Byla 2K-317-719/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 96 valandas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7V. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 2 d. apie 10 val. bute Vilniuje, ( - ), tyčia sudavė kaire ranka smūgį į veidą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. G., taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

8II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

92.

10Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

112.1.

12Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors šios nusikalstamos veikos sudėtis materiali, jokie padariniai – nei fizinio skausmo sukėlimas, nei nežymus sveikatos sutrikdymas ar trumpas susargdinimas nukentėjusiajai nebuvo nustatyti. Jokių matomų fizinio kontakto žymių (mėlynių, nubrozdinimų) nebuvo ir nukentėjusioji į jokią gydymo įstaigą dėl pagalbos suteikimo nesikreipė. Byloje taip pat neįrodytas nukentėjusiosios mušimo, tyčinio smurtavimo prieš ją faktas. Taigi teismų išvada, kad jis tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.

132.2.

14Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, t. y. ignoravo tarp sutuoktinių kilusio eilinio buitinio konflikto pobūdį, ginčo šalių statusą, tarpusavio santykį, neatsižvelgė į tai, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, ir be jos parodymų bei jais pagrįstų kitų įrodymų nesurinko jokių objektyvių nuteistojo kaltės įrodymų, nuteistąjį kaltinančius įrodymus suabsoliutino, o visus prieštaravimus bei abejones vertino jo nenaudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus.

152.3.

16Kasatoriaus veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė taikyti BK 37 straipsnį ir nuteistojo veiką pripažinti mažareikšme. Teismas formaliai aiškino, kad veika, kuria siekiama asmeniui sukelti fizinį skausmą, visais atvejais yra pavojinga ir baustina, tačiau nevertino konkrečių veiksmų ir kilusių pasekmių santykio, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pasak kasatoriaus, kaltininko neprisipažinimas, veikos padarymas matant nepilnamečiams vaikams nesudaro pagrindo veikos nepripažinti mažareikšme ir netaikyti BK 37 straipsnio. Net konstatavus kasatoriaus kaltę ir pripažinus veikos padarinius – sukeltą fizinį skausmą, kilusi žala yra mažareikšmė. Nukentėjusiosios teiginiai, kad nuteistajam jokių pretenzijų neturi, patvirtina, kad pati nukentėjusioji susiklosčiusią situaciją vertina kaip nereikšmingą.

173.

18Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

193.1.

20Teismai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui nustatė ir išvadas dėl nuteistojo kaltės sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai pagrindė byloje surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais. Teismas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, išdėstė apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

213.2.

22Teismai, remdamiesi bylos duomenimis – nukentėjusiosios reakcija, pagalbos ieškojimu, fiziologiniais požymiais (po smūgio paraudusi veido dalis), kuriuos patvirtino liudytojai policijos pareigūnai, padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

233.3.

24Apeliacinės instancijos teismas aptarė visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

253.4.

26Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatytos sąlygos atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, nes jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, kuriuos paneigia objektyvūs bylos duomenys. Be to, nusikalstama veika padaryta dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje prieš jų mamą, o pagal teismų praktiką veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti žalą asmens sveikatai, paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis.

27III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

284.

29Nuteistojo V. G. kasacinis skundas tenkintinas.

30Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo

315.

32Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

336.

34Nagrinėjamoje byloje V. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė sutuoktinei J. G. vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje nustatytų padarinių – fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų policijos pareigūnų parodymus, tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolą, kuriame užfiksuotas pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys, konstatavo, kad byloje visiškai įrodyta, jog V. G. tyčia sudavė smūgį savo sutuoktinei į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies atlikęs įrodymų tyrimą – išklausęs iš Bendrojo pagalbos centro gautą pokalbio garso įrašą, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kasatorius su tokiomis teismų išvadomis nesutinka, teigdamas, kad jo veikoje nenustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

357.

36Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nurodytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

378.

38Byloje teismai nustatė, kad konflikto tarp sutuoktinių V. G. ir J. G. metu nuteistasis tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, tokios faktinės aplinkybės nustatytos šiais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad vyras stipriai trenkė į veidą; nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad vyras kaire ranka sudavė vieną kartą į dešinį skruostą; liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kad nukentėjusioji įvykio vietoje paaiškino, jog vyras jai delnu sudavė į veidą, ir kad pats V. G. pripažino atlikęs nurodytą veiksmą; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais; iš dalies paties V. G. parodymais, kad gestikuliuodamas rankomis kliudė žmonos veidą.

399.

40Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

4110.

42Teismai, darydami išvadą, kad V. G., mušdamas nukentėjusiąją, sukėlė jai fizinį skausmą, iš esmės rėmėsi nukentėjusios pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, kuriame ji nurodė, jog vyro smūgis į veidą buvo stiprus; nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dėl vyro smūgio ji juto fizinį skausmą; kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kad bendraujant su nukentėjusiąja matėsi paraudęs jos dešinės pusės žandas. Tačiau šiuo atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, nepakanka fizinio skausmo sukėlimo faktui neabejotinai konstatuoti. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog dėl V. G. veiksmų nukentėjusiajai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Nors tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytas sužalojimo kodas (įdrėskimas), jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiajai būtų padarytas koks nors sužalojimas. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad po vyro smūgio nei mėlynės, nei nubrozdinimų nebuvo, buvo tik paraudęs skruostas; dėl sužalojimo į medikus ji nesikreipė ir neketino kreiptis; daugiau buvo šokiruota dėl tokio vyro poelgio; dėl įvykusio ginčo labiau patyrė emocinį šoką. Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, kad konflikto metu pajuto vyro rankos prisilietimą prie veido, tai jai nepatiko, buvo nemalonu, tuo momentu ji patyrė emocinį šoką ir jai atrodė, kad vyras ją nuskriaudė. Tačiau apie jai sukeltą skausmą ar kitas fizines kančias nukentėjusioji teismui neužsiminė ir ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų, kad po vyro smūgio į veidą juto fizinį skausmą, iš esmės nepatvirtino. Liudytojai policijos pareigūnai A. T. (A. T.), V. O. (V. O.), S. S. (S. S.) parodė, kad nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, matėsi paraudęs žandas, tačiau greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė; kad nuteistasis pripažino konflikto metu nestipriai sudavęs žmonai į veidą, taip norėdamas ją nuraminti. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nesimatė, o įvykio dieną rašytame pareiškime nukentėjusioji nurodė, jog jos vyras prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesurinkus byloje neginčytinų fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo įrodymų, teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarinių įrodytumo.

4311.

44Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

4512.

46Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, laikytina, kad V. G. veiksmuose neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymis – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas ar trumpas susargdinimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas V. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

4713.

48Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintini ir byla V. G. dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina.

4914.

50Kadangi baudžiamoji byla V. G. yra nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kasacinio skundo argumentai dėl veikos pripažinimo mažareikšme ir BK 37 straipsnio nuostatų V. G. taikymo paliekami nenagrinėti.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

52Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. G. nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. V. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 2 d. apie 10 val. bute... 8. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. 2.... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti nuosprendį bei... 11. 2.1.... 12. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino... 13. 2.2.... 14. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 15. 2.3.... 16. Kasatoriaus veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris užtrauktų jam... 17. 3.... 18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 19. 3.1.... 20. Teismai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Pirmosios... 21. 3.2.... 22. Teismai, remdamiesi bylos duomenimis – nukentėjusiosios reakcija, pagalbos... 23. 3.3.... 24. Apeliacinės instancijos teismas aptarė visus nuteistojo apeliacinio skundo... 25. 3.4.... 26. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatytos... 27. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 28. 4.... 29. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas tenkintinas.... 30. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo... 31. 5.... 32. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 33. 6.... 34. Nagrinėjamoje byloje V. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai,... 35. 7.... 36. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę... 37. 8.... 38. Byloje teismai nustatė, kad konflikto tarp sutuoktinių V. G. ir J. G. metu... 39. 9.... 40. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad... 41. 10.... 42. Teismai, darydami išvadą, kad V. G., mušdamas nukentėjusiąją, sukėlė... 43. 11.... 44. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos... 45. 12.... 46. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje... 47. 13.... 48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 49. 14.... 50. Kadangi baudžiamoji byla V. G. yra nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 52. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d....