Byla 1-5-907/2013

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, Justinai Kšanytei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorams Violetai Rudžianskienei, Sigitui Dobiliauskui, kaltinamajam V. B., gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiajai Z. G., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3V. B. buvo kaltinamas tuo, kad, žinodamas, jog vykdydamas 2009-06-15 paskolos sutartį turi grąžinti A. S. paskolą 60000 litų iki 2010-06-15 arba pagal žodinį susitarimą su A. S., negalėdamas grąžinti šios sumos, turės jam perleisti turimą nekilnojamąjį turtą, 2010-05-27 civilinėje byloje Nr. 2-1061-772/2010 2010-05-27 sudarė su ieškovės Z. G. atstove advokate Zoja Kastėniene taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ir pagal kurią jis įgijo turtinę prievolę sumokėti Z. G. 21200 Lt piniginę kompensaciją ir 560 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau 2010-06-16 sutartimis neatlygintinai už skolą A. S. perleisdamas 50000 litų įvertintą butą, esantį Šiauliuose, Krymo g. 18-86, ir 10000 litų įvertintą garažą, esantį Šiauliuose, Garažų gatvėje, taip apgaule išvengė turtinės prievolės nukentėjusiajai Z. G. vykdymo.

4Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis gyveno motinai J. B. priklausančiame bute, esančiame Krymo g. 18-86, Šiauliai. Kai mama mirė, pagal testamentą butas ir garažas buvo paliktas jam. Taip sutarta buvo dėl to, kad Z. G. buvo paliktas 3 kambarių butas, esantis Mickevičiaus g., Šiauliuose. Visa tai jie buvo sutarę žodiniu susitarimu. Kai mama mirė, susitvarkė visus dokumentus. Nuėjus į notarų kontorą, notarė I. D. P. pasakė, kad ¼ buto priklauso J. B. Kad taip užrašyta, jis ir pats matė, nors mama jau buvo mirusi. Taip jis gyveno 6 metus. Vėliau kažkur apie pusę metų pas jį gyveno duktė E. K. Z. G. pasakė, kad atiduotų garažą, ir jis sutiko, tačiau jai buvo maža. Tada prasidėjo teismai, kurie vyko metus laiko. Jis jai pasiūlė 5000 Lt, garažą, tačiau ji nesutiko, nes iš karto norėjo gauti 20000 Lt. Pasibaigus teismams, buvo pasirašyta taikos sutartis dėl 21200 Lt kompensacijos ir 560 Lt teismo išlaidų nenurodžius jokio termino. Pasirašydamas sutartį, ji pinigų neturėjo, juos būtų atidavęs tik pardavęs butą. Sumokėjo visas skolas šilumą teikiančiai įmonei, nes buvo susitaupęs. Jeigu būtų pardavęs butą, iš karto būtų atsiskaitęs su A. S. ir Z. G. Už butą prašė 70000 Lt, už garažą – 12000 Lt. Kadangi A. S. buvo skolingas 60000 Lt, tai jam pirmiausia skolą ir atidavė. Iš A. S. pinigus pasiskolino ar 2008 m., ar 2009 m. Paskolos sutartį 60000 Lt sumai sudarė raštu. Neprisimena, ar ši sutartis pas notarą buvo patvirtinta. Pinigus turėjo grąžinti per metus laiko. Pinigus skolinosi, nes norėjo pradėti savo verslą. Žadėjo pirkti mašiną, kavos aparatą ir važinėti po turgų. Jam tuos pinigus pavogė, tačiau kas pavogė – nežino. Pinigai buvo laikomi namuose. Kadangi tuo metu turėjo nemažai draugų ar šiaip pažįstamų, tai ir nežino, kas pavogė. Pinigai buvo padėti sekcijoje. Į policiją dėl vagystės nesikreipė, nes nežinojo, ką apkaltinti. Su A. S. nebandė tartis dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo, nes turtas jau buvo perduotas antstoliams. Nieko kito nebeliko, kaip tik turtą atiduoti A. S.. Kad turtas areštuotas, sužinojo iš pačių antstolių ir per savaitę jį perleido A. S. Turto perleidimą formino pas notarą. Sūnus ir dukra, įdėdami skelbimą į laikraštį “Exspress kontaktas“, padėjo jam pardavinėti turtą. Butą pardavinėjo dar vykstant teismui. Tada už butą prašė 70000 Lt. Vieni už butą davė 50000 Lt, kiti 40000 Lt. Ž. K. pas jį buvo atėjęs ne vieną kartą. Jis tada siūlė kelis butus. Sutarties dėl garažo jis su Ž. K. nesudarė. Kai A. S. perleido butą, išsinuomojo kitą butą. Dukra su juo gyveno apie pusę metų. Vėliau dukra nusipirko butą. Kaip nukentėjusioji Z. G. teigia, kad jis iš parduoto buto gautus pinigus nupirko kitą butą, yra netiesa. Butą perleisdamas už skolas įvertino 50000 Lt, nes daugiau niekas nedavė, garažą - 10000 Lt. Su Ž. K. nenorėjo bendrauti, nes jis yra pažįstamas su nukentėjusiąja. E. K. turėjo 50000 Lt, kuriuos ji užsidirbo. Sudarydamas taikos sutartį norėjo parduoti butą ir atsiskaityti. A. S. pirmiausiai atidavė skolą, nes jam buvo skolingas 60000 Lt, o Z. G. tik 20000 Lt. Sudarydamas taikos sutartį ruošėsi grąžinti skolą. Neturėjo jokio tikslo apgauti Z. G. Jis savo pajamų neslėpė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jam ir taip mažai lieka pinigų po visų atskaitymų. Šiuo metu iš jo pensijos išskaičiuojama 314,42 Lt per mėnesį. Jo pensija yra apie 800 Lt.

5Nukentėjusioji Z. G. parodė, kad 2004 metais mirė jos ir V. B. motina J. B., kuri buvo parašiusi testamentą ir nekilnojamąjį turtą - butą ir garažą užrašė jos broliui V. B. Mama sirgo demencija ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Paskutiniu metu mama gyveno adresu Krymo 18-36, Šiauliai, kartu su broliu. Kadangi visą turtą mama paliko broliui, ji užprotestavo testamentą, kadangi jai, kaip invalidei, priklauso privalomoji turto dalis, tai yra, 1/4 dalis buto ir garažo. 6 metus po mamos mirties niekur nesikreipė dėl paveldėto turto, nesirūpino paveldėto turto išlaikymu, pas brolį nesilankė iki to laiko, kol sužinojo, kad yra skolos už šildymą ir tuo pagrindu areštuotas garažas. Sužinojusi, kad už skolas už šildymą yra areštuotas garažas, nuvažiavo pas brolį ir liepė susimokėti skolą. Tada ir kreipėsi į teismą dėl savo turto dalies. Siūlė broliui parduoti butą ir pasidalinti, kitokius variantus. Nagrinėjant teisme šią civilinę bylą jos interesus atstovavo advokatė Z. K. Ji sudarė taikos sutartį byloje su V. B. Ji jai ir pranešė apie sudarytą taikos sutartį ir kad jai iš V. B. priteista 21700 Lt kompensacija. Kai advokatė pranešė kompensacijos sumą, ji liko patenkinta. Nebuvo jokių susitarimų su V. B., jis jai nesiūlė jokios sumos niekada, jie nesimatė. Advokatė liepė po 7 dienų nuvykti į teismą pasiimti nutarties, nes pačiame teismo posėdyje ji nedalyvavo. Civilinėje byloje taikos sutarties sąlygos su B. buvo derintos ne kartą. Taikos sutarties sąlygos su ja nebuvo aptartos paskutiniame posėdyje, kuriame nedalyvavo. Advokatė jai paskambinusi pasakė kompensacijos sumą, o termino nepasakė. Atėjus po 7 dienų pasiimti nutarties, jai buvo liepta ateiti dar po kelių dienų, tai yra pirmadienį. Tada ir pasiėmė teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Su ta nutartimi kreipėsi į antstolio T. U. kontorą dėl vykdymo. Tada ir paaiškėjo, kad V. B. turtą pardavė S., o šis dar kitam asmeniui. Ž. K. ji pažįsta, nes jis buvo atvažiavęs pas ją į sodą su broliu. Dar vykstant teismams buvo atvažiavęs Ž. K., kuris siūlė jai 17000 Lt, o ji norėjo 17500 Lt kompensacijos, todėl nesusitarė. Ž. K. siūlė broliui kelis butus Sodo gt, Kauno gt. Prašo priteisti 21700 Lt turtinės žalos, atskaičius sumas, kurias išieškojo antstolis, ir 5000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pablogėjo jos sveikata, nors serga jau anksčiau. Ji senai jau serga įvairiomis ligomis: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis S. Dariaus ir S. Girėno 20-94, Šiauliuose. Gauna invalidumo ir našlės pensiją 650 Lt. Iš antstolio T. U. kontoros yra gavusi dalį išieškotos iš V. B. sumos, kuria ir mažina civilinį ieškinį. Prašo priteisti tą sumą, kuri jau yra priteista taikos sutartimi.

6Liudytoja Z. K. parodė, kad nukentėjusioji – buvusi bylininkė civilinėje byloje dėl turtinių santykių su savo broliu. Ji atstovavo jos interesus civilinėje byloje pagal atstovavimo sutartį. Ji ruošė įspėjimą atsakovui dėl geranoriško reikalavimo įvykdymo, nes nukentėjusiajai priklausė ¼ dalis turto. Paruošė ieškinį teismui, buvo surinkti visi reikiami dokumentai. Į pirmąjį posėdį ieškovė ėjo viena, tačiau jai reikėjo teisinės pagalbos ir buvo sudaryta atstovavimo teisme sutartis, bendradarbiavimą pratęsė, nes V. B. turėjo advokatą iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Z. G. net teismo posėdžių metu kelis kartus keitė savo poziciją. Galutinis jos reikalavimas buvo - dvigubai padidintas reikalavimas. Teismas šalims siūlė tartis geruoju, sudaryti taikos sutartį. Buvo siūlomi įvairūs variantai geranoriškam atsidalijimui, ne kartą aptarinėjamos taikos sutarties sudarymo sąlygos. Ji buvo paruošusi taikos sutarties projektą su numatyta 22500 Lt kompensacija Z. G., bet toks variantas nebuvo pasirašytas. Paskui buvo sutarta 17000 Lt. Derybos vyko ilgai, bet galutinai nebuvo sutarta, nes V. B. pasakė, kad neturi pinigų ir taikos sutarties nepasirašys. Toliau vyko teismo posėdžiai, o šalys ieškojo taikos sutarties sudarymo variantų. 2010-05-26 vakare jai paskambino Z. G. ir pasakė, kad blogai jaučiasi dėl sukilusio cukraus kiekio kraujyje ir negalės dalyvauti rytojaus posėdyje. Ji pasakė jai, kad reikės pateikti teismui pažymą ir posėdžio dieną jos sūnus atvežė pažymą dėl Z. G. sveikatos būklės. Teismo posėdis įvyko be ieškovės Z. G.. Pradžioje atsakovas V. B. su ieškiniu kategoriškai nesutiko, bet paskui apsigalvojo ir staiga pasakė, kad jam viskas nusibodo ir sutinka sumokėti ieškovei 21200 Lt piniginę kompensaciją. Tada ji paprašė teismo paskelbti pertrauką, kad galėtų paskambinti ieškovei ir pranešti apie siūlomą variantą. Paskambinusi Z. G., viską pasakė. Ji pasakė, kad sutinka ir mažina bylinėjimosi išlaidas iki 500 Lt ir kompensaciją iki 21200 Lt. Posėdis tęsėsi ir paprašius dar vienos pertraukos čia pat, teismo patalpose, surašė taikos sutartį, kurią ji pasirašė už ieškovę Z. G. Nutarties paskelbimo ji nelaukė ir išeidama iš teismo tuoj pat paskambino ieškovei ir visą kelią einant iki savo kontoros prakalbėjo telefonu su Z. G., kuriai paaiškino, kad ji turi pasiimti iš teismo įsiteisėjusią nutartį po 7 dienų nedelsiant ir vykdomąjį raštą. Kai posėdžio pertraukos metu skambino Z. G. dėl taikos sutarties sąlygų derinimo, jai kelis kartus išdėstė savo nuomonę, ji viską kuo puikiausiai suprato ir savo sveikata nebesiskundė. Pagal jos balsą jau gegužės 26 d. vakare jautėsi, kad jai pagerėjo. Ji nesakė, kad nesupranta, viskas jai buvo išaiškinta, tinkamai viską suprato, nes po nutarties įsiteisėjimo kreipėsi į ją, klausė, ką toliau daryti. Gegužės 27 d. taip pat nesiskundė sveikata. Z. G. vykdomojo rašto teisme paprašė birželio 5 d., o gavo jį birželio 11 d. Į antstolius ji kreipėsi birželio 14 d., o pas ją ji atvyko birželio 16 d. ir pasakė, jog sužinojo, kad butą brolis pardavė. Nuo nutarties įsiteisėjimo iki buto pardavimo praėjo nemažai laiko, kurį nesunku suskaičiuoti. Jos atstovavimo sutartis buvo pasibaigusi ir ji Z. G. pasakė, kad daugiau jos interesų neatstovauja ir nieko jai neberašys ir kad ji gali kreiptis į valstybinę garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kur jai bus paskirtas nemokamas advokatas. Vėliau sužinojo, kad ji ten ir kreipėsi ir jai buvo paskirtas advokatas V. L.. Jis teisme parodė, kad bendravo su Z. G. tik vieną kartą ir ji valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsisakė, todėl tokia pagalba jai buvo nutraukta. Teismo posėdžių metu V. B. kelis kartus sakė, kad buto negali parduoti, nors bandė tai padaryti kelis kartus. Apie G. veiksmus dėl pardavimo ji nieko nežinojo. Taikos sutartyje nebuvo numatytas terminas dėl kompensacijos sumokėjimo. Civilinėje byloje laikinosios pasaugos priemonės nebuvo taikytos. Gegužės 27 d. Z. G. kalbėjo normaliai, neturi jokių abejonių, kad Z. G. ko nors nesuprato, kai jai paskambino ir pasakė apie taikos sutartį. Ji sumažino ir ieškinį, ir bylinėjimosi išlaidas ir dėl to jokių pretenzijų neturi. Tai įrodo, kad ji viską suprato, puikiai viską žinojo. Ji nori savo atsakomybę perkelti ant kito pečių. Jeigu ji būtų buvusi atidi, galėjo nueiti į teismą, susipažinti su priimta nutartimi, apskųsti ją, jei kas būtų netikę. Ji pati paskui rašė ieškinį dėl neturtinės žalos iš advokatės priteisimo, skundą advokatų tarybai, pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos broliui iškėlimo, pati viską suruošė- taip sakė, reiškia ji viską puikiai suprato. V. B. visą laiką sakė, kad neturi pinigų kompensacijai išmokėti, todėl apie trumpus sumokėjimo terminus nebuvo susitarta. Anksčiau derintos taikos sutarties projekto nepasirašė jos brolis, nes pasakė, kad negalės įvykdyti minėtos taikos sutarties, todėl ir nebuvo svarstyta dėl sutarties išterminavimo.

7Liudytojas T. U. parodė, kad jis dirba antstoliu antstolio T. U. kontoroje. Nukentėjusiąją pažįsta, ji yra išieškotoja. Ji yra pateikusi vykdymui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš kaltinamojo V. B. Skola išieškoma pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 21760 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Ta suma išieškoma iš V. B. gaunamos pensijos. Pensijos dydis nėra žinomas, bet iš jo kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojama 314,42 Lt. Tai sudaro 40 procentų jų gaunamų pajamų. 2013-04-26 dienai yra išieškota 7801,90 Lt. Vykdymo išlaidos išieškotos nepilnai. Dalis išskaitoma iš pensijos: dalis proporcingai dengiamos vykdymo išlaidos ir dalis dengiama skola. Nepadengta nei skola pilnai, nei vykdymo išlaidos pilnai. Išieškojimo vykdomasis raštas pateiktas 2010 m. birželio 14 d. Birželio pabaigoje išsiųstas patvarkymas, užskaitymai į „SoDra“. Realus išieškojimas iš pensijos prasidėjo liepos mėnesį. Visų pirma siunčiamas raginimas vykdyti geruoju. Suteikiama 10 dienų, o priverstinės priemonės taikomas vėliau. Raginimas V. B. sumokėti geruoju buvo išsiųstas birželio 14 d. adresu Krymo 18-86, Šiauliai. Siuntė tuo adresu, kuris nurodytas vykdomajame rašte. Laiškas siųstas registruotas, bet jis grąžintas kaip neįteiktas. Grąžintas su atžyma, kad neatsiėmė. Neatsiimti laiškai paprastai grįžta po mėnesio laiko, tiek laiko paštas. 2010 m. sausio 8 d. buvo užvesta byla dėl skolos išieškojimo AB „Šiaulių energijai“ 1497,03 Lt. Šioje byloje nebuvo turto areštas uždėtas, o skolos išieškojimas nukreiptas į jo gaunamą pensiją. Skola labai maža, sumokėta dalimis. Ši vykdomoji byla užbaigta liepos 21 d., bet pilnai atsiskaityta birželio 18 d. Išsiuntus raginimą, dar nebuvo taikomos priverstinės ir apsaugos priemonės, šioje vykdomojoje byloje areštas nebuvo uždėtas, nes buvo išsiųstas raginimas. Paprastai, per raginimą susimokėti geruoju areštai nėra dedami. Reikia 7000 litų sumos, kad uždėti turto areštą. Pagal vykdomąjį raštą išieškant skolą iš kaltinamojo V. B. pusės problemų nebuvo. Slėpimas įvardintas kaip pardavimas. Išsiuntus raginimą, raginimo laikotarpiu buvo parduotas turtas, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Jokio apribojimo nei butui, nei garažui šioje vykdomojoje byloje nebuvo. Šioje vykdomojoje byloje V. B. neteisėtų veiksmų nebuvo, kad paslėpti turtą, bet jis pardavė butą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Gal jis ir teisėtai pasielgė, nes areštų nebuvo ant to turto, jis kaip ir galėjo parduoti. Kreipiantis į antstolių kontorą, pateikiant vykdomąjį raštą, nebuvo prašymo nedelsiant areštuoti turtą. Jei tokio prašymo nėra, paprastai antstolis turto neareštuoja, nors tokia galimybė yra, jei išieškotojas nurodo, kad gali turtą paslėpti. Išieškotoja, pateikdama vykdomąjį raštą vykdymui, nenurodė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą.

8Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Turėjo butą adresu Kauno g. 24-28, Šiauliai. Tą butą pardavė IĮ „Euro namai“. Butas jam priklausė nuosavybės teise ir buvo įregistruotas jo vardu. Skiriantis, gavo dalį buto. Bute gyveno jo dukra O. G. su šeima. Jis gyveno kitame bute, esančiame Stoties g. 14-19, Šiauliuose. Tą butą pardavė už 48000 Lt. Kam vėliau buvo parduotas butas, nieko nežino. Buto nebandė pardavinėti patys, iš karto pardavė IĮ „Euro namai“. Pirkėjų nebuvo atėję apžiūrėti buto. Pas notarą buvo apiforminta sutartis. Ž. K. matė, kadangi jo dukra pirko sodo namą iš jo. Ž. K. nedalyvavo parduodant butą.

9Liudytoja O. G. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Turėjo butą, esantį Kauno g. 24-28, Šiauliai. Gyveno tėvų bute. Vėliau susirado geresnį būstą ir nusprendė jį parduoti. Paskelbė tai laikraštyje ir internete, ir pardavė jį IĮ„Euro namai“ už 48000 Lt, bet tiksliai nepamena. Kas vėliau tą butą nupirko, nieko nežino. Kai paskelbė, kad parduoda butą, buvo atėję nedaug fizinių asmenų, o daugiau skambučiai. Klausinėjo apie buto stovį. Tie, kurie buvo atėję, nemato teismo posėdyje. Tie, kurie buvo atėję, keitimo nesiūlė, nors buvo pasiūliusi, kad gali keisti. Pirkėjų vardų, pavardžių neatsimena. Praėjo apie 7-8 mėnesius nuo skelbimo patalpinimo iki buto pardavimo. Iš „Euro namų“ buvo atėjęs liudytojas, kuris yra teismo posėdyje. Ž. K. pažįsta. Jie rado namą ir kreipėsi į jų firmą, nes jie pardavinėjo. Firmos pavadinimo nepamena, bet ji yra Basanavičiaus gatvėje. Butas dar nebuvo parduotas, kai rado namą. Ž. K. jie sakė, kad pardavinėja butą. Jis buvo atėjęs apžiūrėti butą, bet jokių pirkėjų atvedęs nebuvo. Jis tik turėjo kažkam pasiūlyti. Kas pirko butą iš IĮ „Euro namai“, nieko nežino.

10Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Dirba IĮ „Euro namai“, veikla: nekilnojamo turto operacijos pirkimas- pardavimas, tarpininkavimas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galėjo būti 2010 m. rugpjūčio viduryje. Ten yra visos pirkimo- pardavimo sutartys, mokėjimo kvitai. Dėl butų, esančių Krymo g. 18-86, Šiauliuose, ir Kauno g. 24-28, Šiauliuose, buvo atnešęs dokumentus. Jei kas nors blogai, notarai netvirtina. Į įmonę buvo kreiptasi dėl buto Krymo g. pardavinėjo didesne kaina. Pradžioje jis skambino, bet kainos nenuleido. Paskui sako lyg tai yra pirkėjas, po kiek laiko mažesnė kaina buvo. Vėliau jis atvažiavo, nusiderėjo, nuleido tą kainą ir nupirko už mažesnę kainą, gal 50000 Lt. Derybas dėl buto kainos vedė ilgai- apie 2 mėnesius. Derybas vedė su moterimi. Negali garantuoti, kad tai ta pati moteris, kuri pardavinėjo butą ir ta, kuri nuleido kainą. Paskui pardavė M. V. Jam butą pardavė I. M., kaip parašyta sutartyje. Buvo nuėjęs apžiūrėti butą. Butas buvo dviejų kambarių be remonto. Be moters dar buvo vyras, bet nepamena, koks. Baldai buvo seni. Kai ten lankėsi, nežino, ar ten buvo kaltinamasis, lyg tai ne tas žmogus. Buvo vyras, bet ne tas. Kai pradėjo vaikščioti į teismą, jis buvo nematytas, neprisimena. I. M. sumokėjo grynais 50000 Lt. Į agentūrą dėl buto pirkimo nuolat kreipiasi žmonės. Dėl buto Kauno g. 24-28 kreipėsi moteris su mergaite. Ji buvo atvažiavusi, butas buvo suremontuotas, jai tiko. Jie prašė 50000 Lt. Buvo gal didesnė kaina, nusiderėjo. Moteriai pardavė už 50000 Lt. I. M. ir kita moteris į agentūrą atėjo atskirai. Moters, kurios butą pardavinėjo Kauno g., jį pardavinėjo ilgokai, kelis mėnesius. Sunku prisiminti, nes būna kelios dešimtys per metus įvykusių sandorių. Pinigus sumoka įvairiai. Kartais grynais, kartais pavedimu, derinasi prie kliento, kaip nori jis. Moteris, nupirkusi Kauno g. butą, vaikščiojo neilgai, nuvažiavo apžiūrėti gal kartą ar du. Retai kada būna iš karto. Sunku būtų pasakyti, per kiek laiko ji nupirko. Tą pačią dieną įvykus keliems sandoriams, jie važiuoja dažniausiai pas notarę S. J.. Kad būtų patogiau, susitaria, kad tą pačią dieną vienas po kito važiuoja pas tą pačią notarę. Kadangi buvo du sandoriai ta pačia kaina, tą pačią dieną yra sutapimas. Tuo atveju jie važiavo pas tą pačią notarę, tą pačią dieną. Kurį sandorį apiformino pirmiau, nepamena. Reikėtų pasižiūrėti dokumentus. Notarė rašo valandas ir minutes. Jam atrodo, kad buvo pas tą pačią notarę, J., bet gali ir klysti. Ž. K. pažįsta. Kai buvo perkamas butas Kauno g., ten gyveno savininko dukra su šeima. Jie pirko sodo namelį. Jie ten kažkaip tarpininkavo dėl to namelio. Ž. K. dirba agentūroje IĮ „Būsterta“, jie nuolat draugiškai bendradarbiauja, tai jie ką nors pasiūlo, tai jis. Jie ir konkuruoja. Jis pasiūlė nusipirkti butą, nes žmonės negalėjo parduoti už didesnę kainą. Klausė už kokią kainą pirktų, nes jie norėjo pirkti sodo namelį ir negalėjo parduoti buto Kauno g. Dėl buto Krymo g., Ž. K. netarpininkavo. Su visom agentūrom jie bendradarbiauja. Kitos agentūros tik tarpininkauja, bet jis ne tik tarpininkauja, bet ir perka, parduoda. Jis nesidomėjo, ar tos dienos pirkėjos, kurios pirko už tokią pat sumą, yra pažįstamos.

11Liudytoja I. M. parodė, kad nukentėjusią pažįsta iš matymo. Kaltinamąjį pažįsta kaip jos bendradarbės Evelinos tėvą. Pirko butą Krymo g. 18-86. Skelbimą surado pati, „Iki“ parduotuvėje. Pamatė skelbimą, susidomėjo, paskambino, susitiko, apžiūrėjo, patiko ir nusipirko. Buto reikėjo dukrai. Butas buvo dviejų kambarių. Butą aprodė vyriškis, vardu Arvydas, jaunas, stambokas, gal kokių 38 metų, jis buvo buto savininkas, jis taip prisistatė. Ji pasidomėjo, ar nėra skolų, ar nėra areštuotas. Sako viskas tvarkoje. Jam sumokėjo grynais 50000 Lt. Pinigus turėjo ir skolinosi iš giminių. Vyras grįžo iš užsienio, nuėjo kartu apžiūrėti. Vyras pasakė, kad reikės daug remonto, bus dideli pinigai, o ir taip jau skoloje yra, sako jie neišgalės jo sutvarkyti. Sako būtų geriau, jei parduotų. Dėl to buto dar susipyko, kad be jo žinios viską sutvarkė, nesulaukė jo. Paskui pati norėjo kuo greičiau parduoti, kad būtų mažiau problemų. Prašė vaikų, kad įdėtų į kompiuterį skelbimus, kitus klijavo. Ji kreipėsi į IĮ „Euro namai“, kad jie padėtų parduoti, kad būtų greičiau, nes ji neturėjo laiko rodyti, vaikščioti. Buvo atėję keli pirkėjai. Kai ji galėdavo, pati eidavo. Butą aprodydavo IĮ „Euro namai“ agentė. Kai jau buvo konkretūs pirkėjai, ji dalyvavo. Butą pardavė už tokią pat sumą, nuostolių neturėjo. Ji turi dviejų kambarių butą. Dukrai 21 metai. Dabar ji gyvena Liepų gatvėje. Tada ji neturėjo, kur gyventi. Dukra ėjo buto apžiūrėti kartu su tėvu. Nuėjo apžiūrėti buto tą pačią dieną, kai pamatė skelbimą. Tuo metu ji dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo sąskaitos nusiėmė 20000 Lt. Tai nėra tiesa. Davė melagingus parodymus, nes nenorėjo įtraukti savo giminės. Pas draugę Eveliną yra buvusi svečiuose, kai ji gyveno su savo mama. Taip su ja nesusitikinėdavo. Suprato, kad perka butą iš savo draugės, kai nuėjo į VĮ „Registrų centras“ tvarkyti dokumentų ir pamatė V. B. pavardę. Turbūt dar nebuvo sutvarkyti dokumentai iki galo. Nuo pirkimo „Euro namams“ butą pardavė per mėnesį. Daugiau butų nėra pirkusi ir pardavusi. Tos dienos, kai pardavė butą IĮ „Euro namai“, nepamena. Viskas buvo sutarta su IĮ „Euro namai“. Ją vedė ir ji nuėjo pasirašyti ir viskas. Koks notaras buvo, nežino. Pinigai buvo sumokėti grynais. Sudarant sutartį pas notarą buvo ji ir vyriškis. Pinigai prieš tai buvo sumokėti bute. Kai pardavė butą IĮ „Euro namai“, jai grynais buvo sumokėta IĮ „Euro namai“. Jos su Evelina yra bendradarbės. Kartu dirbo ir po to laiko palaiko ryšius.

12Liudytojas Ž. J. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Pirko garažą 2010 birželio mėnesį. Skelbimą rado „Ekspress kontakte“. Garažas buvo Garažo g., Šiauliuose. Savininkas iš pradžių negalėjo atvažiuoti, tai atvažiavo parduoti jo draugai. Atvažiavo moteris, vėliau vyras, bet ne savininkas. Aprodė garažą, bet vienos dienos neužteko, nes garažas buvo apkrautas, o jis norėjo įvažiuoti, pažiūrėti, kokio dydžio garažas. Kitą dieną susitarė susitikti. Kitą dieną atėjo vyras, bet ne savininkas. Nutarė pirkti ir tvarkė dokumentus. Kainą suderino ne su savininku. Savininkui skambino moteris ir derino kainą. Sutarė nupirkti už 12000 Lt. Pas notarą vyko ne tą pačią dieną. Savininką A. S. matė pas notarą pasirašymo dieną. Pinigus sumokėjo pas notarą.

13Liudytojas M. V. parodė, kad nukentėjusios nepažįsta. Kaltinamąjį pažįsta, nes vieną kartą jis buvo atėjęs pas jį į butą, kurį jis nusipirko, bet jo neįleido. Norėjo nusipirkti butą. Buto ieškojo apie 1 mėnesį laiko. „Ekspress kontakte“ rado numerį ir pasiskambino. Pasiskambino Ž. K., jis IĮ „Būsterta“ dirba agentu. Su juo susitiko, jis jam aprodė keturis butus, vienas iš jų buvo Krymo g. 18-86. Po poros savaičių, jis vėl su juo bendravo ir nusprendė, kad jam šitas butas tiktų. Butą aprodė rugsėjo pabaigoje. Bute kitų asmenų nebuvo. Iš daiktų buvo keletas senų daiktų, spinta, spintelės virtuvėje, kitame kambaryje lova, paskui viską išmetė lauk. Kam priklausė kiti butai, kuriuos jam rodė, nežino, nesidomėjo. Tuomet jis suvedė su R. L. ir jie dar kartą aptarė kainą ir sutiko pirkti. Iš karto kaina buvo apie 75000 Lt, bet vėliau kainą nuderėjo. Sumokėjo apie 71500 – 72000 Lt. Buvo butas apleistas, nugyventas. Skolų nebuvo. Tame bute niekas nebuvo registruotas. Sudarant sutartį dalyvavo jis, R. L., notarė S. J. ir jo draugas. Butas nuosavybės teise priklausė IĮ „Euro namai“. Pinigus sumokėjo prie notarės R. L.

14Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo senų laikų, gerai pažįsta jo sūnų, su kuriuo yra geri draugai, pažįsta dukrą, nes augo viename kieme, tačiau nėra jokie draugai. „Sename dvare“ nėra dirbęs. Nukentėjusios nepažįsta. 2009-2010 m., tiksliai neprisimena, V. B. paprašė paskolinti 60000 Lt. Pinigų paskolinti turėjo, nes buvo užsidirbęs. M. B. tarpininkavo suteikiant paskolą. Kaip sakė, tų pinigų reikėjo remontui. Jis nesidomėjo, kur V. B. dėjo paskolintus pinigus, nes tai jau ne jo reikalas. Iš pradžių skolinti nesutiko, tačiau kai pasakė, kad jei jam per metus laiko tų pinigų negrąžins, tai atiduos butą, tai sutiko paskolinti. Pasirašė sutartį, kad laiku negrąžinus pinigų, butas ir garažas bus perleistas jam. Tuo metu domėjosi, kokios butų kainos. Butą įvertino 50000 Lt, nes jis buvo be remonto. Kad V. B. vartoja alkoholį – nežinojo. Buvo sudarytos dvi sutartys. Kaip įformino pirmą sutartį, tiksliai neprisimena. Paskolą įformino 2009 m. Jis tik prisimena, kad antra sutartis buvo įforminta per notarus. Pinigus paskolino metams. Kai sutartu laiku pinigai nebuvo grąžinti, butą ir garažą persirašė savo vardu. Šį persirašymą įformino sutartimi pas notarą. Įsigijęs butą, jį persirašė savo vardu ir pradėjo pardavinėti. Butą pardavinėti jam padėjo M. B.. Jam tas butas nebuvo reikalingas, jis tik norėjo susigrąžinti pinigus, kuriuos paskolino. Po kiek laiko butą pardavė. Jis dalyvavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat buvo ir pas notarą. Butą nupirko moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Ta moteris butą susirado per skelbimą. Pirmiausiai ji pasiskambino M. B. Po to ji susiekė su juo, apžiūrėjo tą butą ir nupirko. Anksčiau, iki buto pirkimo, jos nebuvo matęs. Garažą nupirko vyras. Už butą gavo 50000 Lt, už garažą 10000 Lt. Daugiau už butą negalėjo prašyti, nes jam reikėjo kapitalinio remonto.

15Liudytojas Ž. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. „Sename dvare“ yra kartu dirbę. Jis dirbo padėjėju, o kaltinamasis – elektriku. Su kaltinamuoju nėra piktuoju. Nukentėjusiąją pažįsta, nes ji yra jo žmonos mamos draugė. Su nukentėjusiąja taip pat nėra piktuoju. Užsiima nekilnojamo turto pardavimu. Su kolega yra IĮ „Būsterta“ savininkai. Pardavinėjo butą, esantį Krymo g. Daugiausiai bendravo su M. B. Bandė surasti kompromisą. Nukentėjusiajai pasiūlė kažkur 17 000 Lt. Kiek tiksliai siūlė, dabar neprisimena, nes praėjo nemažai laiko. Su jų pasiūlyta suma nukentėjusioji nesutiko. M. B. kažko pradėjo jo vengti. Su V. B. nieko bendro jis neturėjo, nes jis nuolat būdavo išgėręs. Taip išėjo, kad tą butą nupirko kolegos. Atsirado klientas, kuris tą butą norėjo pirkti. Tą žmogų nusiuntė pas kolegas, iš kurių jis tą butą ir nupirko. Garažą jie taip pat pardavinėjo, tačiau jį pardavė pats V. B.. V. B. butą pardavinėti pradėjo pavasarį. Z. G. žinojo, kad butas pardavinėjamas. Jis buvo nuvažiavęs pas Z. G. į namus ir pasakė, kad gali nupirkti butą už 65000 Lt, tačiau tikslios sumos dabar neprisimena. Prisimena tik, kad jie bandė parduoti už 75000 Lt ar 78000 Lt. Butui reikėjo kapitalinio remonto. Jo vertė galėjo būti 60000 Lt ar 65000 Lt. Jų įmonė pasiima 3 % nuo sumos. Derybas vedė su V. B. ir jo vaikais. Su vaikais bendravo, nes jie šviesaus proto. Jis nežino, dėl ko B. atsisakė jų paslaugų. Nukentėjusioji prašė 20000 Lt ar 21000 Lt. B. nukentėjusiajai sutiko sumokėti 17500 Lt. Tačiau Z. G. ta suma buvo per maža. Vykstant šiom derybom, buto dokumentus jie tikrino. Matė, kad šis butas priklauso V. B. ir ¼ buto dalis priklausė Z. G. Dar M. B. minėjo, kad vyksta teismas, kad jie taip viską sutvarkys, kad jai nieko neklius. Neprisimena, ar V. B. minėjo, kad kam nors dar yra skoloje. Jis tik žinojo, kad jis turi skolą šiluminiams tinklams. Nežinojo, kad jis turi 60000 Lt skolą. Jie to buto nenupirko ir neapsiėmė parduoti, nes nepavyko susitarti dėl sumos su nukentėjusiąja. Dar nenupirko ir dėl to, kad jį atsisakė parduoti M. B. Dėl buto pardavimo jie sudarė rašytinę sutartį. Toje sutartyje nurodytas vienas buto savininkas, tai yra V. B. Ant pavedimo sutarties pasirašė pats V. B. Kokia data toje sutartyje, neprisimena. Butą pardavinėjo už 80000 Lt. Tačiau jis buvo parduotas už 72000 Lt ar 70000 Lt. Nors buto reali kaina buvo apie 65000 Lt, tačiau buto savininkas įvertinęs jį buvo 80000 Lt. Buvo klientų, kurie tuo butu domėjosi, tačiau norinčių pirkti nebuvo. Butą pardavinėjo tuo pačiu metu kaip ir garažą, gal savaitė ar dvi skirtumas. Kad vyksta buto ir garažo pardavimas, nukentėjusioji Z. G. žinojo. Po kiek laiko pas juos atvažiavo nukentėjusioji, kuri teiravosi, ar jis tą butą nupirko ir ar jis jį pardavė. Kaip ir sakė, iš pradžių tarpininkavo parduodant tą butą, tačiau vėliau M. B. pradėjo jo vengti ir jie daugiau jokių reikalų su tuo butu nebeturėjo. Dabar tiksliai nebeprisimena, iš ko sužinojo, kad butas parduotas, lyg ir iš pačios nukentėjusios. Kiek dėl šio buto vyko sandorių – nežino. Girdėjo, kad lyg ir kelis kartus tas butas buvo parduodamas. Jis žinojo, kad po to, kai butas jau buvo parduotas, jis ir toliau buvo pardavinėjamas. Buvo net nuvažiavęs į tą butą. Tačiau M. B. sesuo pasakė, kad tas butas parduotas. Jis domėjosi butu tuo metu, kai jis buvo nupirktas jo kolegų iš IĮ „Euro namai“. Žmogui, kuris paskambino į jų kontorą, tą butą pasiūlė, nes žinojo, kad jis pardavinėjamas. Garažą siūlė už 10000 Lt ar 12000 Lt. Žinojo, kad kaltinamojo dukra iš IĮ „Euro namai“ nusipirko butą. Butą, esantį Krymo gatvėje, nupirko jo klientas, kurio iki IĮ „Euro namai“ jis nelydėjo. Butą, esantį Kauno gatvėje, jie pardavinėjo. Per juos tie patys žmonės pirko sodo namelį. Kadangi jiems reikėjo pinigų, pasiūlė IĮ „Euro namai“, kurie ir nupirko tą butą. V. B. taip pat siūlė butą, esantį Kauno gatvėje. Ar tuo metu, kai V. B. pardavinėjo butą, buvo išspręsta civilinė byla – nežino.

16Be kaltinamojo V. B., nukentėjusiosios Z. G., liudytojų Z. K., T. U., A. P., O. G., R. L., I. M., Ž. J., M. V., A. S., Ž. K. parodymų, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

172005-02-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą į privalomojo palikimo dalį liudijimas, kuriame užfiksuota, kad Z. G. turi paveldėjimo teisę į buto, esančio Krymo g. 18-86, Šiauliuose, ir Garažų gatvėje esančio garažo bokso Nr. 8 dalį (civilinė byla Nr. 2-1061-772/2010, 10 b. l.).

182010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta V. B. ir Z. G. sudaryta taikos sutartis, kurią Z. G. vardu pasirašė jos atstovė advokatė Z. K., užfiksuota, kad nukentėjusiajai Z. G. priteista iš V. B. 21200 Lt kompensacijos ir 560 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-1061-772/2010, 76-80 b. l.).

192010-06-09 Z. G. prašymas, kuriame užfiksuota, jog ji prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 21200 Lt kompensacijos ir 560 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (civilinė byla Nr. 2-1061-772/2010, 82 b. l.).

20Antstolio T. U. pažymos, kuriose užfiksuota, kad skola Z. G. išieškoma priverstine tvarka iš V. B. pensijos (1 t., 21-23 b. l., 2 t., 22, 78, 131 b. l., 5 t., 164 b. l.).

212011-02-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog M. V. pateikė 2010-10-01 pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią iš UAB „Euro namai“ įsigijo butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose (1 t., 42-48 b. l.).

222011-02-03 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. L. pateikė 2010-10-01 pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Euro namai“ M. V. pardavė butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, ir 2010-08-25 pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią iš I. M. pirko butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose (1 t., 49-63 b. l.).

23VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktos sutartys: 1992-05-22- pagal kurią J. B. nuosavybės teise įgijo butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, 2010-06-16 turto perleidimo už skolą sutartys, pagal kurias V. B. perleido A. S. butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, ir Garažų gatvėje esantį garažo boksą Nr. 8, 2010-07-02 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią A. S. pardavė I. M. butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, 2010-08-25 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Euro namai“ iš I. M. pirko butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, 2010-06-22 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią A. S. pardavė Ž. J. Garažų gatvėje esantį garažo boksą Nr. 8, 2010-10-01 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Euro namai“ M. V. pardavė butą, esantį Krymo g. 18-86, Šiauliuose, 2010-08-25 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Euro namai“ E. K. pardavė butą, esantį Kauno g. 24-28, Šiauliuose (1 t., 65-99 b. l.).

24VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažyma apie buto, esančio Krymo g. 18-86, Šiauliuose, savininkus (1 t., 100-102 b. l.).

25VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymos, užsakytos 2010-06-15 sandoriui sudaryti (1 t., 104 b. l.).

26Nekilnojamojo turto registro duomenys apie garažo bokso Nr. 8, buto Krymo g. 18-86, Šiauliuose, buto Kauno g. 24-28, Šiauliuose, buto J. Basanavičiaus g. 56-22, Šiauliuose, Mickevičiaus g. 19-1, Šiauliuose, savininkus (1 t., 106-127 b. l.).

27Bankų pateiktos pažymos, kuriuose užfiksuotos I. M., E. K., V. B. bankų sąskaitose buvusios piniginės lėšos (1 t., 131, 133-156, 158-163, 167-184 b. l.).

282011-02-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. S. pateikė 2009-06-15 paskolos sutartį, pagal kurią jis V. B. paskolino 60000 Lt ir tarpusavio įsiskolinimų suderinimo ir įskaitymo aktą (2 t., 42-45 b. l.).

292011-10-12 tarnybinis pranešimas ir kopijos iš laikraščio „Ekspress kontaktas“, kuriuose užfiksuota, kad skelbimuose dėl buto ir garažo pardavimo yra nurodomas M. B. ir E. K. telefono numeriai (2 t., 46, 49-72 b. l.).

302012-01-28 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusios atstovas pateikė 2010-03-25 taikos sutarties projektą (2 t., 87-88 b. l.).

312011-10-15 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. L. pateikia duomenis, jog E. K. pirko butą ir pinigus mokėjo grynaisiais (2 t., 89-92 b. l.).

32AB „Šiaulių energija“ raštas, kuriame užfiksuota, jog V. B. 2010-06-18 sumokėjo už tiektą šilumos energiją susidariusią skolą 2630,62 Lt ir tą pačią dieną jam buvo išduota pažyma apie atsiskaitymą buto pardavimui (2 t., 116, 124-125 b. l.).

332011-03-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštas, kuriame užfiksuota, kad V. B. gauna 751,45 Lt socialinio draudimo pensiją, kuri pervedama į jo asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje (2 t., 118 b. l.).

342012-01-03 VĮ Registrų centro raštas, kuriame užfiksuota, jog Z. G. priklausanti daiktinė teisė išregistruota V. B. pateikus prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į statinius bei teismo nutartį (2 t., 129 b. l.).

352012-06-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje užfiksuota, kokio dydžio pajamas gavo A. S. (2 t., 146-148 b. l.).

362011-10-25 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuotraukoje Nr. 2 liudytojas Ž. J. atpažino A. S., kaip asmenį, kuris prisistatė perkamo garažo savininku (2 t., 152-157 b. l.).

372011-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. V. iš nuotraukų atpažino V. B., kaip asmenį, kuris praėjus 3-4 mėnesiams po buto pirkimo buvo atėjęs atsiimti į butą paliktų daiktų (2 t., 161-169 b. l.).

382011-10-25 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. L. iš nuotraukų atpažino E. K. ir I. M., kurios iš jo įmonės pirko ir pardavė butus (2 t., 173-177 b. l.).

392011-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja I. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. S., kaip asmenį, iš kurio pirko butą (2 t., 183-186 b. l.).

402012-05-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. B. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir V. B. pagal LR BK 245 str. (3 t., 30-33 b. l.).

41Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010). Viena sukčiavimo veikų - turtinės prievolės išvengimas apgaule. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Turtinės prievolės išvengimo atveju asmens kaltumas reiškiasi tuo, kad jis apgaule negrąžina paskolinto turto ar nesumoka už prekę, atliktą darbą ar paslaugą ir pan. Paprastai tokios veikos padaromos naudojant vieną apgaulės formų - piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu teismų praktikoje ir teorijoje aiškinamas kaip savotiškas būdas išvengti prievolės, tačiau tai yra tik metodas įtraukti nukentėjusįjį į niekinius sutartinius santykius, nes išankstinės tyčios nevykdyti savo prievolės buvimas (nesumokėti, negrąžinti turto, neatlikti darbo ir kt.) sutartinius santykius padaro neteisėtus. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė byla Nr. 2K-851/2001). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, tokiu atveju kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Vadovaujantis nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013). Bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9/2013).

42Teismas įvertino teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo V. B., nukentėjusiosios Z. G., liudytojų Z. K., T. U., A. P., O. G., R. L., I. M., Ž. J., M. V., A. S., Ž. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausos, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. V. B. kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog vykdydamas 2009-06-15 paskolos sutartį turi grąžinti A. S. paskolą 60000 litų iki 2010-06-15 arba pagal žodinį susitarimą su A. S., negalėdamas grąžinti šios sumos, turės jam perleisti turimą nekilnojamąjį turtą, 2010-05-27 civilinėje byloje Nr. 2-1061-772/2010 2010-05-27 sudarė su ieškovės Z. G. atstove advokate Z. K. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ir pagal kurią jis įgijo turtinę prievolę sumokėti Z. G. 21200 Lt piniginę kompensaciją ir 560 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau 2010-06-16 sutartimis neatlygintinai už skolą A. S. perleisdamas 50000 litų įvertintą butą, esantį Šiauliuose, Krymo g. 18-86, ir 10000 litų įvertintą garažą, esantį Šiauliuose, Garažų gatvėje, taip apgaule išvengė turtinės prievolės nukentėjusiajai Z. G. vykdymo, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino, parodė, jog pasirašydamas taikos sutartį nenorėjo išvengti turtinės prievolės Z. G., o ketino pardavęs turtą (butą ir garažą) atsiskaityti su abiem kreditoriais: A. S. ir Z. G. Jis nesutiko mokėti kompensacijos už butą seseriai, tačiau advokatas jam pasakė, kad tai padaryti jis vis tiek turės, todėl sutiko su taikos sutarties sąlygomis, tačiau iš karto nurodė, jog sumokėti visos sumos iš karto negalės, prašė palaukti, atidėti kompensacijos mokėjimą ar leisti sumokėti dalimis. Jis nukentėjusiosios neturėjo tikslo apgauti, nes iš karto nurodė, jog neturi pinigų kompensacijai sumokėti, siūlė Z. G. 5000 Lt ir garažą, bet ji nesutiko, nes jai pasirodė, kad tai yra per mažai. Jis perleido turtą- butą ir garažą už skolą A. S., nes jam buvo skolingas jau seniau ir didesnę sumą, nei Z. G. Paveldėtas turtas buvo pradėtas pardavinėti dar vykstant ginčui civilinėje byloje dėl kompensacijos priteisimo. Kad butas buvo pardavinėjamas, apie tai žinojo Z. G. Prievolės Z. G. neišvengė, nes kas mėnesį iš jo pensijos Z. G. naudai yra išskaičiuojama dalis skolos, kurios šiai dienai jau yra nemažai išieškota. Kaltinamojo parodymus patvirtino liudytojas A. S., kuris nurodė, jog 2009 metais tarp jo ir V. B. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią V. B. jis paskolino 60000 Lt, kuriuos jis turėjo grąžinti per metus laiko, priešingu atveju pagal jų tarpusavio žodinį susitarimą V. B. jam turėjo perleisti turtą- butą ir garažą. Nurodė, jog jis sutiko tik su tokiomis sąlygomis, priešingu atveju jis pinigų V. B. būtų neskolinęs. Liudytojas Ž. K. patvirtino, kad Z. G. žinojo, kad butas, esantis Krymo g. 18-86, Šiauliuose, ir garažas buvo pardavinėjami dar prieš pasirašant taikos sutartį teisme. Tai pripažino ir teisiamajame posėdyje apklausta pati Z. G., nurodydama, kad dar vykstant teismams pas ją buvo atvykęs Ž. K., už jai tenkančią buto dalį siūlė 17000 Lt, bet jai buvo per mažai, nurodė, jog V. B. siūlė įvairius butus kitose gatvėse. Akivaizdu, jog Z. G., žinodama, kad butas ir garažas yra pardavinėjami, pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nes nesiėmė jokių priemonių minėtam turtui išsaugoti, jeigu norėjo į jį nukreipti būsimą skolos išieškojimą,- ji neprašė minėtam turtui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ji pateikė antstoliui T. U. vykdomąjį raštą, tačiau nenurodė, kad V. B. turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir kurį gali paslėpti ar perleisti, neprašė jo nedelsiant areštuoti. Tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju antstolis T. U., kuris parodė, jog V. B. turtui nei vienoje vykdomojoje byloje areštas taikytas nebuvo, nes vienoje byloje skolos suma buvo nedidelė, o kitoje- pateikiant vykdomąjį raštą nebuvo prašymo nedelsiant areštuoti turtą, todėl V. B. turėjo galimybę perleisti A. S. turtą teisėtai, nepažeisdamas įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad Z. G., žinodama, kad butas ir garažas dar vykstant teisminiam ginčui civilinėje byloje yra pardavinėjami, pati delsė su vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį, nes tai padarė tik praėjus daugiau kaip savaitei laiko, jos motina J. B. mirė 2004-01-22 (1 t., 187 b. l.), tačiau Z. G. dėl paveldėto turto susirūpino ir su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2009-09-08, iki to laiko jai paveldėtas turtas nerūpėjo, ji juo nesidomėjo, nesirūpino, neprisidėjo prie jo išlaikymo: neskyrė lėšų remontui, nemokėjo už komunalinius patarnavimus ir kitas suteiktas paslaugas. Nukentėjusioji apgaulės požymio buvimą motyvuoja tuo, kad V. B. pardavė turtą, kuris vėliau buvo dar kelis kartus parduotas, todėl nebuvo galima nukreipti išieškojimo į nekilnojamąjį turtą ir iš karto atgauti visą taikos sutartimi jai tenkančią sumą. Apgaulė reiškiasi kito asmens esminiu suklaidinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. G. nebuvo suklaidinta- V. B. dar prieš pasirašant taikos sutartį ne kartą jai sakė, kad jis neturi galimybių visos kompensacijos už jai tenkančią turto dalį jai atlyginti iš karto, siūlė įvairius variantus: 5000 Lt ir garažą, siūlė sumokėti dalimis, nustatyti terminą, per kurį galėtų sumokėti, tačiau Z. G. norėjo gauti visą sumą iš karto, jai minėti variantai netiko. Tai patvirtino ir liudytoja Z. K., kuri parodė, jog ji buvo Z. G. atstovė civilinėje byloje, ji jos pavedimu ir jos sutikimu sudarė jos vardu taikos sutartį su V. B., kad nukentėjusioji taikos sutartimi jai priteista suma buvo patenkinta, ji norėjo, kad terminas nebūtų nurodytas, nes norėjo visos sumos iš karto, kad buvo siūlomi keli taikos sutarties variantai, kad iš pat pradžių buvo žinoma, kad V. B. neturi pinigų iš karto atsiskaityti su Z. G., jis tai aiškiai pasakė, siūlė jai įvairius variantus, bet ji nei su vienu nesutiko, V. B. norėjo, kad skolos mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas dalimis, bet nukentėjusioji su tuo nesutiko. Akivaizdu, kad nukentėjusioji norėjo visą sumą gauti iš karto ir būtent iš V. B. valdomo nekilnojamojo turto, tačiau tai neužsiminė nei taikos sutartyje (V. B. turtui nebuvo taikomos nei laikinosios apsaugos priemonės- areštas ar įrašas apie draudimą perleisti nekilnojamąjį turtą, nei priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti būsimą kreditoriaus reikalavimo įvykdymą), nei pateikdama vykdymui antstoliui vykdomąjį raštą, neprašė jo nedelsiant taikyti areštą, nenurodė, kad V. B. turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neminėjo, kad jis gali būti perleistas, nors žinojo, kad butas yra pardavinėjamas, todėl V. B. nebuvo jokių kliūčių atsiskaityti su vienu iš kreditorių- perleisti turtą už skolą, tai įforminant notarine tvarka, nes jeigu būtų buvusios kokios nors kliūtys, notaras turto perleidimo sutarties nebūtų tvirtinęs. Be to, žinodama, kad turtas perleistas, nesiėmė jokių civilinių teisių gynybos būdų, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl pažeistų kreditoriaus teisių gynimo LR CK 6.66 straipsnyje numatyta tvarka, neginčijo V. B. sudarytų sandorių, bet kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo V. B. atžvilgiu pradėjimo, aiškiai žinodama ir suvokdama, kad toks pažeistų teisių gynimo būdas jai nesugrąžins visos civilinio proceso tvarka priteistos sumos iš karto ir kad jos pažeistos teisės nebus apgintos ar atkurtos greičiau. Aptariamos situacijos kontekste taip pat galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), t. y. galimybė laisvai pasirinkti kontrahentą. Z. G. pati kreipėsi su ieškiniu į teismą, pati nurodė atsakovu V. B., jos įgaliota atstovė advokatė Z. K. su jos pritarimu ir sutikimu, jos valia sudarė taikos sutartį būtent su V. B. taikos sutartyje numatytomis ir su Z. G. suderintomis sąlygomis, taikos sutartyje jai priteista suma nukentėjusiąją tenkino, jos prašymu nebuvo nurodytas skolos mokėjimo terminas, o toliau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, kuris būtų buvęs vykdomas lygiai taip pat ir nebaigus bylos taikos sutartimi, o teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje ar baudžiamojoje byloje- nuosprendį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės bylos Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011). Byloje nustatyta, kad Z. G. pagal 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1061-772/2010, išieškojimas yra vykdomas nuo 2010 m. liepos mėnesio, kas mėnesį iš V. B. pensijos išskaičiuojant 40 procentų sumos, kuria dengiama skola ir vykdymo išlaidos, ir, kaip nurodė teisiamajame posėdyje antstolis T. U., 2013-04-26 dienai iš V. B. buvo išieškota 7801,90 Lt skolos Z. G., t. y. daugiau kaip trečdalis taikos sutartimi priteistos sumos Z. G. naudai (5 t., 156, 164 b. l.). Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą, kaip prievolės išvengimo būdą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 2K-851/2001 ir kt). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei taikos sutarties pasirašymas, nei jos geranoriškas nevykdymas, o skolos išieškojimas priverstine tvarka, nei turto pardavimas, nesant duomenų apie kurios nors iš susitariančių šalių suklaidinimą, negali būti vertinamas kaip apgaulė. Tam, kad veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2013). Nukentėjusioji patvirtino, kad ji jai suteiktą teisę įgyvendino ir kreipėsi civilinio proceso tvarka į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tai tik parodo, kad pažeistų teisių gynimas ne tik nebuvo suvaržytas, bet ir jau buvo pradėtas įgyvendinti bei įgyvendinamas iki šiol. Ta aplinkybė, kad turtas buvo perleistas kitam asmeniui A. S., taip pat nepatvirtina pažeistų teisių gynimo pasunkinimo kriterijaus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaip tik po turto perleidimo buvo imtasi priverstinio skolos išieškojimo, o faktas, kad turtas jau nepriklausė V. B. nepadarė neigiamos įtakos nukentėjusiosios pažeistos teisės įgyvendinimui ir netapo kliūtimi ginti pažeistas teises. Todėl akivaizdu, kad V. B. neišvengė turtinės prievolės, tik ji nebuvo įvykdyta iš karto, o yra vykdoma dalimis, tačiau to tikėjosi tik pati nukentėjusioji, nors V. B. iš karto nurodė, jog jos įvykdyti iš karto negalės. Pažymėtina, kad prievolės išvengimas yra būtinas sukčiavimo kaip nusikaltimo sudėties požymis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. neišvengė turtinės prievolės, ji yra vykdoma dalimis- kas mėnesį išskaičiuojant iš jo pensijos, t. y. skolos išieškojimas vykdomas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir niekaip nėra apsunkintas. Taigi byloje nėra turtinės prievolės išvengimo požymio. Kitas būtinas sukčiavimo kaip nusikaltimo sudėties požymis yra apgaulė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui ar sandorio sudarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Pasak nukentėjusios Z. G., V. B., perleisdamas turtą A. S., apgavo nukentėjusiąją, t. y. ją suklaidino dėl savo ketinimų- priteistos kompensacijos už jai tenkančią turto dalį ji negavo iš karto. Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką, nepakanka prievolės netinkamo vykdymo, t. y. skolos mokėjimo ne iš karto visos sumos, o mokėjimo dalimis- priverstinio išieškojimo dalimis, nes V. B. nežadėjo Z. G., kad jis jai visą skolą padengs iš karto pardavęs butą ir garažą, to nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklausti nei pats V. B., nei Z. G., nei vienas iš liudytojų, apie tai tik galvojo pati Z. G., tačiau, kaip jau buvo paminėta auksčiau, ji nesiėmė jokių priemonių turtui išsaugoti ar jam susigrąžinti. V. B. nukentėjusiajai nenurodė jokių objektyvios tiesos neatitinkančių aplinkybių ar duomenų, kurie būtų nulėmę jos pasirinkimą sudaryti taikos sutartį su V. B. ar ne, apie V. B. turimą turtą, apie tai, kad jis yra pardavinėjamas, žinojo ir pati nukentėjusioji, V. B. nepateikė jai jokių suklastotų dokumentų ar neteisingų duomenų apie savo turtinę, finansinę padėtį, jis iš karto sakė, kad neturi pinigų su ja atsiskaityti. Norint kriminalizuoti veiką, reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, be to, suklaidinimas dėl ketinimų turi būti su apgaulės elementais, kurie turi pasunkintų asmens identifikavimą ar sandorio fakto įrodinėjimą. Nukentėjusiajai V. B. asmenybė yra žinoma, dėl jos ji nebuvo suklaidinta, jis niekur nebėgo, nesislėpė, turtą perleido atvirai ir teisėtai, sandoris buvo patvirtintas notaro, nes tam nebuvo jokių kliūčių, tai padarė skubiai, nes Z. G., pateikdama vykdymui vykdomąjį raštą, nepaliko kito pasirinkimo, perleido už kainą, nedaug mažesnę už rinkos kainą, nes butas buvo labai apleistas ir jam reikėjo kapitalinio remonto, didelių investicijų, už didesnę kainą jo niekas nepirko, net neatvyko apžiūrėti, nors jis buvo pardavinėjamas jau kurį laiką, tai patvirtino liudytojai Ž. K., A. S., I. M. Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiosios suklaidinimas, pažeidžiantis nukentėjusiosios interesus ir pasunkinantis jos pažeistų teisų atkūrimą civilinio proceso tvarka. Nenustačius apgaulės ar esminio nukentėjusiosios teisių suvaržymo, civiliniai santykiai nepersikvalifikuoja į baudžiamuosius, tačiau nukentėjusiosios teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-330/2011). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę V. B. ir Z. G. konflikto prigimtį: tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusi skola yra įforminta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, jos pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdymui antstoliui ir priverstinai išieškoma antstolio pagalba iš V. B. pensijos Z. G. naudai, t. y. skolos išieškojimas vykdomas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir niekaip nėra apsunkintas. Taigi civilinėmis teisinėmis galimybėmis yra naudojamasi. Esant šioms aplinkybėms, nenustačius, kad V. B. sukčiavo, jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

43Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 38 b. l., 5 t. 187-188 b. l.) nuo nuosprendžio paskelbimo panaikintina.

44Baudžiamojoje byloje Z. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21760 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 139 b. l., 5 t., 77-78 b. l.). Kadangi kaltinamasis V. B. išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Z. G. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

452013 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. sausio 27 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos pratęstas E. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jos nekilnojamąjį turtą - į jai nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė- 45600 Lt, nustatant nuosavybės teisių apribojimą - uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitais būdais keisti jo teisinę padėtį (5 t., 103 b. l.) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

46Nukentėjusiosios atstovė advokatė Vanda Laukevičienė prašė priteisti iš kaltinamojo V. B. valstybei išlaidas antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai Z. G. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-31 sprendimą Nr. SP-3176(7.2608) (6 t., 12, 31 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaltinamojo V. B. atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl nukentėjusios atstovės prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš V. B. atmestinas, minėtos išlaidos padengtinos iš valstybės lėšų.

47Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - 3 kompaktinės plokštelės su telefono skambučių išklotinėmis, esančios voke prie bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

49V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

50V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

51Z. G. civilinį ieškinį dėl 21760 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

52Nukentėjusiosios atstovės advokatės Vandos Laukevičienės prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimu procese, priteisimo atmesti.

53Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą 2013 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi į E. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė- 45600 Lt, nustatant nuosavybės teisių apribojimą - uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitais būdais keisti jo teisinę padėtį, panaikinti.

54Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - 3 kompaktines plokšteles su telefono skambučių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

55Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad, žinodamas, jog vykdydamas 2009-06-15 paskolos... 4. Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis gyveno motinai J. B.... 5. Nukentėjusioji Z. G. parodė, kad 2004 metais mirė jos ir V. B. motina J. B.,... 6. Liudytoja Z. K. parodė, kad nukentėjusioji – buvusi bylininkė civilinėje... 7. Liudytojas T. U. parodė, kad jis dirba antstoliu antstolio T. U. kontoroje.... 8. Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Turėjo... 9. Liudytoja O. G. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Turėjo... 10. Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Dirba... 11. Liudytoja I. M. parodė, kad nukentėjusią pažįsta iš matymo. Kaltinamąjį... 12. Liudytojas Ž. J. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Pirko... 13. Liudytojas M. V. parodė, kad nukentėjusios nepažįsta. Kaltinamąjį... 14. Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo senų laikų, gerai... 15. Liudytojas Ž. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. „Sename dvare“ yra... 16. Be kaltinamojo V. B., nukentėjusiosios Z. G., liudytojų Z. K., T. U., A. P.,... 17. 2005-02-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą į privalomojo palikimo dalį... 18. 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta V. B.... 19. 2010-06-09 Z. G. prašymas, kuriame užfiksuota, jog ji prašo išduoti... 20. Antstolio T. U. pažymos, kuriose užfiksuota, kad skola Z. G. išieškoma... 21. 2011-02-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog M. V.... 22. 2011-02-03 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. L.... 23. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktos sutartys: 1992-05-22- pagal... 24. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažyma apie buto, esančio Krymo g.... 25. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymos, užsakytos 2010-06-15... 26. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie garažo bokso Nr. 8, buto Krymo g.... 27. Bankų pateiktos pažymos, kuriuose užfiksuotos I. M., E. K., V. B. bankų... 28. 2011-02-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. S.... 29. 2011-10-12 tarnybinis pranešimas ir kopijos iš laikraščio „Ekspress... 30. 2012-01-28 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog... 31. 2011-10-15 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. L.... 32. AB „Šiaulių energija“ raštas, kuriame užfiksuota, jog V. B. 2010-06-18... 33. 2011-03-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus... 34. 2012-01-03 VĮ Registrų centro raštas, kuriame užfiksuota, jog Z. G.... 35. 2012-06-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus... 36. 2011-10-25 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad... 37. 2011-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad... 38. 2011-10-25 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad... 39. 2011-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad... 40. 2012-05-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. B. pagal LR BK 24 str. 6... 41. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako... 42. Teismas įvertino teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo V. B.,... 43. Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 44. Baudžiamojoje byloje Z. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21760 Lt... 45. 2013 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. sausio... 46. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Vanda Laukevičienė prašė priteisti iš... 47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - 3... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 49. V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį... 50. V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 51. Z. G. civilinį ieškinį dėl 21760 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės... 52. Nukentėjusiosios atstovės advokatės Vandos Laukevičienės prašymą dėl... 53. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą,... 54. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 55. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...