Byla 2A-1597/2014
Dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4644-603/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „ENTAFARMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašydamas, pripažinti neteisėtu atsakovo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 4K-3796 dėl ieškovo pretenzijos dėl konkurso sąlygų patikslinimo; pripažinti neteisėta atviro konkurso sąlygų techninės specifikacijos sąlygą, kuria nustatyta, jog pirkimo dalyje Nr. 1 yra perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu firminiu pavadinimu Remicade 100 mg N1; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas vykdė atvirą konkursą ,,Tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitorių reumatoidiniam, psoriatiniam, juveniliniam artritui, ankilozuojančiam spondilitui, crohno ligai, opiniam kolitui ir sunkiai psoriazei gydyti pirkimas“ (pirkimo Nr. 150601) (toliau – konkursas), apie kurį 2014 m. balandžio 24 d. paskelbė CVP IS. Ieškovas CVP IS priemonėmis 2014 m. balandžio 14 d. atsakovui pateikė paklausimą, prašydamas patikslinti konkurso sąlygų techninę specifikaciją, nenurodant vaisto Infliximab konkretaus firminio pavadinimo. Atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė ieškovui atsakymą ir jį informavo, kad 1 pirkimo dalyje vaistas Infliximab bus perkamas pacientų gydymo užtikrinimui, o konkurentinės yra 4, 5, 7, 8 pirkimo dalys, kuriose tiekėjai galės siūlyti visus registruotus vaistinius preparatus pagal bendrinį pavadinimą. Ieškovas 2014 m. balandžio 25 d. pateikė pretenziją, reikalaudamas atsakovą patikslinti konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1 pirkimo dalį - išbraukti iš jos vaistinio preparato firminį pavadinimą Remicade. Atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 4K-3796 šios ieškovo pretenzijos netenkino, kadangi, atsakovo teigimu, pirkimo specifikacija 1 pirkimo dalyje atitiko perkančiosios organizacijos pirkimo objektui keliamus būtinus reikalavimus. Dėl to ieškovas teigė, jog atsakovas nepagrįstai techninėje specifikacijoje nurodė konkretaus firminio vaisto pavadinimo, todėl pažeidė VPĮ 25 straipsnio 8 dalį.

6Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nurodė konkretų vaisto pavadinimą Remicade, tačiau nenurodė, jog gali būti pateikiami lygiaverčiai šiam preparatui vaistų pasiūlymai. Rinkoje tik kelios įmonės pardavinėja nurodytą vaistą, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas, nurodydamas konkretų vaistinio preparato pavadinimą (kurio veiklioji medžiaga yra Infliximab), sudarė palankesnes sąlygas tam tikriems tiekėjams dalyvauti ir laimėti pirkimą, o kitų tiekėjų, siūlančių vaistinius preparatus lygiaverčius Remicade (kurių veiklioji medžiaga taip pat Infliximab), pasiūlymai būtų atmesti kaip neatitinkantys konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.

7Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas, nurodęs vaistinio preparato konkretų firminį pavadinimą, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei viešųjų pirkimų tikslą, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją bei rinkos plėtrą. Be to, atsakovas privalėjo įrodyti, kad analogiški Remicade vaistiniai preparatai nebuvo tinkami ir galėjo sukelti žymų neigiamą gydymo poveikį, kadangi sprendimas riboti konkurenciją ir pirkti vaistinį preparatą iš kelių rinkoje veikiančių tiekėjų privalėjo būti pagrįstas.

8Ieškovas nurodė, kad Europos Bendrijos vaistinių preparatų registre yra įregistruoti trys vaistiniai preparatai, kurių prekiniai pavadinimai Remicade, Inflectra ir Remsima, o veiklioji medžiaga yra Infliximab. Laikė

9Remsima panašiu biologiniu vaistu, esančiu panašiu į biologinį vaistą (referencinį vaistą), kurio rinkodaros leidimas Europos Sąjungoje jau suteiktas, bei kad Remsima ir referencinio vaisto sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas Remsima laikė lygiaverčiu vaistiniu preparatu Remicade, kadangi Remsima ekvivalentiškumą (lygiavertiškumą) Remicade patvirtino atlikti oficialūs tyrimai; Remsima buvo oficialiai pripažintas tinkamu ligoniams gydyti vaistiniu preparatu; Remsima sėkmingai naudojamas kitose Europos sąjungos valstybėse. Pažymėjo, kad gydytojai, neturėdami patirties naudojant vaistinį preparatą Remsima bei remdamiesi subjektyvia savo nuomone, nepagrįstai nelaikė jo lygiaverčiu Remicade. Priešingai, Remsima yra toks pat veiksmingas, saugus ir veiksmingas kaip Remicade.

10Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiekėjams konkurso sąlygų skyriuje „Pastabos“ paaiškino, kad 1 pirkimo dalyje nurodyti perkami vaistai Infliximab (Remicade) buvo perkami tik pacientų gydymo tęsimui.

11Atsakovas, remdamasis Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) rekomendacijomis, teigė, jog panašūs biologiniai preparatai negali būti laikomi identiškais referenciniam preparatui ir apie konkretaus preparato paskyrimą pacientui turi spręsti kvalifikuotas priežiūros specialistas. Be to, atsakovo sudaryta komisija, paruošdama konkurso techninę specifikaciją, sudarančią 8 pirkimo dalis, atsižvelgė į EMA rekomendacijas, Lietuvos gastroenterologų draugijos ir Lietuvos reumatologų asociacijos nuomonę dėl biologinių ir panašių biologinių vaistų skyrimo bei įvertino pacientų (tiek tęstiniam, tiek naujų pacientų) gydymui būtinų TNF inhibitorių poreikį.

12Atsakovas pažymėjo, kad iki šiol pirko tris TNF inhibitorius – vaistus Infliximab (Remicade), Etanercept ir Adalimumab, todėl rengiant konkurso techninę specifikaciją 1, 2 pirkimo dalyse buvo numatytas atitinkamų vaistų kiekis būtinas pacientų gydymo tęstinumui užtikrinti. Pacientai, kurių gydymo tęstinumui skiriami 1 pirkimo dalyje nurodyti vaistai, yra gydomi ankstesnių metų viešųjų pirkimų būdu įsigytu referenciniu vaistu Infliximab (Remicade), todėl minėtoje pirkimo dalyje privalėjo nurodyti, kad bus perkamas konkretus vaistas prekiniu pavadinimu Remicade, kuriuo pacientai pradėti gydyti, gydymas yra efektyvus ir jį keisti kitu panašiu biologiniu vaistu nėra klinikinių indikacijų. Tuo tarpu, ieškovo nurodomam panašiam biologiniam vaistui prekiniu pavadinimu Remsima rinkodaros teisė buvo suteikta tik 2013 m. rugsėjo mėn. Pažymėjo, kad išimtis dėl ypatingai svarbių priežasčių, užtikrinant pacientų tęstinį gydymą, pirkimo objektui buvo nustatyta tik vienoje 1 pirkimo dalyje iš 8 specifikaciją sudarančių pirkimo dalių, todėl nemanė, jog apribojo tiekėjų konkurenciją.

13Atsakovas pabrėžė, kad konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1 pirkimo dalyje, esant nurodytam vieninteliam vaistui, negalėjo papildomai nurodyti žodžių junginio ,,arba lygiavertis“.

14Atsakovas, keisdamas biologinius referencinius ir panašius biologinius vaistus gydymo eigoje, vadovavosi EMA rekomendacijomis bei Lietuvos gastroenterologų draugijos ir Lietuvos reumatologų asociacijos teikiama nuomone. Atsakovas nurodė, kad, pasak EMA, panašūs biologiniai vaistiniai preparatai nėra generiniai. Panašaus biologinio vaisto veiklioji medžiaga yra panaši į biologinio referencinio vaisto veikliąją medžiagą, tačiau gali būti skirtumo dėl jų sandaros kompleksiškumo ir gamybos procesų. Dėl to biologiniams vaistams negali būti taikomos tos pačios tarpusavio pakeičiamumo taisyklės, kaip generiniams vaistams, kurių cheminės struktūros paprastesnės ir kurie laikomi identiškais originaliems vaistams. Be to, pasak EMA ir Europos Komisijos, kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas sprendžia dėl konkretaus preparato paskyrimo pacientui.

15Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nei EMA, nei Europos Komisija nepateikė automatinio keitimo iš referencinio vaisto į panašų biologinį vaistą rekomendacijų, nurodė, kad pacientams, gydomiems referenciniu vaistu, esant geram gydymo atsakui, būtų nesaugu keisti vaistą kitu, biologiškai panašiu vaistu, tai keltų grėsmę pasiektam ligos kontrolės efektyvumui ir/ar saugumui.

16Atsakovas pažymėjo, kad Čekijoje, Norvegijoje, Suomijoje yra draudžiama keisti gydymą referenciniu vaistu į gydymą biologiškai panašiu. Gydymas biologiškai panašiu vaistu gali būti skiriamas tik naujiems pacientams, kaip tai yra skiriama ir Lietuvoje. Tuo tarpu pacientų gydymo tęstinumui turi būti skiriamas referencinis vaistas, kuriuo pacientai ir buvo pradėti gydyti.

17Išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko su atsakovu bei laikė atsakovo argumentus pakankamai svariais bei objektyviais. Laikė pirkimo 1 dalies objektą specifiniu, nes perkamo vaisto pavadinimo nurodymas techninėje specifikacijoje yra svarbus perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos įgyvendinimui, taip pat susijęs su visuomenės narių sveikata. Pažymėjo, kad tam tikrų reikalavimų pirkimo objektui nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, tačiau techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

20Teismas nurodė, jog ieškovas, ginčydamas konkurso sąlygų techninės specifikacijos sąlygą, kuria nustatyta, jog pirkimo dalyje Nr. 1 yra perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu pavadinimu Remicade 100 mg N1, iš esmės nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl galimybės automatiškai pakeisti pacientų gydymą biologiniais referenciniais vaistais panašiais biologiniais vaistais. Teismo teigimu, ieškovas, pateikdamas byloje duomenis apie atliktus tyrimus (PLANETRA), patvirtino, jog jų metu buvo atliekamas tyrimas dėl panašaus biologinio vaisto Remsima panašumo į referencinį vaistą Remicade, ir šių tyrimų metu buvo nustatyta apie vaisto Remsima tokį patį veiksmingumą kaip ir Remicade, taip pat, kad abiejų vaistų efektyvumas ir saugumas yra panašūs, tačiau šiuo atveju nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos automatinio vaistų Remsima keitimo į Remicade gydymo eigoje galimybės.

21Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl komisijos narių kvalifikacijos neturėjimo rengiant konkurso sąlygų techninę specifikaciją. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nebuvo atlikta jokių išsamių tyrimų, leidžiančių vertinti galimą gydymo rezultatą ir jo pasekmes (tiek teigiamas, tiek neigiamas), todėl sutiko su atsakovu, jog norint įvertinti vaistinių preparatų gydymo eigoje keitimo saugumą ir efektyvumą, buvo reikalingi tolimesni išsamūs klinikiniai tyrimai.

22Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovo parengtos konkurso sąlygos, kurių techninės specifikacijos 1 pirkimo dalyje nurodyta, kad perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg N1, yra teisėtos ir pagrįstos (VPĮ 25 str. 3, 8 d.).

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24Ieškovas UAB „ENTAFARMA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visa apimtimi, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

251) Teismas netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias norminių teisės aktų (VPĮ 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d.; 2004/18/EB Direktyvos 23 str. 8 d.) nuostatas, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką bei atsakovo direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintą Centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių specifikacijų rengimo bei šių vaistų ir priemonių viešojo pirkimo konkurso pasiūlymų vertinimo komisijos sudarymo bei posėdžių su gydytojais specialistais (ekspertais) organizavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (4 p., 7 p.), nes pripažino, jog parengtos pirkimo sąlygos, kurių techninės specifikacijos 1 pirkimo dalyje nurodyta, kad perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg Nl, yra teisėtos ir pagrįstos. Priešingai, nei vieno aukščiau paminėto teisės akto nuostatos nenumato galimybės pirkti konkretaus pavadinimo objekto be teisės siūlyti lygiavertes prekes;

262) Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, nes nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Tuo tarpu, būtent atsakovas privalėjo įrodyti jo nustatytų konkurso sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat pagrįsti, kad jos atitinka viešųjų pirkimų principus, tikslus ir neriboja konkurencijos. Atsakovas privalėjo pagrįsti, jog referencinių vaistų keitimas biologiškai panašiais gali būti nesaugus, keliantis grėsmę ligonių sveikatai ar nepraktikuojamas. Šiuo atveju, atsakovas neįrodė ypatingos svarbos įsigyti būtent konkretaus firminio pavadinimo vaistinį preparatą;

273) Teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų dėl pasitelktų gydytojų kvalifikacijos neturėjimo. Lietuvos gydytojų ir gydytojų draugijų raštu išsakyta nuomonė negali būti pakankamu pagrindu priimti sprendimą dėl galimo vaistų keitimo nesaugumo, kadangi ji turėjo būti pagrįsta konkrečiais ir objektyviais medicinos mokslo ir praktikos įrodymais. Tuo tarpu, atsakovas, teigdamas šį įrodymą teismui, nepateikė medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų, nuorodų į konkrečias gydymo metodikas, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentus, tarptautinių gydytojų profesinių draugijų rekomendacijas, mokslinių tyrimų duomenis, publikacijas bei kitų šalių patirtį, kurios patvirtintų el. laiškuose ir raštuose išsakytas prielaidas apie galimą neigiamą gydymo efektą pakeitus referencinį vaistą biologiškai panašiu vaistu. Be to, gydytojų nuomonė, kuri nėra paremta klinikinių tyrimų aprašymais ar kitais lygiaverčiais įrodymais, negali būti pakankamu pagrindu daryti išvadas apie tariamą vaistų keitimo nesaugumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1901/2012);

284) Teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog nebuvo atlikta išsamių tyrimų, leidžiančių vertinti galimą gydymo rezultatą ir jo pasekmes. Vaistiniam preparatui Remsima rinkodaros teisė buvo suteikta 2013 m. rugsėjo mėnesį, todėl darytina išvada, kad Lietuvos gydytojai objektyviai negali turėti referencinio vaisto Remicade keitimo biologiškai panašiu vaistu Remsima pacientų gydymo procese patirties, todėl negali pasisakyti dėl tokio keitimo saugumo ar nesaugumo bei teikti išvadų šiuo klausimu;

295) Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino šių aplinkybių:

30a) atsakovas, remdamasis EMA pozicija, klaidina teismą teigdamas, kad ši institucija nerekomenduoja vaistų keitimo. Priešingai, ši institucija atlieka vaisto vertinimą tik rinkodaros teisių suteikimo tikslais ir šis vertinimas neapima klausimų dėl galimybės vaistus keisti tarpusavyje;

31b) atsakovas neįrodė, kad Čekijoje, Norvegijoje, Suomijoje gydymo referenciniu vaistu keitimas į gydymą biologiškai panašiu yra draudžiamas. Tuo tarpu, iš ieškovo surinktos kitų valstybių (Latvijos, Lenkijos, Estijos, Norvegijos) patirties matyti, jog nei viena oficiali institucija nepateikė jokių duomenų apie vaistų keitimo nesaugumą, neefektyvumą, nors vaistai yra faktiškai keičiami, tačiau nėra gauta jokių duomenų apie tariamą neigiamą riziką ligonių sveikatai;

32c) dalis atsakovo pasitelktų specialistų faktiškai remiasi tik vienu šaltiniu, t. y. Europos Krono ligos ir kolito organizacijos (ECCO) pozicija, kurią kritikuoja ir jai nepritaria EMA, šiai pozicijai oponuojama ir mokslinėje literatūroje kartu pažymint, kad ECCO poziciją ruošę autoriai yra gavę honorarus iš referencinio vaisto Remicade gamintojų, todėl turi tiesioginį suinteresuotumą šiuo klausimu;

33d) atsakovas žinodamas aplinkybę, kad gydymas vaistiniu preparatu Remicade, kurio veiklioji medžiaga yra Infliximab, yra nuolatinis ir tęstinis, nereiškė jokių pastabų ir pretenzijų įrašant vaistinį preparatą Remsima į Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų sąrašą;

34e) atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vaistinio preparato Remsima atžvilgiu yra pateikta pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ar atsiradę naujų duomenų apie nepakankamą šio vaistinio preparato saugumą ir (ar) efektyvumą;

356) Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokiu konkrečiu įrodymų dėl galimybės automatiškai pakeisti pacientų gydymą kitais vaistais. Priešingai, ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad referencinių vaistų keitimas biologiškai panašiais yra kitų valstybių praktikuojamas, nėra žinoma apie jokias neigiamas tokio veiksmo pasekmes, atlikti tyrimai nerodo jokių neigiamų keitimo padarinių. Byloje esantys įrodymai paneigė, kad referencinių vaistų keitimas į biologiškai panašius galėtų būti nesaugus, taip pat patvirtino gydymo efektyvumą ir faktą, kad pakeitus vaistus, šalutinio poveikio ir imunogeniškumo atvejų nepadaugėjo, todėl nėra pagrindo teigti apie keitimo nesaugumą;

367) Atsakovas, priimdamas sprendimą, apribojo konkurenciją, pažeidė abipusio pripažinimo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, proporcingumo principus. Be to, jis įsigis daugiau kaip 2 milijonais litų brangesnių vaistų, todėl akivaizdu, kad pirkdamas išimtinai Remicade pavadinimo vaistinį preparatą atsakovas neracionaliai naudoja pirkimui skirtas lėšas ir tokiu būdu pažeidžia viešųjų pirkimų tikslą (VPĮ 3 str. 2 dalis).

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos atsikirtimus:

381) Teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių objektyviu duomenų, patvirtinančių komisijos narių kvalifikacijos neturėjimą. Tokių duomenų nepateikiama ir apeliaciniu skundu. Tuo tarpu, komisijos nariai - tai aukštos kvalifikacijos Lietuvos universitetinių ir respublikinių tretinio lygio ligoninių specialistai, turintys aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą. Minėtų gydytojų–specialistų įgytas išsilavinimas, moksliniai laipsniai, darbo patirtis, darbo stažas, kvalifikacijos tobulinimas, apgintos disertacijos, publikuoti vadovėliai, straipsniai, skaityti pranešimai, patvirtina, kad konkurso techninę specifikaciją sudarė ir tiekėjo pretenziją vertino profesionalūs, kompetentingi gydytojai–specialistai, turintys tam specialių žinių, esantys tos srities žinovai. Be to, komisijos nariai yra tarptautinių mokslinių draugijų nariai, profesoriai, mokslų daktarai;

392) Apeliantas nepagrįstai teigia, jog perkančioji organizacija turi pareigą griežtai laikytis VPĮ 25 straipsnyje nurodytos imperatyvios teisės normos ir neturi teisės nepriimti lygiaverčių vaistinių preparatų, kadangi yra išskirtinai tik vienas konkretus tinkamas referencinis biologinis vaistas Remicade. Taip pat nepagrįstai teigia, jog komisija, ruošdama konkurso techninę specifikaciją nesivadovavo aprašu. Priešingai, atsakovas, tvirtindamas konkurso sąlygų techninę specifikaciją, vadovavosi VPĮ 25 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatomis, kurios išimtiniais atvejais pateisina sutarties dalyko specifiką ir apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje leidžia nurodyti konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą;

403) Teismas teisingai nustatė, jog iš esmės nėra atlikta jokių išsamių tyrimų, leidžiančių vertinti galimą gydymo rezultatą ir jo pasekmes (tiek teigiamas, tiek neigiamas) dėl automatinio vaistų keitimo gydymo eigoje šiuo atveju. Apeliantas viso proceso metu nepateikė jokių įrodymų dėl automatinio vaistų keitimo gydymo eigoje;

414) Apeliantas netinkamai įgyvendina įrodinėjimo pareigą, kadangi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantas, siūlydamas 1 pirkimo dalyje vaistinį preparatą Remsimą, turi įrodyti, kad šis vaistinis preparatas atitinka konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1 pirkimo dalyje nurodytus reikalavimus, kur nustatyta, kad perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg N1 skiriamas pagal skyriuje „Pastabos“ nurodymą „Vaistai perkami tik pacientų gydymo tęsimui“.

42Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi teisėjų kolegija nutarė išreikalauti iš atsakovo įrodymus, reikšmingus bylai.

43Atsakovas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai, kartu su 2014 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4K-8526 pateikė 2014 m. sausio – spalio mėnesiais vaistu Remicade gydomų pacientų sąrašą bei 2014 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Oriola Vilnius“, dėl minėtų vaistų pirkimo.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Dėl bylos nagrinėjimo ribų

47Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ENTAFARMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4644-603/2014 sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

49Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konkurso sąlygų 1 pirkimo dalies, kurioje nurodytas perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg N1, teisėtumo ir pagrįstumo (VPĮ 25 str. 3, 8 d.).

50Dėl viešųjų pirkimų

51Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

52Dėl konkurso sąlygų 1 pirkimo dalies atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 daliai

53Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas konkurso sąlygų 1 pirkimo dalyje nustatė, jog bus perkamas konkretus vaistas prekiniu pavadinimu Infliximab (Remicade 100 mg N1). Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir teisingai nustatęs turinčias bylai reikšmės aplinkybes, teisingai konstatavo, jog atsakovo parengtos konkurso sąlygos, kurių techninės specifikacijos 1 pirkimo dalyje nurodyta, kad perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg N1, yra teisėtos ir pagrįstos.

54Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, laiko šią teismo išvadą nepagrįsta ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias norminių teisės aktų (VPĮ 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d.; 2004/18/EB Direktyvos 23 str. 8 d.) nuostatas bei Aprašo 4, 7 punktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.

55Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja techninę konkurso sąlygų specifikaciją. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 str. 2 d.). VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte taip pat nustatomas reikalavimas, kad techninėje specifikacijoje apibūdintas pirkimo objektas būtų pateikiamas kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Be to, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 str. 8 d.).

56Aprašo 4 punkte nustatyta, kad centralizuotai perkamo vaisto specifikacijoje gali būti nurodomas vaisto bendrinis pavadinimas, vaisto stiprumas ir farmacinė forma, galiojimo terminas, planuojamas įsigyti preliminarus šių vaistų kiekis. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad apibūdinant pirkimo objektą centralizuotai perkamo vaisto specifikacijoje negali būti nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Šie duomenys gali būti pateikiami tik išimties tvarka, jei pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti, Šiuo atveju specifikacijoje įrašomi žodžiai „arba lygiavertis“ ir po šių žodžių nurodomi minėti duomenys.

57Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau apelianto paminėtas teisės akto nuostatas, sutinka su apeliantu, jog nei vienas iš jų nenumato galimybės pirkti konkretaus pavadinimo objekto be teisės siūlyti lygiavertes prekes, tačiau taip pat pažymi, kad šios nuostatos išimtiniais atvejais, kuriuos pateisina sutarties dalyko specifika, apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje leidžia nurodyti konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

58Kaip yra žinoma, konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą [kvalifikacinį] reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Be to, Teisingumo Teismo praktikoje plėtojama lygiaverčių standartų doktrina, pagal kurią konkretaus prekę apibūdinančio kriterijaus (modelis, prekės ženklas, patentas) naudojimas yra išimtinis ir turi būti pateisinamas sutarties dalyko specifika (2004/18/EB Direktyva 23 straipsnis) (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C- 359/93. Rink. 1995. p. 1-157).

59Nagrinėjamu atveju nustatytų reikalavimų specifiškumas kyla dėl byloje esančio viešojo intereso – pacientų, sergančių sunkiomis lėtinėmis invalidizuojančiomis uždegiminėmis sąnarių, žarnyno ir odos ligomis, kuriems sunkios autoimuninės kilmės ligos, pažeidžia daugelį organizmo sistemų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog gydymas biologiniais vaistais iš esmės pagerino minėtomis ligomis sergančių asmenų gyvenimo kokybę, darbingumą, sumažino neįgalumą ir pagerino ligos prognozę. Akivaizdu, jog gydymo nutraukimas, sustabdymas ar bet koks šių pacientų būklės sveikatos pabloginimas yra nepateisinamas jokiais (medicininiais, moraliniais ar ekonominiais) aspektais ir tai gali turėti neigiamos įtakos tolimesnei šių sunkių ligų kontrolei. Be to, atsakovo pateiktas į bylą vaistu Remicade gydomų pacientų sąrašas patvirtina, jog 2014 m. sausio – spalio mėnesiais šiuo vaistu, skiriant tęstiniam gydymui, yra gydomi 226 pacientai, kuriems gydymas minėtu vaistu yra efektyvus ir keisti jį kiti panašiu vaistu nėra klinikinių indikacijų.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, tačiau viešieji pirkimai neturi būti laikomi išimtinai formaliomis procedūromis, atliekamomis be savo vidinių turiningųjų tikslų (pvz.. konkurencijos skatinimo) siekimo. Perkančiosios organizacijos veiksmai, pro forma neatitinkantys Viešųjų pirkimų įstatymo ar konkretaus pirkimo dokumentų nuostatų, nepripažintini viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl teismų neturi būti kvalifikuojami neteisėtais ir naikinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010).

61Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, esant išskirtomis aplinkybėmis, negalėjo įvykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo (taip pat nurodyti ir „arba lygiavertis“), kadangi siekdamas tęsti pacientų gydymą buvo priverstas pirkimo 1 dalyje nurodyti vienintelį, tuo metu naudotą tinkamą referencinį biologinį vaistą Remicade. Pagal bylos duomenis ieškovas neįrodė, kad pradėtam gydymui šio gydymo metu jo siūlomas vaistas Remsima yra lygiavertis gydymo metu naudotam atsakovo vaistui Infliximab (Remicade 100 mg N1).

62Teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymai ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Teisę ir pareigą skirti pacientui konkretų gydymą konkrečiais vaistais turi gydymą atliekantys gydytojai, t. y. sveikatos priežiūros specialistai, kurie tiesiogiai atsakingi už gydymo procesą, bet ne vaistus parduodančios įstaigos, todėl vaistus perkanti organizacija turi teisę įsigyti gydytojų paskirtą pacientams gydyti vaistą.

63Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog atsakovas, pirkimo 1 dalyje nurodydamas konkretų vaistą prekiniu pavadinimu Infliximab (Remicade 100 mg N1), siekė jį įsigyti tik tęstiniam pacientų, kuriems šis vaistas buvo veiksmingas, gydymui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalies reikalavimus.

64Dėl įrodinėjimo pareigos

65Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, nes nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Apelianto teigimu, būtent atsakovas privalėjo įrodyti savo nustatytų konkurso sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįsti, kad jos atitinka viešųjų pirkimų principus, tikslus ir neriboja konkurencijos.

66Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

67Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Šiuo įstatymu yra siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos prieš korupciją teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013 ir kt.).

68Kaip yra žinoma, Viešųjų pirkimų įstatymas – specialusis įstatymas. Šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalis bei 5 dalis nustato prikimo dalyviui pareigą savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantas, ne atsakovas privalėjo pagrįsti jog referencinių vaistų keitimas biologiškai panašiais gali būti nesaugus, keliantis grėsmę ligonių sveikatai ar nepraktikuojamas, o būtent jam pačiam kilo pareiga įrodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t. y. apeliantas, siūlydamas pirkimo 1 dalyje vaistinį preparatą Remsimą, privalėjo įrodyti, jog vaistai gydymo eigoje galėjo būti keičiami saugiai ir be pasekmių. Ieškovas (apeliantas) nurodytų galimybių bei aplinkybių neįrodė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymą nustatančias taisykles, o aukščiau paminėti apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

69Dėl panašių biologiniu vaistų ir biologinių referencinių vaistų keitimo gydymo eigoje

70Kaip jau buvo minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

71Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad jis nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl galimybės automatiškai pakeisti pacientų gydymą panašiais vaistais. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais negali sutikti.

72Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

73Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia nagrinėjamu atveju galimybės automatiškai pakeisti pacientų gydymą kitais vaistais ir neįrodo, jog apelianto siūlomas vaistas yra lygiavertis nurodytam konkurso sąlygose vaistui. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad jog šiuo metu įrodymų dėl vaistų keitimo gydymo eigoje pateikti negali nei viena proceso šalis, kadangi patikimų ir išsamių įrodymų, kuriais galėtų remtis gydytojai specialistai, skirdami pacientams gydymą, nėra, išsamūs tyrimai neatlikti ir konkrečios išvados neegzistuoja. Ir nors apeliantas abejoja komisijos narių, paruošusių konkurso techninę specifikaciją, kvalifikacija, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių leistinų įrodymų (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, kad tik gydantis gydytojas gali pagal vaistų skyrimo indikacijas, ligų gydymo metodikas, rekomendacijas skirti vaistinius preparatus pacientams ir tik jiems tenka atsakomybė dėl pacientui skiriamo gydymo, bet ne vaistus parduodančios įmonės, kurioms nesuteikta teisė skirti pacientui konkretų gydymą.

74Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra galimas panašių biologinių vaistų ir biologinių referencinių vaistų keitimas gydymo eigoje ir jog jo siūlomas vaistas Remsima pagal konkurso sąlygas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodytą reikalavimą „arba lygiavertis“(CPK 178, 185 str.)

75Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

76Apeliantas teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, apribojo konkurenciją, pažeidė abipusio pripažinimo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, proporcingumo principus, taip pat viešųjų pirkimų tikslą.

77Teisėjų kolegija pažymi, jog viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

78Be to, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, t. y., kad vaistai Remicade buvo perkami tik tęstiniam pacientų (kuriems šis vaistas buvo veiksmingas) gydymui, turėjo teisę pirkimo 1 dalyje nustatyti konkrečius reikalavimus šiam pirkimo objektui, įvardijant vaistinį preparatą ne tik bendriniu, bet ir prekiniu pavadinimu. Be to, iš visų 8 pirkimo dalių Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalies išimtis buvo pritaikyta tik 1 pirkimo dalyje.

79Nustatančius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakovo parengtos konkurso sąlygos, kurių techninės specifikacijos pirkimo 1 dalyje nurodyta, kad perkamas vaistinis preparatas Infliximab konkrečiu prekiniu pavadinimu Remicade 100 mg N1, yra teisėtos ir pagrįstos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus bei jų tikslus.

80Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

81Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

82Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

83Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

84Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB ,,ENTAFARMA“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

85Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

86Dėl bylos medžiagos viešumo

87CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

88Kaip minėta, atsakovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, pateikė vaistu Remicade gydomų pacientų sąrašą, kuriame nurodyta ne tik gydymo įstaiga, tačiau ir pacientų vardai bei pavardės. Tai informacija apie žmogaus sveikatą. Teisėjų kolegija, siekdama apsaugoti šiame sąraše esančių asmenų sveikatos konfidencialumą, nustato, jog bylos medžiagos dalis - vaistu Remicade gydomų pacientų sąrašas (2014 m. sausio – spalio 24 d. - 32 lapai) yra nevieša.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

91Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „ENTAFARMA“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

92Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

94Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

95Nustatyti, kad bylos medžiagos dalis - vaistu Remicade gydomų pacientų sąrašas (2014 m. sausio – spalio 24 d. - 32 lapai) yra nevieša.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „ENTAFARMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas vykdė atvirą... 6. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nurodė konkretų vaisto pavadinimą... 7. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas, nurodęs vaistinio preparato... 8. Ieškovas nurodė, kad Europos Bendrijos vaistinių preparatų registre yra... 9. Remsima panašiu biologiniu vaistu, esančiu panašiu į biologinį vaistą... 10. Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 11. Atsakovas, remdamasis Europos vaistų agentūros (toliau – EMA)... 12. Atsakovas pažymėjo, kad iki šiol pirko tris TNF inhibitorius – vaistus... 13. Atsakovas pabrėžė, kad konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1 pirkimo... 14. Atsakovas, keisdamas biologinius referencinius ir panašius biologinius vaistus... 15. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nei EMA, nei Europos Komisija nepateikė... 16. Atsakovas pažymėjo, kad Čekijoje, Norvegijoje, Suomijoje yra draudžiama... 17. Išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko su... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. Teismas nurodė, jog ieškovas, ginčydamas konkurso sąlygų techninės... 21. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų,... 22. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovo parengtos konkurso... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 24. Ieškovas UAB „ENTAFARMA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 25. 1) Teismas netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias norminių teisės aktų... 26. 2) Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias... 27. 3) Teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų dėl pasitelktų gydytojų... 28. 4) Teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog nebuvo atlikta išsamių tyrimų,... 29. 5) Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino šių aplinkybių:... 30. a) atsakovas, remdamasis EMA pozicija, klaidina teismą teigdamas, kad ši... 31. b) atsakovas neįrodė, kad Čekijoje, Norvegijoje, Suomijoje gydymo... 32. c) dalis atsakovo pasitelktų specialistų faktiškai remiasi tik vienu... 33. d) atsakovas žinodamas aplinkybę, kad gydymas vaistiniu preparatu Remicade,... 34. e) atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vaistinio preparato... 35. 6) Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokiu... 36. 7) Atsakovas, priimdamas sprendimą, apribojo konkurenciją, pažeidė abipusio... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie... 38. 1) Teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių... 39. 2) Apeliantas nepagrįstai teigia, jog perkančioji organizacija turi pareigą... 40. 3) Teismas teisingai nustatė, jog iš esmės nėra atlikta jokių išsamių... 41. 4) Apeliantas netinkamai įgyvendina įrodinėjimo pareigą, kadangi... 42. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atnaujino bylos... 43. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai,... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d.... 46. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 48. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 49. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konkurso sąlygų 1 pirkimo... 50. Dėl viešųjų pirkimų ... 51. Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos... 52. Dėl konkurso sąlygų 1 pirkimo dalies atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo... 53. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas konkurso sąlygų... 54. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, laiko šią teismo išvadą... 55. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja techninę konkurso... 56. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad centralizuotai perkamo vaisto specifikacijoje... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau apelianto paminėtas teisės akto... 58. Kaip yra žinoma, konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai,... 59. Nagrinėjamu atveju nustatytų reikalavimų specifiškumas kyla dėl byloje... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių... 61. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas dėl objektyvių... 62. Teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami... 63. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog atsakovas,... 64. Dėl įrodinėjimo pareigos ... 65. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia,... 66. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame... 67. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai nagrinėdami tiekėjų ir... 68. Kaip yra žinoma, Viešųjų pirkimų įstatymas – specialusis įstatymas.... 69. Dėl panašių biologiniu vaistų ir biologinių referencinių vaistų keitimo... 70. Kaip jau buvo minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 71. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 72. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, pažymi, kad teismai,... 73. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apelianto... 74. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą,... 75. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo... 76. Apeliantas teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, apribojo... 77. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešųjų pirkimų principais privalu... 78. Be to, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas –... 79. Nustatančius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai... 80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 82. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo... 83. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo... 84. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 85. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 86. Dėl bylos medžiagos viešumo... 87. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje... 88. Kaip minėta, atsakovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį,... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 91. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 92. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 94. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 95. Nustatyti, kad bylos medžiagos dalis - vaistu Remicade gydomų pacientų...