Byla 2-2113-603/2017
Dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, atsakovo AS „Reverta“ atstovui advokatui Vytautui Švetkauskui, atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui D. J., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Istpro“ ieškinį atsakovams BUAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, AS „Reverta“ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą, ir

Nustatė

2Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti 2007-10-16 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos sandorius Nr. 02120070017346, Nr. 02120070017351 su visais pakeitimais negaliojančiais, įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valkdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007-03-14 susitarimą įvykdymui įkeisti: 1) 0,4800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 2) negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salomo, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančių ( - ); 3) prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m. bendro ploto, esančių ( - ); 4) statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad 2006-09-04 tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu UAB „Irva“ 2006-09-04 paskolino UAB „Serneta“ 317 770 Lt, o UAB „Serneta“ įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2007-09-04. UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ 2007-03-14 pasirašė susitarimą, kuriuo UAB „Sernerta“ įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012-09-02, o nustatytu terminu nrgrąžinus visos paskolos, įsipareigojo UAB „Irva“ naudai įkeisti UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausantį turtą: prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis patalpas nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m bendro ploto, esančias ( - ), negyvenamąsias-lošimo automatų salono, patalpas nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančias ( - ), 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais – kitais statiniais, unikalus Nr. ( - ), eaantį ( - ). UAB „Serneta“ paskolos UAB „Irva“ negrąžino, turto UAB „Irva“ naudai neįkeitė. 2012-07-30 UAB „Irva“ ir UAB „Istpro“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Irva“ perleido ieškovui visas teises ir pareigas, kylančias iš 2007-03-14 susitarimo. 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ turtą pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, turtas parduotas dar negrąžinus paskolos UAB „Irva“, po įsipareigojimo įkeisti turtą. Įsigijęs iš UAB „Serneta“ turtą, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jį 2007-10-16 įkeitė AB „Parex bankas“ (šiandien – AB „Citadelė“ bankas) naudai už UAB „Verantas“ ir šiuo metu bankrutavusios UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles. AB „Citadelė“ bankas reikal;avimus BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“ atžvilgiu perleido AS Reverta (anksčiau – AS Parex banka). Kadangi turto įkeitimo metu UAB „Serneta“ nebuvo grąžinusi UAB „Irva“ paskolos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto įkeitimo momentu už turtą su UAB „Serneta“ nebuvo atsiskaitęs, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturėjo teisės įkeisti turto. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeitė turtą, nors UAB „Serneta“ dar nebuvo grąžinusi paskolos ir buvo įsipareigojusi turtą įkeisti UAB „Irva“ naudai, taip pat nebuvo pilnai ataiskaičiusi už turtą, todėl turtas turėjo būti įkeistas UAB „Irva“, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą neatlygintinai įkeitė už trečiųjų asmenų prievoles, taip pablogindama savo turtinę padėtį bei UAB „Serneta“ galimybes atgauti nesumokėtą turto kainą. Pažymėjo, jog iš turto jau pradėtas išieškojimas. Turto įkeitimas pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises, nes ieškovas neteko galimybių išsiieškoti suteiktos paskolos bei palūkanų, todėl įkeitimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Paaiškino, jog egzistuoja visos įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos sąlygos tam, kad įkeitimo sandoriai, kurie pažeidžia ieškovo, kaip UAB „Serneta“ kreditoriaus teises, būtų pripažinti negaliojančiais ab initio, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „Serneta“ atžvilgiu, nes UAB „Serneta“ suteikta paskola, kurios reikalavimo teisė 2012-07-30 sutarties pagrindu perleista ieškovui, nėra grąžinta. Įkeitimo sandoriai nebuvo privalomi, priešingai, jie negalėjo būti sudaryti, nes UAB „Serneta“ turėjo galiojančią pareigą turtą įkeisti UAB „Irva“. Sudaryti įkeitimo sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip UAB „Serneta“ kreditoriaus, teises, nes po turto, kuris turėjo būti įkeistas ieškovo naudai, įkeitimo, ieškovas neteko objektyvių galimybių išsieškoti iš UAB „Serneta“ jam priklausančių sumų. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serneta“ ir AS „Reverta“ įkeitimo sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi. Įkeitimo sandoriai buvo sudaryti, nors UAB „Serneta“ nebuvo grąžinusi paskolos UAB „Irva“ ir buvo įsipareigojusi ateityje UAB „Irva“ įkeisti turtą, todėl bet kokie priešingi UAB „Serneta“ veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jokio kito neareštuoto ir neapsunkinto turto atskovas neturi, laikytini nesąžiningais ieškovo atžvilgiu. Be to, turtas įkeistas, nepaisant to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra galutinai atsiakitęs su UAB „Serneta“. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad turtas įkeistas neatsiskaičius su UAB „Serneta“ bei už trečiųjų asmenų prievoles bei žinojo apie UAB „Serneta“ įsipareigojimą įkeisti turtą UAB „Irva“ naudai. Netalygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiau nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, taigi, šio ieškinio pagrįstumas nepriklauso nuo AS Reverta sąžiningumo. Ieškovo nuomone AS Reverta, sudarydamas įkeitimo sandorius žinojo apie blogą BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“ padėtį, bankas sąmoningai sudarė įkeitimo sandorius, kadangi siekė tokiu būdu nukreipti išieškojimą į turtą ar galimai pats jį įsigyti. Bankas ne tik kad negalėjo nesuvokti, tačiau privalėjo įvertinti, jog minėtos bendrovės nebus pajėgios vykdyti su banku sudarytų sutarčių, todėl įkeitimo sandorius sudarė veikdamas nesąžiningai. Preziumuojama, kad šalys yra nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateikrą įvykdymą, o įkeitimo sandoriais buvo sukurta akivaizdi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, nes įkeičiant turtą neatlygintinai užtikrintos kitų asmenų prievolės, turto vertė ženkliai viršija prievolių sumą. Nurodo, jog apie teises peždižiančius įkeitimo sandorius sužinojo po to, kai iš UAB „Irva“ perėmė reikalavimo teises į UAB „Serneta“, t. y. 2012-07-30, todėl nustatyto ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Ieškovas įrodė visas įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygas, todėl pripažinus įkeitimo sandorius negaliojančiais, turtas turėtų būti įkeistas ieškovo naudai.

4Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Nekilnojamojo turot valdymas“ turto įkeitimo metu, t. y. 2007-10-16 nebuvo už turto įsigijimą pilnai atsiskaitęs su UAB „Serneta“, negali būti pagrindas teigti, kad turto įkeitimu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas elgėsi nesąžiningai ar pažeidė ieškovo interesus. Prieš įkeisdamas turtą, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į UAB „Serneta“ dėl leidimo įkeisti turtą, 2007-10-09, t. y. prieš turto įkeitimą, UAB „Serneta“ davė savo sutikimą įkeisti turtą AB Parex bankas (dabar – AB „Citadelė“ bankas) užtikrinant UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ elgėsi sąžiningai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti turto įkeitimo sandorius negaliojančiais, o atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti įkeisti turtą UAB „Serneta“ prievolių ieškovui įvykdymo užtikrinimui. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudarytos paskolos sutarties bei vėlesnio susitarimo šalis, todėl UAB „Serneta“ įsipareigojimai pagal minėtas sutartis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negali įtakoti. Taigi, ieškovas neturi pagrindo reikšti reikalavimo dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausiusio turto įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o juo labiau dėl įpareigojimo įkeisti turtą 2007-03-14 susitarimo užtikrinimui.

5Atsakovas BUAB „Serneta“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Serneta“ įkeitimo sandorių sudarymo metu nebuvo atsiskaitęs su UAB „Irva“ nereiškia, kad UAB „Serneta“ elgėsi nesąžiningai. Perleisdamas turtą, UAB „Serneta“ įspėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apie susitarimo egzistavimą ir įsipareigojimus UAB „Irva“ bei patiktino, kad šiuos įsipareigojimus įvykdys laiku. Sandoriai sudaryti 2007 metais, tuo tarpu UAB „Serneta“ paskolą UAB „Irva“ įsipareigojo grąžinti iki 2012-09-02 ir tik negrąžinus paskolos įkeisti turtą UAB „Irva“ naudai. Taigi, UAB „Serneta“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmuose nėra nesąžiningumo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Hipotekos sandorių sudarymo metu UAB „Serneta“ nematė grėsmės, jog negalės įvykdyti įsipareigojimų UAB „Irva“. Dėl skolininkų sutrikusių atsiskaitymų bei ginčų su UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, UAB „Serneta“ neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „Irva“, tačiau šiuo metu UAB „Serneta“ yra pajėgus atsiskaityti su ieškovu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Hipotekos sandoriai nepažeidė jokių ieškovo, kaip UAB „Serneta“ kreditoriaus, teisių, taigi, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos reikšti actio Pauliana ieškinį. Nepaisant to, kad UAB „Serneta“ šiuo metu neturi einamųjų lėšų ir negali grąžinti paksolos ieškovui, atsakovas turi pakankamai turto tam, kad ieškovo reikalavimas būtų pilnai patenkintas. Nors UAB „Serneta“ nėra nemoki, tačiau iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl bankoro bylos iškėlimo atsakovui. Kadangi atsakocas yra pajėgus įvykti įsipareigojimą ieškovui, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo įkeisti turtą ieškovo naudai.

6Atsakovas AS Reverta pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2007-10-11 kreditavimo sutartimi Nr. KS/752 AB Parex bankas (dabar – AB „Citadelė“ bankas) UAB „Balsių vystymo grupė“ suteikė 661 781 Eur kreditą iki 2009-06-30, prievolės užtikrinimui įkeistas nekilnojamas turtas, esantis Naujakurių g. 21, Kaune, priklausantis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Nustatytu terminu įsipareigojimai kreditoriui nebuvo įvykdyti, šalims nepavyko susitarti dėl kreditavimo sutarties sąlygų pertvarkymo, skolininkas su kreditoriumi nebendradarbiavo, todėl kreditorius pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. 2007-10-11 Kreditavimo sutartimi Nr. KS/753 bankas UAB „Verantas“ suteikė 661 781 Eur kreditą iki 2009-06-30, kredito įvykdymo užtikrinimui įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Naujakurių g. 31, Kaune. Suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui, įsipareigojimai kreditoriui pagal kreditavimo sutartį nebuvo įvykdyti, šalims nepavyko pasiekti susitarimų dėl sutarties sąlygų pertvarkymo, skolininkas nebendradarbiavo su kreditoriumi, todėl kreditorius pradėjo išieškojimą iš kreiditoriui įkeisto turto. Pagal 2010-07-31 kreditų portfelio perleidimo sutartį AB „Citadelė“ bankas perleido reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis, sudarytas su UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ su visomis užtikrinimo priemonėmis AB Parex banka, kuris po pavadinimo pakeitimo – AS Reverta, taigi, AS Reverta šių skolininkų kreditoriumi tapo 2010-07-31. Pažymėjo, jog sudarius ginčo sandorius, ieškovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Pagal hipotekos sandorį įkaito davėjas atsako įkeistu turtu tik tuo atveju, kai skolininkas jos nevykdo ar tai padaro netinkamai, šios aplinkybės lemia hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai priversti realizuoti turtą varžytynėse atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma hipoteka užtikrinta prievolė. Taigi, hipotekos sudarymo faktas nereiškia kreidotiriaus teisių pažeidimo CK 6.66 str. 1 d. prasme. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad hipotekos sandorių sudarymo metu UAB „Serneta“ nuosavybės teise valdė pakankamai nekilnojamojo turto, kurio būtų užtekę ieškovo reikalavimams patenkinti. Be to, UAB „Serneta“ nekilnojamąjį turtą, esantį Naujakurių g. 31, Kaune, pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas, taigi, gavo ženkliai didesnę sumą, nei jos įsiskolinimas ieškovui. Teismų praktikoje pažymima, jog jeigu skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikyti būtinų sąlygų. Jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Serneta“ pažeidė susitarimo punktą dėl turto įkeitimo UAB „Irva“, tai rodytų tik UAB „Serneta“ nesąžiningumą, tačiau ne pradinio krditoriaus AB „Citadelė“ bankas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Serneta“ mokumas, palyginus su buvusiu paskolos sutarties sudarymo metu, nebuvo pasikeitęs. Aplinkybės, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, UAB „Serneta“ negali įvykdyti prievolės, nėra pagrindas konstatuoti, kad šios, su UAB „Serneta“ mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos vien ginčijamų sudarytų hipotekos sandorių. Be to, ieškovas nepateikė informacijos, jog savo, kaip kreditoriaus, teises atgauti suteiktą paskolą įgyvendino teismine tvarka. Paaiškino, jog UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ prievolės užtikrintos svetimo turto hipoteka, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarydamas hipotekos sandorius gavo ir siekė tiesioginės ar netiesioginės naudos. Verslo praktikoje įprasta finansuoti verslo projektus kredito ir įkeičiamo turto santykiui esant 50 proc., todėl ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad turto vertei esant du kartus didesnei nei užtikrinamai prievolei, turi būti konstatuojamas atsakovų nesąžiningumas, prieštarauja pats sau, nes patenkinus ieškovo ieškinįė susidarys situacija, kuomet ieškovo reikalavimas būtų užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 9 620 000 Lt, t. y. 30 kartų didesnė už skolos dydį. Bankui nei hipotekos sudarymo metu, nei vėliau nebuvo žinoma apie UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudarytą paskolos sutartį, UAB „Serneta“ įsipareigojimas įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį Naujakurių g. 31, Kaune, nebuvo išviešintas viešame registre, šios aplinkybės taip pat rodo, kad bankas, suteikdamas kreditus UBA „Veranyas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ bei sudarydamas ginčijamus hipotekos sandorius elgėsi sąžiningai. Taigi, ieškovas neįrodė vienos iš būtinų ieškinio tenkinimo actio Pauliana sąlygų – ieškovo nesąžiningumo. Pažymėjo, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas jš atnaujinti.

72017 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vaitiekus Novikevičius palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-12-20 sprendimu pripažino 2007-10-09 UAB „Serneta“ išduotą sutikimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl turto įkeitimo negaliojančiu, todėl vėliau šio sutikimo pagrindu sudarytas hipotekos sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu išsamiai ieškinyje nurodytais pagrindais. Paskola atsakovui buvo suteikta, o išraše nenurodyta mokėjimo paskirtis nedaro paskolos sutarties negaliojančia. UAB „Istpro“ įsigijo reikalavimo teisę iš UAB „Irva“. Paaiškino, jog apie UAB „Irva“ pasisakyti negali, nes nesuteikti įgaliojimai atstovauti šį asmenį. Atstovas nurodė, jog nežino ar UAB „Istpro“ reiškė ieškinius UAB „Serneta“ dėl skolos priteisimo iki šio ieškinio pateikimo, po šios bylos iškėlimo ieškinys nebuvo pareikštas. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, ieškovas pasirinko būtent tokį teisių gynimo būdą.

8UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas D. J. 2017 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo pozicija gavus Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimą, kuriuo UAB „Serneta“ sutikimas pripažintas negaliojančiu, pasikeitė. Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu, toje dalyje, kurioje prašoma pripažinti įkeitimo sandorius negaliojančiais, tuo tarpu dalyje, kuria prašoma įėpareigoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti turtą ieškovui, atsakovas nesutinka ir palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo ir nėra sutartinių santykių tarp ieškovo ir UAB „Serneta“ šalimi, todėl tarp ieškovo ir UAB „Serneta“ susitartos prievolės negali būti įgyvendinamos atsakovo atžvilgiu.

9Atsakovo AS „Reverta“ atstovas Vytautas Švetkauskas 2017 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. Ieškovas neturi neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės, nes UAB „Serneta“ iškėlus bankroto bylą, kreditorinis reikalavimas turi būti pateiktas bankroto byloje. Nesant patvirtinto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, nėra pagrindo teigti, kad kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką. Be to, ginčijamą sandorį sudarė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS „Reverta“, ieškovo skolininkas sandorio nesudarė, o tik perleido turtą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Įkeitimo sandoris nepažeidžia nei ieškovo, nei UAB „Serneta“ teisių, nes UAB „Serneta“ sandorių sudarymo metu turėjo pakankamai daug turto. Pažymėjo, jog ieškovas praleido senaties terminą, nes įstatymas numato, kad prievolės šalių pasikeitimas nepakeičia senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl prašo taikyti senaties terminą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta nežinojo apie sudarytus sandorius, todėl atsakovai buvo sąžiningi. Sutikimo pripažinimas negaliojančiu nedaro įtakos hipotekos sandorio pripažinimui negaliojančiu, nes sutikimas nėra privalomas hipotekos sandorio sudarymo metu. Paaiškino, jog turtas buvo įkeistas užtikrinant su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susijusiai įmonei UAB „LNTV“ suteiktą paskolą. Išanalizavus įmonių grupes matyti, kad tarp šių subjektų yra sąsajos, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutiko įkeisti turtą tam, kad pinigus gautų UAB „LNTV“. Ginčo sandorių sudarymo metu UAB „LNTV“ vadovu buvo A. M., kuris taip pat buvo ir UAB „Serneta“ vadovu. Tiesioginių įrodymų apie šių įmonių sąsajas byloje nėra. UAB „LNTV“ pinigai buvo išmokėti ir nors pavedimus patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčijami sutikimai, atsakovas turi vykdomąjį dokumentą, pradėtas išieškojimas, patvirtina, jog pinigai buvo išmokėti. Hipotekos lakšto pripažinti negaliojančiu nuo lakšto sudarymo iki prievolės įvykdymo termino ir vėliau ginčų nebuvo, buvo ginčai tik dėl hipotekos masto.

102017 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vaitiekus Novikevičius papildomai paaiškino, jog yra visi teisiniai pagrindai tenkinti ieškovo ieškinį, nes ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „Serneta“ atžvilgiu. Atsakovai, sudaryti ginčijamus įkeitimo sandorius, buvo nesąžiningi, sudarė sandorius, kurių nebuvo privaloma sudaryti. UAB „Serneta“ turėjo galiojančią ir neabejotiną pareigą įkeisti turtą UAB „Irva“ naudai, o turto įkeitimas už trečiųjų asmenų prievoles pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises. Jokio kito neįkeisto ar kitaip neapsunkinto turto UAB „Serneta“ neturi. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo žinoma apie UAB „Serneta“ įsipareigojimą įkeisti turtą UAB „Irva“ naudai, tai patvirtina šio atsakovo nesąžiningumą, jis taip pat negalėjo nesuvokti, kad įkeisdamas trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti turtą, kad turtą praras. Nagrinėjamu atveju bankas gavo didžiausią naudą. Banko elgesys, kuomet jam buvo žinoma, jog už trečiųjų asmenų prievoles, kurių šie asmenys negalės įvykdyti, įkeičiamas turtas ir iš jo pradedamas išieškojimas, vertintinas kaip nesąžiningas. UAB „Serneta“ išduotas sutikimas įkeisti turtą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimu pripažintas negaliojančiu, o tai patvirtina, kad UAB „Serneta“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas, sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi nesąžiningai ir ginčijami hipotekos sandoriai turi būti panaikinti.

11Atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas D. J. 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškinio reikalavimu dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais sutinka, prašė šioje dalyje ieškinį tenkinti, nes Vilniaus apygardos teismo sprendimu konstatauota, jog sutikimas, kurio pagrindu sudaryti hipotekos sandoriai, pripažintas negaliojančiu. Šie sandoriai galimai pažeidžia ne tik ieškovo, kaip kreditoriaus teises, tačiau prieštarauja ir imperatyvioms teisės normoms. Su reikalavimu įkeisti turtą ieškovo atžvilgiu atsakovas nesutinka, nes UAB „Nekilnojamojo turto valdumas“ ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas turėjo pareigą ar būtų turėjęs pareigą įkeisti minėtą turtą ieškovui. Taigi, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Vien aplinkybė, kad AS Reverta nurodomose bendrovese dalyviaisi yra atsakovo nurodmi asmenys, nepatvirtina šių bendrovių sąsajumo. Be to, ieškovas reikalavimo teises į UAB „Serneta“ 2012 metais, tuo tarpu atsakovo nurodomi asmenys šiose įmonėse veikė 2004, 2006 ir 2010 metais, taigi, šių asmenų veikimo laikotarpis neturi jokių ryšių su nagrinėjama byla. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „LNTV“ yra susijusios bendrovės, taip pat nėra įrodymų, jog preliminari sutartis buvo įvykdyta.

12Atsakovo AS Reverta atstovas Vytautas Švetkauskas 2017 m. gegužės 3 d. vykysio teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės, UAB „Serneta“ turėjo pakankamai daug turto. Ieškovas savo teisių neįgyvendino teismine tvarka, ieškovas nereiškė reikalavimo UAB „Serneta“ bankroto byloje, taigi, ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės. Pažymėjo, jog bankas šiuo atveju jokios naudos negavo, kreditas nėra grąžintas, vilkinamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šiuo procesu siekiama, kad visą naudą gautų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas. Ieškovas turi reikalavimo teisę į UAB „Serneta“ 100 000 Eur, tuo tarpu įkeisto turto vertė yra apie 10 kartų didesnė, taigi, ieškinio reikalavimas yra neproporcingas. Bankas veikė sąžiningai, apie jokius sandorius nebuvo informuotas, sudarytas sandoris yra įprastas verslo praktikai. Ginčo turtas buvo įkeistas suteikiant kreditą UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“. Kreditas buvo išmokėtas UAB „LNTV“, nes kredito gavėjai siekė įsigyti turtą Vilniaus mieste, kurio sąvininkas buvo UAB „LNTV“. Pinigai buvo išmokėti, nuo sandorio sudarymo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nereiškė jokių pretenzijų, kad turtą įkeitė už trečiuosius asmenis, kurie yra nemokūs ir pan., o neginčijo todėl, nes su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susijusi įmonė gavo visas kredito lėšas.

13Ieškinys atmestinas.

14Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 2006-09-04 paskolos sutartimi UAB „Irva“ paskolino atsakovui UAB „Serneta“ 317 770 Lt iki 2007-09-04 (t. 1, b.l. 12-14). 2007-03-14 UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Serneta“ įsipareigojo grąžinti UAB „Irva“ paskolą iki 2012-09-02, o nurodytu terminu negrąžinus paskolos, UAB „Serneta“ įsipareigojo įkeisti UAB „Irva“ naudai UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausantį turtą – prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpas 1-1 iki 1-38, 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ), negyvenamąsias patalpas – lošimo automatų saloną, patalpas 1-45 ir 1-48, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), 0,4800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (t. 1, b.l. 15). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – prekybos centras su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, šiam turtui taikomas areštas (t. 1, b.l. 17-24). Negyvenamoji patalpa – lošimo automatų salonas, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise pagal 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t. 1, b.l. 25-27). Hipotekos registro išrašas patvirtina, jog AB „Parex bankas“ naudai už UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles įkeistas 0,4800 ha žemės sklypas, lošimo automatų salonas, patalpos 1-45 iki 1-48, prelybos centras su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38, 1-40 iki 1-44, kiemo statiniai, esantys Naujakurių g. 31, Kaune, priklausantys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t. 1, b.l. 31-38). Iš minėto nekilnojamojo turto pradėtas išieškojimas (t. 1, b.l. 39-42). UAB „Verantas“ Juridinių asmenų registro duomenimis yra bankrutuojanti, UAB „Balsių vystymo grupė“ – bankrutavusi (t. 1, b.l. 28-30). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausė statiniai ir žemės sklypas, esantys Elektrėnų sav., Kazokiškių sen., Medžiolų k. 2A, taip pat žemės sklypas, eantis Sukilėlių per. 92A, Kaune, ¼ dalis žemės sklypo Dėdeliškių k., Lentvario sen., Trakų r. sav., UAB „Serneta“ turtui taikytas areštas, o 2013-09-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Serneta“ iškelta bankroto byla (t. 1, b.l. 43-88). 2012-07-30 sutartimi dėl teisių ir pareigų perleidimo UAB „Irva“ perleido UAB „Istpro“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 2007-03-14 susitarimo tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ (t. 1, b.l. 16). AB Parex bankas ir AS Parex Banka 2010-07-31 sudarė kreditų portfelio perleidimo sutartį bei jos priedą Nr. 1, kuriais pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimus į skolininkus ir į užtikrinimo priemonių teikėjus bei kitas atitinkamuose dokumentuose numatytas teises, taip pat ir reikalavimo teises į UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ (t. 1, b.l. 148-153). Vilniaus apygardos teismas 2016-12-20 sprendimu pripažino 2007-10-09 UAB „Serneta“ išduotą sutikimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl turto įkeitimo negaliojančiu (t. 2, b.l. 67-72).

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Taigi, hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2012). Pažymėtina, jog hipoteka yra dvejopo pobūdžio teisės institutas. Viena vertus, tai yra prievolių užtikrinimo priemonė, kita vertus – daiktinė teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-241-196/2015). Pagal CK 4.175 str. 1 d., hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu. Taigi, sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2014). Taigi, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis actio Pauliana institutu prašo pripažinti 2007-10-16 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos su visais pakeitimais negaliojančiais, įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valkdymas“ įkeisti: 1) 0,4800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 2) negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salomo, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančių ( - ); 3) prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m. bendro ploto, esančių ( - ); 4) statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. 4400-0355-1350, esančio ( - ). Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2006-09-04 tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudaryta paskolos sutartimi ir 2007-03-14 tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudarytu susitarimu, kuriuo UAB „Serneta“ įsipareigojo grąžinti UAB „Irva“ paskolą iki 2012-09-02, o nurodytu terminu negrąžinus paskolos, UAB „Serneta“ įsipareigojo įkeisti UAB „Irva“ naudai UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausantį aukšiau minėtą turtą. Pažymėtina, jog 2007-03-14 susitarimu šalys iš esmės susitarė, jog ateityje, esant tam tikroms sąlgoms, t. y. UAB „Serneta“ negrąžinus paskolos UAB „Irva“, sudarys sutartinės hipotekos sandorį. Minėtu susitarimu UAB „Serneta“ neįkeitė ginčo turto UAB „Irva“ naudai. Ginčo byloje dėl aplinkybės, jog UAB „Serneta“ negrąžino UAB „Irva“ ar jo teisių perėmėjui – ieškovui, paskolos pagal 2006-09-04 paskolos sutartį, nėra, tačiau nekilnojamasis turtas UAB „Irva“ ar ieškovo, kaip UAB „Irva“ teisių perėmėjo, naudai įkeistas nebuvo.

17Ginčo kontekste teismas pažymi, jog ginčo turtas paskolos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Serneta“. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Serneta“ 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi įgyvendino savo, kaip turto savininko, įstatyme nustatytas teises ir ginčo turtą perleido UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Taigi, ginčo turtas nuosavybės teise nuo 2007-08-07 priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris, kaip nekilnojamojo turto savininkas, 2007-10-16 ginčo turtą įkeitė užtikrindamas trečiųjų asmenų UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles, t. y. įvykdė jam įstatyme nustatytą teisę. Teismas pažymi, jog šalys į bylą duomenų apie tai, kad minėtas 2007-08-07 sudarytas gičo turto pirkimo-pardavimo sandoris būtų ginčijamas, šalys būtų dėl šio sandorio reiškusios ieškinius ar reikalavimus, nepateikė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog 2007-03-14 susitarimu šalys numatė, jog ginčo turtas UAB „Irva“ naudai bus įkeistas jeigu UAB „Serneta“ iki 2012-09-02 negrąžina 317 770 Lt paskolos. UAB „Irva“ sudarydama tokį susitarimą prisiėmė galimą UAB „Serneta“ nemokumo bei ginčo nekilnojamojo turto praradimo, žuvimo ar sunakinimo riziką, nes hipotekos sandorį, kaip paskolos sutarties užtikrinimo priemonę, susitarė sudaryti ne paskolos sutarties ar susitarimo sudarymo metu, tačiau tik tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta.

18Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausia reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo. Taigi, atsakovui laisva valia neįkeitus ginčo turto UAB „Irva“ ar ieškovo, kaip UAB „Irva“ teisių perėmėjo, naudai, be to, esant nustatytai aplinkybei, jog ginčo turtas buvo perleistas UAB „Nekilnojamojo turto“ valdymas, t. y. UAB „Serneta“ nebepriklauso nuosavybes teise, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog šis turtas gali būti įkeistas užtikrinant UAB „Serneta“ prievolę pagal 2006-09-04 paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Irva“. Ieškovo ieškinio tenkinimas ir atsakovų įpareigojimas įkeisti ginčo turtą ieškovo naudai reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių laisvės principą.

19Kaip minėta, ieškovas reikalavimą reiškia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

20Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, nurodo, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į UAB „Serneta“, tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog BUAB „Serneta“ bankroto byloje nėra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas nepagrindžia fakto, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes paskolos sutartis, pagal kurią jis perėmė reikalavimo teises, buvo sudaryta, paskola UAB „Serneta“ buvo suteikta.

21Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekdamas paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.).

22Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teismo vertinimu aplinkybė, jog turtas buvo įkeistas ieškovo ginčijamais sandoriais už trečiųjų asmenų prievoles nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ar AS Reverta nebuvo paskolos sutarties bei susitarimo tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ šalimi. Ieškovas į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningus veiksmus nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esant atsakovų nesąžiningumą, kaip vieną iš CK 6.66 str. taikymo sąlygų.

23Konstatavus, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, teismas dėl kitų įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nepasisako. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatyti pagrindai pripažinti ieškovo ginčijamus hipotekos sandorius negaliojančiais.

24Atsakovas AS Reverta nurodo, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį praleido ieškinio senaties terminą. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-07-30 ieškovas perėmė reikalavimo teises į UAB „Serneta“, taigi, būtent tada ir sužinojo apie sudaryto sandorio faktą, o ieškinys byloje pareikštas 2013-05-21, t. y. nepraleidus nustatyto ieškinio senaties termino, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovui UAB „Istpro“ 8 321 Lt (2 409,93 Eur) dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo dienos. Netenkinus ieškovo ieškinio, nurodyta suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą.

28CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeistos 2013 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos naikintinos sprendimui įsiteisėjus.

29Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

30Ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Istpro“ į valstybės biudžetą 2 409,93 Eur žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį.

32Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti 2007-10-16 UAB „Nekilnojamojo... 3. Nurodo, kad 2006-09-04 tarp UAB „Irva“ ir UAB „Serneta“ sudaryta... 4. Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu prašo ieškinį... 5. Atsakovas BUAB „Serneta“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti.... 6. Atsakovas AS Reverta pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti.... 7. 2017 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vaitiekus... 8. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas D. J. 2017 m. kovo 27... 9. Atsakovo AS „Reverta“ atstovas Vytautas Švetkauskas 2017 m. kovo 27 d.... 10. 2017 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas... 11. Atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas D. J. 2017... 12. Atsakovo AS Reverta atstovas Vytautas Švetkauskas 2017 m. gegužės 3 d.... 13. Ieškinys atmestinas. ... 14. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 2006-09-04 paskolos sutartimi UAB... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis actio Pauliana institutu prašo... 17. Ginčo kontekste teismas pažymi, jog ginčo turtas paskolos sutarties sudarymo... 18. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausia... 19. Kaip minėta, ieškovas reikalavimą reiškia CK 6.66 straipsnio pagrindu.... 20. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, nurodo, jog ieškovas neturi... 21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikant actio Pauliana... 22. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 23. Konstatavus, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, teismas dėl... 24. Atsakovas AS Reverta nurodo, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį praleido... 25. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi buvo... 28. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios... 29. Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas... 30. Ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Istpro“ į valstybės biudžetą 2 409,93 Eur... 32. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...