Byla 2K-411-942/2016
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentėjusiajam J. A., jo atstovei advokatei Neringai Milašienei, išteisintojo A. A. gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 303 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios nuosprendžio vykdymą, leidimo.

4Priteista iš A. A. nukentėjusiajam J. A. 8 688,60 Eur turtinei, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, 644,81 Eur advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. A. išteisintas pagal BK 303 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovės advokatės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išieškoti iš A. A. advokato atstovavimo išlaidas, prokurorės, prašiusios nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo advokato, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

81. A. A. buvo nuteistas už tai, kad sunaikino dokumentą, t. y. 2013 m. gruodžio 30 d., būdamas J. A. namuose, ( - ), tyčia suplėšė 2012 m. spalio 25 d. surašytą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be jokių sąlygų buvo įsipareigojęs J. A. 2013 m. spalio 25 d. sumokėti 30 000 Lt, taip padarė nukentėjusiajam didelę 30 000 Lt (t. y. 8688,60 Eur) turtinę žalą.

92. Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

102.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų, 331 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pasak nukentėjusiojo, teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, savo išvadų nepagrindė bylos įrodymais, priimtas nuosprendis neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų. Šios instancijos teismas neanalizavo išteisintojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų turinio viso bylos proceso metu, nepalygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis bei nepateikė pagrįstų ir išsamių motyvų dėl jų vertinimo.

112.2. Nukentėjusiojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. A. kaltės padarius BK 303 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra teisingos, nes pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio.

122.3. Kasatoriaus teigimu, išteisintojo gynybinė pozicija, kad nukentėjusiajam jis neskolingas, vekselio nepasirašė, ar kad mokėjimo pavedimais jam buvo pervedami pinigai už komunalines paslaugas, visiškai paneigta bylos medžiaga. Nukentėjusiojo mokėjimo pavedimuose A. A. yra aiškiai nurodyta jų paskirtis – paskola pasirašant vekselį, iš viso paskolinta pagal vekselį 30 000 Lt. Pokalbio tarp nukentėjusiojo ir A. A. įrašo išklotinės turinys patvirtina, kad A. A. skolinosi pinigus iš J. A., kad buvo vekselis, kad dalis pinigų jam buvo skolinama dviem banko pavedimais, kad A. A. „išdūrė“ nukentėjusįjį, suplėšydamas vekselį. Taigi akivaizdu, kad neprotestuotinas vekselis buvo surašytas ir išteisintojo sunaikintas. Be to, iš nurodyto pokalbio įrašo matyti, kad A. A. liudytojams pripažino suplėšęs vekselį ir teigė skolos neatsisakantis, tai viso bylos proceso metu nuosekliai patvirtino liudytojai J. B. J. B., E. S..

132.4. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, pateikė nukentėjusiajam ir nuteistajam kelis klausimus, tačiau jokių papildomų įrodymų netyrė. Nepaisant to, šis teismas, nuosprendyje nepateikdamas įtikinamų motyvų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo (nenurodydamas, kokie įrodymų vertinimo principai buvo pažeisti), didžiąją dalį pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų įvertino priešingai. Nukentėjusiojo įsitikinimu, tokioms išvadoms pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti bylą visa apimtimi (ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar tiriant ir vertinant įrodymus nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų ir kt.), tačiau to nepadarė. Teismas išvadą, kad A. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, grindė A. A. parodymais, neatsižvelgdamas į jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, kuris konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir aiškiai matyti iš bylos duomenų, taip pat tinkamai neįvertinęs objektyvių bylos įrodymų visumos bei asmenų procesinio suinteresuotumo.

142.5. Kasatorius nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog A. A. nepadarė jam inkriminuotos veikos, motyvavo tuo, kad byloje nėra tiesioginių liudytojų, mačiusių neprotestuotino vekselio sudarymo ir suplėšymo faktą. Tačiau aplinkybę, kad buvo vekselis, nuosekliai patvirtino jį matę liudytojai J. S., G. S. ir V. P., o tai, kad A. A. pripažino suplėšęs vekselį ir teigė grąžinti skolos neatsisakantis – nurodė liudytojai J. B., J. B., E. S., R. Z., J. Z.. Nepaisant to, šių liudytojų parodymai buvo įvertinti šališkai, suteikiant prioritetą A. A. parodymams.

152.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad išteisinamajame nuosprendyje nurodomos bylos aplinkybės neatitinka tikrovės, pavyzdžiui, teiginys, kad nukentėjusysis nesugebėjo paaiškinti, kodėl taip ilgai delsė imtis kokių nors veiksmų dėl vekselio vykdymo. Jo manymu, apeliacinės instancijos teismo pasirinktas nukentėjusiojo parodymų ir kaltinimo įrodymų paneigimo būdas neatitinka bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principo reikalavimų. Teismas, atmesdamas nukentėjusiojo parodymus, iškėlė išteisintojo versijas, o po to jas pateikė kaip nustatytus faktus, o nukentėjusiojo parodymų nevertino visiškai ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

162.7. Nukentėjusysis pažymi, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-143/2011) privačių asmenų padaryti įrašai, siekiant apginti savo teises (gauti įrodymus byloje), gali būti pateikiami teismui, kuris kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Pirmosios instancijos teismas A. A. kaltę grindė ir šiuo įrodymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, atmetė šį įrodymą, nurodydamas kad garso įrašas neinformatyvus ir neturi įrodomosios vertės, nes padarytas privataus asmens, suinteresuoto bylos baigtimi. Šio teismo šališkumą (išankstinę nuostatą dėl A. A. išteisinimo), kasatoriaus manymu, rodo tai, kad nevertinti šio įrodymo teismas nusprendė neišnagrinėjęs bylos ir neišklausęs garso įrašo.

172.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad neaišku, ar vekselis turėjo visus privalomus rekvizitus, o be rekvizitų (pavyzdžiui, mokėjimo termino) jis negalioja. Visų pirma, pagal veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio redakciją paprastajame vekselyje nėra būtini rekvizitai „mokėjimo terminas“ ir „išrašymo vieta“. Be to, teisinę reikšmę turi ne rekvizitai, o pats dokumentas ir jo sunaikinimas. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pirmosios instancijos teismas aiškinosi jo svarbiausius rekvizitus ir nustatė, kad 2012 m. spalio 25 d. vekselis buvo pasirašytas A. A., pagal kurį be jokių sąlygų jis buvo įsipareigojęs J. A. 2013 m. spalio 25 d. sumokėti 30 000 Lt. Kasatorius pažymi, kad nors ir praleido vekselio pateikimo notarui terminą, šį skolą įrodantį dokumentą jis būtų panaudojęs teisme. Tai A. A. žinojo ir tyčia sunaikino dokumentą, taip sąmoningai sudarydamas situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės.

182.9. Kasatoriaus nuomone, didelės žalos požymis negali būti siejamas su išieškojimo galimybe, o turi būti nustatomas pagal konkrečias bylos aplinkybes, padarytos veikos pobūdį. Pasak nukentėjusiojo, apeliacinio teismo išvada dėl didelės žalos požymio nebuvimo grindžiama prielaidomis, o ne teisiniais argumentais. 2013 m. gruodžio 30 d. A. A. suplėšius nors ir pradelstą (2 mėnesius) vekselį, nukentėjusiajam atsirado didelė žala, nes nusikalstamais veiksmais buvo užkirstas kelias išsiieškoti padarytą žalą teisme, beje, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas.

193. Nukentėjusiojo J. A. kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl BK 303 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

214. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu pagal BK 303 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis sunaikino dokumentą, t. y. 2012 m. spalio 25 d. jo paties pasirašytą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį buvo įsipareigojęs kasatoriui J. A. grąžinti pasiskolintus 30 000 Lt (8688,60 Eur). Sunaikindamas (suplėšydamas) šį dokumentą (neprotestuotiną vekselį), A. A. užkirto kasatoriui kelią teisėtu būdu išsiieškoti jam padarytą žalą. Šis teismas taip pat nurodė, kad kasatoriui buvo padaryta didelė žala, nes 30 000 Lt (8688,60 Eur) mažai kuo skiriasi nuo žymios nusikaltimais padarytos žalos, nustatytos BK 190 straipsnyje (t. y. 250 MGL).

224.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 303 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. padarė šią nusikalstamą veiką.

234.2. BK 303 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

244.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 303 straipsnis yra BK skyriuje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Taigi šiame skyriuje įtvirtinta teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo kaip baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių apsauga. Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma. Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga.

254.4. Objektyviai ši veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: a) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimu; b) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko sugadinimu ir c) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko paslėpimu.

264.5. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbiausiu nusikalstamos veikos sudėties objektyviuoju požymiu yra pats dokumentas – neprotestuotinas vekselis – ir jo sunaikinimas (suplėšymas).

274.6. Vekselis – vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis), kuris išrašomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis (protestuotinas arba neprotestuotinas) – juo pasirašęs asmuo įsipareigoja pats apmokėti vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui.

284.7. Vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimai yra patenkinami ne ginčo tvarka. Skirtingai nei paskolos atveju, vekselio turėtojui nereikia kreiptis į teismą ir teismine tvarka stengtis susigrąžinti skolą. Jeigu vekselio turėtojas laikėsi visų įstatymuose numatytų reikalavimų, jis gali kreiptis į notarą ir supaprastinta tvarka gauti notaro vykdomąjį įrašą. Šio įrašo pagrindu antstolis gali pradėti vykdymo procedūrą ir išieškoti skolą iš vekselio davėjo. Vekselyje nenurodomas joks jo išrašymo pagrindas, t. y. vekselio davėjas įsipareigoja jį apmokėti be jokių sąlygų ar išlygų ir nėra svarbu, dėl kokių priežasčių vekselis buvo išrašytas.

294.8. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

304.9. Tokiu atveju, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tada būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

314.10. Taigi nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išrašiusio asmens ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju buvo praleisti norminių teisės aktų nustatyti terminai ir sudarytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuris pagrįstai bei teisėtai įrodo prievolės atsiradimo faktą. Tokiu atveju tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius santykius reikėtų vertinti kaip sutartinius, nes iš esmės buvo sudaryta paskolos sutartis, įpareigojanti skolininką grąžinti sumą, kuri jam buvo suteikta paskolos pagrindu.

324.11. Sunaikinat antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką atliekami veiksmai, kuriais šie dokumentai nustoja egzistavę, dėl to jokiais įmanomais būdais negalima nustatyti ten buvusios informacijos (pavyzdžiui, suplėšant, susmulkinant dokumentų naikinimo aparatu, sudeginant, suvalgant ir kt.).

334.12. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl joje reikalaujama nustatyti veiką, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Antspaudo, spaudo, dokumento ir griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas laikomas baigtu nuo didelės žalos atsiradimo momento.

344.13. Žalos dydžio nustatymas, tai fakto klausimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į turtinės ir (ar) neturtinės žalos pobūdį ir turinį, pažeistų gėrių svarbą, į žalos pašalinimo ar grąžinimo galimybes, žalai sumažinti ar eliminuoti panaudotų prevencinių priemonių mastą, jų išlaidas ir pan.

354.14. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje akcentavo, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų, mačiusių ginčijamo vekselio sudarymo ar suplėšymo faktą. Visi liudytojų parodymai yra išvestiniai, t. y. jie perpasakojo tai, ką jiems pasakojo pats nukentėjusysis ar nuteistasis. Be to, visi liudytojais apklausti asmenys yra nukentėjusiojo ir nuteistojo giminaičiai, šeimos nariai arba artimi jų pažįstami. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčijama situacija yra kilusi tarp tėvo (nukentėjusiojo J. A.) ir sūnaus (nuteistojo A. A.), tarp kurių santykiai yra konfliktiški bei prieštaringi, ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, į tai privalėjo atsižvelgti ir nesuteikti nė vienai šaliai išskirtinumo.

364.15. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ne tik perteikė byloje apklaustų nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų duotus parodymus, bet ir atliko jų analizę, lygino juos tarpusavyje ir nustatė, kad liudytojų duoti parodymai sutampa su nukentėjusiojo J. A. parodymais, o kartu jie paneigia kaltinamojo A. A. parodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į konfliktiškus tėvo ir sūnaus santykius, kurie paaštrėjo po tėvo skyrybų su žmona ir jam pradėjus gyventi su sugyventine J. S..

374.16. Liudytoja J. S. (nukentėjusiojo J. A. sugyventinė) patvirtino, kad yra daug kartų mačiusi A. A. pasirašytą vekselį, ji pati internete surado vekselio formos pavyzdį ir atspausdino jį. Be to, likusią paskolintų pinigų dalį 10 000 Lt ir vėliau 1000 Lt ji pervedė iš nukentėjusiojo J. A. banko sąskaitos, pavedime nurodydama, kad tai lėšų pervedimas pagal pasirašytą vekselį (gavėjas A. A.).

384.17. Liudytojas G. S. patvirtino, kad matė pas nukentėjusįjį seife vekselį. Jis taip pat matė, kad po tėvo (J. A.) ir sūnaus (A. A.) konflikto virtuvėje A. A. laikė rankose suplėšyto popieriaus skutelius ir pasakė, kad tėvas dabar negalės jo terorizuoti su šiuo vekseliu.

394.18. Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusiojo J. A. pažįstamas V. P. patvirtino, kad nukentėjusysis rodė jam vekselį, o vėliau davė ir vekselio pavyzdį, nes jam pačiam jo reikėjo dėl savo paties turimų įsiskolinimų.

404.19. Liudytojos J. A. seserys E. S. ir J. B. patvirtino, jog, atvykus pas Asipauskus į namus, brolis (J. A.) pasiguodė apie sūnaus suplėšytą vekselį, o Artūras (A. A.) neneigė, kad jį suplėšė ir kad yra skolingas tėvui. Seserys dar bandė taikyti tėvą su sūnumi.

414.20. Liudytojas J. B. (nukentėjusiojo J. A. sesers J. B.) vyras ir liudytoja J. Z. (J. B. duktė) patvirtino, kad A. A. buvo atvykęs su savo žmona Joana pas juos į namus ir visiems pasakė, kad jis suplėšė tą pasirašytą vekselį, kad tėvui nieko neskolingas ir šis daugiau jo neterorizuos.

424.21. Pažymėtina, kad visi liudytojai savo parodymus patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

434.22. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad, A. A. ir jo žmonos teigimu, per du kartus iš nukentėjusiojo J. A. sąskaitos pervesti 10 000 Lt ir vėliau 1000 Lt į A. A. sąskaitą (banko pavedimuose įvardijant, kad tai pinigai už pasirašytą vekselį) buvo J. A. įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad mokesčiai už komunalines paslaugas buvo pervedami į A. A. sąskaitą iš J. A. sugyventinės J. S. sąskaitos ir jų sumos buvo kur kas mažesnės, nei J. A. padaryti 10 000 Lt ir vėliau 1000 Lt pervedimai. Be to, byloje nustatyta, kad iki A. A. išvykimo į Angliją, mokesčiai už komunalines paslaugas jam buvo mokami grynaisiais. Todėl nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo abejonės dėl to, kad 11 000 Lt suma buvo pervesta per kelis kartus, nors J. A. banko sąskaitoje pinigų buvo pakankamai lėšų iš karto pervesti visus 11 000 Lt ar net visus 30 000 Lt. Nukentėjusysis J. A. nuosekliai laikėsi baudžiamojoje byloje duotų parodymų, kad 19 000 Lt grynaisiais jis perdavė savo sūnui A. A., o likusius 11 000 Lt per du kartus pervedė į jo sąskaitą, nurodydamas, kad tai pinigai pagal pasirašytą vekselį.

444.23. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nukentėjusysis J. A. ilgai delsė ir nesiėmė jokių veiksmų dėl vekselio nevykdymo. Pasak šio teismo, byloje nustatyta, kad vekselis buvo sudarytas 2012 m. spalio 25 d. metams laiko ir turėjo būti apmokėtas 2013 m. spalio 25 d., tačiau raginimas A. A. sumokėti 30 000 Lt sumą buvo išsiųstas 2014 m. kovo 26 d. (nors J. A. viso proceso metu teigė, kad vekselis buvo suplėšytas dar 2013 m. gruodžio 30 d.), o į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą kreiptasi tik 2014 m. balandžio 22 d.

454.24. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokius nukentėjusiojo veiksmus lėmė ir tai, jog, bankrutavus A. A. bendrovei ir jam išvykus į Angliją dirbti, tėvas J. A. nuolat skambindavo jam, klausdavo, kaip sekasi, primindavo ir apie pasirašyto vekselio termino pabaigą. A. A. pasakius, kad kol kas jis neturi jokių galimybių grąžinti pinigus, J. A. neprieštaravo, sakė, kad galės juos atiduoti ir vėliau, jam dabar pinigų nereikia, grįžus sūnui ketino vekselį perrašyti. Taigi tokių aplinkybių kontekste J. A., nepaisydamas to, kad vekselis jau buvo pradelstas ir būtų reikėję skolą išsiieškoti teisminiu keliu, į teismą nesikreipė. J. A. nuosekliai tvirtino, kad A. A. yra jo sūnus, jis juo tikėjo, taip pat tikėjo, kad vekselį perrašys, o ir pats A. A. su tuo sutiko. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad A. A. iš pradžių savo tėvo J. A. prašė paskolinti 70 000 Lt, tačiau šis paskolino tik 30 000 Lt. Skolinti didesnę pinigų sumą J. A. bijojo, nes netikėjo, kad tokią sumą sūnus sugebėtų grąžinti.

464.25. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nukentėjusysis nepatyrė didelės turtinės žalos sunaikinus (suplėšius) vekselį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nukentėjusysis J. A. nebūtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą savo sūnui, jeigu jam būtų buvusi galimybė skolą išsiieškoti gavus iš notaro vykdomąjį įrašą arba teisminiu keliu civilinio proceso tvarka. Kadangi vekselis buvo sunaikintas (suplėšytas), J. A. prarado tokią galimybę. Antra – nustatant didelę žalą BK 303 straipsnio kontekste, kiekvienu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, padarytos veikos pobūdį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Didelė žala šioje konkrečioje byloje atsirado dėl to, kad A. A. sunaikinus (suplėšius) nors ir pradelstą vekselį, pagal kurį jis buvo įsipareigojęs sumokėti savo tėvui J. A. 30 000 Lt, nukentėjusysis prarado galimybę savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taigi šioje situacijoje A. A. savo sąmoningais veiksmais, siekdamas panaikinti savo prievolę tėvui, suplėšė (sunaikino) vekselį ir taip sumenkino jo galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis, nes šios teisės atkūrimas tapo neperspektyvus dėl sąmoningų A. A. veiksmų, todėl ši veika peržengia civilinių teisinių santykių ribas. Taip A. A. veikė tiesiogine tyčia, suprato savo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, suvokė jais sukeltinus padarinius ir sąmoningai jų siekė.

474.26. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pasirašytas vekselis buvo gerokai pradelstas, todėl nukentėjusysis prievolės įvykdymo klausimą galėjo spręsti tik teisminiu keliu, tačiau abejojo, ar teismas tokį ieškinį būtų tenkinęs apskritai. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti. Pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis galėjo savo prievolės įvykdymo klausimą spręsti tik teisminiu keliu, tačiau akivaizdu, jog ir šią teisę nukentėjusysis jau buvo praradęs. Tai tik dar labiau parodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala, numatyta BK 303 straipsnyje, nes tiesiog nebeliko dokumento (vekselio). Tai, ar teismas būtų tenkinęs ieškinį dėl prievolės įvykdymo, yra tik apeliacinės instancijos teismo iškelta prielaida.

484.27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių A. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, byloje nedaug, tačiau nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl jis pripažįsta A. A. padarius nusikalstamą veiką. Patikrinus pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo procesą, taip pat atliktą įrodymų tyrimą, matyti, kad šis teismas motyvuotai ir tinkamai nustatė tarpinius faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. A. tyčia sunaikino (suplėšė) neprotestuotiną vekselį ir teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 303 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina A. A. kaltę.

494.28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei nustatydamas faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesui keliamų BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, baudžiamasis įstatymas – BK 303 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas bylos aplinkybes pritaikytas tinkamai.

50Dėl proceso išlaidų

515. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. A. atstovė advokatė N. Milašienė pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajam 800 Eur proceso išlaidų ir tai patvirtinančius dokumentus – sąskaitas, iš kurių matyti, kad kasacinio skundo surašymas kainavo nukentėjusiajam 600 Eur, o atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 200 Eur.

525.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų išieškojimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-20/2011, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-431/2012). Ši byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo J. A. kasacinį skundą, kuris patenkintas visa apimtimi, todėl nukentėjusiojo atstovės prašymas išieškoti proceso išlaidas tenkintinas ir nurodytos išlaidos priteistinos atlyginti iš nuteistojo A. A..

536. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsniu,

Nutarė

54Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

55Išieškoti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam J. A. 800 Eur turėtų atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. A.... 4. Priteista iš A. A. nukentėjusiajam J. A. 8 688,60 Eur turtinei, 300 Eur... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 6. Nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovės advokatės,... 8. 1. A. A. buvo nuteistas už tai, kad sunaikino dokumentą, t. y. 2013 m.... 9. 2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. A. prašo panaikinti apeliacinės... 10. 2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 11. 2.2. Nukentėjusiojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl... 12. 2.3. Kasatoriaus teigimu, išteisintojo gynybinė pozicija, kad... 13. 2.4. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 14. 2.5. Kasatorius nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog A. A. nepadarė... 15. 2.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad išteisinamajame nuosprendyje... 16. 2.7. Nukentėjusysis pažymi, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys... 17. 2.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad neaišku, ar... 18. 2.9. Kasatoriaus nuomone, didelės žalos požymis negali būti siejamas su... 19. 3. Nukentėjusiojo J. A. kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl BK 303 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo (BPK 20... 21. 4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu pagal BK 303... 22. 4.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. A. dėl nusikalstamos... 23. 4.2. BK 303 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už... 24. 4.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 303 straipsnis yra BK skyriuje, kuris... 25. 4.4. Objektyviai ši veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais,... 26. 4.5. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbiausiu nusikalstamos... 27. 4.6. Vekselis – vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97... 28. 4.7. Vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimai yra patenkinami ne ginčo... 29. 4.8. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti... 30. 4.9. Tokiu atveju, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio... 31. 4.10. Taigi nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo... 32. 4.11. Sunaikinat antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės... 33. 4.12. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl joje... 34. 4.13. Žalos dydžio nustatymas, tai fakto klausimas, kurį kiekvienu... 35. 4.14. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje akcentavo,... 36. 4.15. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Pirmosios... 37. 4.16. Liudytoja J. S. (nukentėjusiojo J. A. sugyventinė) patvirtino, kad yra... 38. 4.17. Liudytojas G. S. patvirtino, kad matė pas nukentėjusįjį seife... 39. 4.18. Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusiojo J. A. pažįstamas V. P.... 40. 4.19. Liudytojos J. A. seserys E. S. ir J. B. patvirtino, jog, atvykus pas... 41. 4.20. Liudytojas J. B. (nukentėjusiojo J. A. sesers J. B.) vyras ir liudytoja... 42. 4.21. Pažymėtina, kad visi liudytojai savo parodymus patvirtino ir teisminio... 43. 4.22. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad, A. A. ir jo žmonos teigimu,... 44. 4.23. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad... 45. 4.24. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad... 46. 4.25. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad... 47. 4.26. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad... 48. 4.27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors... 49. 4.28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 50. Dėl proceso išlaidų ... 51. 5. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. A. atstovė advokatė N.... 52. 5.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant... 53. 6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 54. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 55. Išieškoti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam J. A. 800 Eur turėtų...