Byla 2S-875-527/2013
Dėl nuomos sutarties nuostatų pakeitimo (trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „MEDIASHOP“)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KAUNO AUDINIŲ PROJEKTO, UAB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3874-775/2013 pagal ieškovės UAB „VALBIS“ ieškinį atsakovui KAUNO AUDINIŲ PROJEKUI, UAB dėl nuomos sutarties nuostatų pakeitimo (trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „MEDIASHOP“) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė 2013-01-17 ieškiniu (t. 1, b. l. 3–19) prašė pakeisti 2006-11-14 tarp šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ) (toliau – Nuomos sutartis arba Sutartis) nuostatas (4.2 p. ir 14.6) (t. 1, b. l. 36–64, 64–67), nustatant, kad nuo 2013-01-01 pagrindinis nuomos mokestis yra 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m, papildomas – 11,21 (be PVM) už 1 kv. m. Ieškinys grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatomis, teigiant, jog ieškovės verslas suvaržytas dėl neprognozuotos 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės, o ekonominė situacija nuo 2012 m. realiai nepasikeitė ir nėra jokio pagrindo teigti, jog ji ypatingai keisis netolimoje ateityje.

4Atskiru 2013-01-17 prašymu (t. 1, b. l. 20–29) ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir didesnio nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio mokėjimą už nuomos sutartyje numatytų patalpų nuomą; 2) uždrausti atsakovui reikalauti iš ieškovės didesnio nuomos mokesčio nei minėtieji; 3) uždrausti atsakovui nutraukti nuomos sutartį ir (ar) atlikti bet kokius kitus ieškovės veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieškovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomą nuomos mokestį. Prašymo argumentai:

51. Kadangi šalys, sudarydamos Sutartį, dėl nuomos mokesčio susitarė esant absoliučiai skirtingai ekonominei situacijai nei ta, kuri atsirado po 2008 m. ekonominės krizės, atsižvelgiant į tai, kad dėl ekonominės krizės iš esmės pasikeitė ekonominė situacija ir iš Sutarties ieškovės gaunamas įvykdymas iš esmės sumažėjo, nuo 2008 iki 2012 m. šalys nuolatos derėjosi ir mažino nuomos mokestį bei papildomais susitarimais prie Sutarties nustatinėjo rinkos sąlygas atitinkantį nuomos mokestį, kuris atstatydavo šalių prievolių pusiausvyros balansą. 2012 m. pabaigoje ieškovė paprašė atsakovo ir toliau taikyti 2012 m. taikytą nuomos mokesčio dydį, nes 2012 m. ekonominė situacija realiai nepasikeitė ir nebuvo (nėra) jokio pagrindo teigti, jog ji gali ženkliai keistis artimoje ateityje. Tačiau atsakovas, išreiškęs kategorišką poziciją daugiau nekeisti Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydžio, nusprendė veikti nesilaikant bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo, rebus sic stantibus bei kitų principų (CK 6.38 str. 1, 3 d., 6.200 1 – 3 d.). Būtent todėl ieškovė pateikė ieškinį dėl Sutarties pakeitimo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio nagrinėjimo metu galios visos Sutarties nuostatos, atsakovas, kuris yra išreiškęs aiškią poziciją toliau veikti nesilaikant išvardintų principų, turės visas galimybes atlikti aktyvius veiksmus ir ieškoti galimybių nutraukti Sutarties. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieškinio išnagrinėjimo ir tokiu būdu užkirsti kelią mažesnės kainos nustatymui bei iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų. Atsakovas netgi iki ieškinio pareiškimo buvo išreiškęs aiškų tikslą nutraukti Sutartį ir iškeldinti ieškovę iš patalpų, nes derybų dėl mažesnio nuomos mokesčio metu ieškovei buvo nurodyta, kad „jeigu Jūs neišeisit nuo Naujųjų metų, mes Jums išstatysime visą nuomos sumą (58 Lt už 1 kv. m)“ (t. 1, b. l. 30–31, 32–33, 36–63, 64). Tai vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas yra nutraukti Sutartį, kurio jis siekia atsisakydamas bendradarbiauti su ieškove. Todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas teigti, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas nutrauks Sutartį iki ieškinio išnagrinėjimo ir ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

62. Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Jame pateikti visapusiškai pagrįsti argumentai ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos pakeisti Sutartį ir taip atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.204 str.). Ieškinyje yra įrodyta, kad: 1) Sutarties vykdymas ieškovei yra iš esmės suvaržytas (CK 6.204 str. 2 d.), nes iš esmės sumažėjo iš Sutarties ieškovės gaunamas įvykdymas (t. 1, b. l. 9–12, 28 punktas); 2) pasikeitusios aplinkybės (lėmusios Sutarties vykdymo esminį suvaržymą) ieškovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.) (ieškinio 29 p.); 3) pasikeitusių aplinkybių ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.) (30 p.); 4) pasikeitusių aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.) (31 p.); 5) ieškovė nėra prisiėmusi rizikos dėl Sutarties vykdymą apsunkinusių aplinkybių (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.) (32 p.); 6) atsakovas atsisakė pakeisti Sutartį šalių sutarimu (CK 6.204 str. 3 d.) (33 p.); 7) ieškinio patenkinimas pakeičiant nuomos kainą atsakovo teisių nesuvaržo ir yra proporcinga priemonė sutartinės prievolės pusiausvyrai atkurti (35 p.) 8). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Sutartį (CK 6.204 str.) ir tuo pačiu patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą. Kadangi ieškinys yra prima facie pagrįstas, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

73. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui naudingo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

83.1. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir nustačius, kad yra faktinis bei juridinis pagrindas pakeisti Sutarties nustatytą nuomos mokestį, ir atsakovui iki tol atlikus Sutarties nutraukimą, ieškovės iškeldinimą bei atitinkamai sudarius naujas sutartis ir (ar) pertvarkius ieškovės nuomojamas patalpas (kas labai tikėtina), visi šie veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir jų atžvilgiu pritaikyta restitucija. Visa tai reikštų, kad be papildomo bylinėjimosi ieškovė tikrai negalėtų įgyvendinti jai palankaus sprendimo. Be to, galimos ir situacijos, kai dėl sąžiningų ar tam tikros grupės asmenų teisių apsaugos apskritai nebus įmanoma restitucija ir ieškovei palankaus sprendimo įgyvendinimas bus nebeįmanomas.

93.2. Ieškiniu reikalaujama sumažinti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį nuo ieškinio pareiškimo momento. Šiuo metu nesiėmus jokių veiksmų ir mokant Sutartyje numatytą nuomos mokestį, kuris pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas (t. 1, b. l. 83–84, 101–186; t. 2, b. l. 3–12) akivaizdžiai neatitinka rinkos kainos ir turi būti sumažintas, ieškinio patenkinimo atveju susidarytų permokos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo. Taigi ir šiuo atveju be papildomo bylinėjimosi ieškovė tikrai negalėtų įgyvendinti jai palankaus sprendimo. O įvertinus dar ir atsakovo nusistatymą nebendradarbiauti su ieškove ir jai kenkti bei gauti visą Sutartyje nustatytą nuomos mokestį (neatitinkantį rinkos kainų), tikėtina, kad net ir bylinėjimosi procesas dėl susidariusių permokų neleistų šalių gražinti į buvusią padėtį – atsakovas dėtų visas įmanomas pastangas, kad tokiu atveju palankaus sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

103.3. Priešinga situacija yra atsakovo interesų atžvilgiu, nes ieškovė niekuomet nevengė ir visada mokėjo atsakovui su juo sutartus mokėjimus, viso Sutarties galiojimo metu aktyviai bendradarbiavo ir šiuo metu siekia išsaugoti Sutarties tęstinumą. Dėl šių priežasčių nėra jokių abejonių, kad ieškovė galėtų nesumokėti atsakovui nuomos mokesčių skirtumo, jei būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir priimamas ieškovei nepalankus teismo sprendimas.

113.4. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, jog remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nenustačius 25,90 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybės, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai.

123.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių taip pat būtų pažeisti operatyvumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 str., 145 str. 2 d.), taip sukuriant papildomus sunkumus ir (ar) neįveikiamas kliūtis ieškovei įgyvendinant šiam galimai naudingą galutinį teismo sprendimą, t. y. ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus dėl nepagrįstų ir neteisėtų atsakovo veiksmų ginčijimo bei restitucijos taikymo ir pan., papildomi teisminiai procesai pareikalautų papildomų laiko ir lėšų sąnaudų, o dalis atsakovo veiksmų galimai negalėtų būti net nuginčyti.

133.6. Todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir apribojus bet kokias atsakovo galimybes nutraukti Sutartį ar suvaržyti ieškovės veiklą nuomojamose patalpose bei sustabdžius ir uždraudus atsakovui reikalauti didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir didesnio nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio už patalpų nuomą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, galės būti realizuotas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas: išankstinis būsimo teismo sprendimo, jei jis bus priimtas ieškovo naudai, įvykdymo užtikrinimas, grėsmės ieškovo interesams sumažinimas arba, esant galimybei, visiškas eliminavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2009) (CPK 144 str. 1 d.).

144. Byloje turi būti taikomos kelios laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš dalies sutampa su ginčo dalyku, nes, priešingu atveju, nebus galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokią būtinybę suponuoja ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas, jo specifika ir atsakovo elgesys, pasireiškiantis nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai viršijantį rinkos kainas (pagrindžia turto vertinimo ataskaita). Dėl šių priežasčių būtina atsakovo atžvilgiu nustatyti laikinus apribojimus ir taip užkirsti kelią ieškovės teisių pažeidinėjimui, galimam nuostolių padidėjimui ir pašalinti aplinkybes, kurios gali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tai yra savarankiškas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 7 str., 8 str., 144 str. 1 d.). Atsakovas, turėdamas galimybę nutraukti Sutartį, bus laisvas atlikti ieškovės iškeldinimo veiksmus bei atitinkamai sudaryti naujas sutartis ir (ar) pertvarkyti ieškovės nuomojamas patalpas (kas labai tikėtina); taip pat galės atlikti ir kitus su tuo susijusius veiksmus, dėl kurių ieškovei palankaus sprendimo įgyvendinimas pasunkės ar taps nebeįmanomas. Būtent todėl atsakovės atžvilgiu būtina nustatyti ir antrąjį ribojimą (prašymo 3 punkte suformuluotą prašymą). Tai yra savarankiškas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 7 str., 8 str., 144 str. 1 d.). Nurodytų ribojimų taikymas ne tik užtikrina ieškovei palankaus teismo sprendimo operatyvų įvykdymą, bet ir nepažeidžia ir neriboja labiau nei reikia atsakovo teisių.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Kauno apylinkės teismas 2013-01-24 nutartimi (t. 2, b. l. 15–16) prašymą tenkino iš dalies: ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nutraukti 2006-11-14 patalpų, esančių Kaune, ( - ) pr. 49, Nuomos sutartį ir atlikti bet kokius kitus ieškovės veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieškovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomą nuomos mokestį; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškiniu pareikštas materialinis reikalavimas yra tiesiogiai nukreiptas į patalpų Kaune, ( - ) pr. 49 Nuomos sutarties punkto dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimą. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, jog, pasikeitus ekonominei situacijai, turėtų būti keičiamas ir nuomos mokesčio dydis, tačiau atsakovas prašė mokėti Sutartimi nustatytą mokestį, o jei nemokės, ketino nutraukti Sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė siekė ginčo patalpas toliau nuomotis, uždraudė atsakovui nutraukti nuomos sutartį ir (ar) atlikti bet kokius kitus ieškovės veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieškovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomą nuomos mokestį, kas, teismo nuomone, yra susijęs su ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes garantuojama, kad ginčo patalpos iki ginčo išnagrinėjimo teisme nebus išnuomotos tretiesiems asmenims ir ieškovė nebus iškeldinta iš patalpų, tokiu būdu būtų išvengta papildomų nuostolių.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18Atsakovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 28–36) prašo panaikinti 2013-01-24 nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – jį atmesti šiais motyvais:

191. Ieškovas nesiekia ir niekada nesiekė nutraukti Sutarties, tiesiog nori ir toliau gauti pelną atsakovo sąskaita, mokėdama rinkos sąlygų neatitinkančią kainą. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, iš esmės išsprendė ginčą, nuspręsdamas, kad: 1) ieškovė turi teisę mokėti ne galiojančioje Nuomos sutartyje nustatytą, bet pačios ieškovės susigalvotą sumažintą pagrindinį nuomos mokestį bei papildomą mokestį (kuriuo dengiamos komunalinės sąskaitos, t. y. paskirstant patalpų nuomininkams kaštus už suvartotus išteklius, už kuriuos atsakovas privalo atsiskaityti su tiekėjais, nepriklausomai nuo to, sumoka nuomininkas atitinkamą sąskaitą, ar ne) ir 2) kol ieškovė tokius sumažintus mokesčius mokės, nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomi kiti Nuomos sutartyje numatyti nuomininkės (ieškovės) įsipareigojimai nuomotojui (atsakovui), atsakovas negalės nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip suvaržyti ieškovės veiklą nuomojamose patalpose.

202. Teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieškove Nuomos sutartį nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje aplamai nekelia Nuomos sutarties galiojimo klausimo. Teismo formuluotė, kad atsakovas negali nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip apriboti ieškovės teisių, jeigu ieškovė mokės sumažintus mokesčius, reiškia, kad teismas neteisėtai nustatė naujas Nuomos sutarties sąlygas, o ieškovė pagal skundžiamą nutartį būtent ir įgyja teisę mokėti nutartyje nurodytus sumažintus mokesčius iki bylos pabaigos, ir tai nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu pagrindą atsakovui kaip kreditoriui ginti savo teises.

213. Teismas, pažeisdamas materialines ir procesines normas, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, viena vertus, iš dalies sutampančias su ieškinio dalyku (suteikdamas ieškovei teisę mokėti sumažintus mokesčius, ko ir prašoma ieškiniu), kita vertus – išeidamas už ieškinio ribų, nes teismas ne tik nustatė naują nuomos mokestį, tačiau ir uždraudė atsakovui naudotis įstatyme ir/ar nuomos sutartyje įtvirtintais savo teisių gynimo būdais, taip pat ir nutraukti Sutartį nesant ieškovės kaltės, jeigu tokia galimybė nustatyta pačioje Sutartyje. Tokiu būdu teismas išsprendė Nuomos sutarties nutraukimo uždraudimo klausimą, nors tokio reikalavimo ieškovė nereiškia. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Teismo vienintelis motyvas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – jog šios priemonės „yra susijusios su ieškovei galimai palankaus būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad ginčo patalpos, kol ginčas neišnagrinėtas teisme, nebus išnuomotos tretiesiems asmenims ir ieškovė iškeldintas iš patalpų, tokiu būdu būtų išvengta papildomų nuostolių“ – yra niekuo nepagrįstas, reiškia priverstinį teismo įsikišimą į dviejų verslo subjektų tarpusavio santykius, kuriuo iš esmės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės efektyviai vykdyti savo verslą.

224. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes neatskleidė teismui visos bylai svarbios informacijos, kurią atskleidus tampa akivaizdu, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

234.1. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nustačius, kad ieškovės pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jeigu jos pritaikytos, panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).

244.2. Ieškovė suklaidino teismą, nes neatskleidė, jog ji patalpose veikia kaip pagal Nuomos sutartį nuomojamų patalpų subnuomotoja, todėl jos pateikti ieškinio argumentai dėl būtinybės keisti Nuomos sutartį (jos kainą) pasikeitus aplinkybėms nėra niekaip susiję su Nuomos sutarties vykdymu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip pasikeitusios aplinkybės ir Sutartyje nustatyta nuomos kaina suvaržė ieškovės tarpininkavimo veiklą. Tuo tarpu ieškovė neturi teisės savo ieškinio reikalavimo grįsti kito asmens (pagal Nuomos sutartį nuomojamų patalpų subnuomininko) veiklos rezultatais, nes teisė į ieškinį yra asmeninė subjektinė teisė (CPK 5 str. 1 d.).

254.3. Ieškovė kildina savo reikalavimą iš Nuomos sutarties, pagal kurią ieškovė (nuomininkė) nuomojasi iš atsakovo (nuomotojo) prekybines patalpas Prekybos ir pramogų centre „AKROPOLIS“. Patalpose ieškovė yra įsipareigojusi prekiauti buitinės technikos prekėmis (Nuomos sutarties 5.3 (a) punktas (t. 1, b. l. 40)). Ieškovė teigia, kad Nuomos sutartimi sulygtas nuomos mokestis (37 Lt/kv. m) yra neproporcingai didesnis už dabartinę nuomojamų patalpų rinkos kainą ir greta ekonominės krizės, padidėjusių veiklos sąnaudų ir pan. yra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio ieškovei tapo sudėtingiau vykdyti Nuomos sutartį ir dėl kurio sumažėjo ieškovės pajamos iš veiklos nuomojamose patalpose. Tačiau nuomojamose patalpose veikia ne ieškovė, o kita įmonė – UAB „MEDIASHOP“, kuriai ieškovė subnuomoja patalpas, ką pagrindžia atsakovo raštas ieškovei, suteikiantis teisę subnuomoti patalpas (t. 2, b. l. 37), ieškovės pateikti 2011-06-23 ir 2012-07-07 šalių susitarimai dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93), kurių šalimi yra nurodyta minėta UAB „MEDIASHOP“, bei kasos čekis, patvirtinantis, kad 2013-01-29 patalpose įgytą prekę pardavė būtent subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ (t. 2, b. l. 38).

264.4. Ieškovė tėra tarpininkė tarp atsakovo (nuomotojo) ir subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“. Ieškovės verslas šiame kontekste – surinkti nuomos bei papildomą mokestį iš subnuomininkės ir, atskaičius savo kaip tarpininkės mokestį, sumokėti sulygtus mokesčius atsakovui (nuomotojui). Kokią sumą ieškovė surenka iš subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“ ir kokį pelną iš patalpų subnuomos gauna ieškovė, atsakovas nežino. Tačiau vienareikšmiškai – subnuomininkės, o ne ieškovės veiklos rezultatas prekiaujant pagal Nuomos sutartį nuomojamose patalpose jokiais atvejais negali būti prilygintas ieškovės kaip tarpininko veiklos rezultatams. Taigi nesant įrodymo, kaip Nuomos sutartyje sulygta nuomos kaina įtakoja konkrečią ieškovės (nuomininko ir subnuomotojo), o ne jo subnuomininko veiklą, visi ieškovės pareiškimai apie esminį ieškovės Nuomos sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių yra niekiniai.

274.5. Ieškovė nepagrįstai remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip aplinkybe, kuria grindžiamas Nuomos sutarties suvaržymas į ateitį, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. (nuomos termino pabaiga). Ieškovės subnuomininko prekybos patalpose rezultatai aiškiai paneigia ieškovės teiginį apie veiklos suvaržymą, tuo tarpu ieškovei nevykdant veiklos patalpose jokia 2008 m. krizė jos suvaržyti negali.

284.6. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje pirmiausia yra akcentuojama, kad sutarties suvaržymas gali būti laikomas esminiu tik tuomet, kai iš esmės padidėja kaina arba sumažėja gaunamas įvykdymas. Vadinasi, tam, kad ieškovė galėtų įrodyti esminį sutarties suvaržymą, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad: (i) aplinkybė, kuria grindžiamas esminis sutarties suvaržymas, tikrai egzistuoja ir įtakoja būtent ieškovės veiklą, t. y. aplinkybės buvimas yra pagrįstas objektyviais ekonominiais rodikliais, o ne subjektyviu ieškovės požiūriu; ir (ii) dėl tokios aplinkybės buvimo ieškovei atsiranda ypatingai didelė konkrečios nuomos sutarties įvykdymo našta.

294.7. Greta to, kad ieškovė tėra patalpų subnuomotojas, todėl visi ieškovės argumentai apie prekybą nuomojamose patalpose, kurią vykdo subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“, laikytini nesusijusiais su ieškove ir neįrodytais, 2008 metų pasaulinė ekonominė krizė negali būti ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą sutartinių santykių modifikavimui nuo 2013 metų iki Nuomos sutarties termino pabaigos (2017 metų).

304.8. Visi ieškovės argumentai apie 2008 metų ekonominę krizę, jos mastą, poveikį verslui bei tai, kad teismai pripažino, jog ši aplinkybė negalėjo būtų numatyta iš anksto, nebegali būti laikomi aktualiais 2013 metais. Juk per keturis metus nuo 2008 metų krizės pradžios situacija rinkoje iš esmės pasikeitė; nuo 2012 m. ekonominiai rodikliai grįžta į prieškrizinį lygmenį, o 2013 m. Lietuvos ekonomistai prognozuoja dar didesnį rinkos atsigavimą. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų argumentų peršasi išvada, kad ateinantiems keturiems nuomos termino metams ieškovė prognozuoja tokius prastus savo (ar subnuomininkės) veiklos rezultatus, kad jie niekad nepasieks nei 50 procentų 2007 m. ieškovės turėtų veiklos patalpose rezultatų, kuomet ieškovės atsakovui mokamas nuomos mokestis buvo protingas ir priimtinas. Ieškovė nepaaiškino, kuo ji grindžia tokias be galo liūdnas ieškovės veiklos prognozes, kai visa likusi rinka atsigauna, bei kodėl už ieškovės planuojamus tariamai prastus jos (ar subnuomininkės) veiklos rezultatus 2013–2017 metais turėtų atsakyti 2008 m. krizė arba atsakovas, kuris, ieškovės teigimu, yra nesąžiningas, nes atsisako taikyti ieškovei nuomos nuolaidas. Ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų, jog ieškovės nurodyta aplinkybė – 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė – egzistuoja ieškinio pareiškimo metu ir iš esmės keičia sutartinių prievolių pusiausvyrą laikotarpiu nuo 2013 metų pradžios.

314.9. Priešingai, pačios ieškovės atsakovui teikiama informacija apie apyvartą nuomojamose patalpose (kurią generuoja subnuomininkė, o ne ieškovė), aiškiai rodo ženklias pardavimų augimo tendencijas. Vien per 2012 m. gruodžio mėnesį ieškovės nuomojamose patalpose pardavimų suma buvo 4 445 529,45 Lt, ir tai yra apie 50 procentų daugiau nei 2010 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu metinė apyvarta už 2012 metus sudarė 28 032 347,58 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai (56 proc.), palyginus su 2010 metų prekybos patalpose rezultatais (15 723 859,59 Lt) (t. 2, b. l. 39). Atsižvelgiant į šią statistiką bei įvertinus ypatingai pesimistinius ieškovės pareiškimus, susidaro įspūdis, kad ieškovė sąmoningai pateikė nesąžiningą ieškinį, nenurodė ieškinio reikalavimui nagrinėti esminės informacijos ir klaidindama teismą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba apribojo atsakovo galimybes tinkamai pagal rinkos kainas valdyti savo turtą ir, jeigu ieškovė nesutinka mokėti nuomos sutartyje šalių sulygtos nuomos kainos, – išnuomoti patalpas kitiems sąžiningiems ir mokiems nuomininkams.

324.10. Nei Nuomos sutartis, nei įstatymai, nei šalių tarpusavio susitarimai dėl trumpalaikių nuolaidų taikymo neįpareigoja atsakovo amžinai taikyti ieškovei nuolaidas ar teikti jai kitokias privilegijas ir tokiu būdu atsakovo sąskaita didinti ieškovės pelną. Atsakovas nėra labdaros organizacija ar kredito įstaiga ir neturi jokios pareigos kredituoti tariamai nesėkmingą ieškovės ar jos subnuomininkės verslą. Ieškovė ir atsakovas yra lygiaverčiai verslo subjektai, todėl už savo veiklos rezultatus atsako kiekvienas individualiai. Pasibaigus nuolaidų etapui, prasidėjo Nuomos sutarties sąlygų vykdymo laikas. Atsakovas per 2009–2012 metus suteikė ieškovei nuomos mokesčio, papildomo mokesčio nuolaidų bei kreditavo („nurašė“) ieškovės skolų už 3 664 459,91 Lt (skaičiavimai yra grindžiami ieškovės pateiktais susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 77–79; 80–82; 87–90; 91–93) bei detalizacija (t. 2, b. l. 40–41). Todėl iš esmės atsigaunant mažmeninės prekybos rinkai, atsakovas pagrįstai tikisi, kad ieškovė pagaliau tinkamai vykdys Nuomos sutartį ir mokės tą nuomos mokestį, dėl kurio šalys susitarė dar 2006 metais, ir, atsižvelgiant į atsakovo praeities praradimus ieškovės naudai, tinkamas ieškovės mokėjimo pareigos vykdymas nuo 2013 metų turi esminę reikšmę atsakovui.

334.11. Atsakovo veikla pasireiškia nekilnojamojo turto – Prekybos ir pramogų centro „AKROPOLIS“ vystymu bei jo valdymu. Šios veiklos specifika pasižymi tuo, kad nekilnojamojo turto vystytojas pirmiausiai investuoja į nekilnojamąjį turtą, jį statydamas arba įsigydamas, o investicijų grąža gaunama iš nekilnojamojo turto naudojimo pagal paskirtį. Šiuo atveju atsakovo investicija į Prekybos centrą grįžta iš mažmeninei prekybai skirtų plotų nuomos tretiesiems asmenims. Todėl nuomos mokestis yra vienintelės atsakovo pajamos, reiškiančios investicijų į nekilnojamąjį turtą grąžą. Jei atsakovas negauna nuomos pajamų, jis neatgauna ir investicijų grąžos. Todėl atsakovas kaip ir kiekvienas pelno siekiantis juridinis asmuo turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad ji ne vien atpirktų investicijas, bet ir uždirbtų pelną.

344.12. Dėl pasikeitusios ekonominės aplinkos 2009–2012 metų laikotarpiu atsakovas buvo priverstas koreguoti savo finansinius planus, prailginti investicijų grąžos laikotarpį ir, idant Prekybos centras funkcionuotų – suteikti nuomininkams trumpalaikes nuomos mokesčio nuolaidas. Tokiu būdu atsakovas savo sąskaita įgyvendino sutartinę bendradarbiavimo pareigą, nors paties atsakovo įsipareigojimų apimtis dėl 2008 m. krizės nepakito (jo prievolė mokėti kreditus už įsigytą Prekybos centrą nesibaigė ir nesumažėjo, nors pajamos iš nuomos iš esmės sumenko).

354.13. 2012 metais, atsižvelgiant į mažmeninės rinkos atsigavimo tendenciją, Prekybos centro nuomininkams taikomo nuomos mokesčio tarifas palaipsniui buvo sugrąžintas į pradinį nuomos sutartyse sulygtą nuomos mokesčio dydį, kuris priklausomai nuo patalpų ploto, vietos Prekybos centre ir kitų kriterijų varijuoja nuo 17 EUR/kv. m iki 34 EUR/kv. m ir daugiau (kaip įrodymas pridėtos 5 nuomos sutarčių specialiųjų dalių kopijos, pagrindžiančias nuomininkui taikomą nuomos mokesčio sumą. Kadangi atsakovą saisto sutartinė konfidencialumo pareiga, nuomininkus galintys identifikuoti duomenys yra įslaptinti (t. 2, b. l. 42–71). 2012 metais patalpų Prekybos centre paklausa ženkliai išaugo ir norinčių nuomotis patalpas yra daug.

364.14. Atsižvelgdamas į realias Prekybos centro nuomininkų apyvartas (jų augimą), Prekybos centro plotų nuomai paklausą, pačios ieškovės atsakovui pateiktą informaciją apie apyvartą ieškovės nuomojamose patalpose, atsakovas nebemato ekonominiais skaičiavimais pagrįstos priežasties toliau savo finansinei nenaudai dotuoti ieškovės veiklą nuo 2013 metų ir į ateitį.

374.15. Atsakovo veiklos sprendimus diktuoja nuomos rinkos sąlygos. Pagal jas atsakovas yra pajėgus kitiems asmenims išnuomoti patalpas, kurias šiuo metu nuomojasi ir jas subnuomoja ieškovė, už Nuomos sutartyje numatytą ar net ženkliai didesnę kainą (jeigu atsakovas nuspręstų pertvarkyti patalpas į keletą mažesnių plotų). Todėl jeigu ieškovė negali vykdyti Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą mokėti Nuomos sutartimi sulygtą nuomos kainą, ieškovės valia yra ieškoti pigesnių patalpų savo veiklai, nedidinant atsakovo nuostolių. Teismui suteiktus teisę ieškovei mokėti jos prašomą sumažintą mokestį, tokiu būdu yra iš esmės suvaržomos atsakovo kaip patalpų savininko teisės pelningai disponuoti savo turtu.

384.16. Atsižvelgiant į tai, kad (i) ieškovė pati betarpiškai nevykdo veiklos patalpose pagal nuomos sutartį; (ii) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė neigiamai įtakoja jos vykdomą patalpų subnuomos veiklą 2013 metais ir neišvengiamai neigiamai įtakos šią veiklą dar ketverius metus, o apyvartos patalpose duomenys suteikia pagrindą priešingai išvadai; (iii) atsakovas pateikia įrodymus, pagrindžiančius tai, kad nuo 2012 metų rudens patalpos prekybos centre yra nuomojamos už ženkliai didesnę nuomos kainą, nei nustatyta Nuomos sutartyje su ieškove, atsakovo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

394.17. Nustačius, kad ieškovės reikalavimai ir pateikti įrodymai preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

405. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio dalyku ir nėra susijusios su būsimo teismo spendimo įvykdymu.

415.1. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieškove ar kitaip apriboti jos teises naudotis patalpomis, nutartyje nustatyta sąlyga tokiam draudimui – jeigu ieškovė mokės prašomą nustatyti sumažintą nuomos kainą – reiškia, kad iki bylos pabaigos ieškovė turi pagrindą mokėti būtent ieškiniu prašomą sumažinti nuomos kainą. Taigi Nuomos sutarties sąlygų neatitinkančios nuomos kainos mokėjimas nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, dėl ko atsakovas galėtų nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieškovės teises naudotis patalpomis. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl sumažintos nuomos kainos mokėjimo, neišnagrinėjęs bylos. Tokiu būdu dėl neteisėtos teismo nutarties atsakovas patiria nuostolius, kurie ir tie nuostoliai patiriami ne tik dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovės prašymu, tačiau ir dėl to, kad teismas, pažeisdamas CPK normas, jas taikė.

425.2. Tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, Nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainą, yra privalomos šalims (CK 6.189 str.). Teisės mokėti sumažintą, pačios ieškovės nusistatyto dydžio nuomos kainą suteikimas ieškovei, neturi nieko bendro su ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, nuomos kainų skirtumas tarp numatytos Nuomos sutartyje ir nustatytos galutiniu teismo sprendimu galėtų būti dalinai įskaitytas į ieškovės nuomos mokestį už likusį laikotarpį iki nuomos termino pabaigos, nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų. Siekiant užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, nėra apskritai būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas yra nekilnojamojo turo valdytojas ir, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų pajėgus grąžinti neva permokėtą nuomos mokestį.

435.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (2009-07-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo. Ieškiniu nepagrįstai siekiama sumažinti Nuomos sutartyje nustatytą nuomos kainą, todėl pritaikytos analogiškos ieškinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos ir turi būti panaikintos.

445.4. Nagrinėdamas analogišką situaciją, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas suteikė teisę nuomininkui mokėti sumažiną nuomos kainą, kas atitiko nuomininko pareikšto reikalavimo dalyką, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009, ištaisė teismo klaidas ir laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

455.5. Teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Kadangi cituotoje nutartyje faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos, o teismo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netiesiogiai nustato galimybę ieškovei mokėti sumažintą nuomos kainą iki bylos pabaigos ir tai (i) sutampa su ieškinio dalyku bei (ii) nėra susiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymu; (iii) nepagrįstai suteikia pirmumą ieškovės interesų apsaugai, nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

466. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausdamas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį teismas išėjo už pareikštų reikalavimų ribų ir nepagrįstai apribojo atsakovo kaip kreditoriaus teises. Pagal nutartį vienintelė sąlyga, kad atsakovas galėtų pasinaudoti teise nutraukti Nuomos sutartį – jeigu ieškovė nemokėtų atsakovui net sumažintos nuomos kainos. Teismas sprendė, kad tokios „taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžia viešojo intereso, o jų nepritaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas“.

476.1. Ieškinyje ieškovė aplamai nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, todėl nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už pareikštų reikalavimų ribų.

486.2. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kadangi šiuo atveju ieškovė nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, yra nesusijusi su ieškovės pareikštu reikalavimu ir todėl yra negalima. Teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikštais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007).

496.3. Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iš daugelio ieškovės kaip nuomininko prievolių, nustatytų nuomos sutartyje ir įstatymuose. Mokėjimo prievolės pažeidimas yra tik vienas iš daugelio nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nuomotojo iniciatyva. Teismas, nustatydamas draudimą atsakovei nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieškovės kaip nuomininko teises, jeigu ieškovė iš dalies vykdys vien mokėjimo prievolę, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovė vykdys kitas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, reiškia, kad teismas nutartimi iš esmės apribojo atsakovo kaip kreditoriaus (nuomotojo) teises.

506.4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kurią teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, apribojo be išimties visas atsakovo kaip kreditoriaus pagal Nuomos sutartį teises ginti savo pažeistus interesus visiškai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas. Dėl šios priežasties nutartis turi būti panaikinta.

516.5. Nutartimi yra pažeidžiami ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas (i) privalo toleruoti netinkamą, t. y. galiojančios Nuomos sutarties sąlygų neatitinkantį ieškovės mokėjimo prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymą (džiaugtis, kad ieškovė sumoka bent dalį nuomos kainos, nors prekyba patalpose vyksta šauniai) ir (ii) negali realizuoti savo kaip kreditoriaus teisės į Nuomos sutarties nutraukimą ar ieškovės teisių apribojimą tol, kol ieškovė nors ir netinkamai, bet vis tiek vykdo Nuomos sutarties mokėjimo prievolę (moka sumažintą nuomos kainą, nors tam nėra ir nebus jokio pagrindo bent iki bylos pabaigos), apribojo atsakovo teises efektyviai valdyti savo turtą ir gauti rinkos kainą atitinančias nuomos pajamas iš ieškovės. Minėta, ieškovės pareiga mokėti Nuomos sutartyje nurodytą mokestį egzistuoja ir yra teisėta, nes taip numatyta Nuomos sutartyje. Jeigu ieškovė nesutinka mokėti Nuomos sutartyje sulygtos kainos, ieškovė gali ieškoti pigesnių patalpų, o atsakovas – kitų mokių nuomininkų. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsižvelgta vien į ieškovės nepagrįstus lūkesčius, iš esmės suvaržo atsakovo kaip verslo subjekto interesus, o tai prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams.

526.6. Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę –komercinę veiklą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 34). Tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo galimybes vykdyti įprastinę komercinę – ūkinę veiklą, nukreiptą į pelningą rezultatą. Dėl ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimo, nutartis ir ja prikaitytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

537. Atsakovas nutraukė Nuomos sutartį su ieškove, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti įvykdytos. Atsakovas tik gavęs skundžiamą nutartį 2013-01-29 sužinojo apie jo atžvilgiu pritaikytą draudimą nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, tačiau 2013-01-28 pranešimu, t. y. dar nežinodamas apie nutarties egzistavimą, atsakovas Nuomos sutartį su ieškove jau buvo nutraukęs (t. 2, b. l. 72–73). Teismo nutartis atgal negalioja, todėl iki nutarties įteikimo atsakovui teismo nustatytas draudimas nutraukti Nuomos sutartį atsakovo nesaistė ir atsakovo veiksmai – Nuomos sutarties nutraukimas vienašališku 2013-01-29 atsakovo pareiškimu yra teisėtas ir toks bus, iki kol teismas ieškovės prašymu, jeigu toks būtų pateiktas, nuspręs priešingai. Tai reiškia, kad veiksmas, kurį atlikti teismas atsakovui uždraudė, šiuo metu jau yra atliktas, todėl draudimas nutraukti Nuomos sutartį su ieškove nėra realiai įmanomas įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas, tai yra teismo nutartį dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmanoma galima realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu dėl įvykusių juridinių faktų nutarties įvykdyti nėra galimybių, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007; 2006-05-25 d nutartis civ. byloje Nr. 2-291/2006).

548. Kadangi nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieškinio dalykui ir tuo pačiu išeinančios už ieškinio reikalavimų ribų, nepagrįstai varžančios atsakovo teisėtus interesus, prieštaraujančios ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, nutartis turi būti panaikinta.

55Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 102–116, 120–135) prašo atmesti atskirąjį skundą ir 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:

561. Ne ieškovė, o atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai siekia apgauti (suklaidinti) teismą.

571.1. Atsakovo argumentas, kad ieškovė neva piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir slepia nuo teismo svarbią informaciją, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka trikovės. Realiai egzistuojančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nesąžiningai, piktavališkai ir negarbingai elgiasi atsakovas, bet ne ieškovė.

581.2. Atsakovas sąmoningai apgaudinėja (klaidina) teismą ir siekia bet kokomis priemonėmis realizuoti savo piktavališkus ir ieškovės teises pažeidžiančius tikslus. Atsakovo pagrindinis tikslas yra bet kokomis priemonėmis (įskaitant neteisėtus, piktavališkus ir nesąžiningus veiksmus, akivaizdžiai pasireiškiančiais ir pateikus atskirąjį skundą) nutraukti Sutartį ir iškeldinti ieškovę iš patalpų – tokiu būdu būtų užkirstas kelias ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

591.3. Atsakovas, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti ir pateikęs prašymą dėl termino atnaujinimo bei siekdamas bet kokiomis priemonėmis atnaujinti terminą, sąmoningai apgavo teismą dėl tokio prašymo faktinio pagrindo – t. y. prašyme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (žr. 2013-02-21 ieškovės prašymą dėl proceso pagal atsakovo atskirąjį skundą nutraukimo (paaiškėjus naujoms ir nesąžiningai nuo teismo nuslėptoms aplinkybėms) (t. 2, b. l. 17–26; 77–86; 90–99). Tai akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei nesąžiningumo įrodymas.

601.4. Apelianto pozicija grindžiama klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais. Tai vienareikšmiškai patvirtina pateikiamas atsakovo atskirojo skundo argumentų įvertinimas. Atskirajame skunde klaidingai ir visiškai nepagrįstai teigiama, jog:

61- nėra jokios grėsmes ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau reali situacija yra visiškai priešinga. Tiek ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo argumentai bei kartu pateikti įrodymai vienareikšmiškai įrodo, jog atsakovas siekia nutraukti Sutartį bet kokiomis priemonėmis (net ir esant priimtai nutarčiai). Dėl to egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad dėl Sutarties nutraukimo ir patalpų išnuomavimo kitiems asmenims ar jų pertvarkymo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas;

62- neva pati ieškovė savarankiškai susigalvojo ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodomą nuomos kainą. Tokiu teiginiu atsakovas siekia suklaidinti teismą dėl ieškovės pozicijos nepagrįstumo. Nurodoma nuomos kaina nėra susigalvota pačios ieškovės. Pirma, tokią kainą buvo sulygę Sutarties šalys 2012 m., o po 2012 m. situacija rinkoje nepasikeitė, todėl ir kaina turėtų išlikti nepakitusi (t. 1, b. l. 91–93). Antra, tokią kainą pagrindė objektyvūs turto vertinimai, kurie buvo pridėti prie ieškinio kaip įrodymai (t. 1, b. l. 83–84; 101–186; t. 2, b. l. 3–12). Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovas tik kritikavo nurodomą kainą, tačiau nepaneigė ir objektyviai nesiekė paneigti jos kaip netinkamos ar neatitinkančios rinkos kainų;

63- teismas neva peržengė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribas ir taikė laikinąsias apsaugos priemonės, kurių neprašė ieškovė. Tačiau prašymo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta (t. 1, b. l. 12), o motyvuojamojoje dalyje visapusiškai pagrįsta būtinybė taikyti tokias laikinosios apsaugos priemones, kokios ir buvo pritaikytos nutartimi (t. 1, b. l. 11–12);

64- neva ieškovės bei teismo argumentai dėl Sutarties nutraukimo, ieškovės iškeldinimo ir patalpų išnuomavimo tretiesiems asmenims grėsmės yra niekuo nepagrįsti. Deja ir šis atsakovo argumentas yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Tai, kad patalpos gali būti išnuomotos kitiems, ieškovė iškeldinta iš patalpų ir nutraukta Sutartis, vienareikšmiškai patvirtino ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai ir tai pagrindžiantys įrodymai. Galų gale, šį faktą patvirtina netgi atskirajame skunde atsakovo pateikiami argumentai ir įrodymai. Absoliutus nurodomo atsakovo argumento klaidingumo įrodymas – 2013-01-28 atsakovo pranešimas dėl Sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 72–73). Tai akivaizdžiai patvirtina, kad nutartimi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių arba panaikinus nutartį, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai pasidarytų neįmanomas, nes atsakovas sutartį nutrauktų bet kokiomis priemonėmis;

65- ieškovė neva neatskleidė, kad patalpos yra subnuomojamos, ir taip suklaidino teismą. Tačiau ir tai neatitinka tikrovės, nes ši informacija teismui buvo atskleista (t. 1, b. l. b. l. 87–90; 91–93). Iš ieškovės pateiktų duomenų teismui buvo žinoma, turėjo būti žinoma, apie UAB „MEDIASHOP“ ir ieškovės sudarytą subnuomos sutartį. Informacijos atskleidimo faktą, prieštaraudamas pats sau, pripažįsta ir atsakovas. Ieškovė, įrodinėdama pasikeitusias aplinkybes (CK 6.204 str. taikymo pagrindą), elgėsi sąžiningai – nurodė tikrąją patalpų duodamą naudą (t. 2, b. l. 13), kurią galima palyginti su nauda, kurią patalpos teikė Sutarties sudarymo pradžioje (iki ekonominės krizės padarinių atsiradimo momento). Priešingu atveju, jeigu ieškovė savo poziciją būtų grindusi argumentais, susijusiais su subnuoma, ji būtų pasielgusi nesąžiningai ir suklaidinusi teismą, nes iš subnuomos gaunamas pelnas, visų pirma, negalėtų būti objektyviai palyginamas su situacija, buvusia Sutarties sudarymo metu. Visų antra, tai neatitiktų realios patalpų duodamos naudos. Galų gale, ir pats atsakovas, vertindamas patalų duodamą naudą, pateikia teismui argumentus, susijusius su nuoma ir parduotuvės „( - )“ veikla, bet ne patalpų subnuoma ir iš to gaunamomis pajamomis;

66- neva ieškovė nepagrindžia esminio sutarties suvaržymo. Tačiau tiek ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra visapusiškai pagrįstas ne tik esminio sutarties suvaržymo faktas, bet ir visų CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų egzistavimas;

67- ieškovės pateikiami argumentai apie finansinės krizės įtakos neva yra klaidingi. Tačiau tai atsakovas grindžia nepagrįstais argumentais ir klaidingu finansinių duomenų vertinimu. Atskirajame skunde nurodoma, kad patalpų apyvartos ženkliai augo ir tokiu būdu siekiama sudaryti teismui įspūdį, jog veiklos pelningumas patalpose visą laiką didėjo ir neva ieškovė, pateikusi ieškinį, yra nesąžininga bei bando nuskriausti atsakovą, tačiau realiai nieko panašaus nėra. Dėl ekonominės krizės ženkliai pasikeitė situacija rinkose, kas lėmė pelno maržų sumažėjimą bei išlaidų padidėjimą. Dėl šios priežasties veiklos pelningumo ir apyvartos santykis pasikeitė itin stipriai. Todėl siekiant tinkamai įvertinti patalpų duodamą naudą reikia žiūrėti į pelnus, bet ne į apyvartas. Pelnai patalpose mažėjo ir šiuo metu tikrai neatitinka prieškrizinio lygio. Šį faktą patvirtino ieškinio argumentai ir įrodymai (t. 2, b. l. 13). Be kita ko, tai patvirtina Sutarties šalių prievolių pusiausvyros balanso pasikeitimą ir CK 6.204 straipsnio taikymo būtinybę, o tuo pačiu ir ieškinio prima facie pagrįstumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą;

68- šiuo metu ekonominiai rodikliai neva grįžta į prieš krizę buvusį lygį. Tačiau atsakovas tokių savo teiginių niekaip nepagrindžia ir neįrodo, o ieškovės pateikiami įrodymai (t. 2, b. l. 13) leidžia daryti priešingą išvadą. Todėl ir su šiuo atsakovo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia nuomos sutarčių išrašus, kurie neva patvirtina šiuo metu galiojančias kainas. Tačiau su tuo taip pat negalima sutikti, nes pateikiami išrašai nėra tinkami įrodymai. Visų pirma, negalima identifikuoti jų tikrumo ir realumo – nepagrįstai slepiami kitos šalies duomenys. Visų antra, galimai egzistuoja papildomi susitarimai, kuriais nuomos mokestis yra sumažintas – tai pagrindžia kartu su ieškiniui ieškovės pateikti susitarimai, kuriais buvo mažinamos Sutartyje numatytos kainos. Taip ir šiuo atveju, prie pagrindinės sutarties gali egzistuoti papildomi susitarimai ir atsakovo pateikiami išrašai neatspindėti realios situacijos. Žinant atsakovo nesąžiningumą bei atsižvelgiant į objektyvius turto vertinimus, pateiktus kartu su ieškiniu, nurodyta situacija (klaidinančių įrodymų pateikimas) yra labai reali;

69- neva ieškovė siekia atsakovo sąskaita didinti savo pelnus. Tačiau tai taip pat neatitinka tikrovės ir tokiu būdu bandoma suklaidinti Teismą dėl ieškinio bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Ieškinio pagrindinis tikslas – atstatyti Sutarties šalių prievolių pusiausvyros balansą, t. y. nustatyti sąžiningą ir balanso pusiausvyrą atitinkančią patalpų nuomos kainą ir buvusią Sutarties sudarymo metu. Todėl negali būti teigiama, jog ieškovė siekia ar siekė pasipelnyti atsakovo sąskaitą;

70- neva ankstesni susitarimai dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nuolaidos ir dotacijos ieškovui. Pažymėtina, kad atsakovas visiškai nesuvokia arba piktybiškai nenori suvokti Sutarties šalių tarpusavio santykių esmės ir šalių tarpusavio prievolių pusiausvyros balanso. Atsakovas ankstesnius šalių susitarimus dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo atskirajame skunde vertina kaip nuolaidų suteikimą ieškovui, nors puikiai supranta (turi suprasti), jog susitarimais buvo suteiktos ne nuolaidos, bet atstatytas šalių prievolių pusiausvyros balansas. Tiksliau, nuo 2008 m. iki 2012 m. pabaigos Sutarties šalys derėjosi ir bendradarbiavo keičiant (nustatinėjant) Sutartyje numatytą nuomos mokestį, nes sutarties šalys, sudarydamos Sutartį, dėl nuomos mokesčio susitarė esant absoliučiai skirtingai ekonominei situacijai nei ta, kuri atsirado po 2008 m. ekonominės krizės. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ekonominės krizės iš esmės pasikeitė ekonominė situacija ir iš Sutarties ieškovės gaunamas įvykdymas iš esmės sumažėjo, o atsakovo – ženkliai padidėjo, nuo 2008 iki 2012 m. šalys nuolatos mažino nuomos mokestį ir papildomais susitarimais prie nuomos sutarties nustatinėjo rinkos sąlygas atitinkantį nuomos mokestį, kuris būtent atstatydavo Sutarties šalių prievolių pusiausvyros balansą. Todėl akivaizdu, kad ankstesnis šalių bendradarbiavimas pasireiškė kaip sąžiningas veikimas nustatant rinkos sąlygas atitinkantį nuomos mokestį, bet ne kaip nuolaidų suteikinėjimas ieškovei. Šie motyvai patvirtina, kad atskirajame skunde pateikiama pozicija dėl neva suteiktų nuolaidų yra klaidinga, nes ankstesniais šalių susitarimais buvo nustatytas sąžiningas ir rinkos sąlygas atitinkantis nuomos mokestis, bet ne nuolaidos;

71- nutartis neva pažeidžia CPK. Atsakovas nurodo, jog nutartimi yra pažeistas CPK, tačiau kokios konkrečios CPK normos ir kaip buvo pažeistos nėra nurodoma. Tokiu būdu kuriamas tariamo pažeidimo egzistavimo įvaizdis, kai tuo tarpu jokia teisės norma, priimant nutartį, pažeista nebuvo;

72- nutartis neva apribojo atsakovo galimybes vykdyti pelningą veiklą. Tačiau atsakovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gauna nuomos mokestį, kuris atitinka rinkos kainas. Taigi nutartis užtikrina atsakovo galimybes gauti rinkos sąlygas atitinkantį nuomos mokestį ir vykdyti normalią ūkinę veiklą. Nesąžiningo, lupikiško ir kelis kartus rinkos kainas viršijančio nuomos mokesčio gavimas tikrai nėra normalios ir sąžiningos ekonominės veiklos vykdymas.

731.5. Atsakovas atskirajame skunde sąmoningai pateikia klaidingus ir nepagrįstus argumentus, kuriais siekia sudaryti ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir nutarties neteisėtumo įvaizdį. Tokiu būdu atsakovas siekia panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, kad galėtų nutraukti Sutartį ir užtikrintai užkirsti kelią ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai, jog panaikinus nutartį Sutartis bet kokiomis priemonėmis tikrai bus nutraukta ir nebus įmanoma įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo, įrodo esamas atsakovo pranešimas dėl Sutarties nutraukimo, kuris buvo pateiktas ir kurio atsakovas neatsisako net ir esant galiojančiai nutarčiai, kuri draudžia nutraukti Sutartį.

741.6. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina vienareikšmiška išvada, kad nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti nutartį. Taip pat galima pagrįstai teigti, jog aukščiau nurodytas atsakovo procesinis elgesys laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesine teise, už ką teismas turi teisę atsisakyti ginti tariamai jo pažeistas teises ir interesus bei skirti procesinę baudą (CK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str. 2 d.).

752. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes ieškinys yra prima facie pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

762.1. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugo priemonių taikymo pagrindų bei nutarties teisėtumo kriterijų yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, pakartotinai atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visapusiškai argumentavo ieškinio pirma facie pagrįstumą, t. y. jam palankaus sprendimo tikėtinumą (t. 1, b. l. 22, 7 p.).

772.2. Tiksliau, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo argumentuotai nurodyta, jog ieškinyje yra pateikti visapusiškai pagrįsti argumentai ir objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos pakeisti Sutartį ir taip atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.204 str.): (i) Sutarties vykdymas ieškovei yra iš esmės suvaržytas (CK 6.204 str. 2 d.), nes iš esmės sumažėjo iš Sutarties ieškovės gaunamas įvykdymas; (ii) pasikeitusios aplinkybės (lėmusios Sutarties vykdymo esminį suvaržymą) ieškovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.); (iii) pasikeitusių aplinkybių ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.); (iv) pasikeitusių aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.); (v) ieškovė nėra prisiėmęs rizikos dėl Sutarties vykdymą apsunkinusių aplinkybių (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.); (vi) atsakovas atsisakė pakeisti Sutartį šalių sutarimu (CK 6.204 str. 3 d.); (vii) ieškinio patenkinimas pakeičiant nuomos kainą atsakovo teisių nesuvaržo ir yra proporcinga priemonė sutartinės prievolės pusiausvyrai atkurti (t. 1, b. l. 15–17, 35 p.).

782.3. Esant tokiai situacija yra (buvo) galima tik viena išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl, vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., egzistuoja (egzistavo) pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas tai tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

792.4. Tai, kad atsakovui kyla subjektyvios ir niekuo nepagrįstos abejonės dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra ir negali būti pagrindas teigti, kad nutartis yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta, tai negali paneigti ir ieškinio prima facie pagrįstumo.

802.5. Atsakovas teigia, jog (i) ieškovė neva nuslėpė tam tikrą informaciją nuo teismo dėl patalpų subnuomos (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje „ieškovė neva neatskleidė, kad patalpos yra subnuomojamos, ir taip suklaidino teismą“), (ii) ekonominė krizė neturėjo ir šiuo metu neturi jokios įtakos šalių santykiams (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje: „ieškovės pateikiami argumentai apie finansinės krizės įtakos neva yra klaidingi“ ir „šiuo metu ekonominiai rodikliai neva grįžta į prieš krizę buvusį lygį“) (vii), (viii) p.), (iii) ankstesni šalių susitarimai dėl nuomos mokesčio dydžio yra nuolaidos, kurių nėra pagrindo taikyti toliau (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje „neva ankstesni susitarimai dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nuolaidos ir dotacijos ieškovui“). Būtent šiais argumentais atsakovas bando įrodyti ieškinio nepagrįstumą, tačiau pažymėtina, kad šie argumentai, visų pirma, jau yra paneigti aukščiau ir tikrai neįrodo ieškinio nepagrįstumo. Visų antra, tokie atsakovo argumentai nepaneigia CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų, kurie yra atskleisti ir pagrįsti ieškinyje. Todėl negali būti teigiama, kad ieškinys yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

812.6. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, turi būti vadovaujamasi civiliniame procese galiojančiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tiksliau civiliniame procese yra įtvirtinta santykinės tiesos nustatymo doktrina, kuri reiškia, kad faktas laikomas įrodytu, kai yra didesnė tikimybė, jog jis egzistavo nei neegzistavo Tai siejasi ir su CPK 176 straipsniu, kuriame apibrėžtas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas tam tikras aplinkybes esant ar jų nesant. Taigi įstatymas nereikalauja, kad būtų absoliutus įsitikinimas, jog faktas tikrai buvo, nes tai reikštų absoliučios, o ne santykinės tiesos principą, įtvirtintą Lietuvos civilinio proceso doktrinoje. Būtent tokios įrodinėjimo pareigos apimtys yra pripažįstamos ne tik teisės doktrinoje, bet ir teismų praktikoje (LAT 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

822.7. Lyginant ieškovės pateiktus įrodymus ((i) nepriklausomus turto vertinimus, patvirtinančius nuomos kainos neatitikimą rinkos kainoms, (ii) finansinius duomenis (grynuosius pelnus), (iii) ankstesnę šalių praktiką ir šalių pusiausvyros balanso pasikeitimo pripažinimą konkliudentiniais veiksmais – susitarimais dėl nuomos mokesčio dydžio mažinimo, (iv) ekonominės krizės visuotinumą ir jos padarinių nekontroliuotinumą) ir atsakovo atskirojo skundo argumentus yra labiau tikėtina, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tiksliau, ieškovės pateikti įrodymai preliminariai leidžia pagrįstai manyti, kad byloje bus priimtas palankus sprendimas. Atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos apimtis ir jų aiškinimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė ieškinio prima facie pagrįstumo faktą, o atsakovas jo tinkamai nepaneigė, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ieškinio patenkinimui nėra jokio pagrindo.

833. Panaikinus nutartį ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai pasidarys nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

843.1. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, visapusiškai pagrindė faktą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei naudingo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (t. 1, b. l. 23–25, 8 punktas), nes CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

853.2. Pagrindinis ieškovės argumentas, kuriuo buvo grindžiamas galimas naudingo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumas, buvo tas, kad atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieškinio išnagrinėjimo ir tokiu būdu užkirsti kelią mažesnės kainos nustatymui bei iškeldinti ieškovą iš nuomojamų patalpų. Prašyme taip pat buvo teigiama, kad įvertinus atsakovo nusistatymą nebendradarbiauti su ieškove ir jam kenkti bei gauti visą Sutartyje nustatytą nuomos mokestį (neatitinkantį rinkos kainų), tikėtina, jog net ir bylinėjimosi procesas dėl susidariusių permokų (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių) neleistų šalių gražinti į buvusią padėtį – atsakovas dėtų visas įmanomas pastangas, kad tokiu atveju palankaus sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

863.3. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nepaneigė. Apeliantas nurodo tik tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Taip pat nurodoma, kad siekiant užtikrinti palankaus sprendimo įvykdymą apskritai nėra reikalingos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais ir motyvais sutikti tikrai negalimai. Juos reikia įvertinti itin atidžiai ir atsižvelgiant jau į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir siekia panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, kad galėtų nutraukti Sutartį ir užtikrintai užkirsti kelią ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Būtent toks vertinimas patvirtina atsakovo pozicijos nepagrįstumą ir klaidingumą.

873.4. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašyme aiškiai nurodė ir pagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieškinio išnagrinėjimo, užkirsti kelią mažesnės kainos nustatymui bei iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų. Tokios grėsmės realumą ieškovė motyvavo prašymo 5 p. bei prie prašymo pridedamais įrodymais (t. 1, b. l. 21, 30). Todėl buvo įrodyta, kad labiau tikėtina, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybė, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai. Todėl teismas tinkamai įvertino prašymą ir pagrįstai nutartyje nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

883.5. Atsakovas aukščiau nurodytų grėsmių realumo taip pat nepaneigė, priešingai tik patvirtino, kad Sutartis tikrai bus nutraukta iki sprendimo priėmimo ir realiai nebus jokios galimybės įgyvendinti ieškovei palankų teismo sprendimą. Tai kad Sutartis tikrai bus nutraukta įrodo atskirojo skundo argumentai ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2013-01-28 pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas, atstovaujamas profesionalių teisininkų, Sutartį siekia nutraukti neteisėtai (galiojant nutarčiai, kuri draudžia tai padaryti), akivaizdžiai klaidingai aiškinant nutarties įsigaliojimo momentą ir nepaisant to, jog apie nutarties priėmimą buvo informuotas ieškovė. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių, Sutartis iki ieškinio išnagrinėjimo tikrai bus nutraukta ir nebus įmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Todėl yra (buvo) būtina taikyti nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

893.6. Be kita ko, atsakovas teigia, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas taikant įskaitymą. Iš pirmo požiūrio toks argumentas atrodo teisingas, tačiau tokiu būtu yra klaidinamas teismas, nes priėmus palankų teismo sprendimą įskaitymo tikrai nebus galima taikyti. Pirma, nesusidarys permokos, nes, kaip jau minėta aukščiau, atsakovas bet kokiomis priemonėmis tikrai nutrauks Sutartį, kad užtikrintai būtų užkirstas kelias palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Antra, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą, jo specifiką ir atsakovo elgesį, pasireiškiantį nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai viršijantį rinkos kainas (tai pagrindžia ieškinyje išdėstyti argumentai ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – turto vertinimo ataskaitos ir kt.), taip pat įvertinant atsakovo procesinį nesąžiningumą ir piktnaudžiavimo apimtis, tikrai yra realu, jog net ir galiojant Sutarčiai atsakovas trukdys ieškovei palankaus sprendimo įgyvendinimui. Būtent dėl to yra labiau tikėtina, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nenustačius 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybė, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai. Vertinant šį motyvą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nekvestionavo 2012 m. taikyto nuomos mokesčio atitikimo rinkos kainoms ir absoliučiai nepaneigė ieškovės pateiktų turto vertinimų, kurie patvirtina atsakovo reikalaujamo nuomos mokesčio akivaizdų neatitikimą rinkoms kainoms – tai yra papildomas argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užkirsti kelią nesąžiningiems bei lupikiškiems atsakovo veiksmams, kurie gali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

903.7. Galiausiai, vėliau iš atsakovo išsiieškoti atitinkamas sumas gali būti sudėtinga, nes atskirajame skunde jis pripažįsta, jog jo finansinė padėtis jau šiuo metu yra sudėtinga.

914. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, sąžiningos, teisingos ir neapriboja atsakovo teisės reikalauti nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas.

924.1. Apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva pažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi.

934.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų, nes yra išlaikoma proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

944.3. Prašomas nustatyti nuomos mokestis atitinka tiek šalių interesus (tai patvirtina iki 2013 m. galiojęs Sutarties šalių susitarimas), tiek rinkos kainas (netgi viršija) – patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos nepriklausomos turto vertinimo ataskaitos (t. 1, 83–84, 101–186; t. 2, b. l. 3–12). Taigi būtent prašomas nustatyti nuomos mokestis atitinka rinkos kainas (netgi viršija), o Sutartyje nustatytas ir atsakovo reikalaujamas mokėti nuomos mokestis ženkliai viršija (dvigubai) rinkos kainas, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

954.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, sąžiningos ir teisingos, nes jos neapriboja atsakovo teisės reikalauti nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir proporcingos, nes apriboja Sutarties sąlygas, nustatančias sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį – ženkliai viršijantį rinkos kainas, t. y. laikinai apriboja atsakovo reikalaujamą mokėti neprotingai didelį nuomos mokestį.

964.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovo labiau nei yra būtina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

974.6. Nesutiktina ir su atsakovo argumentu, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės išeina už pareikštų reikalavimų ribų bei sutampa su ieškinio reikalavimais. Visų pirma pažymėtina, kad šie atsakovo argumentai prieštarauja vienas kitam. Visų antra, abu argumentai yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai neišeina už pareiktų reikalavimų ribų ir tai vienareikšmiškai patvirtina tiek aukščiau, tiek ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios dalinai sutampa su pareikštais reikalavimais, būtinumą ir teisėtumą pagrindė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai – minimame prašyme buvo aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kad tik tokiu būdu ir tik taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip minėta, tokią būtinybę suponuoja ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas, jo specifika ir atsakovo elgesys, pasireiškiantis nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai viršijantį rinkos kainas.

985. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai savo reikalavimus grindžia teismų praktika.

99Nepaisant to, jog teismai turi vadovautis kitų teismų sprendimais, atsakovo nurodomų bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009, 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009 ir kt.) ratio decidendi yra visiškai skirtingas ir todėl teismas ne tik kad neprivalo, bet ir negali vadovautis atsakovo nurodomais sprendimais. Vadovautis atsakovo nurodomais teismų sprendimais nėra jokio teisėto pagrindo, nes teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismų precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereguliuoja. Atsakovo nurodomoje „analogiškoje“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009) byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos ir negali būti vertinamos kaip analogiškos nagrinėjamai bylai – todėl teismui nėra jokio pagrindo vadovautis nurodomoje nutartyje pateikiamu aiškinimu. Nagrinėjamu atveju yra aiškiai nustatyta ir įrodyta, jog atsakovas nebendradarbiauja, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikalauja mokėti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai viršijantį rinkos kainas ir t. t. Be kita ko, nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad atsakovas tikrai nutrauks Sutartį ir padarys viską, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba ženkliai pasunkėtų. Atsakovo minimoje byloje tokių aplinkybių visiškai nėra. Būtent todėl negalima teigti, jog bylos yra analogiškos. Lygiai taip pat yra ir visų kitų atsakovo nurodomų bylų atveju, t. y. atsakovas nenurodo nė vienos analogiškos bylos, kuria teismas galėtų remtis kaip precedentu. Kadangi atsakovo nurodomų sprendimų faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamo atvejo skiriasi iš esmės, todėl argumentas, kad teismas turėtų vadovautis Teismų įstatymo 33 str. 4 d. ir atsakovo nurodomais teismų sprendimais yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Tai, be kita ko, patvirtina, jog nėra jokio teisėto pagrindo sutikti su atsakovo atskiruoju skundu ir naikinti nutartį.

1006. Atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti įvykdytos. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas 2013-02-28, neva nežinodamas apie nutarties egzistavimą, nutraukė Sutartį su ieškove, todėl nutartis negalioja. Tokia atsakovo pozicija yra nesąžininga bei visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Tai vienareikšmiškai patvirtina atsakovo siekį bet kokiomis priemonėmis nutraukti Sutartį ir užkirsti kelią ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės įsitikinimu, pats atsakovas tikrai suvokia, kad nutartis galioja ir nėra jokio pagrindo teigti priešingai. Visų pirma, tai patvirtina atskirojo skundo pateikimas – jei nutartis negaliotų, atsakovas atskirojo skundo neteiktų. Visų antra, CPK 152 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, todėl Nutartis įsigaliojo nuo priėmimo, o ne nuo sužinojimo momento. Jei būtų teigiama priešingai, būtų sudaryta grėsme ieškovei, kad jos reikalavimas liks nepatenkintas dėl atsakovo nepalankių veiksmų – būtent tai šiuo atveju ir siekia padaryti nesąžiningas atsakovas. Galiausiai, atsakovas klaidingai teigia (dar kartą siekia apgauti teismą), jog Sutartis buvo nutraukta 2013-01-28, nes 2013-01-28 buvo parengtas tik pranešimas dėl Sutarties nutraukimo, o pačiame pranešime numatyta, jog sutartis bus nutraukta nuo 2013-02-27.

1012013-04-11 atsakovas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pateikė Kauno apygardos teismui 2013-04-09 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą.

1021. Byloje naujai pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Vykdydamas teismo nurodymą dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo, teismo iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo pateikė dokumentus (t. 2, b. l. 139–140), pagrindžiančius, kad (i) nuo 2010-02-26 ieškovės iš atsakovo nuomojamose 2 971,05 kv. m ploto patalpose išimtinai veikia UAB „MEDIASHOP“, o ne ieškovė ir (ii) pagal UAB „MEDIASHOP“ ir ieškovės sudarytą 2010-12-31 subnuomos sutarties pakeitimą, patalpų subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ nuo 2011-01-01 moka ieškovei per mėnesį 109 929,48 Lt (be PVM) subnuomos mokestį, kuris pilnai atitinka Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį (37 Lt už 1 kv. m). Tuo tarpu minėto subnuomos sutarties pakeitimo sudarymo dieną ieškovė atsakovui mokėjo 25 966,98 Lt be PVM nuomos mokestį, o nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. balandžio – 54 964,43 Lt nuomos mokestį. Nuo 2013-01-31 atsakovas taiko ieškovei nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį 37 Lt/kv. m su indeksacija. Iš to seka, kad ieškovė pati betarpiškai nevykdo veiklos patalpose pagal Nuomos sutartį, todėl ji neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimą CK 6.204 straipsnio pagrindu, teigdama, kad Nuomos sutarties vykdymas yra suvaržytas, nes: 1) ieškovės atsakovui mokamas nuomos mokestis nėra susijęs su pačios ieškovės veikla nuomojamose patalpose, taigi jokio ieškovė patiriamo Nuomos sutarties vykdymo suvaržymo apskritai negali būti, nes faktiškai Nuomos sutartį vykdo subnuomininkė, tarpininkaujant ieškovei; 2) realaus patalpų naudotojo UAB „MEDIASHOP“ mokamas subnuomos mokestis, kurį gauna ieškovė už Patalpų subnuomą, yra identiškas Nuomos sutartyje nustatytam nuomos mokesčiui, taigi jis atitinka Patalpų nuomos rinkos kainą. Vadinasi, ieškovės pagrindinis argumentas, jog Nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis neatitinka rinkos kainų ir dėl to sąlygoja nuomos sutarties vykdymo suvaržymą, yra nepagrįstas, nes pati ieškovė tokio paties dydžio nuomos mokestį taiko savo subnuomininkui. Dar daugiau, iš šių dokumentų akivaizdu, kad ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama ir toliau atsakovo sąskaita gauti pelną, t. y. skirtumą tarp atsakovui mokamo nuomos mokesčio su nuolaida (ieškovė ieškiniu pageidautų bent 25,90 lt/kv. m) ir subnuomos mokesčio, kurį ieškovė gauna iš subnuomininkės (37 Lt/kv. m). Per mėnesį už visą nuomojamą patalpų plotą susidaro gan nemenka 32 978,66 Lt suma, kurią ieškovė gauna už tarpininkavimą. Ir ši ieškovės gaunama nauda yra atsakovo sąskaita. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, pareikštas subjektinės teisės neturinčio asmens ir ieškinio pareiškimas laikytinas akivaizdžiu ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties nutartis ir ja pritaikytos LAP turi būti panaikintos (atskirojo skundo I dalis).

1032. Teismas nepagrįstai atsisakė atkurti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantas nurodė, kad vienas iš pagrindų panaikinti nutartimi pritaikytas LAP yra tai, kad LAP esmingai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes jomis, nepaisant atsakovo pagrįstų interesų, suteikiamas pranašumas išimtinai ieškovei: Teismas suteikė teisę ieškovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o atsakovui uždraudė nutraukti Nuomos sutartį, nepaisant to, kad ieškovė ją pažeidžia. Dėl pritaikytų LAP atsakovas patiria realių nuostolių, nes, vadovaudamasi nutartimi, ieškovė atsakovui moka sumažintą nuomos kainą ir dėl to kiekvieną mėnesį susidaro nuomos kainų skirtumas, lygus 69 819,44 Lt be PVM. Todėl, siekdamas, kad atsakovo dėl ieškovės prašymu pritaikytų LAP atsiradusių nuostolių atlyginimas būtų užtikrintas, atsakovas pateikė Kauno apylinkės teismui atitinkamą prašymą (t. 2, b. l. 142–149). Teismas 2013-03-12 nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateiktas 2012 m. balansas parodo, jog ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra gera, todėl teismas sprendė, kad ieškovė bus pajėgi atlyginti atsakovo nuostolius, jeigu teismas ieškinį atmestų (t. 2, b. l. 150–151). Teismas nevertino ir neanalizavo, kad ieškovės pateiktame 2012 m. balanse (t. 2, b. l. 152) nurodyti 2011 m. finansiniai duomenys (juos teikė atsakovas) yra nepakoreguoti, nors 2011 m. buvo pateikta neigiama audito išvada, leidžianti daryti prielaidą, kad ieškovė apgaulingai veda apskaitą. Teismas nesigilino, kad iš ieškovės pateikto 2012 m balanso „dingo“ 17 652 776 Lt skolų kredito įstaigoms, nors viešo hipotekos registro duomenys rodo galiojančias ieškovės finansines prievoles kredito įstaigoms apytiksliai 19 milijonų litų sumai (t. 2, b. l. 156–157). Atsakovo supratimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pritaikytos LAP nepagrįstai pažeidžia atsakovo interesus, kuriuos teismas atsisako subalansuoti kitomis CPK numatytomis priemonėmis, teikdamas prioritetą išimtinai ieškovės pateiktiems nepagrįstiems interesams. Taigi proceso šalių interesų pusiausvyros principas yra iš esmės pažeistas. Siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, nutartimi pritaikytos LAP turi būti panaikintos, tokiu būdu užkertant kelią atsakovo nuostolių didėjimui.

1043. Taip pat, reaguodami į nepagrįstus ieškovės pareiškimus, pateiktus atsiliepime į atskirąjį skundą, dėl to, kad atsakovas (jo atstovė) suklaidino teismą tariamai melagingai nurodydamas termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastį, atsakovas teikia AB „Lietuvos paštas“ paaiškinimą (t. 2, b. l. 158–159).

105IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

106Atskirasis skundas tenkintinas.

107Nustatyta, jog 2006-11-14 Nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis arba Sutartis) nuomotojas AKROPOLIS, UAB (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė atsakovas) išnuomojo nuomininkui UAB ,,( - )“ (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieškovė) 2 955 kv. m ploto (kuris vėliau buvo patikslintas į 2 971,05 kv. m) negyvenamąsias patalpas, esančias Prekybos centre ( - ), Kaune, ( - ) pr. 49. Sutarties 4 skyriaus ,,Nuomos mokestis ir papildomas mokestis“ 4.2 punkte numatyta, jog nuomos mokestis yra apskaičiuojamas už visą patalpų plotą per 1 kalendorinį mėnesį 35 Lt už 1 patalpų kvadratinį metrą plius PVM. Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog mėnesinio papildomo mokesčio, apskaičiuojamo už visą patalpų plotą, dydis už laikotarpį iki 2007-12-31 yra lygus 15 Lt už 1 kv. m. patalpų ploto per 1 kalendorinį mėnesį plius PVM, o, pasibaigus šiam laikotarpiui, mėnesinis papildomas mokestis skaičiuojamas ir mokamas 14 straipsnio ,,Komunalinės paslaugos ir papildomas mokestis“ nustatyta tvarka. Sutarties 14.6 punkte numatyta, jog papildomo mokesčio dydis yra nustatomas Nuomotojo nuožiūra atsižvelgiant į visų su Prekybos centro veikla susijusių kaštų už paslaugas ir išlaidas, nurodytas (a) –(p) papunkčiuose sumą, tačiau kuris Sutartis 4.5 punkte nurodytu laikotarpiu negali būti didesnis nei nurodyta 4.5 punkte.

108Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2008 iki 2012 m. šalys nuolatos derėjosi dėl mažesnių nuomos mokesčio už konkretų laikotarpį dydžių, kurie buvo įforminami Susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 68–91). Paskutiniuoju 2012-07-04 Susitarimu (1 t., b. l. 91-93) nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31 buvo nustatytas 25,9 Lt (plius PVM) už 1 kv. m pagrindinis nuomos mokestis ir 11,21 Lt (plius PVM) už 1 kv. m papildomas nuomos mokestis.

109Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo (1 t., b. l. 94-99) bei ieškinio argumentų, būtent 2012-07-04 Susitarimu nustatyto dydžio nuomos mokesčio taikymo 2013 m. laikotarpiu ieškovė siekė pareikšdama ieškinį teisme, nors, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė prašė pakeisti Sutarties nuostatas (4.2 ir 14.6 p.), nustatant, kad nuo 2013-01-01 pagrindinis nuomos mokestis yra 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m, papildomas – 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m. Akivaizdu, jog tokiu būdu ieškovė pareikštu ieškiniu prašė sumažinti nuomos mokestį nuo 2013-01-01 iki Nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2017-03-08 (Nuomos sutarties 3.4 punktas, ieškinio priedas Nr. 1), o ne tik 2013 metų laikotarpį. Be to, pažymėtina, jog ieškovė prašė nuomos mokestį nustatyti be PVM, nors 2012-07-04 Susitarime, kuriuo ji rėmėsi, nuomos mokestis buvo nustatytas plius PVM.

110Pažymėtina, jog teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui nutraukti Nuomos sutartį ir atlikti bet kokius kitus ieškovės veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus (jei ieškovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomą nuomos mokestį) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Įvertinus aplinkybę, jog teismo sprendimas šioje byloje gali įsiteisėti ir vėliau nei 2013-12-31, visiškai akivaizdu, jog toks draudimas tokiu atveju galiotų ne tik 2013 metais. Kadangi ieškinio bei prašymo argumentuose ir jų prieduose pati ieškovė kalba tik apie nuomos mokesčio sumažinimą 2013 metams, be to, nepateikia jokių argumentų apie tai, kad ji nesutinka 2012 metais jai taikyto PVM, akivaizdu, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti vien dėl šios priežasties.

111Nors teismas nurodė ieškovės prašymą tenkinęs tik iš dalies, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktiškai skundžiama nutartimi yra nuspręsta, kad: 1) ieškovė turi teisę iki sprendimo įsiteisėjimo mokėti ne galiojančioje Nuomos sutartyje nustatytą, bet 2012-07-04 Susitarime numatytą sumažintą pagrindinį nuomos mokestį bei papildomą mokestį (kuriuo dengiamos komunalinės sąskaitos, t. y. paskirstant patalpų nuomininkams kaštus už suvartotus išteklius, už kuriuos atsakovas privalo atsiskaityti su tiekėjais, nepriklausomai nuo to, sumoka nuomininkas atitinkamą sąskaitą, ar ne) ir 2) kol ieškovė tokius sumažintus mokesčius mokės, nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomi kiti Nuomos sutartyje numatyti nuomininkės (ieškovės) įsipareigojimai nuomotojui (atsakovui), atsakovas negalės nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip suvaržyti ieškovės veiklą nuomojamose patalpose. Akivaizdu, jog tokiu būdu skundžiama nutartimi yra ir uždrausta atsakovui reikalauti iš ieškovės didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir didesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomą nuomos mokestį, o tuo pačiu ir sustabdytas didesnių nei 2012-07-04 Susitarime numatytų nuomos mokesčių mokėjimas.

112Sutiktina su apeliantu, jog teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieškove Nuomos sutartį, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje aplamai nekelia Nuomos sutarties galiojimo klausimo. Teismo formuluotė, kad atsakovas negali nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip apriboti ieškovės teisių, jeigu ieškovė mokės sumažintus mokesčius, reiškia, kad teismas tokiu būdu neteisėtai nustatė naują Nuomos sutarties sąlygą (tokiu būdu faktiškai netgi išspręsdamas ginčą iš esmės), o ieškovė pagal skundžiamą nutartį būtent ir įgyja teisę mokėti nutartyje nurodytus sumažintus mokesčius iki bylos pabaigos, ir tai nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu pagrindą atsakovui kaip kreditoriui ginti savo teises nutraukiant Sutartį.

113Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio dalyku ir nėra susijusios su būsimo teismo spendimo įvykdymu. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieškove ar kitaip apriboti jos teises naudotis patalpomis, nutartyje nustatyta sąlyga tokiam draudimui – jeigu ieškovė mokės prašomą nustatyti sumažintą nuomos kainą – reiškia, kad iki bylos pabaigos ieškovė turi pagrindą mokėti būtent ieškiniu prašomą sumažinti nuomos kainą. Taigi Nuomos sutarties sąlygų neatitinkančios nuomos kainos mokėjimas nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, dėl ko atsakovas galėtų nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieškovės teises naudotis patalpomis. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl sumažintos nuomos kainos mokėjimo, neišnagrinėjęs bylos. Tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, Nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainą, yra privalomos šalims (CK 6.189 str.). Teisės mokėti sumažintą, pačios ieškovės nusistatyto dydžio nuomos kainą suteikimas ieškovei, neturi nieko bendro su ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, nuomos kainų skirtumas tarp numatytos Nuomos sutartyje ir nustatytos galutiniu teismo sprendimu galėtų būti įskaitytas į ieškovės nuomos mokestį už likusį laikotarpį iki nuomos termino pabaigos arba ieškovė šį permokėtą mokestį galėtų reikalauti sugrąžinti. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (2009-07-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo.

114Šioje byloje pareiktu ieškiniu siekiama sumažinti Nuomos sutartyje nustatytą nuomos kainą, todėl pritaikytos analogiškos ieškinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Nagrinėdamas analogišką situaciją, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas suteikė teisę nuomininkui mokėti sumažiną nuomos kainą, kas atitiko nuomininko pareikšto reikalavimo dalyką, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009 laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Teismas sprendė: „Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, pastebi, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tam, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš byloje pareikšto priešieškinio reikalavimų matyti, kad atsakovas šiuo reikalavimu siekia, kad teismas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos nustatytų 6,29 EUR nuomos mokestį, neįskaičiuojant PVM, bei pareiškė analogišką reikalavimą pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, tai yra nustatyti minėtą nuomos kainą. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tuomet, kai yra grėsmė, jog šių priemonių nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė reikalavimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su priešieškinio reikalavimu, o jų taikymas ar netaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas ir paaiškėtų, kad jis yra permokėjęs nuomos mokestį ieškovui, pastarasis turėtų perskaičiuoti priskaičiuotas sumas, o tuo atveju, jeigu reikalavimas būtų atmestas, liktų galioti nuomos mokesčio tarifas arba teismas spręstų kitą atsakovo reikalavimą nutraukti sutartį ir nustatytų nutraukimo datą bei sąlygas. Tuo atveju, jeigu teismas pritaikytų prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatytų mažesnį nuomos mokestį, tačiau vėliau ieškinio reikalavimas būtų atmestas, atsirastų pagrindas naujam ginčui dėl nuomos kainos skirtumo apmokėjimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad su priešieškinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl ši pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė panaikintina“. Teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

115Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kadangi šiuo atveju ieškovė nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, yra nesusijusi su ieškovės pareikštu reikalavimu ir todėl yra negalima. Teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikštais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007).

116Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iš daugelio ieškovės kaip nuomininko prievolių, nustatytų nuomos sutartyje ir įstatymuose. Mokėjimo prievolės pažeidimas yra tik vienas iš daugelio nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nuomotojo iniciatyva. Teismas, nustatydamas draudimą atsakovei nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieškovės kaip nuomininko teises, jeigu ieškovė iš dalies vykdys vien mokėjimo prievolę, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovė vykdys kitas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, reiškia, kad teismas nutartimi iš esmės apribojo atsakovo kaip kreditoriaus (nuomotojo) teises. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (LAT 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kurią teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, apribojo atsakovo, kaip kreditoriaus pagal Nuomos sutartį, teises ginti savo pažeistus interesus Sutarties nutraukimu, visiškai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas. Pažymėtina, jog, palikus galioti skundžiamą nutartį, galėtų susidaryti tokia situacija, kai ieškovė tyčia ar dėl neatsargumo blogins patalpų būklę arba naudosis patalpomis ne pagal Sutartį ar patalpų paskirtį, tačiau atsakovas, galiojant tokiai nutarčiai, jeigu ieškovė tvarkingai atliktų mokėjimus, Sutarties nutraukti negalėtų. Daugiau negu akivaizdu, jog teismo nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais ir turi būti panaikinta kaip neteisėta.

117Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, bei taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Pritartina atskirojo skundo argumentui, jog atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę–komercinę veiklą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 34). Tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo galimybes vykdyti įprastinę komercinę–ūkinę veiklą, nukreiptą į pelningą patalpų nuomos rezultatą, kas, teismo nuomone, preliminariai įvertinus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, rodo ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimą.

118Atsakovo teigimu, jis nutraukė Nuomos sutartį su ieškove, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti įvykdytos. Atsakovas nurodė, kad tik gavęs skundžiamą 2013-01-24 nutartį 2013-01-29 sužinojo apie jo atžvilgiu pritaikytą draudimą nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, tačiau 2013-01-28 pranešimu, t. y. dar nežinodamas apie nutarties egzistavimą, atsakovas Nuomos sutartį su ieškove jau buvo nutraukęs (t. 2, b. l. 72–73). Atsakovo nuomone, teismo nutartis atgal negalioja, todėl iki nutarties įteikimo atsakovui teismo nustatytas draudimas nutraukti Nuomos sutartį atsakovo nesaistė ir atsakovo veiksmai – Nuomos sutarties nutraukimas vienašališku 2013-01-29 atsakovo pareiškimu yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 152 straipsnio 1 dalis aiškiai numato (tai, beje, nurodyta ir pačioje skundžiamoje nutartyje), jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, todėl nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento. Be to, pažymėtina, jog 2013-01-28 pranešimas – tai įspėjimas nuomininkui apie Sutarties nutraukimą nuo 2013-02-27, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Sutartis 2013-01-28 jau buvo nutraukta. Kadangi tiek 2013-01-28 pranešimo surašymo metu, tiek jame nurodytu Sutarties nutraukimo metu (2013-02-27) jau galiojo teismo draudimas, akivaizdu, jog tai yra niekiniai dokumentai, negalintys sukelti šalims teisinių pasekmių.

119Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš tiesų egzistuoja grėsmė, kad atsakovas gali nutraukti Sutartį, jeigu ieškovė nemokės Sutartyje numatyto dydžio nuomos mokesčio. Tačiau, nežiūrint į tai, apeliacinės instancijos teismas nemato galimybių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikti galioti dėl kitų šioje nutartyje aptartų priežasčių. Papildomai pažymėtina, jog būtent ieškovės valioje yra pasirinkti tokį jos teisių gynimo būdą, kad nesusidarytų teisinės prielaidos konstatuoti Sutarties nutraukimo pagrindo atsiradimą, o tuo pačiu ir užkirsti kelią galimybei ir ateityje nuomotis patalpas už mažesnę nei Sutartyje numatytą kainą. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė, skundžiamą nutartį panaikinus, siekdama išsaugoti nuomos santykių tęstinumą, turėtų sumokėti visą atsakovo reikalaujamą nuomos kainą, tokiu būdu užkertant kelią Nuomos sutarties nutraukimui, o vėliau, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galėtų permokėtas sumas iš atsakovo susigrąžinti jai priimtiniausiu būdu (arba per teismą, arba atliekant tarpusavio reikalavimų įskaitymus ir pan.). Tuo atveju, jeigu Sutartis vis tik būtų nutraukta, o ieškovė manytų, kad tas nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ji galėtų teisme ginčyti Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą.

120Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, taip pat turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nustačius, kad ieškovės pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jeigu jos pritaikytos, panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).

121Nustatyta, jog ieškovės nuomojamose patalpose veikia ne pati ieškovė, o kita įmonė – UAB „MEDIASHOP“, kuriai ieškovė subnuomoja patalpas, ką pagrindžia atsakovo raštas ieškovei, suteikiantis teisę subnuomoti patalpas (t. 2, b. l. 37), ieškovės pateikti 2011-06-23 ir 2012-07-07 šalių susitarimai dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93), kurių šalimi yra nurodyta minėta UAB „MEDIASHOP“, bei kasos čekis, patvirtinantis, kad 2013-01-29 patalpose įgytą prekę pardavė būtent subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ (t. 2, b. l. 38). Nors Susitarimus dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93) prie ieškinio pateikė pati ieškovė, tačiau konstatuotina, jog ši aplinkybė, kaip spręstina iš ieškinio argumentų, teismui nebuvo aiškiai atskleista. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina įvertinti ir šią aplinkybę, kad ieškovė tėra tarpininkė tarp atsakovo (nuomotojo) ir subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“. Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, priimtini ir vertintini taip pat ir atsakovo su 2013-04-11 rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai, kuriuos į bylą jau po atskirojo skundo surašymo pateikė teismo iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „MEDIASHOP“, t. y. Susitarimas dėl 2010-02-26 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 10-763 pakeitimo (t. 2, b. l. 141), iš kurio matyti, jog nuo 2010-02-26 patalpas subnuomojanti UAB „MEDIASHOP“ nuo 2011-01-01 yra įsipareigojusi mokėti ieškovei per mėnesį 109 929,48 Lt (be PVM) subnuomos mokestį, kuris atitinka Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį po 37 Lt (35 Lt su indeksacija) už 1 kv. m (2 971,05 x 37 = 109 929,48 Lt). Tuo tarpu, kaip spręstina iš Susitarimų dėl Nuomos sutarties pakeitimo, nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 ieškovė atsakovui turėjo mokėti (atsakovo teigimu, ir mokėjo) 25 966,98 Lt (8,74 x 2 971,05) (1 t., b. l. 80-82) bei nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 – 54 964,43 Lt (18,5 x 2 971,05) (1 t., b. l. 87-90) nuomos mokesčio (be papildomo mokesčio). Tai, kad patalpų naudotojo UAB „MEDIASHOP“ 2010-12-31 įsipareigotas mokėti ieškovei subnuomos mokestis atitinka Nuomos sutartyje nustatytam nuomos mokesčio dydžiui (37 Lt (35 Lt su atsakovo taikoma indeksacija) už 1 kv. m), kas reiškia, jog pati ieškovė tokio paties dydžio nuomos mokestį Subnuomos sutartimi taiko savo subnuomininkui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, duoda pagrindą abejoti ieškovės argumentais, jog ieškovės taikomas Sutartyje numatytas mokestis neatitinka Patalpų nuomos rinkos kainą ir dėl to sąlygoja nuomos sutarties vykdymo suvaržymą. Pažymėtina ir tai, jog šias abejones dar labiau sustiprina atsakovo pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 42–71) pagrįsti teiginiams, jog 2012 metais, atsižvelgiant į mažmeninės rinkos atsigavimo tendenciją, Prekybos centro nuomininkams taikomo nuomos mokesčio tarifas palaipsniui buvo sugrąžintas į pradinį nuomos sutartyse sulygtą nuomos mokesčio dydį, kuris priklausomai nuo patalpų ploto, vietos Prekybos centre ir kitų kriterijų varijuoja nuo 17 EUR/kv. m iki 34 EUR/kv. m ir daugiau; 2012 metais patalpų Prekybos centre paklausa ženkliai išaugo ir norinčių nuomotis patalpas yra daug.

122Ieškovė remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip aplinkybe, kuria grindžiamas Nuomos sutarties suvaržymas į ateitį, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. (nuomos termino pabaiga). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės argumentai apie 2008 metų ekonominę krizę, jos mastą, poveikį verslui, ieškovės subnuomininko prekybos patalpose rezultatai, vertintini sistemiškai su atsakovo argumentais ir pateiktais įrodymais, aiškiai ir vienaprasmiškai preliminariai nepatvirtina ieškovės teiginių apie esminį veiklos suvaržymą ir kategoriškai nepaneigia atsakovo argumentų apie rinkos atsigavimą nuo 2012 m. bei grįžimą į prieškrizinį lygmenį, tuo labiau, ieškinyje net neargumentuota, kaip 2008 m. krizė ir jos padariniai 2013 m. varžo pačios ieškovės veiklą, kuri pati veiklos patalpose nevykdo, ir varžys ją iki Sutarties pabaigos 2017 m.

123Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pažymėtina ir tai, jog atsakovo teigimu, kurio ieškovė nepaneigė, per 2009–2012 metus atsakovas suteikė ieškovei nuomos mokesčio, papildomo mokesčio lengvatų už 3 664 459,91 Lt (skaičiavimai yra grindžiami ieškovės pateiktais susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 77–79; 80–82; 87–90; 91–93) bei detalizacija (t. 2, b. l. 40–41). Todėl natūralu, kad, pasitvirtinus aplinkybei, jog mažmeninės prekybos rinka iš esmės atsigauna ir grįžo į prieškrizinį lygį (kas nustatinėtina bylą nagrinėjant iš esmės), atsakovas gali pagrįstai tikėtis, kad ieškovė vykdys Nuomos sutartį ir mokės tą nuomos mokestį, dėl kurio šalys susitarė sudarydamos Sutartį 2006 metais.

124Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad ieškovės pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikina. Pažymėtina, jog tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).

125Kadangi skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra iš dalies tapačios ieškinio dalykui ir tuo pačiu išeinančios už ieškinio reikalavimų ribų, nepagrįstai varžančios atsakovo teisėtus interesus, prieštaraujančios ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, nutartis naikintina.

126Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

127Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

128atskirąjį skundą tenkinti.

129Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

130Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė 2013-01-17 ieškiniu (t. 1, b. l. 3–19) prašė pakeisti 2006-11-14... 4. Atskiru 2013-01-17 prašymu (t. 1, b. l. 20–29) ieškovė prašė taikyti... 5. 1. Kadangi šalys, sudarydamos Sutartį, dėl nuomos mokesčio susitarė esant... 6. 2. Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Jame pateikti visapusiškai pagrįsti... 7. 3. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui naudingo teismo... 8. 3.1. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir nustačius, kad yra... 9. 3.2. Ieškiniu reikalaujama sumažinti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį nuo... 10. 3.3. Priešinga situacija yra atsakovo interesų atžvilgiu, nes ieškovė... 11. 3.4. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros... 12. 3.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių taip pat būtų pažeisti... 13. 3.6. Todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir apribojus bet... 14. 4. Byloje turi būti taikomos kelios laikinosios apsaugos priemonės, kurios... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Kauno apylinkės teismas 2013-01-24 nutartimi (t. 2, b. l. 15–16) prašymą... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 18. Atsakovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 28–36) prašo panaikinti 2013-01-24... 19. 1. Ieškovas nesiekia ir niekada nesiekė nutraukti Sutarties, tiesiog nori ir... 20. 2. Teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieškove Nuomos sutartį nepaisant... 21. 3. Teismas, pažeisdamas materialines ir procesines normas, pritaikė... 22. 4. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes neatskleidė... 23. 4.1. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 24. 4.2. Ieškovė suklaidino teismą, nes neatskleidė, jog ji patalpose veikia... 25. 4.3. Ieškovė kildina savo reikalavimą iš Nuomos sutarties, pagal kurią... 26. 4.4. Ieškovė tėra tarpininkė tarp atsakovo (nuomotojo) ir subnuomininkės... 27. 4.5. Ieškovė nepagrįstai remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip... 28. 4.6. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje pirmiausia yra akcentuojama, kad sutarties... 29. 4.7. Greta to, kad ieškovė tėra patalpų subnuomotojas, todėl visi... 30. 4.8. Visi ieškovės argumentai apie 2008 metų ekonominę krizę, jos mastą,... 31. 4.9. Priešingai, pačios ieškovės atsakovui teikiama informacija apie... 32. 4.10. Nei Nuomos sutartis, nei įstatymai, nei šalių tarpusavio susitarimai... 33. 4.11. Atsakovo veikla pasireiškia nekilnojamojo turto – Prekybos ir pramogų... 34. 4.12. Dėl pasikeitusios ekonominės aplinkos 2009–2012 metų laikotarpiu... 35. 4.13. 2012 metais, atsižvelgiant į mažmeninės rinkos atsigavimo... 36. 4.14. Atsižvelgdamas į realias Prekybos centro nuomininkų apyvartas (jų... 37. 4.15. Atsakovo veiklos sprendimus diktuoja nuomos rinkos sąlygos. Pagal jas... 38. 4.16. Atsižvelgiant į tai, kad (i) ieškovė pati betarpiškai nevykdo... 39. 4.17. Nustačius, kad ieškovės reikalavimai ir pateikti įrodymai... 40. 5. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su... 41. 5.1. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui... 42. 5.2. Tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, Nuomos sutarties... 43. 5.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios... 44. 5.4. Nagrinėdamas analogišką situaciją, kai laikinosiomis apsaugos... 45. 5.5. Teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų (Teismų... 46. 6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausdamas atsakovui nutraukti Nuomos... 47. 6.1. Ieškinyje ieškovė aplamai nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo,... 48. 6.2. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto... 49. 6.3. Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iš daugelio ieškovės... 50. 6.4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su... 51. 6.5. Nutartimi yra pažeidžiami ekonomiškumo ir šalių interesų... 52. 6.6. Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos... 53. 7. Atsakovas nutraukė Nuomos sutartį su ieškove, todėl laikinosios apsaugos... 54. 8. Kadangi nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių,... 55. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 102–116, 120–135)... 56. 1. Ne ieškovė, o atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis... 57. 1.1. Atsakovo argumentas, kad ieškovė neva piktnaudžiauja procesinėmis... 58. 1.2. Atsakovas sąmoningai apgaudinėja (klaidina) teismą ir siekia bet... 59. 1.3. Atsakovas, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti ir pateikęs... 60. 1.4. Apelianto pozicija grindžiama klaidinančiais ir tikrovės... 61. - nėra jokios grėsmes ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.... 62. - neva pati ieškovė savarankiškai susigalvojo ieškinyje ir prašyme dėl... 63. - teismas neva peržengė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 64. - neva ieškovės bei teismo argumentai dėl Sutarties nutraukimo, ieškovės... 65. - ieškovė neva neatskleidė, kad patalpos yra subnuomojamos, ir taip... 66. - neva ieškovė nepagrindžia esminio sutarties suvaržymo. Tačiau tiek... 67. - ieškovės pateikiami argumentai apie finansinės krizės įtakos neva yra... 68. - šiuo metu ekonominiai rodikliai neva grįžta į prieš krizę buvusį... 69. - neva ieškovė siekia atsakovo sąskaita didinti savo pelnus. Tačiau tai... 70. - neva ankstesni susitarimai dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nuolaidos ir... 71. - nutartis neva pažeidžia CPK. Atsakovas nurodo, jog nutartimi yra pažeistas... 72. - nutartis neva apribojo atsakovo galimybes vykdyti pelningą veiklą. Tačiau... 73. 1.5. Atsakovas atskirajame skunde sąmoningai pateikia klaidingus ir... 74. 1.6. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina vienareikšmiška išvada, kad... 75. 2. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes ieškinys yra prima facie pagrįstas... 76. 2.1. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugo priemonių... 77. 2.2. Tiksliau, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo... 78. 2.3. Esant tokiai situacija yra (buvo) galima tik viena išvada, kad ieškinys... 79. 2.4. Tai, kad atsakovui kyla subjektyvios ir niekuo nepagrįstos abejonės dėl... 80. 2.5. Atsakovas teigia, jog (i) ieškovė neva nuslėpė tam tikrą informaciją... 81. 2.6. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant atskirojo skundo... 82. 2.7. Lyginant ieškovės pateiktus įrodymus ((i) nepriklausomus turto... 83. 3. Panaikinus nutartį ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai... 84. 3.1. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių,... 85. 3.2. Pagrindinis ieškovės argumentas, kuriuo buvo grindžiamas galimas... 86. 3.3. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, aukščiau nurodytų laikinųjų... 87. 3.4. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašyme aiškiai nurodė... 88. 3.5. Atsakovas aukščiau nurodytų grėsmių realumo taip pat nepaneigė,... 89. 3.6. Be kita ko, atsakovas teigia, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių... 90. 3.7. Galiausiai, vėliau iš atsakovo išsiieškoti atitinkamas sumas gali... 91. 4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos,... 92. 4.1. Apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva... 93. 4.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai nepažeidžia... 94. 4.3. Prašomas nustatyti nuomos mokestis atitinka tiek šalių interesus (tai... 95. 4.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, sąžiningos... 96. 4.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovo labiau... 97. 4.6. Nesutiktina ir su atsakovo argumentu, jog taikomos laikinosios apsaugos... 98. 5. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai savo reikalavimus grindžia teismų... 99. Nepaisant to, jog teismai turi vadovautis kitų teismų sprendimais, atsakovo... 100. 6. Atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad laikinosios... 101. 2013-04-11 atsakovas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pateikė... 102. 1. Byloje naujai pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad ieškinys yra prima... 103. 2. Teismas nepagrįstai atsisakė atkurti proceso šalių interesų... 104. 3. Taip pat, reaguodami į nepagrįstus ieškovės pareiškimus, pateiktus... 105. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 106. Atskirasis skundas tenkintinas.... 107. Nustatyta, jog 2006-11-14 Nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis arba... 108. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2008 iki 2012 m. šalys nuolatos derėjosi... 109. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo (1 t., b. l. 94-99) bei... 110. Pažymėtina, jog teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui nutraukti... 111. Nors teismas nurodė ieškovės prašymą tenkinęs tik iš dalies, tačiau,... 112. Sutiktina su apeliantu, jog teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieškove... 113. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu,... 114. Šioje byloje pareiktu ieškiniu siekiama sumažinti Nuomos sutartyje... 115. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios... 116. Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iš daugelio ieškovės kaip... 117. Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos... 118. Atsakovo teigimu, jis nutraukė Nuomos sutartį su ieškove, todėl laikinosios... 119. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš tiesų... 120. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo... 121. Nustatyta, jog ieškovės nuomojamose patalpose veikia ne pati ieškovė, o... 122. Ieškovė remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip aplinkybe, kuria... 123. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pažymėtina ir tai, jog... 124. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad ieškovės pareikšti... 125. Kadangi skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų... 126. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios... 127. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 128. atskirąjį skundą tenkinti.... 129. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 130. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti....