Byla e2S-575-432/2020

Dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovui bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“

1

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovui bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3 punkte atsakovo vienašališkai nurodytą fiktyvią ir melagingą nuostatą bei pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi; 2) panaikinti arba sumažinti pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 2.13 punkto nuostatas skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palūkanų iki 2,5 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5,47 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; 3) panaikinti ar sumažinti pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 2.5 punkto nuostatas skaičiuojamas palūkanas nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,5 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; 4) panaikinti arba sumažinti pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 punkto nuostatas skaičiuojamas palūkanas (procesines palūkanas) nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,5 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų pagal įstatymų reikalavimus. 2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones– sustabdyti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, kol bus baigtas šios bylos nagrinėjimas. Taip pat „pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus Nr. 0101-007-0161 ir sodo namelio unikalus Nr. 1397-7080-901) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas“ (kabutėse pacituoto reikalavimo kalba netaisyta). 3. Ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas atmetė 2019-11-14 nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2020-01-23 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-06 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teikdamas pakartotinį prašymą, ieškovas nenurodo naujų aplinkybių, dėl ko jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti patenkintas. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 178 straipsnis). 6. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo modifikuoti paskolos sutartį. Ieškovas neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, taigi ieškovas neneigia prievolės grąžinti paskolos sumą, tačiau siekia sumažinti išieškomą skolos sumą. Patenkinus ieškinį, ieškovo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi išliktų. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas ir jeigu ieškovo skolos suma būtų tiek sumažinta, jog tektų ieškovo kreditoriams grąžinti permoką ieškovui, toks ginčas būtų ne šios bylos dalykas. Teismo sprendimu modifikavus sutartinius teisinius santykius, toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-382/2010; 2010-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikos, o tai reiškia, kad ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

77. Ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-02-06 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. 8. Apeliantas teigia, jog ieškinyje aiškiai nurodė ir įrodė, kad iš jo reikalaujama grąžinti skolos ir turto rinkos vertės suma viršijo suteiktos paskolos sumą 7 kartus ir pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje gali paaiškėti, kad jo reali skola yra mažesnė, negu buvo išieškoma, negu įkeisto turto vertė, negu iš varžytinių parduoto įkeisto turto kaina (mažesnė, negu 29 000 Eur), ir kad ji yra mažesnė už įkeisto turto nustatytą kainą (mažesnė, negu 25 000 Eur), todėl turėjo būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, kol bus išspręstas ginčas dėl sutarties sąlygų teisėtumo, nes sutartimi įkeistas turtas buvo netinkamai įvertintas. Nurodo, kad jo ieškinio prašymas turėjo būti patenkintas, nes priešingu atveju, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir tai sukeltų nemažai nereikalingų teisinių ginčų ateityje. Kredito unija (atsakovas) bankrutavo, padarė labai didelę žalą valstybei (indėlių garantijų fondui), tokia didelė žala gali būti neišieškota iš kaltininkų, o kito turto ji neturi. Neteisėtai pardavus ieškovo įkeistą turtą, buvo išieškota didelė suma, kuri šioje byloje gali sumažėti, todėl teismui patenkinus ieškinį ir sumažėjus ieškovo skolai, gali nebūti galimybių ieškovui atgauti išieškotos skolos (sumos) iš bankrutavusios kredito unijos arba neteisėto turto pirkėjo (jam perleidus turtą kitiems).

8IV.

9Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

10Atskirasis skundas atmestinas. 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta. 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 12. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės. 13. Ieškinys, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja. 14. Kitą privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą- teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, ieškovas motyvuoja tuo, jog neteisėtai pardavus ieškovo įkeistą turtą buvo išieškota nepagrįstai didelė suma, kuri šioje byloje gali sumažėti. Teigia, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimą. 15. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, jog ieškovas neprašo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, taigi ieškovas neneigia prievolės grąžinti paskolos sumą, tačiau siekia sumažinti prievolių pagal paskolos sutartį dydį. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas ir jeigu ieškovo prievolių pagal paskolos sutartį dydis būtų tiek sumažintas, jog ieškovo kreditoriams tektų grąžinti permoką ieškovui, toks ginčas turėtų būti sprendžiamas atskirai nuo šios bylos. Teismas konstatavo, jog nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikos, o tai reiškia, kad ir nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pripažintina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo grąžinti jam be pagrindo išieškotas sumas, vykdant išieškojimą pagal prievoles, kylančias iš ieškinyje nurodytos paskolos sutarties. Ieškovas net nenurodė, kokios konkrečios iš paminėtos sutarties kylančios prievolės ir kokiu dydžiu turėtų sumažėti, jei jo reikalavimai būtų patenkinti. Nežinant konkretaus dydžio, kuriuo sumažėtų ieškovo prievolės, patenkinus jo ieškinį, nėra pagrindo sustabdyti išieškojimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, ieškovo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi išlieka net ir patenkinus ieškovo reikalavimus. Ieškovas nenurodė ieškinyje konkrečios sumos, kuria sumažėtų jo prievolės pagal ieškinyje nurodytą paskolos sutartį, nepareiškė reikalavimų, siekdamas apsisaugoti nuo paminėtų konkrečių sumų išieškojimo. Tad ieškinyje nėra pareikšta reikalavimų, kuriems užtikrinti turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su procesinį sprendimą priėmusiu teismu, kad ieškovas, pareikšdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė naujų aplinkybių, dėl ko jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti patenkintas, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 178 straipsnis). 16. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016). Ieškovas pakartotiniu prašymu neįrodė galimų atsakovo nesąžiningų veikslų buvimo ir galimų tokių veiksmų pasekmių ieškovui. Darytina išvada, kad net tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. 17. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų prieitina prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, tad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 18. Pirmosios instancijos teismas 2020-02-18 nutartimi atidėjo ieškovui A. C. 38 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atskirąjį skundą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo sprendimas dėl bylos esmės nėra priimtas, todėl žyminio mokesčio priteisimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

11Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

12Atmesti ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 nutartį palikti nepakeistą.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.