Byla 2A-516-196/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Freda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-273/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Freda“ ieškinį atsakovams Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG ir ERGO Versicherung AG dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB „Freda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG ir ERGO Versicherung AG 148 056,59 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG nuo 2008 m. pirkdavo produkciją baldams gaminti ir už prekes atsiskaitydavo pagal pateiktas sąskaitas. Šalys be užsakymų bei užsakymų patvirtinimų ir sąskaitų faktūrų pasirašydavo ir ilgalaikius susitarimus, kuriuose susitardavo dėl apmokėjimo terminų, atsakovo gaminamų produktų asortimento bei jų kainų. Tokie susitarimai tarp šalių buvo pasirašyti 2008 bei 2012 metais, kurie galiojo 12 mėnesių. 2010 m. vasario 11 d. ieškovė iš atsakovo užsakė 19,00 mm pločio ir 1,00 mm storio bei 21,00 mm pločio bei 1,00 mm storio baltos ir juodos spalvos ABS briaunų. Ieškovės pateiktą užsakymą atsakovas patvirtino 2010 m. vasario 18 d. užsakymo patvirtinimu. Atsakovas produkciją ieškovei pristatė 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 5 d.. Iš atsakovo įsigytą produkciją ieškovė panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai. Baldus ieškovė pardavė Ikea of Sweden AB. 2011 m. birželio 7 d. Ikea of Sweden AB pateiktoje kokybės ataskaitoje informavo ieškovę apie pagamintų „Udden“ serijos baldų, kurių gamybai buvo panaudotos iš atsakovo pirktos briaunos, broką. Apie problemas ieškovė informavo atsakovą. 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovė elektroniniu paštu vėl kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti dėl atsakovo gaminamų 1,00 mm bei 1,5 mm storio briaunų. 2012 m. sausio 20 d. ieškovė gavo Ikea of Sweden AB pretenziją dėl ieškovės pagamintų „Udden“ serijos baldų kokybės. 2012 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovui informuodama apie nuostolius dėl atsakovo parduotų nekokybiškų prekių, tačiau atsakovas nepripažino, jog atsakovo prekės yra nekokybiškos ir nuostolių nepripažino. 2013 m. kovo mėnesį Ikea of Sweden AB grąžino ieškovei dalį brokuotos produkcijos. Kitą brokuotos produkcijos dalį Ikea of Sweden AB sunaikino savo sąskaita, kadangi ji iš Lietuvos jau buvo eksportuota į kitas šalis. Dalį grąžintos brokuotos produkcijos ieškovė sunaikino, mažindama savo išlaidas dėl šios produkcijos saugojimo. Prieš sunaikinant brokuotą produkciją, antstolio 2013 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuoti ieškovei grąžintos produkcijos kiekiai bei užfiksuota, kad iš atsakovo pirktos briaunos, kurios buvo panaudotos baldų gamybai, yra atšokusios. „Kleiberit“ 2012 m. liepos 25 d. atliktoje ekspertizėje konstatavo, kad briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė gamintojo neteisingai pasirinktas gruntas (primeris) ir tai kad ant briaunų buvo nepakankamas grunto kiekis. 2012 m. lapkričio 15 d. nepriklausomo TŪV Rheinland LGA Products GmbH eksperto išvadoje taip pat fiksuota, jog ant briaunų esantis gruntas nebuvo funkcionalus, o briaunų atsiklijavimo priežastis lėmė būtent šio grunto defektas. Atsižvelgdama į ekspertų padarytas išvadas, 2013 m. rugsėjo 13 d. ieškovė atsakovui pateikė pretenziją, reikalaudama atlyginti nuostolius atsiradusius, dėl nekokybiškų briaunų. Atsakovas į pretenziją neatsakė, tačiau informavo, jog ši pretenzija buvo perduota atsakovo draudimo kompanijai Ergo Versicherung AG. Vėliau atsakovo prašymu, brokuotų briaunų pavyzdžiai buvo persiųsti draudimo kompanijai. Atsakovo draudimo kompanija 2013 m. rugsėjo 17 d. informavo ieškovę, jog pagal atsakovo atliktus vidinius tyrimo rezultatus briaunos buvo kokybiškos. Iš atsakovo draudimo kompanijos 2014 m. sausio 28 d. buvo gauti 2014 m. sausio 27 d. HQM induserv GmbH („HQM“) atlikti laboratorijos tyrimo rezultatai, kuriais remdamasi atsakovo draudimo kompanija pareiškė, kad atsakovo briaunoms naudotas gruntas buvo kokybiškas, o ieškovė netinkamai priklijavo briaunas. Ieškovės nuomone, HQM induserv GmbH ekspertizė neįrodo, kad buvo tinkama cheminė grunto sudėtis, nes iš viso nenurodo cheminės grunto sudėties. HQM ekspertizėje nėra nurodyta, koks gruntas bei kokios briaunos buvo tiriamos. Ekspertizės rezultatas toks, kad grunto sudėtyje yra silicio dioksido. Iš ekspertizės neaišku, kokią funkciją atlieka silicio dioksidas grunto sudėtyje bei koks jo poveikis. Atsakovo pateiktame laboratoriniame tyrime nėra jokio aprašymo, kaip jie nustatė rezultatus. Nėra aišku, kokios briaunos buvo tiriamos. Ieškovės nuomone, TŪV Rheinland pateikta ekspertizė atitinka visus objektyvaus įrodymo kriterijus. Ši ekspertizė įrodo, kad buvo panaudotas netinkamas gruntas ir kad atsakovo atsiųstos briaunos buvo nekokybiškos. 2014-06-24 raštu atsakovo draudimo kompanija atsisakė geranoriškai spręsti tarp šalių kilusį ginčą ir atmetė ieškovės pateiktą pretenziją.
  3. Ieškovė nurodė, kad jos nuostoliai atsirado dėl netinkamos kokybės atsakovo parduotų briaunų. Atsakovo parduotos produkcijos brokas atsirado gamybos eigoje, o ne po šios produkcijos perdavimo ieškovei momento. Ieškovė baldų gamybos procesą, t. y. briaunų priklijavimo prie baldų plokščių, vykdė tinkamai, laikėsi visų techninių reikalavimų, gamyboje naudojo tinkamus klijus, kas eliminuoja tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, šiuo atveju klijų tiekėjų, kaltę. Apie briaunų broką ieškovė sužinojo tik tuomet, kai gavo iš Ikea of Sweden AB pretenziją dėl baldų, kurių gamybai buvo panaudotos atsakovo parduotos briaunos. Ieškovės iniciatyva Kleiberit bei TUV Rheinland LGA Products GmbH laboratorijose atliktų ekspertizių metu nebuvo nustatyta jokių briaunų klijavimo proceso pažeidimų ar klijų defektų. Šių ekspertizių metu buvo konstatuota, jog briaunų paviršius gamybos procese nebuvo padengtas tinkamu grunto kiekiu, briaunų atsiklijavimui nuo plokščių galėjo daryti įtaką ir gamintojo parinktas gruntas. Atsakovo pagamintos briaunos buvo brokuotos, o produkcijos trūkumai atsirado dar iki jos perdavimo ieškovei, be to, savo kaltę atsakovas jau yra iš dalies pripažinęs atlyginęs žalą kitiems užsakovams ir grąžinęs ieškovei lėšas už briaunas, kurių ieškovė gamyboje nepanaudojo. Ieškovė nurodė, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius dėl atsakovo pateiktos nekokybiškos produkcijos.
  4. Ieškovė nurodė, kad jos 148 056,59 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) 101 604,46 Eur kompensacija sumokėta Ikea of Sweden AB, 2) 11 579,52 Eur ieškovės pagamintų baldų, naudojant atsakovo pagamintas brokuotas briaunas, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo būti parduotos Ikea of Sweden AB, vertė, 3) 3 417,52 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sunaikinimo išlaidos; 4) 4 138,72 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo išlaidos nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013-05-01, t. y. iki jų sunaikinimo, bei išlaidos darbuotojams; 5) 142,82 Eur briaunų su defektais pavyzdžių siuntimo TUV Rheinland bei atsakovo draudimo kompanijai išlaidos; 6) 16 459,75 Eur papildomos išlaidos, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo; 7) 2 400 Eur išlaidos už TŪV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizę; 8) 25 648,58 Eur išlaidos teisininkams, patirtos sprendžiant ginčą, kur 10 794,64 Eur išlaidos advokatams Vokietijoje (Luther 2014-07-31 sąskaita, kurios suma 4 547,14 Eur ir Luther 2014-07-30 sąskaita, kurios suma 6 247,50 Eur) ir 14 853,94 Eur Lietuvoje. Ieškovė yra neapmokėjusi atsakovo sąskaitų Nr. 3202883, 3203373, 3203341, kurių bendra suma sudaro 17 334,78 Eur, todėl ieškovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir 17 334,78 Eur sumažino atsakovo įsiskolinimą. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG su draudiku ERGO yra sudaręs įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir tai, kad draudikas šiame ginče dėl nuostolių atlyginimo dalyvavo nuo pat ginčo pradžios, atsakovas ir draudikas ieškovei atsako solidariai, nes draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš AB „Freda“ atsakovei ERGO Versicherung AG, priteisė 3 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 17,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8Dėl bylos aplinkybių

  1. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Freda“ iš atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG nuo 2008 m. pirkdavo produkciją baldams gaminti ir už prekes atsiskaitydavo pagal pateiktas sąskaitas. Šalys, be užsakymų bei užsakymų patvirtinimų, sąskaitų faktūrų, pasirašydavo ir ilgalaikius susitarimus, kuriuose susitardavo dėl apmokėjimo terminų, atsakovo gaminamų produktų asortimento bei jų kainų. Tokie susitarimai tarp šalių buvo pasirašyti 2008 bei 2012 metais, kurie galiojo 12 mėnesių (t. 1, b. l. 38-42). 2010 m. vasario 11 d. ieškovė iš atsakovo užsakė 19,00 mm pločio ir 1,00 mm storio bei 21,00 mm pločio bei 1,00 mm storio baltos ir juodos spalvos ABS briaunų. Ieškovės pateiktą užsakymą atsakovas patvirtino 2010 m. vasario 18 d. užsakymo patvirtinimu (t. 1, b. l. 43-46). Atsakovas produkciją ieškovei pristatė 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 5 d.. Iš atsakovo įsigytą produkciją ieškovė panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai. Baldus ieškovė pardavė Ikea of Sweden AB. 2012 m. sausio 20 d. ieškovė gavo Ikea of Sweden AB pretenziją dėl ieškovo pagamintų „Udden“ serijos baldų kokybės. 2013 m. kovo mėnesį Ikea of Sweden AB grąžino ieškovei dalį brokuotos produkcijos. Kitą brokuotos produkcijos dalį Ikea of Sweden AB sunaikino savo sąskaita, kadangi jos iš Lietuvos jau buvo eksportuotos į kitas šalis.
  2. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė su ieškinio pareiškimu pateikė antstolio 2013 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuoti ieškovei grąžintos produkcijos kiekiai bei užfiksuota, kad iš atsakovo pirktos briaunos, kurios buvo panaudotos baldų gamybai, yra atšokusios. Ieškovė nurodė, kad Kleiberit 2012 m. liepos 25 d. atliktoje ekspertizėje konstatavo, kad briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė gamintojo neteisingai pasirinktas gruntas ir tai kad ant briaunų buvo nepakankamas jo (primerio) kiekis, o 2012 m. lapkričio 15 d. nepriklausomo TŪV Rheinland LGA Products GmbH eksperto išvadoje taip pat fiksuota, jog ant briaunų esantis gruntas nebuvo funkcionalus, o briaunų atsiklijavimo priežastis lėmė būtent šio grunto defektas. Ieškovės nuomone, iš atsakovo pirktos briaunos atsiklijavo, nes jos buvo nekokybiškos, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Freda“ patirtų nuostolių dydį įrodinėja pagal „Ikea“ pretenzijoje nurodytų sunaikintų ir grąžintų baldų kiekius bei joje nurodytas pinigines sumas. Pagal šias pretenzijas ieškovei buvo gražinta arba sunaikinta Udden baldų (kurių gamybai buvo panaudotos ieškovo briaunos) už 95 710,27 Eur. Dėl gautos pretenzijos ieškovo sandėliuose buvo sustabdyta produkcijos už 11 579,52 Eur., iš viso 107 289,79 Eur. Taip pat dėl šių gaminių sunaikinimo ieškovas patyrė 11000 Lt (700+2100+4500+2500+1200) arba 3 185,82 Eur išlaidas, ir saugojimo išlaidos sudaro 14 288 Lt, kas atitinka 4 138,09 Eur. Papildomai išlaidos už transportavimą vežant sunaikinti netinkamus baldus sudaro 1 104 Lt (800+304), kas atitinka 319,74 Eur. Iš viso tiesioginiai nuostoliai susiję su grąžinta ir sunaikinta produkcija sudaro 114 933,42 Eur.
  4. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Freda“ nurodė, kad kitas jos būtinas išlaidas šiam ginčui spręsti sudaro briaunų transportavimas į Vokietiją Tuv technika ekspertizei atlikti, bei į draudimo bendrovę Ergo, bei ekspertizės išlaidos, iš viso 2542,82 Eur. Kadangi derybų eigoje ieškovę atstovavo teisininkai Lietuvoje ir Vokietijoje, todėl teisinės išlaidos sudaro 25 648,58 Eur. Kitas išlaidas sudaro atsakovo pirktos brangesnės briaunos (kurios buvo perkamos, kad įvykdyti „Ikea“ užsakymą, nes dalis nekokybiškų briaunų buvo išsiųstos atgal 2012 m. kovo 16 d. ir atsakovo priimtos), iš viso 16 459,75 Eur.

9Dėl teismingumo ir taikytinos teisės

  1. Teismas, nustatęs, kad parduotos prekės buvo pristatytos į Lietuvą, vadovaudamasis 2000 metų gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo 5 straipsnio 1 punktu b papunkčiu, sprendė, kad nagrinėjama civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismui.
  2. Nors atsakovai rėmėsi Vokietijos teise, tačiau teismas sprendė, kad atsakovai nenurodė pakankamai svarbių aplinkybių, kurie leistų priimti sprendimą dėl Vokietijos teisės taikymo bei paneigtų specialiosios normos, įtvirtintos Romos I Reglamento 4 straipsnio 3 dalyje taikymo būtinybę. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė kurios valstybės teisė bus taikoma ginčams spręsti, sutartis yra glaudžiau susijusi su Lietuvos valstybe nei su Vokietijos, ieškovei į Lietuvą atsakovų prekės buvo pristatomos nuolat, Lietuvoje jos buvo naudojamos IKEA skirtų baldų gamyboje, t. y. iš šių prekių buvo gaminami baldai, žala atsirado Lietuvoje, nes dauguma brokuotų baldų buvo grąžinti ieškovei. Esant šiems duomenims teismas, spręsdamas šalių ginčą, taikė Lietuvos Respublikos teisę.

10Dėl ieškinio senaties

  1. Teismas, spręsdamas atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą pagrįstumo klausimą, nustatė, kad ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produkcijos, atlyginimo, todėl ieškinio senaties termino pradžia privalo būti siejama su žalos atsiradimo faktu. Ieškovė AB „Freda“ nurodo, kad apie žalos atsiradimą sužinojo 2012-01-20, kai ieškovė gavo AB „Ikea of Sweden“ pretenziją (t. 2, b. l. 71) dėl ieškovės pagamintų baldų „Udden“ serijos baldų kokybės ir kai 2012 m. kovo – balandžio mėnesiais AB „Ikea of Sweden“ pradėjo grąžinti ieškovei brokuotą produkciją bei atlikti išskaitymus iš mokėtinų sumų (t. 4, b .l. 155). Teismo vertinimu, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas galėtų pasibaigti 2015 m. sausio 20 d., tačiau ieškinys teismui pareikštas 2014 m. spalio 3 d., todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

11Dėl neteisėtų veiksmų

  1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nustatė, kad ieškovės į bylą pateiktame 2011 m. vasario 11 d. briaunų užsakyme (t. 1, b. l. 43-44) nebuvo nurodyta, kokių baldų gamybai bus panaudota produkcija. 2011-02-18 užsakymo patvirtinime (t. 1, b. l. 45-46) briaunoms ir gruntui nebuvo nustatyti kokie nors reikalavimai. Iš grunto „Jowat 409.16“ saugos duomenų lapo papildomose pastabose yra nurodyta, kad „pateikti duomenys remiasi mūsų atliktais laboratoriniais bandymais ir klientų asmenine praktine patirtimi. Visgi, jų gali nepakakti visiems parametrams nusakyti, kurie turi būti įvertinti kiekvienu atskiru vartojimo atveju“. (t. 4, b. l. 40-46). Ieškovei buvo pateiktas grunto, kuriuo buvo išteptos briaunos kokybės sertifikatas (t. 4, b. l. 33-34), tačiau ieškovė neinformavo atsakovo, kokiems konkrečiai baldams bus naudojamos briaunos.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, jog briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė būtent gamintojo neteisingai pasirinktas gruntas ir tai, kad ant briaunų buvo nepakankamas grunto kiekis. Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėja pateikdama Kleiberit 2012 m. liepos 25 d. ataskaitą apie bandymų 0337-2012 atlikimą (t. 1, b. l. 64-70), kurio metu buvo tiriama gautų baigtinių dirbinių bandinių suklijavimo tvirtumo patikrinimas. Ataskaitos rezultatų 2 p. nurodyta, kad tiriant pateiktas briaunas ultravioletinė šviesa parodė gana nedidelį užtepto grunto kiekį ir aiškų atsiskyrimą per gruntą: gruntas nesuformavo jungties su klijais. Taip pat ataskaitoje konstatuota, kad gruntas ir klijai buvo tarpusavyje nesuderinami. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikti bandymai parodė, jog kokybiškas suklijavimas įmanomas tik naudojant tam tinkamas ABS briaunas. Kartu su tinkamu grunto pasirinkimu preliminariam užtepimui ant briaunos svarbų vaidmenį suklijuojant briauną atlieka užtepamo grunto ir klijų kiekis. Teismas sprendė, kad šios ataskaitos išvados neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, be to, ataskaita pateikta su trūkumais: grafoje „Primeris“ nenurodyti jokie tiriamą gruntą identifikuojantys duomenys, taip pat nurodyta, kad tiriamos briaunos, tačiau jokių jas identifikuojančių duomenų taip pat nėra. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog buvo tiriamos būtent briaunos ir gruntas, kuriuos pristatė ieškovei atsakovas.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė į bylą yra pateikusi 2013 m. spalio 15 d. atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG atliktą laboratorinę tyrimų ataskaitą, kur buvo tiriama ieškovės pateikta briauna iš ABS su JOWAT primeriu 409.19, taip pat ir gruntas. Ataskaitoje nurodoma, kad briauna ir gruntas yra kokybiški. Tyrimui naudoti Henkel EVA klijai, parinkti pagal grunto saugos duomenų lapą. (t. 1, b. l. 102-113). Ieškovė taip pat į bylą pateikė HQM grupės įmonės HQM Indusery GmbG 2014 m. sausio 27 d. tyrimo ataskaitą. Tyrimą atliko nepriklausomi ekspertai atsakovų užsakymu. Iš tyrimo aprašymo matosi, kad buvo tiriama dvi ABS briaunos su užteptu gruntu, kurias pateikė ieškovė, siekiant ištirti ar jame yra silicio rūgšties ir nustatyta, kad abiejų ABS griaunų grunte yra silicio dioksido junginių. (t. 1, b. l. 141-149). 2014 m. sausio 28 d. atsakovas elektroniniu laišku patvirtino, kad silicis sąlygoja nepriekaištingą briaunų prisiklijavimą (t. 1, b. l. 139). Taip pat byloje pateikta 2012 m. lapkričio 15 d. TUV Rheinland LGA Products GmbH tyrimo ataskaita. Ataskaitoje nurodoma, kad iš gamintojo buvo pristatytos ABS kraštinių juostų siuntos ir tiriama kraštinių juostų atsiklijavimo nuo lentų kraštų priežastys. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad „labai didelė tikimybė, kad atsiklijavimo priežastis – cheminis grunto defektas“ (t. 1, b. l. 71-84).
  4. Teismas sprendė, kad šios keturios į bylą pateiktos tyrimo ataskaitos nelaikytinos ekspertizėmis atliktomis byloje, kadangi šalys tyrė ginčo objektus savo iniciatyva iki kreipimosi į teismą. Šias tyrimų ataskaitas teismas vertino kaip rašytinius įrodymus kartu su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. 2016 m. balandžio 29 d. UAB „Alzida“ byloje pateikė ekspertizės aktą (t. 5, b. l. 96-115), kuriame buvo tiriamos ginčo briaunos ir į užduotą klausimą dėl kokios priežasties pateiktų baldų ABS juostinės briaunos atsiklijuoja nuo medžio drožlių plokštės atsakyta, kad gruntas „Jowat 409.10/19“ panaudotas ne pagal paskirtį, ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo. Tokią išvadą ekspertė padarė sekančių duomenų pagrindu: ABS juostinių briaunų gamybai panaudotas gruntas „Jowat 409.10/19“ sukurtas, kaip nurodyta gamintojo aprašyme, specialiai PVC (polivinilchlorido) gaminių klijavimui. Juostinių briaunų gamintojas panaudojo jį (gruntą) ABS (akrilnitrilbutadienstitolo) juostinių briaunų gamybai. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, ar juostinių briaunų gamintojas pasinaudojo dokumento „Jowat 409.10/19 klijavimo medžiagos. Papildomos pastabos“ (t. 4, b. l. 46) nurodymais ir patikrino grunto tinkamumą klijuoti būtent ABS juostines briaunas. Tokią išvadą ekspertė padarė vadovaudamasi „Jowat 409.10/19“ techniniu aprašymu, esančiu byloje (t. 4, b. l. 34). Tačiau atsakovų atstovas advokatas E. R. į bylą pateikė grunto „Jowat 409.19“ techninį aprašymą, iš kurio matosi, kad gruntas dera tiek su PVC, tiek su ABS briaunomis (t. 7, b. l. 87-92). UAB „Alzida“ ekspertizės akte šie duomenys nebuvo įvertinti. Grunto „Jowat“ gamintojo komentaras patvirtina, kad produktas 409.19 (nurodytas duomenų lape 01/2016 ir 409/10/19 (nurodytas duomenų lape 11/2006) yra vienas ir tas pats (t. 7, b. l. 85-86). Teismo vertinimu, šių duomenų pagrindu nėra pagrindo daryti išvados, kad gruntas panaudotas ne pagal paskirtį, nes iš techninio aprašymo matosi, kad gruntas tinka ir ABS briaunoms. Be to, atsakovų atstovas į bylą pateikė užsakymų išklotines, iš kurių matosi, kad atsakovas visą laiką gamyboje naudojo tik gruntą „Jowat 409.19“ (t. 7, b. l. 93-102 ).
  5. Kadangi ginčo briaunos buvo klijuotos KLEIBERIT 774.4 klijais, todėl ekspertams buvo užduotas klausimas ar panaudotas gruntas ir klijai yra suderinami ir gali būti naudojami kartu. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad gruntas (primeris „Jowat 409.10/19“ ) netinka ABS juostinių briaunų gamybai, apie tai liudija atlikti dokumentų analizė ir badymai. Gaminant ABS juostines briaunas turėjo būti naudojamas gruntas (gruntas) skirtas ABS plastikui klijavimui, todėl galima teigti, kad gruntas „Jowat 409.10/19“ ir klijai KLEIBERIT 774.4 yra nesuderinami ir negali būti naudojami kartu klijuojant ABS briaunas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ABS briaunas klijavo klijais KLEIBERIT 774.4, todėl darytina tikėtina išvada, kad buvo pasirinkta netinkami klijai ir klijavimo technika, o už tai atsakinga pati ieškovė.
  6. Teismo vertinimu, iš aptartų byloje esančių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, jog ABS juostinės briaunos atsiklijavo dėl neteisingai panaudoto grunto, tačiau sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtiną išvadą, kad ABS juostinės briaunos atsiklijavo dėl to, jog ieškovė netinkamai pasirinko klijus ar klijavimo techniką.
  7. Teismo vertinimu, išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG ieškovei pristatytos briaunos buvo kokybiškos ir tinkamai naudotas gruntas, o tai paneigia vienos iš būtiniausių civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG neteisėtų veiksmų buvimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, negali kilti civilinė atsakomybė.

12Dėl kaltės

  1. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nurodyta, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
  2. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG 2009 m. sausio 28 d. ieškovei AB „Freda“ siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad ieškovei siunčiami saugos duomenų lapai. Prie saugos duomenų lapo buvo pridėtos papildomos grunto gamintojo pastabos, kuriose nurodyta, kad pateikti duomenys remiasi mūsų atliktais laboratoriniais bandymais ir klientų asmenine praktine patirtimi. Visgi, jų gali nepakakti visiems parametrams nusakyti, kurie turi būti įvertinti kiekvienu atskiru vartojimo atveju. Kiekvienu atskiru naudojimo atveju pats vartotojas privalo savarankiškai patikrinti pagamintų klijavimo priemonių tinkamumą.(t. 4, b. l. 30, 33-46). Teismas pažymėjo, kad atsakovės ginčo produkcijai kokybės garantija nebuvo suteikta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas siekė nuslėpti produkcijos trūkumus, todėl ieškovė, turėdama grunto saugos duomenų lapą bei papildomą grunto gamintojo informaciją, turėjo elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai bei parinkti tokius klijus, kurie būtų suderinami su atsakovo pateiktu primeriu. Teismas sprendė, kad už neteisingą klijų parinkimą ir klijavimą atsakomybė tenka ieškovei.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą pateiktose Ikea of Sweden AB pretenzijose nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. kovo 20 d. nurodomi tokie pažeidimai: 1) 2012 m. sausio 20 d. pretenzijoje nurodyta, kad briaunų priklijavimas nepakankamas; 2) 2012 m. vasario 10 d. pretenzijoje nurodoma, kad bloga apdailos kokybė ir nusilupusi; 3) 2012 m. vasario 10 d. pretenzijoje nurodyta, kad bloga apdailos kokybė ir nusilupusi, prasta briaunų apdirbimo kokybė, plokštė lupasi; 4) 2012 m. kovo 7 d. pretenzijoje nurodoma, kad briaunų juostų priklijavimas nepakankamas; 5) 2012 m. kovo 15 d. pretenzijoje nurodoma, kad plastikinės briaunos stalčių priekyje lengvai atsiskiria dėl prasto suklijavimo; 6) 2012 m. kovo 15 d. pretenzijoje nurodoma, kad briaunos juosta kiekvienoje dalyje nusiima labai lengvai; 7) 2012 m. kovo 20 d. pretenzijoje nurodyta, kad melanino folija stalčiaus priekio, šonų ir galo briaunos labai lengvai atsilupa; 8) 2012 m. kovo 20 d. pretenzijoje nurodoma, kad plastikinės briaunos juostos stalčiaus priekyje lengvai atsiskiria dėl netinkamo surinkimo; 9) 2012 m. kovo 20 d. pretenzijoje nurodyta, kad plastikinės briaunos stalčių priekyje lengvai atsiskiria dėl prasto suklijavimo (t. 2, b. l. 71-104). Dėl pretenzijose nurodytų kokybės trūkumų teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti labiau tikėtiną aplinkybę, jog šie trūkumai atsiradę ne dėl atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG kaltės, bet dėl pačios ieškovės kaltės, nes pretenzijose nurodyta prasta pačių baldų apdailos kokybė, prastas briaunų apdirbimas, nepakankamas priklijavimas ir pan. Kaip minėta, klijavimo darbus atliko pati ieškovė, todėl ji pati už tai yra atsakinga.
  4. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovo kaltė. Kadangi byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovės nuostolių bei nėra pagrindo nagrinėti ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į ieškinio pareiškimo argumentus dėl nuostolių dydžio. Ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovų nuostolių atlyginimo, ieškinio pareiškimo netenkino.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB ,,Freda“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priimti į bylą papildomus įrodymus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo padaryta išvada, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtiną išvadą, kad ABS juostinės briaunos atsiklijavo dėl to, kad ieškovė netinkamai pasirinko klijus ar klijavimo techniką, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, be to, tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, be to, neįvykdė savo pareigos byloje nustatyti tiesą.
    2. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime panaudojo iš konteksto paimtas ekspertizės ištraukas, ir jas interpretavo priešingai, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Tuo atveju, jeigu teismo manymu byloje atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas yra nepilni, nekategoriški ar ja remiantis teismas negalėjo priimti pilnaverčio, pagrįsto ir teisingo sprendimo, teismas turėjo išsiaiškinti kilusius klausimus ekspertės apklausoje, įskaitant teisę skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuri leistų daryti kategorišką, o ne labiau tikėtiną, kaip nurodė teismas, išvadą ar ABS juostinės briaunos atsiklijavo dėl to, kad ieškovė netinkamai pasirinko klijus ar klijavimo techniką, ar dėl ABS juostinių briaunų pagaminimo pas atsakovą Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH ypatybių. Tačiau teismas ignoravo ne tik šią savo teisę, tačiau ir teisę užduoti ekspertei tokį klausimą bei gauti konkretų ir neginčijamą atsakymą. Teismas neuždavė ekspertei nei vieno klausimo, o tik vieną kartą pasitikslino ekspertizės akte pateiktą ekspertės išvadą (garso įrašo 50.34 min.).
    3. Kaip neteisėta traktuotina ir teismo sprendimo dalis, kuria nepagrįsta pripažinta ekspertizės išvada, jog būtent gruntas panaudotas ne pagal paskirtį, nurodant, kad UAB „Alzida“ ekspertizės akte nebuvo įvertintas papildomai pateiktas grunto „Jowat 409.19“ techninis aprašymas, iš kurio matyti, kad gruntas tinka ir ABS briaunoms. Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių bei neatlikdamas tyrimo reikalaujančios ekspertizės, padarė priešingą ekspertės nustatytai išvadą. Teismas, pripažindamas ieškovės kaltę, konstatuodamas, kad jai turėjo būti žinoma apie grunto nesuderinamumą su ABS juostinėmis briaunomis, rėmėsi dokumentu, kuris nebuvo žinomas ieškovei. Be to, teismas savo sprendime netyrė grunto ir klijų suderinamumo, nepasisakė dėl ko atmeta gana aiškius ir suprantamus ekspertizės atlikimo metu gautus duomenis ir išvadas, o konstatavo, kad ieškovė kalta dėl netinkamo klijų parinkimo.
    4. Pasisakydamas dėl šalių kaltės ginčo situacijoje buvimo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ABS briaunas klijavo klijais KLEIBERIT 774.4, todėl teismas padarė tikėtiną išvadą, kad buvo pasirinkti netinkami klijai ir klijavimo technika, o už tai atsakinga pati ieškovė, nes klijuodama briaunas neįvertino „Jowat 409.19“ techninio aprašymo. Tačiau, pirma, teismas neturi specialiųjų žinių vertinant grunto „Jowat 409.19“ techninį aprašymą, nes be papildomų duomenų tokios išvados negalėjo atsakyti net ekspertė. Todėl vieno rašytinio įrodymo įvertinimas paneigiant ekspertiniais bandymais pagrįstas ekspertizės išvadas yra neteisingas faktinių bylos aplinkybių konstatavimas, kuris sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Antra, priešingai nei sprendė teismas, šis naujasis techninis aprašymas net neturėjo būti vertinamas ginčo santykiams ir nustatant ginčo grunto savybes, neturi jokio priežastinio ryšio su ginčo laikotarpiu, nes jis dar net nebuvo parengtas grunto pardavimo ir panaudojimo metu. Be to, šis naujasis techninis aprašymas niekada nebuvo pateiktas ieškovei, todėl ji negalėjo juo vadovautis vykdydama baldų gamybą ir jis nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių. Taigi teismo išvada, kad ieškovė privalėjo žinoti ir įvertinti tai, ko dar nebuvo sukurta, prieštarauja teisingumo principui, dėl ko paneigiama išvada dėl ieškovės kaltės.
    5. Teismas privalėjo vertinti ir vadovautis pirminiais į bylą pateiktais gamintojo grunto (grunto) „Jowat 409.10/19“ techniniais aprašymais, parengtais 2008 – 2009 metais, kuriuose nurodyta, jog šis gruntas sukurtas specialiai PVC (polivinilchlorido) gaminių klijavimui. Tą patvirtina ir grunto Jowat gamintojo Produktų vadovo Falk Pothast 2016 m. rugsėjo 28 d. 08.30 val. elektroninis laiškas (t. 7, b.l. 85-86).
    6. Teismas neteisėtai visiškai nevertino ekspertės atlikto ir surašytame akte užfiksuotų bandymų, laboratorinių tyrimų ir ekspertės pateiktų specialiųjų žinių.
    7. Teismas nusprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtiną išvadą, kad ABS juostinės briaunos atsiklijavo dėl to, kad ieškovė netinkamai pasirinko klijus ar klijavimo techniką, taip tarsi perkeldamas grunto „Jowat 409.10/19“ pirkėjo/vartotojo pareigas ieškovei, nors akivaizdu, kad ji buvo tik su šiuo gruntu sukurto naujo produkto – ABS briaunų pirkėja ir naudotoja. Dėl to teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kad ieškovė privalėjo vadovautis grunto „Jowat 409.10/19“ saugos duomenų lapais ir prie jų pridėtomis papildomomis grunto gamintojo pastabomis, kadangi iš duomenų saugos lapų neaišku, kokius veiksmus dėl grunto panaudojimo turėjo atlikti ieškovė. Nei viena iš šalių neginčija aplinkybės, kad ABS briaunos buvo parduodamos su gruntu, o „Jowat 409.10/19“ saugos duomenų lapuose nėra jokių apribojimų dėl specialių reikalavimų klijams.
    8. Teismas ignoravo aplinkybę, kad, iš klijų KLEIBERIT 774.4 techninio aprašymo ir saugos duomenų lapo nustatyta, jog klijai KLEIBERIT 774.4 naudojami PVC (polivinilchlorido), PP (polipropileno) ir ABS (akrilnitrilbutadienstirolo) briaunų klijavimui, jog saugos duomenų lape nurodyta, kad produktas KLEIBERIT 774.4 yra klijai, etileno vinilacetato (EVA) kopolimeras bei jos šiuose dokumentuose nenurodyti jokie naudojimo būdu apribojimai. Tai reiškia, kad KLEIBERIT 774.4 galimi naudoti su visų tipų plastmasėmis bei visų tipų ir rūšių gruntais, įskaitant PVC ir ABS briaunas, todėl net vertinant teoriškai (dokumentų pagrindu) teismas negalėjo nustatyti jokių ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės.
    9. Teismas ignoravo byloje tiek rašytinius įrodymus, tiek vaizdinę medžiagą, tiek ir laboratorinių bandymų metu nustatytą aplinkybę, jog gruntas „Jowat 409.10/19“ ir klijai „Kleiberit“ turėjo sąveiką, tai yra, viršutiniai jų sluoksniai sukibo ir nagrinėjamu atveju gruntas prilipo prie klijų.
    10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ERGO Versicherung AG byloje turi dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl nepagrįstai šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai ERGO Versicherung ir Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, tinkamai pritaikė šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat nurodytus motyvus grindė kasacinio teismo suformuota teismų praktika, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
    2. Pirmosios instancijos teismas labiau tikėtiną išvadą padarė vertindamas ne ekspertizės išvadą, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė, o vertindamas visų byloje surinktų įrodymų visetą, juolab, kad, kaip minėta, byloje buvo pateiktos dar keturios ataskaitos su skirtingomis išvadomis.
    3. Visus atsakovų atstovo teiktus įrodymus, tame tarpe susijusius ir su ekspertizės išvados turinio analize, ieškovės atstovė gaudavo prieš teismo posėdį, atsiunčiant juos elektroniniu paštu, todėl buvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus ar papildomus argumentus, susijusius su pateiktų įrodymų vertinimu. Apklausiant ekspertizę atlikusios UAB „Alzida“ technikos vadovę L. D., aktyviai dalyvavo ir rūpimus klausimus uždavinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovų atstovai, todėl teiginys, kad teismas uždavė tik vieną klausimą, vertintinas visos ekspertės apklausos kontekste. Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su apeliantės teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo ar nesiaiškinimo bylai svarbių aplinkybių.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2010 metais, gruntas „Jowat 409.19” derėjo tiek su PVC, tiek su ABS briaunomis, kurios ir buvo tiekiamos ieškovei. Pažymėtina, kad šios įrodinėjimo priemonės nebuvo pagrindinis ginčo objektas, o buvo pateiktos vien dėl to, kad ieškovė posėdžio metu iškėlė abejones dėl grunto „Jowat 409.19“ techninių specifikacijų sandorio sudarymo metu, t. y. 2010 m. apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės teiginiai, kad naujasis techninis aprašymas net neturėjo būti vertinamas ginčo santykiams ir nustatant ginčo grunto savybes, neturi jokio priežastinio ryšio su ginčo laikotarpiu, kadangi jis dar net nebuvo parengtas grunto pardavimo ir panaudojimo metu, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, pačios ieškovės prašymu į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti grunto „Jowat 409.19“ techninė specifikacija sandorio sudarymo metu (t. 7, b.l. 85-92). Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad šis naujasis techninis aprašymas niekada jai nebuvo pateiktas, todėl ji negalėjo juo vadovautis vykdydama baldų gamybą ir jis nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi į bylą pateikti įrodymai, kad dar 2009 m. spalio 20 dieną, t. y. iki ginčo sandorių sudarymo, Lars Goldkamp (atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO atstovas) apeliantės UAB „Freda“ atstovei p. Ruseckienei siuntė elektroninį laišką, kuriame buvo pridėti grunto „Jowat 409.19“ duomenų lapas ir techniniai parametrai. 2011 m. liepos 8 d. apeliantės atstovei p. Ruseckienei pakartotinai siųstas elektroninis laiškas su nurodytais priedais. Tokiu būdu, nuo 2009 m. apeliantė žinojo apie naudojamą gruntą, jo tipą, techninius parametrus ir reikalavimus.
    5. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad ekspertė paaiškino, kad grunto Techninis duomenų lapas yra dokumentas, kuriame paprasčiausiai būna aprašyta kaip elgtis su produktu, ko saugotis, kad reikia nustatyti džiovimo laiką ir jis yra skirtas briaunų gamintojui, vartotojui. Ekspertė nurodė, kad šiuo atveju vartotojas yra Atsakovas 1, kadangi jis nusipirko gruntą ir sukūrė naują produktą. <...> Visgi, ekspertė dar kartą kategoriškai patvirtino, kad visa ši informacija yra skirta grunto naudotojui, kuris gruntuoja detales ir, kad būtent jis privalo laikytis šiuose dokumentuose nurodytų reikalavimų. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Kaip matyti iš į bylą pateikto grunto „Jowat 409.19“, galiojusio ginčo briaunų užsakymo metu, techninio aprašymo,- „tai vandeninis rišiklis sintetinėms medžiagoms ir sintetinei plėvelei (specialiai PVC ir ABS), kurios klijuojamos lydžiais arba dispersiniais klijais. Prieš naudojimą prašome patikrinti“. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO pagamino ABS briaunas, kartu padengdamas jas gruntu. Tolimesnius veiksmus, t. y. briaunų padengtų gruntų klijavimą ant baldų atlieka ieškovė. Atsakovas neatlieka jokių briaunų klijavimo veiksmų, o šie veiksmai atliekami briaunas įsigyjančių subjektu. Todėl ieškovės argumentai, kad minėtas techninis aprašymas skirtas išimtinai atsakovui, bet ne ieškovei, yra nepagrįstas. Dargi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, prieš tiekiant briaunas ieškovei, jos pačios prašymu, buvo nusiųsti grunto „Jowat 409.19“ techniniai aprašymai, kad briaunas klijuosiantis subjektas žinotų kokiomis sąlygomis gali būti atlikti tolimesni klijavimo veiksmai. Be to, ekspertizės akto 4 lapo 1 tarpinėje išvadoje ekspertė nurodo, kad „ABS briaunų priklijavimo stiprumas pagal gamintojo klasifikaciją yra nepakankamas“. Į teismo ir atsakovų klausimą teismo posėdžio,- kaip reikėtų suprasti teiginį, kad priklijavimas nepakankamas, ekspertė paaiškinusi, kad tai reikėtų suprasti tiesiogiai, t.y., kad buvo nepakankamai priklijuota. Kaip minėta, jokių klijavimų veiksmų atsakovas neatlieka apskritai.
    6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad keturios į bylą pateiktos tyrimo ataskaitos nelaikytinos ekspertizėmis atliktomis byloje, kadangi šalys tyrė ginčo objektus savo iniciatyva iki kreipimosi į teismą. Šias tyrimų ataskaitas teismas pagrįstai vertino kaip rašytinius įrodymus kartu su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Taigi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino ir ištyrė byloje surinktų įrodymų visetą ir priėmė teisėta bei pagrįstą sprendimą.
    7. Ieškinyje bei pasirengimo bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos metu, ieškovė pareiškė prašymą išduoti teismo liudijimą, patvirtinantį ieškovės teisę iš AB „Vilniaus baldai“ gauti dokumentus, patvirtinančius apie Atsakovų išmokėtas pinigines lėšas už žalą, kurią AB „Vilniaus baldai“ patyrė dėl netinkamos atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO kokybės produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad šie atvejai negalėjo būti tapatinami, nes situacijos su AB „Vilniaus baldai“ atveju produkcijos kokybės klausimas apskritai nebuvo analizuojamas ir sprendžiamas, o taikus susitarimas neturėtų faktų konstatuojamosios, todėl ir prejudicinės reikšmės, prašymas buvo atmestas. Atsiliepime į ieškinį atsakovai taip pat akcentavo, kad išreikalavus ieškovės prašomus duomenis, kiltų tolesnio įrodinėjimo pareiga: reikėtų išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad AB „Vilniaus baldai“ gavo iš atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO tokias pačias briaunas, kad jų kokybės trūkumui buvo tokie patys ir pan. Tai apsunkintų procesą visiškai nereikalingu įrodinėjimu, nesusijusiu su byla. Ieškinį pareiškė ne AB „Vilniaus baldai“, o ieškovė, todėl ji turėtų susitelkti ties pačios ieškovės gautų iš atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO briaunų kokybės klausimo sprendimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, tačiau nurodė galimybę pačiai ieškovei kreiptis į AB „Vilniaus baldai“ ir gauti nurodytą informaciją. Detalios ir aktualios informacijos negavus, ieškovės prašymas priimti neinformatyvų ir jokios įrodinėjimo reikšmės neturintį elektroninį atsakymą, buvo atmestas. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl reaguodami į ieškovo teiginius, atsakovai pateikė rašytinį dokumentą, iš kurio turinio matyti, kad trečiųjų asmenų įsigyta produkcija iš atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO nekėlė jokių problemų. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino visų kitų įrodymų kontekste, jo atskirai neišskirdamas.
    8. Vokietijos draudimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas tiesioginio ieškinio draudimas Atsakovui ERGO Versicherung AG. Todėl ieškovei atsisakius galimybės pašalinti ERGO Versicherung AG iš atsakovų, teismui nusprendus apeliacinį skundą tenkinti, ieškinys ERGO Versicherung AG atžvilgiu turėtų būti atmestas. Be to, aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant Lietuvoje susiklosčiusius draudimo teisinius santykius ir jų pagrindu kylančią atsakomybę išaiškinta, kad būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Taigi esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Taigi reikalavimas draudikui gali būti reiškiamas dėl draudimo sutartyje nurodytos draudžiamojo įvykio išmokos, o draudėjui – dėl pinigų sumos, kuriai padengti nepakanka draudžiamojo įvykio išmokos ir/ar franšizės.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi poreikio peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų, toliau aptaria ir vertina ieškovės AB „Freda“ apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir iškeltus klausimus (CPK 320 str.).
  2. Apeliacinėje byloje nekilo šalių ginčo dėl teismingumo ir taikytinos teisės, ieškinio senaties termino taikymo, nagrinėjamoje byloje kilo civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, byloje dalyvaujančio asmens procesinės padėties pakeitimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

18Dėl papildomų įrodymų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – AB „Vilniaus baldai“ 2015 m. balandžio 9 d. elektroninis laiškas – neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje, todėl jį atsisako priimti.

19Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
  2. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, bei jų išsamumą, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertizę atlikusią ekspertę, išklausė šalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apeliantės AB „Freda“ prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

20Dėl įrodymų vertinimo

  1. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).
  2. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra ekspertizės išvada. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  3. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
  4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skyrė ekspertizę ABS juostinės briaunos atsiklijavimo priežastims nustatyti, ją atliko ekspertinė įstaiga UAB „Alzida“. Ekspertizėje nurodyta, kad galima daryti išvadą, jog ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nagrinėdama briaunų atsiklijavimo priežastis, ekspertizę atlikusi UAB „Alzida“ technikos vadovė L. D. nevertino papildomai pateikto grunto „Jowat 409.19“ techninio aprašymo, dėl ko ši ekspertizės išvada galėjo būti neteisinga, bet nesprendė, kad šia išvada visiškai nesivadovautina.
  5. Atsakovė, siekdama paneigti ekspertizės išvadas, pateikė rašytinius įrodymus – grunto „Jowat 409.19“ techninį aprašymą (t. 7, b. l. 87-92), briaunų tyrimo ataskaitą (t. 5, b. l. 149-157). Šis tyrimas buvo atliktas pačios atsakovės iniciatyva.
  6. Teismas rėmėsi pateiktu techniniu aprašymu, atsakovo užsakymų išklotinėmis, Ikea of Sweden AB pretenzijomis. Teismas taip pat nurodė, kad remiasi ir ieškovės į bylą pateiktomis keturiomis ataskaitomis kartu su visais į bylą pateiktais įrodymais, tačiau sprendė, kad šios ieškovės pateiktos tyrimo ataskaitos, kaip ir teismo paskirta ekspertizė, nepatvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG ieškovei pristatytos briaunos buvo nekokybiškos ir kad jos atsiklijavo dėl netinkamo grunto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas priešingas nei ekspertizės išvadas.
  7. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
  8. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
  9. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar ABS briaunos atsiklijavo dėl netinkamo grunto panaudojimo, ar dėl netinkamų klijų bei klijavimo technikos, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. UAB „Alzida“ 2016 m. balandžio 29 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad: 1) galima konstatuoti, kad gruntas „Jowat 409.10/19“ panaudotas ne pagal paskirtį. ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo; 2) Gruntas (gruntas) „Jowat 409.19“ ir klijai ( - )4 yra suderinami ir gali būti naudojami kartu, jeigu klijuojamos PVC juostinės briaunos. Gruntas „Jowat 409.19“ netinka ABS juostinių briaunų gamybai, apie tai liudija atlikti dokumentų analizė ir bandymai. Gaminant ABS juostinės briaunos turėjo būti naudojamas gruntas (gruntas) skirtas ABS plastikui klijavimui, todėl galima teigti, kad gruntas „Jowat 409.10/19“ ir klijai KLEIBERIT 774.4 yra nesuderinami ir negali būti naudojami kartu klijuojant ABS briaunas; 3) negalima atsakyti į klausimą dėl silicio dioksido (kuris yra grunto sudėtyje – teisėjų kolegijos pastaba) įtakos briaunos suklijavimui. Taigi ekspertizės išvadoje teigiama, kad ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo, o ne dėl netinkamos klijų rūšies pasirinkimo ar klijavimo technikos (t. 5, b. l. 98).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės tarpine išvada, kad ABS briaunų priklijavimo stiprumas pagal gamintojo klasifikaciją nepakankamas (labai nedidelis arba nedidelis), nepagrįstai konstatavo, kad tai atsitiko dėl netinkamai parinktų klijų ar klijavimo technikos. Nei ekspertinės išvada, nei kiti byloje esantys įrodymai nepagrindžia minėtos teismo pozicijos.
  11. Iš ekspertinės išvados matyti, kad grunto (primerio) kiekis ant ABS briaunų paviršiaus yra labai mažas; grunto sluoksnis yra netolygus, vietomis jo apskritai nėra; vietomis ant ABS briaunų matomi klijų likučiai, tačiau tai nėra ištisiniai plotai. Siekiant nustatyti, koks grunto sluoksnis buvo ant ABS briaunų iki jų priklijavimo, nuo nešančių dalių buvo nupjauti ploni sluoksniai su klijais ir ištirti ultravioletinėje šviesoje. Nustatyta, kad ant klijų sluoksnio yra pakankamai tolygus ir gerai matomas grunto sluoksnis. Šis faktas liudija apie tai, kad ABS juostinių briaunų atsiskyrimas nuo nešančių dalių įvyko per grunto sluoksnį ir didesnė grunto sluoksnio dalis liko ant klijų sluoksnio. Ekspertizėje nurodyta, kad nustatytas ABS juostinės briaunos atsiskyrimo būdas parodė, kad viršutinis, gerai išdžiūvęs grunto sluoksnis sukontaktavo su klijais ir sukibo su jais, tačiau atsiskyrimas įvyko per gilesnį grunto sluoksnį, kuris dėl nevisiško išdžiūvimo buvo nepakankamai gerai sukibęs su ABS juostinės briaunos paviršiumi. Taigi iš šios ekspertizės išvados matyti, kad briaunos atsiklijavo, nes gruntas nesukibo su ABS juostinės briaunos paviršiumi, o ne dėl to, kad klijai nesukibo su gruntu. Ekspertizės išvadoje paaiškinta, kad ABS juostinės briaunos atsiskyrė dėl panaudoto grunto „Jowat 409.10/19“, kuris panaudotas ne pagal paskirtį, sudėtyje esančių medžiagų, kad šis gruntas nėra skirtas ABS juostinių briaunų gamybai, kad jis skirtas PVC gaminių klijavimui. Ekspertizės išvadoje pabrėžiama, kad gruntas (primeris) „Jowat 409.10/19“ netinka ABS juostinių briaunų gamybai, apie tai liudija atlikta dokumentų analizė ir bandymai, todėl jie (gruntas „Jowat 409.10/19“ ir klijai KLEIBERIT 774.4) negali būti naudojami kartu klijuojant ABS briaunas, nors jie ir gali būti naudojami kartu klijuojant PVC juostines briaunas. Taigi konstatuotina, kad aplinkybę, jog ABS briaunų priklijavimo stiprumas pagal gamintojo klasifikaciją yra nepakankamas (labai nedidelis arba nedidelis), lėmė ne klijai ir klijavimo technika, o grunto sudėtis (t. 5, b. l. 99, CPK 185 str.).
  12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį nėra. Nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės turinys nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, šalys nekėlė abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumo, be to, abiejų šalių atstovai sutiko, kad ekspertizę atliktų UAB „Alzida“ (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ekspertinės išvados, jos rezultato ir remtis tik iš konteksto paimtomis ekspertizės ištraukomis. Ekspertizės akto išvados yra aiškios ir jas interpretuoti kitaip nėra pagrindo. Be to, šias išvadas patvirtino ir teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusios įstaigos UAB „Alzida“ technikos vadovė L. D..
  13. Kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, jog ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo, o ne dėl netinkamai parinktų klijų ar klijavimo technikos (CPK 185 str.).
  14. Ieškovės pateiktoje „Kleiberit“ 2012 m. liepos 25 d. ataskaitoje apie bandymų 0337-2012 atlikimą (t. 1, 64-70), kurio metu buvo tiriamas klientės AB „Freda“ pateiktų bandinių suklijavimo kokybės patikrinimas, padaryta išvada, kad kokybiškas suklijavimas įmanomas tik naudojant tam tinkamas ABS briaunas; kad kartu su tinkamu grunto pasirinkimu preliminariam užtepimui ant briaunos svarbų vaidmenį suklijuojant briauną atlieka užtepamo grunto ir klijų kiekis. Pirmosios instancijos teismo akcentuotas ataskaitos rezultatų 2 punktas, kuriame nurodyta, kad tiriant pateiktas briaunas ultravioletinė šviesa parodė gana nedidelį užtepto grunto kiekį ir aiškų atsiskyrimą per gruntą: gruntas nesuformavo jungties su klijais; taip pat kad ataskaitoje konstatuota, jog gruntas ir klijai buvo tarpusavyje nesuderinami, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja ekspertizės išvadai, kad ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo. Kaip minėta, ekspertė nurodė, kad gruntas (primeris) „Jowat 409.10/19“ netinka ABS juostinių briaunų gamybai, todėl gruntas „Jowat 409.10/19“ ir klijai KLEIBERIT 774.4 negali būti naudojami kartu klijuojant ABS briaunas. Taigi tiek iš ekspertinės išvados, tiek iš šio tyrimo galima daryti išvadą, kad ABS juostinės briaunos atsiklijuoja dėl netinkamo grunto panaudojimo. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į ataskaitos trūkumus: grafoje „Primeris“ nenurodyti jokie tiriamą gruntą identifikuojantys duomenys, taip pat nurodyta, kad nėra tiriamų briaunų identifikuojančių duomenų, tačiau duomenų, jog tyrimui buvo pateiktos ne tos briaunos ar gruntas taip pat nėra. Be to, 2012 m. liepos 25 d. ataskaitoje paminėti duomenys(tirtos AB „Freda“ pateiktos briaunos) ir išvados (briaunos yra atsiklijavusios, jos atsiklijavo per gruntą) neprieštarauja kitiems atliktiems tyrimams ir ekspertinei išvadai. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad „Kleiberit“ 2012 m. liepos 25 d. ataskaitoje tyrimui buvo naudojami būtent tos briaunos, kurios ieškovei grąžino Ikea of Sweden AB.
  15. Ieškovės į bylą pateikta 2013 m. spalio 15 d. atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG atliktą laboratorinę tyrimų ataskaitą, kur buvo tiriama ieškovės pateikta briauna iš ABS su JOWAT gruntu (primeriu) 409.19, taip pat ir gruntas. Ataskaitoje nurodoma, kad briauna ir gruntas yra kokybiški. Nors teismas nurodė, kad šiame tyrime buvo naudoti Henkel EVA klijai, parinkti pagal primerio saugos duomenų lapą (t.1, b. l. 102-113), tačiau duomenų, kad būtent Henkel EVA klijai parinkti pagal primerio saugos lapą byloje nėra. Dėl to minėta teismo išvada laikytina nepagrįsta. Išanalizavus atsakovo ERGO Versicherung AG pateiktus visus JOWAT primerio duomenų saugos lapus duomenų apie keliamus reikalavimus klijams, jų rūšiai nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog briaunos iš ABS su JOWAT primeriu 409.19 pagamintos kokybiškai, nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, taip pat ir atlikta ekspertizė, todėl, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nėra pagrindo daryti išvados, kad briaunos atsiklijavo dėl netinkamai parinktų klijų ar klijavimo technikos.
  16. Ieškovė į bylą pateikė HQM grupės įmonės HQM Indusery GmbG 2014 m. sausio 27 d. tyrimo ataskaitą, kurią surašė ir tyrimą atliko nepriklausomi ekspertai atsakovų užsakymu. Iš tyrimo aprašymo matosi, kad buvo tiriamos dvi ABS briaunos su užteptu gruntu, kurias pateikė ieškovė, siekiant ištirti ar grunte yra silicio rūgšties. Tyrimo metu nustatyta, kad abiejų ABS briaunų grunte yra silicio dioksido junginių (t. 1, b. l. 141-149). Atsakovas Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG 2014 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad silicis sąlygoja nepriekaištingą briaunų prisiklijavimą (t. 1, b. l. 139), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino ekspertizės išvados, kad silicio dioksidas užtikrina produkto stabilumą saugant pakuotėje ir pagerina produkto stabilumą, klampumą ir tankį, tačiau ekspertė negalėjo atsakyti, ar tyrimo atveju silicio dioksidas turėjo įtakos briaunos suklijavimui (t. 5, b. l.100).
  17. Ieškovės į bylą pateiktoje 2012 m. lapkričio 15 d. TUV Rheinland LGA Products GmbH tyrimo ataskaitoje (t. 1, b. l. 71-84) nurodoma, kad iš gamintojo buvo pristatytos ABS kraštinių juostų siuntos ir tiriama kraštinių juostų atsiklijavimo nuo lentų kraštų priežastys. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad „labai didelė tikimybė, kad atsiklijavimo priežastis – cheminis grunto defektas“.
  18. Taigi tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ekspertizės išvados nepatvirtina pirmosios instancijos teismo teiginio, jog ABS briaunos atsiklijavo dėl netinkamai parinktų klijų ar klijavimo technikos. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad Ikea of Seden AB pateiktos briaunos atsiklijavo dėl netinkamo grunto.
  19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, jog atliekant ekspertizę nebuvo tiriamas „Jowat 409.10/19“ (t. 7, b. l. 87-92) techninis aprašymas (toliau – naujasis techninis aprašymas) nepaneigia šios ekspertizės išvadų. Nors iš šio naujo techninio aprašymo matyti, kad gruntas tinka ir ABS briaunoms, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir remtis pirminiais į bylą pateiktais gamintojo grunto (primerio) „Jowat 409.10/19“ techniniais aprašymais (t. 4, b. l. 34), parengtais 2008-03-30 ir 2009-08-05 dienomis, nes naujasis techninis aprašymas gaminant ginčo produkciją nebuvo parengtas. „Jowat 409.10/19“ techniniuose aprašymuose nurodyta, kad gruntas sukurtas PVC (polivinilchlorido) gaminių klijavimui. Tą patvirtina ir primerio Jowat gamintojo Produktų vadovo Falk Pothast 2016-09-28 08.30 val. elektroninis laiškas (t. 7, b.l. 85-86), kuriame nurodyta, kad „2006 metų duomenų lape nebuvo pateikta nuoroda apie grunto tinkamumą ABS, kadangi tuomet tai dar nebuvo patvirtinta. Kai tai buvo patvirtinta, duomenų lape buvo nurodytas ir ABS pagrindas“. Tai reiškia, kad iki 2016 metų sausio mėnesio, kada buvo patvirtinta galimybė gruntą Jowat naudoti su ABS produktais, atsakovas turėjo žinoti, kad gruntas „Jowat 409.10/19“ naudotinas PVC briaunoms ir netinka ABS juostinių briaunų gamybai. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovas Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG ABS briaunų gamyboje panaudojo technologiškai dar nepatvirtintą gruntą. Be to, šis techninis aprašymas, kaip ir Primerio Jowat gamintojo komentaras (t.7, b.l. 85-86) bei tai, kad atsakovas visą laiką gamyboje naudojo tik gruntą (primerį) „Jowat 409.19“ (t. 7, b. l. 93-102), nepaneigia ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad viršutinis, gerai išdžiūvęs grunto sluoksnis sukontaktavo su klijais ir sukibo su jais, tačiau atsiskyrimas įvyko per gilesnį grunto sluoksnį, kuris dėl nevisiško išdžiūvimo buvo nepakankamai gerai sukibęs su ABS juostinės briaunos paviršiumi, kad vietomis grunto apskritai nėra (t. 5, b. l. 99).
  20. Nesutiktina su teismo argumentu, kad tai, jog pateiktose Ikea of Sweden AB nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. kovo 20 d. pretenzijose yra nurodyta, jog ieškovės pateiktų baldų apdailos kokybė yra bloga, prastas briaunų apdirbimas, nepakankamas priklijavimas ir pan. (t. 2, b. l. 71-104) įrodo, kad šie kokybės trūkumai yra atsiradę ne dėl atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG kaltės, o dėl pačios ieškovės kaltės. Ikea of Sweden AB neatliko tyrimo, kokios priežastys lėmė briaunų atsiklijavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent ir kreipėsi į teismą dėl to, kad manė, jog Ikea of Sweden AB nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. kovo 20 d. pretenzijose nurodyti briaunų trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės, o teismas, siekdamas išsiaiškinti šias priežastis, paskyrė ekspertizę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ekspertizės tyrimas ir jo pagrindu atliktos išvados teikia pagrindą manyti, kad labiau tikėtina, kad atsiklijavimas įvyko dėl atsakovo netinkamo grunto panaudojimo. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad atsakovo paties atliktas tyrimas (bandymas) po atliktos ekspertizės (t. 5, b. l. 149-157) nepaneigia ekspertizės išvados bei kitų rašytinių įrodymų (CPK 185, 218 str.). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nurodyta, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
  21. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl briaunų atsiklijavimo priežasčių, atsakingo asmens už briaunų kokybės trūkumus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Atsakovas neprašė paskirti papildomos ekspertizės, šalys nekėlė abejonių dėl eksperto nešališkumo, kompetencijos ar kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, kad iš ekspertizės išvadų, taip pat eksperto paaiškinimų posėdžio metu, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog briaunos atsiskyrė dėl atsakovo netinkamo grunto panaudojimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iš ekspertizės akto turinio paimtomis atskiromis frazėmis, kai kuriais rašytiniais įrodymais, o ne visu atliktu ekspertizės tyrimu, padaryta išvada, įrodymų visetu.
  22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad briaunos atsiklijavo dėl pačios ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija, remdamasi į bylą pateiktomis ekspertizės akto išvadomis, rašytiniais įrodymais, eksperto paaiškinimais daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog briaunų atsiklijavimas įvyko dėl atsakovo netinkamo grunto panaudojimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG patiekė ieškovei nekokybiškas prekes – briaunas, padengtas gruntu. Ieškovė šias briaunas panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai, kurių užsakovė buvo Ikea of Sweden AB. Dalis brokuotos produkcijos buvo sunaikinta, kita dalis – grąžinta ieškovei. Taigi konstatuotina, kad ieškovė dėl atsakovo parduotos nekokybiškos produkcijos patyrė žalą.
  23. Pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. CK 6.334 straipsnyje nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai skirtingi savo turiniu, todėl taikant kiekvieną jų yra reikšmingos ir turi būti įvertintos teismui priimant sprendimą atitinkamos faktinės aplinkybės. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 str.).
  24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad brokuotą produkciją pardavė atsakovas, kad jis panaudojo netinkamą, technologiškai dar nepatvirtintą gruntą, dėl ko ieškovė patyrė žalą (CK 6.245 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime akcentuotos aplinkybės, kad ieškovė nepranešė, kokiam tikslui ji naudos atsakovo parduotas briaunas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG siekė nuslėpti produkcijos trūkumus, kad atsakovas nesuteikė parduodamai produkcijai kokybės garantijos, teisėjų kolegijos vertinimu, neeliminuoja, jo, kaip pardavėjo, atsakomybės. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.), o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 4 d.).
  25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pardavėjas Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG pirkėjai (ieškovei) pardavė briaunas su netinkamu gruntu, byloje nekilo klausimo, kam briaunos paprastai yra naudojamos; atsakovas neteigė, jog nežinojo, kad ieškovė briaunas panaudos baldų gamybai, todėl laikytina, kad atsakovo parduotos briaunos su netinkamu gruntu neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 str. 1, 4, 6 d.). Be to, nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie pardavėjo ieškovei sutartimi suteiktą kokybės garantiją, ši garantija suteiktina pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d., 6.327 str. 3 d., 6.338 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirkėja (ieškovė) turi teisę iš pardavėjo reikalauti nuostolių dėl nekokybiško daikto įsigijimo atlyginimo.

21Dėl draudiko procesinės padėties

  1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ERGO Versicherung AG byloje turi dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl nepagrįstai šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Iš skundžiamo sprendimo įžanginės dalies matyti, kad atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG draudikas ERGO Versicherung AG byloje įtrauktas atsakovu. Kitų duomenų, kad teismas pakeitė jo procesinę padėtį taip pat nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovai savo procesiniuose dokumentuose prašė pakeisti draudiko procesinę padėtį, tačiau, kaip matyti, iš skundžiamo sprendimo įžanginės dalies šis prašymas nebuvo patenkintas. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškinį pirmosios instancijos teismas ERGO Versicherung AG atžvilgiu atmetė ne todėl, kad draudiką buvo įtraukęs trečiuoju asmeniu, o dėl to, kad ieškinį laikė iš esmės nepagrįstu, t. y. nenustatė atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG civilinės atsakomybės sąlygų.

22Dėl bylos procesinės bylos baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nusprendęs, kad briaunos atsiskyrė dėl ieškovės netinkamai pasirinktų klijų ar klijavimo technikos, neteisingai išsprendė bylą, nes nenustatė atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovės nuostolių bei nenagrinėjo ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į ieškinio pareiškimo argumentus dėl nuostolių dydžio, visiškai nesprendė klausimų dėl ERGO Versicherung AG civilinės atsakomybės, atsakovų solidariosios atsakomybės.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į ieškinio pareiškimo argumentų dėl nuostolių dydžio, visiškai nesprendė klausimo dėl ERGO Versicherung AG civilinės atsakomybės, atsakovų solidariosios atsakomybės, nevertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalavimų atsakovui ERGO Versicherung AG ir atsakovų solidariosios atsakomybės klausimo neišsprendimo, ieškinio žalos dydžio nenustatymo yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau tokiu, kaip šis, atveju, dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalavimų neišsprendimo, nėra tikslinga šias aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  3. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, koks yra ieškovės patirtų nuostolių dydis, ar yra pagrindas taikyti atsakovui ERGO Versicherung AG civilinę atsakomybę, ar yra pagrindas taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d., 329 str. 1 d.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai