Byla e2A-1555-524/2017
Dėl nuosavybės teisių gynimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas ieškiniu prašė Šilutės rajono apylinkės teismo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Šilutės skyriaus 2016-10-11 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 17ŽN-338 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą Nr. 17VĮ-2119-(14.17.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ (toliau – NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas) neteisėtais ir juos panaikinti.
    1. Nurodė, kad 2016-10-28 paštu jam įteiktas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas, kuriuo atsisakoma parduoti kitos paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 995, esantį ( - ), suprojektuotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-11-28 įsakymu Nr. 17VĮ-2368-(14.17.2.) patvirtintame Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Priskyrė suprojektuotą žemės sklypą Nr. 995, 2,00 ha, pažymėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-11-28 įsakymu Nr. 17VĮ-2368-(14.17.2.) patvirtintoje Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje, laisvosios žemės fondo žemei. Šį įsakymą 2016-11-08 ieškovas nurodo skundęs NŽT. 2016-12-16 gavo atsakymą dėl gauto skundo, kur nurodyta, kad ieškovas privalėjo kreiptis tiesiai į teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-01-02 nutartį, nurodydamas, kad šis ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, kad 2017-02-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį gavo 2017-03-01.
    2. Ieškovas teigia, kad NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas yra neteisingas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes juo pažeidžiamos nuosavybės teisės. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas, pasirašydamas jį, žinojo, kad šis žemės sklypas yra užimtas pastato – trąšų sandėlio, unikalus Nr. ( - ), kurį ieškovas VĮ Registrų centre įregistravo savo vardu dar 1993-03-30. Pastatas, kuriame jis laikydavo šieną, yra susidėvėjęs, likę tik jo konstrukcijos. 1998 m. uraganas jį sugriovė. Siekdamas atstatyti pastatą, ieškovas 2016 m. gegužės mėnesį surinko visas sulūžusias ir sugedusias pastato dalis, išvalė teritoriją tam, kad atkurtų naują, analogišką buvusiam pastatą ant tų pačių likusių pamatų. Taupė pinigus statybinėms medžiagoms, tačiau gavo pranešimą, kad žemės sklypas atimtas. Jeigu būtina šį žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, tai turi būti išspręstas klausimas dėl kompensavimo už jo turimą turtą. Kadangi niekas tokių klausimų nesprendė, tai ir žemes paimti neturėjo pagrindo. Ieškovas mano, kad yra vienintelis pretendentas įsigyti ginčo žemės sklypą. Visada deklaravo jį kaip žemės ūkio paskirties ir naudojo žemę žemės ūkio reikmėms, gaudavo išmokas ir buvo tikrinamas Nacionalinės mokėjimų agentūros, todėl akivaizdu, kad ir pastatas, ir žemės sklypas yra jam reikalingi ir jokie, neaišku kur padaryti, faktinių aplinkybių konstatavimai negali nuneigti ieškovo rašytinių įrodymų. Ieškovas nurodo dabar nebeturintis sveikatos ūkininkauti, yra neįgalus, todėl žemę prižiūri jo brolis, o jam atsilygina mėsa, pienu. Ieškovas ruošiasi atstatyti pastatą ir vėl ūkininkauti. Pažymėjo, kad mokėjo už geodezinius matavimus, buvo įsakymai leisti jam išsipirkti tą žemę, todėl nesupranta, kodėl pirkimas buvo nutrauktas.
  2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad NŽT Šilutės skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (NŽT direktoriaus 2015-02-24 įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija), 3.3 punktas numato teisę ir pareigą organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. NŽT Šilutės skyriaus vyriausiosios specialistės, veikdamos pagal jų pareigybių aprašymuose (pareigybių aprašymo 7.18 p. ir 7.9 p.) suteiktus įgaliojimus, 2016-10-11 teisėtai atliko projektinio sklypo Nr. 995, kurį pageidavo pirkti ieškovas, žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė faktines aplinkybes, kad jame nėra pastato, unikalus Nr. ( - ), tik likę pamatų liekanos. Tai pagrindė objektyviais įrodymais, t. y. nustatė tikrinamo sklypo vietą, nufotografavo, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir pridėjo fotonuotraukas prie jo, užregistravo nustatyta tvarka. Ieškovas praleido terminus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatyme, šiam įsakymui kaip administraciniam aktui apskųsti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovo 2016-12-22 skundą Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ir nustatė, jog A. R. praleido terminus skųsti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą, jo ieškinys turėtų būti atmestas ir nenagrinėtinas iš naujo šioje byloje. NŽT neapriboja jokių teisių dėl statinio, tik nustatyta teisės aktais tvarka disponuoja žeme, kuri jai suteikta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo. Pažymėjo, kad ieškovas nuosavybės teisėmis juridiškai turi įregistruotą pastatą – trąšų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas – 175,77 kv. m (tai sudaro 0,0175 ha), bet faktiškai šio pastato nėra, ką pripažįsta pats ieškovas. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti. Ieškovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovas nuo 2013-04-11 turi leidimą naudoti šį žemės sklypą žemės ūkio produkcijai gaminti (NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013-04-11 įsakymas Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-561 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“) ir deklaruoja tokią veiklą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (deklaruojamas plotas žemės ūkio produkcijai gaminti buvo 1,9065 ha 2013 m. ir 2014 m., 1,8833 ha – 2015 m., 1,8607 ha – 2016 m.), t. y. naudoja žemę ne pastatui eksploatuoti, bet kitam tikslui, tuo paneigdamas savo ieškinio esmę, kad reikia 2,0000 ha pastatui eksploatuoti. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai siekia lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka, įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-06-20 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad nesant atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškinys nagrinėtinas teisme.
  3. Teismas konstatavo, kad NŽT patikrinimo akte nustatyta esama faktinė situacija – pastatas neišlikęs, likusios tik pamatų liekanos. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti minėtą aktą.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato, yra neargumentuotas, o ieškovo argumentai, kad siekdamas atstatyti analogišką buvusiam pastatą, 2016 m. gegužės mėnesį surinko visas sulūžusias ir sugedusias pastato dalis, išvalė teritoriją, taupė pinigus statybinėms medžiagoms, kad ketina vėl ūkininkauti, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir aplinkybės dėl reikalingo žemės ploto dydžio.
  5. Teismas atsižvelgęs į trąšų sandėlio nebuvimą, sprendė, kad valstybinė žemė nėra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį - sandėliavimą, todėl tenkinti ieškovo reikalavimų nėra jokio teisinio pagrindo.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo

    82017-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2016-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 17ŽN-338 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti 2016-10-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo (toliau – vedėjas) įsakymą „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ Nr. 17VĮ-2119-(14.17.2.) neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodo, kad egzistuoja poreikis paimti žemės sklypą, ant kurio yra registruotas mano nuosavas pastatas – trąšų sandėlis, visuomenės poreikiams, todėl visų pirma turi būti išspręstas klausimas dėl kompensavimo už jo turimą turtą, kadangi niekas tokių klausimų nesprendė, tai ir žemę paimti neturėjo pagrindo. Teigia, kad teismas ieškovo pažeistos teisės neapgynė ir net nebandė apginti, nurodė, kad 2016-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. 17ŽN-338 yra teisėtas, ir nusprendė, jog pastato nebėra, nes likę tik pamatų fragmentai. Teismas nepagrįstai pripažino šį patikrinimo aktą teisėtu ir juo rėmėsi. Teigia, kad nekilnojamojo turto eksploatavimas, remontas, kapitalinis remontas, nugriovimas, atstatymas, perstatymas, nekeičiant įregistruotų viešame registre parametrų, yra ieškovo asmeninė teisė, todėl tas faktas, kad jis nugriovė pastatą iki pamatų, o plytas, kad jų niekas neišvogtų, parsivežė į savo namų kiemą, nereiškia, kad ieškovas prarado teisę į viešame registre įregistruotą turtą. Mano, kad žemės sklypas, skirtas pastatui aptarnauti, privalėjo ir privalo būti suformuotas. Atsakovė buvo suteikusi įgaliojimus atlikti žemės, kuri užtikrina pastato eksploatavimą, kadastrinius matavimus, jie yra atlikti, tačiau atsakovė priėmė sprendimą atsisakyti parduoti žemės sklypą. Šie atsakovės veiksmai yra neteisingi, neteisėti, todėl naikintini.

  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą. Nurodo, kad ieškovas teisiškai įregistruoto pastato faktiškai neturi, todėl parduoti jam lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą, ant kurio kadaise buvo minėtas pastatas, nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti NŽT patikrinimo aktą ir Šilutės skyriaus vedėjo atitinkamą įsakymą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi įregistruotą pastatą – trąšų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas – 175, 77 kv. m (tai sudaro 0,0175 ha), bet faktiškai šio pastato nėra, ką ir iš esmės pripažįsta pats ieškovas. Iš bylos medžiagos, pateiktų nuotraukų nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra tik šio pastato pamatų liekanų. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti, nes ieškovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas, kodėl reikalingas būtent toks didelis žemės plotas. Iš atsakovo pozicijos nustatyta, kad ieškovas nuo 2013 m. balandžio 11 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-561 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ turi leidimą naudoti šį žemės sklypą žemės ūkio produkcijai gaminti ir deklaruoja tokią veiklą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (deklaruojamas plotas žemės ūkio produkcijai gaminti buvo 1,9065 ha 2013 m. ir 2014 m., 1,8833 ha – 2015 m., 1,8607 ha – 2016 m.). Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas naudoja žemę ne pastatui eksploatuoti, bet kitam tikslui, tuo paneigdamas savo ieškinio esmę, kad reikia tų 2,000 ha pastatui eksploatuoti.
  4. Taigi byloje kilęs ginčas dėl specifinio objekto – valstybės turto, o civilinio teisinio santykio vienas iš dalyvių – atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – yra valstybės jam įstatymo nustatytas funkcijas įgyvendinantis subjektas, todėl šioje byloje taikytinos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, taip pat jo įgyvendinimą nustatančių teisės aktų dėl žemės sklypų nuostatos. Pagal paminėto įstatymo 9 str. valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas grindžiamas visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Nagrinėjamos bylos kontekste itin aktualūs racionalumo ir viešosios teisės principai. Racionalumo principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Taigi valstybės turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatymo; per tokį valstybės (savivaldybių) turto santykių reglamentavimą valstybė reguliuoja ūkinę veiklą. Todėl šioje byloje nustačius, jog faktiškai ieškovo pastato nėra, yra išlikę tik jo pamatai, perleisti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato reikštų paminėtų principų pažeidimą.
  5. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, o 20 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja žemės sklypų pardavimo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje pateikti nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai, kad valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).
  6. Teisės doktrinoje pažymima, kad viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi nuo privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo dėl keleto priežasčių; pirma, viešosios nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis; šią teisę įgyvendina valstybė ir savivaldybės, veikiančios per atitinkamas savo institucijas; jų sprendimai turi užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį; sudarant sandorius ar priimant sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo privaloma vadovautis efektyvumo ir racionalumo, kitais įstatymo įtvirtintais viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais.
  7. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybinį turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatyta įstatymo, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka“.
  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti žemes sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype realus buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir šios bylos atveju fiziniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga – šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ginčas kilęs dėl to, ar valstybiniame žemės sklype esant tik įregistruotiems ieškovo nurodytiems statiniams, tačiau faktiškai jiems neišlikus, atsakovei kyla pareiga pagal šios nutarties 5 p. paminėto įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatas be aukciono, lengvatinėmis sąlygomis parduoti ieškovui jo nurodomą žemės sklypą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad faktiškai pastatų nėra, taip pat konstatavo, kad žemės sklypas nenaudojamas ir pastatams eksploatuoti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktu, kuriame nurodyta, kad parduodami ir išnuomojami valstybės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Šioje byloje nustačius, jog pastato faktiškai nėra, konstatuoti jo paskirtį yra neįmanoma.
  3. Apeliaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys, kuriose buvo iškelti ginčai dėl kitų nei šioje byloje nurodomų aplinkybių. 2014-04-25 nutartyje Nr. 3K-3-242/2014 buvo sprendžiami administracinių bylų teisenos termino administraciniam aktui (sprendimui atkurti nuosavybės teises į žemę) ginčyti taikymo, nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, servituto nustatymo klausimai Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įsigyto statinio laikančiosios konstrukcijos, išskyrus pamatus, sunyko, tačiau pamatai, kaip pastato konstrukcinis elementas, yra išlikę; jie žemės sklypu disponuojančio asmens valia panaudoti laikinų statinių pastatymui. Todėl šioje byloje nustatyta, jog ant išlikusių pamatų buvo pastatyti nauji laikini statiniai. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. 2014-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232 buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, ar žemės sklypai visa apimtimi yra naudojami ir reikalingi juose esantiems pastatams eksploatuoti, buvo sprendžiamas ginčas dėl statinių nugriovimo ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įrodinėjo, kad ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolesniam naudojimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3802012; kt.). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Todėl šioje byloje ieškovas pagal paminėtas nuostatas privalėjo įrodyti, jog faktiškai ginčo sklype yra statinių, kurie eksploatuojami pagal jų paskirtį ir jiems eksploatuoti yra reikalingas žemės sklypas. Šioje byloje akivaizdu, jog tokių statinių nėra, todėl ir ginčo sklypas negali būti naudojamas pagal ieškovo nurodomą paskirtį. Apelianto nurodytoje 2013-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklype pastatytam sveikatingumo bei reabilitacijos centrui – kompleksui ir gydomųjų gydyklų profilaktoriumui reikalingo sklypo dydžio, šioje byloje buvo konstatuota, kad žemės sklype vykdoma bei plėtojama nuomos sutartyje nustatyta veikla, o esantys statiniai ir jų paskirtis atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau buvo įrodinėjama, jog tokiai veiklai reikalingas mažesnis plotas, todėl akivaizdu, jog šios bylos ir paminėtosios faktinės aplinkybės nesutampa.
  4. Konstitucinis teismas 2007-10-24 nutarime pažymėjo, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).
  5. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovo nurodomas trąšų sandėlis nėra išlikęs, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovė privalo jam lengvatine tvarka parduoti ginčo žemės sklypą, skirtą nekilnojamajam daiktui – trąšų sandėliui, kurio faktiškai nėra, eksploatuoti, yra neparemti nurodoma teismų praktika bei paminėtomis įstatymo normomis.
  6. Ieškovo nurodoma nuosavybės teisė į pastato pamatus gali būti realizuojama nustatant ieškovui žemės sklypo prie jo realiai turimo statinio valdymo ir naudojimo teisių apimtį, t. y. teisę realizuoti savo teisę tvarkyti pamatus per kitus sandorius, pvz., nuomą ar daiktines teises, pvz., servitutą. Tokio sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.).
  7. Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

12Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai