Byla 1A-264-576/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, nukentėjusiajai A. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įpareigojant pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį įsigyti, turėti, vartoti ar laikyti psichiką veikiančias medžiagas. R. B. taip pat paskirta BK 67 straipsnio 3 dalyje bei BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6R. B. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. birželio 27 d., apie 18.00 val., bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilės), buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. P. ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

82.

9Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Benediktas Paulauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendį ir R. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

102.1.

11Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas cituoja BK 2 straipsnio 4 dalį, nurodo nusikalstamos veikos sudėties elementus, analizuoja BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviąją ir subjektyviąją puses, cituoja kasacinio teismo praktiką, susijusią su BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviąja puse.

122.2.

13Skunde nurodoma, kad pagal nukentėjusiosios parodymus ji dėl prieš ją pavartoto smurto į medikus nesikreipė, nes nematė reikalo kreiptis (sužalojimai paviršutiniai, jokių mėlynių ar paraudimų ant kūno nesimato, viskas vyko greitai, jis sėdėjo už nugaros atsirėmęs ant lovos kampo). Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, jog jai skaudėjo. Ar galima tokia situacija, kai sėdėdamas nukentėjusiajai už nugaros bei atsirėmęs į lovos kampą suduoda smūgį į veido sritį (į lūpas), gynėjo vertinimu, teismas neanalizavo. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nevertino, ar asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilės) savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai.

142.3.

15Apeliantas teigia, kad šios bylos kontekste būtų galima kalbėti tik apie tiesioginę tyčią, kadangi kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusiosios kūną siekdamas, kad dėl jo veiksmo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pasak gynėjo, net ir įrodžius, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusiosios lūpos būtų patinusios ir paraudusios, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti buvus tiesioginę tyčią. Taigi, apelianto vertinimu, buvo netinkamai nustatyta kaltės rūšis.

162.4.

17Toliau skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. B. neigė smūgiavęs (sudavęs smūgius) sugyventinei, o teismas jo kaltę smurtavus A. P. atžvilgiu grindžia nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūnų parodymais (neva R. B. įvykio dieną ir įvykio vietoje policijos pareigūnams prisipažino smurtavęs sugyventinės atžvilgiu). Taip pat nurodoma, kad aplinkybę dėl R. B. prisipažinimo policijos pareigūnams įvykio dieną ir įvykio metu teisme nukentėjusioji apibūdino taip: „klausė jo policija, bet jis nieko neatsakė, nes nesusigaudė ir nesuvokė, kad man sudavė”. Apeliantas nurodo, kad įvykio metu nuteistajam buvo nustatytas 2,97 promilės girtumas. Taip pat apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji išprovokavo smurtinę situaciją, kaip matyti iš jos parodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo R. Š. parodymus, nurodydamas, kad liudytojui nuteistasis minėjo, jog su nukentėjusiąja susimušė, t. y. kalbama apie smurtavimą, bet ne skausmo nukentėjusiajai sukėlimą. 3.

18Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 4.

19Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį palikti nepakeistą.

20III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

21Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinis skundas atmetamas 5.

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, yra keliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės, dėl fizinio skausmo buvimo, taip pat akcentuojama, kad susiklostė provokuojanti situacija. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismui yra suteikiamos pakankamai plačios teisės patikrinti skundžiamą nuosprendį, atitinkamai apeliaciniame skunde keliamais aspektais jis ir yra tikrinamas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje 6.

23Apeliantas teigia, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir dėl jo veiksmų neatsirado padariniai, t. y. jis nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo. 7.

24BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, o būtent minėtos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. 8.

25Nagrinėjamu atveju R. B. nuteistas už tai, kad ranka sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. 9.

26Kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 4), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 5-6), tarnybinis pranešimas (b. l. 10), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuotas nukentėjusiosios skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 14), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 17-18), policijos pareigūnų M. J. ir T. Š. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajai faktą į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis. Tą patvirtina liudytojo M. J. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22), liudytojo T. Š. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, tarnybinis pranešimas (b. l. 10). Apklausiamas liudytoju M. J. teisme nurodė, kad buvo žymės ant nukentėjusiosios lūpų (paraudimas), o aiškinantis įvykio aplinkybes R. B. pats pripažino konflikto metu sudavęs du smūgius sugyventinei į veidą ir galvos sritį. Pasak šio liudytojo, R. B. viską aiškiai suvokė. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. Š.. Nors nukentėjusioji teisme negalėjo tiksliai įvardinti kaip R. B. jai sudavė smūgius, tačiau ji aiškiai nurodė, kad vienas smūgis buvo suduotas į lūpą, o kitas į pakaušį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nors liudytojas R. Š. tiesiogiai ir nedalyvavo įvykyje ir aplinkybes žino tik iš R. B., tačiau jis buvo pirmas asmuo, su kuriuo R. B. bendravo paleistas iš areštinės ir kuris parodė, kad R. B. minėjo, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes susimušė su A. P.. Priešingai nei nurodo gynėjas, pasakymas „susimušė” negali būti vertinamas tik kaip smurtavimas, tačiau ne kaip fizinio skausmo sukėlimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju tai rodo, jog R. B. pripažino, kad pats smurto faktas buvo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad policininkai kalbino jos sugyventinį, tačiau pastarasis nieko neatsakė, nes nesuprato, kas darosi, nesusigaudė ir nesuvokė, kad sudavė. Kad nesuvokė, kas vyksta, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų, nuosekliai teigė ir R. B.. Visgi teismas kritiškai vertina tokius nukentėjusiosios parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad R. B. būtų kalbėjęs nerišliai ar nesupratęs pokalbio esmės. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 22 d., metu R. B. nurodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja. Taigi teisiamojo posėdžio metu asmenys buvo susitaikę ir gyveno kartu, atitinkamai nukentėjusiosios duoti parodymai šioje dalyje vertinami itin atsargiai ir kruopščiai kitų įrodymų kontekste. Taigi neginčytinai nustatyta, kad R. B. sudavė 2 smūgius nukentėjusiajai. 10.

27BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-895/2019, 2K-112-458/2020). Taigi nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo formuojamos teismų praktikos, pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu nors apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai vadovaujasi naujausia formuojama aukštesnių teismų praktika. Be to, pastaroji nutartis buvo priimta galiojant ankstesnei minėto straipsnio redakcijai. 11.

28Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad R. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau nenustatyta, kad jis jų norėjo. 12.

29Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad kelias dienas gėrė, todėl jam buvo nustatytas atitinkamas girtumo laipsnis. Jis taip pat nurodė, kad grįžęs namo jokio pokalbio su sugyventine neturėjo, tačiau prieš jam išeinant tarp jų buvo tarpusavio pasierzinimas. R. B. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 27 d. vartojo alkoholį, tačiau 2019 m. birželio 27 d. alkoholį vartojo ne su sugyventine, taip pat jis nurodė, kad konflikto nebuvo, kadangi jie net nesikalba, nes apsipyko prieš kelias dienas dėl sugyventinės neištikimybės (b. l. 33). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad R. B. grįžus namo ir paprašius jos pasislinkti, jam liepė miegoti ant grindų, todėl jis supyko ir jai trenkė. Pasak jos, jis sėdėjo jai už nugaros, atsirėmęs ant lovos kampo ir jai vienu metu sudavė į pakaušį ir lūpas. Pasak nukentėjusiosios, jie sėdėjo, jos sugyventinis paprašė pasislinkti, nes norėjo gulti, ji jam nurodė miegoti ant grindų ir gavo smūgį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu dėl to, kad ji jam neleido atsigulti į lovą, R. B. jai sudavė smūgius (b. l. 5). Taigi, sistemiškai vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad iki aptariamo įvykio jie konfliktavo dėl galimos sugyventinės neištikimybės. Minėta aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimą, jog R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir laikydamas pyktį sugyventinės atžvilgiu, be kita ko, jai atsisakius leisti jam atsigulti į lovą, sudavė jai kaltinime nurodytus smūgius ne siekdamas sukelti fizinį skausmą, tačiau siekdamas atsigulti. Atitinkamai darytina išvada, kad jis fizinį skausmą sugyventinei sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia. 13.

30Pasisakant dėl fizinio skausmo, pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-317-719/2018). Teisėjų kolegija vertina, kad fizinio skausmo konstatavimui nereikia turėti specialiųjų medicinos srities žinių, tačiau tai yra nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis. 14.

31Fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusiojo reakcija į jam daromą fizinį smurtinį poveikį (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-361/2019). Fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus ir nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, todėl šį faktą gali nustatyti ir teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-744/2019). Nukentėjusioji paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu nurodė, kad ją sumušė, lūpos yra sutinusios (b. l. 14). Iš karto po įvykio (atvykus policijos pareigūnams) ji paaiškino, kad susipyko su sugyventiniu, kuris konflikto metu jai du kartus sudavė į veido ir galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 5), kad ji pajuto fizinį skausmą nurodyta ir vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime, jame taip pat nurodyta, kad akivaizdžių smurto žymių ant A. P. nesimatė (b. l. 10). Visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas nurodė, jog ties lūpomis matėsi paraudimas, o kitų smurto žymių nesimatė (b. l. 22). Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo apžiūra, iš kurio matyti, kad ant nukentėjusiosios veido virš viršutinės ir po apatine lūpa matosi paraudimai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota į veidą (lūpas) ir galvą (pakaušį), kad jai skauda galvą (b. l. 17-18). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad gavusi smūgį į lūpas ir pakaušį ji pajuto skausmą, kad jai skaudėjo, nes prakirto lūpą. Be to, ji parodė, kad policija buvo reikalinga, kadangi jai sudavė ir ji norėjo, kad sugyventinį išvežtų. Nors gynėjas akcentuoja tai, jog nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos, tačiau tai nepaneigia patirto fizinio skausmo fakto. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog į medicinos įstaigą nesikreips, kadangi sužalojimai yra paviršutiniai, jokių mėlynių ar paraudimų ant kūno nesimato (b. l. 5-6). Taigi nukentėjusioji įvertino, kad paviršutinių sužalojimų jai medicinos pagalba nėra būtina. Tačiau apie patirtą fizinį skausmą ji nuosekliai tvirtino nuo pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui iki teisiamojo posėdžio, taigi fizinis skausmas buvo išreikštas taip, kad suprato aplinkiniai. Be to, matomi paraudimai lūpų srityje abejonių atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nesukėlė. 15.

32Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bet koks smūgio sudavimas į galvos – gyvybiškai svarbios kūno vietos – sritį, sukelia skausmą ir yra pavojinga veika, kadangi tai gali sukelti ne tik nemaloniais pojūčiais pasireiškiantį fizinį skausmą, tačiau ir liekamuosius padarinius. Šiuo atveju nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, susijusius su jai sukeltu fiziniu smurtu lūpų ir pakaušio srityse, be to, yra ir jos parodymus pagrindžiantys aukščiau išdėstyti objektyvūs duomenys, iš kurių vizualiai matyti, kad buvo sumuštos lūpos. Pažymėtina, kad vien faktas, jog R. B. buvo neblaivus, nereiškia, kad jis negalėjo sukelti fizinio skausmo. Iš bylos duomenų matyti, kad jis vartojo alkoholį ne vieną dieną. Be to, jis pats pripažino, kad dienų, per kurias buvo vartotas alkoholis, skaičius turėjo įtakos nustatytam girtumui. Taigi gynėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. 16.

33Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad pagrįstai R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte 17.

34BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016). 18.

35Jokių aplinkybių apie tai, kad žodinį konfliktą grįžusi namo būtų sukėlusi pati nukentėjusioji ar būtų elgusis provokuojančiai, nuteistasis nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginių apie provokuojantį nukentėjusios veiksmų pobūdį nepatvirtina nei kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad vien tai, jog nukentėjusioji atsisakė leisti sugyventiniui gultis į lovą ir nurodė jam miegoti ant žemės, nėra pagrįsta aplinkybė teigti, jog R. B. neteisėtiems veiksmams įvykio metu turėjo nukentėjusiosios elgesys. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

37nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. R. B. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui,... 7. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių... 8. 2.... 9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Benediktas Paulauskas prašo... 10. 2.1.... 11. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.... 12. 2.2.... 13. Skunde nurodoma, kad pagal nukentėjusiosios parodymus ji dėl prieš ją... 14. 2.3.... 15. Apeliantas teigia, kad šios bylos kontekste būtų galima kalbėti tik apie... 16. 2.4.... 17. Toliau skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. B.... 18. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 4.... 19. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį... 20. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 21. Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinis skundas... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 23. Apeliantas teigia, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir... 24. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 25. Nagrinėjamu atveju R. B. nuteistas už tai, kad ranka sudavė nukentėjusiajai... 26. Kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, patvirtina ne tik nukentėjusiosios... 27. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia... 28. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad R. B. suvokė pavojingą... 29. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad kelias dienas gėrė,... 30. Pasisakant dėl fizinio skausmo, pažymėtina, kad teismų praktikoje... 31. Fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai –... 32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bet koks smūgio... 33. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad pagrįstai R. B. pripažintas... 34. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia... 35. Jokių aplinkybių apie tai, kad žodinį konfliktą grįžusi namo būtų... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336... 37. nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinį skundą... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....