Byla 2K-506/2013
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

3Iš T. B. nukentėjusiajam A. P. priteista 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti, taip pat 24,00 Lt proceso išlaidų valstybei, 4 157,40 Lt ekstradicijos išlaidoms apmokėti. Taip pat iš T. B. solidariai su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistu K. K. priteista 3 927,66 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam A. P. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka

4Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. B. apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 24 d. apie 2.15 val. viešoje vietoje, naktinio klubo „Puntukas“, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 2, rūkomajame, kartu su K. K., kurio baudžiamoji byla atskirta, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 140 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę arba areštą, o bylos dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio l dalyje, padarymo, nutraukti; nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. P. priteistos sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti panaikinti ir ieškinį atmesti arba sumažinti priteistos sumos dydį proporcingai jo veiksmais sukeltų padarinių dydžiui, sumažinti Valstybinei ligonių kasai priteisto civilinio ieškinio dydį.

8Kasatorius nurodo, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, t. y. paties nuteistojo parodymus, įvykio vaizdo įrašą ir kitus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto) pritaikymą. Pasak nuteistojo, teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepagrįstai nustatė šią veiką kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškos paskatos paprastai nenustatomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008). Nuteistojo nuomone, šioje byloje teismas vertino tik dalį vaizdo įrašo, kuriuo remiantis yra pagrindo pripažinti nuteistojo veiksmus nusikalstamais, tačiau neįvertino A. P. veiksmų, užfiksuotų įrašo pradžioje, t. y. kaip pastarasis palinksta link nuteistojo, užsimoja ranka, stumdosi, tempia už rankos. Pasak nuteistojo, jis A. P. stūmė kojomis ir jam spyrė tik po neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, nes šis nesitraukė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistasis laikė nukentėjusįjį už rankos, taip pat kad laikė pastarąjį, kol kiti du asmenys jį spardė, nes tokios išvados neparemtos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kasatorius ne suėmė nukentėjusįjį už rankos, o keletą kartų mėgino jį nuo savęs nustumti, be to, jo nugriuvusio ant žemės nelaikė, o suėmęs už drabužių, mėgino ji kelti ir net kairės rankos gestu liepė jo nebeliesti. Kasatoriaus teigimu, minėtas vaizdo įrašas ir kiti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, be to, pastarasis, būdamas labai girtas ir nekontroliuodamas savo veiksmų, įkyriai prikibo prie nuteistojo, įžeidinėjo, stumdė, tampė sugriebęs už rankų. Todėl nuteistasis teigia, kad jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. P. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis dėl neteisėtų šio veiksmų. Tokio konflikto buvimą iki A. P. sumušimo pripažino ir nurodė savo sprendimuose abiejų instancijų teismai, tačiau nepagrįstai jį vertino kaip menkavertę dingstį. Tuo tarpu faktas, kad smurto veiksmai atlikti viešojoje vietoje, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant apie chuliganiškas paskatas.

9Nuteistasis taip pat mano, kad teismai neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes neteisingai išsprendė priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių klausimą, t. y. nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jo veiksmais. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G702/11 (05) matyti, kad A. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas ne dėl patirtų sužalojimų visumos, o dėl apatinio žandikaulio kairio kampo bei dešinės pėdos padikaulio lūžių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis nukentėjusiajam smūgių į veidą ir koją nesudavė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismai. Nors vaizdo įrašuose matyti, kad nuteistasis keletą kartų spyrė nukentėjusiajam, tačiau smūgiai buvo akivaizdžiai nestiprūs, nes suduoti pačiam kaltininkui pusiau gulint. Dėl to kasatorius mano, kad dėl jų A. P. negalėjo lūžti nei padikaulis, nei žandikaulis, o šiuos sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo sukelti tiek nuteistojo, tiek kitų asmenų veiksmai, paremta ne teismo posėdžio metu ištirtas neginčijamais įrodymais, o prielaida, nes abiejų instancijų teismai savo sprendimuose nurodė, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į petį, kaklą, pilvą, be to, dalį smūgių nukentėjusysis atstūmė rankomis. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, šališkai, remdamasis prielaidomis, nesusiedamas vienų įrodymų su kitais, sąmoningai neįvertindamas aplinkybės, kad nuteistasis pats pusiau gulėdamas ant minkštasuolio neturėjo galimybės suduoti stiprių ir akcentuotų smūgių.

10Dėl pirmiau išdėstytų argumentų kasatorius mano, kad jo suduoti smūgiai galėjo tik nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajam A. P. sveikatą, tačiau negalėjo sukelti nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o nesant ir chuliganiškų paskatų, jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

11Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis pažymi, kad neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nes jo veiksmus viešoje vietoje lėmė ne chuliganiškos paskatos, o neteisėtas ir netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Be to, pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininkas nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, taip pat kad dėl šios veikos atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Šiuo atveju iš teismo motyvų neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė neigiami padariniai visuomenės rimčiai ir tvarkai, juo labiau kad iš vaizdo įrašo matyti, jog smurtas buvo panaudotas ne bendroje naktinio klubo salėje, o rūkomajame, pakankamai nuošaliai nuo kitų naktinio klubo lankytojų, iš aplinkinių reakcijos akivaizdu, kad rūkomajame buvę asmenys arba nematė kas vyksta, arba nuteistojo veiksmai nesukėlė jiems nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 284 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nepasisakė.

12Kartu nuteistasis mano, kad, jo padarytas veikas netinkamai kvalifikavus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio l dalį, jam paskirta per griežta bausmė. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Nuteistasis teigia prisipažinęs dėl visų savo atliktų veiksmų ir nuoširdžiai gailėjęsis, tačiau nebūdamas teisininkas galėjęs nuoširdžiai klysti dėl teisinio savo veiksmų vertinimo, manydamas, kad veikė būtinosios ginties sąlygoms. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog nukentėjusiojo elgesys prieštarautų moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, neatitinka tikrovės, nes abiejų instancijų teismai pripažino, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti po kilusio konflikto ir tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo. Nuteistojo manymu, teismai tinkamai neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo atliktų veiksmų pavojingumo laipsnį, jauną amžių, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, nors įvertinę šias aplinkybes galėjo skirti areštą. Be to, esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, turėjo paskirti ir savo dydžiu mažesnę bausmę.

13Nuteistasis, manydamas savo veiksmais nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo A. P. sveikatą, teigia, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažintina ir civilinis ieškinys priteistinas taikant ne solidariąją, o dalinę atsakomybę. Proporcingai nuteistojo veiksmams, mažintina ir Valstybinei ligonių kasai priteistina suma. Be to, spręsdamas A. P. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens provokuojantį elgesį.

14Atsiliepimu į nuteistojo T. B. kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo išlaidas advokatui už atsiliepimo surašymą.

15Nukentėjusiojo manymu, nuteistojo T. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes jis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą, sutrikdė žmonių poilsį, padarė žymią materialinę žalą, sutrikdė nukentėjusio asmens sveikatą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad aplinkiniai žmonės dėl tokių veiksmų patyrė didelį išgąstį, sukrėtimą, nes normaliam žmogui išgąstį ir sukrėtimą sukelia vaizdas kaip smurtaujama prieš žmogų, jis paliekamas be gyvybės ženklų gulėti ant žemės, vėliau dar jo kūnas žeminančiai spardomas, ant jo purtomi cigaretės pelenai.

16Nukentėjusysis taip pat mano, kad nuteistojo T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tai patvirtina byloje nustatyti nuteistojo bei jo bendrininkų smurtiniai veiksmai. Tai, kad prieš panaudojant smurtą nuteistasis ir nukentėjusysis kalbėjo, nereiškia, kad smurtas buvo panaudotas ne dėl chuliganiškų paskatų. Priešingai, iš kasacinio skundo matyti, jog įvykusį pokalbį nuteistasis panaudoja kaip pretekstą savo veiksmams, t. y. mažareikšmę dingstį, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atitinka kvalifikuojantį požymį chuliganiškas paskatas.

17Teismai taip pat pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta savo noru, o ne priremtas akivaizdžių įrodymų. T. B. nuoširdžiai nepripažino savo kaltės, bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, klaidindamas dėl įvykio aplinkybių, teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą nepripažino akivaizdžių įvykio aplinkybių.

18Nukentėjusysis nurodo, kad teismas, iš dalies tenkindamas jo civilinį ieškinį, nepažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatų. Nuteistasis iki šiol nėra nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašęs, neatlygino padarytos žalos. A. P. teigia, kad iki šiol jaučia pasekmes, jam aptirpusi kairė smakro pusė bei dantys, sumažėjęs jautrumas. Dėl nuo smūgių po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejusio kraujo neaišku, kokios pasekmės bus ateityje, o šiuo metu jis priverstas kas mėnesį ar du lankytis pas gydytojus, nuolat jaudintis dėl savo sveikatos, vartoti vaistus.

19Atsiliepimu į nuteistojo T. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo skundą atmesti.

20Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus keliama versija, jog konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, yra paneigta bylos įrodymais, kurių visuma pagrįstai nustatyti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Skundo teiginiai, kad nuteistojo suduoti smūgiai nukentėjusiajam galėjo tik nežymiai sutrikdyti sveikatą, o nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas kitų asmenų, yra nepagrįsti, nes juos paneigia vaizdo įrašas. Kilusius padarinius nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo sukelti tiek T. B., tiek kitų asmenų veiksmai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas - tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės, kai nėra galimybės išskirti ir individualizuoti sužalojimus, inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

21Nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, naktinio klubo rūkomajame. Byloje nustatyta, kad po nukentėjusiojo sumušimo į klubą buvo kviečiami policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai, įvykį matė kiti žmonės, kurie informavo apsaugos darbuotoją, dėl įvykio buvo užrakintos klubo įėjimo durys, informuotas klubo savininkas ir t. t. Taigi akivaizdu, kad apsaugos darbuotojams iki policijos atvykimo neišleidžiant lankytojų, pareigūnų ir medikų atvykimas į naktinį klubą sutrikdė įprastinę įstaigos veiklą.

22Teismai pagrįstai konstatavo, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys vykdytinas abiejų nuteistųjų solidariai, nes jų bendrais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat išspręsta nepažeidžiant BPK reikalavimų ir vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. Kasatorius nepateikė jokių naujų, žemesnės instancijos teismams neišsakytų ir netirtų argumentų, kodėl jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė ar neatitinkanti įstatymų bei teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, nėra teisinio pagrindo remiantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis sumažinti neturtinės žalos piniginį įvertinimą arba atmesti nukentėjusiojo reikalavimą.

23Prokuroro manymu, iš kasatoriaus skunde pateiktų motyvų ir keliamų versijų akivaizdu, kad formalus paties įvykio pripažinimas bandant save pateikti kaip auką, o ne nusikaltėlį, rodo, kad nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų pateikti argumentai dėl prisipažinimo nenuoširdumo yra teisingi. T. B. paskirtoji bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje nėra.

24Kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

26Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatyti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių aplinkybių T. B. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje esančio vaizdo įrašo vertinimas, sau palankia linkme interpretuojami ir vertinami atskiri šiame vaizdo įraše užfiksuoti epizodai, t. y. ginčijamas nuosprendžio ir nutarties pagrįstumas, paliekami nenagrinėti.

27Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

28Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

29Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

30Kasatorius teigia, kad šioje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį, nesant šios veikos objektyviųjų požymių viešosios vietos ir padarinių, t. y. nenustačius, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, jis mano, kad teismai, nustatydami BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. chuliganiškas paskatas ir priežastinį ryšį tarp nuteistojo smurtinių veiksmų ir nesunkaus nukentėjusiojo V. P. sveikatos sutrikdymo, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų.

31Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais neturi teisinio pagrindo sutikti, nes jie prieštarauja bylos medžiagai ir teismų priimtų sprendimų turiniui.

32Byloje nustatyta, kad T. B. naktinio klubo „Puntukas“ rūkomajame kartu su kitais dviem asmenimis elgėsi įžūliai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų smurtavo prieš nukentėjusįjį V. P. ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokias nuteistojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rėmėsi paties nuteistojo, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų E. T., V. M., G. B., K. R. ir A. B. parodymais, teismo posėdyje ištirtu vaizdo įrašu, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. P. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir kitais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui motyvuotai pritarė. Šis teismas dar kartą nuosekliai išanalizavo bylos įrodymus, tarp jų ir kasatoriaus ginčijamą vaizdo įrašą ir jame užfiksuotas įvykio aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis T. B. koja sudavė nukentėjusiajam V. P. stiprius, akcentuotus smūgius į galvos sritį, nurodė motyvus, kodėl tokie nuteistojo veiksmai, vertinant juos kartu su kitų bendrininkų veiksmais, pripažintini tiesiogine nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, be to, pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo paskatas pripažįsta ne asmeninėmis, o chuliganiškomis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai, vertindami įrodymus padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos ištaisius būtų pagrindas perkvalifikuoti nuteistojo T. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 140 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nusikaltimo bendrininkai, vienu metu smurtaudami prieš nukentėjusįjį, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jie numatė savo bendrų veiksmų įvairias pasekmes ir kiekviena iš jų juos tenkino. Taigi nuteistojo T. B. tyčia apėmė ir kilusius padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo V. P. sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju visi kaltininkai atsako už bendrais veiksmais sukeltus padarinius.

33BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Šioje byloje teismai, remdamiesi įrodymų visuma nustatė, kad T. B. prieš V. P. neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko dėl tikėtina kilusio žodinio konflikto. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog T. B. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl menkavertės priežasties, t. y. jo paskatos buvo chuliganiškos.

34Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013 ir kt.). Šioje byloje naktinio klubo „Puntukas“ rūkomasis pagrįstai pripažintas viešąja vieta, nes į šią patalpą bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti šio klubo lankytojai bei darbuotojai, tai nagrinėjamu atveju ir įvyko, nes įvykį matė kiti rūkomajame buvę asmenys, kurie apie naudojamą smurtą pranešė naktinio klubo administracijai, buvo iškviesta policija, klubas uždarytas, kol bus išaiškintos įvykio aplinkybės. Dėl kasatoriaus ir jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto fakto, įvykį matę asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, buvo sutrukdytas jų laisvalaikis, be to, uždarius klubą įvykio aplinkybėms išsiaiškinti buvo sutrikdyta normali naktinio klubo veikla. Dėl šių aplinkybių teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl kasatoriaus ir jo bendrininkų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistojo T. B. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

35Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismai nuteistajam T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistojo padaryta nusikalstama veika teismų nustatytomis aplinkybėmis teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

36Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

37Kasatoriaus teiginys, kad teismai be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, susijusius su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atmetė nurodęs, kad byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys įvykio metu būtų prieštaravęs moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo.

38Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, esą pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinantį aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką T. B. apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nuteistasis iš pradžių neigė padaręs nusikalstamą veiką, po to savo kaltę pripažino tik iš dalies, o teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo nuoširdus, neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, siekdamas palengvinti savo padėtį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismai be pagrindo nenustatė šios kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

39Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

40Kasatorius jam paskirtą bausmę ir civilinių ieškinių išsprendimą ginčija tiek, kiek tai susiję su veikos kvalifikavimu ir atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pripažinus, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir nėra jo nurodomų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šie klausimai atkrinta savaime. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė, o jaunas nuteistojo amžius, teismams atsižvelgus į nebe pirmą jo teistumą ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, neduoda pagrindo išvadai dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų pažeidimo.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Atmesti nuteistojo T. B. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 3. Iš T. B. nukentėjusiajam A. P. priteista 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti... 4. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 24 d. apie 2.15 val. viešoje... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pirmosios instancijos teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, t. y.... 9. Nuteistasis taip pat mano, kad teismai neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal... 10. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų kasatorius mano, kad jo suduoti smūgiai... 11. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 284... 12. Kartu nuteistasis mano, kad, jo padarytas veikas netinkamai kvalifikavus pagal... 13. Nuteistasis, manydamas savo veiksmais nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo A.... 14. Atsiliepimu į nuteistojo T. B. kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo... 15. Nukentėjusiojo manymu, nuteistojo T. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1... 16. Nukentėjusysis taip pat mano, kad nuteistojo T. B. veika teisingai... 17. Teismai taip pat pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios... 18. Nukentėjusysis nurodo, kad teismas, iš dalies tenkindamas jo civilinį... 19. Atsiliepimu į nuteistojo T. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 20. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus keliama versija, jog konfliktą išprovokavo... 21. Nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.... 22. Teismai pagrįstai konstatavo, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas... 23. Prokuroro manymu, iš kasatoriaus skunde pateiktų motyvų ir keliamų versijų... 24. Kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių... 28. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 29. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 30. Kasatorius teigia, kad šioje byloje teismai netinkamai pritaikė... 31. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais neturi teisinio... 32. Byloje nustatyta, kad T. B. naktinio klubo „Puntukas“ rūkomajame kartu su... 33. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal... 34. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta,... 35. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismai nuteistajam T.... 36. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 37. Kasatoriaus teiginys, kad teismai be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1... 38. Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, esą pirmosios instancijos teismas... 39. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 40. Kasatorius jam paskirtą bausmę ir civilinių ieškinių išsprendimą... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 42. Atmesti nuteistojo T. B. kasacinį skundą....