pasakojo, kad G. visas smirdėjo degtine, iš galvos rinko šukes. Draugas jį nutempė iki šulinio, tik užpylus trečiu kibiru vandens atgaivino. Sakė, kad V. irgi spardė. Kai atvažiuoja kaltinamųjų draugai iš miesto, P. su V. pradeda kažką vaidinti, ieško intrigų. Kai būna vieni, jie nepastebimi. Tai ne pirmas kartas. Po įvykio yra buvę keturi epilepsijos priepuoliai. Vasarą iškrito iš padų, neteko darbo, per karštį negali dirbti, skauda galvą, koordinacija sutrikusi. Paskutinis priepuolis buvo rudens pradžioje. Nebegali dirbti, o anksčiau buvo sveikas vaikas. Nieko gero gydytojai neprognozuoja. Likę krešuliai bet kuriuo momentu gali iššaukti priepuolį. Gydytojai konstatavo, kad tai pasekmės nuo sumušimo. Su kaltinamaisiais po įvykio bendrauti neteko. Jie nesidomėjo G. sveikata, neatsiprašė, tik nuolatinis šmeižtas, kad jie blogi, o kaltinamieji geri. Ne po visų priepuolių kreipiasi į gydytoją. Persivedė jį pas kitą gydytoją, nes jų gydytoja atvažiuoja tik kartą per savaitę. Kortelėje yra įrašyta epilepsija. Miestelyje yra senbuviai. Kiek gyvena kaltinamieji, susidarė nuomonė, kad P. yra intrigantas. Kai atvažiuoja pas juos draugai, miestelio jaunimas eina kita gatvės puse. V. šiek tiek ramesnis.

26Liudytojas D. U. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. Kaltinamuosius pažįsta. Praėjo daug laiko, viską jau papasakojo. G. buvo namie nualpęs, suteikė pirmą pagalbą ir iškvietė greitąją. Buvo nubrozdinta galva, sužalota ausis. Žino, kad G. sužalojo P. A. ir V. A., tokios kalbos buvo. Tiksliai aplinkybių nežino. Sumuštą brolį matė, buvo visas nubrozdintas. Ligoninėje su G. šiek tiek kalbėjo, sakė, kad buvo jį apstoję, sumušė. Smulkiau nežino. Nežino, kad anksčiau būtų G. konfliktavęs su kaltinamaisiais. Po sužalojimų gulėjo ligoninėje, po to sanatorijoje. Po sanatorijos prie jo G. priepuolių nebebuvo.

27Liudytojas A. U. teisme parodė, kad pats įvykio vietoje nebuvo, bet gyvena kaime, kalbos greitai sklinda, kalbėjo, kad užpuolė G., trenkė jam buteliu į galvą. Kitą dieną buvo sutikęs G., galva buvo supjaustyta šukių. Kažin kodėl V. ginasi, kad ne jis, o P. trenkė. Kitą dieną G. atrodė kraupiai, ėjo susirinkti batų, rūbų. Ieškojo batų, bet nerado, rado megztinį. Visus tris asmenis pažįsta. Nesipyksta nei su vienu, visi gyvena viename kaime. Nėra draugai, bet susitikę pasisveikina. Nukentėjusysis toks pat draugas kaip kaltinamieji. G. pasakojo, kad ėjo iš šventės, aikštelėje buvo jie keliese, ar susiginčijo, ar kaip, sakė, kad pajuto iš butelio smūgį į galvą. Kiek suprato, buvo praradęs sąmonę. Kiek suprato iš kalbų, kad P. trenkė buteliu. Nežino, ką darė V. A. Kitą dieną nukentėjusysis atrodė sumuštas, sumušimai buvo akivaizdūs, matėsi mėlynės, ausis, galva supjaustytos. Kai ėjo rinkti daiktų, buvo stiklo šukių toje aikštelėje, bet nesako, kad tai būtent tos šukės. Toje šventėje jis buvo, bet vakare jau nebuvo. Visus matė šventėje, bet nuėjo namo. Kaime visi šneka, visi viską žino. Šventėje buvo ir su sese, ir su broliais. Buvo I. U. ir sesė L., buvo ir su tėvais. Išėjo iš šventės vienas. Su I. U. gyvena atskirai, nežino, kada ji išėjo iš šventės, gal vėliau. Buvo dienos metu, po to dar buvo nuėjęs vakare, tai šventėje lyg sesė buvo. Su O. N. apie įvykį šiek tiek kalbėjo, jis ten tikriausiai dalyvavo. Konkrečiai nieko nekalbėjo, tik persimetė keliais žodžiais. V. tikrai buvo sutikęs šventėje, o P. lyg matė. Mano, visi buvo išgėrę. Su G. šventėje susitikęs nebuvo. Kitą dieną kaime prie parduotuvės buvo susitikęs su V. Iki to laiko jau buvo sutikęs G. Ryte ieškojo aikštelėje bato, megztinio, tada išsiskirstė, po to sutiko V. Kad G. sumušė V., sužinojo iš vakaro, kaimynas minėjo. Bet nesureikšmino, manė, kad pasimušė ir tiek. Kai pamatė G., jo sužalojimus, suprato, kad ne šiaip pasimušė. G. sakė, kad gavo iš butelio, nurodė P. V. paklausė, kodėl nemoka ramiai gyventi, tai pasakė, kad čia P. ir J., kuris tarnauja. Konflikto priežasčių nežino. Nepasakytų, kad anksčiau P. ir G. konfliktavo. Anksčiau būdavo kartu, viskas būdavo ramiai. Kitą dieną matė V., jis nebuvo sužalotas.

28Specialistė K. Š. teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą. Prieš posėdį šiek tiek susipažino su medicininiais dokumentais. Epilepsijos buvimo faktas užfiksuotas Šiaulių ligoninės ligos istorijoje, pradėtoje pildyti 2015-08-02. Prie anamnezinių duomenų pateikiama, kad įvyko du traukulių priepuoliai. Šeimos gydytoja K. duoda TLK 10 kodą, reiškiantį liekamųjų reiškinių po galvos traumos buvimą, pas neurologą nukentėjusysis nesilankė, nurodyta, kad nevyksta. Yra duomenų, kad vyksta epilepsijos priepuoliai. Jei epilepsija neurologo patvirtinta praėjus 120 dienų po traumos, nustatomas 45 proc. nedarbingumas, kai 4-5 kartus per metus kartojasi priepuoliai, jei 2-3 kartus per metus – 30 proc. nedarbingumas. Kol kas turimų dokumentų nepakanka, kad nustatyti, ar yra priežastiniame ryšyje trauma ir epilepsija. Dokumentuose užfiksuoto priepuolio kvalifikuoti kaip epilepsiją negalima, nes tai liekamasis reiškinys, o konstatuoti galima tik praėjus 120 dienų po traumos. Šeimos gydytojo įrašo apie epilepsiją neradau. Jei nukentėjusysis eitų pas neurologą, kuris nustatytų epilepsiją, būtų galima bandyti susieti priežastinį ryšį. Neurologinius požymius nustato neurologas, ne šeimos gydytojas. Kompleksinę ekspertizę galima skirti, tik gali būti, kad trūks diagnozės. Šeimos gydytojo ligos istorijoje nebuvo minima epilepsija 120 dienų po traumos.

29Be kaltinamųjų P. ir V. A. paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.

30Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2015 m. liepos mėnesį vyko Jokūbo šventė ( - ), Šiaulių r. Šventėje jis buvo kartu su P. A., A. S., R. S., Š. R. ir V. A. Būnant šventėje, prie jų prisijungė ir kitų asmenų. Apie 1 val., pasibaigus renginiui, kuris vyko ( - ) dvaro svirno teritorijoje, visi žmonės, buvę šventėje, ėjo iš minėtos teritorijos. Eidamas su žmonių būriu, jis atitrūko nuo savo draugų, nes sutiko kitų draugų, su kuriais trumpai pabendravo, kuomet išgirdo jį vardu šaukiantį P. A. Jis nuskubėjo prie jo ir pamatė, kad P. A. iš nosies ir apatinės lūpos bėga kraujas. Matėsi žaizda patinėje lūpoje. Šalia jo stovėjo G. ir dar vienas vyras. G. buvo labai girtas, nesiorientavo aplinkoje. G. buvo agresyvus ir pavojingas aplinkiniams. Vyras, kurio jis nežino nei vardo, nei pavardės, ramino G. ir atsukęs nugarą į G., šis jį stūmė nuo P. bei, ištiesęs rankas į šonus, neleido G. prasmukti ir priartėti prie P. G. veide bei kitose vietose sužalojimų nebuvo. Jis paklausė P. A., kaip jis patyrė traumą, o šis pasakė, kad G. spyrė jam į veidą. G. vis veržėsi prie P. A. Tada G. ir tas vyras, buvęs su juo, kartu nuėjo. Tačiau netrukus G. su tuo kitu vyru grįžo ir puolė ant jo draugų. Vyko muštynės, tačiau jis nematė, kas ir kam trenkė, nes buvo tamsu, o jis ėjo greičiau ir buvo nutolęs nuo draugų. Jis G. galėtų atpažinti, o ar atpažintų kitą jo draugą, nėra tikras (1 t. 179 b. l.).

312015-08-03 protokole-pareiškime G. U. nurodė, kad 2015-07-25 apie 22 val. 30 min., einant iš ( - ) miestelyje vykusios šventės, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais ( - ) bažnyčią, jis sutiko pažįstamus V. A., P. A., A. A., A. K. ir D. Jis buvo labai girtas. Einant pro minėtus asmenis, šie ėmė jį kalbinti. Jis paklausė: „kodėl mane kalbinate, jog aš jums nesu draugas". Tada V. A. jam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Jis puolė ant V. A., norėdamas šiam taip pat suduoti, ir pajuto smūgį degtinės buteliu į galvą. Smūgį jam sudavė P. A., kuris tuo metu stovėjo už jo. Buteliui sudužus, o degtinei pradėjus deginti akis, jis užsidengė rankomis akis. Tada jis pajuto, jog jį ėmė spardyti. Kaip vėliau jis sužinojo, jį spardė V. A., P. A., A. A. ir A. K. Iš pradžių jis matė, kaip D. bandė jį užstoti. Kad jį spardė minėti asmenys, jam pasakė I. U. Dėl sumušimo jis 2015-08-02 kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur dėl krešulio galvoje jis buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių (1 t. 8-9 b. l.).

322015-08-11 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-6009 (1.16) nurodyta, jog G. U. nuo 2015-08-02 gydomas neurochirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų sumušimo (1 t. 12 b. l.).

332016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti P. A. parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu jis nurodė vietą, esančią ( - ) miestelyje, Šiaulių r., automobilių stovėjimo aikštelėje, prieš bažnyčią. Prie vartelių yra iškaba su užrašu „( - ) turgelis", kur apie 1-1,5 metro atstumu nuo tvoros vyko muštynės. 6 m atstumu link kelio ženklo Nr. 1 jis pajuto G. U. suduotą smūgį į veidą. Paskui jis parodė vietą, kur jis nugriuvo. Atsikėlęs po gauto smūgio jis abiem rankomis pastūmė G. U., kuris nugriuvo ant žemės. Taip pat jis parodė vietą, kur tarp ženklo Nr. 1 ir ženklo Nr. 2 stovėjo jo draugai muštynių metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 74-80 b. l.).

342015-09-09 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, dalyvaujant nukentėjusiajam G. U., apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu ( - ) Šiaulių r., kuri yra automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūros metu užfiksuota, jog didelio ploto aikštė, esanti priešais bažnyčią, yra aptverta tvora, kurioje yra varteliai, esantys lygiagrečiai ( - ) gatvės, pro kuriuos galima išeiti iš aikštelės. Kelių metrų atstumu nuo vartelių stebima įvykio vieta, kurią apžiūrėjus, nieko nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu sudarytas planas-schema ir fotografuota (1 t. 46-55 b. l.).

352016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog V. A. nurodė vietą, esančią Šiaulių r., ( - ) miestelyje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais bažnyčią, kur prie vartelių ir iškabos su užrašu „( - ) turgelis", apie 1-1,5 m atstumu nuo tvoros jis paliko brolį, kuris sutiko G. U. Jis parodė, kur jis buvo 9,2 metrų atstumu, kuomet atsisuko ir pamatė muštynes tarp P. A. ir G. U. Paskui V. A. parodė, kaip nuo P. A. pastūmimo nugriuvo G. U., o nuo G. U. spyrio nugriuvo P. A. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 115-119 b. l.).

362015-08-03 protokole-pareiškime P. A. nurodė, kad 2015-07-26 jis su A. S., R. S., Š. R., D. D. ir V. A. buvo ( - ) miestelio šventėje. Apie 00 val. 10 min., eidami iš šventės namo, jie sutiko G. U., su kuriuo jie pasisveikino. Jis šiam pasakė: „labas, G.", o šis jam atsakė: „aš ne G., o G.". Tai pasakęs G. U. nuėjo. Vėliau, jam stovint prie ( - ) bažnyčios, jis pamatė ateinantį G. U., kuris, priėjęs prie jo, spyrė jam į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės. Kai jis atsikėlė, G. vėl bandė jam suduoti. Tada jis ėmė gintis, suduodamas G. U. kumščiais į įvairias kūno vietas. Jie susimušė. Jis sudavė G. U. apie 5-6 smūgius, po ko šį nuo savęs nustūmė. G. U. buvo labai girtas, todėl, kai jis šį stūmė, šis nugriuvo ant nugaros ant grindinio. Konflikto metu D. D. bandė juos išskirti. Jis G. U. mušė vienas. Su jais A. A. ir A. K. nebuvo. Buteliu į galvą G. U. niekas nesudavė (1 t. 21-22 b. l.).

372015-08-06 specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriamasis P. A. nurodė, jog 2015-07-26 apie 00 val. 10 min. Šiaulių r., ( - ) miestelyje, ( - ) gatvėje, prie bažnyčios, aikštelėje, pažįstamas jaunuolis jam spyrė į veidą, o jam nugriuvus, sumušė jam kairę alkūnę ir kairę koją, jam atsistojus, kumščiu jam sudavė į veidą, krūtinę, sužalojo kairę koją. Buvo apsvaigęs, be sąmonės nebuvo, pykina, svaigsta galva. Kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Kaulų lūžių nenustatyta. Objektyviais tyrimo duomenimis nustatytas apatinės lūpos dešinėje pusėje juostos formos nubrozdinimas 0,2 cm x 0,9 cm diametro su besilupančiais šašais. Krūtinės srityje ir kojose, atkreipiant dėmesį į kairę pėdą, nukentėjusiojo nurodytose vietose sužalojimo žymių nėra. Išvada: P. A. nubrozdinimai apatinėje lūpoje ir kairiame dilbyje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 savaites iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 56 b. l.).

382015-07-26 asmens ambulatorinėje gydymo statistinėje kortelėje užfiksuota, jog P. A. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę kreipėsi 14 val. 17 min., kuomet jis buvo apžiūrėtas. Nustatyta galutinė diagnozė, kurios kodas S93.40 - kairės pėdos sumušimas (1 t. 61-62 b. l.).

392015-07-26 išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog buvo atliktas P. A. kairės pėdos radiologinis tyrimas. Pacientas nurodė, kad skauda kairę pėdą, nors vaikšto normaliai. Trauma patirta vakar yra buitinė, nes nugriuvo nuo dviračio. Kairė pėda yra nežymiai patinusi. Lūžių nestebima. Diagnozė: kairės pėdos sumušimas. Radiologo konsultacija: lūžių nematyti, bet yra nežymi artrozė (1 t. 64-65 b. l.).

402015-09-09 specialisto išvadoje konstatuota, kad G. U. yra padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių srityse, dešinės ausies kaušelio žaizda, galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimas be žymesnės neurologinės simptomatikos. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas galvos sumušimas, sumušimo žymės veide sužalojimais nevertinamos, nes diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Smulkus pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu sužalojimu nevertinamas, nes nėra patvirtintas objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis. Sužalojimai nustatyti G. U. galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių srityse, dešinės ausies kaušelio žaizda, galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimas be žymesnės neurologinės simptomatikos padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Medicininiuose dokumentuose neaprašytos dešinės ausies kaušelio žaizdos makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės atsakyti, koks šios žaizdos atsiradimo mechanizmas. Sužalojimai, nustatyti G. U., padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių srityse, dešinės ausies kaušelio žaizda, galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimas be žymesnės neurologinės simptomatikos galėjo būti padaryti tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek griūnant po gauto smūgio. G. U. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimo be žymesnės neurologinės simptomatikos sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. 70-71 b. l.).

412015-07-29 medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog G. U. kreipėsi pas gydytoją, nurodydamas, jog jam skauda juosmens srityje, sunku atlikti judesius, paskauda galvą. 2015-09-02 skundžiasi epizodiškais galvos skausmais, jaučiamas bendras silpnumas, greitai nuvargsta, nėra jėgų (1 t. 77-78 b. l.).

422015-08-12 epikrizėje iš ligos istorijos nurodyta, kad G. U. buvo hospitalizuotas neurochirurgijos skyriuje nuo 2015-08-02 iki 2015-08-13. Skundėsi sumušimu 2015-07-26. Nepraeina galvos skausmai. Atvykimo dieną įvyko du traukulių priepuoliai. Objektyvūs duomenys: orientuotas, židininių ir meninginių simptomų nėra, sumušimo žymės veide, nubrozdinimai keliuose, paviršinė dešinės ausies kaušelio žaizda. Atlikus galvos tyrimą, nustatytas dešinės momeninės skilties paviršinis kontuzinis židinys 1,9 cm x 1,7 cm dydžio. Pravestas pirmas reabilitacijos etapas stacionare. Indikuotinas reabilitacinis gydymas neurologijos profilyje. Išrašant pacientą epizodiškai pasvaigina, išlieka dalinis orientacijos ir koordinacijos sutrikimas. Rekomenduojamas reabilitacinis gydymas (1 t. 79 b. l.).

432015-08-13 epikrizėje užfiksuota ligos istorija reabilitacinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2015-08-28. G. U. nustatyta diagnozė: būklė po galvos smegenų kontūzijos intracerebrinės hemoragijos. Nusiskundimai: galvos epizodiniai skausmingumai, 2015-07-26 buvo sumuštas (1 t. 80 b. l.).

442015-09-08 išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog G. U. išlieka epizodiniai galvos skausmai, bendras silpnumas, greitas nuovargis. 2015-09-15 išlieka tie patys požymiai, gydymas tęsiamas. 2015-09-22 ir 2015-09-29 G. U. sveikata patenkinama, išlieka epizodiniai galvos skausmai. 2015-10-06 pas gydytoją nebeatvyko (1 t. 81 b. l. ).

452015-11-10 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota specialistės K. Š. apklausa, kurios metu ji nurodė, kad stiklinis butelis (sudužęs) pagal žalojimų daiktų rūšinę priklausomybę gali būti priskiriamas tiek kietiems bukiems daiktams, tiek ir duriančių-pjaunančių savybių turintiems daiktams. Medicininiuose dokumentuose neaprašytas dešinės ausies kaušelio žaizdos makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės atsakyti, koks šios žaizdos atsiradimo mechanizmas. Galvos smegenų dešiniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumušimas be žymesnės neurologinės simptomatikos padarytas kontaktuojant su bukais kietais daiktais ir/ar paviršiais. Stiklinis butelis gali būti priskiriami kietiems bukiems daiktams. Kiti VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti galvos sužalojimai sužalojimais nevertinami, nes diagnozės yra nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, o sąvokos „sumušimas" ir „sumušimo žymės" neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (pvz.: odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva). Literatūros duomenimis po analogiškų galvos sužalojimų nukentėjusieji išsako subjektyvius simptomus (pvz.: galvos skausmas, pykinimas, bei gali būti matomi sužalojimai galvos srityje). Kai kuriais atvejais gali atsirasti traukulių, prasidėti vėmimas. Neatmetama galimybė, kad G. U., praėjus savaitei po įvykio, galėjo pradėti justi galvos skausmą arba kitą simptomatiką. 2015-08-02 dviejų traukulių priepuolių atsiradimas gali būti paaiškinamas tiek kaip traumos pasekmė, tiek kaip ligos ar alkoholio vartojimo išraiška (pvz.: epilepsija) (1 t. 88-91 b. l.).

462016-02-03 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog G. U. pateikė sportinį švarkelį „Epister", kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t. 103-105 b. l.).

472016-03-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas sportinis švarkelis, kuris pasiūtas iš raudonos spalvos audinio, priekyje užtraukiamas juodos spalvos užtrauktuku, ant rankovių yra juodos ir pilkos spalvos audinio intarpai. Vidinėje pusėje ties apykakle yra stačiakampio formos pilkos spalvos etiketė, ant kurios yra užrašas EPISTER, bei raidė L. S. švarkelis ne naujas, dešinysis petys ties siūle nuo peties iki apykaklės yra perplėštas, taip pat yra perplėšta įstrižai nugarinė dalis - nuo vienos šoninės siūlės iki kitos. Apžiūros metu fotografuota (1 t. 106-110 b. l.).

482015-08-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. D. buvo pateiktos atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 4 buvo G. U. fotonuotrauka, o Nr. 6 - O. N. D. D. atpažino G. U., kuris šventės metu 2015 m. liepos mėnesį ( - ) miestelyje galimai sumušė jo draugą P. A.. Jis atpažino ir O. N., kaip asmenį, kuris tramdė G. U. ir kuris neleido šiam priartėti prie P. A., tačiau antrą kartą šis atbėgo kartu su G. ir įsiveržė į muštynių šurmulį. Šiuos asmenis jis atpažino iš bendrų veido bruožų (1 t. 180-183 b. l.).

492015-10-08 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. U. ir P. A., kurios metu G. U. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį 25 ar 26 dieną ( - ) miestelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje po 22 val. jį užkabino būrelis asmenų. Jam einant pro vartelius ir pro tą būrelį asmenų, jis pajuto smūgį į veido dešinę pusę. Jis matė, kad jam trenkė ir ėmė bėgti V. A. Kai jis pradėjo vytis V. A., jis pajuto smūgį buteliu į galvą, kuris sudužo nuo smūgio. Stiklo šukė jam padarė sužalojimus galvoje: perpjovė ausį, praskėlė galvą, apibraižė veidą. Sudužus buteliui, iš jo išbėgo alkoholis, kuris pateko jam į akis, todėl jam ėmė graužti akis, kurias jis užsidengė rankomis bei jas valėsi. Prie jo pribėgo būrys žmonių ir jis juto, kaip jį spardo, bet jis nematė, kas jį spardo, kadangi buvo užsidengęs akis. Tame būrelyje buvo P. A., A. A., D., asmuo, pravarde J. Galėjo būti 7-8 žmonės. Jo gelbėti atbėgo O. N., kuris jį kėlė nuo žemės, bet pats gavo smūgį į galvą ir nugriuvo. Taip šis pasakojo jam ryte. Kai jis atgavo sąmonę, aplink nieko nebuvo. O. N. jį pakėlė ir vedė iš aikštės. Tuo tarpu P. A. nesutiko su G. U. parodymais, tvirtindamas, kad jis ėjo iš šventės su V. A., D. D., A. S., R. S. ir Š. R., kuomet pamatė G. U., kuriam jis pasakė: „labas, G.". Šis jam atsakė: „aš ne G., aš G.". Šiais žodžiais jų pokalbis ir baigėsi. Jis su draugais išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie bažnyčios. Kol jie aikštelėje kalbėjosi, jis pajuto spyrį į veidą. Jis nuo smūgio nuvirto ant žemės. Stodamasis jis paklausė: „kaip suprasti?", o šis atsakė: „aš kaimo vierchas" ir vėl puolė ant jo, norėdamas trenkti. Jis tada puolė gintis. Gindamasis jis sutrenkė 3-4 kartus kumščiu G. Po suduotų smūgių jis G. nuo savęs nustūmė, po ko šis nugriuvo ant grindinio. Jis puolė vėl prie G., nes tapo agresyvus, bet draugai jį sulaikė. Kas atsitiko G., jam buvo neįdomu, todėl jie su draugais nuėjo. G. U. su P. A. parodymais nesutiko, tvirtindamas, jog tai yra visiška netiesa. Jis su P. A. nesikalbėjo. Tarp jų tiesioginio konflikto nebuvo (2 t. 51-53 b. l.).

502015-11-20 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. U. ir V. A., kurios metu G. U. parodė, kad V. A. jam trenkė stikliniu buteliu, o jam suklupus, pradėjo jį spardyti. Jį spardė ne vienas žmogus ir ne du. Jis girdėjo sakant: „G. užmušiu". Jis atpažino, tai buvo V. A. balsas. Prieš tai konflikto nebuvo, o tik jis ėjo pro šalį šio draugų. Tada jis pajuto smūgį į dešinę veido pusę. Jis nematė, kas jam sudavė, tačiau pastebėjo, kad vienas asmuo atsiskyrė nuo kompanijos ir ėmė bėgti. Jis suprato, kad šis bėga todėl, kad jam sudavė. Jis pradėjo šį vytis ir atpažino, kad tai buvo V. A. Jie nubėgo apie 10 metrų nuo būrio. Jis nespėjo suduoti smūgių, nes pajuto smūgį stikliniu buteliu iš nugaros pusės į ausį. Butelis buvo ne tuščias, ėmė bėgti degtinė. Butelis sudužo, sužalojo jam ausies kremzlę, ėmė bėgti kraujas, o degtinė graužė jam akis. Atsisukęs jis pamatė, kad jam smūgiavo P. A. Ankščiau jis buvo susimaišęs, sakydamas, jog jam buteliu tvenkė V. A. Jis iš garsų suprato, kad V. jį spardė, bet jo, tai darant, jis nematė. Kai beveik viskas pasibaigė, prie jo priėjo O. N., kuris padėjo jam atsikelti. Spirta jam buvo daugiau nei 10 kartų į įvairias kūno vietas. Jis buvo netekęs sąmonės. Keli asmenys jį spardė, jis negali pasakyti, bet tikrai daugiau nei dviese. Įvykio metu jis buvo išgėręs, bet girtas nesijautė. Po sumušimo jam matėsi mėlynė po akimi, kruvina ausis, lūpos buvo praskeltos dviejose vietose. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kai įvyko epilepsijos priepuolis, tai yra po 2-3 dienų po įvykio. Į gydytojus ir ekspertus jis nesikreipė, nes manė, kad viskas praeis. Jam skaudėjo sumuštas vietas ir galvą, tačiau nepykino. Epilepsijos priepuolis jam buvo pirmas. Kai jis grįžo vakare, jo niekas nematė, o ryte jį matė mama. Jis įtariamiesiems smūgius galėjo suduoti nebent tada, kai jį spardė, tuomet ir jis galėjo jiems įspirti į kojas. Tuo tarpu V. A. su G. U. parodymais nesutiko, tvirtindamas, jog jokio butelio bei spardymo nebuvo. Jis nuo nukentėjusiojo nebėgo. Jis tą vakarą G. U. matė, kuris pasisveikino su jo broliu P. Šis išgėręs prie visų kabinėjosi. G. priėjo prie jų ir spyrė vieną kartą jo broliui P., po ko P. nugriuvo. Jam buvo praskelta lūpa. Kai P. atsistojo, jie ėmė tarpusavyje stumdytis. P. pastūmė G., dėl ko šis nuvirto ant žemės, o jie nuėjo. Iki pasisveikinimo su G. jis nematė, kad šis būtų buvęs sužalotas. Ryte G. taip pat atrodė sveikas, be sužalojimų (2 t. 110-113 b. l.).

512016-01-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis G. U. parodė vietą, esančią ( - ) miestelyje, Šiaulių r., kur automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais bažnyčią, prie vartelių ir iškabos „( - ) turgelis", prasidėjo muštynės, kur jam būnant, jam buvo smūgiuota į dešinę veido pusę. Taip pat jis parodė vietą, kur jis buvo, kuomet pajuto smūgį buteliu iš nugaros pusės į galvą. G. U. parodė, kaip jis suklupo ant kelių ir užsidengė galvą rankomis. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t. 123-128 b. l.).

522016-01-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo G. U. ir I. U., kurios metu I. U. parodė, kad ji ėjo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kai išgirdo, kad kažkas šaukia: „S. užmušim". Ji žino, kad tai G. U. pravardė. Ji atsisuko ir pamatė, kaip už kokių 20 metrų G. U. P. A. trenkė stikliniu buteliu per galvą. Ji ėjo su vaiku, todėl, kad vaikas nebūtų traumuotas, nusisuko ir nuėjo, todėl nematė, kas toliau vyko. Kitą dieną ji buvo sutikusi G. U., kuris jai papasakojo apie įvykį ir apie tai, kad jį sumušė P. ir V. A. Dėl ko jį sumušė, G. U. jai nesakė. Ji jo apie įvykį paklausinėjo, bet jam neužsiminė, kad ji pati matė šį įvykį. G. U. visiškai sutiko su I. U. parodymais. Jis tvirtina, jog neprisimena, kad būtų matęs įvykio vietoje I. U. Jis tvirtina, jog pokalbis po įvykio su I. U. buvo, bet ši nesakė jam, kad matė šį įvykį. Jis šią informaciją sužinojo vėliau iš kitų asmenų. Apie pokalbį su I. U. jis buvo visiškai pamiršęs (1 t. 141-144 b. l.).

532015-11-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp I. U. ir P. A., kurios metu I. U. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį ji buvo šventėje, kuomet eidama pro automobilių stovėjimo aikštelę, ji išgirdo kažką sakant: „dabar S. užmušim". Ji žinojo, kad tai G. U. pravardė. Ji atsisuko į tą asmenį, kuris taip sakė, ir jį pažino, tai buvo P. A., priešais kurį stovėjo G. U. Tuo momentu, kai ji atsisuko, P. A. trenkė G. U. stikliniu buteliu per galvą. Nuo smūgio G. U. nugriuvo ant žemės. Šalia buvo V. ir A. A. Ji daugiau nieko nematė, todėl ji nežino, ar tie asmenys sudavė smūgius G. U. Ar G. U. atsikėlė po suduoto smūgio, ji nematė. Ji buvo 4-5 metrų atstumu nuo jų, nes ji ėjo ties įvažiavimu į bažnyčią. Buvo tamsu, bet aikštė buvo apšviesta. Tai vyko po 23 val., kai šventė jau buvo pasibaigusi. Ji nematė, kad G. U. būtų sudavęs smūgius kam nors. Ji buvo viena. Ji netoliese O. N. nematė. Ji nepastebėjo, kad šventėje G. U. būtų konfliktavęs su A. ar kitais asmenimis. Tuo tarpu P. A. tvirtino, jog taip nebuvo, nes jis smūgių nesudavė, o pačios I. U. įvykio vietoje nebuvo (2 t. 69-71 b. l.).

542016-01-16 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytoja I. U. parodė vietą ( - ) miestelyje, Šiaulių r., kur automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais bažnyčią, prie vartelių bei prie iškabos „( - ) turgelis", buvo G. U., kai P. A. trenkė jam stikliniu buteliu per galvą, taip pat I. U. parodė vietą, kur buvo ji, kai pamatė, kaip P. A. trenkė buteliu per galvą G. U. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t. 135-138 b. l.).

552016-01-04 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog O. N. parodė vietą ( - ), Šiaulių r., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie bažnyčios, kur prie vartelių ir iškabos „( - ) turgelis" buvo įvykis. Taip pat jis parodė vietą už 5 metrų, kur jis ėjo, kuomet pamatė, kaip P. A. smūgiuoja stikliniu buteliu G. U. į galvą (1 t. 153-156 b. l.).

562016-01-05 akistatos protokole užfiksuota A. S. ir Š. R. akistata, kurios metu A. S. parodė, kad jis su savo draugais A. buvo ( - ) šventėje. Jau išėjus iš šventės, įvyko muštynės tarp P. A. ir G. U.. Iki to įvykio jis G. U. nepažinojo, o jo vardą ir pavardę jam pasakė draugai. Šventėje jis G. U. nematė. Jis buvo blaivus. Jie visi ėjo kartu, kai P. A. atsiliko pasisveikinti su G. U. Kaip jie sveikinosi, jis negirdėjo, tačiau jie elgėsi lyg būtų pažįstami. Jie pastebėję, kad P. A. atsiliko, todėl stabtelėjo jo palaukti. Jis išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip G. U. vieną kartą pėda spyrė P. A. į veidą. Prieš spirdamas G. U. šaukė P. A.: „aš ne G., aš G.", o muštynių metu šaukė: „aš kaimo vierchas". Nuo šio smūgio P. nukrito ant žemės, bet sąmonės praradęs nebuvo. Kai P. atsistojo, jis matė, kad šiam bėga kraujas iš nosies ir lūpos. Jie nespėjo pribėgti ir padėti P., nes, P. atsistojus, G. vėl puolė P., suduodamas šiam 4-5 smūgius į įvairias kūno vietas. Kuo sudavė, jis nepastebėjo. Tada P., gindamasis nuo G., šiam sudavė taip pat 4-5 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Nuo šių smūgių G. pusiausvyros neprarado. Po to P. vieną kartą abiem rankomis stipriai pastūmė G. į krūtinę. Nuo pastūmimo G. nugriuvo ant grindinio Tada V. A. paėmė už rankos P. ir jie nuėjo. Ar G. krisdamas susižalojo, ar jis atsikėlė, jis nebežiūrėjo. Š. R. visiškai sutiko su A. S. parodymais ir daugiau nieko papildyti neturėjo. Jis taip pat matė, kaip G. spyrė P. Viskas toliau vyko, kaip nurodė A. Tiek A. S., tiek Š. R. tvirtino, jog jie jokio butelio neturėjo, nes jie buvo blaivūs, o šventėje nebuvo kur jo nusipirkti. A. S. nurodė, jog jie su Š. R. stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo P. Nors aikštė nėra apšviesta, bet jis būtų matęs, jeigu P. A. būtų trenkęs buteliu G. U. į galvą. A. S. tvirtina, jog nematė jokio G. U. draugo, kuris būtų bandęs sustabdyti muštynes. Muštynių su P. metu G. buvo vienas. Tai, kad G. U. muštynių metu buvo vienas, patvirtino ir Š. R. Jie nematė, kad besimušančius kas nors skirtų. A. S. ir Š. R. patvirtino, jog V. A. smūgių G. U. nesudavė, nes šis visada buvo šalia jų, o konflikto priežastis ta, kad G. U. nepatiko, jog P. A. pasisveikindamas šį pavadino „G." (2 t. 5-8 b. l.).

572016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas A. S. parodė vietą Šiaulių r., ( - ) miestelyje, priešais bažnyčią esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur jis stovėjo su Š. R. ir V. A., kuomet prie vartų vyko muštynės. A. S. parodė, kaip po G. U. smūgio koja į veidą, nugriuvo P. A., o atsikėlęs P. A. abiem rankomis pastūmė G. U., kuris nugriuvo ant žemės. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 10-14 b. l.).

582016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog Š. R. parodė vietą Šiaulių r., ( - ) miestelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais bažnyčią, kur prie vartelių ir iškabos „( - ) turgelis" įvyko muštynės. Š. R. nurodė vietą, kur jis stovėjo su V. A. ir A. S., kuomet vyko muštynės tarp P. A. ir G. U., kurios vyko tarp ženklo Nr. 1 ir vartelių. Š. R. parodė, kaip G. U. spyrė P. U. į veidą, o paskui parodo, kur ir kokioje padėtyje nugriuvo P. A. Paskui Š. R. parodė, kaip atsistojęs P. A. sudavė smūgius G. U. bei jį abiem rankomis pastūmė, po ko šis nugriuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 18-24 b. l.).

59Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1699/2016(04) nurodyta, kad dėl G. U. 2015-07-25 padarytų sužalojimų epilepsijos diagnozė nenustatyta. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (4 t. 30-32 b. l.).

60Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

61Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji iš esmės neigė padarę nusikalstamas veikas nukentėjusiojo G. U. atžvilgiu. Kaltinamasis P. A., aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis kalbėjosi su D. J., kuomet pribėgo G. U. ir spyrė jam iš kojos į galvą, nuo ko jis nuvirto, jam atsistojus, G. U. vėl puolė, todėl gindamasis ir atstumdamas G. nuo savęs, sutrenkė keletą smūgių. G. U. nuo smūgių nuvirto ant nugaros, tuomet priėjo V. A. ir paėmęs jį už rankos nutempė namo. Kaltinamasis taip pat teigė, kad įvykį matė jo draugai, niekas jokių stiklinių butelių su savimi neturėjo. Kaltinamasis V. A. savo kaltės taip pat nepripažino ir teismui paaiškino, kad einant iš šventės, aikštelėje sutiko G. U., su juo pasisveikino, po kurio laiko G. U. pribėgo iš nugaros P. A. ir spyrė jam į veidą, taip prakirsdamas lūpą ir P. A. nuversdamas, brolis atsikėlęs pastūmė G. ir porą kartų kumščiu jam sudavė į krūtinę, nuo ko G. U. nuvirto, tuomet jis priėjo prie P. A., griebė už rankos ir vedė namo. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad, kai G. U. nukrito, niekas jo nespardė, stiklinių butelių neturėjo, aplink buvo jų kompanija, taip pat D. J., ir lyg O. N., bet jis stovėjo toliau.

62Tačiau teismas tokius kaltinamųjų paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius jų duotus paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, teismas negali tikėti kaltinamųjų paaiškinimais ir traktuoti jų kaip atitinkančių objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes P. A. ir V. A. viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Kaip antai, kaltinamasis P. A. buvo pateikęs protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad konflikto metu jį ir G. U. bandė išskirti D. D., tačiau duodamas paaiškinimus teisme kaltinamasis jau teigė, kad jį už rankos paėmė ir nuo nukentėjusiojo atitraukė V. A. Pats D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šventėje buvo su kaltinamaisiais, tačiau einant namo sutiko kitus draugus ir nuo kaltinamųjų kompanijos atsiskyrė, po kiek laiko išgirdęs P. A. šaukiantį, nubėgęs pamatė, kad P. iš nosies ir apatinės lūpos bėga kraujas. Tokios D. D. nurodytos aplinkybės paneigia P. A. protokole-pareiškime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Dar daugiau, P. A. teismui teigė, kad jis nukentėjusiojo nemušė, o tik jį nuo savęs atsistūmė, atsistumdamas galėjo suduoti kelis smūgius į krūtinę, tuo tarpu pirminiame P. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad jis su nukentėjusiuoju susimušė ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. A. aiškino, kad jokių smūgių G. U. nesudavė, o tik nuo savęs nustūmė, po ko G. U. nukrito ant žemės, taip pat teigė ir tai, kad nukentėjęs nuvirto ne tiek nuo jo pastūmimo, kiek dėl to, kad buvo neblaivus ir vos laikėsi ant kojų. Pažymėtina ir tai, kad nors P. A. teigė, kad jis nukentėjusiojo nespardė, tačiau byloje yra kaltinamojo ambulatorinė gydymo statistinė kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2016-07-26 14.17 val. (kai įvykis, dėl kurio nagrinėjama byla, vyko 2015-07-25 vakare) P. A. kreipėsi į gydymo įstaigą, jam diagnozuotas kairės pėdos sumušimas, pėda buvo patinusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis teismui tvirtino, kad jis pats buvo sužalotas nukentėjusiojo, jam buvo sužalotas veidas, alkūnės, nuo nukentėjusiojo spyrio į veidą jam dar likęs randas, tačiau minėtoje statistinėje gydymo kortelėje neužfiksuota, kad tuoj po įvykio P. A. būtų buvusi prakirsta lūpa ar padaryti kitokie sužalojimai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip jau minėta, įvykis vyko 2015-07-25, o nedelsiant po įvykio nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji į policiją nesikreipė. Bylos duomenys liudija tai, kad nukentėjusysis kreipėsi pas gydytoją 2015-07-29, buvo hospitalizuotas nuo 2015-08-02 iki 2015-08-13 ir būtent tuo laikotarpiu, t. y. 2015-08-03, nukentėjusysis pateikė protokolą-pareiškimą. Tuo tarpu tik nukentėjusiajam pateikus pareiškimą, pareiškimą institucijai parašė ir kaltinamasis P. A.

63Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės liudija, jog kaltinamieji įvykio vietoje buvo ne vieni, kartu su jais buvo jų draugai, kurie buvo apklausti liudytojais teisme, tačiau teismui nuodugniai išanalizavus kaltinamųjų draugų teisme duotus parodymus, matyti, kad jie įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. O būtent, liudytojas Š. R. teismui teigė, kad nukentėjusysis pribėgo ir spyrė P. A. į galvą, P. nugriuvo, kai atsistojo, G. dar kartą puolė, dėl ko G. U. buvo suduoti 4-5 smūgiai, tada V. paėmė P. už rankos ir išvedė iš aikštelės, butelio kaltinamieji neturėjo, tą vakarą grįžo miegoti pas P., P. matėsi prakirsta lūpa. Liudytojas A. S. nurodė, kad blaivūs ėjo po šventės, kuomet G. kažką sušaukė ir spyrė P. į veidą, P. bėgo kraujas iš smakro srities, P. atsikėlęs apsistumdė su G., tuomet V. paėmė P. už rankos ir išvedė iš aikštelės, įvykio vietoje stiklo šukių nematė, nepamena, ar P. trenkė G., tą vakarą pasiliko ( - ) pas P. ir V., savo automobilį buvo palikęs P. kieme, kaltinamieji taip pat buvo be automobilio. Tuo tarpu įvykio aplinkybes skirtingai aiškino R. S., teisme teigdamas, kad G. spyrė P., sudavė 3 smūgius, P. parkrito, tada buvo dar smūgių kojomis, P. buvo nubrozdinta nosis, o P. G. nesudavė, tiesiog nuo jo gynėsi, A. ir P. vairavo ir po šventės išvyko namo, kartu išvyko Š. R. ir A. S., o P. ir V. nuėjo namo. Tokios aplinkybės rodo, kad Š. R. matė P. prakirstą lūpą, A. S. teigė matęs, kaip P. bėgo kraujas iš smakro srities, o R. S. nurodė, kad P. buvo nubrozdinta nosis. Todėl, esant tokiems parodymų nesutapimams, įvertinus tokių parodymų priešingumą byloje esantiems rašytiniams dokumentams, teismas tokiais šių liudytojų parodymais remtis negali, nes kaip jau buvo pažymėta, P. A. kitą dieną po įvykio kreipusis į gydymo įstaigą, buvo diagnozuotas tik kairės pėdos sumušimas, kai tuo tarpu jokių kitų sužalojimų nustatyta nebuvo. Dar daugiau, skiriasi ir šių liudytojų nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kaip antai, Š. R. teisme nurodė, kad P. A. gindamasis trenkė G. U., buvo suduoti 4-5 smūgiai, A. S. nurodė visai neprisimenąs, ar P. trenkė G., o R. S. nurodė, kad P. nesudavė jokių smūgių, bet nukentėjusysis G. mušė kaltinamąjį P. A. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, ar buvo vairuojamos transporto priemonės, ir kur po įvykio pasiliko miegoti liudytojai. Tokia liudytojų - Š. R., A. S. ir R. S., parodymų, duotų teisme, analizė, rodo, kad jie iš esmės skirtingi, vieni kitiems prieštaraujantys, be to, įvertinus ir tai, kad šie liudytojai yra kaltinamųjų draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir siekti, kad P. A. ir V. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas šiais liudytojų parodymais nesiremia.

64Nukentėjusysis G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklus ir parodė, kad ėjo pro bažnyčios aikštelę, kurioje buvo grupelė žmonių: P. A., V. A., A. K. ir A. A., kai pajuto smūgį į žandą, suprato, kad jam sudavė V. A., tuomet jį vijosi, bet iš galo pajuto smūgį buteliu, pataikė į dešinę pusę, ties ausimi, jam trenkė P. A., iš sudužusio butelio išsiliejo alkoholis, pradėjo graužti akis, tuomet atsitūpė, o kaltinamieji pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, jo gelbėti atbėgo O. N., o G. B., išgirdęs, kad kažkas vyksta, atbėgęs pakėlė jį nuo žemės ir nuvedė prie šulinio apiprausti kraujo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. O. N. teisme nurodė, kad išgirdo kompaniją asmenų šaukiant „S.“ užmušim, „S.“ yra G. U., atbėgo gelbėti G., bet kliuvo ir jam, pabudo ant žemės, kliuvo iš butelių, G. U. buteliu buvo prakirsta galva, galvoje ir aplinkui buvo daug stiklo šukių, buvo tamsu, bet vaikinų būryje atpažino P. ir V. A. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu O. N. teigė, kad jis geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašė remtis jo duotais parodymais pas tyrėją. Iš tokių parodymų matyti, kad O. N. buvo nurodęs, jog matė, kaip P. A. G. U. sudavė stikliniu buteliu į galvą. Dar daugiau, liudytoja I. U. nurodė, kad iš dalies matė, kas įvyko, eidama iš šventės, išgirdo P. šaukiant, kad užmuš „S.“, išgirdo butelio dužimo garsą, atsisukusi pamatė, kaip G. nuo smūgio nukrito, jam sudavė P. A., kitą dieną jos vyras O. N. sakė, kad jis gynė G. ir gavo pats. Liudytoja taip pat teigė, kad kitą dieną matė G., jis visas buvo sumuštas. Analogiški parodymai užfiksuoti ir I. U. bei G. U. akistatos protokole. Be to, byloje sulyginus G. U., O. N. ir I. U. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas vietas, kuriose G. U. buvo trenkta buteliu, įvykio vietos sutapo, kas parodo, kad I. U. ir O. N. tikrai galėjo matyti įvykį. Dar daugiau, kartu su kaltinamaisiais buvęs D. D. iš nuotraukų atpažino G. U. ir kartu su juo buvusį asmenį - O. N. Teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojo G. B. parodymus, jog radęs sužalotą G. U., jis suteikė jam pirmą pagalbą. Liudytojas teigė, kad kai jį rado šis klūpėjo, aplinkui buvo šukių, G. U. buvo visas kruvinas, sužalojimai buvo galvos srityje, šalia buvo žmonių, tačiau neužfiksavo, kas jie tokie, prie nukentėjusiojo buvo O. N. Aplinkybę, kad G. U. buvo sumuštas būtent po šventės, patvirtina ir liudytojos G. S. parodymai, kurių metu ji nurodė, jog pamačiusi, kad G. grįžta namo, nuėjo prie jo, jis buvo sužalotas, iš galvos, ausies bėgo kraujas, plaukuose buvo šukės. Liudytojas A. K. teismui tvirtino, kad kitą dieną po įvykio buvo susitikęs su P. ir V. A., tačiau sužalojimų ant jų nematė, taip pat matė nukentėjusįjį G. U., šis buvo sužalotas, sužalojimas buvo prie galvos, matėsi siūlės, klausė, kas nutiko, sakė, kad susimušė su P. A., po to su V. A. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas kaltinamųjų pusbrolis A. A. patvirtino, kad šventėje matė G. U., jis nebuvo sužalotas, nebuvo ir labai girtas, nors paties įvykio metu su kaltinamaisiais kartu nebuvo, tačiau jie jam pasakojo, kad jie G. U. sužalojo, girdėjo kalbas iš draugų, kad G. U. P. A. buteliu trenkė į galvą, o P. A. sužalotas lyg ir nebuvo. Teismas remiasi šiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti P. ir V. A. nusikaltimų padarymu, nes, kaip minėta, A. A. yra kaltinamųjų pusbrolis, A. K. yra kaltinamųjų draugas, G. B. taip pat draugiškuose santykiuose su kaltinamaisiais, o O. N. ir I. U. taip pat nėra susipykę su kaltinamaisiais.

65Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esanti 2015-09-09 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad sužalojimai, nustatyti G. U., galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, o G. U. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei ekspertizės aktas Nr. EG 1699/2016(04).

66Tokių įrodymų visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o G. U. sužalojo būtent kaltinamieji – P. A. ir V. A.

67Teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas, ar kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį veikdami iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, be kita ko, konstatuojamos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas tokiems veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji teigė, kad asmeninių nesutarimų neturėjo, keršto, pavydo motyvų nebuvo, konfliktas kilo gal dėl to, kad netinkamai buvo pasisveikinta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, sutikę G. U., su juo pasisveikino kreipdamiesi į jį „G.“, kitų motyvų, priežasčių smurtauti prieš asmenį teismo posėdžio metu nustatyta nebuvo. Pagal byloje esančius nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kaltinamųjų paaiškinimus, nustatyta, kad G. U. įvykio metu buvo vienas, kiek toliau nuo jo buvo O. N. O kaltinamieji P. ir V. A. buvo su gana nemaža asmenų kompanija, su jais kartu buvo Š. R., R. S., A. S., taip pat, kaip teigė kaltinamasis P. A., jis įvykio metu kalbėjosi ir su D. J. Kaltinamasis P. A. pripažino, kad sutikdamas nukentėjusįjį G. U., iškraipė jo vardą ir pavadino „G.“. Tokios aplinkybės parodo, kad kaltinamasis P. A., jau vos sutikęs nukentėjusįjį, siekė save priešpastatyti prieš kartu buvusius asmenis. Kaip rodo bylos aplinkybės, tam pritarė ir jo brolis V. A., kuris be jokios dingsties, siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį, trenkė G. U., o pastarajam vejantis V. A., P. A. trenkė nukentėjusiajam stikliniu buteliu, G. U. nugriuvus, abu kaltinamieji spardė nukentėjusįjį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad kaltinamieji šaukė, jog „užmuš S.“, t. y. G. U., kas parodo jų siekį demonstruoti savo jėgą prieš nukentėjusįjį, parodo ir tyčios sužaloti asmenį buvimą. Įvertinus, jog kaltininkai veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, pasirinkdami veiksmams viešą vietą, įvertinus smurtinių veiksmų seką ir būdą, kuriais buvo ignoruojamos elementarios moralės bei elgesio normos, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kai dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam sukeliamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, darytina išvada, kad P. A. ir V. A. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

68BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

69Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų veiksmai dėl smurto panaudojimo buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, aplinkai, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Kaip minėta, teismas kaltinamųjų veiksmus įvertino kaip chuliganiškus ir nustatė, jog būtent dėl tokių P. A. ir V. A. veiksmų nukentėjusiajam G. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

70Šiuo atveju kaltinamųjų įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo nesunkiai sužalotas G. U., šalia buvę asmenys pasijuto nejaukiai ir buvo šokiruoti. Kaip nurodė netoliese buvusi liudytoja I. U., pamačiusi, kas vyksta, ji su vaiku nuskubėjo namo, kad nesutraumuotų vaiko. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad konfliktas atkreipė ir kitų, jame nedalyvavusių asmenų, dėmesį, t. y. O. N., G. B., atbėgusių padėti G. U., D. D., pribėgusio prie kaltinamųjų. Kaip teisme teigė G. B., kai nukentėjusysis buvo kniūbsčias ant žemės, aplink buvo žmonių, bet jie aiškinosi santykius, išgirdęs šurmulį, nuskubėjo į tą pusę. Be to, bylos aplinkybės liudija, kad dėl kaltinamųjų veiksmų pavojus buvo kilęs ir į įvykio vietą atėjusiam O. N.. I. U. teismui tvirtino, kad jos vyras sakė, jog gynė G. ir pats gavo. Posėdžio metu liudytoju apklaustas O. N. patvirtino, kad atėjus ginti G., jam pačiam irgi kliuvo, pabudo ant žemės, abiems kliuvo iš butelių, todėl ryte važiavo į ligoninę, nes negalėjo pajudinti rankos. Liudytojas Š. R. teismui patvirtino, kad dėl įvykio jam buvo lengvas šokas, be to, teigė, kad kompanijoje buvo 5 asmenys, bet aikštėje buvo ir pašalinių asmenų. Nukentėjusysis teismui taip pat patvirtino, kad aplink buvo ir praeinančių kitų asmenų.

71Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad kaltinamieji, viešoje vietoje įžūliai elgdamiesi bei smurtaudami prieš nukentėjusįjį, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (analogiška praktika taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-511/2017). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje sumušant G. U., t. y. elgiantis įžūliai, taip pat į tai, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, kaltinamųjų P. ir V. A. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

72Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

73Skirdamas bausmę kaltinamajam P. A. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 284 str. 1 d.) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o kita (BK 138 str. 2 d. 8 p.) - prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. P. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t. 94 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 95 b. l.), šiuo metu dirbantis (2 t. 93 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. A. už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., skyrus sankcijose numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

74Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nes veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sudėtį.

75Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis registruojasi darbo biržoje, t.y. siekia susirasti darbą ir teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, praeityje neteistas, daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

76Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 86-89 b. l.).

77Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

78Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 284 str. 1 d.) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o kita (BK 138 str. 2 d. 8 p.) - prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. V. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t. 130-131 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (2 t. 132 b. l.), veikų padarymo metu nedirbantis (2 t. 129 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., skyrus sankcijose numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

79Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nes veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sudėtį.

80Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, kas rodo, kad siekia teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, praeityje neteistas, daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

81Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 125-127 b. l.).

82Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 1139,30 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 95-97 b. l.). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. A. ir V. A. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo G. U. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam G. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1139,30 eurų – priteistina iš P. A. ir V. A., sumokant lygiomis dalimis po 569,65 euro.

83Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos P. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 1140 eurų pinigines lėšas, esančias AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ) (2 t. 136-137 b. l.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2016-09-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieškinį teismas patenkino visiškai, o iš P. A. priteista ieškinio suma sudaro 569,65 euro, ikiteisminio tyrimo metu taikytas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keistinas, paliekant P. A. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

84Taip pat ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas ir V. A. turtui. Buvo apribotos V. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 1140 eurų pinigines lėšas, esančias AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ) (2 t. 138-139 b. l.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2016-09-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieškinį teismas patenkino visiškai, o iš V. A. priteista ieškinio suma sudaro 569,65 euro, ikiteisminio tyrimo metu taikytas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keistinas, paliekant V. A. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

85Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. U. prašė iš kaltinamųjų jam priteisti turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis savo atstovui advokatui už atstovavimą sumokėjo 300 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl P. A. ir V. A. jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų P. A. ir V. A. sumokant nukentėjusiojo naudai lygiomis dalimis po 150 eurų.

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

87P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

88P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

89Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nes padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę subendrintą bausmę P. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

90Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, P. A. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

91Kaltinamajam P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

92V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

93V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

94Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nes padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

95Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, V. A. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

96Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

97Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareikštą 1139,30 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš P. A. ir V. A. atlyginti lygiomis dalimis po 569,65 euro civilinio ieškovo naudai.

98Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. A. priklausančias lėšas – 1140 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), pakeisti, paliekant P. A. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

99Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. A. priklausančias lėšas – 1140 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), pakeisti, paliekant V. A. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB ( - ) sąskaitoje Nr. ( - ), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

100Nukentėjusiojo G. U. patirtas 300 eurų išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai, P. A. ir V. A. atlyginant lygiomis dalimis G. U. po 150 eurų.

101Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,... 3. dalyvaujant prokurorams Jolantai Steponavičiūtei, Jonui Trumpuliui, Aldonai... 4. kaltinamiesiems P. A. ir V. A.,... 5. nukentėjusiajam G. U., jo atstovui advokatui R. D.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 7. V. A., asmens kodas ( - ), gimęs... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. P. A. ir V. A. 2015-07-25 apie... 10. Be to, P. A. ir V. A. 2015-07-25... 11. Kaltinamasis P. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu... 12. Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu... 13. Nukentėjusysis G. U. teisme parodė, kad svirne vyko... 14. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra 15. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad 16. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais... 17. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad dirbo parduotuvėje.... 18. Liudytojas Š. R. teisme parodė, kad kaltinamuosius... 19. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius... 20. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius... 21. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad buvo vakaras,... 22. Liudytojas O. N. teisme parodė, kad nukentėjusįjį... 23. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad nukentėjusįjį... 24. Liudytoja I. U. teisme parodė, kad nukentėjusįjį... 25. Liudytoja I. U. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo... 26. Liudytojas D. U. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra... 27. Liudytojas A. U. teisme parodė, kad pats įvykio vietoje... 28. Specialistė K. Š. teisme paaiškino, kad tvirtina... 29. Be kaltinamųjų P. ir V. A. paaiškinimų,... 30. Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu davė... 31. 2015-08-03 protokole-pareiškime G. U. nurodė, kad... 32. 2015-08-11 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-6009 (1.16)... 33. 2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti 34. 2015-09-09 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra,... 35. 2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog 36. 2015-08-03 protokole-pareiškime P. A. nurodė, kad... 37. 2015-08-06 specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriamasis 38. 2015-07-26 asmens ambulatorinėje gydymo statistinėje kortelėje užfiksuota,... 39. 2015-07-26 išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog buvo atliktas 40. 2015-09-09 specialisto išvadoje konstatuota, kad G. U.... 41. 2015-07-29 medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog 42. 2015-08-12 epikrizėje iš ligos istorijos nurodyta, kad 43. 2015-08-13 epikrizėje užfiksuota ligos istorija reabilitacinio gydymo... 44. 2015-09-08 išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog G.... 45. 2015-11-10 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota specialistės 46. 2016-02-03 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog 47. 2016-03-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas... 48. 2015-08-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole... 49. 2015-10-08 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp 50. 2015-11-20 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp 51. 2016-01-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog... 52. 2016-01-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo 53. 2015-11-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp 54. 2016-01-16 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytoja... 55. 2016-01-04 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog 56. 2016-01-05 akistatos protokole užfiksuota A. S. ir 57. 2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas... 58. 2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog 59. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr.... 60. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies... 61. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji iš esmės neigė padarę... 62. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia,... 63. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės liudija, jog kaltinamieji įvykio... 64. Nukentėjusysis G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 65. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus patvirtina ir... 66. Tokių įrodymų visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotiną... 67. Teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas, ar kaltinamieji sužalojo... 68. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą... 69. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jei viešosios tvarkos pažeidimas... 70. Šiuo atveju kaltinamųjų įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės... 71. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad kaltinamieji, viešoje vietoje... 72. Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 73. Skirdamas bausmę kaltinamajam P. A. už nusikalstamų... 74. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos... 75. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis registruojasi darbo biržoje, t.y.... 76. Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė –... 77. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 78. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. už nusikalstamų... 79. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos... 80. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, kas rodo, kad siekia... 81. Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė –... 82. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie... 83. Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 84. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo... 85. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. U. prašė iš... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 87. P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 88. P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 89. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 90. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies... 91. Kaltinamajam P. A. paskirtą kardomąją priemonę –... 92. V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 93. V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 94. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti... 95. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies... 96. Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę –... 97. Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos... 98. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. A.... 99. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. A.... 100. Nukentėjusiojo G. U. patirtas 300 eurų išlaidas dėl... 101. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...