Byla 2-2495/2011
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Seaside City LT“ bankroto byloje Nr. B2-2452-555/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Green Trust“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Seaside City LT“ bankroto byloje Nr. B2-2452-555/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.

5Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, teisėtumo.

62009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismas UAB „Seaside City LT“ iškėlė bankroto bylą.

72011 m. balandžio 6 d. įvyko bankrutavusios UAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimas.

8Pareiškėjas BUAB „Seaside City LT“ kreditorius UAB „Green Trust“ 2011 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl 2011 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Seaside City LT“ 2011 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo“. Nurodė, kad svarstant BUAB „Seaside City LT" neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo klausimą, bankroto administratoriaus pasiūlymams nebuvo pritarta: pareiškėjas raštu balsavo prieš, kiti kreditoriai dėl šio pasiūlymo nepasisakė. Raštu balsavęs trečiasis asmuo AB SEB bankas, esantis BUAB „Seaside City LT" kreditoriumi, turinčiu 91,76 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų BUAB „Seaside City LT" sumos, pateikė kitokį nutarimų projektą, už kurį balsavo tik pats trečiasis asmuo ir nutarimo projektas AB SEB bankas balsais buvo priimtas. Pareiškėjo UAB „Green Trust" nuomone, didžiausio BUAB „Seaside City LT" kreditoriaus AB SEB bankas balsais priimtas 2011 m. balandžio 6 d. BUAB „Seaside City LT" kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo" neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. 2011 m. balandžio 6 d. BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo kaina ir tvarka iš esmės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

9AB SEB banko pateiktu ir jo balsais priimtu nutarimu nekilnojamojo turto, negyvenamųjų patalpų ir dviejų žemės sklypų, ( - ), pardavimo kaina bendrai buvo nustatyta 3 807 000 Lt + PVM arba kitaip – 4 606 470 Lt įskaitant PVM. Tuo tarpu bankroto administratoriaus nutarimo projekte pasiūlyta minėto turto kaina buvo 3 605 800 Lt (tame tarpe PVM). AB SEB bankas, be jokio paaiškinimo ar pagrindimo, minėto turto pardavimo kainą padidino daugiau nei 1 milijonu litų. Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB bankas nusprendė administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo kainą padidinti daugiau nei 1 milijonu litų ir pardavimo kainą gerokai priartinti prie 2010 m. birželio 4 d. turto vertintojo nustatytos kainos – 5 180 000 Lt, darytina išvada, kad preliminarioje išvadoje dėl turto vertės atsispindėjo reali rinkos kaina ir kad tikroji šio turto vertė yra kur kas didesnė, nei ta, už kurią jį siekiama realizuoti. Pareiškėjo nuomone, AB SEB banko turto pardavimo kainos padidinimas nėra pakankamas, kadangi nustatyta turto pardavimo kaina vis tiek išliko žymiai žemesnė už šiandieninę analogiško turto rinkos kainą. Be to, negyvenamųjų patalpų ir 2 žemės sklypų, ( - ), pardavimo kaina yra nustatyta bendrai, o ne atskirai kiekvienam nekilnojamojo turto objektui (ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai ir juose esantys pastatai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir gali būti parduodami atskirai). Toks minėto turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymas neabejotinai turi įtakos galimybėms atitinkamą turtą parduoti už kuo didesnę kainą bei apskritai apsunkina šio turto pardavimą. Pareiškėjo nuomone, šiuos nekilnojamojo turto objektus parduodant atskirai, jie būtų parduoti už didesnę kainą ir žymiai greičiau.

10AB SEB banko balsais priimtu atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimu žemės sklypo, ( - ), kaina buvo nustatyta 100 000 Lt (tame tarpe PVM), o 2010 m. gegužės 6 d. įvykusio atsakovo kreditorių susirinkime šio sklypo pardavimo kaina kreditoriaus AB SEB bankas balsais buvo nustatyta 650 000 Lt (tame tarpe PVM), t.y. minėto sklypo kaina buvo nustatyta net 6,5 kartų arba 85 proc. mažesnė. Tokia sumažinta sklypo pardavimo kaina nėra pagrįsta jokiais teisėtais kriterijais, nebuvo spręstas klausimas dėl nustatomos turto kainos pagrįstumo, todėl pripažintina, kad buvo pažeisti kreditorių interesai.

11AB SEB banko balsais priimtu BUAB „Seaside City LT" kreditorių susirinkimo nutarimu be kita ko buvo nuspręsta: „Negyvenamųjų patalpų ir dviejų žemės sklypų, ( - ), įkeistų AB SEB bankui, nepardavus pirmose varžytynėse, pardavinėti antrose varžytynėse, kainos antrosioms varžytynėms nemažinti". Šis sprendimas pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, kadangi tokiu būdu sudaromos prielaidos bankrutuojančios bendrovės lėšų švaistymui, taigi ir kreditoriams dalintino turto masės nepagrįstam mažinimui. Be to, nutarimas, nenumatantis galimybės po nesėkmingų varžytynių kviesti kreditorių susirinkimo, yra akivaizdus mažųjų kreditorių teisių pažeidimas. Šiuo nutarimu pažeidžiami tiek kitų kreditorių interesai, tiek paties BUAB „Seaside City LT" interesai, nes BUAB „Seaside City LT" nekilnojamąjį turtą perleidus ne už optimaliausią kainą, mažėja galimybės BUAB „Seaside City LT" kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą, o BUAB „Seaside City LT" skolų dydis kreditoriams nesumažėja tiek, kiek realiai būtų galėjęs sumažėti.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo bankrutavusios UAB „Seaside City LT“ kreditoriaus UAB „Green Trust“ skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriai stengiasi parduoti turtą už kuo didesnę kainą, atsižvelgdami į vyraujančius pokyčius rinkoje. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu kreditoriaus interesai nėra pažeidžiami, kadangi kreditoriai, turėdami teisę mažinti kainas turto nerealizavus pirmosiose varžytynėse, jų nesumažino, o atvirkščiai – jas padidino. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, jog kreditorių susirinkime jo – pareiškėjo siūlymu būtų svarstomas klausimas dėl parduodamo turto išskaidymo į atskirus objektus, taip pat byloje nepateikti įrodymai, jog nustačius tokį turto pardavimo būdą būtų geriausiai užtikrinti visų kreditorių interesai. Teismas nurodė, jog kreditoriams nusprendus neskaidyti parduodamo objekto, dėl tokio pardavimo būdo yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-259/2011 priimtoje nutartyje. Konstatavo, kad, kreditoriams nustačius pradines parduodamo turto kainas, įvyko bankrutavusios įmonės turto pardavimo varžytynės, kuriose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, t.y. nei vienas pirkėjas nepanoro įsigyti turtą už siūlomą kainą, todėl kreditorių komiteto nutarimas, kuriame buvo nustatyta turto pardavimo kaina, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidė kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, kad, atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus, koncentracijos ir ekonomiškumo principų taikymą, sutikti su pareiškėjo argumentu, jog tikslinga vykdyti turto pardavimą jį išskaidant į atskirus objektus, nėra pagrindo, kadangi sprendimą dėl įmonės turto pardavimo kainų ir būdų priima tik įmonės kreditoriai.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

15Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2011 m. balandžio 6 d. BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. balandžio 6 d. BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo“. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2011 m. balandžio 6 d. atsakovo BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo kaina ir tvarka iš esmės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į pareiškėjo argumentus visiškai neatsižvelgė. Teismas, neišsiaiškinęs aplinkybių, ar nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra pagrįsta, ir neįvertinęs, ar ginčijamas atsakovo BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeis atsakovo kreditorių interesų, nepagrįstai konstatavo tinkamą nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl geresnio kreditorių interesų užtikrinimo atsakovo nekilnojamąjį turtą parduodant atskirais objektais. Pareiškėjo manymu, tokiu įrodymu laikytina 2010 m. birželio 4 d. preliminari išvada dėl turto vertės, kurioje nurodyta atskirų pastatų ir patalpų pardavimo kaina. Pagal šią preliminarią išvadą atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainų, nustatytų 2010 m. pirmojoje pusėje, suma yra didesnė už 2011 m. balandžio 6 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą šių nekilnojamojo turto objektų kaip vieno vieneto pardavimo kainą.
  3. Neįvykusios atsakovo nekilnojamojo turto varžytynės jokiu būdu nepatvirtina, kad buvo nustatyta teisinga ir atsakovo kreditorių interesus atitinkanti nekilnojamojo turto kaina. Priešingai, nesėkmingos atsakovo nekilnojamojo turto varžytynės gali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu pasirinktos atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos netinkamumą. Byloje nebuvo įrodymų, kurie patikimai patvirtintų pareiškėjo ginčijamu BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos pagrįstumą ir ekonomiškumą. Ši tvarka neužtikrina visų BUAB „Seaside City LT“ kreditorių interesų, pažeidžia protingumo, teisingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus.
  4. Kreditorių susirinkimo nutarimu pažeidžiami tiek kitų kreditorių interesai, tiek paties BUAB „Seaside City LT“ interesai, todėl pareiškėjui akivaizdu, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas elgiasi nesąžiningai, siekia pasinaudoti savo dominuojančia padėtimi ir pasiekti savanaudiškų tikslų, t.y. patenkinti tik savo kreditorinį reikalavimą, ignoruodamas kitų kreditorių interesus. Tokiu būdu BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 prieštarauja bankroto proceso tikslams.
  5. BUAB „Seaside City LT“ bankroto administratorius ir trečiasis asmuo AB SEB bankas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamu atsakovo BUAB „Seaside City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarka labiausiai atitinka BUAB „Seaside City LT“, jo kreditorių interesus ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.
  6. Tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia bankrutuojančios įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui) plačias teises bankrutuojančios įmonės turto valdymo ir disponavimo klausimais, nereiškia, kad teismas neturi teisės ir pareigos vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo atitikimo minėtiems principams nevertino ir nenurodė, kodėl atmetė ir nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų.

16Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 23 str. ir 33 str. 1 d. parduodamo bankrutuojančios bendrovės turto kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas tiek tuo atveju, kai turto vertė buvo nustatinėjama turto vertintojo, tiek ir tuo atveju, kai parduodamas turtas įkainojamas nekviečiant turto vertintojo jo vertei nustatyti. Taigi turto vertintojo nustatyta turto vertė yra neprivaloma kreditorių susirinkimui, priimant sprendimą dėl pradinės turto vertės, tuo labiau turto vertinimas negarantuoja, kad turtas bankroto procedūrų metu bus parduotas už turto vertintojų įvardintą kainą.
  2. Pareiškėjo argumentas, kad turtą Karklėje parduodant atskirais vienetais turtas būtų parduotas už didesnę kainą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tokiu būdu realizuojant turtą, siekis operatyviai susigrąžinti lėšas būtų paneigtas, kadangi akivaizdu, kad atskirų vienetų pardavimas individualiems pirkėjams užtruktų daug ilgiau nei objektų pardavimas potencialiam investuotojui, ko būtent ir siekiama turtą pardavinėjant kaip kompleksą. Be to, numatytas turto pardavimas yra racionalus dėl to, kad prie parduodamo nekilnojamojo turto Karklėje nėra atlikti gerbūvio darbai, statiniai nėra pripažinti tinkamais naudoti.
  3. Administratorius pateikė prašymą nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Inreal“ atlikti žemės sklypo ( - ) vertinimą. Turto vertintojas pateikė turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10/09-252K, kurioje minėtas žemės sklypas įvertintas 12 000 litų. AB SEB bankas, pritardamas administratoriaus pasiūlymui bandyti parduoti sklypą už 100 000 litų, kaip tik ir siekia, kad neįkeistas įmonės turtas būtų parduotas kaip galima brangiau.
  4. Pareiškėjas, remdamasis iš esmės analogiškais motyvais, jau buvo apskundęs 2010 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo (ankstesnis pareiškėjo pavadinimas UAB „Property entrust“, civilinė byla B2-486-555/2010) ir skundas buvo atmestas (taip pat buvo atmestas ir atskirasis skundas). Šiame kontekste pareikštas skundas vertintinas kaip bankroto procedūrų vilkinimas, o tai didina bankroto administravimo išlaidas, daroma žala visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams.

17Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. 2011 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas remiantis Įmonių bankroto įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu, todėl yra pagrįstas ir motyvuotas.
  2. Pareiškėjas jau antrame savo skunde išdėsto poziciją, kad 2011 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkime nustatyta negyvenamųjų patalpų ir dviejų žemės sklypų, esančių ( - ), pardavimo tvarka yra mažinamas šio turto patrauklumas ir nepagrįstai siaurinamas potencialių pirkėjų ratas, tačiau potencialių pirkėjų, kurie galbūt svarstytų galimybę įsigyti turtą atskirais vienetais, nėra pateikęs.
  3. Pareiškėjas kaip kreditorius kreditorių susirinkimo metu balsavimo biuletenyje nebuvo išreiškęs kitų pasiūlymų dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, taip pat nebuvo pateiktas administratoriaus nutarimų projektas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Byloje sprendžiama, ar atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Green Trust“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta du žemės sklypus ir ant jų esančius pastatus parduoti iš varžytynių kaip vientisus objektus, taip pat kuriuo nutarta parduoti ankstesnėse varžytynėse neparduotą sklypą už kelis kartus mažesnę, nei ankstesniame kreditorių susirinkime nustatyta, kainą.

20Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

21Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą.

22Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Jeigu pardavus konkretų turtą dalimis bankrutuojanti įmonė gautų daugiau lėšų, negu jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, kreditoriai turėtų pasirinkti turto perleidimo dalimis būdą. Koks iš šių būdų yra naudingesnis bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams, nustatoma įvertinus duomenis, susijusius su turto perleidimo rinkos verte. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011). Spręsdamas šį ginčą viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje, teismas yra aktyvus. Teismo aktyvumas be kita ko pasireiškia ir įpareigojimu dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus bei jų išreikalavimu, jeigu esant naujiems įrodymams galima tinkamai apginti bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teises bei teisėtus interesus nedispozityvioje byloje.

23Bankrutuojančios įmonės kreditoriai tik išsiaiškinę, kuriuo būdu pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą - dalimis ar kaip vientisą objektą bus gauta daugiau lėšų, turėtų spręsti dėl šio turto tolesnio teisinio likimo. Kreditoriai turėtų pasirinkti tą būdą, kuriuo pardavus turtą, būtų gauta daugiau lėšų. Ar didesnę turtinę naudą bankrutuojanti įmonė, o tuo pačiu ir jos kreditoriai gaus pardavus nekilnojamąjį turtą dalimis, ar kaip vientisą kompleksą, kreditorių susirinkimas ar komitetas turėtų spręsti esant konkretiems duomenims apie šių objektų, parduodant juos skirtingais būdais, rinkos vertes. Įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Tuo atveju, kai kreditoriai susirinkime nutarė didelės vertės įkeistą turtą parduoti kaip vientisą objektą, nesant turto įvertinimo dokumentų nei dėl turto pardavimo dalimis rinkos vertės, nei dėl jo pardavimo kaip vientiso objekto, rinkos vertės, negalima laikyti, kad nustatyta pardavimo kaina, kurią pasiūlė pats hipotekos kreditorius, yra teisinga, atitinka įmonės bei visų jos kreditorių teisėtus interesus. Tačiau jeigu pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus yra atliktas parduodamo nekilnojamojo turto atskirų objektų įvertinimas ir bankroto administratorius siūlo parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį vienoje vietoje, kaip vientisą objektą už mažesnę kainą nei bendra atskirų objektų įvertinimo suma, o kreditoriai susirinkime nutarė parduoti turtą kaip vientisą objektą už didesnę kainą, nei siūlo administratorius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorių susirinkime nustatytas turto pardavimo būdas bei kaina pažeidžia bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės ir (ar) jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tai, kad vienas iš kreditorių, neturinčių esminės įtakos sprendimų priėmime, siūlo kitokį turto pardavimo būdą (dalimis), nesant byloje kitokių įrodymų apie parduodamo turto vertę, nesudaro pagrindo sutikti su šio kreditoriaus siūlymu.

24Nei bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų taip pat nepažeidžia kreditorių susirinkimo nutarimas dėl ženkliai didesnės, nei nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto įvertinimo pažymoje, iš varžytynių parduodamo šio turto kainos nustatymo.

25Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jau buvo atmetęs kreditoriaus UAB „Green Trust“ skundą dėl atsakovo LUAB „Seaside City LT“ 2010 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo“, kuriuo nutarta negyvenamųjų patalpų ir dviejų žemės sklypų, esančių ( - ), pardavimo kainą sumažinti iki 3 605 800 Lt, o sklypo, esančio ( - ), kainą sumažinti iki 650 000 Lt (bylos Nr. B2-486-555/2010). Teismas nesutiko su kreditoriaus UAB „Property entrust“ (dabar pavadinimas – UAB „Green Trust“) argumentu, kad nekilnojamojo turto objektai turi būti parduodami atskirai už didesnę kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo nutartį. 2011 m. balandžio 6 d. įvykusiame atsakovo kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti tas pačias patalpas ir du žemės sklypus, esančius ( - ), už atsakovo didžiausio kreditoriaus AB SEB banko, kurio naudai įkeistas šis turtas, pasiūlytą 3 807 000 Lt + PVM sumą (b.l. 20). Taigi atsakovo kreditoriai netgi padidino parduodamo turto kainą, palyginus su ta, kuri buvo nustatyta minėtu 2010 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir kurią siūlė bankroto administratorius (nuo 3 605 800 Lt iki 3 807 000 Lt + PVM). Atsakovo kreditorius UAB „Green Trust“, jau sykį nepagrįstai teikęs teismui skundą dėl to paties turto pardavimo būdo (įrodinėjo, kad šiuos objektus ekonomiškai naudingiau pardavinėti atsakirai) bei kainos (3 605 800 Lt), vėl padavė skundą dėl 2011 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 klausimu „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“. Iš UAB „Green Trust“ pateikto balsavimo biuletenio matyti, kad šis kreditorius nesutiko su administratoriaus siūlymu du žemės sklypus, esančius ( - ), pardavinėti kartu už pradinę 3 605 800 Lt kainą, t. y. tokią, kuriai pritarė teismas ir siūlė administratorius. Tuo tarpu atsakovo kreditorių susirinkimas nustatė dar didesnę nei ši kainą (3 807 000 Lt + PVM). Atsakovo kreditorius UAB „Green Trust“ nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad pardavinėjamo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei siūlė administratorius ir nustatė kreditorių susirinkimas, taip pat neįrodė, jog nekilnojamojo turto objektų pardavimas atskirai, o ne kartu, vyktų sparčiau ir atsakovo kreditoriai gautų daugiau pajamų (CPK 12, 178 str.). Be to, kaip minėta, klausimas dėl ginčo turto pardavimo būdo ir kainos sumažinimo jau buvo išspręstas anksčiau ir teismo procesiniai sprendimai šiais klausimais yra įsiteisėję. Kolegija pažymi, kad atsakovo kreditorių 2011 m. balandžio 6 d. susirinkime nustatyta netgi didesnė, nei 2010 m. gegužės 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatyta turto pardavimo varžytynėse, pradinė kaina labiau atitinka ne tik likviduojamos įmonės, bet ir jos visų kreditorių, taigi, ir paties apelianto, interesus. Susirinkimo nutarimas, nepardavus šio turto pirmosiose varžytynėse, nemažinti jo pardavimo kainos antrosiose varžytynėse, taip pat nepažeidžia įmonės bei jos kreditorių teisių, nesuteikia nepagrįsto pranašumo šio turto hipotekos kreditoriui, kuris ir pasiūlė didesnę turto pardavimo varžytynėse pradinę kainą. Pastebėtina ir tai, jog abu sklypai, kuriuos siekiama parduoti iš varžytynių, yra šalia viena kito ( - ), kiekviename iš jų yra po aštuonias panašaus ploto poilsio patalpas. Be to, ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime nustatyta bendra turto pardavimo kaina (4 606 470 Lt) tik nežymiai skiriasi nuo 2010 m. birželio 4 d. atliktame įvertinime nustatytos turto vertės (turtas įvertintas 5 180 000 Lt).

26Įstatymų reikalavimus ir likviduojamos įmonės bei jos kreditorių interesus taip pat atitinka atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimas pardavinėti pirmosiose varžytynėse ( - ), esantį sklypą už 100 000 Lt, o turto nepardavus jose, antrosiose varžytynėse sumažinti turto pardavimo kainą 50 procentų, o nepardavus šio turto ir jose, pardavinėti be varžytynių už ne mažesnę nei 12 000 Lt kainą (b.l. 20). Į bylą yra pateikta turto vertintojo UAB „Inreal“ pažyma, kurioje nurodyta, jog ( - ), esančio sklypo, ( - ), kurį atsakovo kreditoriai ir ketina pardavinėti iš varžytynių, vidutinė rinkos vertė yra 12 000 Lt. Tai, kad kreditoriai šį turtą varžytynėse anksčiau mėgino parduoti už 1 100 000 Lt, vėliau pradinę turto pardavimo kainą sumažino iki 650 000 Lt, o dabar nutarė šį turtą pardavinėti iš pirmųjų bei antrųjų varžytynių už ženkliai didesnę, nei rinkos vertė, kainą, t. y. siekia gauti daugiau pajamų nei sklypas yra vertas, neprieštarauja tikslui gauti iš parduodamo turto kuo daugiau pajamų. Byloje nesant duomenų apie tai, kad šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė, nei sklypo pardavimo pradinę kainą 2011 m. balandžio 6 d. susirinkime nustatė kreditoriai, daryti kitokią išvadą nėra pagrindo.

27Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

28Taigi, UAB „Green Trust“ nei skunde, nei atskirajame skunde nepateikė teismui konkrečių duomenų apie tai, kad kreditorių susirinkimo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo“ yra pažeidžiamos likviduojamos įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės. Apelianto išdėstyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio, be to, jie jau buvo išdėstyti jo ankstesniame skunde dėl 2010 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo tapačiu klausimu pripažinimo negaliojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas UAB „Green Trust“ skundas dėl atsakovo kreditorių susirinkimo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimo „Dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir tvarkos nustatymo“ pripažinimo negaliojančiu paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.... 5. Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl nutarties, kuria atmestas skundas dėl... 6. 2009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismas UAB „Seaside City LT“ iškėlė... 7. 2011 m. balandžio 6 d. įvyko bankrutavusios UAB „Seaside City LT“... 8. Pareiškėjas BUAB „Seaside City LT“ kreditorius UAB „Green Trust“ 2011... 9. AB SEB banko pateiktu ir jo balsais priimtu nutarimu nekilnojamojo turto,... 10. AB SEB banko balsais priimtu atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimu žemės... 11. AB SEB banko balsais priimtu BUAB „Seaside City LT" kreditorių susirinkimo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 15. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 16. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 17. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Byloje sprendžiama, ar atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios... 20. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina... 21. Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja... 22. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms... 23. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai tik išsiaiškinę, kuriuo būdu... 24. Nei bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės, nei jos kreditorių teisių ir... 25. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jau... 26. Įstatymų reikalavimus ir likviduojamos įmonės bei jos kreditorių interesus... 27. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės... 28. Taigi, UAB „Green Trust“ nei skunde, nei atskirajame skunde nepateikė... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 30. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą....