Byla 2A-298-527/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. ir ieškovų E. D. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6489-454/2012 pagal ieškovų E. D. ir V. D. ieškinį atsakovėms A. B. ir G. K. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-8), prašydami iš atsakovių solidariai priteisti 19 644 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovėms bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame pastate (gyvenamajame name), esančiame Kaune, ( - ) g. 42 (unikalus Nr. ( - )), 2011-06-14 kilo gaisras. Gaisro metu dėl temperatūros poveikio buvo fiziškai pažeistas ieškovų namas, esantis kaimynystėje, adresu Kaunas, ( - ) g. 38. Gaisras atsakovėms bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame pastate, kurio naudojimo ar valdymo tvarka viešuosiuose registruose nėra nurodyta, kilo toje dalyje, kurioje faktiškai gyveno atsakovė A. B., kuri šios aplinkybės neginčijo. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad gaisro žindinio zona buvo gyvenamojo namo Kaune, ( - ) g. 42 viduje, prie kieto kuro krosnies, kur matėsi labiausiai išdegusi vieta, todėl labiausiai tikėtina gaisro priežastimi įvardinta krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (b. l. 26).

4Šioje byloje ginčas kilo dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo pagrindo, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo iš abiejų turto, kuriame kilo gaisras, savininkių klausimai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu (b. l. 108-113) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės A. B. 17 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė solidariai iš ieškovų atsakovei G. K. 2 000 Lt už teisinę pagalbą. Teismo sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

71. Teismas sprendė, kad gaisro priežastis nėra pastato trūkumas, todėl netaikytina griežtoji civilinė deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, o žala atlygintina remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263 str., 6.246 - 6.249 str.). Teismas, aiškindamas teisės normas, nustatančias savininkų teisinę atsakomybę, nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, pastatų savininkas atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovės A. B. valdoma negyvenamojo namo dalis nebuvo tinkamai prižiūrima. Žala ieškovams padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu - gaisru, kilusiu pastato viduje. Todėl teismas konstatavo, kad gyvenamajame name gaisras kilo ne dėl namo senumo ar techninės būklės, o, kaip nurodė specialistai, būtent dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Be to, teismas nurodė, jog atsakovė A. B., kaip dalies pastato savininkė, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai - gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. (nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ar išsiplėsti) bei poįstatyminių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

82. Teismas, atsisakęs taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo antrą atsakovę G. K., kuriai namas ( - ) g. 42 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. B., laikyti atsakinga už žalą. Nors naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, tačiau teismas sprendė, kad jau daugelį metų yra nusistovėjusi šalių sutarta patalpų naudojimo tvarka, atsakovės G. K. namo dalyje iki gaisro gyveno giminaičiai, o ji pati niekada negyveno ir neturėjo galimybės kontroliuoti pas atsakovę A. B. esančios krosnies naudojimo, kaip ir pas kitus kaimynus, o gaisras kilo būtent dėl A. B. krosnies netinkamo naudojimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovės G. K. kaltės ir veiksmų jiems buvo padaryta žala, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, netenkino ieškinio reikalavimo priteisti žalą solidariai.

93. Teismas, įvertinęs atsakovės, iš kurios priteista žala, sunkią materialinę padėtį, taikė visiško nuostolių atlyginimo išimtį ir sumažinto priteistinų nuostolių dydį iki 17 000 Lt (CK 6.251 str. 2 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 120-122) prašo panaikinti 2012-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

121. Teismas nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė sprendimą, remdamasis tik ieškovų motyvais, kad atsakovės yra žalą padarę asmenys. Teismas žalos atlyginimą priteisė tik iš apeliantės net nesiaiškindamas, ar ieškovai patys nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, kad išvengtų žalos (CPK 185 str.). Patys ieškovai buvo nepakankamai rūpestingi savo turto atžvilgiu, jo neapdrausdami, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės žalos atveju (CK 6.282 str.).

132. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio trūkumai. Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko patirtą žalą. Ieškovai neįrodė, o teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp statinio trūkumo ir kilusio gaisro padarinių (CPK 178 str.). Atsakovė buvo pašalinusi visas galimas gaisro kilimo priežastis, kaip tai jai buvo nurodę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, po administracinės nuobaudos jai paskyrimo 2007 metais. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovei priklausęs namas 2011-06-14 būtų turėjęs trūkumą, sukėlusių gaisrą, ir kad tai turėjo įtakos ieškovų patirtai žalai. Priešingai, teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, dėl kurių ieškovai patyrė žalą. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje 2011-07-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00294 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, tačiau 2011-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ji būtų atlikusi kokius nors tyčinius veiksmus norint sukelti gaisrą (b. 1. 65-71). Taigi jai civilinė atsakomybė negalėjo atsirasti ne tik CK 6.266 straipsnio, bet ir kitais pagrindais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad gaisras kilo dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Nei 2011-06-14, nei prieš tai krosnimi ji nesinaudojo, nes nelogiška vasaros metu šildyti patalpas. Be to, jokia institucija nėra patvirtinusi, kad krosnis buvo šildoma gaisro kilimo dieną. Šios svarbios ieškovų patirtos žalos atsiradimo aplinkybės nebuvo teismo ištirtos (CPK 185 str.), o apsiribota prielaidomis ir abstrakčiu argumentu, kad atmestina galimybė, kad gaisras kilo ir žala atsirado dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo. Teismas nustatė, kad nuo gaisro labai smarkiai nukentėjo ir pati atsakovė. Kaip minėta, priežastys nėra nustatytos ir gaisras galėjo kilti dėl priežasties, kurios atsakovė asmeniškai negalėjo numatyti ir kontroliuoti (CK 6.212 str.). Įstatymas įpareigoja žalą padariusį asmenį atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą nukentėjusiam asmeniui žalą (CK 6.263 str.). Teismas nenustatė fakto, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, kurie galėjo turėti tiesioginę įtaką kilti gaisrui ir nulemti žalos atsakovų turtui atsiradimą. Priešingai, teismas nevertino galimybės, kad atsakovė niekaip negalėjo žinoti ar numatyti, kada, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių gali savaime užsidegti vasarą nenaudojama krosnis ar kaminas, ar gali rastis kitos su gaisro kilimu priežastinį ryšį turinčios aplinkybės, pvz. trečiojo asmens veikla - tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.247 str., 6.253 str. 4 d.). Visiškai įrodymais neparemtas, nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė, kaip dalies pastato savininkė, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai - gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. (nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti) bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovė nėra įmonė, įstaiga, organizacija ir jų vadovė, kurių teises ir pareigas reglamentuoja Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p., kuris nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2003-07-01 yra nepakitęs. Kokius poįstatyminius (įstatymų įgyvendinamuosius) aktus atsakovė yra pažeidusi, taip pat nenurodyta. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ji yra kaltinama pažeidusi teisines pareigas, kurias turto savininkui nustato teisės aktai, apibrėžiantys turto savininko teisių turinį, bendrąsias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas, prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir teisingumo principams (CK 1.2 str.) bei naikintina dėl netinkamo materialinės teisės normų išaiškinimo pažeidimo, dėl kurio neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).

143. Teismas visiškai nepagrįstai remiasi sprendime cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes šių bylų aplinkybės nėra tapačios. Kaip antai LAT 2010-10-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010 duomenimis, pastate per neilgą laikotarpį kilo trys gaisrai, kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į pastatą. Tokių aplinkybių teismas apie atsakovės sudegusį namą nenustatė (CPK 4 str., 185 str.).

15Ieškovai apeliaciniu skundu (b. l. 130-136) prašo panaikinti 2012-10-08 sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškinio reikalavimas priteiti nuostolius solidariai iš atsakovių, ir priteistos žalos dydį padidinti 2 644 Lt, t. y. nuo 17 000 Lt iki 19 644 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo priteistos iš apeliantų atsakovei G. K. bylinėjimosi išlaidos arba sumažinti iki protingumo kriterijus atitinančių išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

161. Teismo pasirinkimas nekildinti pastato savininko atsakomybės remiantis CK 6.266 straipsniu, o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nurodytos teisės normos turiniui bei teismo minėtai teismų praktikai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktu, bendrosios statinio inžinerinės sistemos - tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Krosnis yra skirta apšildyti pastatą bei yra sujungta su inžinerine sistema (kaminu). Tokiomis faktinėmis aplinkybėms, netinkamas krosnies eksploatavimas arba tinkamas eksploatavimas, tačiau dėl konstrukcinių trūkumų negalėjimas išvengti neigiamų pasekmių, yra aplinkybės, lemiančios pastato savininko atsakomybę už žalą remiantis CK 6.266 straipsniu. Toliau nurodoma teismų praktika patvirtina nurodytą išvadą: „Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.266 straipsnį, jį aiškino per plačiai, pripažinę gaisrą ir židinio palikimą be priežiūros pripažino statinio trūkumu. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai nustatinėjo kasatorės kaltę. Nurodytos sąlygos nustatinėti nereikia, kai taikoma griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytos visos kitos kasatorės, kaip ūkinio pastato savininkės, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nurodytas teismų padarytas materialinės teisės pažeidimas neturėjo įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui" (LAT 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Pažymėtina, jog priešingas aiškinimas leistų apskritai pastato ar statinio savininkams išvengti civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi labai retai kada pastato savininkas ir statytojas (rangovas) sutampa. Kai pastato savininkas ir statytojas nesutampa, pastato trūkumai, analizuojant logikos būdu, gali atsirasti tik esant netinkamiems inžineriniams-techniniams sprendimams. Tokioje situacijoje pastato savininkas visuomet išvengtų atsakomybės, nurodydamas, jog ne jis statė ar ne jis prižiūrėjo, todėl atsakingi turi būti kiti asmenys. Galima ir tokia situacija, kai pasato trūkumai atsiranda eksploatavimo eigoje, tuomet savininko argumentas, jog įvykio metu ne jis eksploatavo ir prižiūrėjo pastatą (nuomininkas, pastatų priežiūros bendrovė ir pan.) taip pat leistų nepagrįstai išvengti realios atsakomybės, nors savininką ir trečiąjį asmenį sietų sutartiniai prievoliniai arba daiktiniai prievoliniai teisiniais santykiai, apie kuriuos trečiajam nukentėjusiam asmeniui objektyviai nėra žinoma. Be visa ko, teismas motyvuojamoje dalyje pats nurodo, jog „pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodyti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio". Atsakovės tokių aplinkybių nenurodė bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Tokiomis aplinkybėmis atsakomybė už žalą, kurią sukėlė gaisras, kilęs pastato viduje, tenka tokio pastato savininkams. Priešingas CK 6.266 straipsnio aiškinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, kadangi sudarytų prielaidas pastato savininkui gintis argumentu, jog jo pastate įvykio metu nebuvo, žalą sukėlė nuomininkas ar bet koks trečiasis asmuo, o nukentėjęs asmuo įrodinėjimo atžvilgiu atsidurtų nepaprastai sudėtingoje situacijoje.

172. Tai, kad atsakovė G. K. pastate negyvena, negali būti laikoma atsakomybę šalinančia aplinkybe. Tai, jog gaisras kilo toje dalyje, kuri faktiškai nėra valdoma G. K., irgi nešalina šios atsakovės atsakomybės. Netinkamas krosnies eksploatavimas arba saugiai eksploatuoti jau netinkama krosnis, kamino konstrukcijos trūkumai, kiti trūkumai, nurodyti viešojo administravimo subjektų išduotose pažymose, patvirtina, jog gaisro priežastis yra pastato trūkumas. Tai sudaro teisinį pagrindą atsakomybę kildinti neįrodinėjant savininkų kaltės. Remiantis CK 6.266 ir CK 4.76 straipsniais, bendrasavininkai atsako už žalą (prievoles), susijusią su jų valdomu statiniu, o teismo diskrecija yra nuspręsti, kokią atsakomybės rūšį (solidariąją ar dalinę) taikyti bendrasavininkų atžvilgiu. Remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji atsakovių atsakomybė preziumuojama, kai prievolė susijusi su žalos atlyginimu, o bendrasavininkai tarpusavyje turi teisę regreso tvarka išreikalauti (padengti) patirtus nuostolius dėl vieno iš jų neteistų veiksmų.

183. Teismas, vietoje prašomų priteisti 19 644 Lt priteisęs 17 000 Lt, nepagrįstai ir neteisingai atlygintinos žalos dydį sumažino 2 644 Lt. Apeliantai sutinka, jog atsakovės A. B. turtinė padėtis nėra gera. Vis tik atsižvelgiant į faktą, jog abi savininkės yra atsakingos už žalą, o net teismui ir nepripažinus tokios aplinkybės, kompensuotinos žalos sumažinimas 2 644 Lt nėra logiškai pagrįstas, taip pat nėra teisingas ir protingas. Pirma, nors nerealu tikėtis patirtą žalą padengti iš A. B. gaunamos invalidumo pensijos - 585 Lt, tačiau apeliantai tikisi, jog realizavus (pardavus) atsakovei A. B. priklausančią sklypo dalį, esančią prestižinėje Kauno miesto dalyje (Žaliakalnyje), patirti nuostoliai bus realiai padengti. Antra, lygiai taip pat akivaizdu, jog, realizavus jos disponuojamą 1,8 aro sklypą, galbūt galima tikėtis gauti rinkos sąlygomis apie 80 000 Lt, iš kurių išskaičiavus gaisro metu padarytą žalą apeliantams ir kitiems ieškovams (nes apeliantai nėra vieninteliai nukentėję), atsakovei A. B. vargu ar liks lėšų įsigyti kitą būstą. Šiomis aplinkybėmis priteistinos žalos dydžio sumažinimas pažeidžia apeliantų teisę į visišką nuostolių atlyginimą ir tuo pačiu faktiškai niekaip nepagerina atsakovės turtinės padėties (ar reikšminai nepablogina). Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Esamomis faktinėmis aplinkybėmis, atlygintinos žalos dydis sumažinamas faktiškai nedarant jokio pozityvaus poveikio atsakovei A. B., todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas sąžiningu ir protingu. Pabrėžtina, jog sunkios pasekmės atsakovei A. B. atsirado įvykus gaisrui ir priteisus iš jos 17 000 Lt. Simbolinis priteistinos žalos dydžio sumažinimas nuo 19 644 Lt iki 17 000 Lt akivaizdžiai nesukels tiek sunkių ir nepriimtinų padarinių, jog pateisintų teismo sprendimą taikyti teisinės taisyklės išimtį.

194. Teismas atsakovei G. K. už jos atstovimą teisme priteisė 2 000 Lt. Tokios išlaidos, apeliantų nuomone, yra neproporcingai didelės, atsižvelgiant į faktą, jog ši suma yra tik už atstovo dalyvavimą viename teismo posėdyje, kuris netruko ir vienos valandos. Ši byla nėra sudėtinga, atstovas, kaip ir pati atstovaujamoji G. K., teismui nepateikė jokių įrodymų, nerengė jokių procesinių dokumentų, jam nebuvo jokio poreikio vykti į kitą vietovę (pvz. į Klaipėdą, kurioje gyvena atstovaujamoji), todėl atstovavimo suma turėtų būti mažinama iki protingumo kriterijus atitinkančios, apskaičiuotos pagal Rekomendacijas, t. y. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15, tuomet priteistina suma būtų 125,5 Lt (850 Lt x 0,15), kuri šešiolika kartų mažesnė už priteistą. Ši suma yra mažintina iki rekomenduotino priteisti dydžio tuo atveju, jeigu sprendimas bus nepakeistas apeliantų naudai, visiškai tenkinant ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

20Atsakovė A. K. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (b. l. 146-147) prašo apeliacinio skundo dalį, kuria ieškovai prašo panaikinti 2012-10-08 sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolius solidariai iš atsakovių, ir panaikinti 2012-10-08 sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidos arba sumažinti iki protingumo kriterijus atitinkančių išlaidų, atmesti; kitą apeliacinio skundo dalį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

211. Teismas pagrįstai atmetė jai pareikštą ieškinį, nes žala atsirado ne dėl jos kaltės. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko V. K. 2011-06-15 pažymoje apie kilusį gaisrą konstatuojama, kad gaisras kilo gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje atsakovei A. B., kas konstatuota ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio inspektoriaus D. A. 2011-06-14 nutarime Nr. 7, todėl atsakovė dėl gaisro yra niekuo dėta ir atsakyti už padarinius neprivalo. Tos pačios aplinkybės yra nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. Visi minimi dokumentai (ir priešgaisrinės tarnybos, ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) yra pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-192-887/2012, kuri yra išnagrinėta ir 2012-04-16 sprendimu atsakovei pareikštas ieškinys atmestas. Ši byla jau išnagrinėta apeliacine tvarka ir sprendimas paliktas galioti (Kauno apygardos teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1648-153/2012).

222. Honoraro dydis nustatomas šalių susitarimu. Bylą pralaimėjusi šalis privalo teismo išlaidas atlyginti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias išlaidas apeliantai sutinka atlyginti. Jie rašo apie protingumo kriterijų, tačiau to kriterijaus nepagrindžia skaičiuote. Atsakovė laiko, kad šioje byloje teismo išlaidos atitinka protingumo kriterijų, nes byla yra sudėtinga: byloje yra du ieškovai ir dvi atsakovės, buvo būtina susipažinti su ieškiniu, jį įvertinti bei parengti atsiliepimą, susipažinti su gaisro, kaip techniškai sudėtingo įvykio, tyrimo medžiaga, su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nutarimu, su didelės apimties turto vertinimo aktais, susipažinti su analogiškų bylų teismine praktika, parengti šioje byloje atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje, parengti ir pasakyti atstovaujamąją kalbą ir parengti bei pateikti atsiliepimą į šį apeliacinį skundą. Palyginkime, kad apeliantai UAB „Bafos grupė“ tik už šio apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 968 Lt. Prie apeliacinio skundo, atsakovės gauto paštu, nepridėta apeliantų ir UAB „Bafos grupė“ atstovavimo sutartis, todėl lieka neaiški darbo, kurį atliko UAB „Bafos grupė“, apimtis. Neaiškus ir UAB „Bafos grupė“ įgalinimų turinys, pavyzdžiui, ar jie turi teisę susipažinti su byla. Jei tokios teisės neturi, tai kyla klausimas, kaip galima surašyti apeliacinį skundą su byla nesusipažinus.

23Atsakovė A. K. atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą (b. l. 149) prašo dėl šio apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nes jis nepaliečia jos interesų, nes apeliantė sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų ieškinys atsakovės A. K. atžvilgiu, neskundžia; taip pat prašo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys atsakovės A. K. atžvilgiu, palikti galioti.

24Ieškovai atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą (b. l. 150-152) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą šiais motyvais:

251. Atsakovių teisinis civilinės atsakomybės už ieškovų patirtą žalą pagrindas įtvirtintas CK 6.266 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta civilinės atsakomybės be kaltės samprata, kuri taikoma nustačius normos hipotezėje įtvirtintą konkrečią aplinkybę, o šios bylos atveju - statinio trūkumą. Būtent statinio trūkumas suponuoja neteisėtą neveikimą užtikrinant statinio saugumą. Apeliantė neigia savo civilinę atsakomybę, nurodydama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos kaltę arba (ir) neteisėtus veiksmus. Apeliantės teiginiai dėl kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimo nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu tiriant gaisro, kilusio ( - ) g. 42, Kaune, priežastis nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad gaisras kilo dėl trečiojo asmens veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių ar pačių nukentėjusių (ieškovų) veiksmų. Be to, atsakovės neginčijo ir nepaneigė 2011-06-14 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje Nr. 13-1084 nurodytos išvados, esą labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Šios teismo nustatytos bei atsakovių nenuginčytos aplinkybės suponuoja vienintelę išvadą, jog gaisro kilimo priežastis yra krosnies naudojimas nesaugiu būdu, kuris tapo išplitusio gaisro pačiame name priežastimi, o būtent krosnies eksploatavimas nesaugiu būdu ir yra neteisėti apeliantės veiksmai. Stacionari krosnis yra namo konstrukcijų dalis (vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktu, bendrosios statinio inžinerinės sistemos — tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Krosnis yra skirta apšildyti pastatą bei yra sujungta su inžinerine sistema (kaminu)). Šios išvados kontekste nėra nustatyta kitų aplinkybių, paneigiančių gaisro priežastį dėl bet kokių techninių priežasčių, nesusijusių su pastatu ir jo konstrukcijomis. Be to, teismų praktikoje aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai teisinė atsakomybė keliama CK 6.266 straipsnio pagrindu, nurodoma, kad būtent pastato savininkas turi pareigą įrodyti, jog jis laikėsi visų reikalavimų, keliamų pastato saugumui užtikrinti. Tą pačią išvadą mini ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog „pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodyti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Minimų įrodinėjimo taisyklių paskirstymas yra nulemtas faktinės situacijos pobūdžio (kai žalos priežastis yra gaisras, kilęs kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame pastate), kadangi nukentėjusiam asmeniui praktiškai nėra galimybės surinkti įrodymų (ypatingai po gaisro), pagrindžiančių, jog gaisro priežastis yra konkretūs savininko veiksmai, lėmę nesaugaus gaisro atsiradimą ir išplitimą, kurio pasekmė faktiniu priežastiniu ryšiu susijusi su žala nukentėjusiam asmeniui. Būtent tokios faktinės aplinkybės lėmė atsakomybės be kaltės teisinę doktriną, valdant statinius ir didesnio pavojaus šaltinius. Specialistams nenustačius kitų gaisro atsiradimo priežasčių, išskyrus nesaugų krosnies eksploatavimą, kuri yra pastato dalis, darytina pagrįsta išvada, jog būtent pastato trūkumas yra gaisro, o jam išplitus ir gretimo, kaimyninio ieškovų namo, sugadinimo priežastis. Pripažinus, jog gaisro priežastis yra saugos taisyklių pažeidimai, pasireiškę neteisėtu neveikimu neužtikrinus tinkamo krosnies, o tuo pačiu ir saugaus pastato eksploatavimo, darytina išvada apie pastato savininkų neteisėtus veiksmus.

262. Atsakovių solidarioji atsakomybė preziumuojama, kai žala padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais. Už pastato saugumą ir žalos kitiems asmenims padarymą yra atsakingi jo savininkai, taigi atsakovės, nenaudoję tinkamų priemonių, užtikrinančių pastato saugumą, taip neteisėtai neveikdamos, atsako abi be kaltės. Teismų praktika bei teisės doktrina formuoja vieningą deliktinės civilinės atsakomybės sampratą, kai žala padaroma dėl statinio trūkumų. Šiuo atveju statinio, dėl kurio trūkumo yra padaroma žala, savininkas tampa skolininku prieš asmenį, kurio atžvilgiu buvo padaryta žala (kreditorių). CK 6.5 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejai, kai skolininkų yra du ir daugiau, tokie asmenys atsako lygiomis dalimis, išskyrus įstatymu ar šalių susitarimu nustatytas išimtis. CK 6.6 straipsnio 3 dalis įtvirtina solidariąją skolininkų atsakomybę, kai žala padaryta kelių asmenų veiksmais. Šios bylos kontekste pastato bendrasavininkės yra skolininkės, kadangi abi turėjo vienodą teisinę prievolę veikti (naudotis bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančiu tuo pačiu statiniu) tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala trečiajam asmeniui. Atsakovių, kaip bendraskolių, civilinės atsakomybės rūšis prieš kreditorių yra solidarioji, o tarpusavyje bendrasavininkės turi teisę išieškoti žalą viena iš kitos, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės principais (nustatinėjant konkrečios bendrasavininkės kaltę) regreso tvarka pagal CK 6.9 straipsnį.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai), o, ieškovų teigimu, susiklostę santykiai byloje kvalifikuotini pagal CK 6.266 straipsnį, todėl abi atsakovės turi atsakyti kaip statinių savininkės (valdytojos).

30Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (LAT 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (LAT 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

31Nagrinėjamu atveju Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad gaisro židinio zona – gyvenamojo namo Kaune, ( - ) g. 42 viduje, prie kieto kuro krosnies, kur matosi labiausiai išdegusi vieta, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (t. 1, b. l. 26-27). Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.). Ieškovams neįrodžius ir teismui patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę.

32Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pritaikydamas jiems bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles, iš byloje esančių rašytinių įrodymų padaręs išvadą, jog gaisras kilo ne dėl pastato senumo ar techninės būklės, tačiau dėl atsakovės (apeliantės) netinkamai prižiūrimos krosnies, esančios jos valdomoje namo dalyje, todėl konstatavo, jog žala ieškovams padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu kuriuo nors būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu pastato viduje (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).

33Ieškovai, taikydami ginčo santykiams CK 6.266 straipsnį, remiasi LAT praktika, tačiau, kolegijos nuomone, jų nurodytų kasacinio teismo nutarčių ir šios bylos ratio decidendi skiriasi: 2009-10-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl pastato konstrukcinių trūkumų; 2010-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010, kasacinis teismas pripažino, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo taikė CK 6.266 straipsnį. Dėl to šios nutartys negali būti naudojamos kaip precedentinės, sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą.

34Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1648-153/2012, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-192-887/2012, kurioje taip pat buvo sprendžiamas atsakovių atsakomybės klausimas dėl to paties 2011-06-14 kilusio gaisro, tik kitų ieškovų, kurių gretimą namą taip pat palietė gaisras, atžvilgiu, taip pat konstatavo, kad šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės taisyklės, o ne atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

35Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

36LAT 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (LAT 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

37Šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kur buvo gaisro kilimo zona, ir kad ta namo dalimi, kurioje buvo gaisro židinys, naudojosi ne visi namo bendraturčiai, o tik atsakovė (apeliantė). Atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras. Kolegijos nuomone, pagrįstai pripažinta kaltė tik vienos atsakovės, kurios naudojamoje namo dalyje kilo gaisras, jos elgesį (priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimų nesilaikymas ir pan.) laikant neatitinkančiu įstatyme (CK 6.263 str. 1 d.) įtvirtintai pareigai laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kas sąlygojo gaisrą jos name bei ugnies persimetimą į nukentėjusiųjų asmenų namą ir padarytą žalą. Apeliantei nurodytina, kad vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jos veiksmuose nebuvo nustatyti nusikaltimo požymiai ir jokie atsakovės tyčiniai veiksmai, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės, kurios taikymui nereikalinga nustatyti nusikaltimo sudėties ir žalą padariusio asmens tyčinių veiksmų. Taip pat apeliantei nurodytina, jog teismo skundžiamame sprendime nurodyta LAT 2010-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010, kurios faktinės aplinkybės ne visiškai sutampa su nagrinėjamomis šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas, be atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutarties, vadovavosi taip pat materialinės teisės normomis, poįstatyminiais aktais ir kita kasacinio teismo praktika, tuo labiau, kad jau minėtoje byloje, išnagrinėtoje dėl to paties gaisro tik su kitais ieškovais, buvo konstatuota apeliantės kaltė, o ji kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nutarties net nebeskundė. Atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino pačių ieškovų (apeliantų) veiksmų, kurie, jos nuomone, nulėmė gaisro kilimą. Tačiau svarbu yra tai, jog Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (t. 1, b. l. 26), tuo pačiu pagrindu Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 64-71), paaiškėjus, kad kilusio atsakovės (apeliantės) bute gaisro priežastimi buvo krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai, o ne, kaip teigė atsakovė, kitos priežastys (pvz.: statybos darbai, kuriuos be atsakovės sutikimo atliko kaimynai), todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai visiškai neturi jokios įtakos tiek jos kaltės paneigimui, tiek ir ieškovams padarytos žalos dydžiui.

38Kolegija, įvertinusi tai, jog nuo gaisro nukentėjo ir pati neįgali atsakovė (gaunanti tik 585,61 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją), sudegė jos vienintelė turėta gyvenamoji vieta su ten buvusiais apyvokos daiktais (b. l. 63), taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės, dėl kurių pablogėtų ir taip prasta atsakovės materialinė padėtis, todėl, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, visiškai pagrįstai žalos atlyginimas sumažintas iki 17 000 Lt. Tai, jog atsakovė bendrosios nuosavybės teise valdo 180/1366 žemės sklypą, esantį Kaune, ( - ) g. 42 (b. l. 31-33), t. y. prestižinėje Kauno miesto dalyje (Žaliakalnyje), už kurį, apeliantų teigimu, tikėtina gauti apie 80 000 Lt (2013-03-07 VĮ Registrų centro duomenimis viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 120 731 Lt), iš kurios išskaičiavus gaisro metu ieškovams padarytą žalą (19 644 Lt) bei D. V. ir R. V. Kauno miesto apylinkės 2012-04-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 priteistą 27 253 Lt žalos atlyginimą su išvestiniai reikalavimai, atsakovei vargu ar liks lėšų įsigyti kitą būstą, kolegijos nuomone, niekaip nepagrindžia CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties iš visiško nuostolių atlyginimo principo netaikymą. Netgi jeigu, atlyginus nukentėjusiems asmenims žalą, ir nebeliktų atsakovei pakankamai pinigų būstui įsigyti, kolegijos nuomone, dar nereiškia, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei neatsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Daugiau negu akivaizdu, jog, kuo didesnė suma iš atsakovės yra priteista, tuo mažiau, įvykdžius abu teismo sprendimus, jai liktų lėšų kitoms reikmėms (drabužiams, maistui, namų apyvokos daiktams ir pan.), o tokiu atveju, jeigu realizuoto turto vertės neužtektų – jai liktų mokėti didesnė skola. Tai, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 nenustatė pagrindų mažinti priteistinos žalos dydį, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra svarbu, kadangi nurodyta byla, išnagrinėta su kitais ieškovais (Viskontais), nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi. Be to, kaip nustatyta, kaimynai D. V. ir R. V. ne vienus metus skundėsi dėl atsakovės (apeliantės) daromų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, o CK 6.251 straipsnio 2 dalies išimtis taikoma atsižvelgiant ir į šalių tarpusavio santykius. Kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo iš atsakovės priteistą žalos atlyginimą mažinti dar labiau. Tai, kad ieškovai savo turto nebuvo apdraudę, kolegijos nuomone, nėra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, žala gali būti sumažinama tik tokiu atveju, jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju tarp atsakovės nurodytų aplinkybių nėra priežastinio ryšio.

39Pirmosios instancijos teismas atsakovei G. K. iš apeliantų (ieškovų) priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 102, 103). Byloje nustatyta, jog atsakovės atsiliepimą į ieškinį surašė ne advokatas (b. l. 44-45), nes atsiliepime nurodoma, jog „bylon stosiu be advokato“, jokių kitų procesinių dokumentų advokatas neparengė, o dalyvavo tik paskutiniajame 2012-09-18 teismo posėdyje (b. l. 105), tik prieš jį 2012-08-28 šalims pasirašius atstovavimo sutartį, todėl, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, konstatuotina, jog maksimali suma advokato pagalbai apmokėti atsakovei G. K. turėjo būti priteista – 127,5 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdyje (už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 x 850 Lt). Tačiau, įvertinus, jog advokatui reikėjo susipažinti su byla, su gaisru susijusia medžiaga ir pan., kolegija sprendžia, jog, remiantis Rekomendacijų 11 punktu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręstina, jog už atstovavimą pagrįstai galėjo būti priteista 300 Lt suma. Atsakovei G. K. nurodytina, jog į šią sumą neįskaičiuota už atsiliepimų į apeliacinius skundu surašymą, nes atstovavimo sutartyje buvo sutarta atsakovę atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, o sutartis dėl atsiliepimų parengimo ir dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

40Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau sumažina nuo 2 000 Lt iki 300 Lt priteistas atsakovei G. K. iš ieškovų advokato pagalbos išlaidas.

41Be to, apeliantams (ieškovams), atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą prašius jos skundą atmesti, o kolegijai jį atmetus, priteistina 221 Lt už teisinę pagalbą surašant šį atsiliepimą (b. l. 153, 154), kas, beje, yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijoje numatyti maksimalūs dydžiai.

42Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43apeliantės (atsakovės) A. B. apeliacinį skundą atmesti, o apeliantų (ieškovų) E. D. ir V. D. apeliacinį skundą tenkintini iš dalies.

44Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

45Priteistas atsakovei G. K. (a. k. ( - ) iš ieškovų E. D. ir V. D. advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 300 Lt.

46Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) ieškovams E. D. (a. k. ( - ) ir V. D. (a. k. ( - ) 221 Lt už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l.... 4. Šioje byloje ginčas kilo dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo pagrindo,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu (b. l. 108-113) ieškinį... 7. 1. Teismas sprendė, kad gaisro priežastis nėra pastato trūkumas, todėl... 8. 2. Teismas, atsisakęs taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas, sprendė, jog... 9. 3. Teismas, įvertinęs atsakovės, iš kurios priteista žala, sunkią... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 120-122) prašo panaikinti 2012-10-08... 12. 1. Teismas nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal... 14. 3. Teismas visiškai nepagrįstai remiasi sprendime cituojamomis Lietuvos... 15. Ieškovai apeliaciniu skundu (b. l. 130-136) prašo panaikinti 2012-10-08... 16. 1. Teismo pasirinkimas nekildinti pastato savininko atsakomybės remiantis CK... 17. 2. Tai, kad atsakovė G. K. pastate negyvena, negali būti laikoma atsakomybę... 18. 3. Teismas, vietoje prašomų priteisti 19 644 Lt priteisęs 17 000 Lt,... 19. 4. Teismas atsakovei G. K. už jos atstovimą teisme priteisė 2 000 Lt. Tokios... 20. Atsakovė A. K. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (b. l. 146-147)... 21. 1. Teismas pagrįstai atmetė jai pareikštą ieškinį, nes žala atsirado ne... 22. 2. Honoraro dydis nustatomas šalių susitarimu. Bylą pralaimėjusi šalis... 23. Atsakovė A. K. atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą (b. l. 149)... 24. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą (b. l. 150-152)... 25. 1. Atsakovių teisinis civilinės atsakomybės už ieškovų patirtą žalą... 26. 2. Atsakovių solidarioji atsakomybė preziumuojama, kai žala padaryta kelių... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovų apeliacinis skundas... 29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos... 30. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės... 31. Nagrinėjamu atveju Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė,... 32. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai... 33. Ieškovai, taikydami ginčo santykiams CK 6.266 straipsnį, remiasi LAT... 34. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje... 35. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 36. LAT 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėta, kad... 37. Šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kur buvo gaisro kilimo zona, ir kad ta... 38. Kolegija, įvertinusi tai, jog nuo gaisro nukentėjo ir pati neįgali atsakovė... 39. Pirmosios instancijos teismas atsakovei G. K. iš apeliantų (ieškovų)... 40. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pagrįstą ir teisėtą... 41. Be to, apeliantams (ieškovams), atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį... 42. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 43. apeliantės (atsakovės) A. B. apeliacinį skundą atmesti, o apeliantų... 44. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti iš... 45. Priteistas atsakovei G. K. (a. k. ( - ) iš ieškovų E. D. ir V. D. advokato... 46. Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) ieškovams E. D. (a. k. ( - ) ir V....