Byla e2A-1231-381/2017
Dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Telia Lietuva

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4783-345/2017, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Telia Lietuva,

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ (toliau – UAB „Bitė Lietuva“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (toliau – UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ arba perkančioji organizacija), kuriame prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti perkančiosios organizacijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 347849 (toliau – viešasis pirkimas), pirkimo sąlygų 10.2. punkte ir priede Nr. 2 įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
  2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“, įvertinusi perkančiosios organizacijos paskelbtas pirkimo sąlygas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, 2017 m. birželio 14 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją (toliau – pretenzija) dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, kurioje prašė nustatyti, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami pagal mažiausios pasiūlymo kainos kriterijų. Perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu UAB „Bitė Lietuva“ pretenzija iš dalies buvo atmesta. Perkančioji organizacija atmetė pretenzijos reikalavimą dėl pirkimo sąlygų 10.2. punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, taip pat pirkimo sąlygų 2 priede įtvirtintų ekonominio naudingumo reikalavimų panaikinimo. Pirkimo sąlygų 10.2. punkte ir 2 priedo „Pasiūlymų vertinimas“ lentelėje įtvirtinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principų ir VPĮ 39 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi yra neproporcingi pirkimo objektui ir neužtikrina ekonominio naudingumo vertinimo tikslų, o pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų vertinimas yra iš anksto žinomi. Perkančiosios organizacijos esminę pirkimo objekto dalį sudaro ryšio paslaugos, tačiau ekonominio naudingumo vertinime neteisėtai numatyta vertinti tiekėjo įrangą/technologiją paslaugų teikimui ir jos charakteristikas. Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko parametrus, kuriuose vertinama ne paslauga ar jos kokybė, o tiekėjo turima ar naudojama technologija: Lietuvos teritorijos padengimas tiekėjo UMTS ar lygiavertės technologijos tinklu (10 balų iš 100), duomenų gavimo sparta UMTS ar lygiavertės technologijos tinkle (10 iš 100). Judrusis ryšys bei telefoniniai pokalbiai ir žinučių siuntimas yra užtikrinami GSM (2G) technologijos tinklu, todėl UMTS ar lygiavertės technologijos tinklai apskritai yra neaktualūs vertinant šių paslaugų kokybę, negali pateisinti didesnių išlaidų. Perkančiosios organizacijos veiklos pobūdis suponuoja, kad jai duomenų perdavimo paslauga apskritai yra tikslinga ar naudotina tik itin ribotai apimčiai (geriausiu atveju elektroniniam susirašinėjimui ir tik 20-iai iš 215 abonentų). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad duomenų perdavimo paslauga, atsižvelgiant į duomenų perdavimo kiekius, numatoma naudotis valstybės tarnautojų asmeniniais ir su darbiniais klausimais nesusijusiais poreikiais. Nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai, susiję su duomenų perdavimu, yra neproporcingi ir dėl to neteisėti. Perkančioji organizacija jau rengdama sąlygas žinojo ir suprato, kad suteikia konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB, o tikėtina to ir siekė, dėl ko pažeidė skaidrumo principą.
  3. Perkančioji organizacija neteisingai ir netinkamai aiškina Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1S-24 patvirtintas „Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų viešuoju judriojo ryšio tinklu, viešojo pirkimo dokumentų rengimo rekomendacijas“ (toliau – Rekomendacijos), kurios kaip tik įtvirtina, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymų vertinimo kriterijus turi būti pasirinktas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju perkančioji organizacija neturi jokių specifinių poreikių tokioms paslaugoms (duomenų perdavimui).
  1. Atsakovė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  2. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas, kad viešajame pirkime pasiūlymai būtų tarpusavyje vertinami ir palyginami tik pagal mažiausios kainos kriterijų, yra nepagrįstas. Perkančioji organizacija turi teisę vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, susijusius su perkamų paslaugų kokybe. Ieškiniu siekiama nepagrįstų ir neteisėtų tikslų, o ne konkurencijos sąlygų užtikrinimo. Perkančioji organizacija nustatė pagrįstus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, atsižvelgusi į poreikius dėl pirkimo objekto, kadangi UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojai nuolat vyksta į atokesnes vietoves, į kontroliuojamų bandų ūkius, kur reikalinga kokybiška tiek judriojo ryšio, tiek duomenų perdavimo paslauga. Perkančiajai organizacijai svarbūs abu parametrai dėl Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo kokybės UMTS tinkle. Per pastaruosius kelis metus iš UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojų buvo gauta daug nusiskundimų dėl prastos UAB „Bitė Lietuva“ teikiamo ryšio kokybės, dėl ko dalis darbuotojų atsisakė šio tiekėjo paslaugų ir naudojosi nuosavomis lėšomis įsigytu abonementu. UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ būtina, kad duomenys būtų perduodami kuo kokybiškesniu ryšiu visoje Lietuvos teritorijoje. Tai pagrindžia bendrovės darbo specifika. Bendrovė kontroliuojamų gyvulių bandose tvarko gyvulių pirminę veislininkystės apskaitą, pieninių veislių gyvuliams nustato pieno primilžį, paima kontrolinius pieno mėginius, organizuoja jų ištyrimą ir kalibruoja pieno kiekio matavimo priemones. Pirminius apskaitos duomenis bendrovė perduoda VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, konsultuoja gyvulių laikytojus produktyvumo didinimo, produkcijos kokybės gerinimo, gyvulių sveikatingumo ir kitais su pieno ūkio tvarkymu susijusiais klausimais ir šiomis temomis organizuoja mokymus. Bendrovėje dirba 283 darbuotojai, kai kurių darbuotojų darbo pobūdis – išvažiuojamasis po visą Lietuvos teritoriją. Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai nėra kuo nors išskirtiniai. Rekomendacijų 31.3.1 punkte rekomenduojama tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kokybės parametrą, susijusį su tiekėjo paslaugų tinklo aprėptimi, bei signalo stiprumo lygį, šie parametrai pateikiami Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
  1. Trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  2. Trečiasis asmuo nurodė, kad perkančioji organizacija išsamiai pagrindė, kad nustatyti vertinimo kriterijai Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo spartos UMTS tinkle yra tiesiogiai susiję su perkamomis paslaugomis ir poreikiais perkamų paslaugų kokybei ir funkcionalumui. Perkančiajai organizacijai reikalingas kokybiškas ir nuolat pasiekiamas mobilus ryšys ir duomenų perdavimo paslaugos visoje Lietuvoje. Todėl pasirinkdama kokybės kriterijaus konkrečius parametrus, perkančioji organizacija tai padarė atsakingai ir teisėtai, parametrai parinkti pagal realius perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai neužkerta kelio nei vienam paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą ir varžytis dėl sutarties. Tiekėjų tinklų techninių parametrų tarpusavio palyginimas ir vertinimas niekaip negali reikšti diskriminacijos, nes nuo tų techninių parametrų tiesiogiai priklauso paslaugų kokybė ir tik tokiu būdu perkančioji organizacija, palygindama ir vertindama tiekėjų tinklų techninius parametrus, gali palyginti ir siūlomų paslaugų kokybę. Pirkimo dokumentuose nustatyti vertinimo kriterijai ne tik tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, bet ir apsprendžia perkamų paslaugų kokybę. Didžiausią lyginamąjį svorį 80 turi kainos kriterijus ir tik 20 kiti paslaugų kokybės kriterijai. Esant tokiam lyginamųjų svorių paskirstymui, paprastai pirkimo laimėtoją lemia būtent kainos kriterijus. Tik tuo atveju, jei pasiūlytos kainos yra lygios ar panašios, santykinį pranašumą turės tas paslaugų teikėjas, kurio siūlomų paslaugų kokybė yra geresnė. Būtent toks ir yra kainos ir kokybės santykio vertinimo kriterijaus tikslas ir būtent taip atsitiko ginčo viešajame pirkime. Kadangi du tiekėjai pasiūlė vienodas paslaugų kainas, laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio siūlomos paslaugos yra aukštesnės kokybės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos“ pirkimo sąlygų teisėtumo.
  3. Teismas nurodė, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 17 straipsnyje 3 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.
  4. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatė, kad neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (10.2. punktas).
  5. Teismas nurodė, kad Rekomendacijų 29 punkte numatyta, jog perkanc?iajai organizacijai supaprastintu? pirkimu? atveju rekomenduojama vertinti – pagal ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriteriju? arba pagal perkanc?iosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kai de?l objektyviu? priez?asc?iu? reikalingos itin kokybis?kos i?sigyjamos paslaugos tam tikrose perkanc?iosios organizacijos pagri?stose teritorijose, pavyzdz?iui, tolesne?se nuo didesniu? miestu? vietove?se, pasienio teritorijoje, girininkijoje ir pan. Tokiu atveju perkanc?ioji organizacija ture?tu? i?vertinti savo veiklos specifika?, itin kokybis?ku? i?sigyjamu? paslaugu? svarba? ir i?taka? s?ios veiklos efektyvumui, kitas svarbias aplinkybes. Vertinant pasiu?lymus ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriterijumi, perkanc?iajai organizacijai rekomenduojama pirkimo dokumentuose pateikti ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriterijus, ju? lyginamuosius svorius, ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo nustatymo formules bei vertinimo tvarka?. Perkanc?ioji organizacija turi nustatyti tokius pasiu?lymu? vertinimo kriterijus, o ypac? kokybe?s kriterijaus konkrec?ius parametrus, kad is?renkant geriausia? pasiu?lyma? bu?tu? sudarytos sa?lygos pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta? pirkimu? tiksla?.
  6. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymų vertinimas“ 3 punkte nustatyti kainos (K), Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu (U), duomenų gavimo spartos UMTS tinkle (G) vertinimo kriterijai bei atitinkami jų lyginamieji svoriai: kainai (K) bus suteikiamas 80 balų lyginamasis svoris, Lietuvos teritorijos padengimui tiekėjo UMTS tinkle (U) – 10 balų lyginamasis svoris, duomenų gavimo spartai tiekėjo UMTS tinkle (G) – 10 balų lyginamasis svoris. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodė poreikį paslaugoms įsigyti, nurodė paslaugų techninę specifikaciją, pateikė ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, jų parametrus, lyginamuosius svorius (balų intervalai) ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulę ( Rekomendacijų 10 punktas).
  7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pasirinkti Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu (U) ir duomenų gavimo spartos UMTS tinkle (G) vertinimo kriterijus, buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad UAB „Bitė Lietuva“ teikiamos ryšio paslaugos yra nekokybiškos, neatitinka bendrovės darbuotojų darbo specifikos vykstant dirbti į įvairias Lietuvos teritorijos vietas, padarė išvadą, kad perkančiajai organizacijai reikalinga be trukdžių veikianti duomenų gavimo paslauga visoje Lietuvoje, dėl ko nustatyti vertinimo kriterijai laikytini pagrįstais. Teismas sprendė, kad nustatydama tokius kriterijus perkančioji organizacija nepažeidė Viešųjų pirkimų tarnybos nurodomų rekomendacijų Vies?u?ju? elektroniniu? rys?iu? paslaugoms įgyti.
  8. Teismas pažymėjo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti paslaugų specifiką, pobūdį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatytais vertinimo kriterijais, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti vertinimo kriterijai, lyginamieji svoriai prieštarauja VPĮ nuostatoms, pažeidžia teisėtus tiekėjų interesus (CPK 177, 178 straipsniai). Ieškovės deklaratyvius ir įrodymais neparemtus argumentus, kad perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai nėra susiję su pirkimo objektu, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi Lietuvos teritorijos padengimas UMTS tinklu lemia signalo stiprumą ir atitinkamai ryšio paslaugos kokybę, o duomenų gavimo sparta įtakoja perkančiosios organizacijos atliekamų funkcijų kokybę.
  9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal Ryšių reguliavimo tarnybos viešai paskelbtus duomenis perkančiajai organizacijai iš anksto buvo žinoma aprėptis ir duomenų gavimo sparta tiekėjo UMTS tinkle pagal sąlygas, dėl ko viešojo pirkimo dalyviai iš karto žinodami savo konkurentų galimus gauti ekonominio naudingumo balus, atitinkamai galėjo paskaičiuoti maksimalią kainą, būtiną laimėti viešąjį pirkimą. Teismas nurodė, kad Vies?u?ju? elektroniniu? rys?iu? paslaugu?, teikiamu? vies?uoju judriojo rys?io tinklu, vies?ojo pirkimo dokumentu? rengimo rekomendaciju? 31.3.1. punkte perkančiajai organizacijai numatyta galimybė nustatyti kokybe?s kriterijaus parametrą - teritorijos GSM (esant bu?tinybei UMTS) tinklo apre?ptis pagal signalo stiprumo lygi?, todėl jeigu perkanc?ioji organizacija ketina vertinti teritorijos apre?pti? tam tikrose perkanc?iosios organizacijos pagri?stose vietove?se, ji gali remtis Rys?iu? reguliavimo tarnybos interneto svetaine?je vies?ai paskelbtu GSM (esant bu?tinybei UMTS) tinklo konkrec?ios teritorijos, pavyzdz?iui, savivaldybe?s apre?pties z?eme?lapiu (nurodoma teritorijos apre?ptis dBm). Taigi perkančiajai organizacijai nėra draudžiama remtis Ryšių reguliavimo tarnybos viešai skelbiamais parametrais, dėl ko perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai neužkerta kelio paslaugų teikėjams pateikti pasiūlymą ir važytis viešajame pirkime, o tiekėjų tinkle techninių parametrų palyginimas ir vertinimas nepažeidžia viešųjų pirkimų VPĮ nustatytų principų.
  10. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos darbuotojai neturi klientui iš karto perduoti jokios informacijos, o ataskaitas, patalpintas internetinėje duomenų bazėje, išanalizuoja tiesioginėje darbo vietoje, kadangi šiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos parengtos iš anksto įtvirtinant konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB, kadangi bet kokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas riboja konkurenciją, tačiau VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai. Teismas konstatavo, kad tai, jog tam tikro tiekėjo ar asmens, pageidavusio dalyvauti viešajame pirkime, turimi kvalifikaciniai pajėgumai galimai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai, prieštaraujantys VPĮ nuostatoms.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai vertino perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą, proporcingumą ir sąsajumą su pirkimo objektu, suabsoliutino perkančiosios organizacijos teisę nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principų ir VPĮ 39 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi yra neproporcingi pirkimo objektui ir neužtikrina ekonominio naudingumo vertinimo tikslų, o pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jų įvertinimas yra iš anksto žinomi, suteikiantys konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal perkančiosios organizacijos įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir nustatytą kainodarą (pirkimo sąlygų 15.6.5. punktas), reali tiekėjų konkurencija pagal kainos kriterijų nevyksta, nes perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatė sąlygas, leidžiančias pateikti perkančiajai organizacijai suteikiamą nuolaidą ir ją įtraukti į pasiūlymo kainos skaičiavimą. Tokios pirkimo sąlygos lemia tai, kad tiekėjai, siekdami būti pripažinti laimėtojais, nurodo/gali nurodyti vienodą minimalaus dydžio kainą - 0,01 Eur. Būtent taip faktiškai ir susiklostė nagrinėjamu atveju, kai vienodus pasiūlymus pateikė Telia Lietuva, AB ir ieškovė. Esant tokioms pirkimo sąlygoms susiklostė situacija, kad leidžiant nurodyti minimalaus dydžio kainą (0,01 Eur) ir šioje dalyje realiai nevykstant konkurencijai bei žinant, kad objektyviai tiekėjai pasiūlys minimalią kainą, lemiami kriterijai pirkimo laimėjimui buvo Lietuvos teritorijos padengimas tiekėjo UMTS tinklu bei duomenų gavimo sparta tiekėjo UMTS tinkle, kurie jau pirkimo sąlygų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir kitiems rinkos dalyviams buvo iš anksto žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad VPT taip pat yra išaiškinta, jog judriojo ryšio paslaugų pirkimuose perkančiosios organizacijos negali reikalauti nurodyti nuolaidų, kadangi tokie reikalavimai prieštarauja VPĮ normoms (VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principams); perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose netinkamai nustato kainos skaičiavimo tvarką, kai į skaičiavimo formulę, pagal kurią nustatomas laimėtojas, įtraukia nuolaidas judriojo (mobiliojo) ryšio įrangai ar judriojo (mobiliojo) ryšio paslaugoms pirkti, kurios iškreipia kainą. Tokie viešieji pirkimai iš esmės prieštarauja VPĮ nuostatoms, neužtikrina lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymosi bei negarantuoja, kad perkančiosios organizacijos reikiamas paslaugas ar judriojo (mobiliojo) ryšio įrangą įsigis taupiausiu būdu, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
    4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo situacijai (mutatis mutandis) turėjo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje buvo pateikti išaiškinimai dėl kelionių organizavimo paslaugų viešųjų pirkimų, kuriuose pirkimo sąlygos leisdavo įsigyti paslaugas tik pagal pasiūlymų pateikimo momentą, o kainas tiekėjai pateikdavo vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).
    5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pasiūlymų vertinimui yra naudojami praeities duomenys, kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba neskelbia pasiūlymų pateikimo dienai aktualių duomenų, kas reiškia, jog perkančioji organizacija vertina tik konkrečius šios tarnybos skelbiamus praeities duomenis, tokiu būdu neužtikrindama sąžiningos tiekėjų konkurencijos bei suteikdama pranašumą tiekėjui, kuris pasiūlymų pateikimo metu turėjo maksimalius paslaugų kokybės duomenis. Perkančioji organizacija vertina skelbiamą žymiai senesnę informaciją lyginant su paslaugų teikimo pradžia, o tai niekaip neatspindi šių parametrų faktinio atitikimo paslaugų įsigijimo metu. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų rengimo metu jau žinojo, kad Telia Lietuva, AB parametrai (Lietuvos teritorijos padengimas tiekėjo UMTS tinklu bei duomenų gavimo sparta tiekėjo UMTS tinkle) yra faktiškai geresni, kad greičiausiai pirkimo laimėtoju bus pripažintas tiekėjas Telia Lietuva, AB.
    6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos teritorijos padengimas UMTS tinklu lemia signalo stiprumą ir atitinkamai ryšio paslaugos kokybę, o duomenų gavimo sparta įtakoja perkančiosios organizacijos atliekamų funkcijų kokybę, kas pateisina perkančiosios organizacijos ginčijamas pirkimo sąlygas.
    7. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kad perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko parametrus, kuriuose vertinama ne paslauga ar jos kokybė, o tiekėjo turima ar naudojama technologija, kad pasiūlymo vertinimo kriterijai – padengimas ir duomenų gavimo sparta negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, kadangi pagal šiuos parametrus reali tiekėjų konkurencija nevyksta, šių parametrų duomenys yra žinomi iš anksto, t. y. jau pirkimo sąlygų rengimo metu. Be to, perkančioji organizacija neįrodė, dėl kokių priežasčių jos darbuotojams yra būtina ir reikalinga duomenų gavimo sparta. Aplinkybė, kad gyvulių ūkiai išsidėstę po visą Lietuvos teritoriją ir kai kurie įsikūrę vienkiemiuose, nepateisina perkančiosios organizacijos poreikio nustatyti tokius nepagrįstus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
    8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė proceso teisės normų pažeidimus (CPK 185 straipsnis) t. y. pažeidė imperatyvias CPK 185 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, kadangi netinkamai vertino byloje pateiktus argumentus bei esančius įrodymus.
    9. Pirmosios instancijos teismas priėmė absoliučiai nemotyvuotą sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), kuris turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
    10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pasiūlymo vertinimo kriterijai yra pagrįsti, išimtinai rėmėsi tik VPT Rekomendacijų nuostatomis, kurios buvo parengtos 2008 m. kovo 28 d., kai pirkimo dalyvių parametrai buvo visai kitokie ar net nebuvo viešai skelbiami. Teismas neatsižvelgė į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje aiškiai nurodyta, kad VPT Rekomendacijos nėra norminio pobūdžio teisės aktas, kuriuo privalu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).
  1. Atsakovė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atsiliepime į ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
  2. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde pateikia naujus motyvus, kuriais keičia ieškinio pagrindą (VPĮ 4233 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pretenzijoje ir ieškinyje ieškovė kėlė reikalavimus, kad viešajame pirkime tiekėjų pasiūlymai būtų tarpusavyje vertinami ir palyginami tik pagal mažiausios kainos kriterijų, panaikinant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su ryšio signalo kokybe. Tačiau apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės pakeitė, teigdama, kad nepagrįsti ne tik ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai, susiję su paslaugų kokybe, bet ir neva taip pat yra nepagrįsta pirkimo sąlygose nustatyta mažiausios kainos vertinimo tvarka, kadangi perkančioji organizacija vertina pasiūlymus, įtraukdama į kainos apskaičiavimą galimas telekomunikacijų įrangos nuolaidas, o dėl to pasiūlymai tarpusavyje tampa vienodos 0,01 Eur kainos. Kita vertus, ieškovės argumentai dėl vienodų 0,01 Eur kainų neįrodyti, kadangi neįrodytas priežastinis ryšis tarp pirkimo sąlygų, jose nustatytos mažiausios kainos apskaičiavimo tvarkos ir ieškovės išvados, kad rezultate galima tik 0,01 Eur kaina. Bet kuriuo atveju, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiekėjams siūlant prekių nuolaidas, pirkimo kaina gali būti ir minusinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl tiekėjų neva nelygiavertės padėties vertinant pasiūlymus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus duomenis, kadangi pati VPT rekomenduoja šiuos duomenis naudoti pasiūlymų vertinimui, kai dėl objektyvių priežasčių reikalingos kokybiškos paslaugos tolesnėse nuo didesnių miestų vietovėse (Rekomendacijų 29 punktas).
    3. Perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai pasirinko vertinti pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kadangi jos darbuotojai nuolat vyksta į atokesnes vietoves, į kontroliuojamų bandų ūkius, kur reikalinga kokybiška tiek judriojo ryšio, tiek duomenų perdavimo paslauga. Tai patvirtina, kad perkančiajai organizacijai svarbūs abu parametrai dėl Lietuvos teritorijos padengimo UMTS (3G) tinklu ir duomenų gavimo kokybės UMTS (3G) tinkle.
  1. Trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB atsiliepime į ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
  2. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti paslaugų specifiką, pobūdį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
    2. Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai neužkerta kelio nei vienam paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą ir varžytis dėl sutarties, todėl nepažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Tiekėjų tinklų techninių parametrų tarpusavio palyginimas ir vertinimas niekaip negali reikšti diskriminacijos, nes nuo tų techninių parametrų tiesiogiai priklauso paslaugų kokybė ir tik tokiu būdu perkančioji organizacija palygindama ir vertindama tiekėjų tinklų techninius parametrus gali palyginti ir siūlomų paslaugų kokybę.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai. Tai, kad tam tikro tiekėjo ar asmens, pageidavusio dalyvauti viešajame pirkime, turimi kvalifikaciniai pajėgumai galimai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai, prieštaraujantys VPĮ nuostatoms. Perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo spartos UMTS tinkle yra tiesiogiai susiję su perkančiosios organizacijos perkamomis paslaugomis ir jos poreikiais perkamų paslaugų kokybei ir funkcionalumui.
    4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pakankamai motyvavo sprendimą, teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas vertina byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl atskirų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija plačiau pasisakys analizuodama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą jų kontekste.

13Dėl apeliacijos ribų ir ieškovės teisių gynybos įgyvendinimo apeliacinės instancijos teisme tinkamumo

  1. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą kelia klausimą dėl ieškovės teisių gynybos apeliacinės instancijos teisme tinkamumo, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu.
  2. Perkančiosios organizacijos teigimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija ne tik ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su paslaugų kokybe, bet ir pirkimo sąlygose nustatytą mažiausios kainos apskaičiavimo ir vertinimo tvarką, kurios neginčijo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais perkančiosios organizacijos argumentais.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje pirmosios instancijos teisme kėlė reikalavimus, kad tiekėjų pasiūlymai būtų tarpusavyje vertinami ir palyginami tik pagal mažiausios kainos kriterijų, panaikinant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su ryšio signalo kokybe Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo kokybės UMTS tinkle. Ginčydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus ieškovė laikėsi pozicijos, kad jie nepakankamai susiję su viešojo pirkimo objektu, kad ekonominio naudingumo kriterijus, susijęs su duomenų perdavimu, neproporcingas siekiamam tikslui, kad perkančioji organizacija, nustatydama tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, suteikė konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ieškovė ginčijo išimtinai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su paslaugų kokybe, nesiejo jų neteisėtumo su pirkimo sąlygose nustatyta mažiausios kainos apskaičiavimo ir vertinimo tvarka. Ieškovė kaip tik siekė, kad panaikinus ginčijamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, neatmesti tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami pagal pirkimo sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuotą mažiausios pasiūlymo kainos kriterijų. Tokiais savo veiksmais ieškovė kryptingai siekė, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami tik pagal mažiausią pasiūlymo kainą, kaip neva vieninteliu objektyviu ir nediskriminaciniu tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijumi.
  4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta (vėliau įstatymų leidėjas šias teisės aiškinimo taisykles įtvirtino CPK 4233 straipsnio 2 dalyje), kad, sprendžiant dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimties, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).
  5. Kasacinio teismo šiuo klausimu taip pat konstatuota, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) principui, lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus, paneigtų ikiteisminę ginčo stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Šiame kontekste kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad, nepriklausomai nuo to, jog kai kurios pirkimo sąlygos gali būti tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau išvada, kad ieškovas, ginčydamas vieną sąlygą, iš esmės kartu kvestionuoja ir kitą, gali lemti menamų ar tariamų tiekėjo reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės veiksmus ikiteisminėje ginčo stadijoje bei teismo procese pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja pirkimo sąlygose nustatytą mažiausios kainos apskaičiavimo ir vertinimo tvarką (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ex officio peržengti šalių ginčo ribų ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pasisakyti dėl pretenzijoje ir ieškinyje aiškiai nenurodytų argumentų, susijusių su mažiausios kainos apskaičiavimo ir vertinimo tvarkos (ne)teisėtumu, nes perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas šiuo aspektu nėra akivaizdus ir nėra galimybės jį konstatuoti be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Kaip minėta, pretenzijos ir ieškinio dalyku buvo tik su paslaugų kokybe susijusių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų (ne)teisėtumas, todėl tik šiuos parametrus nustatančios pirkimo sąlygos ir jų teisėtumo klausimas sudaro ieškovės iškelto ginčo teisme ribas.
  7. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacijos ribas byloje sudaro klausimas, ar perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai, susiję su paslaugų kokybe, atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, proporcingi pirkimo objektui, užtikrina ekonominio naudingumo vertinimo tikslus, tiekėjų konkurenciją.

14Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos S. T. Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
  3. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  4. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

15Dėl pirkimo sąlygose numatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų, susijusių su paslaugų kokybe, teisėtumo

  1. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
  2. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. S. U.-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; S. B. prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
  3. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo S. K. prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.
  4. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija perka judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugas, paslaugų kategorija – 5, BVPŽ kodas – 64210000-1 (pirkimo sąlygų 2.1. punktas). Preliminarus perkančiosios organizacijos abonentų skaičius judriojo telefono ryšio paslaugoms – 215, duomenų perdavimo telefonu paslaugoms – 20 (pirkimo sąlygų 2.5. punktas). Perkančioji organizacija sutarties galiojimo metu gali keisti abonentų skaičių: mažinti ir didinti ne daugiau kaip 30 proc. abonementų (pirkimo sąlygų 2.6. punktas). Numatytų paslaugų teikimo trukmė – 24 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos (pirkimo sąlygų 2.7. punktas). Pirkimo sąlygų 10.2. punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Analogiška nuostata numatyta pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymų vertinimas“ 2 punkte. Šio priedo 3 punkte numatyta, kad pasiūlymo ekonominis naudingumas (E) apskaičiuojamas sudedant pasiūlymo kainos (K), Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu (U), duomenų gavimo spartos UMTS tinkle (G) balus: E = K + U + G. Daugiausiai balų surinkęs pasiūlymas laikomas laimėjusiu. Bendra pasiūlymo kaina turi būti teigiama (didesnė už nulį) ir apvalinama dviejų skaičių po kablelio tikslumu (pirkimo sąlygų B dalis „Kainos“). Vertinimo kriterijus K (kaina) reikšmė nustatoma remiantis perkančiosios organizacijos paslaugų vartojimo poreikiu pagal tiekėjo įkainius, šiam vertinimo kriterijui suteikiamas 80 balų lyginamasis svoris. Vertinimo kriterijus U (Lietuvos teritorijos padengimas tiekėjo UMTS tinklu) nustatomas remiantis tiekėjo pateiktais duomenimis, šiam vertinimo kriterijui suteikiamas 10 balų lyginamasis svoris. Vertinimo kriterijus G (duomenų gavimo sparta UMTS tinkle) nustatomas remiantis tiekėjo pateiktais duomenimis, šiam vertinimo kriterijui, kaip ir antrajam kriterijui, suteikiamas 10 balų lyginamasis svoris.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmasis pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlė 0,01 Eur dydžio kainą. Tokio pat dydžio kainą pasiūlė antrasis pasiūlymą pateikęs tiekėjas Telia Lietuva, AB. Paskutinis pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Tele2“ pasiūlė 12 349,20 Eur dydžio kainą. Įvertinus visų tiekėjų pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tiekėjui Telia Lietuva, AB buvo skirta 100 balų, UAB „Bitė Lietuva“ – 95,7 balų, UAB „Tele2“ – 15,6 balų.
  6. Kaip minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo viešajame pirkime tiekėjų pasiūlymai būtų tarpusavyje vertinami ir palyginami tik pagal mažiausios kainos kriterijų, panaikinant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su ryšio signalo kokybe Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo kokybės UMTS tinkle, kadangi šie parametrai nepakankamai susiję su viešojo pirkimo objektu, neproporcingi siekiamam tikslui, nustatyti suteikiant konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB.
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių perkančioji organizacija pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų ir ginčijamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus (U ir G), padarė išvadą, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai pakankamai susiję su viešojo pirkimo objektu, proporcingi perkančiosios organizacijos siekiamam tikslui įsigyti kokybiškai veikiančias duomenų gavimo paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija tinkamai pagrindė, kad ginčijami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametrai pakankamai susiję su viešojo pirkimo objektu, yra objektyviai apskaičiuojami, šiems parametrams suteikti lyginamieji svoriai proporcingi perkančiosios organizacijos suplanuotam abonentų skaičiui, turi tiesioginę i?taka? įstaigos veiklos efektyvumui, nustatytais kriterijais bus pasiektas konkretus perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo tikslas.
  9. Pirmiausia pažymėtina, kad priešingai, nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų teisėtumo padarė ne vien remdamasis Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų viešuoju judriojo ryšio tinklu, viešojo pirkimo dokumentų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1S-147, tačiau išsamiai ir visapusiškai įvertinęs perkančiosios organizacijos pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl būtinumo nustatyti būtent tokius tiekėjų pasiūlymų vertinimo parametrus. Tokiu būdu patikrindamas ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų teisėtumą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017, pateikto išaiškinimo, kad vien ginčijamų pirkimo sąlygų atitiktis VPT rekomendacijų nuostatoms nepateisina šių sąlygų teisėtumo.
  10. Rekomendacijų 29 punkte nurodyta, kad perkanc?iajai organizacijai rekomenduojama vertinti supaprastintu? pirkimu? atveju – pagal ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriteriju? arba pagal perkanc?iosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kai de?l objektyviu? priez?asc?iu? reikalingos itin kokybis?kos i?sigyjamos paslaugos tam tikrose perkanc?iosios organizacijos pagri?stose teritorijose, pavyzdz?iui, tolesne?se nuo didesniu? miestu? vietove?se, pasienio teritorijoje, girininkijoje ir pan. Tokiu atveju perkanc?ioji organizacija ture?tu? i?vertinti savo veiklos specifika?, itin kokybis?ku? i?sigyjamu? paslaugu? svarba? ir i?taka? s?ios veiklos efektyvumui, kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojama perkanc?iajai organizacijai, vertinant pasiu?lymus ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriterijumi, pirkimo dokumentuose pateikti ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo vertinimo kriterijus, ju? lyginamuosius svorius, ekonomis?kai naudingiausio pasiu?lymo nustatymo formules bei vertinimo tvarka?. Rekomendacijų 31.3.1 punkte rekomenduojama tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kokybės parametrą, susijusį su tiekėjo paslaugų tinklo aprėptimi bei signalo stiprumo lygiu. Jeigu perkančioji organizacija ketina vertinti teritorijos aprėptį tam tikrose perkančiosios organizacijos pagrįstose vietovėse, rekomenduojama remtis Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje viešai paskelbtu GSM (esant būtinybei UMTS) tinklo konkrečios teritorijos, pavyzdžiui, savivaldybės aprėpties žemėlapiu (nurodoma teritorijos aprėptis dBm). Jei perkančiajai organizacijai reikia detalesnio žemėlapio arba jei Ryšių reguliavimo tarnybos parengti žemėlapiai yra senesni nei 1 metų, ji gali prašyti teikėjų pateikti konkrečios reikiamos teritorijos aprėpties žemėlapius pagal viešojo judriojo ryšio tinklo signalo stiprumo lygius.
  11. Nurodytos Rekomendacijų nuostatos paneigia apeliantės argumentus dėl tiekėjų neva nelygiavertės padėties, vertinant pasiūlymus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus duomenis, taip pat argumentus, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimui buvo naudojami neaktualūs Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys. Priešingai nei teigia apeliantė, nurodytos Rekomendacijos nedraudžia perkančiajai organizacijai remtis Ryšių reguliavimo tarnybos viešai skelbiamais parametrais, nereikalauja prašyti tiekėjų pateikti konkrečios reikiamos teritorijos aprėpties žemėlapius pagal viešojo judriojo ryšio tinklo signalo stiprumo lygius, jeigu parengti žemėlapiai yra ne senesni nei 1 metų. Nustatyti ginčijami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametrai neužkerta kelio paslaugų teikėjams pateikti pasiūlymą ir varžytis viešajame pirkime. Pirkimo sąlygose nustatytas tiekėjų techninių parametrų palyginimas ir vertinimas nepažeidžia viešųjų pirkimų VPĮ nustatytų principų, nes nuo techninių parametrų tiesiogiai priklauso perkamų paslaugų kokybė.
  12. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, jau žinojo ir suprato, jog suteikia konkurencinį pranašumą Telia Lietuva, AB, kadangi šių sąlygų rengimo metu jau žinojo ginčijamų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametrų reikšmes, skelbiamas viešai. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir darant prielaidą, kad perkančioji organizacija galėjo nuspėti, jog tiekėjai siūlys minimalaus dydžio kainą, tai jai neapribojo galimybės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą už tokią minimalią kainą. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantė, perkančioji organizacija užtikrino tiekėjų konkurenciją, kai nesant galimybės varžytis dėl kainos, nes ji gali būti vienoda, tiekėjai galėjo konkuruoti pagal paslaugų kokybės parametrus. Be to, tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo. Tokį apribojimą galima konstatuoti tik tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad tiekėjams buvo sudarytos prielaidos nustatyti vienodą pasiūlymo kainą. Pirkimo sąlygose esantis prierašas, kad bendra pasiūlymo kaina turi būti teigiama (didesnė už nulį) ir apvalinama dviejų skaičių po kablelio tikslumu, nesudarė jokių prielaidų tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą, o tik apibrėžė minimalią kainą, kuri galėtų būti pasiūlyta. Tai, kad šiuo atveju tiekėjų tarpusavio konkurencija nebuvo pažeista patvirtina ir tai, jog vienas iš trijų tiekėjų pasiūlė daug didesnę kainą – 12 349,20 Eur.
  13. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ yra valstybės valdoma įmonė, kuri visoje Lietuvos teritorijoje kontroliuojamų gyvulių bandose tvarko gyvulių pirminę veislininkystės apskaitą, pieninių veislių gyvuliams nustato pieno primilžį, paima kontrolinius pieno mėginius, organizuoja jų ištyrimą ir kalibruoja pieno kiekio matavimo priemones. Įmonė pirminius apskaitos duomenis perduoda VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, konsultuoja gyvulių laikytojus produktyvumo didinimo, produkcijos kokybės gerinimo, gyvulių sveikatingumo ir kitais su pieno ūkio tvarkymu susijusiais klausimais ir šiomis temomis organizuoja mokymus. Įmonėje iš viso dirba 283 darbuotojai, iš kurių: 244 gyvulių produktyvumo kontrolės asistentai, 20 Gyvulių produktyvumo kontrolės skyrių vadovų ir pavaduotojų, 4 Pieno kiekio matuoklių techninės priežiūros ir kalibravimo laboratorijos darbuotojai, 4 Gyvulių produktyvumo kontrolės padalinio darbuotojai bei 11 administracijos darbuotojų. Kontrolės asistentų darbo pobūdis – važiuojamasis, jie gyvulių bandose vykdo galvijų pirminę veislininkystės apskaitą, paima kontrolinius pieno mėginius ir organizuoja jų ištyrimą, pirminius apskaitos duomenis perduoda kitoms veislininkystės institucijoms, gyvulių laikytojus konsultuoja įvairias klausimais, pristato duomenų bazėse generuojamas ataskaitas, vykdo ūkinių gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Bene visas kontrolės asistentų darbas yra vykdomas gyvulių ūkiuose (ūkiniuose pastatuose bei ganyklose), išsidėsčiusiuose po visą Lietuvos teritoriją. Daugelis ūkių yra nutolę nuo miestų ir kitų gyvenviečių, įsikūrę vienkiemiuose. Skyrių vadovai ir pavaduotojai taip pat nuolat lankosi pieno ūkiuose. Viena iš skyrių vadovų ir pavaduotojų pareiginių užduočių – klientams, t. y. pieno ūkių savininkams, pateikti ir išanalizuoti Galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje teikiamas ataskaitas apie pieno ūkio savininko bandą. Šios užduoties atlikimui skyriaus vadovams ir pavaduotojams yra būtina galimybė naudotis duomenų perdavimo paslaugomis, kadangi minėtos ataskaitos yra talpinamos internetinėje duomenų bazėje.
  14. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus iš perkančiosios organizacijos darbuotojų buvo gauta daug nusiskundimų dėl prastos UAB „Bitė Lietuva“ teikiamo ryšio kokybės (dažnai trūkinėja tiek judrusis, tiek duomenų perdavimo ryšys, o vietomis išvis nėra net judriojo ryšio), dėl ko dalis darbuotojų atsisakė UAB „Bitė Lietuva“ judriojo ryšio paslaugų ir naudojosi nuosavomis lėšomis įsigytu abonementu iš kitų paslaugų teikėjų. Šioms aplinkybėms pagrįsti perkančioji organizacija pateikė išsamius paaiškinimus, dokumentus su duomenimis apie konkrečias vietas, kuriose darbuotojai susidūrė tiek su judriojo ryšio, tiek su duomenų perdavimo paslaugos kokybe, netenkinančia perkančiosios organizacijos poreikio. Tai taip pat patvirtina perkančiosios organizacijos pagrįstą siekį įsigyti mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugas tokios kokybės, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos ypatumus.
  15. Nurodyta perkančiosios organizacijos veiklos specifika tiesiogiai siejama su Galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje esančių duomenų tvarkymu (perdavimu). Perkančiosios organizacijos darbuotojai naudojasi internetinėje duomenų bazėje talpinamomis ataskaitomis, be to, suteikę klientams paslaugas, suveda duomenis į informacines sistemas. Siekiant sklandžiai, laiku ir produktyviai atlikti pagrindines darbo funkcijas, įmonės darbuotojai privalo vadovautis minėtų duomenų bazių ir informacinių vadovų vartotojų vadovais. Remiantis vartotojų vadovų duomenimis, minimali interneto sparta yra 512 kbps – 1 mbps (priklausomai nuo konkrečios informacinės sistemos), darbas atliekamas naudojantis duomenų perdavimo paslauga. Tai patvirtina, kad atitinkamų perkančiosios organizacijos darbuotojų funkcijų atlikimui nutolusiuose vienkiemiuose būtinas ne tik sklandus, kokybiškas ir nuolat pasiekiamas mobilus ryšys, bet ir galimybė naudotis duomenų perdavimo paslaugomis.
  16. Be to, pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija, siekdama įsigyti judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugas, netaikė aukštų parametrų. Šiuo aspektu apeliantė neginčija perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo. Kaip nurodė perkančioji organizacija atsiliepime į apeliacinį skundą, iš visų rinkoje veikiančių dalyvių teikiamų paslaugų (2G, 3G, 4G ryšiai) perkančioji organizacija prašo užtikrinti minimalų duomenų perdavimo greitį, tinkamą darbui atlikti, siekdama įsigyti 3G ryšio paslaugas, kai 2G ryšys teorinę (nesant jokiems trukdžiams) duomenų perdavimo spartą užtikrina tik iki maždaug 240 kbps, 3G ryšys – maždaug iki 42 Mbps, 4G ryšys – 300 Mbps. 2G ryšys praktiškai nesuteikia galimybės naudotis duomenų perdavimo paslaugomis ir užtikrinti net bazinių darbo funkcijų, tokių kaip elektroninio pašto tikrinimas. 4G ryšys, nors ir užtikrina žymiai spartesnį ir efektyvesnį darbo funkcijų vykdymą, nėra perkančiosios organizacijos reikalaujamas parametras, pirkimo sąlygose reikalaujama mažiausios duomenų spartos, užtikrinančios galimybę atlikti darbo funkcijas – 3G ryšio, kurio teikimo kokybė įvertinama pagal ekonominio naudingumo parametrus (spartą ir Lietuvos teritorijos padengimą). Šių atsakovės teiginių ieškovė nekvestionuoja.
  17. Nurodytų išvadų nepaneigia apeliantės vien prielaidomis pagrįsti argumentai, kad duomenų perdavimo paslaugos būtinos tik itin ribotam perkančiosios organizacijos darbuotojų skaičiui, kad darbuotojai neturi klientui iš karto perduoti jokios informacijos. Visų pirma, dėl tam tikro viešojo pirkimo objekto poreikio sprendžia pati perkančioji organizacija, bet ne perdavimo paslaugos. Trečia, pirkimo sąlygose ginčijamiems ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametrams suteikta tik 20 balų, kai kainos parametrui – 80 balų. Toks svoris nėra per didelis ir yra proporcingas perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytam abonentų, kurie naudosis duomenų perdavimo telefonu paslaugomis, skaičiui (20 iš 215). Be to, tai, kad nuolatinė duomenų perdavimo paslauga reikalinga tik 20 duomenų perdavimą naudojantiems darbuotojams, o ne visiems įmonės darbuotojams, nesudaro pagrindo apriboti duomenų perdavimo paslaugų tiekimo šiems darbuotojams, kuriems ši paslauga yra būtina tiesioginėms funkcijoms atlikti. Ketvirta, bylos duomenys patvirtina, kad įmonės darbuotojai dalį savo funkcijų atlieka būtent būdami pas klientą, pasinaudodami prieiga prie tam tikrų duomenų sistemų. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu, darbuotojas atlikęs paslaugas, nedelsdamas suveda duomenis į informacines sistemas.
  18. Anksčiau konstatuotos bylos aplinkybės patvirtina, jog perkančioji organizacija išsamiai pagrindė, kad nustatyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai Lietuvos teritorijos padengimo UMTS tinklu ir duomenų gavimo spartos UMTS tinkle yra tiesiogiai susiję su perkamomis paslaugomis ir perkančiosios organizacijos poreikiais perkamų paslaugų kokybei ir funkcionalumui. Todėl tiekėjų ryšio tinklų techninių parametrų tarpusavio palyginimas ir vertinimas negali būti traktuojami diskriminaciniais, nes nuo teikiamos paslaugos techninių parametrų tiesiogiai priklauso paslaugų kokybė, tiekėjai rinkoje dažniausiai konkuruoja ne tik pagal prekės ar paslaugos kainos, bet ir pagal jų kokybės parametrus. VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Tokie reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti.
  19. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017, kadangi nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 buvo susidariusi situacija, kai viešojo pirkimo metu buvo sudarytos sąlygos tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir konkuruoti tik dėl pasiūlymų pateikimo momento. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, tiekėjams pasiūlius vienodą kainą pastarieji turėjo galimybę konkuruoti pagal paslaugų kokybės parametrus.
  20. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir iš esmės pasisakė dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl vien tai, kad skundžiamame teismo sprendime atskirai nėra pasisakyta dėl konkrečių apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo, sudarančio pagrindą panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
  21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, susijusius su paslaugų kokybe, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją.
  22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei (ieškovei) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (12 val.). Atsakovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
  4. Atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir specialių žinių poreikį, taip pat kitus Rekomendacijose nurodytus kriterijus, reikšmingus priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui, priteisiamos iš apeliantės (ieškovės).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (juridinio asmens kodas 110072967) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai