Byla 1-1610-1033/2017
Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo jo brolio J. A. atžvilgiu, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusius perduoti turtą, grasindamas prieš juos panaudoti fizinį smurtą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Gretai Sankūnei, dalyvaujant prokurorams Renaldui Budriui, Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, kaltinamajam J. A., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, nukentėjusiems I. B., I. B., Č. B., D. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3M. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ( - ), Vilniuje, šiuo metu esantis reabilitacijos centre VšĮ ( - ), teistas:

41) 2004-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 MGL dydžio bauda;

52) 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu;

63) 2006-02-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimu ir 8 MGL dydžio bauda;

74) 2006-05-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 1 metų laisvės atėmimu;

85) 2007-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

96) 2010-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

107) 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2016-07-26 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

11kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį.

12J. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), Vilniuje, šiuo metu esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:

131) 2007-08-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

142) 2012-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų areštu;

153) 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartimi pritaikius lygtinį paleidimą 2013-12-03 paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės;

164) 2017-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 12 parų areštu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-29 iki 2016-11-30, duomenų apie bausmės atlikimą nėra, teistumas neišnykęs,

17kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

18Teismas

Nustatė

19M. A. 2017 m. kovo 16 d. apie 07.00 val. atėjęs prie nukentėjusiųjų I. ir Č. B. buto durų, adresu ( - ), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iš jų reikalavo 6000 eurų, grasindamas prieš juos panaudoti fizinį smurtą, t. y. užmušti, pakasti, paminėdamas, kad jie turi anūkę ir jai gali kas nors atsitikti, jeigu jie neatsiims policijai pateikto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo jo brolio J. A. atžvilgiu, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusius perduoti turtą, grasindamas prieš juos panaudoti fizinį smurtą.

20Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

21Taip pat M. A. 2017 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., būdamas sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, atliekant jo asmens kratą, panaudojo psichinę prievartą savo naudai reikalaudamas valstybės tarnautojo susilaikyti nuo teisėto procesinio veiksmo, tai yra grasino fiziniu smurtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui D. R., sakydamas: „tau ryžas išvis (necenzūrinis žodis), kaip tu pas mane atėjai į namus, taip ir aš pas tave ateisiu, surinksiu chebrą, ateisiu su kaukėm, bus (necenzūrinis žodis) tau ir tavo šeimai“, o tyrėjui D. R. įspėjus jį, kad už grasinimus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pasakė „man (necenzūrinis žodis), ką tu ten pradėsi, kaip aš tau pasakiau taip ir bus“, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 m. vadario 23 d., apie 21.10 val. būdamas Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, imant iš jo lyginamuosius pavyzdžius, panaudojo psichinę prievartą savo naudai, t. y. grasino nužudymu tyrėjui D. R., sakydamas: „ryžas klausyk, aš tau sakiau, kad tau tikrai bus (necenzūrinis žodis), užmušiu, tai (necenzūriniai žodžiai) iš čia kol gyvas“ tokiu būdu reikalaudamas, kad tyrėjas D. R. nutrauktų teisėtų procesinių veiksmų atlikimą imant pavyzdžius lyginamajam tyrimui.

22Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje.

23J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 07.45 val. atėjęs prie savo buvusios draugės I. B. namų adresu ( - ), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iš pastarosios reikalavo perduoti turtą: pinigus ir žiedą, 30 eurų, paskui 24 eurų, paskui 12 eurų ir galiausiai 6 eurų, o I. B. nesutikus duoti, jis ėmė daužti virtuvės langą, tokiu būdu ketindamas sunaikinti svetimą turtą, po ko I. B. išsigandus ir perdavus dalį pinigų - 7,60 eurų, pasišalino iš įvykio vietos;

24tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 08.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atėjęs prie savo buvusios draugės I. B. namų adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iš pastarosios reikalavo perduoti turtą: pinigus ir daiktus. Tuo pat metu, apie 09.14 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs I. B. pradėjo grasinti, kad jai ir jos tėvui nuo pečių galvą nuneš, užmuš, reikalavo pinigų. Paskambinęs apie 09.37 val., pradėjo reikalauti perduoti pinigus ne mažiau kaip 550 eurų, grasindamas prieš ją panaudoti fizinį smurtą, su pagaliu jai, jos tėvui Č. B. ar motinai I. B. galvą sulaužyti, įsiveržti į butą, galutinai reikalaudamas perduoti 500 eurų. Paskambinęs apie 09.52 val., jis vėl pradėjo reikalauti pinigų ir grasinti, kad ateis ir langus sudaužys, paskambinęs apie 10.02 val. vėl pradėjo reikalauti perduoti pinigus 500 eurų ir telefoną. Paskambinęs apie 10.07 val., pradėjo reikalauti drabužių, grasinti, kad su "lomu" išlaužys, kad pats pasiims drabužius ir reikalavo perduoti 740 eurų. Paskambinęs apie 10.15 val., vėl pradėjo reikalauti perduoti žiedą, telefoną ir pinigus ne mažiau 770 eurų, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusiąją perduoti turtą, grasindamas prieš ją ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą ir sugadinti jų turtą.

25Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

26Kaltinamasis M. A. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 kovo mėnesį, kažkurį rytą ėjo pas I. B. norėdamas pasikalbėti dėl brolio, kad ji atsiimtų pareiškimą iš policijos. Tikslo prašyti pinigų ar pyktis neturėjo. Buto duris atidarė I. B. tėvas Č. B.. Iš pradžių pagalvojo, kad jį gali supainioti su broliu J. (yra dvyniai), todėl iškart pasakė Č. situaciją, kad atėjo draugiškai pasikalbėti dėl savo šeimos, nesipykti, bet gavosi konfliktas. Už Č. stovėjo M. (I. B. nepilnametė dukra), ji neleido uždaryti durų. M. pasakė, kad motina yra išvažiavusi. Tada jis paprašė perduoti motinai, kad ji atsiimtų pareiškimą iš policijos. I. B. pradėjo šaukti, jis išgirdo, kad ji kviečia policiją, todėl pasakė, kad nekviestų policijos, nes pats išeina. Išėjo iš B. savo noru ir tą pačią dieną išvažiavo į reabilitacijos centrą, kur gydosi nuo priklausomybės. Pokalbis pas B. truko apie 3 minutes. Jis niekam negrasino, pinigų nereikalavo, nekonfliktavo su B., nesibrovė pas juos. Jie patys buvo agresyviai prieš jį nusiteikę. Daugiau kalbėjo su M., tėvus ignoravo, nes prieš jį buvo nusistatę. Kad policijoje yra I. pareiškimas jam pasakė brolis J.. Jis pasiūlė broliui taip pat važiuoti į reabilitacijos centrą, bet J. pasakė, kad policijoje yra pareiškimas ir jis su I. susitarė susitikti ir važiuoti į policiją. Pergyvena dėl savo brolio, nes yra šeimos narys, turi jį ginti. J. neprašė, kad jis nueitų pas B. pakalbėti, net nežinojo, kad jis buvo nuėjęs. Pas B. buvo nuėjęs pirmą kartą, anksčiau niekada nekonfliktavo. Nesakė B., kad jam reikia 6000 eurų, nereikalavo pinigų. Už gydymą reabilitacijos centre moka pats po 100 eurų mėnesiui. Jei neturi pinigų, sumoka iš pašalpos. Jei reikia, padeda centro darbuotojai, kol negauna pašalpos.

27Dėl 2017 m. vasario 23 d. veikos gali paaiškinti, kad su Vilniaus 2 policijos komisariato pareigūnais jau seniai vyksta konfliktas, jie naudoja fizinį smurtą, naudoja elektros šokus, daužo. Vieną kartą buvo, kad per dieną kelis kartus jį puolė, mušė, veidą sužalojo, atmušė stuburo trečią slankstelį. Todėl jis pasakė tam pareigūnui, kad turės problemų, kad rašys, skųsis. Nuo to konflikto pareigūnai prieš jį sufabrikavo bylas su narkotikais, pakišinėja narkotikus. Jie nuo pat pradžių agresyviai nusiteikę prieš jį ir jo brolį. Tą dieną buvo pareigūnų sulaikytas netoli namų dėl narkotikų lankstinuko, kurį buvo nusipirkęs iš vieno asmens. Jį pristatė į policijos komisariatą, ir ten įvyko konfliktas. Pareigūnai pradėjo reikalauti jo pasirašyti, o jei ne tai pasakė, kad sulaužys. Jis atsakė pareigūnams, kad turi teisę neduoti pavyzdžių, nes tai ne pirštų antspaudai, bet jie pradėjo jį laužyti ir per jėgą paėmė. Pareigūnui jis negrasino, tik apsižodžiavo. Atsiprašo jeigu įžeidė, gailisi. Tiesiog pasikarščiavo, nervai neišlaikė, nes jam darė psichologinį spaudimą, buvo vienas prieš visus. Su nukentėjusiu pareigūnu pirmą kartą konfliktavo, įvykio metu jis buvo blaivus. Šią nusikalstamą veiką pripažįsta iš dalies, t. y., kad buvo konfliktas, keiksmažodžiai, tačiau negrasino nužudyti. Pareigūnai jį įžeidinėjo iš pradžių dviese, bandė paimti lyginamuosius pavyzdžius, paskui dar keli atėjo. Jie provokuoja konfliktus. Duodami parodymus aišku, kad yra susitarę ir pasakys, kaip kolegai reikia. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, tikrai pinigų nereikalavo. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę ir suteikti galimybę reabilituotis ir integruotis į normalų gyvenimą.

28Kaltinamasis J. A. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su I. B. susipažino 2013 m. gruodį, nuo tada bendrauja. Gyventi kartu pradėjo kitų metų pavasarį. Gyveno I. bute. Jis savo vardu registruoto turto neturi. Niekada nepretendavo į I. butą, nesakė, kad čia jo butas. Nuo spalio mėnesio, kai I. vaikas išėjo gyventi pas jos tėvus, tada ir prasidėjo konfliktai. I. tėvas turbūt pradėjo daryti spaudimą. Iš pradžių jis nevartojo narkotikų, tik vėliau pradėjo vartoti. Norėjo atsisakyti narkotikų, važiuoti į reabilitaciją gydytis. I. taip pat norėjo, kad jis nevartotų. Dabar narkotikų nevartoja. Gyvenant kartu jų ūkis buvo bendras, bendrai nuspręsdavo imti ar neimti kreditą. Jis myli I. ir neketina skirtis, nuomosis butą kuo toliau nuo tėvų. Žino, kad ir ji nori gyventi su juo.

29Dėl pirmo epizodo, gali paaiškinti, kad dieną prieš 2017-03-07 jis buvo susitaręs su I., kad paims 30 Eur narkotikams. Jokių reikalavimų nebuvo, tik prašė pinigų dėl kurių iš anksto buvo susitarę. Tuomet I. neturėjo pinigų ir davė jam 7,60 eurų. Kad grasino jai pripažįsta, nes buvo susinervinęs dėl negrąžintų batų. Antrame epizode prašė iš I. savo pinigų. Su broliu buvo susitaręs dėl gydymosi reabilitacijos centre. Dar spalio mėnesį buvo susitarę, kad jis išvažiuos iš namų, kad jam blogai ir kad I. paliks jam 500 eurų gydymuisi. Tačiau jo išvažiavimą į reabilitaciją nuolat atidėliojo. Galiausiai jis išsikraustė iš namų, kad vaikas nematytų, jog kiekvieną rytą jam bloga, niekas jo neišvarė, pats išėjo. Heroiną tuo metu vartojo, buvo pavargęs nuo abstinencijos. Nebuvo taip, kaip Č. B. sakė, kad jo rūbus išmetė, išvarė. Kai Č. pakeitė buto spyną, kad jis negalėtų patekti į butą, jau kitą dieną jis turėjo raktus nuo buto, kuriuos pati I. B. davė. Jo drabužiai buvo padėti mašinoje, nes jis pasakė, kad rūbų neims ir prašė padėti juos mašinoje, o jeigu išmes - turės nupirkti naujus. I. tuos rūbus padėjo į savo mašiną. I. prašė savo 500 eurų, kuriuos ji buvo pažadėjusi palikti jo gydymuisi, tačiau ji išleido jo pinigus - nupirko telefoną, striukę. Ji nusprendė, kad jai svarbiau telefonas ir striukė negu jo gydymas. Jis vos išgyveno žiemą, jo brolis buvo susitaręs su direktoriumi, kad ir jis atvažiuos gydytis ir jis buvo susiruošęs važiuoti į reabilitaciojos centrą, bet neturėjo kuo apsiauti. Viskas ir prasidėjo nuo batų, jis nesusivaldė, prasidėjo pykčiai, pradėjo nesąmones šnekėti. Iš 740 eurų, kurių prašė, tai 500 eurų buvo skirti reabilitacijai, o 240 eurų reikalavo už negrąžintus batus. Norėjo originalius batus nusipirkti. Batų, kurių I. negrąžino vertė buvo 30 eurų. Gyvendami kartu jie turėjo skolų, buvo paimti kreditai, kuriuos mokėjo dalimis, todėl, kad sumažintų įnašus bankams ir nereikėtų mokėti palūkanų, jis paprašė pinigų savo motinos, kad ji paimtų 10000 Eur kreditą. Su motina buvo žodinis susitarimas. Motina jam davė 5200 Eur jis atidavė I.. Iš tų pinigų ji turėjo palikti jam 500 eurų, bet išleido. I. buvo kreipusis į banką su prašymu refinansuoti paskolą jam nežinant. Bankas atmetė šį prašymą, tada I. užstatė savo butą, užmokėjo už kreditus. Skolų buvo apie 30000 eurų, tiksliai neprisimena. Su tais 5000 eurų neįmanoma visų skolų padengti, bet galėjo pratemti laiką. Jis tuo metu nedirbo. Jo mėnesinis indėlis į šeimos biudžetą buvo 100 eurų iš pašalpos. Pragyvenimui dienai 50 eurų reikėjo: kurui, maistui. Bendrai naudojo pinigus, kartu išleisdavo kurui, vaikui, maistui, drabužiams. Už kreditus pirko aukso. Kai pritrūkdavo pinigų, nešdavo daiktus, papuošalus į lombardą. Pinigus išleisdavo kurui, narkotikam. Viską darė kartu su I., ji žinojo, kad jis įkeičia lombarde daiktus, planuodavo įkeistus daiktus išpirkti, tačiau nevisada juos išpirkdavo. Taip "sudegė" jo aukstas už 3000 Eur sumą. Nežino, kodėl paskutiniai daiktai nebuvo išpirkti. B. nusprendė, kad tegul geriau „sudega“. Jis negalėjo išpirkti, nes paėmė iš jo kvitus. Jis kaip nors būtų paėmęs daiktus iš lombardo, tačiau jie neleido. Jis nuspręsdavo, kad reikia nešti daiktus į lombardą, tačiau suderindavo su I.. Po jos algos daiktą išpirkdavo. Jis vienas daiktų neužstatinėjo, visada ieškojo kompromiso, kartu su I. važiuodavo į lombardą. Jis nenorėdavo užstatinėti daiktų, nes nežinojo ar galės išpirkti. Kai kalbama apie 30000 eurų jis buvo įdėjęs 20000 eurų. Jis 8000 eurų įdėjo, iš motinos paimto 10000 eurų kredito I. davė 5200 eurų, po to dar 3000 eurų pridėjo skoloms padengti. Iš tų pinigų kurį laiką gyveno. Rudenį išeis irgi apie 25000 eurų kiek jis uždirbo. Jei paskaičiuotų bendrai, gautusi apie 60000 eurų. Jis dirbo statybose. 8000 eurų gavo iš motinos parduoto buto Karoliniškėse. Motina pigesnį nupirko. Išėjęs į laisvę planuoja su I. susitaikyti ir kartu gyventi, galės išsinuomoti kitą butą jei nebus galima gyventi jos bute. Jam sankciją pritaikė todėl, kad brolis pradėjo iš B. reikalauti pinigų. Jis pats negali paimti kreditų, nes pas jį vienas kreditas jau prieš 10 metų buvo paimtas ir nesumokėtas. Kreditai buvo imami, buvo didelės sumos, kurias laikė namuose. Kiek tiksliai buvo neatsimena. Išleisdavo kreditus kurui, narkotikams. I. tėvų duotus pinigus paimdavo ir po savaitės padėdavo atgal. Kur jis reikalauja žiedo ir telefono, tai čia buvo kaip kompromisas, kad 500 eurų kaip nors surinkti. Nežinojo, kad už gydymą 100 eurų per mėnesį reikia mokėti, galvojo, kad daugiau. Anksčiau būdavo 50 Eur per parą. Žinojo, kad I. tėvas dangsto jų skolas, kad nėra pinigų. Jis I. niekada nemušė, Č. B. klaidina teismą. Pagal dokumentus buvo mėlynė, jis netyčia prie laiptinės ar mašinoje buvo pataikęs jai į ranką, tačiau jau tūkstantį kartų atsiprašė. Grasinimai dėl akių išbadymo buvo pasakyti juokais, kai kalbėjo apie neištikimybę. Jis jokio televizoriaus ir 200 eurų nereikalavo, niekas jo neprašė atlaisvinti patalpas. Jeigu būtų paprašę išeiti, iškart būtų išsikraustęs. Jis pats gali uždirbti pinigų ir išsinuomoti butą. I. tėvų pinigų niekada neprašė. Jeigu ir būtų sugalvojęs prašyti, tai eitų pats, o ne brolį siųstų. B. jam nieko neskolingi. Kur tėvas sumokėjo 30000 eurų jie grąžins, pasistengs kuo greičiau grąžinti ir šį klausimą užbaigti. Nesąmonė, kad jo brolis reikalavo iš Č. pinigų. Apie jo skolas brolis tikrai nežinojo. 2017-03-07 jis buvo atėjęs pas I. tik pirmame epizode. Antrame epizode nebuvo atėjęs, tik per telefoną kalbėjosi su I.. Susinervino, kad ji neatiduoda batų ir jis negali važiuoti su broliu į reabilitaciją. Batus jam vėliau grąžino, kai I. buvo išvažiavusi į užsienį. Paskui buvo porą kartų atėjęs, sužinojo, jog pareiškimas policijoje dėl jo parašytas. Kelionei į Peterburgą pinigai buvo paimti iš I. tėvų. Kai sugrįžo iš kelionės, paskambino motina ir paprašė 1500 eurų, paskui tėvas paprašė 3000 eurų. Kad tėvai nesužinotų, abu nusprendė paimti kreditą ir grąžinti pinigus. Nori atsiprašyti tėvų ir I., kad buvo konfliktas, kad padarė nesamonę. Labai gailisi, kad taip išėjo.

30Dėl M. A. įvykdytų nusikalstamų veikų.

31Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad J. A. brolis M. A. buvo pas juos atėjęs ir prašė pakviesti dukrą I.. Ji atidarė duris ir pasakė, kad dukros nėra. Tada jis liepė atsiimti pareiškimą ir pasakė: „aš jus užmušiu, pakasiu" bei pareikalavo duoti 6000 eurų. Dar laikė koja duris, bet kai ji pasakė, kad iškvies policiją, jis išėjo. Vyras Č. buvo šalia. Su anūke M. nekalbėjo. Anūkė stovėjo toliau ir tik pasakė, kad mamos nėra. Anksčiau kelis kartus su broliu buvo atėjęs prie durų reikalauti pinigų. Tuo metu dukra jau gyveno pas juos. Tą kartą pokalbis su M. A. truko apie 10 minučių. Vyras viską girdėjo. M. sakė, kad jeigu brolį pasodins, tai jis užmuš ir pakas juos, ir kad jam reikia 6000 eurų. Nežino, kam reikalavo pinigų, bet lyg minėjo, kad brolio gydymui. Buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo paaukštintu tonu. Grasinimai buvo išsakyti jai ir vyrui, sakė, kad su jais susidoros. Dukros I. tuo metu nebuvo, ji buvo išvykusi. Nežino kuo ji su vyru susiję su dukros pareiškimu ir kodėl dukra rašė pareiškimą policijai. Prieš tai jie buvo parašę pareiškimą, bet gavo laišką iš policijos, kad byla nutraukta. Kitas pareiškimas buvo parašytas dukros, bet kadangi M. jos nerado, reikalavo, kad jie atsiimtų tą pareiškimą.

32Iš I. B. 2017-03-16 pareiškimo matyti, kad ji prašo padėti apsiginti nuo M. A., nes 2017-03-16 7.00 val. ryto jis atėjo į namus, daužė duris, grasino, kad užmuš, pakas. Liepė atsiimti dukrai pareiškimą dėl brolio J.. Dukra yra išvykusi į užsienį, o nepilnametė anūkė gyvena su jais. Labai bijo dėl savo anūkės. Vakar buvo atėjęs J., kuris irgi reikalavo atsiimti pareiškimą (1 t., b.l. 3).

33Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. B. atpažino M. A., kuris 2017-03-16, apie 07.00 val. atėjęs į jų namus adresu ( - ), Vilniuje reikalavo 6000 Eur grasindamas susidoroti, užmušti pakasti, atsiimti pareiškimą iš policijos dėl jo brolio J. A. (1 t., b.l. 76-77).

34Nukentėjusysis Č. B. teisme parodė, kad M. A. atėjus jis priėjo prie durų, anūkė buvo toli už jo. Neprisimena tiksliai kas atidarė duris jis ar žmona. Atrodo, kad žmona atidarė duris, o jis po to priėjo. Jie pradėjo kalbėtis. Kai suprato kokia linkme krypsta kalba, t. y. kad M. brolis nebūtų pasodintas, jis bandė uždaryti duris, bet M. neleido uždaryti durų, buvo agresyvus, rėkė koridoriuje, kilo konfliktas. Pokalbis buvo su grasinimais, negražiom kalbom. Pokalbis truko 5-8 minutes. M. gasdino, kad kitą kartą ateis kažkoks banditas aukšto rango pas jį. Tada jis liepė žmonai skambinti į policiją ir tada M. išėjo. Anūkė su M. nebendravo, stovėjo toli už jo, tik pasakė, kad reikėtų išklausyti ko jis nori. M. reikalavo 6000 eurų, bet kokiam tikslui nesakė. Kad reikai gydymui nesakė arba jis neužfiksavo. Grasino jiems, kad turi atsiimti dukros pareiškimą. Sakė jeigu pasodins brolį, tai jis padarys jiems, bus blogai. Kiekvieno žodžio neatsimena. Tuo metu dukros I. nebuvo namuose, ji kovo 10 d. buvo išvykusi į užsienį. Jis brolius A. atskiria gerai, teko jais abiem bendrauti.

35Nukentėjusysis D. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dalyvavo sulaikant M. A. ir pristatė į policijos komisariatą Algirdo g. 20, Vilniuje. Sulaikymo metu M. A. priešinosi, buvo panaudoti antrankiai. M. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikėjo padaryti asmens kratą, kurios metu, dalyvaujant ir kitiems pareigūnams M. A. elgėsi agresyviai, pradėjo keiktis, spjaudėsi, mėtė rūbus. Jis buvo įspėtas, kad nusiramintų, tačiau į pastabas nereagavo. Kadangi žinojo M. A. ir kad iš jo galima laukti provokacijų, todėl elgėsi taip, kad išvengtų konflikto. Visi pareigūnai elgėsi šaltai ir profesionaliai. M. A. aiškiai ir garsiai prie visų žmonių pradėjo jam grasinti ir įžeidinėti ir ne tik jam, bet ir jo šeimai. M. A. buvo įspėtas, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų, tačiau pastarasis atsakė, kad jam vienodai, jis vis tiek darys savo. Dar pasakė, kad kameroje daužys į sieną ir pasakys, kad jį sužalojo. Jis stengėsi nereaguoti į grasinimus ir nuėjo į antrą aukštą, pradėjo pildyti protokolus, dokumentus. Kadangi numatė, jog M. A. neprisipažins ir reikėjo padaryti procesinį veiksmą - paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, jis nuėjo pas viršininką ir paprašė, kad šis eitų kartu, nes jei bus toliau grasinama, kad dalyvautų viršininkas. Atėję pas M. A. pasakė, kad reikia duoti savo noru lyginamuosius pavyzdžius arba bus priimtas nutarimas dėl to. Tada vėl prasidėjo keiksmažodžiai, lapų ir rašymo priemonių mėtimai, vos ne lipimas ant stalų. M. A. vėl pradėjo keiktis, ką girdėjo ir kolega. Jis (D. R.) stovėjo ramiai, bet grasinimai toliau tęsėsi. Po to M. A. apsiramino ir pats davė lyginamuosius pavyzdžius. Specialistas paėmė pavyzdžius, o jam reikėjo paimti parašą. Apie buvusią situaciją parašė tarnybinį pranešimą ir M. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis M. A. neprovokavo, išsakytus jam grasinimus vertina realiai.

36Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dirba VPK vyriausiuoju tyrėju. 2017 m. vasario 23 d. vakare gavo informaciją, kad sulaikytas M. A. su vienu "čekiu". Jam būnant antrame aukšte, atėjo D. R. su M. J. ir pasakė, kad sulaikytas M. A. elgėsi įžūliai, asmens kratos metu pagrasino D. R.. Jis M. A. nepažinojo, bet matė, kad jis labai agresyviai nusiteikęs, sakė, kad susižalos pats, galvą daužys į sieną ir apkaltins pareigūnus. Jis ir D. R. buvo viename iš kabinetų bei specialistas, kuris turėjo paimti mėginius. Išleido M. A. iš laikinojo sulaikymo kameros, paaiškino ir pasiūlė pasirašyti protokolą dėl ko jis pildomas, tačiau M. A. metė popierius ir tušinuką, atsisakė pasirašyti. Tuomet jis prispaudė sulaikytąjį prie sienos, kad nieko nepasidarytų sau ir D. R.. Tai nebuvo stipri fizinė prievarta, o tik apsisaugojimas nuo galimų M. A. veiksmų. Tame kabinete D. R. irgi grasino, kad susidoros, vartojo žodį „ryžas“. Paėmus mėginius, M. A. buvo nuvestas į kamerą, paskui išvežtas į areštinę. Grasinimai buvo, kai buvo trise pirmame aukšte, kur buvo sulaikymo kameros. Pirmą kartą M. A. matė ir jam net buvo keista, kodėl grasina D. R., nes pastarasis ramiai elgėsi. Gal dėl to, kad jie bendravo ne pirmą kartą. Kodėl grasino būtent D. R. nežino. Prie jo nieko neleistino prieš M. A. pareigūnai nenaudojo. Ar M. A. buvo apsvaigęs ar išgėręs nežino, bet toks jo poelgis buvo kaip kad būtų kažko pavartojęs. Jam asmeniškai M. A. negrasino, asmens kratoje jis nedalyvavo. Atėjo tik pavyzdžių paėmimui, dar specialistas buvo. Jo atžvilgiu M. A. elgėsi, kaip su pareigūnu nepagarbiai, agresyviai ir nenatūraliai. Pareigūnu jis dirba 19 metų. Būna panašių atvejų, bet nemano, kad šiuo atveju buvo vien įžeidimas. Tai buvo realus grasinimas. Sužinoti, kur gyvena pareigūnas ir įvykdyti savo kėsinimus yra visai realu. Konkrečiai nežino ar D. R. buvo dėl kokios nors bylos pas M. A. namuose. Jis, kaip vadovas turi įsitikinti, jeigu pareigūnas sako, kad žmogus agresyvus, todėl nuėjo kartu ir įsitikino. Pareigūnai viską darė teisėtai.

37Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjas. Panevėžio gatvėje Vilniuje buvo sulaikytas M. A.. Sulaikymo metu pas jį rastas lankstinukas su narkotinėmis medžiagomis, todėl buvo pristatytas į komisariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis su D. R. ir M. J. darė asmens kratą. Kratos metu M. A. agresyviai elgėsi, pradėjo grasinti D. R. sakydamas: „tau bus šakės, ateisiu pas tave į namus, pakviesiu savo chebra ir susidorosim“. Esmė, kad pasakė, jog susidoros. M. A. buvo įspėtas, tačiau toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Dar pasakė, kad kameroje daužys galvą ir apkaltins pareigūnus. Tą dieną jam neteko daugiau su M. A. bendrauti. Kai grasino D. R. jis stovėjo šalia ir girdėjo. Nežino, kodėl grasino. Jie konflikto neišprovokavo. M. A. stovėjo prieš D. R. ir pasakė grasinimus žiūrėdamas D. R. į akis.

38Liudytojas M. J. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto 2 PK tyrėju. Buvo sulaikytas M. A., pas jį rastas vienas folijos lankstinukas. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Asmens kratos metu M. A. elgėsi agresyviai, mėtė daiktus. D. R. davė pastabą, gražiai paaiškino, bet jis nereagavo. M. A. pagrasino D. R. sakydamas, kad: „aš ateisiu pas tave su kaukėm, su draugais ateisiu, kaip tu atėjai į mano namus, taip aš į tavo namus ateisiu“. Ne pirmą kartą M. A. sulaikomas, bet negali pasakyti, kodėl būtent D. R. taip sakė. Nebuvo jokio provokavimo iš D. R. pusės. Asmens kratoje dalyvavo jis, D. R., A. A., galbūt A. A.. M. A. tiesiai į D. R. kreipėsi, žiūrėjo jam į akis metro atstumu. Jokių neteisėtų veiksmų M. A. atžvilgiu niekas neatliko. Jam asmeniškai M. A. negrasino.

39Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dirba Vilniaus miesto 2 PK vyresniuoju tyrėju. Buvo eilinė darbo diena, sulaikė M. A.. Jis pažįstamas jam labai seniai. Kai apžiūrinėjo jo kolegos, jis stovėjo šalia. M. keikėsi, švaistėsi daiktais, elgėsi neadekvačiai. Būdamas komisariate M. A. pagrasino D. R., kad ateis į namus ir susidoros. Neprisimena, ar sakė kokiu būdu susidoros. Grasinimai buvo tiesiogiai išsakyti. M. A. sakė: „kaip tu pas mane į namus atėjai, taip ir aš pas tave ateisiu“. Be to buvo daug necenzūrinių žodžių. Tie grasinimai vis kartojosi. Jis matė, kad D. R. buvo išsigandęs. Lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti vėliau, jis tame veiksme nedalyvavo. Kolega pasakojo, kad ir tuo metu D. R. buvo grasinama. Grasinimus pirmą kartą girdėjo, kai M. A. apžiūrą darė.

40Liudytojas V. C. teisme parodė, kad dirba VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu. Tą dieną buvo kviečiamas dėl narkotinių medžiagų. Su dviem tyrėjais buvo atėjęs padaryti nuoplovas asmeniui, kuris buvo įtariamas narkotinių medžiagų laikymu, pavardės neatsimena. Davė tam asmeniui protokolą pasirašyti, kad jis sutinka duoti nuoplovas, tačiau asmuo atsisakė, pradėjo mėtyti protokolą, daiktus. Sakė, kad nieko nepasirašinės, pradėjo grasinti vienam tyrėjui žodžiais: „tu atėjai pas mane namo, tai aš ateisiu su kaukėm pas tave“. Paskui pasakė jam, kad jeigu atsisakys dėl nuoplovų, tai bus priimtas nutarimas ir vis tiek bus paimtos nuoplovos. Sulaikytasis agresyviai elgėsi, tyrėjui D. R. pasakė: „tau, ryžas, iš vis bus...“ sakė, jog ateis į namus pas jį su kaukėm. Salėje esantis asmuo taip pasakė, jie labai panašūs, kažkuris iš jų. Po to, maždaug po 10-15 minučių sulaikytasis sutiko duoti nuoplovas. Atlikęs savo veiksmą išėjo. Apie grasinimus šeimai negirdėjo, žodžio „nužudysiu“ nebuvo. Išsakytus grasinančius žodžius galima visaip suprasti, bet kam tada ateiti pas pareigūnus su kaukėm, kam juo gąsdinti?

41Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. R. 2017-02-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK KPS vyriausiuoju tyrėju A. R., vyr. tyrėju A. A., tyrėjais A. A., M. J. ( - ) mikrorajone, apie 19.20 val. adresu ( - ), Vilniuje, buvo sulaikytas M. A., pas kurį rastas vienas folijos lankstinukas su milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga. Sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. M. A. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 20.20 val. tarnybinėse patalpose, dalyvaujant KPS tyrėjams A. A., M. J. ir vyr. tyrėjui A. A., buvo atliekama M. A. asmens krata. Jos metu M. A. pradėjo įžūliai ir agresyviai elgtis (mėtyti savo rūbus į pareigūnus, keiktis). Dėl tokio elgesio buvo įspėtas, kad nusiramintų. Po šios pastabos M. A. visų akivaizdoje pradėjo jam grasinti: "tau ryžas išvis (necenzūrinis žodis), kaip tu pas mane atėjai į namus, taip ir aš pas tave ateisiu, surinksiu chebrą, ateisiu su kaukėm bus (necenzūrinis žodis) tau ir tavo šeimai". M. A. jis įspėjo, kad už grasinimus gali būti pradėtas ikteisminis tyrimas pagal BK 287 str. už grasinimus valstybės tarnautojui, tačiau į jo pastabas jis atsakė: "man (necenzūrinis žodis), ką tu ten pradėsi, kaip aš tau pasakiau taip ir bus". Po asmens kratos M. A. buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą. Apie 21.10 val. kartu su vyriausiuoju tyrėju A. R. atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, M. A. vėl pradėjo mėtyti protokolą ir rašymo priemones. M. A. jis dar kartą įspėjo dėl tokio elgesio, tačiau jis vėl pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti: "ryžas klausyk, aš tau sakau, kad tau tikrai bus (necenzūrinis žodis), užmušiu, tai (necenzūriniai žodžiai) iš čia kol gyvas" (1 t., b. l. 2).

42Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. tarnybinime pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo peržiūrėti įrašai, tačiau juose garso įrašas nėra užfiksuotas, o tik vaizdas (2 t., b.l. 30-31).

43Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

44Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu. Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017).

46Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstams veikas, t. y. 2017 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., būdamas sulaikytas Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, atliekant jo asmens kratą, panaudodamas psichinę prievartą grasino fiziniu susidorojimu pareigūnui D. R., reikalaudamas jį susilaikyti nuo teisėto procesinio veiksmo atlikimo. Taip pat M. A. 2017 m. kovo 16 d. apie 7.00 val. ( - ), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo vertė I. ir Č. B. duoti jam 6000 eurų grasindamas fiziniu susidorojimu. Nors M. A. neigė padaręs šias veikas, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, I. B. pareiškimas policijai, D. R. tarnybinis pranešimas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo M. A. parodymai teisme, kad buvo konfliktas su nukentėjusiais. Teismas kritiškai vertina M. A. teiginius, kad jis pareigūnui negrasino, o tik apsižodžiavo, galbūt įžeidė ir, kad jokių pinigų iš B. nereikalavo, t. y. kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visi liudytojai (pareigūnai) tiesiogiai matė ir girdėjo M. A. išsakytus grasinimus D. R., pakartojo iš esmės tapačius žodžius, kokias buvo grasinama. Akivaizdu, kad buvo grasinama fiziniu susidorojimu ne tik pačiam D. R., bet ir jo šeimai. Liudytojas A. A. parodė, kad dėl išsakytų grasinimų D. R. buvo išsigandęs, t. y. suvokė, kad jie gali būti realiai įgyvendinti. Nieko neteisėto D. R. M. A. atžvilgiu neatliko, buvo ramus, neprovokavo M. A., nes žinojo šį asmenį, ir kad jis būna agresyvus. M. A. reikalaudamas iš B. 6000 Eur neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti šių pinigų, tai buvo ne jo pinigai ir tai jis suprato. Todėl vertimas perduoti pinigus buvo neteisėtas, o grasinimas fiziniu susidorojimu realus, ką patvirtina I. B. pareiškimas policijai, kad ji bijo dėl anūkės. M. A. veika buvo tyčinė. Jis suvokė, kad grasindamas verčia nukentėjusius vykdyti jo reikalavimą duoti pinigų, ir norėjo taip veikti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Tai, kad reikalaujami 6000 Eur galimai turėjo būti skirti ne sau, o brolio J. A. gydymui, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi ir atsakomybės nešalina.

47M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jis prievartavo turtą. Taip pat jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, kadangi grasino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui).

48Dėl J. A. įvykdytos nusikalstamos veikos.

49Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad apie du metus gyveno kartu su J. A., vedė bendrą ūkį. Nuo 2016 spalio mėnesio gyvena atskirai. Ji nežinojo, kad buvo jo brolis M. atėjęs pas tėvus, nes kovo 10 d. buvo išvykusi į Angliją. Išvažiavo dirbti į užsienį, nes bijojo J., prasidėjo depresija. Jos vaikas pasiliko Lietuvoje su tėvais. Jos neprašė atsiimti pareiškimo iš policijos. 2017 m. kovo 7 d. atėjo J. A. pas ją į tėvų butą, kur ji tuo metu gyveno, ir prašė pinigų, žiedo su briliantu, nes reikėjo pinigų narkotikams. Prašė 30 eurų, paskui 24 eurų. Ji nesutiko, todėl J. pradėjo daužyti į virtuvės langą. Ji išsigando ir atidavė turėtus 7,60 Eur, kad tik jis išeitų, netriukšmautų. J. sakė, kad neturi pinigų, nebedirba, negalėjo nei pasiskolinti, nei paimti kreditą. Kad jis nepradėtų rėkti, nes nuo abstinencijos būdavo bloga, tai pasakė, kad rytoj, jeigu turės pinigų, tai gal duos, priklausomai nuo aplinkybių. Tvirtai neprižadėjo duoti. Po valandos J. grįžo ir vėl pradėjo reikalauti pinigų narkotikams. Jis pradėjo grasinti (jos tėčiui nunešti galvą nuo pečių, sumušti), kad jam reikia 500 eurų, sakė negali iš karto mesti narkotikų, jam tik privačioje klinikoje reikia gydytis, todėl reikia daug pinigų. Ji paaiškino, kad pinigų neturi, nes yra didelė skola, tačiau jis vis tiek grasino, reikalavo, skambino, o paskui išėjo. Jis ištisai skambindavo, neprisimena, kaip tiksliai buvo, tik įrašė tuos skambučius. 2016-03-07 J. skambino 8 kartus, ji atsiliepdavo, padarė skambučių įrašus. Jeigu neatsilieptų, tai jis pradėtų daužyti langus, duris. Tuo metu ji nemanė, kad policija gali kuo nors padėti, todėl ir nekvietė. 500 eurų J. nepagrįstai prašė, nes viskas buvo sumokėta už skolas, pinigų ji neturėjo. J. anksčiau dirbo kurį laiką, paskui nedirbo, registravosi darbo biržoje. Jis negalėjo imti kreditų, bet prašydavo, kad ji paimtų. Į lombardą buvo išnešti televizoriai. Vieną išpirko, o kitas liko. Dar liko brangūs mobilūs telefonai neišpirkti ir kiti daiktai. Kai kuriuos daiktus išpirkdavo. J. skoloms sumokėti davė 5000 eurų - jo mama buvo paėmusi paskolą. Skolos susidarė dėl to, kad J. visą laiką reikėjo pinigų. Ji skolinosi iš šeimos narių, draugų, pažįstamų, ėmė kreditus. J. buvo labai bloga, sakė, kad gydysis, kad čia paskutinis kartas. J. buvo ją sumušęs du kartus. Vieną kartą jai trenkė, nes buvo agresijos priepuolis, kad nebuvo iš ko pasiskolinti pinigų. Ji kreipėsi į greitosios pagalbos ligoninę, tačiau buvo gėda pasakyti, kad draugas sumušė, todėl pasakė, kad atsitiktinai susižalojo. Buvo rankos sumušimas, plaštakos ir piršto. Apie 2-3 metus bendravo su J.. Problemos atsirado dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kažkur prieš pusę metų prasidėjo. Iš pradžių gaila buvo, jis sakydavo, kad tai paskutinis kartas. Buvo nuvažiavę į priklausomybės ligų centrą, bet nepatiko vaistai. Tada į kitą kliniką Justiniškėse kreipėsi, tačiau ten tik išblaivinimas buvo, nuo narkotikų negydė. Rudenį jie išsiskyrė. Jis išvažiavo pas savo mamą, o ji persikraustė pas tėvus. Kai būdavo abstinencija, jam reikėjo narkotikų, o pinigų nebuvo. Dėl grasinimų situaciją vertina realiai, nes jo mama pasakojo, kad vaikai yra agresyvūs. J. reikalavo 500 eurų už gydymą privačioje klinikoje. Jis norėjo 500 eurų, kad paliktų juos, neatiduotų skolom, bet pas ją buvo labai didelės skolos, negalėjo neatiduoti, todėl pasakė, kad skolos yra svarbiau. Kadangi ji negalėjo duoti narkotikams, jis prisiminė ir reikalavo 500 eurų. Nežino ar tikrai būtų išleidęs pinigus gydymui, nes labai neapsispręsdavo. Dėl batų reikalavo pinigų, nes ji nešiojo jo batus. Jis pareikalavo už batus 200 eurų, sportiniai kedai buvo. Neatidavė batų, nes pati nešiojo. Jų vertė apie 50 eurų. Batus jis pasiėmė, kai ji buvo išvykusi į Angliją. Jis sunešiojo jos batus, o ji tada nešiojo J. batus, nes atitiko kojų dydžiai. Paskolos buvo paimtos, kad atiduoti kitas skolas. Ji dirbo, gaudavo algą, iš kurios gyveno. Duodavo dalį pinigų J.. Žinojo, kad daiktus J. užstatinėja, jis reikalavo pinigų ir kad jam bloga, abstinencijoje jis būna agresyvus. Vieną kartą ji kreipėsi ir atsiėmė pareiškimą policijoje. Dalinai su jos sutikimu nešdavo daiktus į lombardą. Atskirą buhalteriją ji vedė ir tai jis žinojo. Leido įkeisti daiktus, nes bijojo, kad nebūtų dar blogiau, kad nebūtų agresyvus. Tikėjo, kad tai paskutinis kartas, kad jis gydysis. Taip pat bijojo dėl artimųjų, ne dėl savęs. Iš pradžių kartu viename bute gyveno, kai jis nešdavo daiktus, paskui atskirai. Ji turiu savo butą. Jis neturėjo daiktų. Kai dirbo, kai gaudavo pašalpą iš darbo biržos šiek tiek prisidėdavo, 100 eurų į mėnesį. Ji pati žalingų įpročių neturi, narkotikų nevartoja. Ji žinojo, kad A. yra teisti, bet nelabai bijojo dėl jų praeities, žinojo, dėl ko teisti. Ji už 10000 eurų sumą buvo užstačiusi butą, sumokėjo skolas, tėvai padėjo. Ji dirbo probacijos tarnyboje, gaudavo 600-700 eurų algą. J. du kartus davė pinigų. Pirmą kartą, davė 5000 Eur su trupučiu, kai jo mama buvo paėmusi paskolą, antrą kartą - 6000 Eur, kai 2016 m. vasarą jo motina pardavė butą. Kadangi buvo didelės skolos, neužteko tų pinigų skoloms sumokėti, tik dalį padengė. Pirmiausia tais pinigais sumokėjo skolas, nes tai yra svarbiau. Į reabilitaciją galima užsirašyti ir nemokamai gydytis, nebūtinai į privačią kliniką. 2017 m. kovo mėnesį J. duotų pinigų jau nebuvo. Daugiausiai naudojo pinigui J., pirko telefoną išsimokėtinai. Gyveno jos bute, kurį tėvai nupirko. Kol nesužinojo, kad vartoja narkotikus, tėvai nesikišo, paskui patarė skirtis. Iki 2016 m. spalio mėnesio gyveno su J.. Gyventi kartu pradėjo nuo 2014 m., tais metais jis pradėjo vartoti narkotikus. Ji dirbo, turėjo pajamas. Apie 600 eurų kas mėnesį uždirbdavo. Šių pinigų užtekdavo savo reikmėm ir vaikui. Kad paliktų butą ramybėje J. paprašė televizoriaus ir 200 eurų. Šis turtas priklausė jos tėvui. Jie atidavė jam televizorių ir davė 200 eurų. Tik tada jis išėjo. Tėvas pakeitė spynas, tačiau ji vėl davė raktus J., nes tikėjosi, kad jis pasitaisys. Kai reikalavo pinigų, ji buvo palūžusi dėl skolų, dėl tėvų ir prasidėjo depresija. J. iš jos darbo išnešė brangų kompiuterį. Ji matė, nes tuo metu buvo darbe. Nesulaikė jo, kadangi jis pasakė, kad išpirks ir viskas bus gerai. Jam reikėjo pinigų, jam buvo blogai. Jis nuvežė su taksi kompiuterį ir pridavė į lombardą. Neprisimena ar ji važiavo kartu. Ji išpirko kompiuterį, nes savo mašiną užstatė. J. neatleidžia dėl to ką padarė. Tikisi, kad jam bus paskirta tokia bausmė, kad jis galės pradėti naują gyvenimą, gydytis nuo priklausomybių ir įsidarbinti. Savo ateities su juo nemato.

50Nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. A. yra tikras prievartautojas, finansiškai virš 30000 eurų padaręs nuostolių. Dukra jo labai bijojo, jinai klaupdavosi ant kelių, kad tik tėvas paskolintų 50 eurų. Dėl J. A. dukra prarado du darbus, nes iš jos darbo jis pavogė kompiuterį. Neįmanoma buvo J. išvaryti iš buto. Du kartus jie rašė pareiškimus į policiją, bet jiems buvo atsakyta, kad čia buitinis konfliktas ir turi tvarkytis patys. I. pati bijojo rašyti pareiškimą. Jie bijo dėl savo anūkės, kuriai 13 metų. Neaišku, ką A. gali padaryti jai. Prieš naujus metus pasiėmė dukrą pas save į namus, du kartus pakeitė spyną, kad J. išeitų iš jos buto. Jis yra pareiškęs, kad čia jo butas. Šį butą jie nupirko I., tai jos butas. J. ateidavo prie jų ir grasindavo dukrai, liepdavo duoti pinigų. J. du trimerius, žoliapjovę, aukšto slėgio plovimo aparatūrą išvežė iš jų sodo ir šį turtą pridavė į lombardą. Ji pati grynų pinigų nedavė dukrai, nors dukra prašydavo, sakydavo kad reikia J., jinai jo bijojo. Kad jų sodas apvogtas sužinojo po dviejų mėnesių, kai nerado įrankių. Policijai pareiškimo nerašė dėl vagystės. Rašė pareiškimus tik dėl dukros, kad jis ją kankina. 2017 m. kovo 7 d., kai J. buvo atėjęs, jos nebuvo namuose, buvo darbe. Dukra paskambino jai į darbą ir pasakė, kad J. daužo langus, kad ji bijo, kad iš jos reikalauja pinigų ir turto. Dukra slėpė, kad gyvena su J.. Nori, kad J. paliktų jų šeimą ir dukrą ramybėje, nesiartintų prie jų.

51Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. B. atpažino J. A., kaip asmenį, kuris nuolat I. B. grasina, reikalauja pinigų, neša daiktus iš namų, persekioja (1 t., b.l. 74-75).

52Nukentėjusysis Č. B. parodė, kad J. A. ir jo brolis išlupo iš jų nemažai pinigų, jie yra narkomanai. Norėjo jais atsikratyti, tačiau neįmanoma. Vis lenda iš paskos, sekioja. Mano, kad gal teisėsauga padės atsikratyti narkomanų. Nenori jų nei matyti, nei girdėti. Pirmiausia reikalavo, kad dukra pareiškimą atsiimtų iš policijos. Ta vargšelė mašiną užstatė, kad tik brangų kompiuterį išpirktų, kurį J. iš darbo išnešė. Tačiau direktorė grįžusi po atostogų viską sužinojo ir atleido ją iš darbo. Iš buto vos išprašė J., priedo televizorių davė ir kažkiek eurų. Liepė kraustytis iš buto, kad daugiau jo nematytų. Bet jis pavogė buto raktus, todėl reikėjo spynas du kartus keisti. Pareiškimą padavė policijai, tačiau gailisi, kad atsiėmė, nes tai nieko nepadėjo. Iš pirmos dienos sužinojo apie dukros problemas, kai J. atėjo pas dukrą gyventi. Pažįstamas kolega pamatęs J. pasakė, kad jis narkomanas. Iš pradžių, neturėjo supratimo ir į tai nežiūrėjo rimtai, nemanė, kad čia didelė problema, nežinojo, ką reiškia narkomanas. Du metus dukra gyveno su J.. Paskui 3000 eurų iš seifo dingo pas ją. Nieko nežinojo apie dukros paskolas, tik vėliau dukra parodė kiek turi paskolų. J. grasino, žadėjo tėvus užmušti ir I. bijojo pasakyti. Apie 30000 eurų iš jų J. yra prasiskolinęs. Dukra prašydavo pinigų, kai jau galai visai nesuėjo, kai prisiėmė paskolų. Vien palūkanų buvo 6000 eurų. Davė dukrai po 50 eurų, gal po 100 eurų kelis kartus, kad tik atsikratytų J.. Kovo 7 dieną jo nebuvo namuose, bet J. ne kartą buvo ir spardė duris, rėkė, į langą daužė. Apie kovo 7 d. įvykius jis žino iš šeimos narių. Buvo atvejis kai I. pakišo A. motinos kortelę ir prašė, kad ji nuimtų iš bankomato pinigų. Paskui atsiuntė brolį, kad atseit tuos 250 eurų, kuriuos jis buvo dukrai davęs atiduotų. Skambučių daug buvo. Dukros ir jų butai yra pirmame aukšte, namai šalia. J. iš jų sodo įrankius pavogė ir pridavė į lombardą. Naujų nenupirko, nes brangiai kainuoja. Su M. nieko bendro neturi. Nori, kad A. daugiau nesiartintų, nelįstų prie jų, tegul gyvena savo gyvenimą. Būtų gerai, kad atlygintų 20 tūkstančių eurų.

53Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Č. B. atpažino J. A., kuris iš jos dukros reikalavo pinigų ir dėl jo dukra buvo priversta išvykti iš Lietuvos (1 t., b.l. 91-92).

54Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtinbi) kasininku-priėmėju. Žino J. A., prisimena, kaip klientą, kuris ateidavo užstatyti daiktus. Įvairūs buvo daiktai: statybiniai įrankiai, telefonai, juvelyriniai dirbiniai, kompiuteriai, buitinės technikos. Atnešdavo pats, kartais užeidavo brolis ir draugė. Kai kuriuos daiktus išpirkdavo, kokius neprisimena. Jisai pats išpirkdavo, kartais su drauge ateidavo. Kai neturėjo dokumento, tai kitas žmogus buvo. Kompiuteris "Apple" buvo atneštas užstatyti. Trejus metus jis dirba lombarde, klientus pažįsta. Žino I. B.. Nesigilina kodėl žmonės užstato daiktus. Įvairių istorijų būna. Kad dalis daiktų buvo I. B. suprato iš to, kad buvo ginčai - užstatom, neužstatom. I. B. išpirkdavo daiktus. Jis klausdavo, kam priklauso daiktai. J. A. sakė, kad jo. Klientas duomenų tikrumą patvirtina savo parašu. Laikymo terminas kvite būna surašytas. Jei neatvyksta išpirkti, pagal vidaus taisykles galima realizuoti daiktą po 48 valandų, suėjus terminui. Kompiuterį "Apple" pridavė vienas. Jis tada sakė, kad taksi laukia. Iš J. žodžių suprato, kad taksi automobilyje laukė draugė. J. buvo vienas atėjęs. Vienetiniai atvejai buvo, kai su I. atnešdavo daiktus įkeisti. Dažniau vienas ateidavo.

55Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas A. P. atpažino J. A., kaip asmenį pridavinėjusį į lombardą daiktus (1 t., b.l. 56-57).

56Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. pateikė paskolos kvitų kopijas, patvirtinačias, kad daiktus įkeitinėjo J. A. (1 t., b.l. 58-61).

57Iš I. B. 2017-02-06 pareiškimo matyti, kad jos buvęs draugas J. A., su kuriuo negyvena nuo 2016 m. spalio mėnesio, pastoviai iš jos prašo pinigų įsigyti narkotinėms medžiagoms, rašo įžeidžiančias ir grasinančias žinutes, baugina, kasdien ateina į jos darbą VšĮ ( - ). Atėjęs grasina, kad pasikalbės su direktore, ją apšmeiš, kad ji netektų darbo arba už tai ji turi duoti jam pinigų. Paskutinį kartą paėmė kavos virimo aparatą 2017-01-27, kuris priklauso darbovietei, ir užsatė į lombardą ( - ). Šį daiktą jis paėmė, kadangi ji negalėjo duoti pinigų. Kavos aparatą ji išpirko, nes J. buvo davęs įkeitimo kvitą. Tai nėra vieninteliai daiktai, kuriuos jis užstatė. Ji yra įbauginta, jo bijo, dėl to neša jam daiktus, kuriuos jis pasako. Jis visada grasina, kad sužalos jos tėvus, tėvas bus invalidas, o ją ir motiną užmuš. Tie bauginimai ir grasinimai būna kiekvieną dieną, siunčia grasinančias žinutes. Prie grasinimų prisideda ir jo brolis M. A. (jie yra dvyniai). Jis grasina, kad jeigu ji kreipsis į policiją dėl jo brolio, ar jo brolį pasodintų į kalėjimą ar nuteistų, tai ji ir jos šeima negyventų, juos užmuštų ir niekas neįrodytų, kad tai padarė jie, nes jie kažką pasamdytų patys to nedarydami. Be to, visada pabrėžia, kad ne vieną kartą yra sėdėjęs kalėjime ir jam nebaisu ten grįžti. Ji prašo pagalbos, kad apribotų J. A. artintis prie jos ir artimųjų, reikalauti pinigų kasdien apie 100 Eur. Ji yra įbauginta, bijo dėl savo ir šeimos sveikatos. Prideda atšviestus lombardo kvitus, kur yra jos ir jos tėvų daiktai, kuriuos užstatė J. A. (1 t., b.l. 1).

58Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-11-04 11.05 val. gautas I. B. pranešimas, jog ( - ), Vilniuje, prie jos dukters kabinėjasi narkomanas J. A., reikalauja kažkur jį vežti (1 t. b. l. 16-17).

59Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-10-27 14.24 val. gautas Č. B. pranešimas, kad Vilniuje, ( - ), J. A., vartojantis narkotines medžiagas, buvęs dukros sugyventinis pagrasino, kad terorizuos, prašė atėjęs į namus 130 eurų. Prašo policijos imtis veiksmų, kad daugiau tai nepasikartotų (1 t., b.l. 18-19).

60Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-06-14 12.17 val. gautas I. B. pranešimas, kad Vilniuje, ( - ), jos buvęs sugyventinis grasina fiziškai susidoroti su ja ir šeimos nariais (1 t., b.l. 20-21).

61Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji I. B. 2017-03-07 pateikė garso įrašus su J. A. grasinimais (1 t., b.l. 35-36).

62Iš nukentėjusios I. B. ir įtariamojo J. A.pokalbių stenogramų matyti, kad J. A. 2017-03-07 laikotarpiu nuo 9.14 val. iki 10.15 val. reikalvo pinigų ir daiktų, grasino fiziniu susidorojimu su I. B. ir jos šeima (1 t., b.l. 37-43).

63Iš UAB (duomenys nekslbtini) priklausančio lombardo ( - ) paskolos kvitų matyti, kad J. A. 2017-01-24 įkeitė du trimerius už 167 Eur, 2017-01-21 įkeitė "Sony" video kamerą už 10 Eur, 2017-01-22 įkeitė įrankį "Karcher" už 100 Eur, taip pat kitus daiktus (1 t., b.l. 44-45).

64Pagal ( - ) 2017-03-22 informaciją duomenų apie I. B. skolas nėra (1 t., b.l. 51).

65Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad I. B. priklauso automobilis "Opel Astra", valstybinis Nr. ( - ), įsigytas Lietuvoje 2011-02-16 (1 t., b.l. 52).

66Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. B. pagal 2004-08-10 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas ( - ), Vilniuje (1 t., b.l. 53).

67Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta video kamera "Sony" ir monitorius "Hyundai", kuriuos lombarde buvo įkeitęs J. A.. Po apžiūros šie daiktai pagal pakvitavimą grąžinti I. B. (1 t., b.l. 63-66).

68Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis Č. B.pateikė telefono žinutes iš J. A., lombardo paskolos kvitus, pagal kuriuos J. A. įkeitė įvairius daiktus, kitus dokumentus (1 t., b.l. 95-109).

69UAB ( - ) pateikė duomenis apie I. B. vardu paimtas paskolas 2015-04-28 - 2016-05-25 laikotarpiu tokioms sumoms: 1500 Eur, 454,22 Eur, 800 Eur, 1500 Eur, 600 Eur, 700 Eur, 300 Eur. Skolos gražintos. J. A. vardu iš ( - ) minėtu laikotarpiu paskola nebuvo paimta. J. A. 173,77 Eur paskola buvo suteikta 2012-09-12, kurios jis negrąžino, todėl jo duomenys perduoti skolų išieškojimui (1 t., b.l. 111-114).

70AB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas paskolų sutartis neturi. I. B. vardu buvo sudarytos paskolos sutartys: 2015-07-16 -1000 Eur, 2016-03-23 - 400 Eur, 2016-03-29 - 300 Eur, 2016-03-31 - 300 Eur, 2016-07-17 - 300 Eur, 2016-07-21 - 500 Eur. Šiuo metu aktyvi tik 2016-07-21 sutartis dėl 500 Eur paskolos, grąžinimo terminas 36 mėnesiai. Kitos paskolos grąžintos. Taip pat rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-03-23 iki 2016-12-06 buvo atmestos šešios I. B. paraiškos dėl 200-400 Eur dydžio kreditų suteikimo (1 t., b.l. 118-132).

71UAB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas paskolų sutartis neturi. I. B. vardu yra sudaryta 2016-05-30 paskolos sutartis 300 Eur sumai. Taip pat I. B. kreipėsi su paraiškomis kreditams gauti 2016-07-15 (dėl 350 Eur), 2016-07-23 (dėl 285 Eur), 2017-01-19 (dėl 1000 Eur), tačiau šios paraiškos nebuvo patenkintos (1 t., b.l. 133-136).

72UAB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, jog I. B. vardu 2016-05-03 yra paimta paskola 700 Eur sumai, 2016-05-20 - 3000 Eur sumai, 2016-04-04 - 1800 Eur sumai (1 t., b.l. 138-152).

73Iš telefonuose rastų duomenų matyti J. A. ir I. B. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis. J. A. siuntė I. B. grasinančio pobūdžio žinutes (1 t., b.l. 155, 158-196).

74"Sodros" duomeys patvirtina, kad J. A. dirbo VšĮ ( - ) nuo 2015-09-21 iki 2016-03-20 (3 t., b.l. 57). Daugiau duomenų apie jo įsidarbinimus nėra.

75( - ) 2017-03-22 duomenimis J. A. turi skolų. Jo asmens reitingas priskiriamas E3 klasei (įsipareigojimų nevykdymas 99,99 proc.) (3 t., b.l. 58).

76VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. A. vardu nėra registruota transporto priemonių (3 t., b.l. 59). Nekilnojamo turto registre nekilnojamojo turto J. A. vardu nėra įregistruota (3 t., b.l. 60).

77Ištyręs ir įvertinęs paminėtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad J. A. 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu nuo 07.45 val. iki 08.45 val. adresu Vilniuje, ( - ), neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė savo buvusią sugyventinę I. B. perduoti turtą, grasindamas prieš ją ir jos artimuosius panaudoti fizinį smurtą ar sugadinti turtą (išdaužti langą, duris). Nors J. A. su inkriminuotomis veikomis nesutiko, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusios I. B. parodymai ir pareiškimas policijai, nukentėjusiųjų Č. B. ir I. B., liudytojo A. P. parodymai teisme, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, garso įrašai su jų stenogramomis, duomenys iš kredito bendrovių apie suteiktas paskolas, duomenys iš registrų apie I. B. ir J. A. vardu registruotą turtą, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo J. A. duoti parodymai. Teismas kritiškai vertina J. A. parodymus, kad jis turto neprievartavo, tik reikalavo savo pinigų ir daiktų. Tiek nukentėjusioji I. B., tiek ir pats kaltinamasis J. A. patvirtino, kad jiems gyvenant kartu jis davė I. B. 11200 Eur, kurie buvo skirti skoloms apmokėti. Duomenų, kad būtų davęs daugiau pinigų, byloje nėra, išskyrus tik paties kaltinamojo J. A. pasakymus, jog yra įdėjęs 20000 eurų ir daugiau. Kaip matyti skolos susidarė J. A. pradėjus gyventi pas I. B.. Iki tol I. B. skolų neturėjo, dirbo ir gaudavo pastovias pajamas apie 600-700 Eur, kurių užteko jai su nepilnamete dukra pragyventi. Ji turėjo savo vardu registruotą butą ir automobilį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis I. B. nebuvo ir šiuo metu nėra iškelta civilinių bylų pagal kreditorių ieškinius dėl skolų išieškojimo. I. B. gyvenant su J. A. skolos susidarė dėl to, kad J. A. pradėjo vartoti narkotines medžiagas (heroiną), niekur nedirbo, jo indėlis į bendrą šeimos biudžetą buvo labai mažas - tik apie 100 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu vieno jo pačio poreikiams kasdien reikėjo ne mažiau 30 Eur narkotinėms medžiagoms įsigyti, maistui, kas per mėnesį sudaro apie 900 Eur sumą. Akivaizdu, kad savo pinigų jam nepakako išgyventi, nusipirkti narkotinių medžiagų, todėl visą laiką reikalavo pinigų iš I. B.. Ji, neišgalėdama duoti J. A. prašomų sumų, buvo priversta skolintis, nes J. kreditų niekas nedavė. Tiksliai nustatyti kiek pinigų kiekvienas paėmė ir kiek buvo išleista bendriems tikslams yra neįmanoma, tačiau atsižvelgiant į žinomas faktines aplinkybes, kad J. A. niekur nedirbo (išskyrus pusmetį nuo 2015-09-21 iki 2016-03-20 kai dirbo VšĮ ( - )), vartojo narkotines medžiagas, jo mažą indėlį į šeimos biudžetą ir didelius poreikius, galima daryti išvadą, kad skolos susidarė būtent dėl J. A. netinkamo gyvenimo būdo vedimo, narkotikų vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad J. būtų prisidėjęs didesiu įnašu nei 11200 Eur, kuriuos jam davė motina, kai paėmė kreditą (davė 5200 Eur) ir pardavė butą (davė 6000 Eur). Savo vardu paskolų jis nėra paėmęs, net nėra atidavęs 2012-09-12, (iki pažinties su I. B.), paimtos 173,77 Eur paskolos iš ( - ), dėl ko jo duomenys buvo perduoti skolų išieškotojams. Posėdžio metu pats patvirtino, kad nėra atidavęs ir kito kredito, kurį paėmė prieš 10 metų („Liteko“ duomenimis 144,81 Eur paskola pagal 2008-07-16 sutartį su AS ( - ), išieškotojas ( - )). Tuo tarpu iš kredito bendrovių pateiktos informacijos matyti, kad 2015–2016 metais, t. y. tuo metu kai J. A. gyveno pas I. B., ji savo vardu buvo paėmusi paskolų už 14454,22 Eur sumą. Taip pat lombarde buvo įkeičiami jos ir jos tėvų daiktai, kurie ne visada buvo išperkami. Savo daiktų J. A. neturėjo, tik drabužius. Jo duoti 11200 Eur buvo panaudoti dėl jo kaltės susidariusioms skoloms padengti, tačiau šių pinigų nepakako. Pats J. A. teisme patvirtino, kad žinojo, jog pinigų nėra, jų skolas dangsto I. tėvas. Iš to seka, kad likučio, kurio galėtų jis reikalauti neliko, todėl J. A. neturi teisėto pagrindo reikalauti iš I. B. pinigų ir daiktų. I. B. ne kartą jam paaiškino, kad visi pinigai buvo panaudoti J. A. padarytoms skoloms grąžinti, tačiau jis nenorėjo to girdėti, vis tiek reikalavo 500 Eur. J. A. taip pat neturi teisės reikalauti 240 Eur už batus, kadangi, kaip nurodė nukentėjusioji, jų vertė buvo tik apie 50 Eur. Pats kaltinmasis teigė, kad už 240 Eur norėjo nusipirkti originalius batus, taigi 190 Eur reikalavo neteisėtai. Be to I. B. neatidavė J. batų, kadangi jis buvo sunešiojęs jos batus, todėl ji naudojosi jo batais. Darytina išvada, kad reikalauti iš I. B. pinigų ir daiktų J. A. neturėjo teisėto pagrindo, nes jo pinigų ir daiktų pas nukentėjusiąją nebuvo. Taigi vertimas perduoti pinigus buvo neteisėtas, o grasinimas fiziniu susidorojimu realus, ką patvirtina I. B. pareiškimas policijai, kad ji bijo dėl savo ir artimųjų sveikatos, prašo pagalbos, yra įbauginta, nes J. A. yra agresyvus, nuolat sekioja, prašo pinigų. Teismo posėdžio metu I. B. dar nurodė, kad J. A. buvo ją sumušęs ir ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi ji nedavė jam pinigų. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2016-01-12 medicinos dokumentus (3 t., b.l. 143-149). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kadangi jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad J. A. prievartavo iš I. B. turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

78Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. A. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytats BK 181 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas mano, kad jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes buvo vieninga tyčia, veikos padarytos tą pačią dieną su nedideliu laiko tarpu (kelios valandos), turtas (pinigai, daiktai) buvo reikalaujami iš to paties asmens - nukentėjusios I. B. ir toje pačioje vietoje – ( - ), Vilniuje.

79Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, bet dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-08-23 Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1. Teismų praktika Nr. 44, 2016 m.).

80Turto prievartavimo (BK 181 str.) baudžiamosiose bylose tęstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei, esant kaltininko vieningai tyčiai, tas pats nukentėjusysis yra verčiamas per kelis kartus perduoti turtą, nepriklausomai nuo to, kad laikui bėgant gali keistis reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas perduodami dalimis arba keičiasi grasinimų pobūdis. Tęstine nusikalstama veika taip pat gali būti laikomas turto prievartavimas iš kelių asmenų, jei neteisėtas reikalavimas buvo pareikštas vienu metu keliems dalyvaujantiems asmenims. Tačiau jei turtas buvo prievartaujamas iš kelių nukentėjusiųjų tuo pačiu metu, bet iš kiekvieno atskirai, tokia veika kvalifikuojama pagal turto prievartavimo sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas 12 punktas).

81Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, į J. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. A. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl kaltinime nurodytas dvi jam inkriminuotas veikas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį sujungia į vieną tęstinę veiką.

82Bausmių skyrimas, kardomosios priemonės, kiti klausimai.

83Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

84Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą (įvykdyti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas yra nesunkus, kitas – apysunkis), į kaltinamojo asmenybę (teistas 7 kartus, daugiausia už vagystes ir plėšimus, padarė du naujus nusikaltimus esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos pusei metų nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nedirba, nuo 2017-03-17 gydosi nuo priklausomybės narkotikams reabilitacijos centre ( - ), šio centro charakterizuojamas teigiamai, baustas už administracinius teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), taip pat į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, apgailestauja dėl to kas įvyko, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria M. A. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šių bausmių minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Teismas mano, kad skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, paleistas iš pataisos namų vėl padarė du naujus nusikaltimus. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigė ir savo elgesiu stengiasi parodyti, jog daro išvadas, rodo norą taisytis, siekia atsisakyti priklausomybės narkotikams, nuo 2017-03-17 gydosi VšĮ ( - ) reabilitacijos centre, kuriame reabilitacijos kurso trukmė 1 metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymo rezultatų, šio centro darbuotojų charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 150), byloje nėra duomenų, kad po 2017-03-16 dienos jis būtų padaręs naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, į visus teismo posėdžius atvyko, nesislapstė ir nevengė atsakomybės, todėl teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas M. A. gali būti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę. Bausmės vykdymo atidėjimas yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017).

85Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. A. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

86M. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 15.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 12 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-03-20 (2 t., 54, 69-70). Prokuroro nutarimu 2017-03-30 jis paleistas į laisvę bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 71-73).

87Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-03-20 iki 2017-03-30 (11 dienų) turi būti įskaitytas į bausmę, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo dieną.

88M. A. paskirta karomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą –panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

89Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

90Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą (įvykdytas vienas tyčinis tęstinis apysunkis nusikaltimas), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, trukmę, pobūdį ir pasekmes (nukentėjusioji I. B. buvo įbauginta, išgyveno dėl savęs ir artimųjų saugumo, prasidėjo depresija, pakeitė gyvenamąąją vietą - persikraustė gyventi pas tėvus, teko išvažiuoti į užsienį ir kurį laiką ten gyventi bei slėptis nuo J. A.), į kaltinamojo asmenybę (teistas keturis kartus, niekur nedirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į tai, kad atsiprašė nukentėjusios ir jos tėvų, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, išvadų dėl savo elgesio jis nedaro, nerodo pastangų pasitaisyti, 2017-02-22 paskelbus nuosprendį jo atžvilgiu, nepraėjus nė vienam mėnesiui jis vėl padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai.

91Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendžiu paskirta 12 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, vieną arešo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2017-02-22 nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-11-29 iki 2016-11-30.

92J. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 9.15 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2017-03-20 (3 t., b.l. 10-13). Teismo 2017-04-19 ir 2017-05-19 nutartimis suėmimas pratęstas iki 2017-07-20. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-03-20 iki 2017-07-19 turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo dieną.

93J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 120) yra nereikalinga, nes taikomas suėmimas, todėl ši kardomoji priemonė panaikintina.

94Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. A. asmeniniai daiktai (mobilaus ryšio telefonas „Nokia 201“, 3 raktai, kortelės ir kt.) supakuoti į voką ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2 t., b.l. 105-106) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. A.. Kaltinamojo J. A. asmens tapatybės kortelė Nr. 13609308, pridėta prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina J. A., paliekant byloje jos kopiją.

95Civilinis ieškinys nepareikštas.

96Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad iš M. A. valstybės naudai prašo priteisti 198,83 Eur, o iš J. A. - 286,61 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio), susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje, kuris reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą, nenumatyta, kad iš kaltinamojo būtų priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (straipsnio redakcija nuo 2017-07-01). Be to, kaltinamiesiems privalomi gynėjai buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu, nepriklausomai nuo jų valios, siekiant užtikrinti tinkamą jų teisių gynybą teisme. Atsižvelgiant į tai, priteisti iš kaltinamųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šie prašymai netenkinami.

97Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

Nutarė

98M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

99- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (I. ir J. B. turto prievartavimo) – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams,

100- pagal BK 287 straipsnio 1 dalį (grasinimų D. R.) – laisvės atėmimą 7 mėnesiams,

101Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

102Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydymą reabilitacijos centre VšĮ ( - ), nesiartinti ir nebendrauti su nukentėjusiaja I. B. ir jos artimaisiais.

103Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

104Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d., vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo dieną.

105Kardomąją priemonę M. A. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti (BPK 139 str. 3 d.).

106J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

107Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 12 parų arešto bausme ir nustatyti subendrintą 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.

108Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. liepos 19 d.

109Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 19 d.

110Kardomąją priemonę – suėmimą J. A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

111Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

112Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. A. asmeninius daiktus (mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 201“, 3 raktus, korteles ir kt.) supakuotus į voką ir perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. A.. Asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), pridėtą prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti J. A., paliekant byloje jos kopiją.

113Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. A. ir J. A. netenkinti.

114Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. M. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas,... 4. 1) 2004-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2... 5. 2) 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1... 6. 3) 2006-02-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4... 7. 4) 2006-05-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4... 8. 5) 2007-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1... 9. 6) 2010-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1... 10. 7) 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1... 11. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio... 12. J. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas,... 13. 1) 2007-08-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2... 14. 2) 2012-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1... 15. 3) 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį... 16. 4) 2017-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį... 17. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos).... 18. Teismas... 19. M. A. 2017 m. kovo 16 d. apie 07.00 val. atėjęs prie nukentėjusiųjų I. ir... 20. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1... 21. Taip pat M. A. 2017 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., būdamas sulaikytas... 22. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 1... 23. J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 07.45 val. atėjęs prie savo buvusios draugės I.... 24. tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 08.45 val., tikslus... 25. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1... 26. Kaltinamasis M. A. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotų... 27. Dėl 2017 m. vasario 23 d. veikos gali paaiškinti, kad su Vilniaus 2 policijos... 28. Kaltinamasis J. A. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su... 29. Dėl pirmo epizodo, gali paaiškinti, kad dieną prieš 2017-03-07 jis buvo... 30. Dėl M. A. įvykdytų nusikalstamų veikų.... 31. Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad J. A. brolis M. A. buvo pas juos... 32. Iš I. B. 2017-03-16 pareiškimo matyti, kad ji prašo padėti apsiginti nuo M.... 33. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad... 34. Nukentėjusysis Č. B. teisme parodė, kad M. A. atėjus jis priėjo prie... 35. Nukentėjusysis D. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dalyvavo sulaikant M.... 36. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dirba VPK vyriausiuoju tyrėju. 2017 m.... 37. Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra Vilniaus miesto 2 policijos komisariato... 38. Liudytojas M. J. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto 2 PK tyrėju.... 39. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dirba Vilniaus miesto 2 PK vyresniuoju... 40. Liudytojas V. C. teisme parodė, kad dirba VPK Kriminalistinių tyrimų... 41. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato... 42. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus... 43. Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas... 44. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris neturėdamas teisėto... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertimas suteikti... 46. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas konstatuoja,... 47. M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jis... 48. Dėl J. A. įvykdytos nusikalstamos veikos.... 49. Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad apie du metus gyveno kartu su J. A.,... 50. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. A. yra tikras prievartautojas,... 51. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad... 52. Nukentėjusysis Č. B. parodė, kad J. A. ir jo brolis išlupo iš jų nemažai... 53. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad... 54. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtinbi)... 55. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad... 56. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad... 57. Iš I. B. 2017-02-06 pareiškimo matyti, kad jos buvęs draugas J. A., su... 58. Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-11-04 11.05 val. gautas I.... 59. Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-10-27 14.24 val. gautas... 60. Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-06-14 12.17 val. gautas I.... 61. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad... 62. Iš nukentėjusios I. B. ir įtariamojo J. A.pokalbių stenogramų matyti, kad... 63. Iš UAB (duomenys nekslbtini) priklausančio lombardo ( - ) paskolos kvitų... 64. Pagal ( - ) 2017-03-22 informaciją duomenų apie I. B. skolas nėra (1 t.,... 65. Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad I. B. priklauso... 66. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 67. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta video kamera "Sony" ir... 68. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad... 69. UAB ( - ) pateikė duomenis apie I. B. vardu paimtas paskolas 2015-04-28 -... 70. AB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas... 71. UAB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas... 72. UAB ( - ) 2017-03-29 rašte nurodyta, jog I. B. vardu 2016-05-03 yra paimta... 73. Iš telefonuose rastų duomenų matyti J. A. ir I. B. susirašinėjimas... 74. "Sodros" duomeys patvirtina, kad J. A. dirbo VšĮ ( - ) nuo 2015-09-21 iki... 75. ( - ) 2017-03-22 duomenimis J. A. turi skolų. Jo asmens reitingas priskiriamas... 76. VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. A. vardu nėra... 77. Ištyręs ir įvertinęs paminėtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad... 78. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. A. padarė dvi atskiras nusikalstamas... 79. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia... 80. Turto prievartavimo (BK 181 str.) baudžiamosiose bylose tęstiniu turto... 81. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, į J. A. nusikalstamos... 82. Bausmių skyrimas, kardomosios priemonės, kiti klausimai.... 83. Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.... 84. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas atsižvelgia į jo padarytų... 85. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. A. paskirtos bausmės... 86. M. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 15.30 val. Vilniaus miesto apylinkės... 87. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas... 88. M. A. paskirta karomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti -... 89. Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.... 90. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas atsižvelgia į padaryto... 91. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 92. J. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 9.15 val. Vilniaus miesto apylinkės... 93. J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis... 94. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. A.... 95. Civilinis ieškinys nepareikštas.... 96. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl... 97. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK... 98. M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1... 99. - pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (I. ir J. B. turto prievartavimo) –... 100. - pagal BK 287 straipsnio 1 dalį (grasinimų D. R.) – laisvės atėmimą 7... 101. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 102. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 103. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 104. Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. A.... 105. Kardomąją priemonę M. A. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki... 106. J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1... 107. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1... 108. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino... 109. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –... 110. Kardomąją priemonę – suėmimą J. A. palikti iki nuosprendžio... 111. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.... 112. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J.... 113. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės... 114. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...