Byla 2-1566/2014
Dėl atsakovo bankrutavusios Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Stephen J. M., A. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-859-154/2014 buvo atmesti pareiškėjų skundai dėl atsakovo bankrutavusios Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutavusios Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ (toliau – BŽŪKB „Raupaičių ūkis“) 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

4Pareiškėjai Stephen J. M., A. R. ir UAB „RKJ Grupė“ skundais prašė panaikinti bankrutavusios BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu („Dėl vykdomų varžytynių ir turto pardavimo“), kuriuo nutarta pardavinėti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turtą 2013 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo pakeista darbotvarkė ir tokiu būdu pažeisti kreditorių interesai, nes kreditoriaus AB SEB pateiktas nutarimo projektas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, kreditoriams susipažinimui nebuvo pateiktas. Pareiškėjai 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, tačiau iš anksto balsavo raštu pagal pirminį pateiktą nutarimo projektą. Kreditoriui AB SEB pateikus pasiūlymą dėl nutarimo projekto, kreditoriai, nedalyvavę kreditorių susirinkime, neturėjo galimybės susipažinti su šiuo pasiūlymu ir pateikti savo nuomonę, taip pažeidžiant kreditorių teises. Be to, skundžiamu nutarimu nuspręsto parduoti atsakovo BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto kaina ir pardavimo tvarka nustatyta netinkamai, nes nuo 2013 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo turto vertė, iki skundžiamo nutarimo priėmimo, praėjo ilgas laiko tarpas. Be to, žemės sklype, kuriame yra atsakovo turtas, ir kuris priklauso kreditoriui UAB „RKJ Grupė“, planuojamos statybos, todėl atsakovo turto įgijėjas negalės naudotis įsigytu turtu ar jo dalimi, jį eksploatuoti, nes žemės sklypui nėra nustatyta nei servitutų, nei naudojimosi tvarka, nėra sudaryta jokių nuomos sutarčių, o tai neigiamai įtakoja atsakovo turto vertę ir galimybės jį parduoti ženkliai sumažėja. Siekiant parduoti bankrutuojančios įmonės turtą, reikalinga imtis visų priemonių, kad turtas būtų parduotas už maksimalią kainą, o tam būtina išspręsti problemas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra atsakovo turtas. Bankroto administratorius kreipėsi į kreditorių UAB „RKJ Grupė“ dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, pastarasis kreditorių susirinkimui pateikė atsakymą į paklausimą, kad siūlo derybomis spęsti šį klausimą. Bankroto administratorius, veikdamas visų kreditorių interesais ir vardu, informavo juos apie susiklosčiusią situaciją, taip pat pasiūlė nutarimo projektą, kuriuo būtų sprendžiama atsakovo turto ir žemės sklypo bei jame vykstančių procesų klausimai. Visi kreditoriai (išskyrus AB SEB banką) balsavo būtent už administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, tačiau nepaisant visų išdėstytų aplinkybių ir administratoriaus pasiūlyto nutarimo projekto, vien tik didžiausio kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymu (nesupažindinant kitų kreditorių su juo) bei sprendimu, buvo nepagrįstai nutarta pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų (kreditorių) Stephen J. M., A. R., ir UAB „RKJ Grupė“ skundų netenkino.

7Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis ĮBĮ 24 str. 1 d., raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Pareiškėjai šiomis teisėmis nesinaudojo, todėl jų skundų argumentai dėl jų teisių pažeidimo vertintini kaip neobjektyvūs, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistą teisę, bet vilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu - bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469/2013). Be to, balsavimo raštu biuletenyje buvo numatyta grafa „Kreditoriaus siūlomas nutarimas“, todėl pareiškėjai neabejotinai žinojo, kad 2014 m. balandžio 24 d. BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl vykdomų varžytynių ir turto padavimo“ gali būti balsuojama ne tik už bankroto administratoriaus siūlomą nutarimo projektą, bet kreditorių susirinkimui gali būti pateiktas svarstyti bet kurio iš kreditorių siūlomas kitas nutarimo projektas.

8Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. liepos 30 d. vykusiame BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto pardavimo tvarka ir nustatytos kainos, minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1092-154/2013, skundas atmestas konstatavus, kad bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas ĮBĮ 33 str. nustatyta tvarka viešosiose varžytynėse. Šiuo atveju, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma, tačiau yra rašomas varžytynių protokolas ir turto pardavimo viešose varžytynėse aktas. CK 6.394 str. 3 d. nuostatos dėl žemės sklypo savininko sutikimo, parduodant ant jo žemės sklypo esančius, tačiau priklausančius bankrutuojančiai įmonei statinius, šiuo atveju netaikomos, o nekilnojamų daiktų pardavimas viešose varžytynėse be žemės sklypo savininko sutikimo neprieštarauja įstatymui. Turto pardavimo viešose varžytynėse aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nustatytąja tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-305/2014, palikta nepakeista.

9Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ statiniai yra pastatyti ant pareiškėjui (kreditoriui) UAB „RKJ Grupė“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl asmuo, ketinantis įsigyti parduodamą bankrutavusios įmonės turtą, turi teisę apsispręsti, ar pirkti tokį turtą ir numatyti, kaip juo naudotis. Duomenų, kad turto vertė yra didesnė už 2013 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo kainą, byloje nepateikta (CPK 178 str.).

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atskiruoju skundu pareiškėjai Stephen J. M. ir A. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neatsižvelgė į tai, kad neinformavus kreditorių apie alternatyvius pasiūlymus, buvo pažeistos kreditorių teisės gauti informaciją ir išreikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ĮBĮ 24 str. 1 d. nėra būtina informuoti visus kreditorius apie pateiktus alternatyvius pasiūlymus balsuojant kreditorių susirinkime. Priešingai, kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimo projektus, darbotvarkės pasiūlymus, yra ĮBĮ 24 str. 1 d. įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2008).
  4. Kreditoriai galimybę susipažinti su pateiktu pasiūlymu turėjo tik atvykę į kreditorių susirinkimą, tad kreditoriams, išreiškusiems savo nuomonę raštu, faktiškai nebuvo žinoma apie siūlomas balsavimo alternatyvas, kas akivaizdžiai pažeidžia kreditorių teises bankroto procese. Byloje nustatyta aplinkybė, jog kreditoriams nebuvo sudaryta reali galimybė išreikšti nuomonę kreditorių susirinkime svarstomais klausimais, gali būti pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011).
  5. Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, todėl kreditoriai, spręsdami bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2495/2011).
  6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad planuojamas realizuoti turtas artimiausiu metu bus apsunkintas, kas gali ženkliai įtakoti šio turto vertę. Be to, nuo turto kainos nustatymo yra praėję vieneri metai, per kuriuos pasikeitė nekilnojamojo turto kainos. Nelaukiant problemos dėl naudojimosi žemės sklypu išsprendimo, yra akivaizdžiai nesuderinama su kreditorių siekiu turtą parduoti už kuo didesnė kainą.

12Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „RKJ Grupė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Priėmus nutarimą pardavinėti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ nekilnojamąjį turtą, neturint jokių teisių į žemės sklypą, kuriame šis turtas yra, mažinamas šio turto patrauklumas galimiems pirkėjams. Tuo pačiu mažėja ir suma, kurią yra pasirengę mokėti pirkėjai, atsižvelgdami į šį situacijos su teisėmis į žemės sklypą neapibrėžtumą, galimus teisminius ginčus ateityje, ribotas galimybes įsigytą turtą valdyti ir naudoti pagal jo paskirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu padarė išvadas, jog šie skundo argumentai atmestini ar nereikšmingi, tuo pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p.
  2. Planuojamas parduoti turtas yra brangus, todėl bet kokie veiksniai, galintys turto kainą padidinti ar sumažinti, net ir keliais procentais, yra reikšmingi ir betarpiškai įtakoja visų kreditorių teises, teisėtus interesus bei lūkesčius. Vykdant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, turtas būtų parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei ta, kurią būtų galima gauti už parduodamus statinius, sudarius žemės sklypo, kuriame yra turtas, nuomos sutartį ar nustačius servitutą.
  3. Teismas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorių susirinkimo nutarimui pritarė dauguma kreditorių, nagrinėdamas kreditoriaus skundą privalo, visų pirma, patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2281/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-434/2012).

13Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Apeliantai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį kreditorių susirinkimą ir turėjo teisę dalyvauti jame bei reikšti nuomonę dėl kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymo, be to, ir jie patys pagal balsavimo raštu biuletenio formą turėjo teisę reikšti savo pasiūlymus, kurie sietini su tame kreditorių susirinkime spręstinu klausimu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Bankroto administratoriaus pranešimo kreditoriams turinys neapribojo kreditorių teisės teikti savo pasiūlymus dėl nutarimo svarstytinu klausimu dar iki susirinkimo pradžios, tačiau tai nereiškia, kad administratorius turėjo pagal gautus kreditorių pasiūlymus vėl formuluoti atitinkamus nutarimų projektus, juos teikti susipažinti kitiems kreditoriams ir vėl šaukti kreditorių susirinkimą. AB SEB banko pateikto pasiūlymo negalima laikyti darbotvarkės papildymu, nes darbotvarkė nesikeitė, buvo sprendžiamas tas pats klausimas.
  2. Vien ta aplinkybė, kad administratorius neinformavo kitų kreditorių apie jų pasiūlymus dėl vykdomų varžytynių ir turto pardavimo tvarkos klausimų, kad kiti kreditoriai balsavo dėl kitokio nutarimo projekto, nei buvo pasiūlyta bankroto administratoriaus, savaime nedaro tokio nutarimo neteisėto. Juo labiau, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-390/2012, yra nurodęs, jog negalima tapatinti spręstinų klausimų rato (darbotvarkės) ir pasiūlymų, kaip juos spręsti.
  3. Apeliantų turimų balsų skaičius yra 6,81 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl jų balsavimas už ar prieš ginčijamą nutarimą nebūtų pakeitęs priimto nutarimo turinio. Vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, nors kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 str. 1 d. nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Šiuo atveju laikytina reikšmingu ir tai, kad kiti raštu balsavę kreditoriai nemanė, jog priimtu nutarimu yra pažeidžiamos jų teisės, nes šio nutarimo neskundė.
  4. Sprendžiant dėl turto pardavimo, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu.
  5. Kreditorių skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne procedūriniais pažeidimais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tokių skundų pagrįstumo, turi atsižvelgti ir į kreditorių, kurie teikia skundus, galimą įtaką sprendimų priėmimui, t.y. ar tų kreditorių, jeigu jie būtų dalyvavę susirinkime, turimų balsų būtų užtekę priimti kitokius sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010).

14Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Apeliantai nenurodo ir nepateikia nei vieno konkretaus teisės akto pažeidimo, kuris nulemtų skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodo kodėl ir kokiu konkrečiu būdu priimta skundžiama nutartis pažeidžia jų interesus.
  2. Bet kokie apeliantų argumentai, susiję su UAB „RKJ Grupė“, kaip žemės sklypo savininko, teisėmis į žemės sklypą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apeliantų argumentų, susijusių su teisėmis į žemės sklypą.
  3. Apeliantai nepagrįstai ir neargumentuotai, nepridėdami jokių įrodymų nurodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo metu nustatyta atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių kaina tariamai yra per maža.
  4. Vien ta aplinkybė, kad apeliantai balsavo raštu ir nedalyvavo asmeniškai kreditorių susirinkime, niekaip nereiškia, kad jiems kaip nors buvo apribota galimybė pasisakyti dėl kreditorių nutarimo projektų darbotvarkės klausimais. Be to, apeliantai bet kokiu atveju kreditorių sprendimo ginčijamu klausimu pakeitę nebūtų.
  5. Tokia formali priežastis, kaip nutarimo tariamas neteisėtumas vien tik todėl, kad jo projektas nebuvo pateiktas apeliantams susipažinti iš anksto, turėtų būti vertinama kaip apeliantų piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto procedūros vyksta nuo 2012 metų pradžios, todėl jas užtęsti neprognozuojamam laiko tarpui (kaip kad siūlė administratorius – vedant derybas ir nepavykus susitarti - kreiptis į teismą), reikštų sąmoningą žalos kreditoriams darymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2008).
  6. Būtinumą teismui nagrinėti ginčus dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kainų atsižvelgiant į ekonominį naudingumą, akcentuoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-860/2013). Šioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, kad kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į turto vertinimą, o tai, kad varžytynės susilaukė net keleto dalyvių, tik patvirtina, kad kaina buvo nustatyta tinkamai.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundų dėl BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

19Pagal ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 str. 1 d. nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 str. 4 d. nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

20Apeliantai nurodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintinas kreditoriaus AB SEB banko pateiktas nutarimo projektas, su kuriuo likę kreditoriai iš anksto nebuvo supažindinti ir tokiu būdu buvo pažeistos kreditorių teisės gauti informaciją, išreikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, pareikšti prieštaravimus dėl ginčijamo nutarimo.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ administratorius 2014 m. balandžio 10 d. kreditoriams išsiuntė pranešimus Nr. 14/04-10-10 „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“, kuriuo pranešė, kad 2014 m. balandžio 24 d. 11 val., vyks BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkimas bei pranešime nurodė, kad yra numatoma tokia susirinkimo darbotvarkė – „1. Dėl vykdomų varžytynių ir turto pardavimo.; 2. Kiti klausimai“ (b.l. 13). Kartu su pranešimu administratorius pateikė ir susirinkimo darbotvarkę bei balsavimo raštu biuletenį (b. l. 14-15). Darbotvarkėje 1–uoju klausimu „Dėl vykdomų varžytynių“ buvo pasiūlyta patvirtinti pateiktą bankroto administratoriaus pasiūlymą (nutarimo projektą) kreiptis į žemės sklypo savininką dėl nuomos sutarties sudarymo, o nepavykus sudaryti nuomos sutarties, kreiptis į teismą dėl servitutų nustatymo įstatymų nustatyta tvarka; apskundus 2014 m. balandžio 24 d. BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą – administratorius skelbia įkeisto turto varžytynes, informuodamas kreditorius, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (b. l. 14). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis ĮBĮ 24 str. 1 d., kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo, ką ir nurodė BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ administratorius kreditoriams išsiųstame pranešime Nr. 14/04-10-10 „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“. Pažymėtina, kad šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Kaip matyti iš BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 8, visi susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo raštu, nė vienas kreditorius tiesiogiai kreditorių susirinkime nedalyvavo. Apeliantas UAB „RKJ Grupė“ balsavo raštu „už“ bankroto administratoriaus pateiktą nutarimo projektą (b. l. 11-12), o kreditorius AB SEB bankas už bankroto administratoriaus siūlomą nutarimo projektą nebalsavo, tačiau pateikė savo nutarimo projektą: „pardavinėti turtą 2013-07-30 įvykusiame BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkime (protokolo Nr. 6), nustatyta tvarka“. Šio kreditoriaus pasiūlymas darbotvarkės Nr. 1 klausimu susirinkime ir buvo priimtas 91,82 proc. balsu dauguma (b.l. 99-100). Apeliantai Stephen J. M., A. R., žinodami apie susirinkimo darbotvarkę, nei balsavime raštu, nei tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, taigi, nebalsavo ir už alternatyvų priimtajam - siūlytą administratoriaus - nutarimo projektą, t.y. žinodami svarstomą klausimą, jie susirinkime nedalyvavo, savo teise balsuoti už pasiūlytą nutarimo projektą nepasinaudojo. Minėta, jog remiantis ĮBĮ 24 str. 1 d. raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokio išankstinio pranešimo apie raštu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato. Teismų praktikoje akcentuojama, jog negali būti tapatinami kreditorių susirinkime spręstini klausimai (darbotvarkė) ir pasiūlymai, kaip juos spręsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-390/2012). Kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas) susirinkimo darbotvarkės klausimu, turi galimybę šią informaciją sužinoti iki kreditorių susirinkimo, taip pat dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469/2013). Kaip minėta, šiomis teisėmis apeliantai nesinaudojo, todėl jų skundo argumentai dėl jų teisų pažeidimo vertintini kaip spekuliatyvūs, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistą teisę, bet užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu - bankroto procedūrą. Iš 2014 m. balandžio 10 d. BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ administratorius kreditoriams išsiųsto pranešimo Nr. 14/04-10-10 „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“, iš 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės, yra akivaizdu, kad pagrindinis 2014 m. balandžio 24 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo klausimas buvo dėl vykdomų varžytynių ir BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto pardavimo, todėl kreditoriaus AB SEB bankas pateiktas nutarimo projektas, nelaikytinas kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimu. Be to, iš BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ administratoriaus siųsto kreditoriams pranešimo matyti, jog kreditoriai buvo informuoti apie galimybę susipažinti su įvyksiančio kreditorių susirinkimo medžiaga (taip pat alternatyviu pasiūlymu) iki susirinkimo pradžios (b.l. 13).

22Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Taigi, nutarimas yra teisėtas, jei ir ne visi kreditoriai tokiam nutarimui pritarė. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Nagrinėjamu atveju iš 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 matyti, kad už ginčijamą nutarimą balsavo kreditorius AB SEB bankas (91,82 %), prieš ar susilaikiusių nebuvo (b.l. 11-12). Pažymėtina, kad be apeliantų kiti mažesnieji kreditoriai priimto nutarimo irgi neskundė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas neteisėtas nutarimas.

23Apeliantų teiginiai, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nuspręsto parduoti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto kaina ir pardavimo tvarka nustatyta netinkamai, kad nustatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus, kad pardavinėjant ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turtą, neturint jokių teisių į žemės sklypą, kuriame šis turtas yra, mažinamas šio turto patrauklumas galimiems pirkėjams, kad turto pardavimo kaina yra nepagrįsta, atmestini kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

24Visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2014 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl vykdomų varžytynių ir turto pardavimo“, priimtas nutarimas, kuriuo nutarta pardavinėti BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turtą 2013 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime nustatyta tvarka (protokolas Nr. 6) (b.l. 11-12). Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 30 d. priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1092-154/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-305/2014, jau yra konstatuotas tokio pardavimo būdo teisėtumas, t.y. šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b.l. 119-131). Be to, apeliantai Stephen J. M. ir A. R. BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2013 m. liepos 30 d. vykusio kreditorių susirinkime priimto nutarimo net neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, t.y. kad nustatyta pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus. Antra, bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka viešose varžytynėse. Realizuojant bankrutuojančios įmonės turtą yra rašomas varžytynių protokolas ir turto pardavimo viešose varžytynėse aktas, kuris yra prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nustatytąja tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2005). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad CK 6.394 str. 3 d. nuostatos dėl žemės sklypo savininko sutikimo, parduodant ant jo žemės sklypo esančius, tačiau bankrutuojančiai įmonei priklausančius statinius, šiuo atveju netaikomos, nes nekilnojamų daiktų pardavimas viešose varžytynėse be žemės sklypo savininko sutikimo neprieštarauja įstatymui ir žemės sklypo savininko sutikimo nereikalaujama. Trečia, apeliantai ne tik nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei, žinodamas šio teismo argumentus bei išvadas, apeliacinės instancijos teismui kokių nors įrodymų, kurie leistų manyti apie galimai didesnę BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ priklausančio turto vertę, galimybę realizuoti turtą už didesnę kainą, bet net ir nenurodo, kokia, jų manymu, yra reali turto pardavimo kaina. Nėra jokio protingo paaiškinimo, kodėl apskritai kiti kreditoriai būtų suinteresuoti parduoti turtą už nepagrįstai žemą kainą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra nepagrįstai maža bei pažeidžianti mažesniųjų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2008). Be to, sprendžiant dėl turto pardavimo, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-860/2013). Penkta, apeliantų turimų balsų skaičius yra 6,81 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl netgi jei ir būtų nustatyti tam tikri neesminiai procedūriniai pažeidimai, organizuojant kreditorių susirinkimą, jų balsavimas už ar prieš ginčijamą nutarimą nebūtų pakeitęs priimto nutarimo turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1083/2012). Šešta, nors apeliantas UAB „RKJ Grupė“ ir teigia, kad siekia, jog BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turtas būtų parduotas kuo brangiau, tačiau šiuo atveju UAB „RKJ Grupė“ akivaizdžiai yra interesų konflikte. UAB „RKJ Grupė“ tuo pačiu metu yra ir žemės sklypo, kuriame yra BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ ginčo turtas, savininkas, ir kartu BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorius. Šis kreditorius 2013 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime balsavo už bendrovės turto pardavimą, tačiau po to susirinkimo nutarimą apskundė teismui. Jis deklaruoja norintis turtą parduoti už kuo didesnę kainą, tačiau, pats dalyvavęs 2013 m. rugsėjo 12 d. varžytynėse ir jas laimėjęs, turto įgijimo kainos nesumokėjo ir taip varžytynes sužlugdė. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo UAB „RKJ Grupė“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bankroto procedūras. Todėl yra pagrindas išvadai, jog apeliantas dėl interesų konflikto elgiasi nesąžiningai, nes yra suinteresuotas arba kuo palankiau išnuomoti žemės sklypą, kuriame yra BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ ginčo turtas, arba kuo pigiau įsigyti ginčo turtą.

25Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo. Todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutavusios Žemės ūkio kooperatinės... 4. Pareiškėjai Stephen J. M., A. R. ir UAB „RKJ Grupė“ skundais prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų... 7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis ĮBĮ 24 str. 1 d.,... 8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. liepos 30 d.... 9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog BŽŪKB... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Atskiruoju skundu pareiškėjai Stephen J. M. ir A. R. prašo panaikinti... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „RKJ Grupė“ prašo panaikinti... 13. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas BŽŪKB „Raupaičių ūkis“... 14. Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 18. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su... 19. Pagal ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino... 20. Apeliantai nurodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad BŽŪKB „Raupaičių ūkis“... 22. Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį... 23. Apeliantų teiginiai, kad 2014 m. balandžio 24 d. vykusio kreditorių... 24. Visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, BŽŪKB „Raupaičių ūkis“... 25. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti...