Byla 1A-204-150/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnyje, bei jis nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Lino Šiukštos ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui, nuteistajam K. G. ir išteisintajai L. T., gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui ir Grigorijui Leonovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. G. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnyje, bei jis nuteistas:

2pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – laisvės atėmimu 1 metams,

3pagal BK 222 straipsnį – 90 parų areštu.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais bei K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš K. G. konfiskuoti 123 963 Lt ir 285 latai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

6K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7L. T. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9K. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

10K. G. iki 2010-12-30, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs ne mažiau kaip 7,701 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,395 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, neteisėtai laikė ją savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti iki 2010-12-30, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11K. G. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, K. G. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

13K. G., būdamas UAB „I (duomenys pakeisti)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-31 pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, t. y.:

14laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-12-30 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (neišrašė kasos pajamų orderių) iš viso 2 983 714 Lt (1 697 000 + 1 295 201 – 8 487) įplaukų bei sumažino dokumentinį kasos likutį 2 983 714 Lt;

15laikotarpiu nuo 2010-02-09 iki 2010-12-27 nepagrindė apskaitos dokumentais – 20 atvejų neišrašė kasos pajamų orderių iš viso – 4 694 Lt (766 + 420 + 3 429 + 79) inkasuotiems pinigams;

16laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais vienuolikai darbuotojų: A. T., Ž. J., D. K., S. K., E. S., K. D., J. D., L. M., Ž. B., R. J., G. A. iš viso 110 373,39 Lt darbo užmokesčio priskaitymo bei darbo užmokesčio išmokėjimo iš viso – 122 120 Lt;

17laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 18 atvejų iš viso 19 112 Lt (3 500 + 15 612) avanso ir darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojoms: Ž.B. – 3 973 Lt (500 + 500 + 498 + 541 + 1934), K. D. - 840 Lt (600 + 99 + 141), J. T. – 3 693 Lt (500 + 200 + 498 + 361 + 2 134), A. T. – 3 422 Lt (500 + 597 + 541 + 1 784), E. S. – 2 190 Lt (500 + 1 690), V. Č. - 200 Lt, L. M. – 2 625Lt (398 + 361 + 1 866), R. J. – 2 169 Lt (416 + 180 + 1 573).

18K. G. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, t. y.: laikotarpiu nuo 2010-02-04 iki 2010-03-14 apskaitos registre „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ neužregistravo pagal UAB „L (duomenys pakeisti)“ pagrįstą 2010-02-04 sąskaitą apmokėjimui serija ( - ) prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą 15 610 Lt.

19K. G. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, to paties straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „ patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 Įsakymą Nr. 13, t. y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo: 10 kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-12-31 pagrindė iš viso 4 293,86 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos, UAB “L“ 2010-02-04 sąskaitos apmokėjimui serija ( - ), kuria pagrindė (Twist, Twist Storm) įsigijimą 15 610 Lt, 2010 m. liepos mėnesio kasos pajamų orderio, pagrindžiančio akcininko K. G. 114 320 Lt grynųjų pinigų įnešimą į kasą, 8 nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus: 2010-02-10 – 2 250 Lt, 2010-04-12 – 2 250 Lt, 2010-05-11 – 2 250 Lt, 2010-06-10 – 2 250 Lt, 2010-07-13 – 2 250 Lt, 2010-08-19 – 2 250 Lt, 2010-09-13 – 2 250 Lt, 2010-10-11 – 2 250 Lt į sąskaitas bankuose.

20Dėl šių UAB “I“ direktoriaus K. G. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-12-30 negalima iš dalies nustatyti UAB “I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

21K. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje.

22K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent:

23K. G., būdamas UAB “I“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, pažeisdamas 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 (toliau – Farmacijos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „juridiniams asmenims <...> išduodamos šios licencijų rūšys: 1) gamybos licencija, 2) didmeninio platinimo licencija, 3) vaistinės veiklos licencija, 4) gamybinės vaistinės veiklos licencija, 5) farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-28 nutarimu Nr. 1630 „Dėl Licencijų gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Licencijų gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje išdavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatas, kad „pavesti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduoti licencijas gaminti, importuoti į Lietuvis Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje“, 1998-01-08 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Licencija (leidimas) - dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekyba“, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „ 1) pirmąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų žmogaus sveikatai, kai jais piktnaudžiaujama, <....> 3) trečiąjį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai“, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiamą įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tikslams“ bei 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, verstis jų didmenine prekyba Lietuvos Respublikoje gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys <...> turintys šiai veiklai licenciją, tik licencijoje nurodytuose objektuose ir patalpose, kuriais naudotis išduotas specialus leidimas“, to paties straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „ licencijos gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas, verstis šių medžiagų didmenine ir mažmenine prekyba išduodamos tik juridiniams asmenims <...> turintiems farmacijos veiklos licenciją, vadovaujantis Farmacijos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“, iš UAB „B (duomenys pakeisti)“ ir UAB “L“ įgijo psichotropines medžiagas ir jų darinius: pagal 2010-02-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) įgijo 279 vnt. druskos voniai pakuočių „Twist“, „Sex“ už 12 850 Lt, pagal 2010-02-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) įgijo 1 150 vnt. druskos voniai pakuočių „Twist“ už 134 000 Lt, pagal 2010-02-04 sąskaitą-faktūrą Serija ( - ) įgijo prekių „Twist“, „Twist storm“, „Sex angel“ už 15 610 Lt, iš viso įgijo prekių už 161 460 Lt. Nurodytas medžiagas kartu su tabletėmis „Cialis“, kurių sudėtyje yra narkotiniams ar psichotropiniams vaistams nepriskiriamas vaistinis preparatas – sildenafilis (sinonimas viagra), laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30, vykdydamas bendrovės “I“ įstatuose nenumatytą veiklą, neteisėtai platino per bendrovės parduotuvių tinklą „A (duomenys pakeisti)“, adresais ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Kretingoje, t. y. už 3 023 549 Lt pardavė minėtų medžiagų ir tokiu būdu neteisėtai versliškai bei stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos.

24Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

25Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent:

26K. G., būdamas UAB “I“ direktoriumi, 2010-12-30 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje, bei bendrovės parduotuvių “A“ patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Kretingoje, laikė ir turėjo nuosavybės teise jam priklausančius 146 102,93 Lt bei 285 Latvijos latus žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. žinodamas, kad šie pinigai gauti jo vadovaujamai bendrovei vykdant neteisėtas ūkines komercines operacijas ir darant nusikalstamas veikas.

27Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

28Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent:

29K. G., turėdamas tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą, 2006-03-03 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. B. ir J. A. J. U. (K.) vardu už 500 000 Lt nusipirko nebaigtą statyti kotedžo tipo butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, bei 212/461 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), Klaipėdoje. Po to, 2006-03-07 J. U. (K.) vardu buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ) su AB SAMPO banku, pagal kurią minėtam nekilnojamajam turtui nupirkti ir apdailos darbams užbaigti buvo paimtas 166 532 EUR dydžio kreditas. 2006-04-04 J. U. (K.) vardu sudaryta analogiška kredito sutartis SEB banke, perimant įsipareigojimus iš SAMPO banko. Per 2006-2010 metus K. G. pats, per sutuoktinę V. G. ir bendrovės darbuotojus J. U. (K.) vardu į jos sąskaitą pervedė 131 630 Lt, kuriuos pastaroji pervedė AB SEB bankui, taip pilnai padengdama numatyto laikotarpio kreditą ir palūkanas.

30Be to, K. G., turėdamas tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą, 2007-11-26 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 394 796,77 Lt iš UAB „S (duomenys pakeisti)“ sutuoktinės V. G. vardu nupirko butą, esantį ( - ), Klaipėdoje. Minėtam nekilnojamajam turtui įgyti 2006-10-27 V. G. vardu iš AB SEB banko buvo paimtas 384 000 Lt dydžio kreditas. Per 2006-2010 metus K. G. pats į sutuoktinės V. G. sąskaitą pervedė 78 791,11 Lt, iš kurių pastaroji AB SEB bankui pervedė 66 297,99 Lt, taip pilnai padengdama numatyto laikotarpio kreditą ir palūkanas.

31Tokiu būdu K. G., žinodamas, kad jo disponuojamas ir jam nuosavybes teise priklausantis turtas, t. y. 197 927,99 Lt, kuriuos jis pervedė į J. U. (K.) ir V. G. sąskaitas, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, neteisėtai praturtėjo.

32Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, o būtent:

34K. G., būdamas UAB “I“ direktoriumi, pažeisdamas Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „juridiniams asmenims <...> išduodamos šios licencijų rūšys: 1) gamybos licencija, 2) didmeninio platinimo licencija, 3) vaistinės veiklos licencija, 4) gamybinės vaistinės veiklos licencija, 5) farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-28 nutarimu Nr. 1630 „Dėl Licencijų gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Licencijų gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje išdavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatas, kad „pavesti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduoti licencijas gaminti, importuoti į Lietuvis Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje“, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Licencija (leidimas) - dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekyba“, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „1) pirmąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų žmogaus sveikatai, kai jais piktnaudžiaujama, <....> 3) trečiąjį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai“, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiamą įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tikslams“, 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, verstis jų didmenine prekyba Lietuvos Respublikoje gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys <...> turintys šiai veiklai licenciją, tik licencijoje nurodytuose objektuose ir patalpose, kuriais naudotis išduotas specialus leidimas“ ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „licencijos gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas, verstis šių medžiagų didmenine ir mažmenine prekyba išduodamos tik juridiniams asmenims <...> turintiems farmacijos veiklos licenciją, vadovaujantis Farmacijos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30 vykdydamas bendrovės “I“ įstatuose nenumatytą veiklą bei pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-31 pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 Įsakymą Nr. 13, t. y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo atitinkamų buhalterinių dokumentų, turėdamas tikslą nuslėpti per bendrovės parduotuvių “A“ patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Kretingoje, vykdomą neteisėtą ūkinę komercinę vaistinės veiklą ir neteisėtą psichotropinių medžiagų bei jų darinių gamybos ir platinimo veiklas, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30 apgaulingai tvarkydamas UAB “I“ buhalterinę apskaitą ir taip nuslėpdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus, sudarė:

352010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią būdamas UAB “B“ atstovu pardavė UAB “I“, kurios vadovu jis buvo, automobilį „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), už 10 000 Lt, kurio reali vertė pirkimo-pardavimo dieną sudarė apie 76 500 Lt;

362010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. B. sutuoktinės V. G. vardu įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CLS 320“, v/n ( - ), už 10 000 Lt, kurio reali vertė pirkimo-pardavimo dieną sudarė apie 92 000 Lt.

37Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

38L. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

39L. T., veikdama bendrininkų grupe su UAB “I“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi K. G., dirbdama UAB “I“ buhaltere ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-03-15 iki 2010-12-31 pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, apskaitos registre „Kasa“ neužregistravo dvylikos sumokėjimų E. S. Š. už patalpų nuomą - 24 760 Lt ir komunalinius patarnavimus - 112 Lt, iš viso 24 872 Lt (24760 + 112); laikotarpiu nuo 2010-03-15 iki 2010-12-27 neužregistravo apskaitos registre „Kasa“ iš viso – 3 023 549 Lt (1 697 000 + 129 501 – 8 487 + 39835) įplaukų; laikotarpiu nuo 2010-07-22 iki 2010-12-30 apskaitos registre „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ neužregistravo keturiais atvejais iš viso 115 044,60 Lt (3 615,53 + 104 409,49 + 3 602,31 + 3 417,27) įsigytų prekių, skirtų perparduoti, bei apskaitos registre „Sąskaitos bankuose AB „Swedbank“ EUR“ neužregistravo apmokėjimo iš viso 119 881,56 Lt (7 969,23 + 3 602,31 + 3 615,53 + 101 277,22 + 3 417,27) ūkio subjektams; laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 neužregistravo darbo užmokesčio iš viso 110 373,39 Lt, neužregistravo darbo užmokesčio priskaitymo bei darbo užmokesčio išmokėjimo iš viso – 122 120 Lt UAB “I“ vienuolikai darbuotojų: A. T., Ž. J., D. K., S. K., E. S., K. D., J. D., L. M., Ž. B., R. J., G. A.; laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 neužregistravo apskaitos registre „Kasa“ aštuoniolikos atvejų UAB “I“ darbuotojoms: Ž. B., K. D., J. T., A. T., E. S., V. Č., L. M., R. J. išmokėtą avansą ir darbo užmokestį 19 112 Lt; laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-12-30 laisvos formos suvestiniame registre „Pardavimai“ neužregistravo iš viso 2 674 425,62 Lt (1 248 000 + 1 425 525,62 + 900) pajamų už narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinius ir sekso prekes 8 948,76 Lt, iš viso 2 683 374,38 Lt (2 674 425,62 + 8 948,76) pajamų; 2010 m. gruodžio mėnesį laisvos formos apskaitos registre sąskaitą Nr. 4701, mokėtinas PVM - 189 Lt, neužregistravo mokėtino PVM pagal 2010-12-16 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - );

40L. T. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, t. y. laisvos formos apskaitos registre „Kasa“ laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 užregistravo devyniais atvejais mokėtiną darbo užmokestį iš viso 64 648,67 Lt, t. y. 890,11 Lt daugiau negu užregistruota Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose išmokėtinas darbo užmokestis be apskaitos dokumentų.

41Pagal UAB “I“ direktoriaus K. G. organizuojamą, buhalterės L. T. organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-12-30 negalima iš dalies nustatyti UAB “I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

42Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu L. T. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

43Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalis dėl L. T. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnį ir dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalis dėl K. G. paskirtų bausmių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, t. y.:

44L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją 1 metų laisvės atėmimo bausme;

45Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų bei jos priežiūrą vykdančios institucijos ribų;

46Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą.

47K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje (dėl piniginių lėšų, rastų 2010-12-30 kratų metu), bei nuteisti jį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

48K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje (dėl 197 927,99 Lt, kuriuos K. G. pervedė į J. U. (K.) ir V. G. sąskaitas), bei nuteisti jį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

49K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

50K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

51K. G. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

52K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

53Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais bei K. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su dalimi neatliktos bausmės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir K. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

55Taip pat prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, prašo konfiskuoti K. G. turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip gautą iš nusikalstamos veikos.

56Prokuroras nurodo, kad L. T. nepagrįstai išteisinta iš pareikšto kaltinimo, nes teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neanalizavo L. T. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, ir negretino jų su parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei kitais byloje surinktais įrodymais.

57Apeliaciniame skunde cituojami L. T. prieštaringi parodymai, duoti baudžiamajame procese, dėl asmens, kuris UAB “I“ priimdavo darbuotojus į darbą ir atleisdavo juos, taip pat pateikdavo L. T. buhalterinės apskaitos dokumentus. Išteisintoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokius veiksmus atliko K. G., o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji jau tvirtino, kad minėtas funkcijas vykdė V. G.. Pasak prokuroro, L. T. pakeitė parodymus siekdama išvengti baudžiamojo persekiojimo, nes išteisintoji pradėjo teigti, kad ji sprendė visus buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus su V. G., tik nuo to momento, kai V. G. 2011-02-25 mirė, todėl ji negalėjo paneigti L. T. teiginių. Byloje apklaustos pardavėjos-konsultantės patvirtino, kad į darbą jas priėmė ne V. G., o K. G.. Apklausiama ikiteisminiame tyrime L. T. nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. prasidėjus G. skyrybų procesui, ji visiškai nebendravo su V. G.. Liudytoja L. K. taip pat patvirtino apie V. G. ir K. G. pablogėjusius santykius bei jų skyrybų procesą. L. T. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ji tikėjosi gauti dokumentų už įsigytas prekes, kurių suma viršijo 100 000 Lt, iš V. G., o pastaroji vis žadėjo pateikti šiuos dokumentus, neatitinka tikrovės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. G. neatliko jokių ūkinių-finansinių operacijų ir netvarkė bendrovės dokumentų, o už šių funkcijų atlikimą buvo atsakingas tik K. G., tuo labiau, kad parduotuvių “A“ prekių įsigijimo dokumentų nebuvo ir negalėjo būti, nes prekės buvo įsigyjamos neoficialiai ir parduodamos neapskaitant jų. Pažymi, kad nei kratos metu, nei vėliau nebuvo rasta jokių parduotuvių „A“ prekių įsigijimo dokumentų. Ta aplinkybė, kad K. G. duodavo nurodymus L. T. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, patvirtina taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, t. y. po to, kai Rusijos Federacijoje buvo sulaikytas asmuo, kuris pirko parduotuvės “A“ prekes iš UAB “I“, K. G. SMS žinute nurodė L. T. išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą „Twistui“. Prokuroras apeliaciniame skunde daro tokią išvadą aptaręs telefoninių pokalbių Nr. 5144 ir 5148, vykusių tarp K. G. ir L. T., turinį. Be to, apeliantas pabrėžia, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta pokalbiuose minima 2010-12-16 PVM sąskaita-faktūra serija ( - ), kuri buvo išrašyta tik vienu egzemplioriumi, skirtu pristatyti ją Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms. 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/10 nurodyta, kad minėta PVM sąskaita-faktūra turėjo būti įtraukta į buhalterinę apskaitą. Aptariamoje specialisto išvadoje užfiksuoti kiti pažeidimai, kuriuos padarė L. T. apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių ar struktūros.

58Prokuroro teigimu, teismas, išteisindamas K. G. iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nuteistasis per UAB “I“ parduotuves prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios nors ir ne visos, bet buvo įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Remiantis specialistų išvadomis, medžiagos, kurios nebuvo įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą, buvo psichotropinės. K. G. neturėjo specialių leidimų prekiauti tokiomis medžiagomis. Kaltinime nurodytos medžiagos buvo supakuotos į neoriginalias nuteistojo sugalvotas pakuotes, jis taip pat sugalvojo kiekvienos atskiros medžiagos receptūrą. Tokias aplinkybes patvirtino tiek K. G., tiek liudytojos J. T. bei V. Č.. Pakuotėse buvo nurodyta, kad jose esančios medžiagos yra aromatizatoriai arba vonios druska, tačiau medžiagos buvo skirtos vartoti ir pirkėjai parduotuvėse buvo mokomi, kaip jas vartoti. Tokios medžiagos, nepriklausomai nuo jų įtraukimo į uždraustų medžiagų sąrašą, yra centrinę nervų sistemą veikiančios ir stimuliuojančios medžiagos, kurios negali būti parduodamos be leidimo ar licencijos. Kiekvienas preparatas, skirtas vartoti, turi būti aprašytas pakuotėje ar informaciniame lape, nurodant jo poveikį asmens sveikatai, dozavimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokia informacija nebuvo nurodyta UAB “I“ parduotuvėse prekiautų medžiagų pakuotėse. K. G. pripažino, kad jis nesiekė gauti leidimo ar licencijos užsiimti aptariama veikla, be to, jis teigė, kad tabletės „Cialis“ buvo įsigytos turint tikslą jas platinti, bet nespėta to padaryti, kas paneigia teismo argumentus, jog šios tabletės nebuvo skirtos prekybai. Prokuroras, apeliaciniame skunde atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir pacitavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2009, kurioje aptartas BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties turinys, daro išvadą, kad K. G. per UAB “I“ parduotuvių tinklą prekiavo psichotropinėmis medžiagomis ilgą laiko tarpą – nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30, bendra pajamų už šių medžiagų pardavimą suma siekė 3 023 549 Lt, todėl jis nepagrįstai išteisintas iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

59Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (dėl 146 102,93 Lt ir 285 Latvijos latų, rastų kratos metu jo gyvenamojoje vietoje bei parduotuvėse “A“) teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistajam pareikštas kaltinimas yra perteklinis. Prokuroro teigimu, K. G. buvo kaltinamas dėl turto, kuris buvo įgytas iš teisėtumo reikalavimų neatitinkančių pajamų. Byloje buvo surinkti duomenys apie tai, kad K. G. versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir veikdamas bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl šis kaltinimas apima minėtų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį. Teismas pripažino K. G. kaltu pagal BK 222 straipsnį, tačiau išteisino pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad minėta pinigų suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, susijęs su apgaulingos apskaitos tvarkymu. Tai susiję su kitomis nusikalstamomis veikomis, taip pat ir nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje. Kadangi nuteistasis negalėjo pagrįsti aptariamų piniginių lėšų teisėtumo reikalavimus atitinkančiomis pajamomis, todėl negalima pripažinti, kad kaltinimas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį yra perteklinis.

60Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto praturtėjimo sudarius 2006-03-03 ir 2007-11-26 sandorius). K. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad spendžiant klausimą, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veika, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turėtam turtui įgyti ar pats turtas gautas iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veikos ir turto savininkas žinojo tai ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010-12-11, baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas priešingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir BK 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams. Prokuroro tvirtinimu, kaip ir pirmuoju atveju dėl neteisėto praturtėjimo, K. G. inkriminuojamu laikotarpiu neturėjo teisėtumo reikalavimus atitinkančių pajamų ir negalėjo įsigyti nekilnojamojo turto, t. y. jis patyrė išlaidų, kurių nepagrindė teisėtomis pajamomis. Tokia aplinkybė nurodyta 2012-02-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/21 (t. 10, b.l. 73-94). Be to, nuteistasis įsigijo nekilnojamąjį turtą kitų asmenų vardu, tačiau realiai pats asmeniškai valdė ir disponavo juo. Tokiu būdu konstatuotina, kad K. G. neteisėtai praturtėjo.

61Prokuroras, apeliaciniame skunde nepritardamas teismo išvadoms dėl K. G. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, visų pirma analizuoja šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei pažymi, kad nors teismas nurodė, jog automobilį „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), įsigijo V. G. ir tai patvirtino jos motina L. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotose šių liudytojų apklausose minimos kitos aplinkybės. Liudytoja V. G. parodė, kad minėtą automobilį jos vardu nupirko K. G. iš jai nežinomų piniginių lėšų. Liudytoja L. K. taip pat nurodė, kad automobilį „Mercedes-Benz E500“ nupirko K. G. jos dukros V. G. vardu, pastaroji matė transporto priemonę tik jos registravimo dieną, nes K. G. atėmė automobilį. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių neanalizavo šių liudytojų parodymų, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad K. G. užsidirbdavo pinigines lėšas nusikalstamu būdu. Teismas konstatavo, kad nuteistasis, vykdydamas apgaulingą buhalterinę apskaitą, turėjo pajamų iš nusikalstamos veikos. Vien tai jau leidžia įrodyti pinigų, už kuriuos buvo įgytos transporto priemonės, nusikalstamą kilmę. Tokiu būdu K. G., siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, sudarė automobilių pirkimo sandorius ir ženkliai sumažindamas automobilių vertę įsigijo juos ne savo vardu, siekiant nuslėpti tikrąjį turto savininką, taip legalizavo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, kas atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

62Dėl K. G. paskirtos bausmės prokuroras pažymi, kad nors teismas nurodė, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. K. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teigė nežinojęs, kad šios medžiagos yra draudžiamos. Taip pat neatitinka tikrovės skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad K. G. davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie psichotropines medžiagas, nes jis davė tokius parodymus, kurie naudingi tik jam. Nuteistasis siekė išsiaiškinti parduodamų medžiagų sudėtį ne dėl to, kad jos galimai pavojingos žmonių sveikatai, o dėl savanaudiškų tikslų. Šią aplinkybę įrodo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys. Prokuroras daro išvadą, kad esant tokiems duomenims, K. G. nebuvo jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes teismo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.

63Nuteistojo K. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalį, kuria K. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir bylą šioje dalyje nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atitinkamai sumažinant ginamajam galutinę subendrintą bausmę iki bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartimi; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo.

64K. G. gynėjas sutinka su teismo padaryta išvada, kad ginamojo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje, atliktos kratos metu buvo rasta 6,395 g psichotropinės medžiagos – mefedrono. Sprendžiant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, skundžiamame nuosprendyje remiamasi ne tik byloje surinktais įrodymais nustatyta faktine aplinkybe, bet ir iš šios bylos išskirtos į atskirą procesą bylos, kuri buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose, procesiniuose sprendimuose suformuota teisės taikymo praktika, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartimi. Teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl kitų tuo pačiu metu surastų medžiagų buvo išskirtas, nors iš esmės tai yra ta pati veika, padaryta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Taigi, teismas pripažino, kad dėl dalies tos pačios psichotropinės medžiagos – mefedrono (186,097 g), rastos tos pačios 2010-12-30 dienos kratos metu ginamojo gyvenamojoje vietoje, baudžiamasis procesas baigėsi jo nuteisimu, kuris savo ruožtu yra įgijęs res judicata galią. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2010-09-17 dėl dalies tų pačių psichotropinių medžiagų, rastų 2010-12-30 kratų metu, o byla į atskirą procesą išskirta 2011-06-30 prokuroro nutarimu. Toks to paties nusikaltimo dalyko dalijimas į dvi atskiras dalis lėmė ne tik du baudžiamuosius procesus, bet ir ginamajam dviejų bausmių paskyrimą. K. G. šioje byloje pareikšto kaltinimo ribos laike visiškai sutapo su kaltinimo jau išnagrinėtoje byloje kaltinimo ribomis – nuo 2010-02-04 iki 2010-12-30. Kita vertus, teismas nevertino šių aplinkybių teisės principo non bis in idem (asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką) kontekste. Pasak K. G. gynėjo, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009), darytina išvada, kad šioje byloje pripažinus ginamąjį kaltu neteisėtai disponavus 6,395 g mefedrono ir paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis buvo nuteistas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės ta aplinkybė, kad K. G. šioje byloje buvo kaltinamas ir kitų nusikalstamų veikų padarymu (Europos žmogaus teisių teismo 2009-02-10 sprendimas byloje Zolotukhin v. Russia). Įvertinus visas aplinkybes, K. G. gynėjo manymu, byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

65K. G. gynėjas taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš ginamojo buvo konfiskuoti 123 963 Lt ir 285 latai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. K. G. pripažintas kaltu padaręs BK 222 straipsnyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kurios nusikalstamos veikos rezultatas yra minėtos piniginės lėšos. Pasak apelianto, įvertinus bylos kontekstą, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas K. G., taip pat atsižvelgiant į teismo argumentus, kuriais ginamasis buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 1891 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, negalėjo būti taikomos, todėl BK 72 straipsnio taikymas šalintinas iš skundžiamo nuosprendžio.

66Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo K. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

67Nuteistasis K. G. ir jo gynėjas, taip pat išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o K. G. ir jo gynėjas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti.

68Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. G. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

69Dėl L. T. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

70BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. L. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su K. G., apgaulingai tvarkė UAB “I“ buhalterinę apskaitą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2012).

71BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

722011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 buvo įvertinta UAB “I“ ūkinė finansinė veikla, kurioje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai (t. 5, b.l. 66-104). Tokio pobūdžio pažeidimai buvo inkriminuoti K. G. ir L. T., kaip bendrininkams. UAB “I“ 2010-02-03 įregistruota juridinių asmenų registre, nuo šios dienos bendrovės direktoriumi tapo K. G. (t. 3, b.l. 139-141). Pastebėtina, kad L. T. pradėjo dirbti UAB “I“ buhaltere ne nuo šios bendrovės įregistravimo momento, o tik nuo 2010-03-15 (t. 15, b.l. 58). Analogiška aplinkybė taip pat nurodyta kaltinime (t. 15, b.l. 97). Kita vertus, išteisintajai inkriminuota kai kurių UAB “I“ buhalterinės apskaitos pažeidimų darymo pradžia, kai ji dar nedirbo bendrovės buhaltere, pavyzdžiui, kad ji laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 neužregistravo darbo užmokesčio konkretiems darbuotojams išmokėjimo; laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-12-30 neužregistravo laisvos formos suvestiniame registre „Pardavimai“ gautų pajamų. Be to, L. T. nepagrįstai buvo kaltinama tuo, kad dėl jos ir K. G. bendrų veiksmų nuo 2010-02-08 iki 2010-12-30 negalima iš dalies nustatyti UAB “I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Akivaizdu, kad L. T., nedirbdama UAB “I“, neturėjo pareigos tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, o nustatytų minėtų buhalterinės apskaitos pažeidimų darymo pradžia negalėjo būti inkriminuota išteisintajai.

73Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismui, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. T. apgaulingai tvarkė UAB “I“ buhalterinę apskaitą, veikdama kartu su K. G.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. T. parodė, kad UAB “I“ nebuvo išteisintosios pagrindinė darbovietė, ji tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą namuose ir retai lankydavosi bendrovei priklausančiose parduotuvėse. L. T. nebuvo žinoma apie patalpų nuomą ir už ją atliktus mokėjimus, taip pat apie neužregistruotas įplaukas. Ji užregistruodavo buhalterinėje apskaitoje tas pajamas, kurios buvo įmuštos UAB “I“ priklausančių parduotuvių kasos aparatais. L. T. paskaičiuodavo UAB “I“ darbuotojams darbo užmokestį pagal jai atsiųstus darbo laiko žiniaraščius. Išteisintajai nebuvo žinoma, kad buvo mokami kitokio dydžio atlyginimai nei buvo apskaičiuoti. Pasak L. T., pats K. G. mokėjo darbuotojams atlyginimą. Išteisintoji taip pat detaliai papasakojo, kad ji negavo prekių įsigijimo sąskaitų-faktūrų nuo jos nepriklausančių aplinkybių (t. 17, b.l. 73-74). Apeliacinės instancijos teisme L. T. dar kartą buvo apklausta dėl jai pareikšto kaltinimo ir ji patvirtino savo parodymus, duotus apygardos teisme. Išteisintoji ikiteisminiame tyrime taip pat nurodė, kad jai nebuvo žinoma, jog UAB “I“ buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita, o L. T. sąmoningai nebuvo pateikti visi bendrovės buhalteriniai dokumentai (t. 14, b.l. 145-149, 150-152). K. G. teisiamajame posėdyje pripažino, kad UAB “I“ nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, bendrovėje darbuotojams buvo mokami neoficialūs atlyginimai, tačiau jis nederino jokių bendrų veiksmų su L. T. šiuo klausimu ir neinformavo išteisintosios dėl neteisėtų veiksmų darymo (t. 17, b.l. 74-75). Nuteistasis laikėsi analogiškos pozicijos apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Liudytojomis apklaustos parduotuvių “A“ pardavėjos Ž. V., A. T., S. N. (buvusi pavardė K.), D. Ž. (buvusi pavardė K.) ir J. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos parduotuvėse retai matė L. T., kuri tik ateidavo paimti bendrovės dokumentų (t. 16, b.l. 170, t. 17, b.l. 3-4, 49). Liudytoja V. L. (buvusi pavardė Č.) paaiškino, kad L. T. ateidavo į parduotuvę ir atnešdavo dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti, išteisintoji paaiškindavo dėl kasos knygos, ar joje nėra padaryta klaidų (t. 17, b.l. 72). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitos pardavėjos R. J., E. S., L. M., Ž. S. (buvusi pavardė B.), K. D. apskritai nenurodė kokių nors konkrečių aplinkybių dėl L. T. darbo UAB “I“ (t. 17, b.l. 5-6, 38-39). Taigi, L. T. ir K. G., taip pat minėtos liudytojos nepatvirtino, kad L. T., kaip UAB “I“ buhalterei, buvo žinoma, jog bendrovė mokėjo E. S. Š. už patalpų nuomą, parduotuvių “A“ tinklo darbuotojoms buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei jis oficialiai apskaičiuotas, šiose parduotuvėse nebuvo fiksuoti visi prekių pirkimai ir pardavimai bei išteisintoji tyčia neįformino tikrųjų UAB “I“ buhalterinės apskaitos duomenų. Šių aplinkybių neįrodo taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Vien tai, kad K. G., kaip UAB “I“ direktoriui, buvo žinoma, jog bendrovės buhalterinė apskaita sąmoningai nebuvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, savaime nereiškia, jog L. T. prisidėjo prie tokio nusikaltimo darymo. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad, pasak prokuroro, parduotuvių “A“ tinklo prekių įsigijimo dokumentų nebuvo ir negalėjo būti, nes prekės buvo įsigyjamos neoficialiai ir parduodamos neapskaitant jų. L. T., dirbdama UAB “I“, nevykdė prekių pirkimo ar pardavimo funkcijų, todėl akivaizdu, kad išteisintajai nebuvo žinoma apie bendrovėje vykdomą tikrąją veiklą. Apeliantas, nesutikdamas su L. T. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akcentuoja išteisintosios prieštaringus parodymus baudžiamajame procese. L. T. ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo visiškai nuosekli nurodydama, kuris asmuo (K. G. ar V. G.) priimdavo darbuotojus į darbą UAB “I“ ir atleisdavo juos, taip pat pateikdavo L. T. buhalterinės apskaitos dokumentus. Kita vertus, L. T. parodymų nenuoseklumas šioje dalyje neturi esminės reikšmės konstatuojant, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog išteisintoji tyčia apgaulingai tvarkė UAB “I“ buhalterinę apskaitą. Be to, L. T., teisiamajame posėdyje teigdama, kad ji bendravo su V. G. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, parodė, kad išteisintoji aptarinėjo šį klausimą taip pat su K. G. (t. 17, b.l. 73), kas neleidžia neabejotinai pripažinti L. T. baudžiamajame procese duotų parodymų kaip nenuoseklių, tuo labiau kad nenuoseklių parodymų davimas savaime negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis asmens kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad L. T. pakeitė parodymus siekdama išvengti baudžiamojo persekiojimo, nes išteisintoji pradėjo teigti, kad ji sprendė visus buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus su V. G., tik nuo to momento, kai V. G. 2011-02-25 mirė, todėl ji negalėjo paneigti L. T. teiginių. Pagal L. T. pareikštą kaltinimą išteisintoji, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, laisvos formos apskaitos registre „Kasa“ laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 užregistravo devyniais atvejais mokėtiną darbo užmokestį iš viso 64 648,67 Lt, t. y. 890,11 Lt daugiau negu užregistruota Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose išmokėtinas darbo užmokestis be apskaitos dokumentų. Vien toks 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 nustatytas faktas neįrodo, kad išteisintoji, veikdama tyčia kartu su K. G., padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat pabrėžtina, kad specialistė, surašiusi minėtą specialisto išvadą, buvo kompetetinga nustatyti UAB “I“ buhalterinės apskaitos trūkumus, tačiau spręsti klausimą dėl asmens kaltės padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką yra išimtinė teismo diskrecija. Taigi, 2011-11-16 specialisto išvados Nr. 5-3/10 nustatyti UAB “I“ buhalterinės apskaitos pažeidimai savaime nepatvirtina L. T. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

74Byloje nustatyta, kad į UAB “I“ 2010 m. gruodžio mėn. apskaitos registrą nebuvo įtraukta sąskaita Nr. 4701, mokėtinas PVM – 189 Lt, pagal 2010-12-16 PVM sąskaitą-faktūrą, serija ( - ) (t. 5, b.l. 92). Šią 2010-12-16 PVM sąskaitą-faktūrą išrašė L. T. (t. 4, b.l. 146). Byloje užfiksuotos K. G. 2010-12-16, 18:10:02, siųstos L. T. SMS žinutės turinys, taip pat tarp šių asmenų vykę 2010-12-16, 19:12:13 val. ir 20:24:23 val., telefoniniai pokalbiai įrodo, kad K. G. liepė išteisintajai išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą S. S. (S. S.), kuris buvo sulaikytas muitinėje, ir pasakė, kad „tas popierius eina tik į rusų <...> miliciją“. L. T. atsakė teigiamai (t. 12, b.l. 39, 173). K. G. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jis pareikalavo, jog L. T. išrašytų PVM sąskaitą-faktūrą, nes prekės buvo skirtos vežti į Rusiją. Jis neatsiminė, ar ši sąskaita buvo išrašyta vienu arba dviem egzemplioriais. Jis nežinojo, ar PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į UAB “I“ buhalterinę apskaitą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, L. T. parodė, kad 2010-12-16 PVM sąskaita-faktūra buvo vienintelė sąskaita, kurią ji išrašė. Ši sąskaita buvo išrašyta dviem egzemplioriais, išteisintoji atvežė juos į parduotuvę ir paliko. Kadangi UAB “I“ nebuvo pagrindinė L. T. darbovietė, todėl ji kiekvieną dieną nedirbo su šios bendrovės buhalteriniais dokumentais. Priimant L. T. į darbą, su K. G. buvo sutarta, kad ji gaus dokumentus vieną ar du kartus per mėnesį ir tvarkys juos. Pasak L. T., ji 2011 m. sausio mėn. būtų teikusi PVM deklaraciją už 2010 m. gruodį ir tikrai įtraukusį aptariamą sąskaitą-faktūrą į buhalterinę apskaitą. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma nėra didelė ir reikšminga, kad būtų pagrindas jos neįforminti UAB “I“ buhalterinėje apskaitoje.

75Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Taigi, bylai reikšmingu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė kelias ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų užregistravimo apskaitos registruose momento alternatyvas: 1) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną; 2) iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pastarasis elgesio variantas nėra tiksliai apibrėžtas laiko aspektu ir yra vertinamojo pobūdžio. L. T. 2010-12-16 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija ( - ), tuo tarpu krata išteisintosios gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2010-12-30, praėjus dviem savaitėms nuo ūkinę operaciją patvirtinančio buhalterinio dokumento išrašymo. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo paimti su UAB “I“ veikla susiję dokumentai ir užrašai (t. 3, b.l. 54-55). Byloje nustatyta, kad L. T. inkriminuotu laikotarpiu dirbo ne tik UAB “I“, bet ir dar dviejų bendrovių buhaltere (t. 15, b.l. 58). Išteisintajai UAB “I“ nebuvo pagrindinė darbovietė, ji tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą namuose. Tiek K. G., tiek liudytojomis apklaustos pardavėjos neparodė, kad L. T. buvo pateikiami buhalteriniai dokumentai kiekvieną dieną. Remiantis išteisintosios parodymais, ji tvarkydavo bendrovės buhalterinius dokumentus tam tikromis mėnesio dienomis. Byloje nėra paneigta L. T. versija, kad ji būtų įforminusi 2010-12-16 PVM sąskaitą-faktūrą, serija ( - ), 2011 m. sausio mėn. UAB “I“ buhalterinėje apskaitoje, nes krata išteisintosios gyvenamojoje vietoje paimant bendrovės dokumentus buvo atlikta aptariamos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo mėnesį. Tokios išvados nepaneigia 2012-12-16, 20:24:23 val., telefoninis pokalbis tarp K. G. ir L. T., kai K. G. nurodė, kad 2010-12-16 išteisintosios išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra skirta tik Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad iki aptariamo įvykio L. T. vykdė K. G. nurodymus dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo vedimo. Vien išteisintosios žodinis pritarimas K. G. 2012-12-16 išsakytam nurodymui savaime neįrodo, jog ji pritarė tokiai neteisėtai veiklai. Byloje nustatytas 2 savaičių laikotarpis, per kurį PVM sąskaita-faktūra, serija ( - ), nebuvo įforminta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat neabejotinai nepatvirtina L. T. nusikalstamų ketinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad šia PVM sąskaita-faktūra apskaičiuota mokėtina PVM prievolė nėra didelė – tik 189 Lt. Abejotina, kad dėl šio piniginės prievolės valstybei dydžio išteisintoji sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tuo labiau kad byloje nenustatyta, jog K. G. itin kontroliavo L. T. tvarkytą UAB “I“ buhalterinę apskaitą. Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad byloje nenustatyta, jog vien 2010-12-16 PVM sąskaitos-faktūros, serija ( - ), neįforminimas UAB “I“ buhalterinėje apskaitoje galėjo sukelti L. T. kaltinime nurodytas pasekmes – iš dalies negalėjimą nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiuo atveju yra aiškus piniginės prievolės valstybei dydis ir jos atsiradimo pagrindas. Be to, L. T. traukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl vieno dokumento neįforminimo UAB “I“ buhalterinėje apskaitoje aiškiai prieštarautų proporcingo principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29, 2006-01-16 nutarimai).

76Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalį, kuria L. T. išteisinta iš pareikšto kaltinimo neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

77Pažymėtina, kad BK 222 straipsnis susideda iš dviejų dalių. Apygardos teismas išteisino L. T., o K. G. nuteisė pagal BK 222 straipsnį, nenurodydamas jokios šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies, nors jiems buvo surašytas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 15, b.l. 97-98, 99-100), kas laikytina aiškia rašybos klaida. Todėl šie netikslumai ištaisomi nurodant, kad L. T. yra išteisinta, o K. G. yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Toks patikslinimas nelaikytinas jų teisės į gynybą suvaržymu ar kaltinimo ribų peržengimu.

78Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

79BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

80Teismų praktikoje išaiškinta, kad šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013). Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014).

81K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Kaltinamajame akte tokia nuteistojo veikla apibrėžta kaip susijusi su druskos voniai pakuočių, turinčių psichotropinių medžiagų ir jų darinių, neteisėtu įgijimu, taip pat šių medžiagų ir tablečių „Cialis“ neteisėtu platinimu per UAB “I“ priklausančių parduotuvių “A“ tinklą.

82Teisėjų kolegija, analizuodama K. G. pareikštą kaltinimą, visų pirma pabrėžia jo ydingumą. Nuteistajam inkriminuotas Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Šis straipsnis reglamentuoja farmacinės veiklos licencijavimą. Farmacijos įstatymo 1 straipsnyje (2008-12-16 įstatymo Nr. XI-59 redakcija) apibrėžta, kad šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (galiojusi iki 2012-01-01) nurodyta, kad farmacinė veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla, apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, didmeninį platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų importą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui; farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą ir farmacinių atliekų tvarkymą, išskyrus jų šalinimą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Farmacijos įstatymas reglamentuoja veiklą, susijusią su vaistiniais ir kitokio pobūdžio preparatais, kuriais siekiama teigiamai paveikti žmogaus organizmą, pavyzdžiui, gydyti ligas, atlikti ligų prevencinę funkciją ir kt. Vykdant farmacinę veiklą, yra gaminami ir vėliau platinami vaistai bei vaistiniai preparatai, kurie savo sudėtyje gali turėti psichotropinių medžiagų (pavyzdžiui, raminamieji vaistai). Kita vertus, tokie preparatai taip pat atlieka bent vieną iš minėtų su asmens sveikata susijusių funkcijų. Būtent tokio pobūdžio veiklos vykdymas, numatytas Farmacijos įstatyme, yra licencijuojamas. K. G. taip pat inkriminuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-28 nutarimo Nr. 1630 „Dėl Licencijų gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto nuostatos, kuriose nurodyta bendro pobūdžio teisės norma – pavesti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduoti licencijas gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje. Pabrėžtina, kad šiuo nutarimu patvirtintų licencijavimo taisyklių 2 punkte apibrėžtos išduodamų licencijų rūšys, kurių dalykas – tik narkotiniai ir psichotropiniai vaistai bei vaistinės medžiagos. Kaltinamajame akte nurodytos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, kurių pažeidimu buvo kaltinamas K. G., yra arba deficinės (pavyzdžiui, apibrėžiama, kas yra licencija (leidimas), kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos patenka į atitinkamą sąrašą), arba blanketinės, nukreipiančios dėl licencijavimo į Farmacijos įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Taigi, minėtos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos neturi įtakos anksčiau padarytai teisės aktų analizei.

83Byloje nustatyta, kad K. G. buvo UAB “I“ direktorius, o šiai bendrovei priklausė parduotuvės, kuriose be pagrindinės veiklos, susijusios su sekso prekių pardavimu, buvo platinamos įvairios medžiagos, turinčios tam tikrą poveikį žmogaus organizmui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nuteistajam inkriminuotų druskos voniai pakuočių „Twist“, „Sex“, „Twist storm“, „Sex angel“ turinys turi gydomųjų ar kitaip teigiamai žmogaus organizmą veikiančių savybių, kurios leistų tvirtinti, kad šiose pakuotėse esančios medžiagos yra vaistai ar su jais susiję vaistiniai preparatai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse nebuvo vykdoma farmacinė veikla, reglamentuojama anksčiau minėtais teisės aktais. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad aptariamos medžiagos yra centrinę nervų sistemą veikiančios ir stimuliuojančios medžiagos, tačiau vien ši medžiagų savybė nesudaro pagrindo jų priskirti farmacijos veikloje naudojamoms medžiagoms. Apelianto akcentuojama K. G. vykdyta saviveikla, t. y. kaltinime nurodytų medžiagų pakavimas į nuteistojo sugalvotas pakuotes, kiekvienos atskiros medžiagos sudedamųjų dalių sugalvojimas ir kiti atlikti veiksmai, rodo tik ketinimą platinti medžiagas, tačiau neleidžia tvirtinti, kad nuteistasis užsiėmė farmacine veikla. Tokios išvados taip pat nepaneigia prokuroro apeliacinio skundo bendro pobūdžio teiginys, kad kiekvienas preparatas, skirtas vartoti, turi būti aprašytas pakuotėje ar informaciniame lape, nurodant jo poveikį asmens sveikatai, dozavimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokia informacija nebuvo nurodyta UAB “I“ parduotuvėse prekiautų medžiagų pakuotėse.

84Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad K. G., siekdamas atlikti jam inkriminuotus veiksmus, susijusius su druskos voniai pakuočių „Twist“, „Sex“, „Twist storm“, „Sex angel“ disponavimu, apskritai neturėjo galimybės gauti licenciją, nes nuteistojo vykdyta veikla nepatenka į licencijuojamą farmacinę veiklą. Darytina išvada, kad K. G. nepagrįstai inkriminuota BK 202 straipsnio 1 dalis, nes jo veiksmuose nėra visų šios nusikalstamos veikos sudėčiai būtinų požymių.

85Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodyta, kad nuteistasis neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas ir jų darinius bei neteisėtai platino juos per UAB “I“ priklausančių parduotuvių “A“ tinklą. Šiame kontekste pasakytina, kad neteisėtas psichotropinių medžiagų disponavimas yra apskritai uždraustas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už atskirų tokio pobūdžio veiksmų padarymą, turint tikslą psichotropines medžiagas platinti, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ne BK 202 straipsnyje, o BK 260 straipsnyje. Be to, K. G. pareikštame kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nėra detalizuojama, kokiomis psichotropinėmis medžiagomis ir jų dariniais buvo neteisėtai disponuojama UAB “I“ priklausančių parduotuvių “A“ tinkle. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį labai didelio kiekio konkrečių psichotropinių medžiagų ir jų darinių įsigijimu, laikymu ir pardavimu UAB “I“ priklausančių parduotuvių veikloje (t. 15, b.l. 102-103). Apygardos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo K. G. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, skundžiamame nuosprendyje detaliai argumentavo dėl kokių priežasčių medžiaga – 4-metiletilkatinonas (4-MEC) – nelaikytina psichotropine (t. 17, b.l. 144-146). Prokuroras nepadavė apeliacinio skundo dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies, todėl darytina išvada, kad valstybinis kaltintojas sutiko su apygardos teismo padarytomis išvadomis. Nuteistajam taip pat inkriminuotas neteisėtas disponavimas 6,395 g mefedronu. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas mefedrono kiekis buvo įsigytas iš kurios nors druskos voniai pakuotės pagal 2010-02-04 sąskaitą-faktūrą Serija ( - ), 2010-02-08 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) ar 2010-02-15 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ), kaip nurodyta kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013 jau atliko kitų K. G. disponuotų medžiagų UAB “I“ priklausančių parduotuvių “A“ tinkle teisinį vertinimą šioje byloje reikšmingu laikotarpiu, t. y. dėl 864,749 g psichotropinės medžiagos – katinono darinio – 4–metil–N–etilkatinono, 3,812 g psichotropinės medžiagos 4–fluoramfetamino bei 186,097 g psichotropinės medžiagos – mefedrono (t. 17, b.l. 63-70). Dėl anksčiau minėtų priežasčių konstatuotina, kad nuteistojo veiksmus pakartotinai vertinti BK 202 straipsnio 1 dalies prasme nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia prokuroro apeliacinio skundo deklaratyvus teiginys, kad K. G. per UAB “I“ priklausančias parduotuves prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios nors ir ne visos, bet buvo įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Taip pat pastebėtina, kad specialistai, atlikdami specialių žinių reikalaujančius tyrimus, sprendžia, ar pateiktos tirti medžiagos yra psichotropinės (narkotinės), t. y. analizuojama jų cheminė sudėtis ir nustatomas priskyrimas vienai ar kitai psichotropinei (narkotinei) medžiagai arba ne. Tuo tarpu tik teismui suteikta išskirtinė teisė vertinti, ar tokios medžiagos yra kokios nors nusikalstamos veikos dalykas ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl ta aplinkybė, kad šioje byloje kai kuriose specialistų išvadose nurodyta, kad ištirtos medžiagos laikytinos psichotropinėmis, savaime neleidžia preziumuoti K. G. kaltės neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis ar jų dariniais kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nurodytomis aplinkybėmis.

86Dėl nuteistajam inkriminuotų tablečių „Cialis“ pasakytina, kad 2010-12-30 atlikus kratą K. G. gyvenamojoje vietoje, buvo rastos minėtos tabletės (t. 1, b.l. 122-124). Analizuojant nuteistajam pareikštą kaltinimą, jam inkriminuotas tik tablečių „Cialis“, kurių sudėtyje yra narkotiniams ar psichotropiniams vaistams nepriskiriamas vaistinis preparatas – sildenafilis (sinonimas viagra), neteisėtas platinimas nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30 per UAB “I“ priklausančių parduotuvių “A“ tinklą, tačiau ne jų neteisėtas įsigijimas ar laikymas. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad aptariamu laikotarpiu UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse buvo parduodamos tabletės „Cialis“. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tokios tabletės nebuvo įsigytos (t. 1, b.l. 47, 67, 104). Kaip prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis įsigijo tabletes „Cialis“ siekdamas jas vėliau parduoti. Kita vertus, nuteistasis teigė, kad šios tabletės iki tol nebuvo platinamos UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse (t. 17, b.l. 75). Apklausiant K. G. apeliacinės instancijos teisme, jis teigė, kad rastos tabletės „Cialis“ buvo skirtos asmeniniam naudojimui. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepatvirtino savo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, dėl tablečių „Cialis“ įsigijimo priežasties. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atlikus kratą, rastos tabletės „Cialis“ buvo skirtos neteisėtai jas platinti, byloje nėra surinkta. Taip pat byloje negauta įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad K. G. iš tablečių „Cialis“ neteisėtos prekybos gavo bent dalį iš jam inkriminuotos 3 023 549 Lt pinigų sumos. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam kaltinimas šioje dalyje taip pat nepasitvirtino, todėl jis pagrįstai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

87Prokuroras apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2009 ir daro išvadą, kad K. G. veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2012, 2K-505/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2009 vertino keleivių vežimo veiklos aspektus BK 202 straipsnio 1 prasme. Akivaizdu, kad minėtoje kasacinėje nutartyje nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar panašios su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl remtis ja kaip precedentu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

88Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį

89BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

90Teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-75/2014, 2K-P-93/2014).

91Visų pirma, K. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB “I“ direktoriumi, 2010-12-30 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje, bei bendrovės parduotuvių “A“ patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Kretingoje, laikė ir turėjo nuosavybės teise jam priklausančius 146 102,93 Lt bei 285 Latvijos latus žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. žinodamas, kad šie pinigai gauti jo vadovaujamai bendrovei vykdant neteisėtas ūkines komercines operacijas ir darant nusikalstamas veikas.

92Apygardos teismas išteisino K. G. iš kaltinimo pagal inkriminuotą baudžiamojo įstatymo straipsnį remdamasis iš esmės dviem argumentais: 1) kaltinimo nekonkretumu; 2) pertekliniu nusikalstamos veikos inkriminavimu, nes kaltinime nurodyta pinigų suma pripažinta kaip kitos nusikalstamos veikos padarymo rezultatas.

93Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistajam pareikštame kaltinime pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį nėra detalizuota, kokias konkrečias jo vadovaujama bendrovė vykdė neteisėtas ūkines komercines operacijas ir darė nusikalstamas veikas, kurių pagrindu buvo gauti 146 102,93 Lt ir 285 Latvijos latai. Be to, pastebėtina, kad UAB “I“ šioje byloje nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, todėl aptariamame kaltinime suformuluotas teiginys, kad neva bendrovė darė baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, yra apskritai ydingas. Analizuojant K. G. šioje byloje pareikštų kaltinimų visumą, teigtina, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras siekė įrodyti, jog minėta pinigų suma buvo gauta nuteistajam darant kitas šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, kad K. G. versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, taip pat bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą taip pat galima daryti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio (apeliacinio skundo 7 lapas, t. 18, b.l. 16). Kaip minėta, teismų praktikoje atskleidžiant BK 1891 straipsnio 1 dalies turinį, pažymėta, kad turto, kaip negalėjusio būti įgyto teisėtomis pajamomis, finansiniai šaltiniai nėra tiksliai identifikuojami, tačiau patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, neabejotinai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Tuo tarpu K. G. kaltinamas turėjęs nuosavybės teise jam priklausančius 146 102,93 Lt bei 285 Latvijos latus žinodamas jų tikslų neteisėtą įgijimo šaltinį, t. y. kaip neteisėtų ūkinių komercinių operacijų ir nusikalstamų veikų rezultatas. Kitaip sakant, K. G. inkriminuotas BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties dalykas yra išskirtinai siejamas su nauda, kuri buvo gauta nuteistajam padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas. Išanalizavusi teismų praktikos išaiškinimus dėl aptariamos baudžiamosios teisės normos turinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėto praturtėjimo dalyku nelaikytinas turtas, kuris buvo gautas iš konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos, t. y. kai turto kilmė yra aiškiai nusikalstama, tai negali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas praturtėjimas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį ar kaip šio baudžiamojo įstatymo straipsnio ir straipsnio, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios buvo gautas turtas, sutaptis. Kai yra žinoma, kad turto kilmė yra nusikalstama, nebetenka prasmės aiškintis turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus ir kitas su šiuo klausimu susijusias aplinkybes, nes akivaizdu, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas yra neteisėtas, o teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant, ar įmanoma pagrįsti turimą turtą teisėtomis pajamomis, ir vėliau sprendžiant neteisėto praturtėjimo klausimą.

94Anksčiau aptartais argumentais atmesti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasis jis tvirtino, kad K. G. veiksmuose yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apygardos teismas konstatavo, kad K. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o pinigai, rasti jo gyvenamojoje vietoje, buvo šios nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-194/2012, 2K-527/2014). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad apgaulingai vedant buhalterinę apskaitą, K. G. gavo turtinės naudos, kuri teisingai įvertinta pritaikius BK 72 straipsnio nuostatas, o ne BK 1891 straipsnio 1 dalį. Prokuroras neskundė Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalies, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš K. G. buvo konfiskuoti jo gyvenamojoje vietoje rasti 123 963 Lt ir 285 latai kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl pripažintina, kad apeliantas sutiko su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada. Papildomai spręsti K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, kai didelė dalis nuteistajam inkriminuotų pinigų jau yra konfiskuota atlikus jų teisinį vertinimą BK 72 straipsnio prasme dėl kitos K. G. nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Klausimas dėl nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį galėtų būti sprendžiamas tuo atveju, jei K. G. būtų kaltinamas, kad nuteistasis turi turto, kuris nėra tiesiogiai susijęs su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, ir nuteistajam yra žinoma, kad toks turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Kita vertus, K. G. šioje dalyje nebuvo pareikštas tokio pobūdžio kaltinimas.

95Dalis K. G. inkriminuotų pinigų pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį buvo rasta padarius kratas UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse. K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad parduotuvėse surasti pinigai yra „juodieji“, kurie nebuvo patekę į kasą (t. 17, b.l. 75). Šie pinigai nebuvo konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie yra BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties dalykas. Byloje nustatyta, kad kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą, kai jis turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą. Byloje nustatyta, kad UAB “I“ priklausančių parduotuvių kratų darymo metu buvo rasta iš viso 22 139,93 Lt, kas sudaro 170,30 MGL dydžio sumą. Vien dėl šios objektyvios priežasties K. G. veiksmuose nėra BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse rastų pinigų vertė yra mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas neteisėto praturtėjimo dalykas. Be to, aptariami pinigai buvo laikyti skirtinguose daiktuose, pavyzdžiui, kosmetinėje piniginėje (t. 2, b.l. 27), plastmasinėje rankinėje (t. 2, b.l. 31), plastikiniame dangtelyje ar paprastose piniginėse (t. 2, b.l. 94, 141), ir jie dar nebuvo perduoti K. G., t. y. jis neturėjo šių pinigų savo žinioje ir negalėjo spręsti dėl jų naudojimo. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse rasti pinigai besąlygiškai būtų tapę nuteistojo nuosavybe. Tokiu būdu teigti, kad K. G. turėjo aptariamą pinigų dalį nuosavybės teise BK 1891 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat nėra teisinio pagrindo.

96Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, prokuroro prašymas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį netenkinamas.

97Byloje K. G. taip pat buvo kaltinimas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuteistasis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žinodamas, jog jo disponuojamas ir jam nuosavybes teise priklausantis turtas, t. y. 197 927,99 Lt, kuriuos jis pervedė į J. U. (K.) ir V. G. banko sąskaitas, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, neteisėtai praturtėjo.

98Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras nepalaikė apeliacinio skundo šioje dalyje ir prašė palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio dalį nekeistą. BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi prokuroras atšaukė aptariamą apeliacinio skundo dalį iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl K. G. pareikšto kaltinimo neteisėtai praturtėjus 197 927,99 Lt BK 1891 straipsnio 1 dalies prasme nėra teisinio pagrindo. Prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu ir procesas šioje dalyje nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

99Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

100BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

101Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2012). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą“ reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

102K. G. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, pažeisdamas kaltinamajame akte nurodytų atitinkamų teisės aktų nuostatas, nenustatė UAB “I“ dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo atitinkamų buhalterinių dokumentų, turėdamas tikslą nuslėpti per bendrovės parduotuvių “A“ patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Kretingoje, vykdomą neteisėtą ūkinę komercinę vaistinės veiklą ir neteisėtą psichotropinių medžiagų bei jų darinių gamybos ir platinimo veiklas, laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-30 apgaulingai tvarkydamas UAB “I“ buhalterinę apskaitą ir taip nuslėpdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus, sudarė:

1032010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią būdamas UAB “B“ atstovu pardavė UAB “I“, kurios vadovu jis buvo, automobilį „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), už 10 000 Lt, kurio reali vertė pirkimo-pardavimo dieną sudarė apie 76 500 Lt;

1042010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. B. sutuoktinės V. G. vardu įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CLS 320“, v/n ( - ), už 10 000 Lt, kurio reali vertė pirkimo-pardavimo dieną sudarė apie 92 000 Lt.

105Anksčiau aptartais argumentais paneigta, kad K. G. bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė neteisėtą ūkinę komercinę vaistinės veiklą ir neteisėtą psichotropinių medžiagų bei jų darinių gamybos ir platinimo veiklas, todėl pripažintina, kad tokių aplinkybių ir su jomis susijusių teisės aktų inkriminavimas kaltinime pagal BK 216 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Byloje nuteistasis pripažintas kaltu už UAB “I“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-12-31. Kita vertus, vien sąmoningai padaryti teisės aktų pažeidimai vykdant UAB “I“ buhalterinę apskaitą savaime neįrodo, kad buhalteriškai neapskaityti pinigai buvo panaudoti, siekiant juos nuslėpti, sudarius sandorius dėl transporto priemonių įsigijimo.

1062010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėja UAB “B“ parduoda, o pirkėja UAB “I“, kuriai atstovavo K. G., perka automobilį „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), pagaminimo metai 2005 m., už 10 000 Lt (t. 6, b.l. 4). K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad vienos jo bendrovės šis automobilis buvo pirktas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, transporto priemonė buvo apdaužyta. Vėliau automobilis parduotas UAB “I“. Abiem atvejais automobilio kaina buvo 10 000 Lt (t. 17, b.l. 76). Tokie nuteistojo parodymai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais. 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 „Dėl UAB “I“ ūkinės finansinės veiklos“ nebuvo konstatuota, kad UAB “I“ apskritai nebuvo vedama buhalterinė apskaita (t. 5, b.l. 66-104). Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nustatyta, kad aptariamos transporto priemonės įsigijimas apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 5, b.l. 104). Kaltinamajame akte nurodyta reali automobilio „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), vertė grindžiama vieninteliu dokumentu – VĮ „EMPREKIS“ 2011-10-03 pažyma Nr. 11-46, kurioje pateikta informacija, kad šio automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2010 m. vasario mėnesį buvo apie 76 500 Lt (t. 6, b.l. 18). Pažymėtina, kad kiekvienos konkrečios transporto priemonės rinkos vertė nustatoma individualiai, įvertinus jos rūšį ir markę, amžių, techninę būklę, naudojimo dažnumą ir kitas aplinkybes. Tuo tarpu negalima besąlygiškai tapatinti automobilio „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), tikrąja vertę su orientyrine VĮ „EMPREKIS“ pateikta automobilių „Mercedes-Benz E500“ vidutinę rinkos kaina. Kaip minėta, pasirašant 2010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, K. G. dalyvavo kaip UAB „I“ direktorius. Nuteistasis, būdamas bendrovės atstovas, bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo teisę sudarinėti jos vardu sandorius su kitais subjektais, tačiau ši aplinkybė taip pat neįrodo, kad perkant automobilį „Mercedes-Benz E500“ buvo atsiskaityta nusikalstamu būdu įgytais pinigais, siekiant juos legalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame kaltinime klaidingai nurodyta, jog K. G., būdamas UAB “B“ atstovu, pardavė minėtą transporto priemonę UAB “I“, kuriai jis vadovavo. Pirkimo-pardavimo sutartyje parašyta, kad UAB „B“ atstovavo ne K. G., o M. G. (t. 6, b.l. 4). „Sodros“ duomenimis nuteistasis dirbo UAB “B“ nuo 2009-03-26 iki 2010-02-05 ir nuo 2010-02-08 iki 2010-02-09 (t. 15, b.l. 73). Taigi, K. G. 2010-02-10 objektyviai negalėjo atstovauti UAB “B“, nes jis nebuvo šios bendrovės darbuotojas, o vien akcijų turėjimas nesuteikia teisės sudarinėti sandorius bendrovės vardu su kitais subjektais. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad K. G. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas. Kita vertus, šių pinigų negalima sieti su daugiau nei prieš dešimt mėnesių sudaryto automobilio „Mercedes-Benz E500“ pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybėmis. Apygardos teismas nepadarė išvados, kad K. G. visu inkriminuotu laikotarpiu nusikalstamai įgijo UAB “I“ buhalteriškai neapskaitytų pajamų. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikia tik prielaidą, kad automobilis „Mercedes-Benz E500“ buvo nupirktas už pinigus, turinčius nusikalstamą kilmę. Ši transporto priemonė įregistruota kaip UAB “I“ nuosavybė, o jos naudotoju nustatytas K. G. (t. 6, b.l. 16). Ta aplinkybė, kad nuteistasis naudojosi automobiliu „Mercedes-Benz E500“, savaime nereiškia, kad jis buvo šio automobilio savininkas ir asmeniškai įgijo visas su tokio subjekto statusu susijusias teises ir pareigas.

1072010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad V. G. iš A. B. už 10 000 Lt įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CLS 320“, v/n ( - ) (t. 6, b.l. 3). Dėl šio automobilio K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo žmona pirko transporto priemonę už jos turėtus pinigus. Sutuoktinė pati sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. K. G. matė aptariamą automobilį, tačiau jis negalėjo pasakyti, kiek transporto priemonė buvo verta. Be to, automobilis „Mercedes-Benz CLS 320“ buvo sugedęs, todėl jį teko remontuoti (t. 17, b.l. 76). Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai, kurie iš esmės atitinka K. G. parodymus, kad minėta transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nes turėjo variklio defektų, todėl buvo sutarta 10 000 Lt kaina (t. 6, b.l. 13). Nuteistojo parodymai dėl automobilio „Mercedes-Benz CLS 320“ techninės būklės, nulėmusios transporto priemonės kainą, nėra paneigti byloje surinktais įrodymais. VĮ „Registros“ duomenų bazėje užfiksuota, kad šis automobilis pirmą kartą buvo užregistruotas 2006-11-16 (t. 6, b.l. 15). Taigi, iki 2010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis „Mercedes-Benz CLS 320“ buvo pakankamai ilgai eksploatuojamas. Prokuroras, nesutikdamas su apygardos teismo padarytomis išvados dėl šio sandorio vertinimo BK 216 straipsnio 1 dalies prasme, analizuoja V. G. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. G. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz CLS 320“ buvo nupirktas jos vardu, transporto priemonę nupirko K. G.. Liudytoja nežinojo, iš kur nuteistasis gavo pinigų tokiam pirkiniui (t. 10, b.l. 111). V. G. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje dėl objektyvios priežasties – jos mirties (t. 10, b.l. 114). Baudžiamojo proceso įstatymas neprilygina parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodomosios vertės parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl tokie duomenys pagal savo prigimtį nelaikyti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, vien V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, negali būti vertinami kaip paneigiantys K. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, tuo labiau kad liudytojos parodymų nėra galimybės patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. L. K. (V. G. motina) ikiteisminiame tyrime parodė, kad jai žinoma, jog K. G. nupirko V. G. automobilį „Mercedes-Benz CLS 320“. Dukra matė šią transporto priemonę tik registravimo dieną, o vėliau K. G. atėmė automobilį (t. 10, b.l. 126). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. K. tik paaiškino, kad V. G. buvo nupirktas automobilis, tačiau liudytoja nežinojo, iš kokių pinigų tai buvo padaryta. Be to, liudytoja parodė, kad ji retai susitikdavo su dukra, kiekviena iš jų gyveno savo gyvenimą (t. 16, b.l. 85). Byloje nėra duomenų, kad L. K. tiesiogiai dalyvavo sudarant 2010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji sužinojo apie automobilį „Mercedes-Benz CLS 320“ iš savo dukros V. G.. Byloje nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime 2011-01-11 apklausiant V. G., ši pripažino, kad prieš 6 mėnesius ji išėjo iš K. G. namų ir daugiau nebegyveno kartu su juo (t. 10, b.l. 111). L. K., apklausiama ikiteisminiame tyrime, kaltino nuteistąjį dėl jos dukros mirties (t. 10, b.l. 127). Darytina išvada, kad V. G. ir L. K. apklausų metu jų ir K. G. tarpusavio santykiai nebuvo geri. L. K. teisiamajame posėdyje nurodytas teiginys, kad ji retai bendraudavo su dukra, taip pat leidžia abejoti, jog ši liudytoja smulkiai žinojo V. G. ir K. G. bendro gyvenimo detales. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. K. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su automobilio „Mercedes-Benz CLS 320“ naudojimu. Atsižvelgiant į tai, liudytojų V. G. ir L. K. parodymų, duotų baudžiamajame procese, neužtenka pripažinti K. G. kaltu padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip ir automobilio „Mercedes-Benz E500“ pirkimo-pardavimo atveju, automobilio „Mercedes-Benz CLS 320“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje (92 000 Lt) nustatyta VĮ „EMPREKIS“ 2011-10-03 pažymoje Nr. 11-46 pateikta informacija (t. 6, b.l. 18). Dėl anksčiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo remtis šiuo dokumentu teigiant, kad analogiška automobilio „Mercedes-Benz E500“, v/n ( - ), vertė buvo jo 2010-06-17 pirkimo-pardavimo metu. Ta aplinkybė, kad aptariamas automobilis buvo įregistruotas V. G. vardu, neįrodo, kad jis buvo nupirktas iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų.

108Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendį šioje dalyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

109Dėl K. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

110BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

111K. G. nuteistas pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad jis iki 2010-12-30, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs ne mažiau kaip 7,701 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,395 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, neteisėtai laikė ją savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti iki 2010-12-30, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

112K. G. gynėjas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – dvigubu nuteistojo nubaudimu už tą pačią nusikalstamą veiką.

113Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015).

114Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481/2012, patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-31 išteisinamasis nuosprendis dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo K. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, t. y. jis, turėdamas tikslą per UAB “I“, įm. kodas ( - ), parduotuvių “A“ tinklą, adresais ( - ), ( - ), Klaipėda, ir ( - ), Kretinga, platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, ir automobilyje „Mercedes-Benz“, v/n ( - ), labai didelį kiekį šių medžiagų – 1 001,233 g miltelių, kurių sudėtyje yra 864,749 g psichotropinės medžiagos – katinono darinio – 4-metil-N-etilkatinono, 4,845 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,812 g psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino, bei 186,097 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, kol 2010 m. gruodžio 30 d., 13 val., policijos pareigūnai kratos metu jas rado ir paėmė (t. 16, b.l. 29-37).

115Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendį ir perkvalifikavo K. G. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, kad K. G. inkriminuoti psichotropinių medžiagų – 4-fluoramfetamino ir mefedrono kiekiai nelaikytini dideliais ar labai dideliais, o 4-metil-N-etilkatinonas nėra BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas (t. 17, b.l. 63-70).

116Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481/2012 nurodyta, kad „iš 2011 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(200)-IS1-1567 matyti, kad 2010 m. gruodžio 30 d. kratos metu pas K. G. kotedžo, esančio ( - ), Klaipėdoje, garaže stovinčio automobilio MB, valst. Nr. ( - ) bagažinėje rastų baltos spalvos miltelių iš 23 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis (paketas Nr. 0067374) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio kiekis yra 185,072 g (1 t. 133 b. l.); baltos spalvos miltelių iš rudos spalvos stiklinio buteliuko (paketas Nr. 0021550) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio masė yra 1,025 g (1 t. 134 b. l.)“ (t. 16, b.l. 32). Tokia pati Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-03-18 specialisto išvada Nr. 140-(200)-IS1-1567 su joje nustatytais mefedrono kiekais yra šioje byloje (t. 2, b.l. 183-184). Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-04-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(711)-IS1-2235 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš 5 vnt. rudos spalvos stiklo buteliukų, 2010-12-30 kratos metu rastų K. G. kotedže, esančiame ( - ), Klaipėdoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio bendra masė yra 6,395 g. Visi specialių žinių reikalaujančiam tyrimui objektai buvo pateikti užklijuotuose paketuose Nr. 0048991 ir 0048992 (t. 3, b.l. 23-25).

117Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, ar K. G. nebuvo nuteistas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, svarbu išsiaiškinti, aptariamos psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo vietas. 2010-12-30 kratos protokole užfiksuota, kad ši procesinė prievartos priemonė buvo padaryta name, esančiame ( - ), Klaipėdoje. Kratos darymo metu garaže esančio automobilio, kurio v/n ( - ), bagažinėje rasti ir paimti 23 vnt. bespalviai plastikiniai uždaromi maišeliai, kurie supakuoti į paketą Nr. 0067374 (t. 1, b.l. 123). Namo pirmo aukšto darbo kambaryje buvo rastas permatomas stiklinis mažas indelis su milteliais viduje, kuris supakuotas į paketą Nr. 0021550 (t. 1, b.l. 124), o namo antro aukšto vaikų kambaryje buvo rasti 5 vnt. stiklinių buteliukų su milteliais, kurie supakuoti į paketą Nr. 0048991 (t. 1, b.l. 124). Analizuojant 2010-12-30 kratos protokolą ir abi minėtas specialistų išvadas, matyti, kad buvo rasti trys skirtingi psichotropinės medžiagos – mefedrono kiekiai trijose skirtingose namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vietose. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481/2012 nuteisė K. G. už neteisėtą mefedrono laikymą namo garaže stovėjusio automobilio bagažinėje ir darbo kabinete (mefedrono kiekiai atitinkamai 185,072 g ir 1,025 g), o šioje byloje jis nuteistas už neteisėtą mefedrono, rasto namo vaikų kambaryje, kurio kiekis – 6,395 g, laikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, jog ši psichotropinė medžiaga buvo rasta keliose namo vietose (t. 17, b.l. 77). Pirmoje byloje nebuvo vertinamas K. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas už šioje byloje jam inkriminuotą mefedrono kiekio neteisėtą laikymą. Taigi, nors abiejose bylose K. G. nuteistas už tuo pačiu metu neteisėtai laikytą tos pačios rūšies psichotropinę medžiagą, tačiau jam buvo inkriminuoti netapatūs mefedrono kiekiai, kurie buvo rasti skirtingose namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vietose, todėl teigti, kad K. G. šioje byloje antrą kartą baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad abiejuose nuteistajam inkriminuotuose kaltinimuose nebuvo tiksliai nurodytos aptartos mefedrono neteisėto laikymo vietos. Apygardos teismas, kvalifikuodamas K. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl dalies kitų surastų medžiagų buvo išskirtas, nors iš esmės tai yra ta pati veika, padaryta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje (skundžiamo nuosprendžio 42 lapas, t. 17, b.l. 146). Toks teiginys nereiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog K. G. yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, nes juo buvo atmestas nuteistojo argumentas, kad jo gyvenamojoje vietoje rastas 6,395 g mefedrono kiekis buvo laikomas asmeniniam vartojimui. K. G. gynėjas akcentuoja ikiteisminių tyrimų išskyrimą dėl tų pačių psichotropinių medžiagų. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2011-06-30 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00511-10 šioje byloje buvo išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00462-11 dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių (psichotropinių) medžiagų ir jų darinių, turint tikslą jas platinti, rastų 2010-12-30 kratos metu K. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Klaipėdoje. Šiame nutarime prokuroras nurodė priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks procesinis sprendimas (t. 1, b.l. 19). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Vien ikiteisminių tyrimų išskyrimas nesudarė prielaidų nuteisti K. G. antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių, todėl išvardintos bylos nėra precedentai, kuriais reikėtų vadovautis sprendžiant šioje byloje iškilusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta prašymas nutraukti bylą dėl K. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu netenkinamas.

118Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad K. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tik už 6,395 g mefedrono neteisėtą laikymą, o iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis neteisėtai įgijo šią psichotropinę medžiagą (skundžiamo nuosprendžio lapas 42, t. 17, b.l. 146). Kita vertus, analizuojant Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje išdėstytos įrodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, matyti, kad K. G. nuteistas už tai, kad jis, „iki 2010-12-30, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs 6,395 g mefedrono“, laikė šią psichotropinę medžiagą skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje (skundžiamo nuosprendžio 2 lapas, t. 17, b.l. 106). Taigi, apygardos teismas iš esmės pripažino K. G. kaltu už mefedrono neteisėtą įgijimą ir nepašalino šios aplinkybės iš nuteistajam pareikšto kaltinimo, nors pateikė priešingus motyvus. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šių medžiagų – pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012). Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatytos esminės mefedrono neteisėto įgijimo aplinkybės – kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens K. G. įgijo šią psichotropinę medžiagą. BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apygardos teismas aplinkybę, kad K. G. neteisėtai įgijo mefedroną, nustatė ne byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bet preziumuodamas šios medžiagos neteisėto laikymo faktu. Atsižvelgiant į tai, mefedrono neteisėtas įgijimas šalinamas iš K. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendis atitinkamai keičiamas. Įrodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių susiaurinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo nuteistajam sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

119Dėl K. G. paskirtos bausmės

120Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad K. G. buvo nepagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei numatyta sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Kartu pabrėžtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kažkokių ypatingų aplinkybių nustatymo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013).

121Pirmiausia pasakytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kitoje byloje paskyręs K. G. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai buvo nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai laikė dviejų rūšių psichotropines medžiagas – 4-fluoramfetaminą ir mefedroną, o pastarosios medžiagos kiekis buvo daugiau nei 29 kartus didesnis nei šioje byloje nustatytas mefedrono kiekis (atitinkamai 186,097 g ir 6,395 g). Kaip minėta, K. G., turėdamas tokį patį nusikalstamą tikslą, tais pačiais neteisėtais veiksmais laikė skirtingą mefedrono kiekį. Nuteistajam netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų už mažesnio šios psichotropinės medžiagos kiekio neteisėtą laikymą ir paskiriant prokuroro prašomą bausmę, akivaizdžiai būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Vien dėl šios aplinkybės prokuroro prašymas griežtinti nuteistojo teisinę padėtį negali būti tenkinamas. Be to, apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pakankamai argumentavo tokį savo sprendimą, t. y. nurodė aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekiu, nuteistojo asmenybe ir kitomis aplinkybėmis, kurių visuma leidžia manyti, kad K. G. laisvės atėmimo bausmės, numatytos sankcijoje, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

122Prokuroras apeliaciniame skunde savo nesutikimą su K. G. paskirta bausme iš esmės argumentuoja tuo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Analizuojant šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

123Skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad K. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (skundžiamo nuosprendžio 51 lapas, t. 17, b.l. 155). K. G. teisiamajame posėdyje neneigė, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas mefedronas, tačiau analizuojant nuteistojo parodymus, negalima teigti, kad jis pripažino, kad ši psichotropinė medžiaga buvo skirta ją platinti (t. 17, b.l. 74-77). Tokią išvadą pagrindžia K. G. teiginys, kad nuteistasis apskritai nežinojo, kad jis neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, taip pat mefedronu (t. 17, b.l. 74, 76-77). Be to, K. G. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis yra nuteistas kitoje byloje už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, t. y. ir mefedronu, turint tikslą jas parduoti, nors jis neturėjo tokio tikslo (t. 17, b.l. 75). Nuteistasis ikiteisminiame tyrime nesutiko padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnyje (t. 14, b.l. 165-166). Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas, pripažindamas K. G. kaltu dėl neteisėto mefedrono laikymo, turint tikslą jį platinti, pateikė motyvus, kuriais buvo atmestas nuteistojo aiškinimas, kad rasta psichotropinė medžiaga buvo skirta asmeniniam vartojimui (skundžiamo nuosprendžio 42 lapas, t. 17, b.l. 146). Jeigu K. G. būtų prisipažinęs neteisėtai disponavęs psichotropine medžiaga – mefedronu, turint tikslą ją platinti, apygardos teismui nereikėtų motyvuoti, kodėl yra atmetamas nuteistojo priešingas tvirtinimas. Tokia K. G. pozicija neleidžia pripažinti, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuteistasis nepripažino esminių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jo gailestis yra deklaratyvus. Todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo šalinama iš skundžiamo nuosprendžio. Kita vertus, K. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pašalinimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neužkerta kelio taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o apygardos teismas, skirdamas nuteistajam švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, neargumentavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu. Šios išvados nepaneigia prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad K. G. davė parodymus apie psichotropines medžiagas, kurie yra naudingi tik jam, be to, nuteistasis siekė išsiaiškinti parduodamų medžiagų sudėtį ne dėl to, kad jos galimai pavojingos žmonių sveikatai, o dėl savanaudiškų tikslų.

124Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas, taikydamas K. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, juo labiau kad prokuroras teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sutiko su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi.

125Prokuroras, apeliaciniame skunde nepateikdamas jokių motyvų, taip pat prašo K. G. už BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, o ne 90 parų areštą. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi, prokuroro apeliacinio skundo prašymas akivaizdžiai prieštarauja minėtai baudžiamojo įstatymo imperatyviai nuostatai, todėl negali būti tenkinamas.

126Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2015).

127Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu K. G. paskirtų bausmių bendrinimu. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas yra išskiriamas į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus ir vėliau kaltininkas nuteisiamas ne vienu, o keliais nuosprendžiais už skirtingą nusikalstamos veikos dalyką. Tokiai praktikai nepritartina. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visi kaltininko nusikalstami veiksmai būtų įvertinti toje pačioje byloje.

128Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu subendrino K. G. paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnį, bei bausmę, paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartimi, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 1 mėnesiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartimi K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 17, b.l. 70). Vertinant K. G. paskirtų atskirų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės dydžius, darytina išvada, kad apygardos teismas bendrino K. G. bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį šioje ir kitoje byloje, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). K. G., turėdamas tokį patį nusikalstamą tikslą, tais pačiais neteisėtais veiksmais laikė skirtingą mefedrono kiekį, todėl pripažintina, kad apygardos teismas, parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo būdą K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, iš esmės pasunkino nuteistojo teisinę padėtį.

129Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, kuriose nustatytos atskiros nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys. Ši nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir taikymu. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.

130Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012).

131Nors nagrinėjamu atveju K. G. paskirtų bausmių pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bendrinimas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu iš dalies neatitinka klasikinio idealiosios sutapties apibrėžimo, nes nuteistasis tais pačiais veiksmais padarė tame pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus susidariusią situaciją, bausmių apėmimo būdo netaikymas pažeistų nuteistojo K. G. teises ir teisėtus interesus. Šioje byloje nustatytas neteisėtai laikyto mefedrono kiekis nepripažintinas kaip žymus, todėl prie kitoje byloje K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra teisinio pagrindo pridėti dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šioje byloje pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. To nesuteikia ir kitos skundžiamame nuosprendyje individualizuotos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuteistajam paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu, jam paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo naikinamas, o K. G. galutinės subendrintos bausmės skyrimas išsprendžiamas iš naujo.

132Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

133K. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti turto konfiskavimą, taikytą 123 963 Lt ir 285 latams. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas konstatavo, kad K. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o pinigai, rasti jo gyvenamojoje vietoje, buvo šios nusikalstamos veikos rezultatas (skundžiamo nuosprendžio 44 lapas, t. 17, b.l. 148). Tai paneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginį, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kurios nusikalstamos veikos rezultatas yra minėta pinigų suma.

134Šioje byloje pinigų sumos buvo rastos padarius kratas K. G. gyvenamojoje vietoje ir UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse (t. 1, b.l. 122-124, t. 2, b.l. 27-35, 91-95, 140-142). K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad parduotuvėse surasti pinigai buvo gauti iš prekybos ir neatsispindėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o iš nuteistojo namų paimti pinigai yra jo šeimos pajamos (t. 17, b.l. 75). Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime K. G. teigė, kad jo gyvenamojoje vietoje rasti pinigai yra gauti iš parduotuvių „juodosios buhalterijos“, t. y. įplaukos už parduotas prekes. Ten buvo įdėti ir lapeliai su datomis, kas atitiko realias dienas (t. 14, b.l. 166). 2010-12-30 kratos protokole užfiksuota, kad ( - ), Klaipėdoje, esančiame darbo kambaryje rastas krepšys-rankinė, kur buvo polietileninių maišelių su skirtingomis pinigų sumomis, kai kuriuose maišeliuose buvo lapeliai su datomis. Be to, tame pačiame krepšyje-rankinėje be kitų daiktų rasta keletas pakuočių ir stiklinių buteliukų su milteliais (t. 1, b.l. 124). Įvertinus pinigų radimo vietą kartu su daiktais, kurių prekyba užsiėmė UAB “I“ priklausančios parduotuvės, atskirų pinigų sumų įpakavimą ir datų nurodymą lapeliuose, nėra abejonių, kad visi K. G. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai buvo gauti iš UAB “I“ vykdytos veiklos. Priešingu atveju, dėti popierinius lapelius nurodant datas į polietileninius maišelius su pinigais nėra asmens logiškas elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad lapeliuose nurodytos datos (2010-12-26 – 2010-12-28) yra artimos kratos padarymo laikui – 2010-12-30, kas leidžia daryti išvadą, kad pinigų sumos buvo gautos praėjus nedideliam laiko tarpui iki procesinės prievartos priemonės taikymo. K. G. teisiamajame posėdyje tvirtinimas, kad rasti pinigai priklauso jam asmeniškai ar jo šeimai kaip turėtos santaupos, vertintinas kaip bandymas pateisinti įgytų pinigų teisėtumą, tačiau tokio jo teiginio nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pasakė bendro pobūdžio teiginius, kad namuose laikytos santaupos buvo gautos iš anksčiau, tačiau jis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo sutaupyta pakankamai didelė pinigų suma (t. 17, b.l. 75). Be to, 2010-12-30 kratos protokole K. G. nepareiškė jokių pastabų dėl jo gyvenamojoje vietoje rastų pinigų (t. 1, b.l. 122-124). Atliekant kratą garaže, kuriame rastos įvairios tabletės, milteliai, striukės kišenėje buvo aptikti pinigai (t. 1, b.l. 123). Darytina išvada, kad garažu buvo naudojamasi tikslingai, laikant tam tikras prekes, skirtas prekybai UAB “I“ priklausančiose parduotuvėse, todėl garaže rasti pinigai buvo gauti būtent iš tokios veiklos. Analogiškos išvados darytinos ir dėl K. G. gyvenamosios vietos darbo kambaryje rastų latų.

135Be to, be K. G. parodymų byloje surinktais kitais įrodymais nustatyta, kad UAB “I“ buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja V. L. (buvusi V. Č.) parodė, kad K. G. liepė kasoje neapskaičiuoti parduotų prekių, kai pirkėjas neprašydavo čekio ar paduodavo pinigus be grąžos. Pinigai už prekes, kurių pardavimai nebuvo užfiksuoti kasoje, kartais buvo laikomi atskirai, o kartais – kartu su visais pinigais. Po to K. G. pasiimdavo pinigus, gautus už parduotas prekes. Be to, V. L. patvirtino, kad ji gaudavo ne tik oficialų minimalų atlyginimą, bet ir papildomus pinigus už atliekamą darbą (t. 17, b.l. 72). Liudytojos pardavėjos A. T., R. J., E. S., L. M., Ž. S. (buvusi pavardė B.) ir J. T. pripažino, kad parduotuvių, kuriose jos dirbo, kasose dažnai nebuvo fiksuojami miltelių, tablečių pardavimai, liudytojos gaudavo didesnį atlyginimą nei buvo nurodytas oficialus (t. 16, b.l. 170, t. 17, b.l. 5-6, 49). Nors liudytojos Ž. V., S. N. (buvusi pavardė K.) ir D. Ž. (buvusi pavardė K.) teisiamajame posėdyje teigė, kad jos, dirbdamos pardavėjomis, įvesdavo į parduotuvių kasos aparatus visus duomenis už parduotas prekes (t. 16 b.l. 170, t. 17, b.l. 3-4) tačiau tokie jų parodymai neatitinka ikiteisminiame tyrime duotų parodymų (t. 10, b.l. 161-164, 165-168, t. 11, b.l. 59-62, 63-66, 78-81, 82-85). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios liudytojos nenurodė jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti jų parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka. 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 konkrečiai nurodyta, kokio dydžio UAB “I“ įplaukos, darbuotojų darbo užmokesčiai ir kiti duomenys neatsispindi buhalterinėje apskaitoje (t. 5, b.l. 66-104). Taigi, “I“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai pakankamai ilgą laiko tarpą, slepiant bendrovės tikrąsias gaunamas pajamas iš jai priklausančių parduotuvių “A“ tinklo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. G. iš įrodytos nusikalstamos veikos įgijo jo gyvenamojoje vietoje rastus pinigus. Be to, byloje nustatyta, kad nuo pat UAB “I“ veiklos pradžios 2010-02-03, šioje bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad nuteistasis, kaip UAB “I“ direktorius ir vienintelis akcininkas, neturėjo tikslo, kad jo gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos būtų apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu apygardos teismas pagrįstai konfiskavo K. G. gynėjo ginčijamus pinigus. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad įvertinus bylos kontekstą, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas K. G., taip pat atsižvelgiant į teismo argumentus, kuriais ginamasis buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 1891 straipsnio 1 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, negalėjo būti taikomos. Tokie apelianto bendro pobūdžio teiginiai neįrodo, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

136Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti K. G. turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip gautą iš nusikalstamos veikos, tačiau nedetalizuoja, kokiam konkrečiam turtui turi būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė. Byloje yra duomenų, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas šiam turtui:

1371) V. G. butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje (t. 13, b.l. 1);

1382) V. G. automobiliui „Mercedes-Benz“, v/n ( - ) (t. 13, b.l. 6);

1393) UAB “I“ automobiliui „Mercedes-Benz“, v/n ( - ) (t. 13, b.l. 103);

1404) UAB “I“ priklausantiems pinigams – 22 139,93 Lt (t. 13, b.l. 120);

1415) J. K. (buvusi pavardė B.) butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje (t. 13, b.l. 129).

142Taigi, minėtas turtas nuosavybės teise nepriklauso K. G., todėl prokuroro aptariamas prašymas negali būti tenkinamas. Be to, byloje nebuvo įrodyta, kad nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės buvo įgytos iš nusikalstamų veikų darymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinai apribotas UAB “I“ priklausantis turtas – automobilis ir piniginės lėšos – nėra K. G., kaip bendrovės akcininko, asmenine nuosavybe priklausantis turtas, nes bendrovės, kaip atskiro subjekto, turtas yra svetimas jos akcininkui. Dėl minėtų priežasčių taikyti BK 72 straipsnio nuostatas prokuroro prašomam turtui nėra teisinio pagrindo.

143Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-3 punktais,

Nutarė

144Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį:

1451) pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo;

1462) pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad K. G. iki 2010 m. gruodžio 30 d., tikslus laikas ir data nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 7,701 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,395 g psichotropinės medžiagos – mefedrono;

1473) panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. G. paskirtų bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą iš naujo.

148Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. G. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu su 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuria buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir K. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

149Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir K. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

150Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į K. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti visiškai atliktą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuria buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendis. K. G. neatliktą laisvės atėmimo bausmę sudaro 2 (du) mėnesiai.

151Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas aiškias rašybos klaidas nurodant, kad:

1521) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu L. T. išteisinta iš kaltinimo ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

1532) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

154Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

155Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl K. G. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį neteisėtai praturtėjus 197 927,99 Lt, kurie buvo pervesti į J. U. (K.) ir V. G. banko sąskaitas, palikti nenagrinėtą ir procesą šioje dalyje nutraukti, prokurorui atšaukus šią apeliacinio skundo dalį.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas... 3. pagal BK 222 straipsnį – 90 parų areštu.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš K. G. konfiskuoti 123 963 Lt... 6. K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, BK 202... 7. L. T. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnį neįrodžius, kad ji... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 9. K. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą... 10. K. G. iki 2010-12-30, tikslus laikas ir data nenustatyti, iš ikiteisminio... 11. K. G. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260... 12. Be to, K. G. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę... 13. K. G., būdamas UAB „I (duomenys pakeisti)“ direktoriumi ir pagal... 14. laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-12-30 neįtraukė į apskaitą ir... 15. laikotarpiu nuo 2010-02-09 iki 2010-12-27 nepagrindė apskaitos dokumentais –... 16. laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-12-31 neįtraukė į apskaitą ir... 17. laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 neįtraukė į apskaitą ir... 18. K. G. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4... 19. K. G. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1... 20. Dėl šių UAB “I“ direktoriaus K. G. padarytų Buhalterinės apskaitos... 21. K. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222... 22. K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi... 23. K. G., būdamas UAB “I“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, pažeisdamas... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš... 25. Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent:... 26. K. G., būdamas UAB “I“ direktoriumi, 2010-12-30 savo gyvenamojoje vietoje,... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš... 28. Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent:... 29. K. G., turėdamas tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą, 2006-03-03 sudarė... 30. Be to, K. G., turėdamas tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą, 2007-11-26... 31. Tokiu būdu K. G., žinodamas, kad jo disponuojamas ir jam nuosavybes teise... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš... 33. Be to, K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytus... 34. K. G., būdamas UAB “I“ direktoriumi, pažeisdamas Farmacijos įstatymo 19... 35. 2010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią... 36. 2010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu K. G. išteisintas iš... 38. L. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, apgaulingai... 39. L. T., veikdama bendrininkų grupe su UAB “I“, įmonės kodas ( - ),... 40. L. T. taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3... 41. Pagal UAB “I“ direktoriaus K. G. organizuojamą, buhalterės L. T.... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-18 nuosprendžiu L. T. išteisinta iš... 43. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 44. L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222... 45. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams,... 46. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti L. T.... 47. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 1891... 48. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891... 49. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202... 50. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216... 51. K. G. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą... 52. K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą... 53. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę... 55. Taip pat prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, prašo... 56. Prokuroras nurodo, kad L. T. nepagrįstai išteisinta iš pareikšto kaltinimo,... 57. Apeliaciniame skunde cituojami L. T. prieštaringi parodymai, duoti... 58. Prokuroro teigimu, teismas, išteisindamas K. G. iš kaltinimo pagal BK 202... 59. Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (dėl... 60. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio... 61. Prokuroras, apeliaciniame skunde nepritardamas teismo išvadoms dėl K. G.... 62. Dėl K. G. paskirtos bausmės prokuroras pažymi, kad nors teismas nurodė, jog... 63. Nuteistojo K. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos... 64. K. G. gynėjas sutinka su teismo padaryta išvada, kad ginamojo gyvenamojoje... 65. K. G. gynėjas taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria... 66. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras prašė... 67. Nuteistasis K. G. ir jo gynėjas, taip pat išteisintoji ir jos gynėjas... 68. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. G. gynėjo... 69. Dėl L. T. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 70. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 71. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 72. 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 buvo įvertinta UAB “I“... 73. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismui, kad byloje nesurinkta pakankamai... 74. Byloje nustatyta, kad į UAB “I“ 2010 m. gruodžio mėn. apskaitos... 75. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį (2003-12-18... 76. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Klaipėdos apygardos teismo... 77. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnis susideda iš dviejų dalių. Apygardos... 78. Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį... 79. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 80. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šia nusikalstama veika kėsinamasi į... 81. K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi... 82. Teisėjų kolegija, analizuodama K. G. pareikštą kaltinimą, visų pirma... 83. Byloje nustatyta, kad K. G. buvo UAB “I“ direktorius, o šiai bendrovei... 84. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad K. G., siekdamas... 85. Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodyta, kad nuteistasis neteisėtai įgijo... 86. Dėl nuteistajam inkriminuotų tablečių „Cialis“ pasakytina, kad... 87. Prokuroras apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 88. Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį... 89. BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo... 90. Teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos... 91. Visų pirma, K. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 92. Apygardos teismas išteisino K. G. iš kaltinimo pagal inkriminuotą... 93. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad... 94. Anksčiau aptartais argumentais atmesti prokuroro apeliacinio skundo... 95. Dalis K. G. inkriminuotų pinigų pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį buvo rasta... 96. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, prokuroro prašymas apeliaciniame skunde... 97. Byloje K. G. taip pat buvo kaltinimas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį tuo, kad... 98. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavęs... 99. Dėl K. G. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį... 100. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija)... 101. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos... 102. K. G. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis,... 103. 2010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią... 104. 2010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš... 105. Anksčiau aptartais argumentais paneigta, kad K. G. bylai reikšmingu... 106. 2010-02-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad... 107. 2010-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad... 108. Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai... 109. Dėl K. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 110. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 111. K. G. nuteistas pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį už tai, kad jis... 112. K. G. gynėjas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su šia skundžiamo... 113. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti... 114. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.... 115. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 nutartimi pakeitė Lietuvos... 116. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.... 117. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, ar K. G. nebuvo nuteistas antrą... 118. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad K. G. nuteistas... 119. Dėl K. G. paskirtos bausmės... 120. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad K. G. buvo nepagrįstai taikytos BK... 121. Pirmiausia pasakytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kitoje byloje... 122. Prokuroras apeliaciniame skunde savo nesutikimą su K. G. paskirta bausme iš... 123. Skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad K. G. atsakomybę... 124. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas,... 125. Prokuroras, apeliaciniame skunde nepateikdamas jokių motyvų, taip pat prašo... 126. Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 127. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu K. G.... 128. Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1... 129. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir... 130. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų... 131. Nors nagrinėjamu atveju K. G. paskirtų bausmių pagal BK 260 straipsnio 1... 132. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo... 133. K. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti turto konfiskavimą,... 134. Šioje byloje pinigų sumos buvo rastos padarius kratas K. G. gyvenamojoje... 135. Be to, be K. G. parodymų byloje surinktais kitais įrodymais nustatyta, kad... 136. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti K. G. turtą, kuriam... 137. 1) V. G. butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje (t. 13, b.l. 1);... 138. 2) V. G. automobiliui „Mercedes-Benz“, v/n ( - ) (t. 13, b.l. 6);... 139. 3) UAB “I“ automobiliui „Mercedes-Benz“, v/n ( - ) (t. 13, b.l. 103);... 140. 4) UAB “I“ priklausantiems pinigams – 22 139,93 Lt (t. 13, b.l. 120);... 141. 5) J. K. (buvusi pavardė B.) butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje (t. 13, b.l.... 142. Taigi, minėtas turtas nuosavybės teise nepriklauso K. G., todėl prokuroro... 143. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 144. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį:... 145. 1) pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies K. G. atsakomybę... 146. 2) pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad K. G. iki... 147. 3) panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. G. paskirtų bausmių bendrinimo ir... 148. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2... 149. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 150. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi,... 151. Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio... 152. 1) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu L. T.... 153. 2) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu K. G.... 154. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį... 155. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl K....