Byla e2-939-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JONO STATYBA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje Nr. e2-3995-603/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Layher Baltic“ ieškinį atsakovėms BRANDMAKERS LT, UAB ir uždarajai akcinei bendrovei ,,JONO STATYBA“, trečiasis asmuo Jokūbausko įmonė „JONAS“, dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB BRANDMAKERS LT 104 753,87 Eur skolą, kurią sudaro 102 078,64 Eur pagrindinė skola ir 2 675,23 Eur palūkanos, iš atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ - 22 800 Eur sumą už faktinį naudojimąsi pastoliais, taip pat prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 5 131 Eur dydžio išlaidas už pastolių demontavimo darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė, siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises, o jų nepakankant ir pinigines lėšas, esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis prašomos priteisti sumos ribose. Nurodė, kad abi atsakovės visiškai nereaguoja į ieškovės pretenzijas ir jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškove už naudojimąsi pastoliais, nėra sumokėjusios jokios piniginės sumos, o abiejų atsakovių finansinė padėtis yra labai bloga.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB ,,Layher Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui BRANDMAKERS LT, UAB priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 109 884,87 Eur sumai, ir UAB ,,JONO STATYBA“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 27 931 Eur sumai. Nurodė, kad nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų BRANDMAKERS LT, UAB ir UAB ,,JONO STATYBA“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, taip pat areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovės BRANDMAKERS LT, UAB atžvilgiu 109 884,87 Eur sumos ir atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ atžvilgiu 27 931 Eur sumos, leidžiant atsakovėms iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove UAB ,,Layher Baltic“ pagal pareikštą ieškinį.

7Nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas sprendė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovių teisėtus interesus, nurodė, jog pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis turtas, priklausantis atsakovėms, o jo nesant ar neužtekus – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakoves arba trečiuosius asmenis.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovė (apeliantė) UAB „JONO STATYBA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

101. Ieškovė tinkamai nepagrindė ieškinyje įvardintų reikalavimų ir kartu suklaidino teismą nurodydama, kad atsakovė UAB „JONO STATYBA“ faktiškai naudojasi pastoliais, nors iš tiesų apeliantė šiuo metu tik saugo ginčo objekte esančius pastolius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. vasario 11 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, kurių pagrindu apeliantei buvo patikėta saugoti ginčo objekte bei jo žinioje esančius pastolius.

112. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą grindė didele ieškinio suma, tačiau nevertino fakto, jog iš apeliantės ieškiniu yra reikalaujama ne 132 684,87 Eur, bet 22 800 Eur suma už kitomis teismo nutartimis pavestą pastolių saugojimą.

123. Atsakovės UAB „JONO STATYBA“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei nepagrįstai suvaržė apeliantės turtinius interesus.

13Ieškovė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

141. Ieškovė pilnai pagrindė savo teisėtus reikalavimus apeliantės atžvilgiu, nurodė ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą, kuriais remiantis prašo priteisti mokestį už naudojimąsi pastoliais. Kadangi teismas prima facie ieškinį laikė pagrįstu, pagrįstai tenkino ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

152. Apeliantės nurodyti argumentai dėl pastolių naudojimo teisėtumo, t .y., kad ji pagrįstai saugo pastolius iki bus išnagrinėtas ginčas teisme, nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes faktas ar apeliantė teisėtai ar ne naudojasi pastoliais, bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

163. Apeliantės argumentai, kad teismų nutartimis ji yra paskirta pastolių saugotoja, yra visiškai nepagrįsti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-517-157/2016, yra aiškiai konstatuota, kad UAB „JONO STATYBA“ ar bet kokiems tretiesiems asmenims, draudžiama naudotis, disponuoti, valdyti, eksploatuoti atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ žinioje esančius ieškovei priklausančius pastolius, o juos grąžinti leista tik ieškovei.

174. Teismas apeliantės atžvilgiu pareikštą reikalavimą pagrįstai laikė didele suma, nes apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto bei neturi piniginių lėšų banke, todėl tenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

185. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principams, nes tiesiogiai yra susijusios su ieškinyje keliamais reikalavimais ir turto areštas yra pritaikytas ieškinio reikalavimo ribose.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

21Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove BRANDMAKERS LT, UAB 2015 m. balandžio 30 d. sudarė pastolių nuomos sutartį. BRANDMAKERS LT, UAB išnuomotus pastolius pernuomojo dviem įmonėms - UAB „LitCon“ ir UAB „JONO STATYBA“ (apeliantei). 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė nutraukė pastolių nuomos sutartį su BRANDMAKERS LT, UAB. Nutraukus nuomos sutartį, baigėsi ir subnuomos sutarties galiojimas, tačiau apeliantė iki šiol negrąžina ieškovei pastolių. Kadangi BRANDMAKERS LT, UAB ir UAB „JONO STATYBA“ pastolių negrąžina, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pastolių grąžinimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2758-392/2016) ir dėl skolos, už faktinį naudojimąsi pastoliais, priteisimo (civilinė byla Nr. e2-3995-603/2016). Ieškovė savo reikalavimą nagrinėjamojo byloje grindžia tuo, jog apeliantė be teisinio pagrindo naudojasi pastoliais, todėl ieškovė patiria nuostolius. Tačiau su tokia ieškovės pozicija apeliantė nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino svarbios aplinkybės, t. y., jog apeliantės žinioje pastoliai yra teisėtai, pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, kurioje apeliantė buvo paskirta turto saugotoja. Kadangi apeliantė teismo nutartimi yra įpareigota saugoti pastolius, ieškovės reikalavimas sumokėti skolą už pastolių saugojimą, yra nepagrįstas.

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apeliantė neteisingai aiškina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, nes šioje nutartyje yra nurodyta, jog pastolius leidžiama grąžinti ieškovei. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-517-157/2016, minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo papildyta draudimu atsakovei UAB „JONO STATYBA“ ar bet kokiems tretiesiems asmenims naudotis, disponuoti, valdyti, eksploatuoti atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ žinioje esančius, ieškovei priklausančiais pastoliais (jų dalimis), leidžiant juos grąžinti tik ieškovei. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantės nurodytomis teismo nutartimis nėra draudimo grąžinti pastolius ieškovei. Nors apeliantės minima 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016 netenkino ieškovės prašymo paskirti ją atsakovės UAB „JONO STATYBA“ žinioje esančių pastolių saugotoja, tačiau pažymėtina, jog minėta civilinė byla jau yra išnagrinėta ir 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys yra tenkinas, o atsakovė UAB „JONO STATYBA“ yra įpareigota grąžinti ieškovei statybinius pastolius. Kadangi šioje byloje ieškovė prašė atlyginti jai skolą už nepagrįstą naudojimąsi pastoliais, šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne analizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog jai pastoliai buvo perduoti saugoti teismo nutartimis, todėl ieškinys prima facie yra nepagrįstas yra atmestini.

24Apeliantė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jų pagrįstumą grindė didele ieškinio suma, tačiau nevertino fakto, jog iš apeliantės ieškiniu yra reikalaujama priteisti ne visa 132 684,87 Eur, bet 22 800 Eur suma. Su tokia apeliantės nuomone nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „JONO STATYBA“ atžvilgiu negali viršyti 27 931 Eur sumos.

25Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Nors nagrinėjamoje byloje ginčo suma tarp ieškovės ir apeliantės nėra itin didelė, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokių lėšų ir banko sąskaitose. Be to, Turto arešto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra taikyta net keletas areštų, o ir pati apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl prastos jos turtinės padėties. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai abejoti, kad ieškinio patenkinimo atveju apeliantė galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą, o tai dar kartą pagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą.

26Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo jos turtinius interesus, prieštarauja šalių interesų pusiausvyros principui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (pirmiausia areštuojant neįkeistą nekilnojamąjį / kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nesant pakankamai, areštuoti pinigines lėšas, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal ieškinį) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės... 4. Ieškovė, siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, pateikė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino ieškovės... 7. Nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovė (apeliantė) UAB „JONO STATYBA“ atskirajame skunde prašo... 10. 1. Ieškovė tinkamai nepagrindė ieškinyje įvardintų reikalavimų ir kartu... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 12. 3. Atsakovės UAB „JONO STATYBA“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos... 13. Ieškovė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 14. 1. Ieškovė pilnai pagrindė savo teisėtus reikalavimus apeliantės... 15. 2. Apeliantės nurodyti argumentai dėl pastolių naudojimo teisėtumo, t .y.,... 16. 3. Apeliantės argumentai, kad teismų nutartimis ji yra paskirta pastolių... 17. 4. Teismas apeliantės atžvilgiu pareikštą reikalavimą pagrįstai laikė... 18. 5. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove BRANDMAKERS LT, UAB... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje... 24. Apeliantė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, nurodė, kad pirmosios... 25. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 26. Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė gali be itin... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą....