Byla 2-1304-480/2018
Dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

2sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Lukašonokui,

4atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, atsakovės UAB „Cibita“ atstovui advokatui Ariui Damušiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinius atsakovėms AS „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių Development“, UAB „Cibita“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų antstoliui R. V., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, bankrutavusiai UAB „Verantas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ ir AB „Šiaulių bankas“, dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, ir

Nustatė

6Ieškovė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti hipoteką, identifikavimo kodas ( - ), su visais jos pakeitimais ir hipoteką, identifikavimo kodas ( - ), su visais jos pakeitimais pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-9).

7Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. 2-1425-638/2018 ir Nr. 2-1304-480/2018, paliekant civilinės bylos Nr. 2-1304-480/2018 (t. 2, b. l. 95-97).

8Be to, patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašo: 1) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą Nr. S-17-128-17042; 2) atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9114 pripažinti apsimestiniu sandoriu; 3) pripažinus AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9114 niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, minėtai sutarčiai taikyti to sandorio, kurį atsakovės iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. hipoteka užtikrinto reikalavimo teisių perleidimą, reglamentuojančias CK nuostatas ir atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/753 ir Nr. KS-753 kylančias reikalavimo teises į BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“; 4) atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9727 ir atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-274 pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis; 5) panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą - prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ); negyvenamąją patalpą – lošimų automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-46, unikalus Nr. ( - ); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), bei pripažinti nuosavybės teises į minėtą turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 133-137).

9Ieškovė nurodo, kad 2007 m. spalio 11 d. AB „Citadele bankas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/752, kurios pagrindu UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo suteiktas 661 781,00 Eur kreditas. 2007 m. spalio 11 d. AB „Citadele bankas“ ir UAB „Verantas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/753, kurios pagrindu UAB „Verantas“ buvo suteiktas 661 781,00 Eur kreditas. UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ kreipėsi į ieškovę ir prašė laikinai įkeisti savo turtą užtikrinti jų prievolėms pagal kreditavimo sutartis. 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštais (identifikavimo kodai Nr. ( - ) bei Nr. ( - )) ieškovė įkeitė AB „Citadele bankas“ naudai ieškovei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1) prekybos centrą; 2) lošimų automatų saloną; 3) 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais, esančiais ( - ) (toliau – ginčo turtas). 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutartimi AB „Citadele bankas“ perleido turimas reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis Nr. KS/752 ir Nr. KS/753 AS „Reverta“. Ieškovė, kaip hipotekų davėja, jokio sutikimo tokiam perleidimui nėra davusi. AB „Citadele bankas“ be ieškovės sutikimo perleidus savo reikalavimo teises, kurios buvo užtikrintos dviem hipotekomis, AS „Reverta“, teisės, kylančios iš hipotekų AS „Reverta“ neperėjo, todėl AB „Citadele bankas“ nebeturint reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipotekomis, hipotekos laikytinos pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d. (reikalavimų perleidimo diena), ką ieškovė ir prašo konstatuoti.

10Ieškovė pažymi, kad AS „Reverta“ reikalavimo teisių užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17095-285/2011 ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21848-285/2011 buvo areštuotas ieškovės turtas. Ieškovė su AS „Reverta“ vedė derybas dėl reikalavimo teisių, kylančių iš kreditavimo sutarčių, perleidimo, tačiau sandorio sudaryti nepavyko. Nepardavus turto varžytynėse, antstolio R. V. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu turtas buvo perduotas išieškotojui AS „Reverta“, kuris vėliau tariama 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perduotas UAB „Impuls LT“, UAB „Impuls LT“ 2017 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtą perleido UAB „Aludarių Development“, o UAB „Aludarių Development“ 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtą perleido UAB „Cibita“.

11Ieškovė teigia, kad aktas, kurio pagrindu antstolis perdavė turtą AS „Reverta“, laikytinas negaliojančiu, nes turtas perduotas vykstant ginčui tarp ieškovės ir AS „Reverta“ dėl hipotekų pripažinimo negaliojančiomis. Nurodo, kad AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ sutartis turi būti vertinama kaip apsimestinis sandoris, kuriuo AS „Reverta“ realiai leido naudotis ir siekė perleisti UAB „Impuls LT“ ne tik nuosavybės teisę, bet ir iš kreditavimo sutarčių kylančią reikalavimo teisę į ieškovę be ieškovės sutikimo. Nurodo, kad AS „Reverta“ ir UAB „I mpuls LT“ sutartis buvo sudaryta praėjus 3 dienoms po turto perdavimo išieškotojui akto surašymo. Pažymi, kad objektyviai neįmanoma per 3 dienas susitarti dėl 1 200 000 Eur vertės objekto pardavimo, todėl atsakovai iki akto sudarymo ruošėsi turto perėmimui. Ieškovės teigimu, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ sutartys taip pat laikytinos negaliojančiais sandoriais, kadangi šios sutartys atsirado kaip išvestiniai sandoriai iš neteisėto ir negaliojančio apsimestinio sandorio tarp AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, o UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ negali būti laikomi sąžiningomis turto įgijėjomis.

12Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinius, rėmėsi ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis.

13Atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ su ieškiniu nesutinka, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant atsakovės UAB „Impuls LT“ naudai (t. 4, b. l. 5-8, t. 2, b. l. 126-130). Atsakovių teigimu, turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu nebuvo jokių teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių antstoliui perduoti išieškotojui AS „Reverta“ pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą, o kitos civilinės bylos pradėjimas pats savaime nesustabdo priverstinio išieškojimo veiksmų ir neatleidžia antstolio nuo vykdomųjų dokumentų vykdymo. Nurodo, kad ieškovės sutikimas AB „Citadele bankas“, perleidžiant reikalavimo teises, kartu kylančias ir iš kreditavimo sutarčių, kreditoriui AS „Reverta“ nebuvo reikalingas, nes 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutarties sudarymo metu CK 4.181 straipsnio 3 dalis neegzistavo. Atsakovės pažymi, kad visi ieškovės argumentai dėl reikalavimo pripažinti 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sandorį apsimestiniu yra nepagrįsti, nes UAB „Impuls LT“ tikslas buvo nusipirkti nekilnojamąjį turtą, o ne siekis įsigyti reikalavimo teises į BUAB „ Balsių vystymo grupė“ (išregistruota dar 2015 m. liepos 16 d.) ir/ar BUAB „Verantas“. Nurodo, kad AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ valios išraiškos forma atitinka buvusią šalių valią - pardavėjos AS „Reverta“ – parduoti nuosavybės teise priklausantį turtą, o pirkėjos UAB „Impuls LT“ – jį įsigyti, todėl ieškovės reikalavimas šį sandorį pripažinti apsimestiniu yra nepagrįstas. Pažymi, kad notaras patikrino sudaromų 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sandorių teisėtumą ir juos patvirtino, todėl nepagrįsta teigti, jog šie sandoriai prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Nurodo, kad UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ yra atskirai veikiantys juridiniai asmenys, todėl aplinkybė, jog UAB „Impuls LT“ atlygintinio sandorio pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą UAB „Aludarių Development“, nors abiejų minėtų įmonių vadovas yra P. K., savaime nereiškia, kad turtą įgijęs juridinis asmuo (UAB „Aludarių Development“) netapo sąžiningu įgijėju. Teigia, kad ieškovės argumentai, jog UAB „Aludarių Development“ buvo neabejotinai žinoma, kad UAB „Impuls LT“ turtą įsigijo apsimestinio sandorio pagrindu, nepagrįsti, nes apsimestinio sandorio sudarymas nėra konstatuotas jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymi, kad ieškovė nenurodo, kokį konkretų įstatymą, jo straipsnį, dalį pažeidė UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarydamos pirkimo–pardavimo sandorį. Joks įstatymas nedraudė šioms bendrovėms sudaryti atlygintinį pirkimo–pardavimo sandorį po to, kai šalys sulygo dėl esminių jo sąlygų. Ieškovės subjektyvūs pasvarstymai apie tai, kad dalis verslininkų pilnavertiškai nedirba savaitgaliais arba per šventes, nėra ir negali būti ginčo sandorių tariamo neteisėtumo įrodymu.

14Teismo posėdžių metu atsakovių atstovas palaikė atsiliepimą, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis, reikalavo ieškinius atmesti, skirti ieškovei baudą.

15Atsakovas antstolis R. V. atsiliepimu į ieškinį ieškinio dalį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu prašo atmesti (t. 2, b. l. 141 -144). Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1747-178/2016 buvo nutarta įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ registruoto turto (4 objektai), esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimo pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone – iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-603/2016 įsiteisėjimo, o ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo uždrausti antstoliui realizavus turtą paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai. Nurodo, kad gavus 2017 m. lapkričio 20 d. AS „Reverta“ raštą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo ir nesant jokių teisinių kliūčių tolimesniam vykdomosios bylos veiksmų atlikimui, turto perdavimo aktu turtas buvo perduotas išieškotojui. Pažymi, kad tokiu būdu antstolis įvykdė vykdomąjį dokumentą, kuriuo antstoliui buvo nustatyta pareiga priverstinai realizuoti hipoteka įkeistą turtą.

16Atsakovė AS „Reverta“ su ieškiniu nesutinka (t. 3, b. l. 120 – 121). Nurodo, kad skolininkėms UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ buvo suteikti kreditai žemės sklypui su statiniais ( - ), įsigyti. Skolininkių planuojamo įsigyti turto savininku buvo UAB „LNTV“, kuri buvo susijusi su ieškove, taigi, ieškovė buvo suinteresuota, jog būtų suteiktas kreditas skolininkėms su ja susijusios įmonės turtui įsigyti. Tiek sudarant kreditavimo sutartis, tiek sudarant hipotekos lakštus, visos ginčo šalys susitarė, kad skolininkėms iš UAB „LNTV“ įsigijus prieš tai nurodytą sklypą su statiniais ir jį įkeitus atsakovei bei įvykdžius kitas kreditavimo sutartyse su skolininkėmis numatytas sąlygas, atsakovė atsisakys hipotekos ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui. Abiem skolininkėms suteiktos 4 570 000 Lt dydžio kredito lėšos buvo išmokėtos kaip kainos dalis už perkamą turtą su ieškove susijusiam asmeniui finansuojamo turto savininkei UAB „LNTV“, tačiau iki šiol atsakovės finansuoto žemės sklypo su statiniais ( - ), nuosavybės teisė atsakovės skolininkėms neperduota, o turtas, už kurį skolininkės sumokėjo pardavėjai UAB „LNTV“ kainą iš atsakovės gautomis lėšomis, perleistas kitiems asmenims. Tai patvirtina, kad ieškovė per susijusią įmonę gavo naudą, t. y. skolininkių sumokėtą kainą, tačiau savo prievolės perduoti skolininkėms teisių į turtą neįvykdė. Pažymi, kad ieškovė yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę AS „Reverta“ kreiptis į notarą dėl ieškovei priklausančio turto: prekybos centro, lošimo automatų salono ir žemės sklypo hipotekos išregistravimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo išregistruoti hipoteką ieškovei priklausančiam turtui. Nurodo, kad turto perdavimo aktas atsakovei AS „Reverta“ nepažeidė ieškovės teisių, nes turtas buvo perduotas turto nepardavus pirmosiose varžytynėse už kainą, nustatytą pačios ieškovės pateiktu įkeisto turto vertinimu. Pažymėjo, kad ieškovė imitavo derybas dėl iš kreditavimo sutarčių kylančių reikalavimo teisių perleidimo sandorio sudarymo, nes turto išpirkimui piniginių lėšų neturėjo, o vėliau paaiškėjo, kad ieškovei yra keliamos bankroto ir restruktūrizavimo bylos.

17Atsakovė UAB „Cibita“ su ieškiniu nesutinka (t. 4, b. l. 52 -55). Nurodo, kad byloje pareikštu ieškiniu reikalaujama išreikalauti turtą iš atsakovės remiantis tuo pagrindu, kad atsakovė nuosavybės teises į šį turtą neva yra įgijusi nesąžiningu būdu kaip tai numatyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje. Siekiant užtikrinti civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą, CK 4.96 straipsnio 2 dalies normoje yra įtvirtintas ribotos vindikacijos institutas, kuris reiškia tai, kad iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį turtą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pati ieškovė pripažįsta, kad jos prašomas išreikalauti turtas nėra (ir niekada nebuvo) prarastas minėtoje teisės normoje aptariamu būdu, t. y. dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Turto išreikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios yra siejamos su ieškovės nurodomu atsakovės veiksmų, įgyjant nuosavybės teisę į turtą, tariamu nesąžiningumu. Tariamas atsakovės veiksmų nesąžiningumas grindžiamas aplinkybėmis apie tai, kad: 2018 m. sausio 16 d. sutartis buvo sudaryta praėjus beveik vienam mėnesiui po to, kai buvo sudaryta ankstesnė pirkimo–pardavimo sutartis; atsakovė neturėjo pakankamai finansinių resursų įsigyti turtą, kurio vertė 1 208 334,00 Eur; 2018 m. sausio 16 d. sutartis buvo sudaryta po to, kai ieškovė šioje byloje kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo atsakovę pripažinti nesąžininga turto įgijėja, nes: abu sandoriai (2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. sausio 16 d.) buvo sudaryti verslo sityje ir tai yra įprastinė verslo praktika; sandorio sudarymui panaudotos piniginės lėšos į 2017 m. gruodžio 31 d. balanse pateikiamą ataskaitinį laikotarpį nebuvo įtrauktos; bankinės institucijos nėra vieninteliai ir galimi verslo finansavimo šaltiniai, o reikiamo finansavimo gavimas yra įmanomas ir pasitelkiant kitas priemones; sandorio sudarymo metu atsakovė objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamus ieškovės ir kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisminius ginčus. Nesant atsakovės veiksmuose jokių ketinimų, priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai sudarant 2018 m. sausio 16 d. sutartį, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Mano, kad pagrindinis ieškovės tikslas inicijuojant šią bylą yra atgauti savo prarastas teises į turtą, nepaisant to, kad turtas šiuo metu priklauso tretiesiems asmenims, kurie nuosavybės teises į šį turtą įgijo sąžiningai ir teisėtai.

18Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis, reikalavo ieškinius atmesti.

19Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, bylą prašo nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (t. 3, b. l. 181).

20Ieškinys, patikslintas ieškinys atmestini

21Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pagal 2007 m. spalio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/752 pirminis kreditorius AB Parex Bankas (dabar AB Citadele bankas) UAB „Balsių vystymo grupė“ (išregistruota 2015 m. liepos 16 d.) suteikė 661 781,00 Eur kreditą (t. 1, b. l. 10 – 21).

22Pagal 2007 m. spalio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/753 pirminis kreditorius AB Parex Bankas (dabar AB Citadele bankas) UAB „Verantas“ (dabar bankrutavusi UAB „ Verantas) ) suteikė 661 781,00 Eur kreditą (t. 1, b. l. t. 1, b. l. 22 - 33).

23Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d., užtikrindama UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ prievolių pagal kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą, dviem hipotekos lakštais, identifikavimo kodai Nr. ( - ) bei Nr. ( - ) (toliau abi kartu – hipotekos) įkeitė AB Parex banko (dabar AB Citadele bankas) naudai jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1) prekybos centrą; 2) lošimų automatų saloną; 3) 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais, esančiais ( - ) (toliau – ginčo turtas) (t. 1, b. l. 34 -42).

24Pagal 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutartį AB Parex bankas perleido reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis Nr. KS/752 ir Nr. KS/75, įskaitant ir teises, kylančias iš hipotekų, naujajam kreditoriui Latvijos AS PAREX banka (naujas pavadinimas – AS „Reverta“), kurio pavedimu tolimesnį kreditinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis administravimą, teisminį išieškojimą pavesta vykdyti Latvijos AS Parex banka grupės įmonei Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ (šiuo metu likviduojama) (t. 1, b. l. 43, 75).

25Atstovaudama kreditorių AS Parex banka, UAB „NIF Lietuva“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimo UAB „Balsių vystymo grupė“ atžvilgiu įvykdymą, ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimo UAB „Verantas“ atžvilgiu įvykdymą, areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 62 -65).

26Ieškovė 2016 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į AS „Reverta“, siūlydama sudaryti iš kreditavimo sutarčių kylančių reikalavimo teisių perleidimo sandorį (t. 2, b. l. 66 - 67), bet tokio susitarimo šalims nepavyko pasiekti.

27Bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Istpro“ (byloje atsakovėmis buvo tiek ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek ir atsakovė AS „Reverta“) pateiktu teismui ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti 2007 m. spalio 16 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos sandorius Nr. ( - ), Nr. ( - ) su visais pakeitimais negaliojančiais, įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007 m. kovo 13 d. susitarimą įvykdymui įkeisti: 1) 0,4800 ha ploto žemės sklypą; 2) negyvenamąsias patalpas – lošimo automatų saloną, 3) prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis; 4) statinį (inžinerinį įrenginį), esančius ( - ) (t. 2, b. l. 12 -21).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu (t. 2, b. l. 12- 21)(Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-2113-603/2017) ieškinį atmetė, nustatęs, kad ginčo turtas nuosavybės teise nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris, kaip nekilnojamojo turto savininkas, 2007 m. spalio 16 d. ginčo turtą įkeitė užtikrindamas trečiųjų asmenų UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles, t. y. įvykdė jam įstatyme nustatytą teisę, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nepasisakė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-284-407/2018).

28Išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui AS Reverta, trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje yra konstatavęs (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-337/2014), jog CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Nagrinėjamoje byloje prievolė pagal kredito sutartis skolininkams nepasibaigė, nes jie kredito negrąžino, o kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 10.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo dienos. Atsižvelgdami į tai, kad kredito sutarčių 6.5 punkto sąlygos nebuvo įvykdytos, teismai teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą kreiptis dėl hipotekos išregistravimo nepagrįstas.

29Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo hipoteką, idn. kodas ( - ), su visais jos pakeitimais ir hipoteką, idn. kodas ( - ), su visais jos pakeitimais pripažinti pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., vadovaujantis CK 4.181 straipsnio 3 dalies ir 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, motyvuodama tuo, kad AB „Citadele“ bankui (buvęs AB Parex bankas) be ieškovės sutikimo perleidus savo reikalavimo teises, kurios buvo užtikrintos hipotekomis, teisės, kylančios iš hipotekų, AS „Reverta“ neperėjo, todėl AB „Citadele“ bankui neturint reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipotekomis, hipotekos laikytinos pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d. (reikalavimų perleidimo dienos).

30Išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 12 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015) yra pažymėjusi, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios prievolės akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Nors bendras hipotekos teisės akcesoriškumo principas aiškiai įtvirtintas įstatyme tik nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.170 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši hipotekos savybė buvo pripažinta teisės doktrinos ir palaikyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2006; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011). Hipotekos akcesoriškumas reiškia, kad nesant pagrindinės prievolės ir būtinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymą, neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Taip pat neatskiriama nuo pagrindinės prievolės yra svetimo turto hipotekos įkaito davėjo pareiga atsakyti hipoteka įkeistu turtu, nes tik neįvykdęs pagrindinės prievolės kreditorius įgyja teisę išieškoti skolininko skolą ir iš trečiojo asmens įkeisto turto. Daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams, nustatytiems priverstinio išieškojimo procese įkeistam turtui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).

31Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (šiuo atveju prievolinio pobūdžio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko. CK 4.181 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo (2011 m. gruodžio 22 d. įst. Nr. XI-1842 red.). Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Tačiau tokiu atveju - įstatymuose numatytu pagrindu hipotekai pasibaigti - negali būti laikoma CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostata: ji galėtų būti pagrindu pripažinta hipoteką pasibaigusia teismo sprendimu (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kita vertus, AB Parex bankas ir AS Parex Banka sudarė kreditų portfelio perleidimo sutartį bei jos priedą Nr. 1, kuriais pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimus į skolininkus ir užtikrinimo priemonių tiekėjus bei kitas atitinkamuose dokumentuose numatytas teises, taip pat ir reikalavimo teises į UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ 2010 m. liepos 31 d. (t. 2, b. l. 17, Liteko duomenys Vilniaus apygardos teismo civ. byla 2-2113-603/2017, CPK 279 straipsnio 4 dalis), o įstatymo norma, t. y. CK 4.181 straipsnio 3 dalis, kuria vienintele ir grindžia ieškovė savo reikalavimą, įsigaliojo tik nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įst. Nr. XI-1842). Civilinėje teisenoje taikomas įstatymo atgal negaliojimo principas, pagal kurį teisės galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. 2010 m. liepos 31 d. sudarant kredito portfelio perleidimo sutartį CK 4.181 straipsnio redakciją sudarė tik viena dalis ir ji nenustatė reikalavimo gauti svetimo turto hipotekos savininko sutikimo perleidžiant reikalavimo teisę. Visa tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti hipotekas pasibaigusiomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 straipsnis).

32Antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomas Vilniaus raj. 6 notarų biuro 2015 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojo AS „Reverta“ naudai. Vykdant išieškojimą, 2016 m. sausio 19 d. buvo areštuotas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis įkeistas hipoteka ginčo nekilnojamasis turtas, įvertintas 1 208 334 Eur suma. 2016 m. gegužės 26 d. paskelbtos pirmosios varžytynės įkeisto areštuoto turto neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2016 m. birželio 27 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, todėl vadovaujantis CPK 719 str., 720 str. pasiūlyta pirmos eilės išieškotojui hipotekos kreditoriui AS „Reverta“ paimti neparduotą turtą iš varžytynių už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (966 667 Eur). 2016 m. liepos 4 d. raštu hipotekos kreditorius AS „Reverta“ patvirtino, kad pasinaudoja įstatymo suteikta teise ir sutinka perimti neparduotą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). 2016 m. liepos 4 d. priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo po neįvykusių varžytynių išieškotojui, sustabdant vykdymo veiksmus – Turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimą – iki Vilniaus apygardos teismas (ar kitas aukštesnės instancijos teismas) panaikins arba pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikins įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ) nuosavybės teisės perleidimo (t. 2, b. l. 68 – 70). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. 2, b. l. 69, CPK 179 straipsnio 3 dalis, Liteko duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2-1747-178/2016), atsakovės AS Reverta atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Istpro“ ieškinį atsakovėms UAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikino; atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu registruoto turto – 0,48 ha ploto žemės sklypo; negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono; prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis; statinio (inžinerinio įrenginio), esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimą pakeitė kita laikinąja apsaugos priemone – iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-603/2016 įsiteisėjimo, o ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo uždraudė antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus Turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai. Atsižvelgiant į šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir AS „Reverta“ raštą Nr. 16/K/02-261, antstolis R. V. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025 (t. 2, b. l. 68 -70).

33Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2YT-10540-534/201) atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtą antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymą atnaujinti veiksmus vykdomojoje byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi (Liteko duomenys, civ. byla Nr. 2S-1201-653/2017, CPK 179 straipsnio 3 dalis) paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo dėl antstolio veiksmų, įkeitimo sandoriai dėl turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, nebuvo nuginčyti; ginčijami antstolio veiksmai taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms neprieštarauja.

34Antstolis R. V. pagrįstai ir teisėtai 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-128-17042, kuriuo AS „Reverta“ buvo perduotas įkeistas hipoteka ir neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas, kurio vertė 966 667,00 Eur, esantis ( - ) (CPK 719 straipsnio 1 dalis; tuo metu galiojusi redakcija) (t. 2, b. l. 26, 141 -144). Šio akto neteisėtumą ieškovė ginčija iš esmės vieninteliu argumentu, kad tuo metu Kauno apygardos teisme ji jau buvo iniciavusi civilinę bylą, kurioje reikalauja hipotekas pripažinti negaliojančiomis. Be to, ieškovė pradiniame, patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad turtas išieškotojui perduotas už per mažą kainą, tačiau nagrinėjant bylą teisme šią aplinkybę labai akcentavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) ( intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Vykdant teismo sprendimus (nutartis), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais šioje normoje išvardytais pagrindais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, t. y. niekas nepageidavo įsigyti ginčo nekilnojamojo turto. Antstolio 2016 m. liepos 5 d. procesinis veiksmas, t. y. priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo po neįvykusių varžytynių išieškotojui, tačiau sustabdant vykdymo veiksmus – Turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimą – iki Vilniaus apygardos teismas (ar kitas aukštesnės instancijos teismas) panaikins arba pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismų nėra pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu (Liteko duomenys). Atsižvelgiant į tai, o taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus teisines kliūtis vykdymo veiksmų atlikimui ir antstoliui juos atnaujinus, teismas konstatuoja, kad antstolis niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisės, nes tuo metu Kauno apygardos teisme ji inicijavo civilinę bylą, kurioje reikalauja pripažinti hipotekas pasibaigusiomis (reikalavimas dėl kurio ankščiau pasisakė teismas). Kitos bylos pradėjimas ar nagrinėjimas teisme pats savaime nesustabdo priverstinio skolos išieškojimo vykdymo veiksmų. Laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pritaikytos tik 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (bylos dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-408-180/2018), t. y. praėjus daugiau nei metams po Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Tuo metu antstoliui nebuvo jokio pagrindo pasyviai laukti, kol bus išnagrinėta ieškovės inicijuota civilinė byla. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

35Kaip jau minėta, 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-17-128-17042 įkeistas hipoteka ir neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas išieškotojui buvo perduotas už 966 667,00 Eur sumą. Ieškovės atstovas teigia, kad išieškotojui perduoto turto vertė yra aiškiai per maža ir šiai aplinkybei pagrįsti remiasi Hipotekos registro duomenimis, pagal kuriuos skolininko UAB „Cibita“ kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. sausio 17 d. sutartine hipoteka įkeisto ginčo nekilnojamojo turto vertė 2 116 580,00 Eur. Vien tai, kad 2018 m. sausio 17 d. sutartine hipoteka bankui įkeisto ginčo nekilnojamojo turto vertė yra nurodyta 2 116 580,00 Eur (t. 4, b. l. 92-95), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad turto perdavimo ieškotojui aktas yra neteisėtas dėl neteisingai nurodytos perduoto turto vertės (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis įstatymo galią visais atvejais turi tik sutarties šalims bei neriboja trečiųjų asmenų teisių, nebent tai būtų įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį (CK 4.170, 6.189, 6.190 straipsniai). Hipotekos ypatybė yra ta, kad ji yra skirta apsaugoti kreditoriaus interesus į skolininką, neįvykdžiusį savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu išsaugo visas daiktines teises skolininkui, sąžiningai vykdančiam savo įsipareigojimus. Dispozityvioji įstatymo norma leidžia šalims veikti savo nuožiūra ir susitarti dėl įkeisto daikto vertė. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovės esminės teisės negalėjo būti pažeistos, nes ji neginčijo turto pardavimo/perdavimo kainos dėl kainos nustatymo tvarkos pažeidimų (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Aplinkybė, jog 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui akte ir 2018 m. sausio 17 d. sutartine hipoteka įkeisto ginčo nekilnojamojo turto vertė skiriasi, savaime neįrodo, kad kaina, kuria neparduotas iš varžytynių turtas perduotas išieškotojui, nustatyta netinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2YT-10540-534/2017, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurią nepakeistą paliko Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2S-1201-653/2016, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio R. V. patvarkymo 2017 m. sausio 18 d. atnaujinti veiksmus vykdomojoje byloje ir papildomą skundą dėl netinkamo turto įkainavimo parduodamo varžytynėse turto, konstatavo, jog 2016 m. sausio 19 d. patvarkymu antstolis pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims, kad skolininkui areštavo įkeistą turtą, išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. Iš konsultacinės pažymos teismas nustatė, kad įkeistas turtas įvertintas skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymu. Teismas vertino, kad antstolio vykdomos varžytynės pagal skolininko nustatytą kainą yra teisėtos, nepažeidžia skolininko interesų, nes pats skolininkas pas patyrusį turto vertintoją nustatė turto kainą. Prie skundo dėl parduodamo turto kainos pateiktos ataskaitos santrauką, kaip įrodymą, teismas atmetė, nurodęs, jog neaišku kas ir kokiais principais, taikomais turto įvertinimo metodais nustatė kainą. Vykdomojoje byloje yra pateiktas visas turto vertintojo tyrimas - objekto geografinis išsidėstymas Kaune, objekto aprašymas, jo būklės, infrastruktūros tyrimas, rinkos tyrimas. Pateiktoje teismui ataskaitoje neaišku kokiais kriterijais nustatyta parduodamo objekto kaina 2162000 eurų, jeigu skolininkui buvo pasiūlyta susirasti objekto pirkėją už pradinę turto pardavimo iš varžytynių 966667 eurų kainą. Skolininkas pirkėjo nerado, turtas pirmose varžytynėse už nurodytą kainą neparduotas. Teismui pateiktas skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naujas įkainavimas neatitinka realybės. Teismas konstatavo, kad antstolio nustatyta turto pardavimo varžytynėse kaina yra arčiausia realiai turto rinkos kainai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o parduodamo turto kaina buvo nustatyta pačios ieškovės pas patyrusį turto vertintoją. Taigi, 2017 m. vasario 23 d. nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kad antstolis varžytynes vykdė pagal skolininko (nagrinėjamu atveju – ieškovės) nustatytą turto kainą, jog antstolio nustatyta turto pardavimo varžytynėse kaina yra arčiausia realiai turto rinkos kainai, ši nutartis yra įsiteisėjusi, taigi yra įgijusi res judicata galią ir tai reiškia, kad šalys negali iš naujo ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taip pat ir teismui galioja draudimas pakartotinai spręsti dėl tų pačių reikalavimų. Be to, teismas pažymi, kad pačiai ieškovei pas patyrusį turto vertintoją nustačius ginčo turto kainą, vėlesnis jos aiškinimas, kad turtas perduotas išieškotojui už aiškiai per mažą kainą, pagrįstas hipotetinėmis prielaidomis.

36Tad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Turto perdavimo išieškotojui aktas yra neteisėtas. Naikinti skundžiamą aktą, kaip to prašo ieškovė, nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

372017 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. VB7-9114 AS „Reverta“ ginčo nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „Impuls LT“ už 250 000 Eur kainą (t. 2, b. l. 132 a. p. – 139). Šią pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu; pripažinus ją niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, minėtai sutarčiai taikyti to sandorio, kurį atsakovės iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. hipoteka užtikrinto reikalavimo teisių perleidimą, reglamentuojančias CK nuostatas ir atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/753 ir Nr. KS-753 kylančias reikalavimo į teises į BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“.

382017 m. gruodžio 13 d. atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Aludarių Development“ nuosavybėn (t. 4, b. l. 9 a. p. - 19). 2018 m. sausio 16 d. atsakovės UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Cibita“ nuosavybėn (t. 4, b. l. 20 - 29). Abi šias pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė laiko išvestiniais sandoriais, prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei bei prašo pripažinti jas niekinėmis ir negaliojančiomis. Be to, ieškovė prašo panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą bei pripažinti nuosavybės teises į minėtą turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

39Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

40Sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

41CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

42Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

43Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad ieškovė neįrodė hipotekos sandorių pasibaigimo ir turto perdavimo išieškotojui akto neteisėtumo aplinkybių. Turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 702 straipsnio 1 dalis), o priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CPK 4.197 straipsnio 1 dalis). Tolimesni AS „Reverta“ sprendimai dėl ginčo nekilnojamojo turto likimo niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, o ieškovė niekaip negalėjo įtakoti tolimesniems teisiniams santykiams dėl šio turto, nes įkeistą hipoteka ir neparduotą iš varžytynių nekilnojamąjį turtą perdavus išieškotojui AS „Reverta“, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą pasibaigė, hipotekos sandoriai pasibaigė ir buvo išregistruoti. Iš esmės teisingai atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad AS „Reverta“, turėdama nuosavybėje ginčo nekilnojamąjį turtą, kuriuo disponuoti teisinių kliūčių nebuvo, turėjo teisę savarankiškai spręsti šio turto likimą. AS „Reverta“ nusprendė parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, o UAB „Impuls LT“ nusprendė pirkti minėtą turtą už šalių sutartą daiktų kainą (2017 m. lapkričio 23 d. sutarties II, III dalys, CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

44Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys. Ieškovės atstovas savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kad 2017 m. lapkričio 23 d. sutartis yra apsimestinis sandoris, nes UAB „Impuls LT“ siekė perimti iš AS „Reverta“ iš Kreditavimo sutarčių kylančias reikalavimo teises į ieškovę, objektyviais įrodymais nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Buvęs AS „Reverta“ įgaliotas asmuo, liudytoju byloje apklaustas V. Š. (2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad AS „Reverta“ (Latvijos bankas) 2017 m. viduryje turėjo pasitraukti iš Lietuvos, buvo parduotas reikalavimų portfelis, o kur negalėjo perleisti reikalavimų, ieškojo sprendimų, kaip perduoti turtą. AS „Reverta“ buvo pasirengusi nurašyti dalį skolos, kad tik išspręsti situaciją, bet su ieškove susitarti nepavyko. Per 9 metus atsirado tik vienas pirkėjas (UAB „Impuls Lt“), kuris norėjo pirkti turtą. Naudos iš reikalavimų teisių perleidimo sutartimi ir pirkimo–pardavimo sutartimi su UAB „Impuls Lt“ buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl ginčo turto pardavimo, kai tam išnyks teisinės kliūtys (t. y. bus atnaujinti antstolio sustabdyti vykdymo veiksmai dėl turto perdavimo išieškotojui). AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. liepos 27 d. sudarė Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutartį (jos priedas – pirkimo–pardavimo sutartis), kuria nuo jos pasirašymo dienos kreditorius (t. y. AS „Reverta“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido perėmėjui (t. y. UAB „Impuls LT“) visą naudą, kreditoriaus gautiną realizuojant reikalavimo teises pagal Sutartis, o perėmėjas priėmė šią naudą (sutarties 11 p.), ir kurioje numatė, kad sutarties sudarymo metu nesant galimybės perleisti pačių reikalavimo teisių pagal Sutartis, kreditorius ir toliau lieka skolų išieškojimo proceso dalyviu (sutarties 8 p.), bei susitarė turto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinti pas notarą atsiradus tokiai galimybei (sutarties 1.2 punkto paskutinė pastraipa) (Vykdomosios bylos ( - ), b. l. 261-256). Kaip jau nustatyta, Vilniaus m. apylinkės teismui 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymo atnaujinti veiksmus vykdomojoje byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtą nutartį palikus nepakeistą, antstolis 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-128-17042, kuriuo ginčo turtas perduotas AS „Reverta“, o AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, vykdydamos Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutartį (jos 1.2 punkto paskutinė pastraipa), 2017 m. spalio 23 d. sudarė notariškai patvirtintą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. VB7-9114). Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad UAB „Impuls Lt“ nusipirko reikalavimo teises į skolininką. Ieškovės atstovo teiginiai dėl sandorio apsimestinumo, kai be 2017 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos bendros 250 000 Eur daiktų kainos pagal šią sutartį buvo sumokėta dar 163 869 Eur suma, paneigti Vykdomosios bylos Nr. ( - ) medžiaga, iš kurios matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – t. y. draudimui antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus Turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai, užtikrinimui, UAB „Impuls LT“ į antstolio depozitinę sąskaitą buvo įmokėta nurodyta suma, ir teismui išnagrinėjus ginčą, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei ieškinį atmetus, 2018 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkymu 163 869,00 Eur buvo gražinta į UAB „Impuls LT“ sąskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis, vykdomoji byla, b. l. 306, 301-295). Atsižvelgdamas į teismų praktikoje apsimestiniam sandoriui nustatyti suformuotus reikalavimus, byloje pateiktus įrodymus, įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog 2017 m. lapkričio 23 d. sandorio apsimetinumas neįrodytas ir ieškovo reikalavimas pripažinti šį sandorį apsimestiniu atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

45Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai perkelti kito sandorio teises bei pareigas yra išvestinis reikalavimas, todėl teismui atmetus reikalavimą dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nelieka pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/753 ir Nr. KS-753 kylančias reikalavimo teises, todėl ir jis atmestinas (CPK 185 straipsnis).

46Teismas jau yra konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovėms UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ sudarant Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Aludarių Development“ nuosavybėn, bei 2018 m. sausio

47sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Cibita“ nuosavybėn, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą buvo pasibaigusios. Netenkinus aukščiau išnagrinėtų ieškovės reikalavimų bei įvertinus tai, kad ieškovė nėra subjektas, ginantis viešąjį interesą, visa tai yra pakankamas pagrindas ieškovės reikalavimams dėl 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis atmesti.

48Anot ieškovės atstovo, 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sutarčių sudarymo metu atsakovės neturėjo jokių nuosavybės teisių į ginčo turtą: nuosavybės teisė į ginčo turtą turi būti pripažinta ieškovei, kuri nedavė sutikimo perleisti teisę į turto įkeitimą, todėl ir 2017 m. gruodžio 13 d. bei 2018 m. sausio 16 d. sutartys, kuriomis nuosavybės teisės į turtą neturėjusi UAB „Impuls LT“ perleido šią teisę UAB „Aludarių Development“, ir taip pat vėliau UAB „Aludarių Development“ ją perleido UAB „Cibita“, yra laikytinos pažeidžiančiomis viešąją tvarką ir gerą moralę, todėl yra pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

49CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

50Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52Nagrinėjamu atveju abiejų sutarčių, t. y. 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d., negaliojimą ieškovė iš esmės grindžia vieninteliu pagrindu – atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytos sutarties negaliojimu, tačiau aukščiau išdėstytais argumentais teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tiek 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Impuls LT“, tiek ir 2018 m. sausio 16 d. sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Aludarių Development“ buvo ginčo nekilnojamojo turto savininkės ir remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principais turėjo teisę laisva valia sudaryti sutartis dėl ginčo turto perleidimo (t. 3, b. l. 160 -165). Jokie teisės aktai neriboja įsigyto turto perleidimo terminų ir sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo per pakankamai trumpą laikotarpį privačiame versle iš esmės yra galimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog sudarydamas sandorį turto įgijėjas nesidomėjo asmenimis, turėjusiais įgyjamą turtą anksčiau, negu jį įgijo perleidėjas, ir jų padėtimi, nereiškia turto įgijėjo nesąžiningumo ir savaime nereiškia tokio sandorio prieštaravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, jeigu įgijėjas įsitikina, kad perleidėjas yra teisėtas turto savininkas, o perleidžiamam turtui įsigyti kiti asmenys neturi pirmumo teisių, turto perleidimo galimybė nėra suvaržyta, šis turtas yra realus, t. y. reikalavimo teisės yra galiojančios, o sudarant tokį sandorį, nebus paneigtos kitų asmenų teisės ir jiems nebus sukliudyta įgyvendinti turimas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017). Bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės nepatvirtina ginčijamų sutarčių negaliojimo dėl prieštaravimo gerai moralei. Ginčijamų sutarčių prieštaravimas gerai moralei nepagrįstas įrodymais. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamos sutartys negalioja pagal CK 1.81 straipsnį, todėl ieškinys ir šių reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

53Ieškovės įsitikinimu, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais ir prašo panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teisę į ginčo turtą (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Šiuo atveju ieškovės ir UAB „Cibita“ jokie prievoliniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl ieškovė siekia susigrąžinti ginčo turtą vindikacijos būdu.

54CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

55Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo“ išaiškinta, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, jog asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Vadinasi, konstitucinė vertybė nuosavybė gali būti išreikalauta iš atsakovės UAB „Cibita“, jei ieškovė įrodytų, jog ji prarado ginčo turtą dėl nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo ir neįrodinėja, kad ginčo turtą ji prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, bet prašo išreikalauti ginčo turtą iš atsakovės tuo pagrindu, jog atsakovės negali būti laikomos sąžiningais įgijėjais. Atsakovių nesąžiningumą ieškovė įrodinėja bendro pobūdžio svarstymais.

56Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Aludarių Development“ vienintelis akcininkas yra UAB „Impuls LT“, o abejoms bendrovėms vadovauja vienas ir tas pats asmuo P. K., todėl UAB „Aludarių Development“ sutarties sudarymo metu neabejotinai buvo žinoma tai, kad UAB „Impuls LT“ ginčo turtą įgijo apsimestinio sandorio pagrindu, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad UAB „Aludarių Development“ buvo nesąžininga ginčijamos sutarties šalimi, nes 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumas neįrodytas byloje, nei tuo labiau 2017 m. lapkričio 23 d. sutarties sudarymo metu.

57Ieškovė UAB „Cibita“ nesąžiningumą įrodinėja šiomis aplinkybėmis: UAB „Cibita“ sutartį su UAB „Aludarių Development“ sudarė praėjus vienam mėnesiui po to, kai buvo sudaryta ankstesnė UAB „Aludarių Development“ sutartis; 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsteigta UAB „Cibita“ negalėjo įsigyti 1 208 334 Eur vertės turtą; 2018 m. sausio 16 d. sutartis buvo sudaryta atsakovei žinant, jog ieškovė skundžia sutartį ir aktą. Teismas vertina, kad ieškovės hipotezė dėl didelės vertės nekilnojamojo turto sandorių vienas po kito sudarymo per pakankamai trumpą laiko tarpą negalimumo privačiame versle nėra tikėtina, todėl atmestina (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip jau buvo konstatuota, jokie teisės aktai neriboja įsigyto turto perleidimo terminų. Įregistruota ir galiojanti sutartinė hipoteka (t. 4, b. l. 92 -95), 2018 m. sausio 16 d. ir 18 d. mokėjimų pavedimai pagal 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. sausio 18 d. notarinis liudijimas (t. 4, b. l. 28 - 29) patvirtina, kad sutarties sudarymo metu UAB „Cibita“ turėjo finansines galimybes įsigyti ginčo turtą. Atsakovei UAB „Cibita“, o taip pat ir atsakovei UAB „Aludarių Development“ reikalavimai byloje patikslintu ieškiniu pareikšti tik 2018 m. birželio 5 d. (t. 3, b. l. 133), UAB „Cibita“ nedalyvavo nagrinėjant ieškovės ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisminius ginčus pagal pradinius ieškinius, jokių teisinių suvaržymų ginčo turtui nebuvo taikyta, todėl nėra pagrindo teigti apie UAB „Cibita“ nesąžiningumą sudarant 2018 m. sausio 16 d. sutartį ir šiuo aspektu.

58Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo teiginių, jog UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ yra nesąžiningi įgijėjai, pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra pagrindo panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teisės į ginčo turtą (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

59Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovė savo reikalavimų neįrodė, todėl ieškinys, patikslintas ieškinys atmestini (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

60Atsakovė UAB „Impuls LT“ prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, teismo nuožiūra nustatyto dydžio, 50 proc. baudos sumos priteisiant atsakovei UAB „Impuls LT“ (CPK 95 str. 2 d.; t. 2, b. l. 127 a. p.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

61Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikšdama ieškinį, kuriuo prašo hipoteką, idn. kodas 02120070017346, su visais jos pakeitimais ir hipoteką, idn. kodas 02120070017351, su visais jos pakeitimais pripažinti pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., vadovaujantis CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatomis, negalėjo nežinoti, kad ginčo sandorio sudarymo metu šios įstatymo nuostatos negaliojo. Sujungus bylas ir tikslindamas ieškinį, ieškovės atstovas pradinio ieškinio dėl hipotekų pripažinimo pasibaigusiomis netikslino. Ieškovės atstovas neneigia, kad įstatymo norma, t. y. CK 4.181 straipsnio 3 dalis, kuria vienintele ir grindžia ieškovė šį savo reikalavimą, 2010 m. liepos 31 d. negaliojo (įsigaliojo tik nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įst. Nr. XI-1842)), pripažįsta, kad civilinėje teisenoje taikomas įstatymo atgal negaliojimo principas, bei nurodo, kad pareikšti tokį reikalavimą buvo ieškovės noras. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Ieškovė, pareikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, pažeidė draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus, dėl to teismas skiria ieškovės vadovui R. B. 1 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, skirti maksimalios baudos nėra pagrindo, atsižvelgiant į aplinkybes, kad 2018 m. sausio 3 d. nutartimi buvo sujungtos dvi civilinės bylos ir bylos nagrinėjimas vyko svarstant ne tik šį, bet ir kitus ieškovės reikalavimus. Teismas nepriteisia ir 50 proc. baudos sumos atsakovei UAB „Impuls LT“, nes pagal ieškinį dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, UAB „Impuls LT“ nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir jai nebuvo pareikštas joks reikalavimas, o jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos CPK nustatyta tvarka.

62Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

63Atsakovė UAB „Impuls LT“ byloje turėjo 4 161,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį/patikslintą ieškinį surašymą, 5 kitų įvairaus turinio dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (6 val.), teiktas teisines konsultacijas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio; pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 148 -150, t. 4, b. l. 34 -36, 97 -98).

64Atsakovė UAB „Cibita“ byloje turėjo 2 299,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, 3 kitų įvairaus turinio dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (6 val.), teiktas teisines konsultacijas dėl patikslinto ieškinio; pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (t. 4, b. l. 119 - 123).

65Atsižvelgiant į tai, kad šios dalyvaujančių asmenų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.16 p., 8.19 p.), jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

662017 m. lapkričio 16 d. nutartimi ir 2018 m. sausio 2 d. nutartimi teismas buvo atidėjęs po 11 383,00 Eur kiekvienoje byloje žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (t. 1, b. l. 60-61, t. 2, b. l. 87 -88). 2018 m. sausio 3 d. nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos. Ieškinį atmestus, iš ieškovės valstybei priteistina 11 000 Eur (15 000 – 2 000 – 2 000 = 11 000) atidėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 straipsnis).

67Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 56,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

68Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybes teises į atsakovei UAB „Cibita“ priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą (t. 3, b. l. 166 -168). Sprendimui įsiteisėjus, taikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina (CPK 149 straipsnis).

69Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsniu, teismas

Nutarė

70Ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti.

71Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“ , j. a. k. 302294920, 4 161,60 Eur (keturis tūkstančius šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

72Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“, j. a. k. 304612528, 2 299,00 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

73Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, vadovo R. B., a. k. ( - ) valstybei 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

74Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, valstybei 11 000,00 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) žyminio mokesčio ir 56,37 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 37 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

75Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (a. k. 300145575) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovei UAB „Cibita“ (j. a. k. 304612528, Smolensko g. 10-57, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą - prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ); negyvenamąją patalpą - lošimo automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-48; unikalus Nr. ( - ); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ); esančius ( - ).

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamo turto... 4. atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ atstovui... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB... 6. Ieškovė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su... 7. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos... 8. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašo: 1) panaikinti 2017 m.... 9. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. spalio 11 d. AB „Citadele bankas“ ir UAB... 10. Ieškovė pažymi, kad AS „Reverta“ reikalavimo teisių užtikrinimui Kauno... 11. Ieškovė teigia, kad aktas, kurio pagrindu antstolis perdavė turtą AS... 12. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinius, rėmėsi... 13. Atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ su ieškiniu... 14. Teismo posėdžių metu atsakovių atstovas palaikė atsiliepimą, rėmėsi... 15. Atsakovas antstolis R. V. atsiliepimu į ieškinį ieškinio dalį dėl turto... 16. Atsakovė AS „Reverta“ su ieškiniu nesutinka (t. 3, b. l. 120 – 121).... 17. Atsakovė UAB „Cibita“ su ieškiniu nesutinka (t. 4, b. l. 52 -55). Nurodo,... 18. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą, rėmėsi... 19. Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime į... 20. Ieškinys, patikslintas ieškinys atmestini... 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų... 22. Pagal 2007 m. spalio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/753 pirminis kreditorius... 23. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d.,... 24. Pagal 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutartį AB Parex... 25. Atstovaudama kreditorių AS Parex banka, UAB „NIF Lietuva“ kreipėsi į... 26. Ieškovė 2016 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į AS „Reverta“, siūlydama... 27. Bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat... 28. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo... 30. Išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 12 d. nutartyje (Lietuvos... 31. Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir... 32. Antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomas Vilniaus raj. 6 notarų biuro 2015 m.... 33. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (civ. byla Nr.... 34. Antstolis R. V. pagrįstai ir teisėtai 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino... 35. Kaip jau minėta, 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu... 36. Tad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Turto perdavimo... 37. 2017 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi... 38. 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių... 39. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius,... 40. Sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį... 41. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 42. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas,... 43. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad ieškovė neįrodė hipotekos... 44. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti... 45. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas 2017 m. lapkričio 23 d.... 46. Teismas jau yra konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovėms UAB... 47. sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Cibita“... 48. Anot ieškovės atstovo, 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d.... 49. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 50. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai... 52. Nagrinėjamu atveju abiejų sutarčių, t. y. 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018... 53. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“... 54. CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl... 56. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Aludarių Development“... 57. Ieškovė UAB „Cibita“ nesąžiningumą įrodinėja šiomis aplinkybėmis:... 58. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, jog ieškovė... 59. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovė savo... 60. Atsakovė UAB „Impuls LT“ prašo skirti ieškovei baudą už... 61. Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju... 62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 63. Atsakovė UAB „Impuls LT“ byloje turėjo 4 161,60 Eur išlaidų advokato... 64. Atsakovė UAB „Cibita“ byloje turėjo 2 299,00 Eur išlaidų advokato... 65. Atsižvelgiant į tai, kad šios dalyvaujančių asmenų turėtos išlaidos... 66. 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi ir 2018 m. sausio 2 d. nutartimi teismas... 67. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 56,37 Lt išlaidų,... 68. Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymų... 69. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 70. Ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti.... 71. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto... 72. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto... 73. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto... 74. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto... 75. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...