Byla A2-3407-450/2017
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Radiolinija“, bankroto administratorius UAB „Verslo administravimas“, ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atsakovo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Radiolinija“, bankroto administratorius UAB „Verslo administravimas“, ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu (ir 2014-04-14 nutartimi, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas) civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014 BUAB „Radiolinija“ bankrotą pripažino tyčiniu, priteisė iš atsakovų, įskaitant A. V., solidariai 808 616,06 Lt žalos, 3 517 Lt bylinėjimosi išlaidų, solidariai 6 182 Lt žyminio mokesčio ir 64,80 Lt kitų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje nutarta priteisti iš atsakovų žalą ir grąžino šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016 iš naujo, 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui BUAB „Radiolinija“ iš atsakovo A. V. 208 277,56 Eur žalos atlyginimo ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas priteisė 3 241 Eur žyminio mokesčio; priėmė ieškovo BUAB „Radiolinija“ atsisakymą nuo ieškinio kitiems atsakovams, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo jo kaltus veiksmus tyčia privedant BUAB „Radiolinija“ prie bankroto. Teismo vertinimu, ieškovo įrodytas žalos dydis yra skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos 234 343,36 Eur bei perimto bankroto metu turto likutinės vertės – 26 065,80 Eur, kas sudaro 208 277,56 Eur. Sprendimas įsiteisėjo.
  3. 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-60-656/2015 (kitoje byloje) ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia 2011 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Radiolinija“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ sudarytą sutartį dėl prekių ženklų perleidimo; 2) pripažino, kad BUAB „Radiolinija“ turi nuosavybės teises į prekių ženklus EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, Radio linija; 3) priteisė iš atsakovo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ ieškovo BUAB „Radiolinija“ naudai 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) priteisė ieškovui iš atsakovo 354,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ valstybės naudai 2 665 Eur žyminio mokesčio. 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 paliko 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.
  4. Pareiškėjas nurodė, kad įsiteisėjus 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, kurioje iš pareiškėjo A. V. priteista žalos atlyginimas, paaiškėjo, kad vėlesne 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 į BUAB „Radiolinija“ turto masę grąžinti prekės ženklai EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, Radio linija, taip BUAB „Radiolinija“ turto masė padidinta, be to BUAB „Radiolinija“ naudai iš UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ priteista 146 607 Eur žalos atlyginimo. Susiklostė situacija, kad iš atsakovo A. V. yra priteista žala viršijanti realų žalos dydį. 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 išdavoje bankrutavusiai įmonei gavus teisę į daugiau turto, nei bendra jos kreditorinių reikalavimų suma (įmonei priteistas 208 277,56 Eur žalos atlyginimas iš atsakovo A. V.; ji gavo teisę ir į prekės ženklus; bei 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimo dėl neteisėtai naudotų prekių ženklų), viso 354 884,56 Eur žalos atlyginimo bei sugrąžinti prekės ženklai, nors bankroto byloje viso patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 234 343,36 Eur.
  5. Atsižvelgdami į išdėstytą, mano, kad yra pagrindas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) – paaiškėjus, kad realus (faktinis) atlygintinos žalos dydis yra mažesnis.
  6. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nors ir egzistavo nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016 iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau galutinai paaiškėjo tik po 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 priėmimo (įsiteisėjus sprendimui).
  7. Apie 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016, nebūdamas proceso dalyviu, Lietuvoje besilankydamas itin retai ir itin trumpam (didele dalimi gyvendamas ir dirbdamas JAV), bei gyvendamas itin dinamišką gyvenimo būdą (daug keliaudamas darbo tikslais bei įsitraukęs į kelias verslo veiklas), pareiškėjas A. V. sužinojo ne iš karto. Be to, net ir sužinojęs apie priimtą nutartį, jos įtaką tiksliam atlygintinos žalos dydžiui, nebūdamas teisininku, A. V. suprato ne iš karto, o tik gavęs atitinkamas teisines konsultacijas iš advokatų. Žinodamas, kad 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016 įsiteisėjo, A. V. nebemanė esant jokių galimybių šį sprendimą pakeisti, todėl jo neskundė. Realiu faktiniu sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentu reikėtų laikyti momentą, kai pareiškėjas A. V. gavo atitinkamas teisines konsultacijas - 2016 m. gruodžio mėn. Tuo metu jo vadovaujamos įmonės UAB „BOOMERANG TECHNOLOGIES“, esančios atsakovu kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1936-232/2017 naujai pasitelktas atstovas advokatas M. G., taip pat naujas (nuo 2017-01-18) atsakovo A. V. atstovas šioje byloje, ruošėsi 2016 m. gruodžio 15 d. paskirtam teismo posėdžiui ir gavo su nurodytos bylos ieškovu BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kuris taip pat yra ir aktualios Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-184-798/2016 šalis, susijusią medžiagą, kurią išanalizavęs nustatė atitinkamą proceso atnaujinimo pagrindą ir tai nurodė A. V.. Skaičiuojant nuo šio momento, CPK 368 str. 1 d. nustatytas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, nėra praleistas.
  8. Jei terminas visgi būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 priėmimo, remdamiesi CPK 78 str. pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjo A. V. stiprių socialinių, ekonominių ir verslo ryšių su geografiškai nuo bylos nagrinėjimo vietos itin nutolusia valstybe – JAV (šią aplinkybę patvirtina pridedamas dokumentas, iš kurio matyti, kad JAV vykdo ekonominę veiklą), dažnų A. V. darbinių ir verslo kelionių (šią aplinkybę patvirtina pridedami lėktuvų bilietai; nors šie dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba, juose nurodyti bylai aktualūs duomenys (skaitmenys - datos, tikriniai daiktavardžiai - miestų pavadinimai, tarptautiniai žodžiai) yra visuotinai suprantami, todėl šių bilietų vertimo, dar ir dėl jų gausos, neteikia), specialių teisinių žinių, kurios padėtų nustatyti proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjimo. Proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas šį neteisėtumą ir nepagrįstumą ištaisyti.
  9. Ieškovo BUAB „Radiolinija“ naudai iš atsakovo A. V. priteista kreditorių patirta žala, kuri teismo apibrėžta kaip skirtumas tarp patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (234 343,36 Eur) bei perimto bankroto metu turto likutinės vertės, kuri sprendimo priėmimo metu buvo 26 065,80 Eur. BUAB „Radiolinija“ turto likutinė vertė padidėjo prekių ženklų likutine verte bei 146 607 Eur priteistos žalos dydžiu. Nustačius, kad padaryta žala yra mažesnė, egzistuoja pagrindas 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016 pakeisti, sumažinant ieškovo BUAB „Radiolinija“ naudai iš atsakovo A. V. priteistą sumą iki sumos, lygios (61 670,56 Eur – prekės ženklų likutinė vertė) ir atitinkamai perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  10. Prašo atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016, jei prašymo padavimo terminą teismas laikytų praleistu, šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pakeisti 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, sumažinant ieškovo BUAB „Radiolinija“ naudai iš atsakovo A. V. priteistą sumą iki sumos, lygios (61 670,56 Eur – prekės ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, Radio linija likutinė vertė), perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  11. Ieškovas BUAB „Radiolinija“ atsiliepime į prašymą prašo pareiškimo atnaujinti procesą netenkinti.
  12. Ieškovo požiūriu negalima sutapatinti dviejų bylų, kadangi jose priteistos žalos yra kildinamos visiškai skirtingais teisiniais pagrindais: vienu atveju žala padaryta dėl to, kad įmonė neteisėtai perėmė prekių ženklus ir jais neteisėtai naudojosi, bei teismui pripažinus, kad dalis gauto pelno, naudojantis svetimu turtu turi būti perduota teisėtam prekių savininkui, ½ dalis pelno priteista kaip padarytos žalos atlyginimas ir kaip negautos pajamos; kitos bylos atveju žala atsirado dėl tyčinių atsakingo asmens - įmonės savininko bei vadovo veiksmų, privedant įmonę prie tyčinio bankroto, o žalos dydį teismas vertino kaip patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir perduoto įmonės turto paskutinio įmonės balanso duomenimis, skirtumą. Pagrindai ir žalos dydžiai bei atsakovai bylose yra skirtingi ir negali būti sutapatinami.
  13. Tai, kad 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs atsakovo UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ apeliacinį skundą, kurios vadovas buvo A. V., ir paliko 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą (priteista žala iš UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ 146 607 Eur) galioti, nėra aplinkybė, dėl kurios galėtų būti atnaujintas procesas byloje, kurioje priteista žalos atlyginimas iš asmens, dėl kurio tyčinių veiksmų įmonei ir jos kreditoriams yra padaryta žala. Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo žinomas atsakovui nuo 2015 m. gegužės 29 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą. Aplinkybė, kad sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, buvo taip pat žinoma A. V., todėl imtis veiksmų dėl savo teisių gynybos nurodytais pagrindais, jis galėjo bylos nagrinėjimo metu (pateikti teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pan.). 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas atsakovui civilinės bylos Nr. 2-2137-619/2016 nagrinėjimo metu buvo žinomas, ir tai nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė.
  14. Pažymėjo, kad pareiškėjas analizuodamas prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino aplinkybes, neteisingai remiasi LR CPK 368 str. 2 d., kur nurodyta, kad LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, tuomet, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra numatytas vienerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, remiantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., todėl taikytinas LR CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas tokiam prašymui pateikti - prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias atnaujinimo pagrindą, taigi šis terminas prašymo pateikimo dieną yra seniai pasibaigęs ir procesas neturi būti atnaujintas.
  15. Svarbu paminėti, kad 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodęs, kad 2016 m. sausio 20 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš atsakovo A. V. priteisė 208 277,56 Eur žalos atlyginimo, o „Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, žalos atlyginimo klausimo, susijusio su prekių ženklų naudojimu nenagrinėjo. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo už EFICHIP prekių ženklo naudojimą jau išspręstas atmeta kaip nepagrįstą“. Todėl remiantis pateikta Lietuvos apeliacinio teismo išvada, teismas nagrinėjantis ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo / akcininko, kuris savo nesąžiningais ir tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie tyčinio bankroto, neprivalėjo atsižvelgti į tai, kad kitoje byloje visiškai kitais pagrindais yra priteistas žalos atlyginimas už neteisėtą prekių ženklų naudojimą.
  16. Pareiškėjo teiginys, kad nesuprato priimto teismo sprendimo pasekmių ir tik gavęs kvalifikuotą specialistų konsultaciją suprato kokią grėsmę neša priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, atmestinas, nes atsakovą byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl grėsmės bei pasekmės dėl teismo sprendimo turėjo būti žinomos. A. V. jau buvo perleidęs visą savo turtą susijusiems asmenims ir tikėjosi, kad jokių pasekmių teismo sprendimas realiai jo turtui neturės. Tačiau ieškovui besikreipiant į teismą dėl atsakovo sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindais, tokia grėsmė ir pasekmės atsirado, todėl atsakovas sugalvojo naują būdą vilkinti procesą ir siekti asmeninės naudos. Civilinė byla, kurioje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais, yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, civ. bylos Nr. 2-391-262/2017.
  17. Būtent dėl A. V. veiksmų, UAB „Radiolinija“ neteko teisių į minėtus prekių ženklus, nes būtent jo pastangomis šis turtas buvo perleistas UAB „Tomahawk diagnostic technologies“, kurio akcininkas laikotarpiu 2008 - 2013 metais buvo jis pats. Svarbu paminėti ir tai, kad A. V. nors ir buvo įmonės UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ (buvusios UAB „Radiolinija NT“) akcininkas, tačiau faktiškai veikė kaip įmonės vadovas, nes pasirašinėjo šios įmonės finansinės atskaitomybės rinkinius, kurie buvo pateikti nagrinėjant bylą, nes įprastai įmonėje už finansinės atskaitomybės rinkinių sudarymą yra atsakingi įmonės vadovai. Šias aplinkybės pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartyje. Todėl akivaizdu, kad faktiškai vykdančiam įmonės valdymą asmeniui, buvo puikiai žinomi teisminiai ginčai ir su jais susijusios pasekmės.
  18. Atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Radiolinija“ iki bankroto bylos iškėlimo turėjo daug turto (kaip pažymi 2014-11-18 Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje (9 psl.) 2011 m. birželio 6 d. sudarytas bandomasis balansas už 2010 metus, kuriame nurodyta, kad įmonė turi ilgalaikio turto 116 226,54 Lt ir trumpalaikio turto už 739 3948,49 Lt sumą), tačiau jis yra dingęs, dėl ko iš esmės įmonės bankrotas ir pripažintas tyčiniu.
  19. Aplinkybė, kad šiuo metu bankrutavusi įmonė disponuoja reikalavimo teisėmis į bankrutuojančią įmonę BUAB „Tomahawk diagnostic technologies“ bei teisėmis į prekių ženklus, savaime neatlygina kreditoriams padarytos žalos. Jeigu įmonė atgautų skolą iš BUAB „Tomahawk diagnostic technologies“ ir kreditoriams žalą padariusio asmens A. V., tai padengus visus įsipareigojimus kreditoriams, įmonės likęs turtas bus grąžintas įmonės akcininkams, tokiu būdu būtų atstatytas jos mokumas ir bankroto byla nutraukta. Todėl vertinti tas aplinkybes, kad įmonė ateityje „galimai“ gaus daugiau turto negu yra jos kreditorių finansinių reikalavimų suma, yra netikslinga ir nesąžininga, nes įmonei šios teisės (į reikalavimus kitų asmenų atžvilgiu ir į turtą) grąžintos teisėtai bei pagrįstai, galiojančiais teismų sprendimais.
  20. Nors iš atsakovo „Tomahawk diagnostic technologies“ teismo sprendimu yra priteista 146 607 Eur žalai atlyginti, tačiau realiai BUAB „Radiolinija“ iš šio skolininko dar negavo ne vieno euro, nes BUAB „Tomahawk diagnostic technologies“ yra iškelta bankroto byla, įmonė jokio turto neturi ir BUAB „Radiolinija“ patvirtinta kaip trečios eilės kreditorius, todėl jos galimybės ką nors gauti šios įmonės bankroto proceso metu, yra labai abejotinos.
  21. Tas faktas, kad pareiškėjas gyvena itin dinamišką gyvenimo būdą, neatleidžia jo nuo atsakomybės tinkamai vykdyti įmonės vadovo bei akcininko pareigas, rūpintis savo turimu turtu, vykdyti įsipareigojimus kreditorių naudai.
  22. Dėl to, kad ilgą laiką prekės ženklus neteisėtai naudojo tretysis asmuo, bei toliau jį naudoja dar kiti asmenys, nėra įmanoma nustatyti šių ženklų rinkos vertės. Labiausiai tikėtina, kad dėl šių priežasčių, prekių ženklai tapo beverčiai. Be to, remiantis LR prekių ženklų įstatymu, prekių ženklų aktualumas siejamas su 5 metų terminu, po kurio turi būti atnaujinamas prekių ženklų registracijos procesas. Faktas, kad BUAB „Radiolinija“ yra bankrutavusi ir likviduojama, negali leisti jai atnaujinti prekių ženklų registracijos, kuri nustatyta LR Prekių ženklų įstatyme, todėl faktiškai teisės į prekės ženklus turėtų būti išregistruotos ir visuotinai prieinamos.
  23. Proceso atnaujinimo, kaip proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/1999; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2002 m. gegužės 22 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005 ir kt.), kuriose teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius. Paprastai šis institutas taikomas tada, kai nėra galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais įstatymo nurodytais būdais. Proceso atnaujinimas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.
  24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir nėra naujos aplinkybės dėl kurių galėtų būti atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo raide, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti, tačiau įstatymas neleidžia piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylą bei siekti, kad jau priimti teismų sprendimai būtų peržiūrimi iš naujo.
  25. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl tikrovės neatitinkančių BUAB „Radiolinija“ apskaitos dokumentų naudojimo, todėl mano, kad yra visi įrodymai, kad šis asmuo bet kokiais būdais siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, o ne sąžiningo teisminio proceso.

3Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkintinas.

  1. Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
  2. Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo padavimo LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, kurioje 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš jo kaip BUAB „Radiolinija“ akcininko ir buvusio vadovo, buvo priteista 208 277,56 Eur žalos atlyginimo (skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir perimto turto vertės). Teismo sprendimo šalys neskundė. Pareiškėjo teigimu, pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje yra naujai paaiškėję aplinkybės, kurias A. V. 2016 m. gruodžio mėn. sužinojo iš savo atstovo advokato: 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 paliko nepakeistą 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-60-656/2015, kuriuo pripažinta negaliojančia 2011 m. lapkričio 18 d. sutartis, sudaryta tarp BUAB „Radiolinija“ ir BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ dėl prekių ženklų perleidimo bei pripažinta BUAB „Radiolinija“ nuosavybės teisė į prekių ženklus Efichip, Semiconductors research, Radiolinija, bei priteista iš BUAB „Tomahawk diagnostic technologies“ 146 607 Eur žalos atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi prekių ženklais.
  3. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas siekia atnaujinti, pareiškėjas buvo patrauktas atsakovu kaip buvęs BUAB „Radiolinija“ vadovas ir akcininkas. Žala iš jo priteista tuo pagrindu, kad jo kaip buvusio įmonės vadovo ir akcininko kalti veiksmai, lėmė įmonės privedimą prie bankroto tyčia. Žalos dydis paskaičiuotas ir priteistas kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių (finansinių) reikalavimų sumos ir bankroto administratoriaus perimto turto vertės.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2011 m. lapkričio 8 d. prekių ženklai Efichip, Semiconductors research, Radiolinija A. V. kaip BUAB „Radiolinija“ vadovo ir akcininko sprendimu buvo perduoti BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl prekės ženklo Efichipt naudojimo buvo vertinta BUAB „Radiolinija“ bankrotą pripažįstant tyčiniu, ja naudojosi ir nurodė A. V. apeliaciniame skunde. Tai reiškia, kad pareiškėjui nuo pat prekės ženklų perleidimo kitai įmonei, buvo žinoma ši informacija, bei žinoma informacija apie tai, kad bankroto administratorius ginčijo prekių ženklų perleidimo sandorį. Pareiškėjas A. V. prašyme atnaujinti procesą iš esmės pripažino, kad nagrinėjant bylą dėl žalos iš jo kaip buvusio įmonės BUAB „Radiolinija“ vadovo ir akcininko priteisimo, žinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-60-656/2015, kurioje teismo sprendimas, kuriuo 2011 m. lapkričio 18 d. sutartis dėl prekių ženklų perleidimo pripažinta negaliojančia ir prekių ženklai grąžinti bankrutavusios įmonės nuosavybėn ir priteista žala už neteisėtą jų naudojimą, buvo priimtas 2015 m. gegužės 29 d. Taigi, nors ir konstatavus faktą, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos iki 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismo priimtos nutarties, tačiau teismui palikus pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, galutinai pasitvirtinto faktas, kad prekės ženklai grįžo BUAB „Radiolinija“ nuosavybėn ir priteista žala už neteisėtą jų naudojimą. Būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi pareiškėjas nuo šio momento turėjo ir galėjo sužinoti apie jo manymu naujas aplinkybes, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą byloje (CPK 368 str. 1 d.).
  5. Pareiškėjas A. V. nurodė, kad faktiniu sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindus momentu reikėtų laikyti datą, kai A. V. gavo teisines konsultacijas iš advokato M. G. - 2016 m. gruodžio mėn., todėl jo vertinimu, jis nepraleido CPK 368 str. 1 d. numatyto termino pareiškimui paduoti. Prašyme nurodė, kad tuo atveju jei teismas terminą skaičiuotų nuo 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes nebūdamas proceso dalyviu, Lietuvoje besilankydamas itin retai ir itin trumpai (didele dalimi gyvendamas ir dirbdamas JAV), gyvendamas itin dinamišką gyvenimo būdą (daug keliaudamas darbo tikslais bei įsitraukęs į kelias verslo veiklas), pareiškėjas A. V. sužinojo apie šią nutartį ne iš karto. Be to, net ir sužinojęs apie priimtą nutartį, jos įtaką tiksliam priteistos žalos dydžiui, nebūdamas teisininku, suprato ne iš karto, o tik gavęs teisines konsultacijas iš advokatų. Remiantis CPK 78 str. prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. A. V. stiprių socialinių, ekonominių ir verslo ryšių su geografiškai nuo bylos nagrinėjimo vietos itin nutolusia valstybe – JAV (šią aplinkybę patvirtina pridedamas dokumentas, iš kurio matyti, kad ten vykdo ekonominę veiklą), dažnų A. V. darbinių ir verslo kelionių (šią aplinkybę patvirtina pridedami lėktuvų bilietai; nors šie dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba, juose nurodyti bylai aktualūs duomenys (skaitmenys - datos, tikriniai daiktavardžiai - miestų pavadinimai, tarptautiniai žodžiai) yra visuotinai suprantami, todėl šių bilietų vertimo ir dėl jų gausos, neteikė), specialių teisinių žinių, kurios padėtų nustatyti proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjimo.
  6. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą, nes pareiškėjas neįrodė, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str., 368 str.). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais jis remiasi įrodinėdamas svarbias priežastis, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo judėjimas buvo apribotas, jis nors ir gyvendamas (dirbdamas) kitoje valstybėje ir / ar lankydamasis verslo ar panašiais klausimais kitose šalyse, negalėjo gauti informacijos apie priimtus teismo sprendimus, bendrauti su savo advokatais, konsultuotis įvairiais klausimais ir pagaliau pasirūpinti tinkamu atstovavimu, laiku pateikti prašymą atnaujinti procesą (CPK 178 str.). Kadangi pareiškėjas akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jo nurodyti argumentai negali būti pripažintini svarbiomis aplinkybėmis termino atnaujinimui, nustatyta aplinkybė (dėl termino praleidimo) sudaro savarankišką pagrindą netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
  7. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).
  8. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams - teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šiame kontekste pažymėta, jog proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), daranti neigiamą įtaką teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šių priežasčių teismas pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
  9. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu - naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, BUAB „Radiolinija“ turto likutinė vertė padidėjo prekių ženklų likutinės vertės bei priteistos žalos 146 607 Eur apimtimi (dydžiu). Kadangi iš A. V. kaip BUAB „Radiolinija“ buvusio vadovo ir akcininko priteista žala, paskaičiuota kaip skirtumas tarp patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (234 343,36 Eur) bei perimto bankroto metu turto likutinės vertės (gautų pajamų jį realizavus), todėl į turto masę grąžinus prekės ženklus bei priteisus žalą, sumažėjo priteistos iš A. V. žalos apimtis (kreditorių finansinių reikalavimų suma). Pareiškėjo teigimu, faktinis atlygintinos žalos dydis paaiškėjo tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-60-656/2015 (2016-03-22). Pareiškėjo teigimu šios aplinkybės iki 2016 m. kovo 22 d. nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes sprendimas byloje, kurioje prašomas atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2016 m. vasario 20 d. (nebuvo skųstas apeliacine tvarka).
  10. Kaip jau nurodyta, būtent pareiškėjo A. V. kaip BUAB „Radiolinija“ vadovo ir akcininko sprendimu, 2011 m. lapkričio 8 d. prekių ženklai buvo perduoti kitai įmonei - BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kurios steigėjas ir akcininkas jis buvo (vadovas nuo 2007-08-23 iki 2012-09-11 ir akcininkas nuo 2007-08-23 iki 2012-12-06). Kaip jau nurodyta, civilinėje byloje, kurioje BUAB „Radiolinija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, aplinkybė dėl prekių ženklo Efichip naudojimo buvo vertinta ir pareiškėjas šia aplinkybe rėmėsi savo apeliaciniame skunde. Apie tai, kad BUAB „Radiolinija“ yra pareiškusi ieškinį dėl neteisėto prekių ženklų perdavimo kitai įmonei ir žalos atlyginimo, pareiškėjui taip pat buvo žinoma (šį faktą pripažįsta). Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės - prekių ženklų grąžinimas bankrutavusios įmonės nuosavybėn ir žalos už neteisėtą prekių ženklų naudojimą priteisimas, iš esmės pareiškėjui buvo žinomos nagrinėjant bylą, kadangi kaip jau sakyta, sprendimas dėl to Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas dar 2015 m. gegužės 29 d. ir šios aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėję aplinkybės. Faktas, jog teismo sprendimas įsiteisėjo vėliau (2016-03-22) nekeičia šio vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą niekada nesirėmė aplinkybe, kad BUAB „Radiolinija“ galimai priklauso daugiau turto, nei yra perimta.
  11. Kaip minėta, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir jos turi esminę reikšmę bylai. Taigi, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra tada, kai paaiškėja tokia aplinkybė, kuri atitinka visus keturis nurodytus požymius. Šiuo atveju teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja visi nurodyti požymiai. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta kaip neva naujai paaiškėjusi aplinkybė – nuosavybės teisų į prekių ženklus grąžinimas, ne tik pareiškėjui jau buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-2137-619/2016 nagrinėjimo metu, tačiau faktas, kad bankrutavusi įmonė nuosavybės teise valdo prekių ženklus, niekaip nepakeičia bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (žalos dydžio). Duomenų, kad prekės ženklai esmingai keistų bankrutavusios įmonės finansinę padėtį, nepateikta. Be to, netgi tuo atveju, jei ateityje iš nurodytų prekių ženklų būtų gautos kokios tai lėšos, duomenų, jog tai iš esmės pakeistų bankroto proceso metu patvirtintų kreditorinių (finansinių) reikalavimų apimtį (jie sumažėtų), taip nepateikta (CPK 178 str.). Taigi, pareiškėjas neįrodė svarbios aplinkybės – kad jo nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę priteistos žalos dydžiui.
  12. Neturi esminės reikšmės ir faktas, kad BUAB „Radiolinija“ naudai iš BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ priteistas 1476 607 Eur žalos dydis pakeistų finansinių reikalavimų dydį bankroto byloje (jis galimai sumažėtų), ir/ar galėtų turėti įtakos priteisto iš pareiškėjo žalos dydžiui. Sutiktina su BUAB „Radiolinija“ atsiliepime nurodytu argumentu, kad žala atsakovui A. V. civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo grindžiama neteisėtais jo kaip buvusio vadovo ir akcininko veiksmais, o civilinėje byloje Nr. 2-60-565/2015 priteista žala BUAB „Radiolinija“ naudai iš BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ visiškai kitu pagrundu, todėl pareiškėjas neteisėtai sutapatina dvi bylas, kuriose priteistos žalos skirtingais teisiniais pagrindais ir priteistos žalos dydis dėl neteisėtai naudotų prekių ženklų neturi esminės reikšmės bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Kita vertus, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ iškėlė bankroto bylą (civ. bylos Nr. eB2-1533-866/2017), nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 21 d.; 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta BUAB „Radiolinija“ su 146 607 Eur finansinio reikalavimo suma; 2016 m. liepos 12 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto, tai reiškia, kad prasidėjo bankrutavusios įmonės likvidavimas, turto realizavimo procesas ir atsiskaitymas su kreditoriais, tačiau 2017 m. kovo 2 d. nutartimi patikslinus kreditorių sąrašą, BUAB „Radiolinija“ trečios eilės finansinio reikalavimo suma nepakito, tai reiškia, kad su kreditoriumi iki šio laiko nėra atsiskaityta. Todėl sutiktina su BUAB „Radiolinija“ bankroto administratoriaus argumentu, kad vien finansinio reikalavimo turėjimas kitai įmonei BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kuriai iškelta bankroto byla, niekaip negali turėti įtakos kreditoriams padarytos žalos dydžiui, kuri priteista kaip iš buvusio vadovo dėl jo kaltų veiksmų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/ 2016.
  13. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais šios normos taikymo kriterijais, todėl negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo.
  14. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

4Teismas, vadovaudamasis LR CPK 365 – 366 straipsniais,

Nutarė

5Pareiškėjo A. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

6Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai