Byla 1A-166-557/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui, nuteistajai J. T. ir jos gynėjai J. U., nuteistosios L. A. gynėjui Romui Kersnauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. T. ir L. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. T. nuteista pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. (dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 54828,26 Eur) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 300 str. 3 d. (dėl UAB ,,K.“ netikrų dokumentų pagaminimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu, ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant J. T. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

4L. A. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 54828,26 Eur PVM panaikinimo) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. (dėl UAB „A.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant L. A. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

5Nuosprendžiu iš nuteistosios L. A. priteista 50828,26 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybei.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7J. T. nuteista už tai, kad pagaminusi netikrus UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei, veikdama bendrai su L. A., UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, o būtent:

8J. T., veikdama bendrai su UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdos mieste, direktore L. A., turėdama išankstinį tikslą bendrininkų grupės nario L. A. vadovaujamos UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule padėti panaikinti turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą (toliau – PVM) į Lietuvos Respublikos biudžetą, 2013 m. lapkričio mėn. Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį susitarė su bendrininkų grupės nare L. A., kad ji (J. T.) pagamins ir pateiks aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodys tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „A.“ tariamai perka įvairias prekes, o atsiskaitymas bus imituojamas pagaminant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

9L. A., veikdama pagal išankstinį susitarimą ir tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesiais, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį J. T. perdavė duomenis apie prekių pavadinimus, kiekius, sumas ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į aiškiai netikrus J. T. pagamintus dokumentus. J. T., gavusi šiuos duomenis, veikdama pagal išankstinį susitarimą ir toliau vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-30 savo namuose, esančiuose ( - ), Klaipėdos rajone, kompiuterine technika pagamino netikrus dokumentus:

10UAB „K.“ 2013-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr. 00001, 2013-12-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00002, 2013-12-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00003, 2014-01-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.0004, 2014-01-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00005, 2014-02-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00007, 2014-02-11 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00008, 2014-02-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00009, 2014-02-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00010, 2014-02-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00011, 2014-03-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00012, 2014-03-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00013, 2014-03-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00014, 2014-03-27 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00015, 2014-03-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00016, 2014-04-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00018, 2014-04-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00019, 2014-04-15 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00020, 2014-04-22 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00021, 2014-04-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr.00022; UAB „K.“ pinigų priėmimo kvitus 2013-11-30 serija KLT Nr. 1, 2013-12-10 serija KLT Nr. 2, 2013-12-19 serija KLT Nr. 3, 2014-01-10 serija KLT Nr. 4, 2014-01-08 serija KLT Nr. 3, 2014-01-20 serija KLT Nr. 5, 2014-01-02 serija KLT Nr. 2, 2014-02-11 serija KLT Nr. 7, 2014-02-04 serija KLT Nr. 6, 2014-02-18 serija KLT Nr. 8, 2014-02-25 serija KLT Nr. 9, 2014-02-28 serija KLT Nr. 10, 2014-03-07 serija KLT Nr. 11, 2014-03-13 serija KLT Nr. 12, 2014-03-20 serija KLT Nr. 13, 2014-03-27 serija KLT Nr. 14, 2014-03-31 serija KLT Nr. 15, 2014-04-02 serija KLT Nr. 17, 2014-04-08 serija KLT Nr. 18, 2014-04-15 serija KLT Nr. 19, 2014-04-22 serija KLT Nr. 20, 2014-04-29 serija KLT Nr. 21 bei juos pasirašė UAB „K.“ direktoriaus V. Š. (V. Š.) vardu, juose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ tariamai pardavė, o UAB „A.“ iš viso nupirko statybinių medžiagų ir metalo gaminių už 315915,22 Eur (1090792,07 Lt), iš jų 54828,26 Eur (189311,02 Lt) PVM, 2013 m. lapkričio – 2014 m. balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį perdavė šiuos suklastotus dokumentus L. A..

11Be to, L. A., žinodama, kad UAB „K.“ dokumentai yra netikri ir faktiškai su šia bendrove UAB „A.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių nevykdė, 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesiais šiuos netikrus dokumentus perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“ įgaliotam asmeniui įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „V.“ įgaliotas asmuo, nežinodamas, kad pateiktose UAB „K.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „A.“ parduotos nebuvo ir šios UAB „K.“ PVM sąskaitos faktūros bei jas lydintys dokumentai yra netikri, įtraukė juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir UAB „A.“ PVM deklaracijose už 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesius pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 25 laukelyje deklaravo daugiau įsigytų prekių pirkimo PVM iš viso 54828,26 Eur (189311,02 Lt), pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau mokėtino į biudžetą PVM iš viso 51866,37 Eur (179084,19 Lt), deklaravo daugiau grąžintino iš biudžeto PVM iš viso 2961,89 Eur (10226,83 Lt), tai yra deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą iš viso 54828 EUR (189311 Lt) mokėtino į biudžetą PVM, sąžiningai klysdamas, neteisėtai padidino ir nesumokėjo 54828,26 Eur (189311,02 Lt) paslaugų pirkimo PVM, kuris buvo išskirtas neatitinkančiose tikrovės UAB „K.“ PVM sąskaitose faktūrose. Po to UAB „V.“ įgaliotas asmuo šias suklastotas UAB „A.“ 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas su L. A. žinia elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

12Taip kaltinamoji J. T., pagaminusi netikrus dokumentus, padėjo L. A. apgaule panaikinti UAB „A.“ didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 54828,26 Eur PVM, tuo padarant valstybei didelę – 54828,26 Eur (189311,02 Lt) žalą.

13L. A. nuteista už tai, kad, padedant J. T., apgaule UAB „A.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį, o būtent:

14L. A., būdama UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdos mieste, direktore, turėdama administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, padedant J. T., laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31 Klaipėdoje iš J. T. įgijo aiškiai netikrus UAB „K.” dokumentus, tai yra UAB „K.” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2013-11-30 Nr. KLT00001, 2013-12-10 Nr. KLT00002, 2013-12-19 Nr. KLT00003, 2014-01-10 Nr. KLT0004, 2014-01-20 Nr. KLT00005, 2014-02-04 Nr. KLT00007, 2014-02-11 Nr. KLT00008, 2014-02-18 Nr. KLT00009, 2014-02-25 Nr. KLT00010, 2014-02-28 Nr. KLT00011, 2014-03-07 Nr. KLT00012, 2014-03-13 Nr. KLT00013, 2014-03-20 Nr. KLT00014, 2014-03-27 Nr. KLT00015, 2014-03-31 Nr. KLT00016, 2014-04-02 Nr. KLT00018, 2014-04-08 Nr. KLT00019, 2014-04-15 Nr. KLT00020, 2014-04-22 Nr. KLT00021, 2014-04-29 Nr. KLT00022 bei pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko įvairias prekes, ir šiuos netikrus dokumentus perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“ įgaliotam asmeniui įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „V.“ įgaliotas asmuo, nežinodamas, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „A.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei jas lydintys dokumentai yra netikri, įtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą minėtas aiškiai netikras UAB „K.“ PVM sąskaitas faktūras ir UAB „A.“ PVM deklaracijose už 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesius, sąžiningai klysdamas, neteisėtai padidino 54828,26 Eur (189311,02 Lt) paslaugų pirkimo PVM, kuris buvo išskirtas neatitinkančiose tikrovės UAB „K.“ PVM sąskaitose faktūrose. Po to UAB „V.“ įgaliotas asmuo šias suklastotas UAB „A.“ 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas su jos (L. A.) žinia elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip kaltinamoji L. A. apgaule panaikino UAB „A.“ didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 54828,26 Eur PVM, tuo padarydama valstybei 54828,26 Eur (189311,02 Lt) žalą.

15Be to, L. A. nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent:

16L. A., būdama UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ), Klaipėda, direktore (pagal 2010-08-12 darbo sutartį Nr. 10-001), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-29 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kuriose nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, tai yra, UAB „A.“ 42 atvejais neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: 20 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, 22 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų Pinigų priėmimo kvitų, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – statybinių medžiagų ir metalo gaminių iš UAB „K.“ įsigijimo iš viso už 315915,22 Eur (1090792,07 Lt) ir apmokėjimo UAB „K.“ už įsigytas prekes iš viso 315915,22 Eur (1090792,07 Lt).

17Tęsdama savo nusikalstamą veiką, L. A. tyčia, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, UAB „A.“ apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-29 pateikė apskaitos registruose užregistruoti apskaitos dokumentus: 20 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, 22 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų Pinigų priėmimo kvitų ūkines operacijas (statybinių medžiagų ir metalo gaminių įsigijimą ir apmokėjimą už įsigytas prekes), pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – statybinių prekių ir metalo gaminių įsigijimo iš UAB „K.“ iš viso 315915,22 Eur (1090792,07 Lt) ir apmokėjimo UAB „K.“ už įsigytas prekes iš viso 315915,22 Eur (1090792,07 Lt).

18Taip kaltinamoji L. A. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė jos vadovaujamos UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19Apeliaciniu skundu nuteistoji J. T. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jai paskirtų bausmių bendrinimo, ir jai paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti švelnesnę galutinę bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu jai paskirta bausmė buvo neteisingai subendrinta bei yra per griežta, todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina, bendrinant jai paskirtas bausmes apėmimo būdu bei skiriant švelnesnę bausmę dėl skunde pateikiamų priežasčių. Pažymi, jog teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu darydamas išvadą, kad jos nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, pripažino, kad ji laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31, turėdama išankstinį tikslą L. A. vadovaujamos UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule padėti panaikinti turtinę prievolę, pagamino, o L. A. įgijo iš jos aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko statybines medžiagas ir metalo gaminius, ir šiuos netikrus dokumentus perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“ įgaliotam asmeniui įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas, kurios su L. A. žinia elektroniniu būdu buvo pateiktos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; tokiu būdu ji, pagamindama aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus, apgaule padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, o L. A. pateikdama šiuos netikrus dokumentus UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas, jos vadovaujamos UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

20Taip pat nurodo, jog teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, darydamas išvadą, jog jos nusikalstama veika pagal BK 300 str. 3 d. kvalifikuota teisingai, pripažino, kad ji, žinodama, kad UAB „K.“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, tai, kad faktiškai įmonė buvo įgyta ir naudojama A. B. apskaitos dokumentų klastojimui, turint tikslą įforminti faktiškai neįvykusius sandorius tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių, laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-30 išrašė aiškiai netikrus dokumentus – UAB „K.“ vardu PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius apie tariamus prekių pardavimus UAB „A.“ bei surašė kasos pajamų orderių kvitus apie tariamą pinigų gavimą iš UAB „A.“, po kuriais ji pati pasirašė ties UAB „K.“ direktoriaus V. Š. (U. S.) pavarde, tai yra kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ tariamai pardavė, o UAB „A.“ iš viso nusipirko statybinių medžiagų ir metalo gaminių už 315915,22 EUR (1090792,07 Lt), iš jų 54828,26 Eur (189311,02 Lt) PVM; minėtus suklastotus dokumentus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ji perdavė L. A., kuri šiuos netikrus dokumentus perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“ įgaliotam asmeniui įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti.

21Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neįvardijo nusikaltimų sutapties rūšies, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas konstatavo realią nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., sutaptį. Su tokia apylinkės teismo išvada ji nesutinka. Nors šiuos nusikaltimus ji padarė skirtingais veiksmais, tačiau pažymi, jog kai kuriais atvejais teismų praktika skirtingus kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012, Nr. 2K-194/2012). Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi per trumpą laiko tarpą, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Ji laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31, pagamindama aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus, apgaule padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą (BK 24 str. 6 d., BK 182 str. 2 d.). Tad tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-30, išrašė aiškiai netikrus dokumentus, tai yra kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys, perdavė L. A., kuri šiuos netikrus dokumentus perdavė įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti (300 str. 3 d.), nebuvo atskira nusikalstama veika. Tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – apgaule padėti panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą. Nusikalstamą veiką ji padarė norėdama padaryti sukčiavimą, tai jos sumanymo bendra tąsa, be šios nusikalstamos veikos padarymo ji negalėtų padaryti ir sukčiavimo. Mano, kad jos padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., laikytinos kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

22Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Šis nusikalstamų veikų sutapties traktavimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir taikymu.

23Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Mano, jog konstatuojant, kad šioje situacijoje yra ideali nusikaltimų sutaptis, kai asmuo vienu poelgiu padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose, yra nepateisinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje taikyti bausmių sudėjimo būdą (BK 63 str. 3 ir 4 d.), kai pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taikomas tik paskirtų bausmių apėmimas (LAT nutartis Nr. 2K-92/2005). Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl jai paskirtos bausmės turi būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Taigi už jos padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 54828,26 EUR paskirta bausmė turėtų apimti švelnesnę jai paskirtą bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 3 d. – dėl UAB „K.“ netikrų dokumentų pagaminimo 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė turėtų prilygti griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

24Taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir jai skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog dar 2015-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 300 str. 1 d. dėl UAB „D.“ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimo 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. dėl padėjimo pasisavinti 69270,78 EUR 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 1 d. dėl UAB „D.“ dokumento suklastojimo 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. dėl padėjimo pasisavinti 34900 EUR 2 metams ir 4 mėnesiams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 11300,68 EUR PVM 2 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 1 d. dėl UAB „S.“ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimo 1 metams ir 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. dėl padėjimo pasisavinti 83682,66 EUR 2 metams ir 7 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 16167,41 EUR PVM 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. dėl padėjimo panaikinti turtinę prievolę sumokėti 1175,50 EUR PVM 1 metams laisvės atėmimo. Visos šios išdėstytos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. pirmojo ketvirčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., t. y. tuo pačiu laikotarpiu kaip ir skundžiamame nuosprendyje. Be to, šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-116-718/2017, kurioje ji yra kaltinama padariusi analogiškas nusikalstamas veikas per tą patį laikotarpį, t. y. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl padėjimo apgaule UAB „S. S.“ naudai panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 68709 EUR pridėtinės vertės mokesčio už 2012 m. spalio–gruodžio mėn. laikotarpį ir pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl padėjimo apgaule UAB „F.“ naudai panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 31756,29 EUR pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. gegužės–spalio mėn. mokestinį laikotarpį. Apkaltinamasis nuosprendis minėtoje byloje bus skelbiamas 2017-05-11. Laiko nesuprantamu, kodėl dėl tapačių ir vienarūšių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į tris atskirus ir kodėl ji yra teisiama trijose atskirose baudžiamosiose bylose, kurios buvo atiduotos į teismą su kaltinamuoju aktu skirtingais metais. Tai eliminavo jos galimybę prašyti šias baudžiamąsias bylas sujungti ir nagrinėti kaip vieną baudžiamąją bylą. Tokiu būdu dėl atskirų teismo nuosprendžių, neatsižvelgiant į tai, jog ji yra padariusi tęstines veikas, ji bus teista ne vieną kartą, o net tris kartus, tai atitinkamai nulems ir jai skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydį, tokiu būdu pažeidžiant jos konstitucines teises į teisingą teismą, nors remiantis BK 63 str. 10 d. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visi jie yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K- 232/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

25Pabrėžia, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į ją charakterizuojančias aplinkybes bei jos atsakomybę švelninančias aplinkybes: ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padariusi nusikalstamas veikas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėjo išsiaiškinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, dėl šių veikų labai nuoširdžiai gailisi, be to, jos vaidmuo dėl nusikalstamų veikų buvo tik antraeilis. Taip pat baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys – medicininės pažymos, kad rimtų problemų su sveikata turi tiek ji (jai yra diagnozuota pasikartojanti vidutinio sunkumo depresija nuo 2012 m.), tiek jos sutuoktinis R. T., kuris dėl patirtos stuburo traumos yra neįgalus, jam yra nustatytas 35 procentų darbingumas iki pensinio amžiaus, kadangi yra labai apribotos jo judėjimo galimybės ir be kito asmens priežiūros jis pats vienas negali judėti. Be to, ji taip pat augina nepilnametį 9 metų amžiaus sūnų, kurio dėl jos sutuoktinio neįgalumo be jos nėra kam prižiūrėti. Dėl šių aplinkybių mano, jog teismas turėjo pagrindą taikyti BK 62 str. numatytą galimybę už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „...vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais“ (2008 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). BK 54 str. numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, t. y. privaloma atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

26Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo jai yra taip pat nepagrįsta, kadangi teismo nuosprendžiu jai buvo paskirta bausmė, neatitinkanti protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Paskirtoji bausmė pažeidžia bausmės skyrimo, lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, taip pat kaltinamojo teisę į teisingą teismą, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista. Bausmės paskyrimas susideda iš dviejų stadijų – bausmės dydžio nustatymo pagal įstatymo sankciją ir bausmės individualizavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, padarė esminių klaidų bausmės individualizavimo stadijoje, tokiu būdu pažeisdamas BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 61 str. 1 d., 2 d. Pažymi, jog BK 54 str. 2 d. išvardija aplinkybių, į kurias teismas, skirdamas individualią bausmę, privalo atsižvelgti, o minėto straipsnio 2 d. 5 p. įtvirtina nuostatą, jog skiriant bausmę būtina įvertinti kaltininko asmenybę, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. LAT ne kartą pažymėjo, kad kaltininko asmenybės individualizavimas, kaip ir kitos BK 54 str. išvardytos aplinkybės, turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Mano, jog teismas šiuo atveju į apeliantės asmenybę neatsižvelgė, nustatydamas bausmės dydį, visiškai ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 3 d., 62 str. nuostatomis, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Būtent dėl to įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

27Apeliaciniu skundu nuteistoji L. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir ją išteisinti bei atmesti byloje pareikštą civilini ieškinį. Nurodo, kad ji teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, nurodydama, jog UAB „K.“ dokumentuose nurodytas medžiagas (metalą ir jo gaminius) realiai pirko ir už juos sumokėjo kasos išlaidų dokumentuose nurodytas pinigų sumas. Ji taip pat nurodė, jog yra nepagrįstai kaltinama PVM nesumokėjimu į biudžetą, kadangi įmonei pirkėjai UAB „A.“ įsigijus medžiagas iš pardavėjo UAB „K.“, neatsiranda prievolė mokėti PVM. Ši prievolė pagal tuo metu galiojusį PVM įstatymą atsiranda pardavėjui, o ne pirkėjui. Todėl mano, jog ji nuteista nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustačius aplinkybę, kad UAB „K.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytos prekės buvo sunaudotos UAB „A.“ veikloje, tai patvirtina L. A. parodymus, jog metalo ir jo gaminių pirkimo–pardavimo sandoriai vyko realiai, todėl PVM ir kitus mokesčius turi sumokėti tie asmenys, kurie prekes pardavė ir iš L. A. gavo pinigus. Ji duodama parodymus parodė, jog J. T. nepažįsta ir su ja jokių sandorių ar reikalų tiesiogiai ar per kitus asmenis nėra turėjusi. Nuteistoji J. T. patvirtino L. A. parodymus, jog su L. A. jos nebuvo pažįstamos ir jokių sandorių neturėjo. J. T. nurodė, jog jai buvo žinoma apie tai, kad UAB „K.“ vykdė prekybą metalu ir jo gaminiais, nes šios įmonės vadovas A. B. paprašė jos surasti klientų, kurie norėtų pirkti metalą ir statybines medžiagas. Tik vėliau ji suprato, kad prekyba metalais galbūt nevyksta, nes A. B. jai nepristatydavo metalo įsigijimo dokumentų, kad sandoriai nevyko tarp UAB „A.“ ir UAB „K.“, ji patvirtinti negali.

28Pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, jog UAB „A.“, vadovaujama nuteistosios, jam kaip ūkininkui (užsakovui) atliko kaimo turizmo sodybos statybos darbus. Šiuose objektuose buvo naudojamas metalas ir jo gaminiai. UAB „A.“ pastatytus objektus patikrino ir juos priėmė Nacionalinė mokėjimo agentūra, kadangi jie buvo statomi iš ES paramos fondų lėšų. A. T. taip pat parodė, jog jis nepamena, ar J. T. (buhalterės) prašymu jis kažkokius dokumentus perduodavo L. A.. Liudytojas S. A. (UAB „A.“ vyriausiasis inžinierius) parodė, jog medžiagų užsakymais ir PVM sąskaitomis faktūromis dėl medžiagų įsigijimo dažniausiai rūpindavosi direktorė L. A., tačiau kartais būdavo pavesta medžiagų užsakymu rūpintis ir jam, jis dažniausiai priimdavo jau nupirktas ir atvežtas medžiagas, iš jų ir iš UAB „K.“ įsigytas medžiagas. Liudytoja S. N. (buvusi UAB „K.“ savininkė) nurodė, jog L. A. neatsimena, nes įmonę pardavė Baltarusijos piliečiui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. (kuris įsigijo įmonę UAB „K.“ ir dėl kurio tyrimas yra išskirtas) parodė, jog jis buvo atsakingas tik už įmonės įsigijimą ir paruošimą darbui. Jis nežino, ar UAB „K.“ turėjo sandorių su UAB „A.“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. (UAB „K.“ direktorius) parodė, jos tapti šios įmonės direktoriumi jo paprašė J. T.. Jis buvo tik formalus įmonės direktorius ir pasirašydavo J. T. paruoštuose dokumentuose, kuriuos po to ji pasiimdavo su savimi. Tačiau dokumentuose nurodytų prekių nematė, todėl nežino, ar dokumentuose nurodyti sandoriai faktiškai vyko. Su UAB „A.“, L. A. ar A. T. jokių sandorių neturėjo. Pagal parodymus atpažinti asmenį pagal nuotrauką R. D. kaip faktinį UAB „K.“ savininką nurodė A. B.. Liudytojas V. S. (kuris UAB „K.“ dokumentuose nurodytas kaip įmonės direktorius) parodė, jog jis Lietuvos Respublikoje nėra buvęs, jokios veiklos nėra vykdęs ir UAB „K.“ direktoriumi ar akcininku nėra buvęs bei dokumentų šios įmonės vardu nėra pasirašinėjęs.

29Pažymi, jog iš Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos išvados matyti, jog po UAB „K.“ vardu išrašytais dokumentais, ties U. S. pavarde už V. S. pasirašė J. T.. Atliktų kratų metu pas J. T. rasti suklastoti UAB „K.“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, o pas L. A., S. A. ir UAB „A.“ tyrimui reikšmingų dokumentų ar daiktų nebuvo rasta. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistas savo 2015-08-07 išvadoje dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos nurodo, jog UAB „A.“ 42 atvejais neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-29 panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – statybinių medžiagų ir metalo gaminių įsigijimo iš UAB „K.“, todėl mokestiniu laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą. Dėl to, kad nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to UAB „A.“ direktorė L. A. Klaipėdos AVMI pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM iš viso 54 828,26 Eur, ir padarė nuostolį valstybės biudžetui. Iš anksčiau išdėstytų įrodymų teismas padarė išvadą, jog J. T. nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ir L. A. nusikalstama veika pagal BK 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31 J. T., turėdama išankstinį tikslą L. A. vadovaujamos UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule padėti panaikinti turtinę prievolę pagamino, o L. A. įgijo iš J. T. aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko statybines medžiagas ir metalo gaminius, ir šiuos netikrus dokumentus įtraukė į UAB „A.“ apskaitą. Tokiu būdu J. T., pagamindama aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus, apgaule padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į biudžetą, o L. A. šiuos netikrus dokumentus įtraukdama į apskaitą, UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į biudžetą. Taip pat L. A., būdama UAB „A.“ direktore ir atsakinga už tinkamą savo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia įtraukdama į UAB „A.“ apskaitą aiškiai netikrus UAB „K.“ dokumentus apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Teismas nustatė, jog byloje pareikštas Klaipėdos AVMI ieškinys – 50828,26 Eur – yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir priteistinas, nes dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų valstybei buvo padaryta turtinė žala. L. A. PVM deklaracijose neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM, ir taip valstybės biudžetui padarė 50828,26 Eur nuostolį.

30Nurodo, jog atsižvelgiant į anksčiau paminėtus ir kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat priimtus procesinius veiksmus bei juos vertinant logiškai, sistemiškai ir nuosekliai teisiniame kontekste, akivaizdu, jog teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas. Pirmiausia pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galbūt L. A. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 2 d. (sukčiavimas) ir 183 str. 2 d. (svetimo turto pasisavinimas). Tyrimo metu, atlikus UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, atlikus priešpriešinius patikrinimus tarp UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei kitų objektų, iš jų ir ūkininko A. T. kaimo turizmo sodybos statybos, taip pat papildomai į bylą pateikus rašytinius įrodymus – medžiagų nurašymo aktus bei apklaustus liudytojus, buvo nustatyta, jog UAB „K.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytos prekės – metalas ir jo gaminiai – buvo įsigyti ir užfiksuoti įmonės UAB „A.” apskaitoje. Taip pat nustatyta, jog šios medžiagos sunaudotos įvairiuose statybos objektuose. Už šiuos darbus, kuriuose buvo sunaudotos metalo medžiagos (įsigytos iš UAB „K.“), UAB „A.“ užsakovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu gavo apmokėjimus. Nuo gautų pajamų UAB „A.“ sumokėjo visus privalomus mokesčius. Taigi šie faktai ir aplinkybės, kurios yra užfiksuotos ikiteisminio tyrimo byloje bei UAB „A.“ apskaitoje, patvirtina, jog UAB „A.“ realiai pirko statybines medžiagas iš asmenų, kurie jas pardavė UAB „K.“ vardu. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016-03-10 nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos L. A.. Prieš įvykstant sandoriams tarp UAB „A.“ ir UAB „K.“, L. A. pasitikrino viešai prieinamą informaciją apie UAB „K.“ ir nustatė, jog pastaroji įmonė yra registruota kaip veiklą vykdanti įmonė be įsiskolinimų ir yra įregistruota PVM mokėtoju registre. Todėl L. A., įsigydama minėtas prekes, kiek jai leido galimybės, elgėsi pakankamai apdairiai, atsakingai ir rūpestingai. Visos UAB „K.“ išrašytos pardavimo sąskaitos faktūros buvo su pardavusios įmonės rekvizitais, medžiagų pavadinimais, jų kiekiais ir atsakingų asmenų parašais.

31Antra, teismas priimdamas nuosprendį nurodė, jog anksčiau išdėstyti įrodymai leidžia teigti, jog L. A. įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Tačiau, apeliantės manymu, byloje nėra užfiksuota objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog L. A. užsakinėjo ar prašė fiktyvių UAB „K.“ dokumentų, nėra užfiksuota, kas ir kada juos perdavė L. A.. Priešingai, kaltinamoji J. T. patvirtino, jog su L. A. nebuvo bendravusi ir nei jos tiesiogiai, nei per tarpininkus jokių UAB „K.“ dokumentų neprašė ir neužsakinėjo. Liudytojai A. T. ir S. A. patvirtino, jog darbuose buvo naudojami metalai ir jų gaminiai, o visi darbai baigti. Tuo labiau, statybų procesų kontrolę pas ūkininką A. T. papildomai vykdė Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri patvirtino, jog visos reikalingos medžiagos buvo naudotos teisingai ir kokybiškai, o objektai pastatyti tinkamai bei laiku. Šiuos duomenis papildomai tikrino ir tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba, kuri pažeidimų nenustatė. Tai, kad statybinės medžiagos realiai buvo įsigytos iš UAB „K.“ ir dalis jų panaudota ūkininko A. T. kaimo turizmo sodybos statyboje, patvirtina minėtų institucijų griežta priežiūra ir patikrinimai. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu teikia tai patvirtinančius įrodymus: 2013-01-21 galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2011-05-04 sutartį ATŪK-2011/001 ir 2012-03-30 papildomą susitarimą ir 2014-07-29 Nr. FR0687-1217 pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kurį atliko Klaipėdos apskrities VMI, ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų UAB „A.“ veikoje.

32Trečia, ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas ir rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad suklastoti UAB „K.“ dokumentai yra laikomi pas J. T., kad ji šiuos dokumentus klastodavo, pasirašinėdama kitu asmenų vardu. Šį faktą pripažino ir pati J. T.. Pas L. A. ar jos vadovaujamoje UAB „A.“ tyrimui reikšmingų duomenų rasta nebuvo. Todėl mano, jog šiuo atveju teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino šiuos įrodymus, teigdamas, kad jie patvirtina L. A. kaltumą. Priešingai, šie įrodymai patvirtina tik J. T. kaltumą ir dalyvavimą (organizavimą) nusikalstamose veikose, tačiau tikrai niekaip neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su L. A.. Liudytojai U. S., R. D., A. B. parodė, jog L. A. nepažįsta. Tačiau iš R. D. parodymų galima teigti, jog UAB „K.“ fiktyvios veiklos organizatorė buvo J. T., kuri yra jau tris kartus teista už analogiškas veikas. Tuo labiau, pats kaltinimo formavimas, jog L. A. veikė bendrai grupe su J. T., yra nepagristas jokiais įrodymais, ir tai patirtina L. A. nepriskyrimas jokiai bendrininko kategorijai pagal BK 24 str., kuris numato, kas yra bendrininkas ir kokius veiksmus jis turi padaryti dalyvaujant nusikaltimo padaryme, t. y. tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių asmenų dalyvavimas darant nusikaltimą. Taigi šiuo atveju jai reiškiamas kaltinimas skiriasi nuo pateikiamų Baudžiamojo kodekso straipsnių.

33Ketvirta, specialisto išvada yra atlikta 2015-08-07 pagal pirminius tyrimo metu pateiktus duomenis. Tačiau 2016-03-10 nutraukus tyrimo dalį ir kartu patvirtinus, kad medžiagos, įsigytos UAB „K.“ vardu, realiai buvo nupirktos ir panaudotos objektuose, papildomas UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas atliktas nebuvo. Mano, jog specialisto argumentas „negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo“ yra visiškai nepagristas ir prieštaraujantis 2016-03-10 nutarimui nutraukti bylos dalį. Kadangi į bylą buvo pateikti reikšmingi medžiagų nurašymo dokumentai, kurie turi įtakos tiriant įmonės ūkinę finansinę būklę, todėl turėjo būti atlikta papildoma specialisto išvada, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl teismas, vadovaudamasis netikslia, prieštaraujančia kitiems byloje esantiems įrodymams, specialisto išvada, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

34Penkta, teismas visiškai neteisingai ir nepagrįstai teigia, jog L. A. UAB „K.“ dokumentus įtraukdama į apskaitą, UAB „A.“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į biudžetą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas neginčijamas aplinkybes, jog pagal UAB „K.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras medžiagos buvo realiai įsigytos, tai yra už jas pinigai buvo sumokėti pardavėjui, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiu PVM įstatymu, prievolė sumokėti PVM atsirado pardavėjui, o ne pirkėjui UAB „A.“. Todėl mano, jog vertinimas, kad L. A. savo veiksmais išvengė prievolės mokėti PVM į biudžetą UAB „A.“ naudai ir interesams, yra teisiškai nepagristas ir prieštaraujantis PVM įstatymo reikalavimams. Visos medžiagos kartu su UAB „A.“ suteiktomis paslaugomis buvo parduotos ir nuo pardavimo sąskaitų faktūrų buvo sumokėta prievolė biudžetui.

35Šešta, pagal BK 182 str. 2 d. apibrėžtą sukčiavimą ir jo požymius – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, sukčiavimo objektyvieji požymiai yra šie: svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas ir turtinės prievolės panaikinimas. Atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tik kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų bus padaryta turtinė žala, ir to nori bei siekia. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau pateiktų aplinkybių, nei L. A., nei UAB „A.“ svetimo turto ar teisės neįgijo, turtinės prievolės neišvengė ir nepanaikino. Apgaulė pasireiškia suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog dokumentus UAB „K.“ vardu klastojo J. T., o kad šie dokumentai suklastoti, L. A. nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, nes byloje užfiksuota, jog nei J. T., nei A. B., nei R. D. su L. A. pažįstami nebuvo ir su ja nebendravo. L. A. dėl byloje minimos nusikalstamos veikos iš anksto nesitarė ir neturėjo jokių bendrininkų.

36Nurodo, jog byloje nėra surinkta teisėtų ir objektyvių duomenų ir neišsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti L. A. galbūt atliktus neteisėtus veiksmus. Priešingai, surinkti įrodymai patvirtina, jog L. A. nežinojo apie suklastotų dokumentų egzistavimą, prekes realiai įsigijo, jas vėliau panaudojusi statybos darbams ir pardavusi paslaugas, sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą. Tačiau tyrimo metu asmenys, kurie statybines medžiagas pardavė UAB „A.“ ir už tai gavo pajamų, dėl ko jiems atsirado prievolė mokėti PVM, nenustatyti, ir tai yra ne apeliantės pareiga juos nustatyti, nes visos abejonės privalo būti traktuojamos ir aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip tai buvo padaryta priimant nutarimą nutraukti dėl jos ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 str. 2 d. Mano, jog visos aplinkybės byloje nebuvo visiškai tirtos ir išsiaiškintos, nes iškėlus UAB ,,A.“ bankroto bylą ji buvo nušalinta nuo vadovavimo įmonei ir visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad ji pagal jai pareikštą įtarimą prisipažino, gailėjosi ir dėl to atlygino dalį žalos ir žada atlyginti visą likusią žalą, tačiau taip pasielgti jai pasiūlė jai atstovavę teisininkai, nes jai buvo nurodyta, kad tada ji gaus minimalią bausmę ir nereikės mokėti jokio civilinio ieškinio. Teigia, jog veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir bendrininkavimo siekiant padaryti nusikaltimą, ir ji negavo jokios materialinės naudos, todėl jai neaišku ir nesuprantama, kodėl buvo priteistas tokio dydžio civilinis ieškinys ir kodėl jis priteisiamas iš jos vienos, kai kaltinimai pateikti dviem asmenims ir teismas konstatuoja, kad dokumentuos ruošė ir pasirašinėjo J. T.. Nurodo, jog ji viena augina mažametę dukrą, turi įsipareigojimus bankui, pagal fizinio asmens reikalavimą iš jos vykdomas priverstinis išieškojimas antstolių kontoroje, praeityje nėra teista. Jos kaip vadovės ir įmonės UAB ,,A.“ veiklą ir išrašytus dokumentus tyrė ir tikrino Klaipėdos FNTT, tačiau pažeidimų nerado. Su įmonės veikla susijusius dokumentus ir PVM sąskaitas tikrino trys skirtingos institucijos ir jų išvados skirtingos. Klaipėdos apskrities VMI jai pateikė ir palaikė ieškinį, o ta pati Klaipėdos AVMI nerado jokių pažeidimų A. T. veiksmuose, nors pagal sutartį su juo buvo tiekiamos medžiagos ir išrašomos sąskaitos, todėl mano, jog šiuo atveju turėjo būti paskirta buhalterinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp institucijų ir specialistų išvadų.

37Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėja prašė tenkinti nuteistosios J. T. apeliacinį skundą. Nuteistosios L. A. gynėjas prašė tenkinti nuteistosios L. A. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

38Nuteistosios J. T. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Nuteistosios L. A. apeliacinis skundas atmestinas.

39Dėl L. A. apeliacinio skundo

40Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji L. A. kategoriškai nesutinka su jos nuteisimu tiek pagal BK 182 str. 2 d., tiek ir pagal BK 222 str. 1 d. Nurodo, jog yra nepagrįstai nuteista už PVM nesumokėjimą į biudžetą, kadangi įmonei pirkėjai UAB „A.“ įsigijus medžiagas iš pardavėjos UAB „K.“, neatsirado prievolė mokėti PVM, ši prievolė atsirado pardavėjui, o ne pirkėjui. Be to, teigia, jog ji nežinojo apie suklastotų dokumentų egzistavimą, prekes realiai įsigijo, o jas vėliau panaudojusi statybos darbams ir pardavusi paslaugas, sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, todėl ji apgaulingai netvarkė buhalterinės apskaitos ir apgaule neišvengė prievolės mokėti PVM. L. A. taip pat nesutinka su tuo, jog buvo tenkintas civilinis ieškinys. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.), būtent šiais klausimais ir pasisako.

41Pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo prasmę apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pačios apeliantės L. A. ir kitos nuteistosios J. T. parodymais, liudytojų A. T., S. A., S. N., A. B. ir R. D. parodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai grindė rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, kratų ir daiktinių įrodymų apžiūros, parodymo atpažinti protokolais, tarnybiniais pranešimais ir kt.), specialistų išvadomis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis.

42Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios L. A. kaltės, jos įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje nagrinėjamojoje byloje BPK normų pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

43Dėl L. A. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.)

44Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

45Nors L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo žinoma, jog jos įmonei statybines medžiagas teikusios UAB „K.“ pateikiamos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, tai paneigia byloje surinkti duomenys. Apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu L. A. nurodė, kad niekuomet fiziškai nėra buvusi susitikusi su UAB „K.“ direktoriais V. S. ar R. D.. Kad faktiško prekių tiekėjo ir piniginių lėšų gavėjo duomenys nuo UAB „K.“ sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų skiriasi bei neatitinka tikrovės, žinojo, ji buvo informuota, kad sąskaitose bus nurodyta viena įmonė, o prekes faktiškai pristatys kita įmonė. Ji manė, kad faktinis tiekėjas tokiu būdu veikia kaip pasislėpęs tarpininkas, siekdamas mokestinės naudos. Kadangi statybų rinkoje yra sunku išsiversti, o jo pateiktos prekės buvo 25 procentais pigesnės nei rinkos kaina, buvo priversta dirbti pagal jo pasiūlytą veiklos variantą. Pati tiesiogiai su UAB „K.“ buhaltere J. T. nebendravo. Metalo medžiagas, nurodytas UAB „K.“ vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose, realiai pirko ir įmonės pinigus išleido būtent šių medžiagų įsigijimui. Ji UAB „A.“ piniginių sumų nesisavino, tik tokiais savo veiksmais nesumokėjo 25 procentų nuo PVM sąskaitose nurodytų PVM sumų. Dėl tokių savo neteisėtų veiksmų prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo valstybės biudžetui atlyginti jos padarytą žalą (t. 5, b. l. 26–28).

46Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, L. A. nurodė, kad būdama UAB „A.“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi išrašydavo orderį visai sumai, nors sumokėdavo mažiau. Ji statybos specialistė, buhalterinio išsilavinimo neturi, UAB „A.“ įkūrė 2010 m. 2012–2013 metais pradėjo statyti kaimo sodybą A. T., kuris jai pasiūlė statybinių medžiagų pigiau nei rinkos kaina, davė du telefono numerius, kuriais ji kreipėsi. J. T. nepažinojo ir su ja dėl nieko nesitarė. Asmenų, su kuriais tarėsi, nepažįsta, ji matė tik vairuotojus, kurie atveždavo tas medžiagas. Vyriškis, kuriam ji skambino, pasiūlė jai įsigyti medžiagas 25 proc. pigiau nei rinkos kaina, minėjo, kad gali kažkaip tai sutvarkyti. Ji suprato, kad tas „sutvarkyti“ bus nesumokėjimas valstybei. Tokiu būdu už medžiagas reikėdavo mokėti iš karto vietoje, grynaisiais. Įvertinusi įmonės finansinę padėtį, norėdama sutaupyti, priėmė jo pasiūlymą. Gal jai ir buvo minima, kad viena įmonė jai medžiagas parduos, o kita išrašys sąskaitas. Medžiagas 4–5 kartus užsakydavo ji, vieną kartą yra užsakęs ir vyr. inžinierius S. A.. Sodybos statybai buvo panaudota pakankamai daug medžiagų, pirktų iš UAB „K.“. Medžiagas atveždavo, iškraudavo, su vairuotoju atsiskaitydavo vietoje, atėmus 25 proc. nuo PVM. Kas išrašydavo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo orderius), nežino. Užpildytos sąskaitos ir pinigų priėmimo orderiai buvo atvežami su prekėmis. Vairuotojas į biurą atnešdavo PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, o ji jam paduodavo pinigus vokelyje. Dokumentus priimdavo ji, negali pasakyti, ar būdavo kažkokie krovinio važtaraščiai, nes gautas medžiagas tikrindavo pagal PVM sąskaitas faktūras. Pagal gaunamus dokumentus bendrovės buhalterė patikrino, kad UAB „K.“ buvo vykdanti veiklą įmonė. Iš UAB „K.“ pirktas medžiagas naudojo ne vien vykdant statybos darbus kaimo turizmo sodyboje, bet ir kituose objektuose. Kaip įmonės vadovė priėmė sprendimą, kad pirkti prekes pigiau yra naudinga įmonei, tačiau nežino ir nesigilino, ar UAB „K.“, pardavusi medžiagas, mokėjo PVM. Pripažino, kad žinojo, jog už medžiagas moka mažiau, nei buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. Taip ji sutaupydavo 25 procentus nuo PVM sąskaitose nurodytų PVM sumų, suprasdavo, kad valstybės biudžetas nukentėdavo 25 proc. Išvengti mokesčių sumokėjimo nebandė, to specialiai nedarė. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio nesutinka (t. 6, b. l. 31–32, 47–48).

47Analizuojant šiuos nuteistosios parodymus matyti, jog L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ji žinojo, kad UAB „A.“ gaudavo statybines medžiagas iš kitos įmonės, o sąskaitą jiems išrašydavo ir pinigų priėmimo kvitus pateikdavo UAB „K.“, t. y. suprato, jog pateikiamos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „K.” pardavė, o UAB „A.“ iš jos pirko įvairias prekes, yra suklastoti ir neatitiko realiai vykusių ūkinių operacijų turinio: prekes UAB „A.“ tiekdavo ne UAB „K.“, grynaisiais pinigais buvo sumokama 25 proc. mažiau, nei buvo nurodyta pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose, tačiau nepaisant to, šiuos dokumentus pateikė UAB „A.“ apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „V.“, kad šie apskaitos dokumentai būtų užregistruoti apskaitos registruose. Dėl šių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybes, jog UAB „K.“ perduodavo tik pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitas, tačiau realiai prekių neparduodavo, o UAB „A.“ už pristatytas statybines medžiagas sumokėdavo grynaisiais pinigais mažesnę nei sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvituose nurodytą sumą bei kitas svarbias aplinkybes, patvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys, o tai savo ruožtu paneigia L. A. skunde keliamą versiją, esą ji prisipažino, gailėjosi, atlygino dalį žalos ir žadėjo atlyginti visą likusią žalą tik dėl to, kad taip pasielgti jai pasiūlė jai atstovavę teisininkai.

48Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta J. T. parodė, kad UAB „K.“ faktiškai jokios veikos nevykdė, tik jos vardu būdavo įforminami A. B. ir jai reikalingi duomenys. 2013 m. pabaigoje ji išrašė UAB „K.“ vardu PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius apie tariamus prekių pardavimus UAB „A.“ bei surašė kasos pajamų orderių kvitus apie tariamą pinigų gavimą iš UAB „A.“, juose ji pati pasirašė ties U. S. pavarde. Vėlesniu laikotarpiu, R. D. tapus formaliu UAB „K.“ direktoriumi, pateikė jam pasirašyti UAB „K.“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, tačiau realiai UAB „A.“ iš UAB „K.“ prekių nepirko ir pinigų nemokėjo (t. 4, b. l . 175–176, 180–181,183–184, 189–190). Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. T. nurodė, kad nematė, ar realiai tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“ vyko metalo pirkimo sandoriai. Duomenis apie įvykusius sandorius pateikdavo jai A. T.. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo ji savo namuose, savo kompiuteriu. Jai bendrauti su L. A. neteko. Išrašytas sąskaitas perduodavo per A. T., kadangi jis buvo jos klientas, tvarkė jo buhalterinę apskaitą, sąskaitas perduodavo UAB „A.“ direktorei L. A.. Iš pradžių galvojo, kad visa prekyba tarp bendrovių vyksta realiai, tačiau vėliau, negaudama iš A. B. visų prekės (metalo) įsigijimo dokumentų suprato, kad realiai metalo prekyba nevyksta. Jokios naudos iš to ji neturėjo. Tiesiog buvo UAB „K.“ buhalterė, išrašydavo sąskaitas ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Savo veiksmus vertina neigiamai (t. 6, b. l. 30–31). Nors analizuojant šiuos nuteistosios J. T. parodymus matyti, jog nors nagrinėjant bylą teisme jie kito – ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog UAB „K.“ apskritai jokios veiklos nevykdė ir buvo naudojama tik įforminti reikalingus duomenis, o pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad įmonė vertėsi metalų prekyba, tačiau ji nuosekliai nurodė supratusi, jog UAB „K.“ išrašinėjo sąskaitas faktūras UAB „A.“ dėl įvykusių metalo pirkimo sandorių, kurie neįvyko ir negalėjo įvykti, nes jai nebuvo pateikiami dokumentai, jog neva UAB „A.“ parduodamas metalas būtų prieš tai buvęs įgytas UAB „K.“. Taigi J. T. parodymai patvirtina, jog jos pagamintos, L. A. perduotos ir į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai buvo fiktyvūs ir neatitiko realiai vykusių ūkinių operacijų turinio. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas UAB „A.“ klientas liudytojas A. T. nurodė, kad jo buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „D. J.“, konkrečiai J. T., ir patvirtino, jog galėjo būti, kad J. T. jo prašė perduoti kažkokius dokumentus UAB „A.“ direktorei L. A., tačiau kokius tiksliai dokumentus, kas juose buvo parašyta, jam nežinoma ir tiksliai nurodyti negali (b. l. 76).

49Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas UAB „A.“ vyr. inžinierius liudytojas S. A. nurodė, kad jis organizuodavo statybos darbus, bendraudavo su darbininkais, tiekėjais, o statybos medžiagų užsakymais rūpindavosi direktorė L. A., kartais tekdavo tai daryti ir jam. Visą informaciją dėl reikiamų statybos medžiagų pirkimo turėdavo pateikti direktorei. Su L. A. visada buvo derinami klausimai dėl didelio medžiagų kiekio pirkimo, ji rūpinosi dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis dėl medžiagų įsigijimo. Nepamena, iš kokių įmonių A. T. kaimo turizmo statybai buvo užsakinėjamos medžiagos. Tiksliai pasakyti negali, bet gal ir yra grynaisiais mokėjęs už medžiagas, tačiau, paprastai visus vidinius srautus tvarkė direktorė. A. T. buvo turizmo sodybos statybos užsakovas. Neatsimena, ar jis perduodavo pinigus grynaisiais. Kaip vykdavo atsikaitymai, jam nėra žinoma. Buvo gavęs iš tiekėjų išrašytas sąskaitas už medžiagas, tačiau atiduodavo jas į buhalteriją ar direktorei. Minėtos sodybos statyboje buvo naudojami metalai, bet dalis šių medžiagų buvo įsigyjama Klaipėdoje. Visada ieškodavo pigesnių medžiagų, todėl pirkimai vyko iš įvairių įmonių. UAB „K.” nelabai ką jam sako. L. A. prašiusi jo užpildyti kokias nors PVM sąskaitas faktūras nebuvo. Kai medžiagos buvo pristatomos į objektą, tai pasirašinėti ant kokių nors dokumentų jam neteko. Būdavo, kad atvežus medžiagas buvo paduodami dokumentų popieriniai variantai, kai kur dėdavo ir parašus, bet tik ant tų dokumentų, dėl kurių medžiagų atvežimo buvo suderinta (b. l. 78). Iš šio liudytojo parodymų matyti, jog statybos medžiagų užsakymais, dokumentais, sąskaitomis faktūromis rūpindavosi direktorė L. A., visi dokumentai turėdavo būti pristatyti jai. Be to, nors pagal byloje esančius duomenis UAB „K.“ neva pateikė prekes UAB „A.“ pagal 20 sąskaitų faktūrų ir pagal 22 pinigų priėmimo kvitus, tačiau A. T., asmeniui, kuris faktiškai vadovavo statybos darbams ir naudodavo neva UAB „K.” pateiktas medžiagas, ši įmonė net nebuvo girdėta.

50Aptartus liudytojų ir nuteistųjų parodymus patvirtina ir byloje esanti 2015-08-07 UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB „A.“ 42 atvejais neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti laikotarpiu nuo 2013-11- 30 iki 2014-04-29 panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: 20 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, 22 vnt. UAB „K.“ vardu išrašytų Pinigų priėmimo kvitų, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – statybinių medžiagų ir metalo gaminių iš UAB „K.“ įsigijimo iš viso už 315915,22 Eur (1090792,07 Lt) ir apmokėjimo UAB „K.“ už įsigytas prekes iš viso 315915,22 Eur (1090792,07 Lt). Tokiu būdu UAB „A.“ (direktorė L. A.) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 p. nuostatų, kur nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, ir dėl to pagal UAB „A.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl minėtų nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 13–26). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta minėtą išvadą davusi specialistė V. S. nurodė, kad specialistas atlieka dokumentinį tyrimą ir faktiškai, kas buvo sunaudota, specialistas negali pasakyti. Pagal dokumentus buvo pateikti „K.“ nurašymo aktai. Pagal pirminius dokumentus, pagal liudytojų parodymus, tie sandoriai nebuvo įvykę ir tos medžiagos iš „K.“ nebuvo nupirktos. Buvo pateikti nurašymo aktai, kuriuose buvo nurašytos tos medžiagos. Apskaitos dokumentai neturėjo rekvizitų ir pagal turinį nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Buvo pateikti pirminiai dokumentai, PVM sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai ir pagal ikiteisminio tyrimo bylos liudytojų parodymus buvo nustatyta, kad tie sandoriai nebuvo įvykę. Pagal turinį negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Taip pat buvo pateikti „K.“ nurašymo aktai, kuriuose buvo nurašytos tos medžiagos, tačiau pagal pirminius dokumentus nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Specialistas atlikdamas tyrimą remiasi pateiktais dokumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nurodė, kad išvada buvo atlikta iš pateiktų dokumentų ir pagal pateiktus pirminius dokumentus buvo nustatyta, kad pagal dokumentų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, buvo remiamasi tais dokumentais, kurie buvo pateikti (t. 6, b. l. 146).

51Nors L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad statybinės medžiagos buvo realiai įsigytos iš UAB „K.“, dalis jų panaudota ūkininko A. T. kaimo turizmo sodybos statyboje, o tai patvirtina pagal ES paramos lėšas atliekamo projekto vykdymą atlikusių institucijų griežta priežiūra ir patikrinimai, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog L. A. vadovaujama UAB „A.“ atliko statybos darbus A. T. kaimo turizmo sodyboje ir kad buvo naudojamos statybinės medžiagos. Akivaizdu, jog UAB „A.“ buvo statybų bendrovė, todėl realiai neįsigydama medžiagų ir jų nenaudodama statybos darbuose, ji nebūtų galėjusi atlikti darbų pagal užsakovų užsakymus. Tačiau šiuo atveju aktualu tai, jog nors UAB „A.“ realiai įsigydavo statybines medžiagas ir jas naudodavo savo darbuose, PVM sąskaitas faktūras pateikdavo ne ta įmonė, iš kurios prekės būdavo įsigyjamos. Tai, jog siekdamos laimėti konkurencinę kovą įmonės dažnai pasirenka pirkti statybines medžiagas šešėlinėje rinkoje pigiau, bet be įsigijimo dokumentų, duodama parodymus patvirtino ir pati L. A.. L. A. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė schemą, pagal kurią buvo vykdoma veikla: UAB „A.“ į buhalteriją įtraukdavo dokumentus, jog prekės įsigytos iš UAB „K.“, tuo tarpu jas realiai teikdavo kita įmonė, ir būtent aplinkybė, jog realus statybinių prekių pardavėjas neatitiko nurodyto buhalterinės apskaitos dokumentuose (o ne tai, kad statybinės medžiagos UAB „A.“ apskritai nebuvo perduotos), lėmė tai, kad pagal dokumentų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad UAB „A.“, į buhalterinę apskaitą įtraukusi dokumentus, rodančius, jog statybinės medžiagos buvo įsigytos UAB „K.“, šias medžiagas realiai įsigydavo iš kitų tiekėjų ir jos buvo panaudotos statybos darbuose, t. y. neva UAB „K.“ sumokėtos lėšos būdavo ne pasisavinamos L. A., o panaudojamos įmonės reikmėms, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog UAB „A.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ir kad specialistės argumentas, jog „negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo“ yra prieštaraujantis 2016-03-10 nutarimui nutraukti bylos dalį, kaip tai savo apeliaciniame skunde nurodo L. A..

52Akivaizdu, jog aptartais nuteistųjų, liudytojų ir specialistės parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais duomenimis (specialisto išvada, kratos ir apžiūros protokolai) nustatyti L. A. veiksmai, kai ji siekdama gauti pigesnes prekes ir išvengti PVM prievolės, žinodama, kad jos įtraukimui į apskaitą pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka faktiškai vykusių ūkinių operacijų turinio, šiuos dokumentus pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas L. A. pagrįstai pripažino kalta padarius šią nusikalstamą veiką.

53Dėl L. A. sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.)

54L. A. taip pat nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 182 str. 2 d., nurodo, kad ji įsigijo prekes (metalo gaminius, naudojamus statybose), todėl pareiga sumokėti PVM kilo ne jai, o pardavėjai UAB „K.“.

55Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013).

56Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas bei kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011, 2K-7-322/2013,2K-7-398/2013, 2K-265/2015 ir kt.) išaiškinta, kad nusikalstamų veikų padarymo būdas apgaule susimažinant mokestinę prievolę (mokėtiną PVM), suponuoja PVM sąskaitų faktūrų klastojimą ir jų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą. Toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie aiškiai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą, pelno mokestį. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje.

57Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, jog L. A. sukčiavo pateikdama aiškiai suklastotus J. T. pagamintus netikrus UAB „K.“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus) UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei Mokesčių inspekcijai siunčiamas PVM deklaracijas, ir tokiu būdu mokestiniu laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nepagrįstai nepriskaičiavo, nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM iš viso 54828,26 Eur (189311,02 Lt). Siekiant išsklaidyti neaiškumus dėl to, ar į buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaracijas įtraukus realių ūkinių operacijų neatitinkančias sąskaitas faktūras, UAB „A.“ galėjo panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta specialisto išvadą surašiusi specialistė V. S., kuri patvirtino, jog iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad sandoriai tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“ nebuvo įvykę, o į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai, kurie neturėjo rekvizitų (t. 6, b. l. 146), taigi taip valstybė buvo suklaidinta apie UAB „A.“ sumokėtą PVM ir šia suma sumažinta mokėtino PVM suma.

58Nors apeliaciniame skunde L. A. nurodo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiu PVM įstatymu, prievolė sumokėti PVM atsirado pardavėjui, o ne pirkėjui – UAB „A.“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų (t. 3, b. l. 37–56), pinigų priėmimo kvitų (t. 3, b. l. 57–78) ir specialisto išvados matyti, kad šiuo atveju UAB „A.“ mokestinio PVM sukčiavimo schema pasireikė ne tuo, jog prekės pardavėjas, gavęs iš pirkėjo PVM, jo nepervedė į valstybės biudžetą (t. y. ne tuo, jog buvo nepagrįstai nesumokėtas iš pirkėjų gautas PVM į valstybės biudžetą), o tuo, jog UAB „A.“, į savo buhalterinę apskaitą įtraukusi suklastotus dokumentus, neva patvirtinančius, jog UAB „A.“ nuo įsigyjamų prekių vertės sumokėjo 21 proc. PVM kartu su prekės kaina prekių pardavėjai UAB „K.“, duomenis apie tai pateikdavo PVM deklaracijose ir šia suma susimažindavo įmonės mokėtiną PVM, nors realiai UAB „A.“ iš UAB „K.“ prekių pagal šias sąskaitas negaudavo, ir už jas PVM mokesčio šiai įmonei nemokėjo (už kitų asmenų teikiamas prekes mokėdavo grynaisiais pinigais sumas be apskaičiuoto PVM). Tai, jog statybinės medžiagos buvo gaunamos iš kitų įmonių, ne iš UAB „K.“, ir jog L. A. žinojo, kad ji perka neįtrauktas į apskaitą prekes šešėlinėje rinkoje, už jas pardavėjui nesumokėdama PVM, kuris turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą, patvirtino pati L. A., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Taigi tokiu būdu UAB „A.“, pateikdama PVM deklaracijas ir taip nurodydama, jog už pirktas prekes ji sumokėjo pardavėjai UAB „K.“ (pagal bendrą PVM taisyklę, jog pardavėjas iš pirkėjo surenka PVM mokestį, kurį sumoka valstybei) prekių kainą su PVM, šiuo dydžiu sumažino savo mokėtiną PVM, t. y. išvengė mokestinės prievolės, o apeliantės argumentai, jog iš tiesų įvykus prekių pirkimo–pardavimo sandoriui tarp pardavėjos UAB „K.“ ir pirkėjos UAB „A.“ (UAB „A.“ iš pardavėjos gavus prekes ir sumokėjus kainą su PVM), už PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą būtų atsakinga ne UAB „A.“, o UAB „K.“, nepaneigia L. A. atsakomybės šiuo atveju sumažinus įmonės mokestinę prievolę, nes, kaip jau minėta, joks sandoris tarp šių įmonių realiai neįvyko, prekes teikė ne sąskaitoje nurodyta įmonė, o tretieji asmenys, į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas įtraukti dokumentai buvo suklastoti ir neatitiko faktinio ūkinių operacijų turinio, pati L. A. nurodo supratusi, kad pirkdama prekes pardavėjams nesumoka PVM – ji žinojo, kad ankstesnėje „A.“ įgytų prekių apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai.

59Tai, jog analogiškais atvejais, kai neva prekių pirkėjas teikdamas PVM deklaracijas mokesčių administratoriui pateikia suklastotas PVM sąskaitas faktūras, ir tokiu būdu apgaule sumažinama įmonės mokestinė prievolė – į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, nustatoma, jog prekių pirkėjas sukčiavo, atskleidžia ir kasacinio teismo praktika. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013 nustatyta, kad UAB „L“ kuriai vadovavo L. G., su realios veiklos nevykdančiomis UAB „P.“, UAB „E.“, UAB „A.“ sudarė fiktyvius sandorius dėl paslaugų įsigijimo, todėl, šių bendrovių vardu išrašytas suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai panaikinti turtinę prievolę į valstybės biudžetą UAB „L“ sumokėti PVM bei siekti mokestinės naudos, sumažinant pelno mokestį biudžetui. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2010 nustatyta, kad žinodami, jog UAB „M.“ realiai nenuomojo automobilio, jokios UAB „J.“ paslaugos realiai UAB „M.“ nebuvo parduotos, o UAB „J.“ PVM sąskaita–faktūra serija LEB Nr. 5614513, ir atliktų darbų aktas Nr.12/23-3 yra suklastoti, susiję su nevykstančia automobilio nuoma, nuteistieji kaltinimuose nurodytais veiksmais fiktyviai padidino įmonės sąnaudas t. y. 5618,95 Lt PVM suma neteisėtai sumažino į biudžetą mokėtiną PVM ir, pateikę tikrovės neatitinkančią metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m., išvengė turtinės prievolės, – į valstybės biudžetą nesumokėjo 4682,45 Lt pelno mokesčio. Skunduose plačiai nurodomos aplinkybės, kad UAB „M.“ atliko geodezinio matavimo darbus, o atliekant šiuos darbus naudojamasi didesnio pravažumo automobiliais, visureigiais, kad ši bendrovė 2003 m. nevaldė tokio automobilio, bei nurodomi faktai, kad UAB „J.“ yra realiai įregistruota įmonė ir yra užregistruota mokesčių mokėtoja, teismų nustatytų sukčiavimo sudėties požymių nepaneigia. Taigi skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tuomet, kai panaudojama sukčiavimo schema, kurioje įmonė į buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaraciją įtraukia suklastotas sąskaitas faktūras apie neva įsigyjant prekes sumokėtą PVM, ir tokiu būdu sumažinamas mokėtinas PVM, konstatuojama, jog buvo sukčiaujama.

60Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog L. A. kaip įmonės vadovės ir pačios įmonės UAB ,,A.“ veiklą bei išrašytus dokumentus tyrė ir tikrino Klaipėdos FNTT, tačiau pažeidimų nerado, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė niekaip nepaneigia, kad L. A. sukčiavo. Pažymėtina, jog sukčiavimo veiksmus L. A. atliko apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, taip sukurdama įspūdį, jog jos vadovaujama įmonė įsigijo prekes iš UAB „K.“. Kaip jau minėta, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas konstatuojamas tuomet, kai realios asmens veiklos, jo ūkinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros neįmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, taigi ši aplinkybė paaiškina tai, kodėl valstybės įgaliotos institucijos anksčiau tikrinusios įmonės UAB ,,A.“ veiklą galėjo nenustatyti pažeidimų, jie buvo nustatyti tik tuomet, kai buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas tarp UAB „A.“ ir UAB „K.“ ir jo metu buvo nustatytas tiek apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, tiek ir mokestinio sukčiavimo schema, kurios metu panaikinta didelės vertės mokestinė prievolė valstybės biudžetui. Taigi aplinkybė, kad anksčiau tikrinusios institucijos UAB ,,A.“ veikloje pažeidimų nenustatė, jokiu būdu nepaneigia šioje byloje neginčytinai nustatytų aplinkybių.

61Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pats kaltinimo formavimas, jog L. A. veikė bendrai su J. T., yra nepagristas jokiais įrodymais ir tai neva patirtina L. A. nepriskyrimas jokiai bendrininko kategorijai pagal BK 24 str. Teisėjų kolegija pažymi, jog anksčiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, jog L. A. įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė J. T. suklastotas PVM sąskaitas faktūras, t. y. J. T. padėjo sukčiauti L. A.. Vien apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad L. A. nebendravo su J. T., nepaneigia nustatyto bendrininkavimo, J. T. suprato, kad jos suklastoti buhalteriniai dokumentai bus įtraukti į buhalterinę apskaitą ir taip sukčiaujama, suruoštus dokumentus L. A. perduodavo per kitus asmenis – A. T. ar neįtrauktus į apskaitą gaminius atvežusius vairuotojus, o L. A., nors ir nebendraudavo su J. T., suprato, kad jos padirbti netikri dokumentai bus įtraukiami į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, ir tokiu būdu jos įmonė UAB „A.“ išvengs didelės vertės mokestinės prievolės. Bendrininkams pažinoti vieniems kitus ir bendrauti tarpusavyje nėra būtina, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog abi nuteistosios suvokė, kaip jų veiksmai prisidės prie nusikalstamos veikos padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 26 str. 4 d. numato, jog organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir BK 24 str. 4, 5 ar 6 d., taigi vykdytojo (o šiuo atveju tokia yra L. A.) veika kvalifikuojama vien pagal BK specialiosios dalies straipsnį be nuorodos į BK 24 str. 3 d. Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia abiejų nuteistųjų bendrininkavimo.

62Akivaizdu, jog remiantis aptartais nuteistųjų, liudytojų ir specialistės parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais duomenimis (specialisto išvada, kratos ir apžiūros protokolai) nustatyti L. A. veiksmai, kai ji į jos vadovaujamos įmonės UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją įtraukė aiškiai neteisingus duomenis, kad neva ji pirko prekes ir sumokėjo PVM prekės pardavėjui, ir tokiu būdu, padedant J. T., apgaule UAB „A.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumažino į valstybės biudžetą mokamą PVM, tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas L. A. pagrįstai pripažino kalta padarius šią nusikalstamą veiką.

63Dėl civilinio ieškinio

64L. A. apeliaciniame skunde taip pat keliamas civilinio ieškinio dydžio klausimas, nurodoma, kad L. A. negavo jokios materialinės naudos, todėl neaišku ir nesuprantama, kodėl buvo priteistas tokio dydžio civilinis ieškinys ir kodėl jis priteisiamas tik iš L. A., kai kaltinimai pateikti dviem asmenims ir teismas konstatavo, kad dokumentus ruošė ir pasirašinėjo J. T..

65Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (LAT nutartys Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-7-358-303/2015). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

66Teisėjų kolegija pažymi, kad L. A., būdama UAB „A.“ direktore, VMI pateiktose mokestiniu laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-30 PVM deklaracijose nurodė per didelę grąžintino PVM sumą, ir tokiu būdu UAB „A.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį – 54828,26 Eur. Būtent ši suma (atėmus L. A. valstybei jau atlygintą sumą – 4000 Eur), kurios dydžiu buvo sumažinta mokestinė prievolė, ir buvo priteista iš L. A. skundžiamu nuosprendžiu, ji yra pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei atitinka nusikalstama veika valstybės biudžetui padarytą žalą. Šioje byloje išties iškilo sudėtingas turtinės atsakomybės teisinis santykis, nes civilinė atsakovė L. A. nėra PVM mokesčio mokėtoja, o naudą gavo būtent jos vadovaujama UAB „A.“, kuri ir yra PVM mokėtoja. Taigi mokestiniai teisiniai santykiai yra tarp UAB „A.“ ir VMI, o tai reikštų, kad pirmiausia civilinis ieškinys turėtų būti reiškiamas juridiniam asmeniui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog vadovo nusikaltimu padaryta žala yra žala bendrovei, nes būtent jai kyla pareiga laiku vykdyti savo mokestines prievoles. Tačiau tokia pozicija keičiasi, kai įmonei iškeliama bankroto byla, nes kreditoriai savo teises gali ginti per bankroto administratorių arba kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į kaltąjį asmenį, jeigu yra visi būtini tam elementai: neteisėta juridinio asmens vadovo veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir juridinio asmens vadovo kaltė (LAT nutartys Nr. 3K-3-298/2006, Nr. 3K-3-19/2012). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme dar 2015-07-13 priimtas ieškovės UAB „A.“ vadovės ir savininkės L. A. pareiškimas iškelti „A.“ bankroto bylą, o Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-26 nutartimi atsakovė BUAB „A.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Todėl šiuo atveju konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities VMI galėjo reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nuteistai L. A..

67Pažymėtina, jog iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo (t. 1, b. l. 153–155) matyti, jog L. A. yra vienintelė UAB „A.“ akcininkė ir vadovė, todėl panaikinus šio juridinio asmens didelės vertės turtinę prievolę, ji pagerino jai priklausančios įmonės finansinę padėtį, o tai, be jokios abejonės, gali būti naudinga ir įmonės savininkei (įmonė, pigiau sumokėjusi už medžiagas ir sutaupiusi lėšų, gali sumokėti dividendus vienintelei akcininkei, išleisti šiuos pinigus didesniam atlyginimui direktoriui ir pan.), todėl nėra pagrindo sutikti ir su tuo apeliantės teiginiu, jog pagerinusi įmonės finansinę būklę, ji, kaip įmonės savininkė, negavo jokios naudos. Kartu pažymėtina, jog byloje Klaipėdos apskrities VMI L. A. civilinį ieškinį dėl 50828,26 Eur priteisimo valstybės biudžetui pareiškė dar ikiteisminio tyrimo metu – 2015-12-30, tačiau L. A., turėjusi gynėją ir gavusi kvalifikuotą teisinę pagalbą, prieštaravimų dėl to, kad ji ieškinyje nurodyta kaip vienintelė atsakovė, taip pat dėl ieškinio sumos nereiškė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, L. A. taip pat turint gynėją, J. T. kaip antros civilinės atsakovės klausimo šioje byloje ji nekėlė, o nesutiko tik su civilinio ieškinio dydžiu (t. 6, b. l. 30). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, jog L. A., savanoriškai siekdama sumažinti valstybei padarytą žalą, per du kartus į VMI sąskaitą pervedė 4000 Eur, taip sumažindama neatlygintinos žalos dydį iki 50828,26 Eur ir iš esmės pripažindama atsakomybę dėl savo kaltais veiksmais padarytos žalos.

68Nusikalstamos veikos bendrininkės padėjėjos J. T. civilinės atsakomybės klausimą nuteistoji L. A. iškėlė tik savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė ir dėl jo nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog J. T. padėjo L. A. padaryti nusikalstamą veiklą, numatytą BK 182 str.2 d. ir dėl to valstybės biudžetas patyrė žalos. CK 6.280 str. 2 d. numatyta, jog atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Kaip minėta, civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį tik vienai atsakovei – L. A.. Proceso eigoje nei civilinis ieškovas, nei nuteistoji L. A. ir jos gynėjas nereiškė prašymų dėl nuteistosios J. T. patraukimo civiline atsakove ir konkrečios ieškinio dalies priteisimo iš J. T. (tokie reikalavimai nėra formuluojami ir nuteistosios L. A. apeliaciniame skunde). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės Klaipėdos apskrities VMI byloje pareikštą civilinį ieškinį atsakovei L. A. neužkerta kelio L. A., pasinaudojant civilinėmis teisinėmis priemonėmis, regreso tvarka reikalauti iš J. T. priteistos ir ieškovui atlygintos žalos atlyginimo dalies, kuri proporcinga pastarosios kaltei. Todėl, laikydamasis apeliacinių skundų ribų, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nesprendžia nuteistosios J. T. civilinės atsakomybės klausimo.

69Remiantis išdėstytu, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistosios L. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

70Dėl J. T. apeliacinio skundo

71Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji J. T. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, jog teismas už atskiras nusikalstamas veikas jai paskyrė per griežtas bausmes, be to, ji nesutinka su tuo, jog teismas jos nusikalstamas veikas vertino kaip padarytas esant realiajai, o ne idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, dėl to jai buvo paskirta per griežta subendrinta bausmė, bei su tuo, kad dėl tęstinių veikų padarymo nepagrįstai pradėtas ne vienas, o keli baudžiamieji procesai ir priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir pasisako.

72Dėl J. T. paskirtų bausmių

73BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

74BK 300 str. 3 d. inter alia numatyta, jog tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 182 str. 2 d. inter alia numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šias veikas ir joje dalyvavusius asmenis, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, kad ji anksčiau teismo teista už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmės nėra atlikusi, atsižvelgė į tai, kad ji dirba, išlaiko mažametį vaiką bei neįgalų vyrą, pati turi sveikatos problemų. Teismas atsižvelgė ir į J. T. atliktus konkrečius veiksmus, padarant inkriminuotas nusikaltimas veikas, nusprendė, jog jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už sankcijų vidurkį, ir pagal BK 300 str. 3 d. paskyrė 1 metus 6 mėnesius, o pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. – 2 metus laisvės atėmimo.

75Nuteistosios J. T. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, byloje nustatyta, jog be jos pagalbos – klastojamų PVM sąskaitų faktūrų - nusikalstamos veikos nebūtų galėjusi atlikti ir L. A., ir tokiu būdu ji savo veiksmais padėjo L. A. apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie J. T. nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 137–140) matyti, jog nusikalstamas veikas, už kurias J. T. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-27 nuosprendžiu, kuriuo ji buvo nuteista už analogiškas veikas (buhalterinių dokumentų klastojimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą, pasikėsinimą sukčiauti), parodė pasitikėjimą ir, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskyrė švelnesnes nei sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Tačiau J. T. šio teismo pasitikėjimo, kad bausmės tikslai nuteistajai gali būti pasiekti neskyrus laisvės atėmimo bausmės, nepateisino, ir neįvykdžiusi jai paskirtos bausmės (nesumokėjusi baudos), padarė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog tuo metu (2013 m. lapkritis–2014 m. balandis), kai J. T. atliko veikas, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla (Nr. 1-19-360/2014) dėl analogiškų J. T. veikų (numatytų BK 300 str. ir BK 182 str.), padarytų 2007–2010 m., dėl kurių J. T. 2014-04-30 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (įsiteisėjo 2014-10-13). Ši aplinkybė atskleidžia, jog J. T. nusikalstamas veikas daro sistemingai, o finansinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, jog nuteistoji ieško būdų panaudodama juridinius asmenis užsidirbti įvairiais nelegaliais būdais. Nors iš bylos duomenų matyti, kad J. T. dirba, tačiau akivaizdu, jog iš darbinės veiklos gaunamų lėšų jos ir jos šeimos poreikių tenkinimui nepakanka, ji daro nusikalstamas veikas ir tokiu būdu, pažeisdama valstybės finansų sistemą, savo interesus iškeldama aukščiau visų kitų sąžiningų mokesčių mokėtojų interesų, klastodama dokumentus, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, sukčiauja ir išvengia mokestinių prievolių, taip darydama didelę žalą valstybės biudžetui. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog J. T. darbas įmonėse yra ne tik su darbo užmokesčiu susijusių pajamų gavimui, tačiau darbą juridiniuose asmenyse ji bando išnaudoti savo neteisėtiems sumanymams realizuoti (gaminti netikrus dokumentus, vesti apgaulingą buhalterinę apskaitą, sukčiauti prieš valstybę), o nedirbdama ji net neturėtų galimybės atlikti analogiškas veikas. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. T. jau teista už analogiškus tyčinius nusikaltimus.

76Nuteistosios nusikalstamas elgesys rodo jos susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti vien legaliu būdu. Jos padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, ji buvo teista už tokio pat turtinio pobūdžio nusikaltimus (dokumentų klastojimą, sukčiavimą), šie nusikaltimai buvo jos pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas (padarytas prieš ir po laikotarpio, kai ji padarė veikas, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu) ji taip pat nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27, 2017-05-11 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-30, 2015-11-23 nuosprendžiais. Anksčiau nei nuteistajai J. T. rodytas teismo pasitikėjimas (jai 2012-12-27 nuosprendžiu buvo skirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė), nei paskirta pakankamai didelė bauda jos nepataisė, ji ir toliau elgėsi nusikalstamai, nusikalstamas veikas padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, o tai rodo, kad jos antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas šiai nuteistajai neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors nuteistoji nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į ją charakterizuojančias aplinkybes bei jos atsakomybę švelninančias aplinkybes: ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padariusi nusikalstamas veikas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėjo išsiaiškinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, dėl šių veikų labai nuoširdžiai gailisi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, šias aplinkybes pripažino jos atsakomybę lengvinančiomis ir už nusikaltimų padarymą, už kuriuos numatytos tik laisvės atėmimo bausmės, paskyrė už sankcijų vidurkius žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Nors nuteistoji J. T. akcentuoja, kad jos vaidmuo dėl nusikalstamų veikų buvo tik antraeilis, tačiau į šią aplinkybę, į konkrečius kaltų asmenų veiksmus ir vaidmenį padarant nusikalstamą veiką apylinkės teismas taip pat atsižvelgė, pripažino, jog J. T. bendrininkavo darydama nusikalstamą veiką kaip padėjėja (BK 24 str. 6 d.), ir jai pagal BK 182 str. 2 d. paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu L. A., kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, už šios veikos padarymą paskyrė 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

77Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja ir tai, jog buvo nepakankamai atsižvelgta į tai, kad J. T. turi rimtų problemų su sveikata (jai yra diagnozuota pasikartojanti vidutinio sunkumo depresija nuo 2012 m.), į tai, kad jos sutuoktinis R. T. dėl patirtos stuburo traumos yra neįgalus, jam yra nustatytas 35 procentų darbingumas, jis pats vienas negali judėti, be to, jie augina nepilnametį 9 metų amžiaus sūnų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiama į tai, kad ji turi nepilnametį vaiką, neįgalų vyrą ir pati turi sveikatos problemų, ir į šias aplinkybes taip pat be jokios abejonės atsižvelgė skirdamas pakankamai švelnias laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, nors apeliantė teigia, jog jos sveikata yra itin prasta, ji nuo 2012 metų serga depresija, taigi ji sirgo jau padarydama jai inkriminuotus nusikaltimus, tačiau ši liga nesutrukdė J. T. klastoti dokumentus, padėti sukčiauti, taip pat daryti kitas nusikalstamas veikas po 2012 m., už kurias ji nuteista ir ankstesniais nuosprendžiais. Nors J. T., ginčydama jai paskirtas bausmes nurodo, kad jos vyrui ir nepilnamečiui sūnui yra reikalinga nuolatinė jos priežiūra, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir paskyrė vieninteles sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, tačiau J. T. dar kartą parodė pasitikėjimą, jai taikė BK 75 str. nuostatas, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, įpareigodamas J. T. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo. Akivaizdu, jog toks teismo paskirtas įpareigojimas neužkerta galimybės nuteistajai rūpintis savo šeimos nariais, ir jei ji rodys pastangas likti laisvėje: nedarys naujų nusikalstamų veikų, tinkamai vykdys prabuojamojo pareigas ir laikysis teismo paskirtų įpareigojimų, ji ir toliau galės netrukdomai pasirūpinti savo neįgaliu vyru ir nepilnamečiu sūnumi.

78Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajai J. T. bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 3 d. ir BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistosios asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu J. T. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

79Dėl J. T. padarytų nusikalstamų veikų sutapties

80J. T. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų sutapties ir dėl teismo pasirinkto jai paskirtų bausmių bendrinimo būdo. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Kaip minėta, nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Pagal BK 63 str. nuostatas, paskirtos bausmės už kelias nusikalstamas veikas bendrinamos apėmimo būdu: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, kurios apibūdintos BK 10 ar 11 str. (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs J. T. kalta dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., padarymo, nenurodė, kokiai nusikalstamų veikų sutapčiai esant šios nusikalstamos veikos buvo padarytos, tačiau, kaip matyti iš teismo pasirinkto paskirtų bausmių bendrinimo būdo (skirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu), teismas sprendė, jog J. T. nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

81Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties nustatymo, kai, siekiant sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (BK 182 str.), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, joje konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str.), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), ir pan. Kasacinis teismas nurodė, jog nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai.

82Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. T., veikdama pagal išankstinį susitarimą ir vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą su L. A., laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-04-30 pagamino netikrus dokumentus, 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesiais perdavė šiuos suklastotus dokumentus L. A., kuri juos perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“, kuri 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesiais įtraukė juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl to buvo apgaule panaikinta UAB „A.“ didelės vertės turtinė prievolė – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 54828,26 Eur PVM. Analizuojant šias nusikalstamas veikas matyti, jog tiek dokumentų klastojimas, tiek sukčiavimas buvo tęstinės nusikalstamos veikos, trukusios nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. balandžio. Minėtu laikotarpiu buvo atlikta daug tapačių veikų – netikrų dokumentų pagaminimų, jų perdavimų buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“, kad dokumentai būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, ir būtų pateiktos pridėtinės vertės deklaracijos, kuriose nurodyta daugiau grąžintino ar mažiau mokėtino PVM, ir taip būtų pasiektas pagrindinis tikslas – išvengti mokestinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą mokamą PVM. Akivaizdu, jog šiuo atveju PVM sąskaitų faktūrų klastojimas buvo ne savarankiška nusikalstama veika, o neatskiriama (būtina) visos kaltininko veikos dalis, nes pasiekti pagrindinį tikslą – išvengti PVM mokėjimo – buvo būtina pagaminti netikrus dokumentus. Pažymėtina, jog visi nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti J. T. pagaminti netikri dokumentai buvo panaudoti siekiant panaikinti prievolę sumokėti valstybei, netikrų dokumentų gaminimas tęsėsi iki tol, kol buvo galima juos panaudoti sukčiavimui, o tai dar kartą parodo, jog dokumentų klastojimas buvo neatsiejama nusikalstamo sumanymo sukčiauti dalis. Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir J. T. apeliacinio skundo prašymą, nustačius, jog J. T. nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai sutapčiai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pagrindo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir to pasekoje neteiisngai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.), o paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės J. T. bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

83Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 str. 5 d. numatyta, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Nors L. A. savo apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo jai paskirtų bausmių bendrinimo būdo neginčija, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustačius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė J. T. padarytų nusikalstamų veikų sutapties rūšį, ir dėl to netinkamai subendrino paskirtas bausmes, teisėjų kolegija pasisako ir dėl L. A. paskirtų bausmių bendrinimo. Kaip ir J. T., L. A. padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, kurios buvo nukreiptos į vieną tikslą – išvengti didelės vertės mokestinės prievolės valstybei. J. T. perdavus suklastotus dokumentus L. A., ji juos perdavė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“, ir taip 2013 m. lapkričio–2014 m. balandžio mėnesiais įtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl to buvo apgaule panaikinta UAB „A.“ didelės vertės turtinė prievolė – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 54828,26 Eur PVM. Analizuojant L. A. nusikalstamas veikas matyti, jog tiek apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, į buhalteriją įtraukiant aiškiai padirbtus buhalterinės apskaitos dokumentus, tiek sukčiavimas buvo tęstinės nusikalstamos veikos, trukusios nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. balandžio. Minėtu laikotarpiu buvo atlikta daug tapačių veikų – netikrų dokumentų perdavimų buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „V.“, kad dokumentai būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą ir būtų pateiktos pridėtinės vertės deklaracijos, kuriose nurodyta daugiau grąžintino ar mažiau mokėtino PVM, ir taip būtų pasiektas pagrindinis tikslas – išvengti mokestinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą mokamą PVM. Akivaizdu, jog šiuo atveju apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo ne savarankiška nusikalstama veika, o neatskiriama (būtina) visos kaltininko veikos dalis, nes norint pasiekti pagrindinį tikslą – išvengti PVM mokėjimo, buvo būtina apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Taigi tiek L. A. apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str. 1 d.), tiek ir jos sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.) padaryti esant idealiajai sutapčiai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pagrindo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir to pasekoje neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.), o paskirtos bausmės L. A. bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

84Dėl ikiteisminių tyrimų išskaidymo ir keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

85Nuteistoji J. T. apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad dėl jos tapačių ir vienarūšių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į tris atskirus ir ji yra teisiama trijose atskirose baudžiamosiose bylose, kurios buvo atiduotos į teismą su kaltinamuoju aktu skirtingais metais, o dėl šios priežasties buvo neva eliminuota jos galimybė prašyti šias baudžiamąsias bylas sujungti ir nagrinėti kaip vieną baudžiamąją bylą, dėl to, neatsižvelgiant į tai, jog ji yra padariusi tęstines veikas, ji bus teista ne vieną kartą, o net tris kartus, tai atitinkamai nulems ir jai skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydį, tokiu būdu pažeidžiant jos konstitucines teises į teisingą teismą, nors remiantis BK 63 str. 10 d. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės pateikiamu aplinkybių vertinimu.

86Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Taigi nors tiek kiekvienas atskirtas netikro dokumento pagaminimas, tiek ir po jo buvęs kiekvienas padėjimas panaikinti UAB „A.“ turtinę prievolę (šio dokumento perdavimas, jog tikrovės neatitinkantys duomenys būtų įtraukti į PVM deklaracijas) vertinant atskirai atitinka tiek BK 300 str. 3 d., tiek BK 24 str. 6 d. BK 182 str. 2 d. požymius, visi netikri dokumentai buvo pagaminti ir sukčiauti padėta esant bendrai tyčiai, todėl, kaip jau minėta, J. T. nusikalstamos veikos, kurias atlikdama ji pagamino netikrus „K.“ dokumentus (BK 300 str. 3 d.) ir padėjo sukčiauti, panaikinant UAB „A.“ turtinę prievolę (BK 24 str. 6 d. BK 182 str. 2 d.), yra tęstinės nusikalstamos veikos. Tačiau analizuojant ankstesnius J. T. akcentuojamus jai priimtus nuosprendžius (2015-11-23 ir 2017-05-11), taip pat ir skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, nėra pagrindo teigti, jog šios veikos kartu su veikomis, už kurias J. T. nuteista ankstesniais nuosprendžiais, gali būti laikomos tęstinėmis veikomis, t. y. kad ji skirtingais nuosprendžiais nuteista už atskirus vieno ir to paties tęstinio nusikaltimo epizodus: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nuosprendžiu (byla Nr. 1-116-718/2017) J. T. nuteista pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. už padėjimą panaikinti turtinę prievolę UAB „S. S.“ naudai (2012 m. spalio mėn. – 2012 m. lapkričio mėn.) bei už padėjimą panaikinti turtinę prievolę UAB „F.“ naudai (2012 m. rugpjūčio mėn. – 2014 m. sausio mėn.). Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu (byla Nr. 1-137-417/2015) J. T. nuteista pagal BK 300 str. 1 d. už UAB ,,D.“ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimą; už UAB ,,D.‘‘ dokumento suklastojimą; už UAB ,,S.‘‘ ir kitų įmonių netikrų dokumentų pagaminimą. Pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. už padėjimą pasisavinti UAB „D.“ turtą – 69270,78 EUR; už padėjimą pasisavinti UAB „D.“ turtą – 34900 EUR; už padėjimą pasisavinti UAB „S.“ turtą – 83682,66 U. P. BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. už padėjimą UAB „D.“ panaikinti turtinę prievolę sumokėti 11300,68 EUR PVM; už padėjimą UAB „S.“ naudai panaikinti turtinę prievolę sumokėti 16167,41 EUR PVM; už padėjimą UAB „S.“ naudai panaikinti turtinę prievolę sumokėti 1175,50 EUR PVM. Akivaizdu, jog skirtingais nuosprendžiais J. T. nuteista už skirtingas nusikalstamas veikas ir nors savo prigimtimi, panaudotomis priemonėmis ir veikų padarymo schemomis šios veikos yra panašios, be to, jos padarytos panašiu laiku, tačiau jos nebuvo padarytos esant vieningai tyčiai: 2017-05-11 nuosprendžiu J. T. atliko tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., turėdama tyčią padėti panaikinti turtines prievoles UAB „S. S.“ ir UAB „F.“, 2015-11-23 nuosprendžiu nuteistoji atliko tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. bei 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., turėdama tyčią padėti panaikinti UAB ,,D.‘‘ ir UAB ,,S.‘‘ turtines prievoles ir padėti pasisavinti šių įmonių turtą, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu ji veikė siekdama padėti panaikinti UAB „A.“ turtinę prievolę. Akivaizdu, jog, pavyzdžiui, netikrų dokumentų gaminimas siekiant padėti panaikinti UAB ,,D.‘‘ turtinę prievolę (už tai J. T. nuteista 2015-11-23 nuosprendžiu), negali būti laikomas tęsiniu netikrų dokumentų gaminimo veiksmų, kurie buvo atlikti siekiant padėti panaikinti UAB „A.“ turtinę prievolę, ir šių netikrų dokumentų pagaminimo, atžvilgiu. Todėl šie veiksmai, nors ir atlikti to paties asmens, pasinaudojant tomis pačiomis priemonėmis, net ir panašiu laikotarpiu, skirtingai nei nurodo apeliantė, nelaikytini vienu tęstiniu nusikaltimu. Taigi skundžiamu nuosprendžiu J. T. nuteista už naujas nuskalstamas veikas.

87Apeliantė taip pat nurodo, jog dėl to, kad už skirtingas nusikalstamas veikas ji buvo nuteista keliais nuosprendžiais, buvo pasunkinta jos padėtis, nes ji bus teista ne vieną kartą, o net tris kartus, o tai atitinkamai nulems ir jai skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog J. T. kaltė atskirų nusikalstamų veikų buvo nustatyta ne vienu, o trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais, dėl to jos padarytų nusikalstamų veikų apimtis ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiai nekito. Pažymėtina ir tai, jog tiek tuo atveju, jei vienu nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo (BK 63 str. 1 d.), tiek tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.), nuteistajam bausmės bendrinamos ta pačia BK 63 str. numatyta tvarka, kuri numato, jog skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Nors apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą, tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas prie subendrintos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pridėjo tik nedidelę dalį Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog apylinkės teismas parinko tokią švelnesnės bausmės dalį, kuri leidžia išlaikyti tinkamą proporciją, ir užtikrina, kad galutinė subendrinta bausmė nuteistajai nebūtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Šios proporcijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas apėmimo būdu subendrintą bausmę su ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu.

88Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. T. siekia, jog jai paskirta bausmė būtų subendrinta ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant skundžiamą nuosprendį, apeliantės minimas ankstesnis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti subendrintos. Veikos, už kurias apeliantė nuteista pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, be to, kaip jau minėta, jos padarytos esant ne idealiajai, o realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. taikymo sąlygų ir pagrindo bausmes bendrinti apėmimo būdu nėra. Tokiu atveju bausmės gali būti bendrinamos tik visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Kadangi byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus (nėra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų), vengiant pabloginti nuteistosios padėtį, minėtu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo klausimai paliekami spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka.

89Dėl J. T. teisinės pagalbos išlaidų

90Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos J. T., išlaidas sudaro 107,12 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistosio. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. T. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 330 str., 331 str.,

Nutarė

92Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

93Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajai J. T.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., J. T. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 300 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su galutine bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, ir paskirti J. T. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (iki 2017-10-06 galiojusi įstatymo redakcija), bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant J. T. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

94Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajai L. A.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., L. A. pagal BK 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (iki 2017-10-06 galiojusi įstatymo redakcija), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant L. A. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

95Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

96Nuteistosios L. A. apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. J. T. nuteista pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. (dėl padėjimo... 4. L. A. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti... 5. Nuosprendžiu iš nuteistosios L. A. priteista 50828,26 Eur turtinės žalos... 6. Teisėjų kolegija,... 7. J. T. nuteista už tai, kad pagaminusi netikrus UAB „K.“ buhalterinės... 8. J. T., veikdama bendrai su UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ),... 9. L. A., veikdama pagal išankstinį susitarimą ir tęsdama nusikalstamą... 10. UAB „K.“ 2013-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLT Nr. 00001,... 11. Be to, L. A., žinodama, kad UAB „K.“ dokumentai yra netikri ir faktiškai... 12. Taip kaltinamoji J. T., pagaminusi netikrus dokumentus, padėjo L. A. apgaule... 13. L. A. nuteista už tai, kad, padedant J. T., apgaule UAB „A.“ naudai... 14. L. A., būdama UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdos... 15. Be to, L. A. nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų... 16. L. A., būdama UAB „A.“, įm. k. ( - ), registruotos ( - ), Klaipėda,... 17. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, L. A. tyčia, pažeisdama Buhalterinės... 18. Taip kaltinamoji L. A. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytų teisės... 19. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. T. prašo pakeisti apylinkės teismo... 20. Taip pat nurodo, jog teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, darydamas išvadą,... 21. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neįvardijo nusikaltimų... 22. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT)... 23. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų... 24. Taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir jai... 25. Pabrėžia, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į ją... 26. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės... 27. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. A. prašo panaikinti apylinkės teismo... 28. Pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, jog UAB... 29. Pažymi, jog iš Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos išvados matyti,... 30. Nurodo, jog atsižvelgiant į anksčiau paminėtus ir kitus byloje surinktus... 31. Antra, teismas priimdamas nuosprendį nurodė, jog anksčiau išdėstyti... 32. Trečia, ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas ir rašysenos ekspertizę,... 33. Ketvirta, specialisto išvada yra atlikta 2015-08-07 pagal pirminius tyrimo... 34. Penkta, teismas visiškai neteisingai ir nepagrįstai teigia, jog L. A. UAB... 35. Šešta, pagal BK 182 str. 2 d. apibrėžtą sukčiavimą ir jo požymius –... 36. Nurodo, jog byloje nėra surinkta teisėtų ir objektyvių duomenų ir... 37. Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėja prašė tenkinti nuteistosios... 38. Nuteistosios J. T. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Nuteistosios L.... 39. Dėl L. A. apeliacinio skundo... 40. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji L. A. kategoriškai nesutinka su... 41. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra... 42. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 43. Dėl L. A. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.)... 44. Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių... 45. Nors L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo žinoma, jog jos įmonei... 46. Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, L. A. nurodė,... 47. Analizuojant šiuos nuteistosios parodymus matyti, jog L. A. tiek ikiteisminio... 48. Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta J. T. parodė, kad UAB... 49. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas UAB „A.“ vyr.... 50. Aptartus liudytojų ir nuteistųjų parodymus patvirtina ir byloje esanti... 51. Nors L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad statybinės medžiagos buvo realiai... 52. Akivaizdu, jog aptartais nuteistųjų, liudytojų ir specialistės parodymais,... 53. Dėl L. A. sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.)... 54. L. A. taip pat nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 182 str. 2 d., nurodo, kad... 55. Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar... 56. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir... 57. Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, jog L. A. sukčiavo... 58. Nors apeliaciniame skunde L. A. nurodo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiu... 59. Tai, jog analogiškais atvejais, kai neva prekių pirkėjas teikdamas PVM... 60. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog L. A. kaip įmonės vadovės ir... 61. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pats kaltinimo formavimas, jog L.... 62. Akivaizdu, jog remiantis aptartais nuteistųjų, liudytojų ir specialistės... 63. Dėl civilinio ieškinio... 64. L. A. apeliaciniame skunde taip pat keliamas civilinio ieškinio dydžio... 65. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. A., būdama UAB „A.“ direktore, VMI... 67. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 68. Nusikalstamos veikos bendrininkės padėjėjos J. T. civilinės atsakomybės... 69. Remiantis išdėstytu, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistosios L. A.... 70. Dėl J. T. apeliacinio skundo... 71. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji J. T. neginčija nusikalstamos... 72. Dėl J. T. paskirtų bausmių... 73. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta... 74. BK 300 str. 3 d. inter alia numatyta, jog tas, kas pagamino netikrą... 75. Nuteistosios J. T. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, byloje... 76. Nuteistosios nusikalstamas elgesys rodo jos susiformavusį nihilistinį... 77. Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja ir tai, jog buvo nepakankamai... 78. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės... 79. Dėl J. T. padarytų nusikalstamų veikų sutapties... 80. J. T. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 81. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku... 82. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. T., veikdama pagal išankstinį... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 str. 5 d. numatyta, jog tuo atveju, jei... 84. Dėl ikiteisminių tyrimų išskaidymo ir keliais nuosprendžiais paskirtų... 85. Nuteistoji J. T. apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad dėl jos tapačių ir... 86. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia... 87. Apeliantė taip pat nurodo, jog dėl to, kad už skirtingas nusikalstamas... 88. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. T. siekia, jog jai paskirta... 89. Dėl J. T. teisinės pagalbos išlaidų... 90. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.... 92. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.... 93. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajai J.... 94. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajai L.... 95. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 96. Nuteistosios L. A. apeliacinį skundą atmesti....