Byla 2A-1162-603/2015
Dėl pažeistų teisių gynimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, SB „(duomenys neskelbtini)“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. E. ieškinį atsakovams I. T. ir J. T. dėl pažeistų teisių gynimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, SB „( - )“,

Nustatė

2Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus nukelti tvorą visa apimtimi nuo įvažiavimo į ieškovės sklypą pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą bei suderintą su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimą į ieškovės sklypą, pažymėtą SB „( - )“ generaliniame plane bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 1994-06-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3924 ieškovė privatizavo sodų bendrijoje „( - )“ esantį žemės sklypą adresu ( - ), Vilnius. Minėto sklypo ribos nustatytos tiksliaisiais matavimais bei nuo 2003 m. įregistruotos viešajame registre. 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams ieškovei išnuomotas 0,0101 ha valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su ieškovės privatizuotu sodo sklypu. Šiame išnuomotame žemės sklype ieškovei buvo suprojektuotas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą bei suderintą planą. Minėtas įvažiavimas yra vienintelis įvažiavimas į ieškovės privatizuotą žemės sklypą. Atsakovai 1997-04-11 žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 0,1198 ha žemės sklypą ir sodo namą, esančius sodų bendrijoje „( - )“, sklypo Nr. 36, adresu ( - ), Vilnius. Šio žemės sklypo ribos iki šiol nėra tiksliaisiais matavimais nustatytos bei neregistruotos viešajame registre. Atsakovai faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo – yra užėmę (užtvėrę tvora) dalį greta esančios valstybinės žemės bei iš dalies yra užėmę (užtvėrę) ieškovei 1998 m. suprojektuotą įvažiavimą, dėl ko ieškovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu – privatizuotu žemės sklypu ir sodo namu su priklausiniais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu atsakovė I. T. buvo įpareigota nukelti tvorą priešais įvažiavimą į ieškovės sklypą. 2002-06-24 buvo išduotas vykdomais raštas ir perduotas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui, kuris 2002-10-30 antstolio patvarkymu Nr. 4-2151 buvo grąžintas teismui po įvykdymo. Po teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai padarė naują ieškovės teisių pažeidimą – jie iš naujo atstatė tvorą, padarydami nedidelį išlinkimą ties ieškovės vartais, tačiau ir vėl užimdami tą patį ieškovei suprojektuotą įvažiavimą. Pati tvora buvo atstatyta šiek tiek kitokia – vietoj metalinių stulpelių išmūryti plytų masyvūs stulpai, užimantys dar daugiau vietos bei ribojantys įvažiavimo galimybes. Tai, kad atsakovai faktiškai yra užėmę daug didesnę teritoriją, nei įgijo 1997-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, įrodo jų pačių rengti planai. Pažymėjo, kad ieškovė valstybinę žemę išsinuomojo dar iki atsakovams įsigyjant gretimą sodo sklypą Nr. 36. Atsakovų tvora stovi valstybinėje žemėje, t.y. atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo, yra pastatę statinį ant jiems nepriklausančios žemės sklypo dalies, tuo pažeisdami net tik ieškovės teises ir teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą. Nurodė, kad šiuo atveju reiktų vadovautis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi dėl senaties termino pradžios.

4Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškiniu yra siekiama įpareigoti atlaisvinti įvažiavimą, kuris yra įteisintas. Tam, kad ieškovė galėtų įvažiuoti į savo sklypą, buvo pakoreguotas SB „( - )“ generalinis planas, bendrijos valdyba nusprendė neperbraižyti generalinio plano, o daryti generalinio plano korektūras jo ištraukose. Atsakovė neatlieka savo sklypo tiksliųjų matavimų, nė vienas atsakovės parengtas planas nėra užregistruotas kadastro registre, kadangi jie buvo parengti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nesuderinus. Nėra aišku, kur baigiasi atsakovės žemės sklypo ribos, kur baigiasi nuoma ir prasideda valstybinė žemė. Vadovaujantis 1994-04-07 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 631V, SB „( - )“ buvo suteikta teisė išnuomoti valstybinę žemę. 1998 metais minėtas potvarkis buvo panaikintas. Ieškovės sudarytos nuomos sutarties momentu galiojo minėtas potvarkis, o atsakovės nuomos sutarties sudarymo momentu minėtas aktas jau negaliojo, t.y. sutartis buvo sudaryta nelikus juridiniam pagrindui ir neturint žemės savininko VAVA sutikimo. Atsakovės sudaryta sutartis yra niekinė. Naujo pakartotinio pažeidimo faktą pripažino ne tik atsakovė, bet ir pačios atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

5Atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad atsakovė I. T. dar 2002 metų birželio mėnesį atlaisvino minėtą įvažiavimą tokiu būdu, koks buvo nurodytas 2002-02-14 įsiteisėjusiame teismo sprendime, tokiu būdu pašalino teismo nustatytą ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, patvirtinančio naujo pažeidimo padarymo momentą po teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė savavališkai vykdydama teismo sprendimą nuvertė atsakovės tvorą. Tvora buvo nugriauta dar iki vykdomojo rašto išdavimo ir antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą išdavimo. Atsakovė nuverstą tvorą dar tais pačiais metais, birželio pabaigoje, atstatė, t.y. iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė antstolio raginimą įvykdyti sprendimą gavo, kai ji jau buvo atstačius ieškovės nuverstą tvorą ir 2002-07-29 akto surašymo metu tvora buvo toje pačioje vietoje, kurioje yra iki šiol – tvoros vieta nuo 2002 metų birželio mėnesio nėra pakeista. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kada atsakovai po teismo sprendimo įvykdymo padarė naują jos teisių pažeidimą, neegzistuoja. Ieškinio dalyką sudaro ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos jie buvo įpareigoti atlikti įsiteisėjusiu 2002-02-14 teismo sprendimu, kuris jau yra įvykdytas. Pažymėjo, kad ieškovė iki 2012 metų neužsiminė apie jokį naują atsakovų padarytą pažeidimą. Iš esmės ieškovė mėgina, apeidama įstatymo nustatytą tvarką, nuginčyti antstolio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimo priverstinio įvykdymo teisėtumą, o kartu ir teismo sprendimo įvykdymo faktą, nors yra praleistas naikinamasis terminas antstolio veiksmams, susijusiems su ginčo sprendimo vykdymu, apskųsti. Ieškovė šioje byloje tiems patiems atsakovams, tuo pačiu pagrindu iš naujo reiškia tuos pačius ieškinio reikalavimus, o tai sudaro bylos nutraukimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties termino pradžia (ieškovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimą momentas) sietina su tvoros pastatymo momentu. Nurodė, kad atsakovai turi teisę naudotis 1329 kv.m. ploto žemės sklypu, faktiškai atsakovai naudojasi 1294 kv.m. dydžio žemės sklypu ir jokios valstybinės žemės, įskaitant ir įvažiavimą į ieškovės žemės sklypą, neužima. Įvažiavimo į ieškovės sklypą plotas sumažėjo dėl pačios ieškovės veiksmų – atliktų žemės sklypo Nr. 45 ribų, nustatytų SB „( - )“ generaliniame plane, korektūros. Ieškovės į bylą pateikti tiek privažiavimo, tiek įvažiavimo į jos sklypą projektai, yra parengti nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų jų rengimo metu galiojusių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nesuderinus su SB „( - )“ valdymo organais. Atsakovų tvora yra pastatyta jiems išnuomoto žemės sklypo dalyje ir neužima ieškovei keliui išnuomotos ir su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu suderintoje privažiavimo prie sklypo Nr. 45 schemoje pažymėto privažiavimo. Pažymėjo, kad atsakovų tvora netrukdo jokiam transportui įvažiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

7Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovai teismo sprendimą įvykdė 2002 metais po Joninių, atitraukdami tvorą 96 cm. į savo sklypą, transporto priemonės per esamą įvažiavimą į ieškovės sklypą gali laisvai įvažiuoti. 1999-03-02 Lietuvos Respublikos apsaugos ministro įsakymo Nr. 61 7 lentelė reglamentuoja, kad privažiavimas prie žemės sklypų mėgėjiškuose soduose yra priskiriamas D kategorijai, kelio plotis nuo 2,75 m. iki 3,5 m. Vien vartų įvažiavimo plotis 2,90 m., o pats privažiavimas iki vartų yra dar platesnis. Realių kliūčių ar trukdymų įvažiuoti ar privažiuoti į ieškovės sklypą nėra. Ieškovė aplinkybę, kad atsakovė užėmė dalį įvažiavimo grindžia 2011-10-24 faktinės padėties schema, tačiau ji buvo parengta ieškovės užsakymu, nėra suderinta su Nacionaline žemės tarnyba, rengiant šį dokumentą bendrijos įgaliotas asmuo nedalyvavo. Schemoje nurodyti įvažiavimo parametrai neatitinka parametrų įvažiavimo, kuris suformuotas 1998 metais ir pagal kurį reiškiamas ieškinio reikalavimas. Atsakovės tvora neišeina už generaliniame plane priskirto ploto ribos, tą patvirtina ir antstolio A. N. 2012-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2014-03-19 IĮ „Tikslūs matavimai“ situacijos schema patvirtina, kad atsakovės tvora neužima valstybinės žemės savavališkai. 2002-07-29 teismo sprendimą vykdęs antstolis kartu su ieškove surašė aktą, kuriuo patvirtino, kad teismo sprendimas įvykdytas, t.y. tvora buvusi prieš įvažiavimą į ieškovės sklypą yra nukelta. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas praleistas, kadangi tvora buvo pastatyta 2002 m. birželio mėnesį, o ieškinys paduotas 2012 m. liepos mėnesį. Ieškovė senaties termino atnaujinti neprašo.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SB „( - )“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

9Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra SB „( - )“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai. IĮ „Tikslūs matavimai“ atsakovų užsakymu, dalyvaujant SB „( - )“ valdybos pirmininkui M. G., 2014-03-19 atliko kadastrinius matavimus ir parengė SB „( - )“ situacijos schemą M1:500, kurioje yra užfiksuota, jog atsakovų tvora nepatenka į SB „( - )“ generalinio plano ištraukoje suprojektuoto ir su landšafto grupės vyr. architektu 1998-06-25 suderinto privažiavimo ribas, kad ši tvora stovi atsakovei išnuomoto žemė sklypo ribose. SB „( - )“ valdyba patvirtina, kad atsakovų tvora pastatyta generaliniame sodo plane sklypui Nr. 36 paskirtoje ir išnuomotoje žemėje. Pažymėjo, kad antstolio M. D. 2011-10-24 Faktinių aplinkybių konstatavime ir Faktinės padėties plano rengime SB „( - )“ įgalioti atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti ir nedalyvavo. Su SB „( - )“ nebuvo derintas ir byloje esantis AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 1997-10-15 žemės sklypo Nr. 45 planas. Šis planas neatitinka sodo generalinio plano sprendinių. Dėl ieškovės žemės sklypo ribų po 2003 metais atliktų kadastrinių matavimų neatitikimo SB „( - )“ generalinio plano sprendiniams, buvo pakeisti ir ginčo kelio parametrai. Nurodė, kad 2012-06-08 Vilniaus miesto skyrius atliko žemės sklypo Nr. 45 patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog ieškovė sklypo pietinėje dalyje yra užėmusi valstybinę žemę (68 kv.m.) ją aptverdama tvora. Ieškovė buvo įpareigota iki 2012-08-01 patraukti tvorą, o vietoj to, ji inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą šios žemės pardavimui, kuris 2013-12-17 buvo patvirtintas. Vietoje bendrojo naudojimo kelio, projekte suprojektuotas įvažiavimas į sklypą Nr. 45, pakeičiant sodo generaliniame plane nustatytus kelio parametrus. Platinti įvažiavimą nukeliant atsakovų tvorą nėra teisinio pagrindo ir netikslinga, kadangi ieškovė turi galimybę šį įvažiavimą praplatinti nukeldama nuo jo savo tvorą arba kreiptis dėl leidimo iškirsti kelio ribose esančius krūmus bei medžius (tomas 2, b.l. 126-129).

10Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SB „( - )“ atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo tik leidimas privažiuoti prie sklypo, o ne leidimas daryti įvažiavimą, kadangi tai miško teritorija. Šiuo metu keliu, tokiu koks jis yra, galima normaliai pravažiuoti. Negalima įvažiuoti toje dalyje, kur yra ieškovės vartai. Ieškovė vartus gali praplatinti.

11Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad 1994-06-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3924 ieškovė privatizavo sodų bendrijoje „( - )“ esantį žemės sklypą, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ) bei adresas ( - ), Vilnius (Civilinės bylos Nr. 2-496-36/2002, 1 tomas, b.l. 5). 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams ieškovei išnuomotas 0,0101 ha valstybinės žemės sklypas (Nr. 45) (tomas 1, b.l. 15), besiribojantis su ieškovės privatizuotu sodo sklypu. Šiame išnuomotame žemės sklype ieškovei buvo suprojektuotas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą bei suderintą planą. Atsakovai 1997-04-11 žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 0,1198 ha žemės sklypą ir sodo namą, esančius sodų bendrijoje „( - )“, sklypo Nr. 36, suteiktas adresas ( - ), Vilnius (Civilinės bylos Nr. 2-496-36/2002, 1 tomas, b.l. 55-58). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-02-14 sprendimu patenkino ieškovės A. J. E. ieškinį atsakovei I. T. iš dalies ir įpareigojo atsakovę nukelti vorą priešais įvažiavimą į ieškovės sklypą taip, kaip yra nustatytas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą ir suderintą su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimą į ieškovės sklypą (tomas 1, b.l. 9-10). Ieškovės teigimu, atsakovai faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo – yra užėmę (užtvėrę tvora) dalį gretas esančios valstybinės žemės bei iš dalies yra užėmę (užtvėrę) ieškovei 1998 m. suprojektuotą įvažiavimą, ko pasekoje ieškovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu – privatizuotu žemės sklypu ir sodo namu su priklausiniais. Atsakovu teigimu, jų tvora yra pastatyta jiems išnuomoto žemės sklypo dalyje ir neužima ieškovei keliui išnuomotos ir su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu suderintoje privažiavimo prie sklypo Nr. 45 schemoje pažymėto privažiavimo. 2014-03-28 įvyko išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėta faktinė situacija, t.y. sodų bendrijoje „( - )“, esančių sklypų Nr. 36 ir 45 ribų apžiūra (tomas 2, b.l. 124-125).

14Teismas sprendė, kad byloje, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu, reiškiamas negatorinis ieškinys. Negatorinį ieškinį turi teisę reikšti valstybinės žemės nuomininkas, kas šiuo atveju yra ieškovė, kuri 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 0,0101 ha kelio, naudojamo įvažiavimui į jai priklausantį žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009) (1 t. b.l.15). Tai, kad ieškovė turi teisę naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal 1998-06-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą ir suderintą su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimą, pažymėtą generaliniame plane, yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-496-36-2002.

15Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo, tačiau tai, kad atsakovė turi teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu, nei ji įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarime administracinėje byloje Nr. A 2.2.-335-295/2012. 2012-01-18 nutarimu minėtoje administracinėje byloje buvo konstatuota, kad atsakovė nėra savavališkai užėmusi valstybinės žemės, dėl ko buvo atsisakyta patraukti I. T. administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendė, kad aplinkybių, jog po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. A 2.2.-335-295/2012, atsakovai būtų savavališkai užėmę valstybinę žemę ieškovė nenurodė. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovų tvora nepatenka į ieškovei valstybės išnuomotos įvažiavimui į jos žemės sklypą Nr. 45 žemės dalį, o tvoros išlenkimas nukreiptas į atsakovams priklausantį žemės sklypą Nr.36 buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-01-14 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t. b.l.11-14).

16Ieškovė kaip teisių pažeidimo faktą nurodo tai, kad transporto priemonės negali įvažiuoti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu, šiems argumentams pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikta, o teismo posėdžio metu apklausto liudytojo ieškovės sūnaus A. E. paaiškinimai dėl trukdžių naudotis įvažiavimu vertintini kritiškai, kadangi 2014-03-28 vykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovėjo du lengvieji automobiliai. Be to, 2012-01-18 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog „per neužtvertą plotą link gretimai esančio sklypo veda vėžės link tvoroje padarytų vartelių. Už užrakintų vartelių matosi toliau nueinančios žymės. Vėžėse matoma padangų protektorių žymės. Patekimas į sklypą nėra apribotas (nėra tvoros, vartų, ar kitokio statinio ribojančio galimybę į jį patekti važiuojant keliuku pro sklypą Karačiūnų Sodų 11-oji g. 8, Vilnius, link miško ir pasukus į kairę“ (1 tomas, bylos lapas 59-61). Taigi, nepateikta objektyvių duomenų apie galimybės naudotis įvažiavimu į žemės sklypą apribojimą.

17Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą 2011-10-24 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir faktinės padėties schemą siauriausia įvažiavimo kelio dalis yra prie ieškovei priklausančio žemės sklypo (2,91 m), tačiau ji nėra siauresnė nei LR Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.62 Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių, ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatytas minimalus plotis, be to, ta įvažiavimo dalis yra suformuota pačios ieškovės iniciatyva (vartais) ir ginčo dėl to byloje nėra.

18Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-551/2013 buvo nurodyta, kad ieškovei pakaktų įrodyti faktą, jog įvažiavimas užstatytas atsakovams priklausančia tvora, kuri pasunkina ieškovės patekimą į sodo sklypą, kas ir sudaro teisių pažeidimą, kurį ji siekia pašalinti (2 tomas bylos lapas 46). Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo fakto, o atsakovai priešingai - įrodė, kad jų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

19Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl CK 4.99 str. taikymo bei apibrėždamas įrodinėjimo ribas, plečiamai ir nelogiškai aiškinio kasacinio teismo 2010-07-02 nutartį c.b. Nr. 3K-7-230/2010, teigdamas, kad savininkui įrodžius savo teisių pažeidimą, atsakovas turi įrodyti savo veiksmų teisėtumą. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog 1998-06-25 suprojektuotas įvažiavimas į apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš dalies yra užimtas atsakovams priklausančia tvora, o būtent: 2003-11-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; Vilniaus m. 5 PK vyr. tyrėjos daryti tyrimo vietos foto vaizdai; 2011 m. spalio mėn. darytos fotonuotraukos; 2011-10-24 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei faktinė schema; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-05 raštas Nr. 49SDŽ-625; 2011-10-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-164; UAB „Geolimbas“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir schema; išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matininkų nužymėti ir teismui faktiškai pademonstruoti taškai, kur konkrečiai turi būti įvažiavimas ir kokia dalimi jis užimtas atsakovų tvoros. Teismas nei vieno iš šių rašytinių bei kitų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

21Rengiant Žemės sklypų pripirkimo schemą tiksliaisiais matavimais išmatavus apeliantei 1994-10-08 sutartimi išnuomotą sklypą, vietoje 101 kv.m. užfiksuoti tik 94 kv.m., įskaitant įvažiavimo plotą. Teismas nustatė, kad atsakovai naudojasi ne tik nuosavybės teise priklausančiu 0,1198 ha žemės sklypu, bet ir pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išsinuomotu 1999-09-14 0,1313 ha sklypu. Tačiau atsakovai, nepaisant jų nuomos sutartyje įrašyto išsinuomoto sklypo ploto, negali naudotis didesniu plotu negu jis objektyviai egzistuoja. Juo labiau, jog apeliantės nuomos sutartis buvo sudaryta iki atsakovams įsigyjant nuosavybės teisėmis jiems priklausantį žemės sklypą, o įvažiavimas suprojektuotas anksčiau negu atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi, atsakovų veiksmai užimant didesnę teritoriją negu jiems objektyviai galėjo būti išnuomota 1999 m. yra neteisėti.

22Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovui turi teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo, nes tokia teisė jiems suteikiama įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A 2.2-335-295/2012. byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo klausimas, o ne įvažiavimo užėmimo klausimas. Taip pat nurodė, kad NŽT atstovai nepripažįsta nei apeliantės, nei atsakovų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Apeliantė teigia, kad atsakovų 1999-09-14 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė.

23Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų užsakymu parengtais matininkų planais. IĮ „Tikslūs matavimai“ rengtoje schemoje raudona punktyrine linija pažymėta atsakovų žemės sklypo Nr. 36 riba pagal sb „( - )“ generalinį planą, kas prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms, jog apeliantės žemės sklypo įregistruotos ribos atitinka privatizavimo planus bei sb „( - )“ generalinį planą. Vadinasi, nustatinėjant bei braižant atsakovų sklypo ribas, jos turi sutapti su jau įregistruotomis apeliantės žemės sklypo ribomis. IĮ „Tikslūs matavimai“ rengtoje schemoje nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais kadastro duomenų nustatymo taisykles, nubrėžta linija, įsiterpianti į apeliantės privatizuoto sklypo vidų, todėl nepagrįstai nuo ten skaičiuojami atstumai iki sodo bendrijos tvoros bei atitinkamai braižoma įvažiavimo bei atsakovų tvoros faktinė padėtis. Atsakovų užsakymu rengtuose matininkų planuose atskaitos taškais imami atstumai nuo teisiškai neregistruotos atsakovų žemės sklypo ribos ties Karačiūnų sodų 11-ąją gatve ir brėžiama linija link apeliantės nuosavybės teisėmis įsigyto, tiksliaisiais matavimais išmatuoto bei teisiškai registruoto žemės sklypo ribų. Apeliantė teigia, kad jos pateikta 2011-10-24 schema yra patvirtinta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, šioje schemoje atskaitos taškais yra imami NR registre registruotos apeliantės žemės sklypo ribos ir brėžiama linija link ( - ) gatvės.

24Teismo teiginiai, jog apeliantė pati susiaurino savo įvažiavimo plotį ir, kad įvažiavimo plotis atitinka STR minimalius reikalavimus, neatitinka nei faktinės situacijos, nei ginčo objekto. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, jog matomos automobilių provėžos link apeliantės sklypo leidžia daryti išvadą, kad į apeliantės sklypą patekti galima, kadangi šios aplinkybės nereiškia, jog įvažiavimas ar jo dalis nėra užimta atsakovų tvora. Apeliantė pabrėžė, kad ji neginčija aplinkybės, jog pro vartus į jos sklypą įvažiuoti įmanoma, tą padaryti įmanoma atsakovams nukėlus pirmąjį betoninį tvoros stulpą ties apeliantės vartais, tačiau teigia, kad įvažiavimo galimybes riboja kiti 3 betoniniai stulpai ir prie ( - ) gatvės esantis mūrinis stulpas, prie kurių pritvirtinta vielinė tvora, kadangi jie yra pastatyti ant apeliantei suprojektuoto įvažiavimo tokiu būdu jį susiaurinant daugiau nei pusę metro, dėl ko didesnių gabaritų mašinoms sudėtinga ar neįmanoma iš ( - ) gatvės įsukti į įvažiavimą ir taip patekti į apeliantės sklypą, iš ko kyla apeliantės teisių pažeidimas. Apeliantė teigia, kad jai buvo suprojektuotas 4,2 m pločio įvažiavimas ir būtent tokios pločio keliu ji turi teisę naudotis.

25Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai iki šiol nėra tiksliaisiais matavimais išmatavę jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo bei nuomojamo žemės sklypo. Dėl to negalima konstatuoti, kiek tiksliai, atsižvelgiant į maksimalias paklaidas, yra užimta valstybinės žemės.

26Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo prokuratūros 2005-01-14 nutarimu nustatytomis aplinkybėmis, kadangi tokiu nutarimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais. Nutarime nurodytos aplinkybės yra nuginčytos kitais byloje esančiais irodymais. Apeliantė paaiškino, kad rašytiniuose įrodymuose, tame tarpe ir minėtame nutarime, minimas tvoros išlinkimas yra susidaręs dėl to, kad atsakovai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimą, atstatė pirmąjį (skaičiuojant nuo apeliantės sklypo pusės) jų tvoros stulpą prie apeliantės vartų stulpo. Šiuo metu pirmasis (skaičiuojant nuo apeliantės sklypo pusės) atsakovų tvoros stulpas stovi ten kur ir privalo stovėti, nuo jo brėžiant liniją statmenai ( - ) gatvei, pasimato, jog aukščiau minėti 3 betoniniai stulpai bei vienas mūrinis stulpas, su prie jų pritvirtinta vieline tvora, yra puslankiu išlinkę į įvažiavimo pusę dėl ko įvažiavimas yra iš dalies užtvertas. Toks išlinkimo kampas matosi ir ant šalių matininkų parengtų planų.

27Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012—01-18 nutarimas neturi res judicata galių, o jame konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi nesutampa bylos šalys. Be to minėtame nutarime konstatuotos klaidingos faktinės aplinkybės.

28Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nepateikė ataskaitos, iš kurios būtų matyti kokie konkrečiai procesiniai veiksmai buvo atlikti, kiek laiko sugaišta ir kiek už tai sumokėta. Taip pat, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolio darbo valanda konstatuojant faktines aplinkybes įkainota 60 Lt, tuo tarpu teismas priteisė 714 Lt, t.y. už beveik 12 val. darbą. Apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos SB „( - )“ neturėjo būti priteistos, kadangi jį atstovavo atstovų atstovė, atsiliepime nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių nei atsakovų atsiliepime į ieškinį.

29Atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

30Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai apibrėžė įrodinėjimo ribas nagrinėjimu atveju. Įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudaro aplinkybės, ar įvažiavimas į apeliantei priklausantį sklypą yra užstatytas atsakovams priklausančia tvora. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pakanka nustatyti teisių pažeidimo faktą tam, kad būtų galima atsakovams taikyti atsakomybę. Atsakovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-01-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra galiojantis, todėl teismas pagrįstai juo rėmėsi. Apeliantė klaidingai nurodė, kad teismas minėtame nutarime nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinę galią turinčius faktus. Minėtas nutarimas taip pat paneigia ankstesnį 2003-11-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Kiti byloje esantys įrodymai paneigia 2011-10-24 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei UAB „Topometra“ faktinėje padėties schemoje užfiksuotas aplinkybes, jog atsakovai yra užėmę įvažiavimą. Projektuojant įvažiavimą, įvažiavimo ilgis buvo 13 m ilgio, tačiau 2003 metais viešajame registre įregistravus apellantes žemės sklypo ribas po atliktos korektūros, šiam sklypui buvo priskirta ir dalis 1998 m. birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo (įvažiavimo ilgis sutrumpėjo nuo 13 I m iki 11,83 m). Apellantes teismui pateikta antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pavirtinta UAB „Topometra“ 2011 m. spalio 24 d. faktinės padėties schema parengta atskaitos tašku laikant , 2003 metais įregistruotas apellantes sklypo ribas, tokiu būdu siekiant, kad dėl apellantes atliktos jos sklypo j ribų korektūros sumažėjęs įvažiavimo plotas būtų kompensuotas atsakovams išnuomoto sklypo sąskaita. Tačiau toks įvažiavimas neatitinka 1998 m. birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo parametrų, taip pat SB „( - )“ generalinio plano sprendinių, pagal kuriuos šis įvažiavimas yra už sklypo Nr. 36 ribų. IĮ „Tikslūs matavimai“ 2014 m. kovo 14 d. schemoje nustatant ginčo įvažiavimo parametrus, atskaitos tašku paimtas stabilus objektas - SB „( - )“ teritorijos pietinė aplinkinė riba, ant kurios pastatyta bendrijos tvora. Ta pati tvora stovėjo ir 1998 m., kai buvo rengiamas įvažiavimo projektas, todėl tikėtina, kad būtent nuo šios tvoros buvo matuojami 1998 m. birželio 25 d. įvažiavimo parametrai. Rengiant šią schemą vadovautasi SB „( - )“ generaliniu planu, 1998 m. birželio 25 d. įvažiavimo projektu, I. T. ir A. J. E. išnuomotų žemės sklypų planais, atsižvelgta į apeliantės 2003 metais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvažiavimo (ne) užėmimo, pagrįstai atsižvelgė į IĮ „Tikslūs matavimai“ 2014 m. kovo 14 d. schemoje esančius duomenis. įvažiavimo tikslios ribos nėra nustatytos ir nėra įregistruotos. UAB „Topometra“ 2011 m. spalio 24 d. faktinė padėties schemos įrodomoji reikšmė ta, kad tai apeliantės užsakymu ginčo nagrinėjimui parengtas planas. Šioje schemoje esančių duomenų teisingumą paneigia kiti į bylą pateikti įrodymai ir aplinkybė, kad schemos sprendiniai keičia SB „( - )“ generalinio plano sprendinius dalyje dėl atsakovų sklypo ribų, taip pat keičia 1998 m birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo ribas atsakovų valdomos žemės sąskaita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudarant atstolio 2011 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir schemą, SB „( - )“ valdybos pirmininku buvo M. G. (žr. juridinių asmenų registro 2011-10-20 išrašą), o minėtuose veiksmuose bendriją atstovavo neįgaliotas asmuo.

31Trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

32Nurodė, kad įvažiavimas buvo suprojektuotas apeliantės iniciatyva, tačiau sodų bendrija šio įvažiavimo projektavime nedalyvavo, su ja projektas nebuvo suderintas. Su sodų bendrija taip pat nebuvo derintas AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 1997-10-15 parengtas apeliantės sklypo planas – sodo sklypo Nr. 45 ribų korektūra, nors šiame plane yra Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vyr. specialistės 1997-11-27 nurodymas projektą suderinti su sodininkų bendrijos valdybos primininku. Apeliantės sklypo planas po kadastrinių matavimų, tačiau nesuderintas su sodininkų bendrijos valdybos primininku, 2003 m. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Į apeliantės sklypo ribas buvo įjungta 1-2 m. pločio žemės juosta, taip sutrumpinant ginčo įvažiavimą ir sumažinant jo plotą. Apeliantė neteisingai nurodo, kad 2011-10-24 sudarant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei faktinę padėties schemą dalyvavo sodų bendrijos pirmininkė. Rengiant minėtą schemą nebuvo vadovaujamasi nei SB „( - )“ generaliniu planu, nei šalių sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, nei 1998-06-25 įvažiavimo projekte numatytais ginčo įvažiavimo parametrais, taip pat nedalyvavo SB „( - )“ valdybos atstovui. Išvažiuojamojo posėdžio metu natūroje žymint įvažiavimo ribų taškus, buvo vadovaujamasi apeliantės užsakymu UAB „Topometra“ matininkų parengta faktinės padėties schema, tačiau pagal šią schemą įvažiavimo parametrai buvo nustatomi atskaitos tašku imant taškus atsakovams išnuomotame valstybinės žemės sklype. Tuo tarpu atsakovų užsakymu IĮ „Tikslūs matavimai“ tikslieji matavimai atlikti dalyvaujant SB „( - )“ valdybos pirmininkui ir parengta SB „( - )“ situacijos schema paneigia UAB „Topometra“ parengta faktinės padėties schemos duomenis. Rengiant IĮ „Tikslūs matavimai“ schemą buvo vadovaujamasi SB „( - )“ generaliniu planu, jo pagrindu parengtu ir su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu 1998-06-25 suderintu privažiavimo planu, šalims išnuomotų žemės sklypų planais, atsižvelgta į apeliantės įregistruotas sklypo ribas. Dėl apeliantės pateikto UAB „Geolimbas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra paduotas skundas.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

35Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, tačiau, vadovaudamasis žemiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo pasisako dėl kai kurių byloje esančių įrodymų vertinimo.

36Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

37Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarime administracinėje byloje Nr. A 2.2. - 335-295/2012 bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-01-14 nutarime nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinę galią turinčius įrodymus. Kaip matyti, teismas nesuteikė šiuose įrodymuose esančioms aplinkybėms tokios galios, ir minėtus dokumentus vertino tik kaip vienus iš įrodymų, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikras bylos aplinkybes.

38Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovė turi teisę naudotis ir faktiškai naudojasi didesnio ploto žemės sklypu, nei ji įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, nekonstatavo faktinės aplinkybės, kokiu konkrečiai plotu atsakovė faktiškai ir realiai naudojasi. Teismas tik nustatė aplinkybę, jog atsakovė teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi turi, todėl kad atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartimi dar yra išsinuomojusi šalia esantį žemės sklypą, dėl ko bendras atsakovės valdomas sklypo plotas yra didesnis nei jai priklauso nuosavybės teise.

39Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais, o konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

40Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Negatorinį ieškinį reikšti turi teisę reikšti ir valstybinės žemės nuomininkas, kas šiuo atveju yra apeliantė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009).

41Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015)

42Taigi pirmiausia būtina nustatyti ar apeliantė yra ginčo žemės sklypo savininkė (nuomininkė), ar atsakovų tvora stovi būtent apeliantės valdomame žemės sklype.

43Nors pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė turi teisę naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal 1998-06-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą ir suderintą su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimą ir aplinkybė, kad ieškovė turi teises į daiktą, yra įrodyta, tačiau šie duomenys dėl toliau išdėstomų motyvų nėra teisiškai reikšmingi nustatant, ar apeliantė yra būtent ginčo sklypo dalies savininkė (nuomininkė).

44Byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi, todėl turi būti nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti.

45Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančios fotonuotraukos jokios bylai reikšmingos informacijos nesuteikia, t.y. iš fotonuotraukų negalima nustatyti, kurios šalies valdomame žemės sklype stovi tvora. Šalių pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai konstatuoja skirtingus faktus, kas patvirtina, kad nei vienu iš šių protokolų vadovautis negalima. Antstolis nėra kompetentingas asmuo spręsti apie sklypų ribas iš byloje esančių planų, nustatyti, kur iš tikrųjų, kurios šalies sklypo riba, todėl konstatuotos aplinkybės, jog tvora stovi apeliantės valdomame žemės sklype ar atsakovės, neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą teisme. Šalys taip pat pateikė skirtingų įmonių darytas faktines schemas, kurios skirtingai žymi šalių valdomų žemės sklypų ribas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei principais, sprendžia, jog nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateiktomis schemomis ir planais, kadangi jie parengti atsakovės užsakymu jos pasirinktos matininkų įmonių bei vėlgi yra visiškai priešingi atsakovės pateiktiems planams. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pateiktas planas rengtas nedalyvaujant SB „( - )“ atstovui, kuris teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu kategoriškai nesutiko su apeliantės pozicija, teigė, kad tvora stovi atsakovų valdomame sklype ir faktinės tvoros ribos atitinka SB „( - )“ generaliniame plane nurodytas ribas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad SB „( - )“ atstovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, yra šališkas kurios nors šalies atžvilgiu, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo paaiškinimais vertinant byloje esančius įrodymus. Kad apeliantės pateikiami planai negali būti vertinami, kaip patikimi ir neabejotinai apeliantės argumentus pagrindžiantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia įvertindamas ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog apeliantės sklypas Nr. 45 neatitinka SB „( - )“ generaliniame plane nurodytų ribų, kurios patvirtina teismo abejones dėl byloje apeliantės pateiktų planų pagrįstumo.

46Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas laiko nereikšmingais byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių valdomų žemės sklypų plotų nustatymu, kadangi, kaip minėta, neturi reikšmės, kiek skiriasi šalių pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse nurodytas ir faktiškai valdomas plotas, bylos esmė – nustatyti, kurios šalies valdomame žemės sklype stovi atsakovų tvora. Šią aplinkybę galima nustatyti tik tuo atveju, kai iš byloje esančių įrodymų galima aiškiai matyti atskaitos taškus bei koordinates, kurie yra akivaizdūs ir neginčijami ir pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kur yra šalių valdomų žemės sklypų ribos. Nei vienas byloje esantis žemės sklypų planas, nėra tinkamai patvirtintas, įsiteisėjęs ir neužginčytas, kuriuo teismas galėtų vadovautis nustatant teisinę reikšmę turinčius faktus.

47Teisėjų kolegija, vertindama priešingus įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Byloje reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo pareikštas nebuvo.

48Kita vertus, nagrinėjamai bylai taip pat svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011, konstatavimas, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių; tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Tačiau dėl žemės sklypo ribų nustatymo turi būti pareikštas reikalavimas. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Nagrinėjamu atveju nurodyta kasacinio teismo praktika reikšminga tuo, kad tik konstatavus faktą, jog bent vienai iš šalių priklausančių žemės sklypo riba yra aiški, galėjo būti svarstomas klausimas dėl tvoros padėties teisėtumo. Nagrinėjant šį ginčą teismas nenustatinėja apeliantės sklypo ribų, toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir tai reikštų ieškinio ribų peržengimą, toks ginčas gali būti nagrinėjamas tarp apeliantės ir valstybės. Kaip nustatyta, nėra konkretaus dokumento, kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog kurios nors šalies sklypo ribos koordinatės ir padėtis SB „( - )“ generaliniame plane yra neginčijamai aiški, todėl teismas spręsdamas, ar tvora stovi būtent apeliantės valdomame sklype, vadovaujasi „tikėtinumo principu“, tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Atsižvelgiant į teismo išdėstytus argumentus bei motyvus, laikytina, kad byloje nėra pakankamai tikėtinų įrodymų kurie pagrįstų, jog tvora stovi būtent apeliantės valdomame sklype, t.y. apeliantė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – buvimo sklypo dalies savininku (nuomininku), dėl ko būtų pagrindas teigti, kad apskritai egzistuoja apeliantės teisės pažeidimas.

49Nenustačius, kad ginčo žemės savininkė (nuomininkė) yra apeliantė, ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Nors pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra ginčo sklypo dalies teisėta valdytoja ir ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad buvo neįrodytas apeliantės teisės pažeidimas, tačiau sprendimo rezultato ši aplinkybė nekeičia, dėl ko nėra pagrindo naikinti teisėtą sprendimą.

50Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje ginčas kyla ne dėl naudojimosi įvažiavimu negalimumo ar apsunkinimo, tačiau dėl apeliantės teisės – valdyti ir naudotis išsinuomotu žemės sklypu visa apimtimi, pažeidimo. Apeliantė nurodo, kad jos teisės pažeidimas pasireiškia tuo, jog atsakovų tvora yra pastatyta ant jos išsinuomoto sklypo. Taigi byloje sprendžiamas tik fakto klausimas, ar atsakovų tvora iš tikrųjų yra pastatyta ant apeliantės 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams išsinuomoto 0,0101 ha valstybinės žemės sklypo (Nr. 45), todėl šalintinos iš sprendimo teismo nustatytos aplinkybės bei motyvai, susiję su naudojimosi minėtu sklypu apsunkinimo fakto nustatymu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į skundą nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su naudojimosi minėtu sklypu apsunkinimu.

51Apeliantė savo skunde teigia, jog atsakovų 1999-09-14 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė, tačiau apeliantė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nekėlė reikalavimo minėtą sutartį pripažinti niekine, neteikė argumentų bei motyvų, dėl ko kita šalis neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 1999-09-14 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties negaliojimu, atmeta. Laikytina, kad tiek apeliantės, tiek atsakovės valstybinės žemės nuomos sutartys yra galiojančios.

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė savo reikalavimo, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismo nuomonei dėl apeliantės nurodomų faktinių aplinkybių egzistavimo susidaryti.

53Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

55Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys išsamiai savo pozicijas išdėstė procesiniuose dokumentuose, todėl sprendžia, kad nėra CPK 322 str. numatyto pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir toks šalių prašymas netenkintinas.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Apeliantė taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumą.

58Apeliancinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu, kadangi vien tik atstovavimo išlaidų ataskaitos nepateikimas nedaro bylinėjimosi išlaidų nepagrįstomis. Pažymėtina ir tai, kad kvitai dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirus veiksmus ir pan. buvo teikiami visos bylos nagrinėjimo metu. Dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pasisakytina, jog nors procesinius dokumentus surašė ta pati atstovė kaip ir atsakovams, tačiau jų turinys skyrėsi, atstovė taip pat skyrė tam laiko ir patyrė kitų sąnaudų, už kurias trečiasis asmuo sumokėjo ir turi teisę reikalauti pilnai atlyginti atsižvelgiant į tai, kad palaikė atsakovų poziciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog bylinėjimosi išlaidų dydis trečiajam asmeniui turėtų būti mažintinas yra atmestini.

59Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl užmokesčio antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą yra nepagrįsti. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, galiojusioje antstolio veiksmų atlikimo metu, nurodyta, kad antstoliui mokama 60 litų už vieną darbo valandą konstatuojant faktines aplinkybes kuomet faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu. Nagrinėjamu atveju tokio teismo pavedimo nebuvo.

60CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimus, nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (išspręstas ginčas), priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties yra priteisiamos iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidos.

61Apeliacinės instancijos metu atsakovai patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, trečiasis asmuo – 529,82 Lt.

62Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš apeliantės.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš A. J. E. I. T. ir J. T. 434,43 EUR (1500 Lt) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje.

66Priteisti iš A. J. E. sodų bendrijai „( - )“ 153,45 EUR (529,82 Lt) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus nukelti tvorą visa apimtimi nuo... 3. Nurodė, kad 1994-06-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.... 4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškiniu... 5. Atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 6. Nurodė, kad atsakovė I. T. dar 2002 metų birželio mėnesį atlaisvino... 7. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovai... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SB „( - )“... 9. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra SB „( - )“ teritorijoje esančių... 10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SB „( - )“... 11. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 13. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 14. Teismas sprendė, kad byloje, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsnio... 15. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai faktiškai naudojasi... 16. Ieškovė kaip teisių pažeidimo faktą nurodo tai, kad transporto priemonės... 17. Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą 2011-10-24 antstolio... 18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-06 nutartyje civilinėje byloje... 19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 20. Nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl CK 4.99 str. taikymo bei apibrėždamas... 21. Rengiant Žemės sklypų pripirkimo schemą tiksliaisiais matavimais išmatavus... 22. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovui turi teisę naudotis didesnio ploto... 23. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų užsakymu parengtais... 24. Teismo teiginiai, jog apeliantė pati susiaurino savo įvažiavimo plotį ir,... 25. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai iki šiol nėra tiksliaisiais... 26. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo... 27. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012—01-18 nutarimas... 28. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi... 29. Atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti.... 30. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas... 31. Trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą atmesti.... 32. Nurodė, kad įvažiavimas buvo suprojektuotas apeliantės iniciatyva, tačiau... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos... 36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 37. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad... 38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas,... 39. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatos... 40. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju... 41. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos... 42. Taigi pirmiausia būtina nustatyti ar apeliantė yra ginčo žemės sklypo... 43. Nors pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė turi teisę... 44. Byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi, todėl turi būti nustatyti, kuria... 45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančios... 46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas laiko nereikšmingais byloje... 47. Teisėjų kolegija, vertindama priešingus įrodymus, konstatuoja, kad šioje... 48. Kita vertus, nagrinėjamai bylai taip pat svarbus Lietuvos Aukščiausiojo... 49. Nenustačius, kad ginčo žemės savininkė (nuomininkė) yra apeliantė,... 50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog... 51. Apeliantė savo skunde teigia, jog atsakovų 1999-09-14 sudaryta valstybinės... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo praktiką,... 53. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 55. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys išsamiai savo pozicijas... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Apeliantė taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumą.... 58. Apeliancinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais... 59. Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl užmokesčio antstoliui už... 60. CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 61. Apeliacinės instancijos metu atsakovai patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų... 62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra protingos... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 64. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 65. Priteisti iš A. J. E. I. T. ir J. T. 434,43 EUR (1500 Lt) išlaidas teisinei... 66. Priteisti iš A. J. E. sodų bendrijai „( - )“ 153,45 EUR (529,82 Lt)...