Byla e2A-973-253/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ramiga“, D. S., D. S., A. K., K. K., E. J., G. J., V. L., G. L., Š. L. E., N. B., M. B., A. S., B. S., A. S., D. S., E. M., G. N., A. V., V. V., J. M., P. M., A. B. (A. B.), J. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Voverės namai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Esminis elementas“, E. A. ir VĮ Registrų centrui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 11 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-160711-00055; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 11 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170111-00019; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-60-170302-00232; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170714-00563; 5) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, D. S. ir D. S., A. K. ir K. K., E. J. ir G. J. bei V. L. ir G. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 6) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 5 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, D. S. ir D. S., A. K. ir K. K., E. J. ir G. J. bei V. L. ir G. L. per 4 mėnesius nugriauti pastatą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 7) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, Š. L. E., N. B. ir M. B., A. S. ir B. S., A. S. ir D. S., E. M. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 8) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 7 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, Š. L. E., N. B. ir M. B., A. S. ir B. S., A. S. ir D. S., E. M. ir G. N. per 4 mėnesius nugriauti pastatą, unikalus Nr. ( - ), ( - ); 9) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, A. V. ir V. V., J. M. ir P. M. bei A. B. ir J. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 10) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 9 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, A. V. ir V. V., J. M. ir P. M. bei A. B. ir J. M. per 4 mėnesius nugriauti pastatą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

62.

7Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

82.1.

9Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija) pagal 2017 m. liepos 12 d. asociacijos „Palangos balsas“ skundą dėl ( - ) (( - )), vykdomų statybos darbų, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog vykdomai statybai Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-33-160711-00055, suteikiantį teisę statytojai E. A. statyti tris naujus neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatus ir nesudėtingos kategorijos įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus) bei nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ) (adresas pakeistas į ( - )).

102.2.

11Statybos inspekcija 2017 m. sausio 11 d. statytojui išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170111-00019. Pažymoje nurodyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) statomi trys dviejų butų gyvenamieji namai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ).

122.3.

132017 m. sausio 13 d. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo UAB ,,Ramiga“ ir jos prašymu 2017 m. kovo 2 d. statybos inspekcija išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-60-170302-00232, joje taip pat buvo nurodyta, kad visų trijų statomų gyvenamųjų namų paskirtis nurodyta gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Atnaujintos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. ( - ) duomenimis, pastatų baigtumas nurodytas 53 procentai. Šių duomenų pagrindu statomi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kartu su prašymais pateiktame techninio projekto (Statinio projekto pakeitimo) laida A, kuriame buvo padaryti tam tikri Statinio projekto sprendinių pakeitimai, kurių tikslas – ,,dviejų butų gyvenamuosiuose namuose suformuoti poilsio paskirties patalpas“, taip pakeistas projektuojamų statinių aukštų skaičius iš vieno aušto su mansarda į dviejų aukštų pastatus, padaryti kiti pakeitimai.

142.4.

15Nebaigtus statyti (53 procentų baigtumo) tris dviejų butų gyvenamuosius pastatus dalimis kiekvieną iš jų nusipirko 3 šeimos (6 bendraturčiai), nors dviejų butų gyvenamais namas pagal nustatytą paskirtį skirtas gyventi tik dviem šeimoms.

162.5.

172017 m. spalio 30 raštu Nr. SE17/10/311 Lietuvos architektų rūmai pateikė Rūmų ekspertų komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadą, kurioje pateikė ekspertinį vertinimą, kad Statinio projekto ir Projekto A laidos sprendiniai neatitinka dviejų butų gyvenamojo namo pastato paskirties ir turėtų būti traktuojami kaip daugiabučių (trijų ir daugiau butų) gyvenamųjų pastatų, skirtų gyventi trims šeimoms ir daugiau, paskirtis. Teigia, jog gavus išvadą, 2017 m. gruodžio 22 d. buvo atliktas išduoto Leidimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-353 (16.5), kuriuo konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai.

182.6.

19Apibendrinant dviejų dvibučių pastatų Nr. 1 ir Nr. 3 projektinius sprendinius nurodo, kad pastatų planinė struktūra parinkta taip, kad į du butus, esančius pirmame aukšte, būtų patenkama ne iš laiptinės, o per namo dešiniajame ir kairiajame sparne įrengtas duris, o pakilus į mansardą tiesiai iš laiptinės patenkama į du atskirus butus (patalpų grupes). Šitaip identiškai dviejuose pastatuose, kurie kiekvienas iš jų turėtų būti dviejų butų, numatyta įrengti kiekviename po keturis butus (patalpų grupes). Kiekvienas butas ar patalpų grupė turi atskirus įėjimus, atskiras virtuves, atskirus san. Mazgus, bent po vieną kambarį ir atskirus balkonus. Trečias dviejų butų pastatas (Nr. 2) architektūrine išraiška ir išplanavimu skiriasi nuo kitų dviejų pastatų, jame numatyta įrengti butą Nr. 1 pirmame aukšte ir butą Nr. 2 antrame aukšte. Tačiau iš brėžinių matosi, kad projektuojant parinkta tokia patalpų planinė struktūra, kad užtenka pirmame aukšte vietoj vieno lango įstatyti duris, vienoje sienoje iš laiptinės iškirsti angą ir įstatyti duris, įrengti dvi nedideles pertvaras, ir taip pirmame aukšte atsiranda 3 savarankiškos patalpų grupės (butai), iš kurių kiekviena turi po virtuvę su svetaine, san. mazgą bei kambarį. Darė išvadą, kad dviejų butų pastato Nr. 2 išplanavimas pritaikytas ne 2, o 6 butų įrengimui. Teigia, kad kai kurios statinio projekte suplanuotos buto patalpos grafinės dalies buto patalpų eksplikacijoje įvardytos nekonkrečiu pavadinimu „kambarys“, tai leidžiama jas „lanksčiau“ pritaikyti atskiro buto poreikiams (pvz., įrengti miegamąjį kambarį, svetainę ir pan.), o kartu ir padedama užtikrinti savarankišką buto patalpų struktūrą išdalytose į mažesnes patalpų grupėse.

202.7.

21Statinio projekte, tiek Statinio projekto A ir Statinio projekto B laidos sprendiniuose pateikiamas formalus butų skaičiaus rodiklis kiekviename iš trijų pastatų (2 butai) neatspindi tikrojo statytojos E. A. ir vėliau statytojo teises perėmusios UAB ,,Ramiga“ sumanymo dėl butų skaičiaus ir jų požymių bei tikrosios pastato paskirties. Kiekviename iš statinių suprojektuota daugiau butų, susidedančių iš patalpų grupių, atitinkančių statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkto buto sąvokos apibrėžimą, o tai jau atitinka daugiabučio gyvenamojo namo požymius.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

233.

24Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 12 149,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Ramiga.

254.

26Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

274.1.

28Teigia, kad ieškovė nenurodė nė vienos iš aplinkybių, kuri sudarytų pagrindą panaikinti statybos leidimą. Nurodė, kad, kaip matyti iš ginčijamo statybos leidimo, jis buvo išduotas statytojai E. A. trims dviejų butų gyvenamųjų pastatų ( - ) (šiuo metu ( - )), statybai pagal UAB „Empa LT“ parengtą statybos projektą Nr. 16/07TP-SA. Nurodė, kad statybos projekto projektiniais sprendiniais suprojektuoti trys dviejų butų, vieno aukšto su mansardomis gyvenamieji namai. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtų statinių statyba žemės sklype ( - ), yra galima. Taip pat ir tai, kad šiame sklype buvo galima statyti tris tokios paskirties ir tipo pastatus.

294.2.

30Nurodė, kad, ieškovės nuomone, jau 0 laidos projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, buvo matyti, jog jis neatitinka dvibučių namų paskirties. Teigia, jog ieškovė šiuos argumentus grindė tik hipotetinėmis galimybėmis ir prielaidomis, bet nepateikė jokių jas pagrindžiančių neginčijamų įrodymų, o teismo siūlomos ekspertizės, kuria būtų įvertintas statybos projektas, atsisakė. Teigia, jog ieškovė nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, turėjo pastebėti ir įvertinti statybos leidimą išdavusi institucija, dėl ko privalėjo atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl byloje esant dviem ieškovės ir atsakovų pateiktoms prieštaringoms ekspertų išvadoms, teismas negali vienareikšmiškai pripažinti, kad jau 0 laidos statybos projekte buvo akivaizdžiai įtvirtintas statytojo tikslas, prisidengiant dvibučių namų statyba, statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.

314.3.

32Nurodė, kad išduodama pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ieškovė ne tik pripažino, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, t. y. nėra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 5 punkto aplinkybių, bet ir vykdoma nepažeidžiant statinio projekto sprendinių, o naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas (Aprašo 10.2 punktas). Darė išvadą, kad statomi statiniai atitinka ginčijame Statybos leidime nurodytą statinių paskirtį.

334.4.

34Nurodė, kad pagal teismų praktiką statybos leidimui ginčyti taikytinos būtent ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) įtvirtintas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Nurodė, kad iš interneto tinklalapio www.planuojustatyti.lt. duomenų matyti, kad Leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-33-160711-00055 įregistruotas 2016 m. liepos 11 d., todėl ieškovė, kaip viešas juridinis asmuo, kuriai pagal veiklos sritį priskiriama statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo funkcija, be abejonės, turėjo ne tik visas sąlygas, bet ir pareigą žinoti apie išduotą ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą nuo jo paskelbimo IS „Infostatyba“ interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. Darė išvadą, kad vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 11 d., todėl įvertinus aplinkybę, kad į teismą buvo kreiptasi tik 2018 m. sausio 31 d., laikytina, jog ieškovė šį terminą yra praleidusi.

354.5.

36Nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas ir teismas tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais gali išeiti už ieškinio ribų. Teigia, jog institucija nėra nustačiusi savavališkos statybos fakto kitais Statybos įstatyme numatytais pagrindais ir atsakovams nebuvo duotas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir to ieškovė byloje neįrodinėjo, todėl konstatavo, jog esant teisėtai išduotam statybos leidimui, nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl pažymų panaikinimo bei įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius taikymo ieškinio reikalavimų pagrindu.

37III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

385.

39Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir Inspekcijos ieškinį tenkinti.

406.

41Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

426.1.

43Nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,Empa LT“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Voverės namai“) statinio projekto vadovo V. P. 2016 m. parengtame statinio projekte: ,,Trijų dviejų butų gyvenamųjų namų, ( - ), statybos projektas Nr. 16/04-TP-SA“, pagal kurį išduotas ginčijamas Leidimas, prisidengiant dviejų butų gyvenamojo namo paskirtimi suprojektuoti daugiabučio gyvenamojo namo požymių turintys trys pastatai. Teigia, jog nors formalus statinio projekto sprendinių aprašymas nusako, kad projektiniais sprendiniais suprojektuoti trys dviejų butų gyvenamieji namai (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), analizuojant visą Statinio projekto sprendinių visumą, patalpų išplanavimą ir struktūrą, matyti, kad projektiniais sprendiniais suplanuota galimybė kiekviename iš pastatų įrengti daugiau negu du butus.

446.2.

45Teigia, jog procesiniuose dokumentuose nurodyti patalpų išplanavimo sprendimai iš anksto tikslingai buvo suplanuoti ir parinkti taip, kad atlikus tik nežymius pakeitimus projektinėje dokumentacijoje legitimiai de jure dvibučiais nurodyti statiniai, de facto būtų daugiabučiai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Inspekcijos argumentus laikė tik hipotetinėmis galimybėmis, nes tai nėra tik prielaidos ar teoriniai pasvarstymai, o realiai įvykę faktai. Teigia, jog inspekcija savo ieškinyje detaliai nurodė, kad statybos eigoje buvo parengtos naujos Statinio projekto pakeitimų laidos (Projekto laida A ir B), kuriomis dar labiau užtikrintas patalpų pritaikomumas daugiabučio gyvenamojo namo reikmėms. Be to, siekių statyti daugiabučius pastatus tikrumą ir kryptingumą parodo ir faktiškas kiekviename iš trijų pastatų atskirais turtiniais vienetais suformuotų patalpų skaičius ir šias patalpas įsigijusių asmenų skaičius, aiškiai parodantys, kad kiekvienas iš trijų pastatų skirtas daugiau negu dviejų šeimų poreikiams.

466.3.

47Nurodė, kad inspekcijos ieškinys taip pat buvo motyvuojamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-381 patvirtinto žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), detaliojo plano sprendiniais, kurie turėjo būti įvertinti ir jais buvo privalu vadovautis rengiant Statinio projektą. Teigia, jog kaip nurodyta ieškinyje, minėtu detaliuoju planu ginčo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1). Mano, jog tai akivaizdžiai suponuoja, kad daugiabučių namų statyba ginčo sklype negalima, todėl šiuo atžvilgiu suprojektuoti ginčo statiniai pagal jų faktinę daugiabučių namų paskirtį neatitiktų nustatyto žemės naudojimo būdo, leidžiančio tik vieno ar dviejų butų pastatų statybą žemės sklype, reikalavimų.

486.4.

49Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad byloje ginčijamų pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (Nr. ACUB-30-170111-00019; ACUB-60-170302-00232; ACUB-30-170714-00563) išdavimu inspekcija pripažino Leidimo teisėtumą. Teigia, kad minėtų pažymų išdavimas nėra nei faktinė, nei teisinė kliūtis inspekcijai reikšti reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo. Nurodė, kad inspekcija į teismą dėl Leidimo panaikinimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 22 d. surašyto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-353(16.5) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatuoti pažeidimai, pagrindu. Iki tol surašant ginčo pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Leidimo teisėtumo tikrinimo procedūra inspekcijoje nebuvo vykdoma, nėra jokio tokio pobūdžio patikrinimo rezultatus įforminančio statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto ar kito patikrinimo dokumento, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad išduodant aptariamas pažymas kartu inspekcijoje patikrintas ir pripažintas Leidimo teisėtumas.

506.5.

51Nurodė, kad inspekcija į teismą dėl Leidimo panaikinimo kreipėsi 2018 m. sausio 30 d. Patikrinimo akto, kuris surašytas 2017 m. gruodžio 22 d., pagrindu, t. y. nepraleidusi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino, todėl mano, kad Plungės apylinkės teismo motyvai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra visiškai nepagrįsti.

526.6.

53Apeliantės vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nesilaikydamas tokių išlaidų atlyginimo taisyklių ir net ir ieškinio atmetimo atveju, priteistinų išlaidų dydį turėjo žymiai sumažinti. Teigia, jog yra nesuprantama, kokiu pagrindu buvo priteisti 4 235 Eur už ekspertinį tyrimą ir 181,20 Eur už antstolės atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nors teismas nesirėmė šiais duomenimis.

547.

55Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB ,,Ramiga“, D. S., D. S., A. K., K. K., E. J., G. J., V. L., G. L., Š. L. E., N. B., M. B., A. S., B. S., A. S., D. S., E. M., G. N., A. V., V. V., J. M., P. M., A. B., J. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

568.

57Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

588.1.

59Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai tinkamai įvertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nuspręsdamas, ar statybos leidimas yra pripažintinas neteisėtu. Mano, jog jis pagrįstai priėjo išvadą, jog būtent statinio projekto, o ne Statinio projekto A laidos ir /ar Statinio projekto B laidos atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams yra vertintina, sprendžiant klausimą, ar statybos leidimas buvo išduotas teisėtai.

608.2.

61Teigia, jog iš statinio projekto aiškiai matyti, kad pagal jį buvo suprojektuoti 3 dvibučiai pastatai, t. y. kiekviename iš jų yra numatyta įrengti tik po 2 (du) butus. Tai, kad pagal statinio projektą yra projektuojami 3 (trys) dvibučiai ir statytojas turi intenciją statyti būtent tokio pobūdžio statinius, yra aiškiai išreikšta tiek statinio projekto aiškinamajame rašte, tiek statinio projekte, pateiktuose pagal jį suprojektuotų statinių planuose (brėžiniuose). Mano, jog aplinkybės, kad ginčo pastatus galima pripažinti daugiabučiais statiniais, yra grindžiama tik ieškovės vidiniu įsitikinimu, prielaidomis ir nėra paremta jokiais neginčijamais įrodymais ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, tai tinkamai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

628.3.

63Nurodė, kad į bylą yra pateiktas tinkamą kvalifikaciją turinčio teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. 2018 m. balandžio 5 d. ekspertinio tyrimo aktas, kuriuo ne tik paneigia atsakovo argumentus dėl Statybos leidimo išdavimo neteisėtumo, bet ir patvirtina, jog statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, o pagal statinio projektą (taip pat ir pagal statinio projekto A laidą bei statinio projekto B laidą) buvo suprojektuoti ir pastatyti dvibučiai, o ne daugiabučiai pastatai.

648.4.

65Nurodė, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo dienos buvo išdavusi 2017 m. sausio 11 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30- 170111-00019, 2017 m. kovo 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-60-170302-00232, 2017 m. liepos 14 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170714-00563. Teigia, jog išduodama šias pažymas ieškovė privalėjo atlikti ir atliko statybos leidimo ir statinio projekto bei vėlesnių jo korektūrų vertinimą, dėl to ji pripažino, jog statiniai tiek pagal Statinio projektą, tiek statinio projekto A laidą ir statinio projekto B laidą yra statomi teisėtai ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų.

668.5.

67Nurodė, kad poilsio paskirties patalpos yra išskiriamos kaip negyvenamosios paskirties patalpų rūšis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.13 punktą. Teigia, jog šios aplinkybės rodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę dvibučiame pastate šalia jame įrengtinų dviejų butų projektuoti ir įrengti ir poilsio paskirties patalpas.

688.6.

69Teigia, jog ieškovo nurodytos buto ir poilsio paskirties patalpos atribojimo kriterijus, kurį jis sieja su tuo, kas nuosavybės teise valdo konkrečias patalpas, neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės aptariamu aspektu. Mano, jog ieškovo pozicija atriboti poilsio paskirties patalpas nuo butų vadovaujantis tuo, ar jas nuosavybės teise valdo susituokę asmenys, ar ne, ne tik kad nekyla iš Lietuvos Respublikos teisės aktų, tačiau neturi ir jokios racionalios logikos.

708.7.

71Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra leidžiamas poilsio patalpų projektavimas ir formavimas dvibučiuose pastatuose ir nėra aiškių Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų kriterijų, atribojančių poilsio patalpas nuo gyvenamųjų patalpų (butų), pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai laikė statybos projekto, statybos projekto A laidos ir statybos projekto B laidos sprendinius tinkamais, tuo kartu pagrįstai pripažindamas, jog poilsio paskirties patalpų projektavimas ir suformavimas pagal statinio projekto A laidą ir/ar statinio projekto B laidą negalėjo ir negali būti ribojamas, taip pat laikomas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

728.8.

73Mano, kad ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovo patirtos išlaidos už prof. hab. dr. L. U. 2018 m. balandžio 5 d. ekspertinio tyrimo akto parengimą ir antstolės atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą nebuvo būtinos ir pagrįstos. Teigia, jog šias išlaidas atsakovė UAB „Ramiga“ patyrė siekdama surinkti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus. Teigia, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog prof. hab. dr. L. U. 2018 m. balandžio 5 d. ekspertinio tyrimo aktas ir / ar 2018 m. gruodžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas būtų pertekliniai ir / ar nesusiję su nagrinėjimo ginčo esme. Priešingai, jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. jog statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, jog ginčo statiniai yra dvibučiai, o ne daugiabučiai statiniai, jog ginčo statiniuose įrengtos poilsio patalpos nėra naudojamos nuolatinio gyvenimo jose tikslais.

749.

75Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7610.

77Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7810.1.

79Nurodė, kad pastatas buvo projektuojamas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normas. Teigia, jog parengtas pastato projektas idealiai atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, todėl nebuvo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, vadovaujantis prielaidomis, kad pastato savininkas ateityje atliks kokius nors statybos darbus, nenumatytus projekte.

8010.2.

81Teigia, jog ieškovas nenurodė nė vieno statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) punkto, kurį būtų pažeidęs projektuotojas ir statytojas, todėl mano, kad naikinti išduoto statybos leidimo nėra pagrindo.

8210.3.

83Nurodė, kad, apeliantės teigimu, išduodamas pažymą apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ji neprivalėjo aiškintis, ar leidimas statyti buvo išduotas teisėtai. Mano, kad tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi ji paprasčiausiai vengia atsakomybės. Teigia, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nuodyta, kad pažyma neišduodama, jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus negalima arba pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio (-ių) projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo (TAR, 2016-06-13, Nr. 2016-16081) 12.2 punktu, apeliantė privalėjo surašyti aktus apie pažeidimus, jei tokių buvo. Pagal minėtas normas VTPSI, prieš išduodama pažymą, turėjo vertinti ir teritorijų planavimo dokumentus, ir statybos leidimo teisėtumą.

8410.4.

85Nurodė, kad apeliantė visus galimus pažeidimus privalėjo nustatyti prieš išduodama pažymas apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Mano, jog ji turėjo surašyti ne pažymas, bet aktus apie pažeidimus, jei tokie buvo, ir per 2 mėnesius kreiptis į teismą. Teigia, jog apeliantė pasielgė priešingai; surašė 3 pažymas, kad statyba atitinka teisės aktus, statybos leidimas išduotas teisėtai, tačiau vėliau surašė aktą, esą yra padaryti pažeidimai, nes yra požymių daugiabučio, o tuos įžvelgiamus požymius galima įgyvendinti tik atlikus papildomus statybos darbus ne pagal projektą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad aktas apie pažeidimus, jei tokie buvo, turėjo būti surašytas 2016 m. liepos 11 d. ir 2017 m. kovo 2 d. vietoje pažymų apie teisėtumą, todėl teigia, jog apeliantė akivaizdžiai praleido terminą kreiptis į teismą.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

88Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8911.

90Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9112.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9313.

94Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas apeliantės reikalavimas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl ieškinio senaties

9514.

96CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai atsiliepimais į ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. taikyti ieškinio senatį. Apeliantė, nesutikdama su tokiu vertinimu, nurodė, kad reikėtų vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir taikyti 2 mėnesių terminą prašymui dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikti teismui, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos.

9715.

98Teisės teorija teisės normas į bendrąsias ir specialiąsias skirsto pagal teisės normų galiojimo apimtį. Bendrosios teisės normos nustato bendrą elgesio taisyklę, jos taikomos neribotam asmenų ratui bei nustato specialiųjų teisės normų reguliavimo kryptį ir metodą. Bendrojoje teisės normoje dažniausiai išreiškiami patys teisės principai. Bendrąja norma išreiškiama teisės viršenybė. Bendrųjų teisės normų turinio plėtojimui kuriamos (formuluojamos) specialiosios teisės normos. Specialioji teisės norma kuriama remiantis bendrąja teisės norma, skirta konkretinti ir plėtoti bendrąją teisės normą atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką.

9916.

100Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių senaties terminas prašymui dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikti teismui, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos. Priešingu atveju būtų paneigiamas specialiosios normos prieš bendrąją viršenybės principas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktu nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, todėl termino pradžios momentas laikytinas 2017 m. gruodžio 22 d. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškinys pateiktas 2018 m. sausio 31 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą su ieškiniu, darytina išvada, jog ieškovė kreiptis į teismą senaties termino nepraleido. Todėl iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini motyvai dėl ieškinio senaties taikymo. Dėl 2016 m. liepos 11 d. statybos leidimo teisėtumo

10117.

102Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas ir kiti šiuos santykius reglamentuojantys teisės aktai – pakankamai dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010).

10318.

104Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės teigia, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas ginčo statybos leidimas iš esmės išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. suprojektuoti statiniai leidime nurodant formalios dviejų butų pastato paskirties neatitinka. Mano, jog leidimu faktiškai suteikta teisė statyti tris daugiabučius (trijų ir daugiau butų) pastatus, o tai neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų.

10519.

106Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

10720.

108Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

10921.

110Apeliaciniu skundu teigiama, kad nors formalus statinio projekto sprendinių aprašymas nusako, kad projektiniais sprendiniais suprojektuoti trys dviejų butų gyvenamieji namai (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), tačiau analizuojant visą statinio projekto sprendinių visumą, patalpų išplanavimą ir struktūrą, matyti, kad projektiniais sprendiniais suplanuota galimybė kiekviename iš pastatų įrengti daugiau negu du butus. Apeliantės vertinimu, jau 0 laidos projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, buvo matyti, jog jis neatitinka dvibučių namų paskirties, nes projektu buvo numatyta teorinė galimybė, šiek tiek modifikavus projektą, statomus namus pakeisti į daugiabučius. Pažymėtina, jog ieškovė tokias aplinkybes įrodinėja Lietuvos architektų rūmų ekspertų komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Šioje išvadoje nurodoma, kad statinio projekto ir projekto A laidos sprendiniai neatitinka dviejų butų gyvenamojo namo pastato paskirties ir turėtų būti traktuojami kaip daugiabučių (trijų ir daugiau butų) gyvenamųjų pastatų, skirtų gyventi trims šeimoms ir daugiau, paskirtis. Iš pateiktos išvados matyti, kad Lietuvos architektų rūmų komisija teikdama išvadą vertino ginčo pastatų techninio projekto Nr. 16/04-TP-VN ir techninio projekto (projekto pakeitimas) laidos A sprendinių atitikties gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų, skirtų gyventi dviem šeimoms, paskirčiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą, techninio projekto (projekto pakeitimo) laidos A sprendinių nevertino, todėl sprendžiant klausimą, ar atsakovė turėjo teisę išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsižvelgiama tik į techninio projekto Nr. 16/04-TP-VN sprendinius. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog pateiktas techninis projektas Nr. 16/04-TP-VN buvo suprojektuotas ir atitinkantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo neišduoti statybos leidimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės argumentai, jog jeigu būtų atlikti tam tikti pakeitimai (vietoje lango įstatytos durys, išgriautos pertvaros ir pan.), laikytini deklaratyvaus – hipotetinio – pobūdžio, darant prielaidą, jog jei ateityje atsakovai atliks tam tikrus projektavimo pakeitimus, gali atsirasti galimybė statomus dvibučius pastatus perprojektuoti į daugiabučius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą, neturėjo teisinio pagrindo daryti prielaidų, privalėjo vadovautis teisės aktais, todėl pagrįstai išdavė ginčijamą statybos leidimą.

11122.

112Be to, iš Lietuvos architektų rūmų ekspertų komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. išvados matyti, jog ekspertų komisijos sudėtį sudarė: posėdžio pirmininkas P. D., posėdžio sekretorė A. S., ekspertų komisijos nariai G. Č., R. S., P. D., M. R., R. G., R. R., A. M.. Išvadą pasirašė posėdžio pirmininkas P. D., posėdžio sekretorė A. S.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors išvadą davė Architektų rūmų ekspertai, tačiau kartu su šia išvada nebuvo pateikti jokie šių ekspertų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, t. y. ieškovė, teikdama išvadą, nepateikė nei atestatų, nei kitų įrodymų, jog minėti ekspertai turi teisę vertinti tokius projektus bei teikti ekspertinę išvadą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada laikytina paprastu įrodymu.

11323.

114Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog inspekcija savo ieškinyje detaliai nurodė, kad statybos eigoje buvo parengtos naujos Statinio projekto pakeitimų laidos (Projekto laida A ir B), kuriomis dar labiau užtikrintas patalpų pritaikomumas daugiabučio gyvenamojo namo reikmėms. Be to, siekių statyti daugiabučius pastatus tikrumą ir kryptingumą parodo ir faktiškas kiekviename iš trijų pastatų atskirais turtiniais vienetais suformuotų patalpų skaičius ir šias patalpas įsigijusių asmenų skaičius, aiškiai parodantys, kad kiekvienas iš trijų pastatų skirtas daugiau negu dviejų šeimų poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, išduodant statybos leidimą, statinio projekto pakeitimų laidos (projekto laida A ir B) atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateiktos, todėl ji šių dokumentų įvertinti negalėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tiek projekto pakeitimo laida A, tiek projekto pakeitimo laida B buvo teikiamos prašant išduoti pažymas, kad statyba vyksta be nukrypimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė išdavė 3 pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. 2017 m. sausio 11 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170111-00019, 2017 m. kovo 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-60-170302-00232, joje turėjo būti vertinama statinio projekto pakeitimo laida A, 2017 m. liepos 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170714-00563, joje turėjo būti vertinama statinio projekto pakeitimo laida B. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSVPĮ) numato, kad inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, jeigu pagal pateiktus dokumentus inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų (TPSVPĮ 17 straipsnio 1-2 dalys). TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, jog pažyma neišduodama, jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Tai reiškia, jog ieškovė, išduodama minėtas 3 pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, privalėjo patikrinti, ar statybos leidimas išduotas teisėtai, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, nors jai ir buvo pateiktos statinio projekto pakeitimų laidos (projekto laida A ir B).

11524.

116Apeliaciniame skunde nurodoma, kad inspekcijos ieškinys taip pat buvo motyvuojamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-381 patvirtinto žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) , detaliojo plano sprendiniais, kurie turėjo būti įvertinti ir jais buvo privalu vadovautis rengiant Statinio projektą. Teigia, jog minėtu detaliuoju planu ginčo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1). Mano, jog tai akivaizdžiai suponuoja, kad daugiabučių namų statyba ginčo sklype negalima. Kaip matyti iš į bylą pateikto techninio projekto Nr. 16/04-TP-VN sprendinių, šis techninis projektas buvo suprojektuotas ir atitinkantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normas, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog pateiktas statinio projektas neatitinka Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-381 patvirtinto žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), detaliojo plano sprendinių.

11725.

118Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad byloje ginčijamų pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (Nr. ACUB-30-170111-00019; ACUB-60-170302-00232; ACUB-30-170714-00563) išdavimu inspekcija pripažino Leidimo teisėtumą. Teigia, kad minėtų pažymų išdavimas nėra nei faktinė, nei teisinė kliūtis inspekcijai reikšti reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo. Nurodė, kad inspekcija į teismą dėl Leidimo panaikinimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 22 d. surašyto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-353(16.5) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatuoti pažeidimai, pagrindu. Iki tol surašant ginčo pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Leidimo teisėtumo tikrinimo procedūra inspekcijoje nebuvo vykdoma, nėra jokio tokio pobūdžio patikrinimo rezultatus įforminančio statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto ar kito patikrinimo dokumento, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad išduodant aptariamas pažymas kartu inspekcijoje patikrintas ir pripažintas Leidimo teisėtumas.

11926.

120Kolegijos vertinimu, apeliantė visus galimus pažeidimus privalėjo nustatyti prieš išduodama pažymas apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių: ji turėjo surašyti ne pažymas, bet aktus apie pažeidimus, jei tokie buvo, ir per 2 mėnesius kreiptis į teismą. Tačiau apeliantė pasielgė priešingai – surašė 3 pažymas, kad statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

12127.

122Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

12328.

124Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12529.

126Apeliantės vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nesilaikydamas tokių išlaidų atlyginimo taisyklių ir, net ir ieškinio atmetimo atveju, priteistinų išlaidų dydį turėjo žymiai sumažinti. Teigia, jog yra nesuprantama, kokiu pagrindu buvo priteisti 4 235 Eur už ekspertinį tyrimą ir 181,20 Eur už antstolės atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nors teismas nesirėmė šiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės nurodomais argumentais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas skirti ginčo statinių ekspertizės, taip pat tokios ekspertizės savo iniciatyva neskyrė ir pats teismas. Nustatyta, kad Eksperto tyrimo aktą atsakovai pateikė savo iniciatyva, kartu su 2018 m. gegužės 21 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiuo eksperto tyrimo aktu nesirėmė, dėl jo atskirai nepasisakė, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad minėtas eksperto tyrimo aktas nevertintinas kaip eksperto išvada. Atsižvelgiant į CPK 88 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad su šio įrodymo gavimu susijusios išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis ir iš ieškovės nepriteistinos.

12730.

128Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, skirdamas ekspertizę nutartimi, suteikia teisę kiekvienai iš proceso šalių ne tik pateikti ekspertui klausimus, tačiau ir suteikia teisę siūlyti eksperto kandidatūrą. Šiuo atveju ieškovė tokių teisių neturėjo, todėl tokių išlaidų priteisimas, be kita ko, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

12931.

130Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo atsakovų pateiktu antstolės atliktu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis aktas yra perteklinis, todėl darytina išvada, jog atsakovų patirtos išlaidos, susijusios su šio akto gavimu, iš ieškovės nėra priteistinos.

13132.

132Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteistu atsakovų atstovų vykimo į teismo posėdžius patirtų išlaidų dydžiu. Teigia, jog atsakovų pateiktoje detalizacijoje nėra nurodyta, kokiomis transporto priemonėmis advokatai vyko į teismo posėdžius, nenurodytos kuro sąnaudos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos iš šalies priteisiamos tuomet, kai advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje yra būtinas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 3 punktas). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl šios išlaidos byloje nėra atlyginamos. Be to, net ir esant būtinybei dėl advokatų iš kitos vietovės dalyvavimui, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiose išklotinėse nurodytus paslaugų dydžius (pvz.: kelionės išlaidų pagrindimui nepateikė nei kuro pylimo kvitų, nei automobilio techninių duomenų, nei kitų dokumentų, iš kurių matytųsi minėtų išlaidų apskaičiavimas). Šiuo atveju nėra galimybių nustatyti realiai patirtų išlaidų, todėl atsakovės prašymas priteisti išlaidas kaip transporto išlaidas laikytinas nepagrįstu.

13333.

134Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog šioje byloje yra būtinas daugiau nei vieno atstovo dalyvavimas procese, todėl nuspręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo besikartojančių bylinėjimosi išlaidų nevertina.

13534.

136Atsakovė UAB „Ramiga“ į bylą pateikė 5 PVM sąskaitas faktūras, kurios įrodo, jog atsakovė patyrė 13 951,45 Eur išlaidų (2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija JKK Nr. 044/2018 – 922,12 Eur sumai; 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija JKK Nr. 074/2018 – 3 852,94 Eur sumai; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija JKK Nr. 346/2018 –3 748,20 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija JKK Nr. 556/2018 – 2 519,22 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija JKK Nr. 682/2018 – 2 908,97 Eur sumai). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

13735.

138Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė už atsiliepimo į ieškinį paruošimą bei pateikimą teismui prašo priteisti 2 256,65 Eur (su PVM). Kadangi prašoma priteisti suma viršija maksimalius rekomendacijų dydžius, todėl prašoma priteisti suma mažintina bei iš ieškovės atsakovei priteistina 2 127 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

13936.

140Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė už atskirojo skundo parengimą prašo priteisti 665,50 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, šiuo konkrečiu atveju kolegija mano, kad nėra pagrindo prašomą sumą priteisti.

14137.

142Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė už prašymo dėl įrodymų pridėjimo rengimą ir pateikimą teismui prašo priteisti 211,75 Eur (su PVM). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų dydžio, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

14338.

144Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, jog už kitų nei nurodyta šių rekomendacijų 8,16 punkte dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė už penkis procesinius prašymus prašo priteisti 302,50 Eur (su PVM). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų dydžio, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

14539.

146Rekomendacijų 8.18 punkte nurodyta, jog už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,01 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė už užklausimo VĮ Registrų centrui rengimą, informacijos gavimo koordinavimą prašo priteisti 121 Eur (su PVM). Kadangi prašoma priteisti suma viršija maksimalius rekomendacijų dydžius, todėl prašoma priteisti suma mažintina bei iš ieškovės atsakovei priteistina 8,50 Eur už užklausimo VĮ Registrų centrui rengimą.

14740.

148Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur). Atsakovė nurodo, jog advokato darbo laiko sąnaudos susijusios su konsultacijų teikimu, pasiruošimu teismo posėdžiams bei atstovavimu teismo posėdžiuose sudaro 33 val., todėl prašo priteisti 4 392,30 Eur (su PVM). Kadangi prašoma priteisti suma viršija maksimalius rekomendacijų dydžius, todėl prašoma priteisti suma mažintina bei iš ieškovės atsakovei priteistina 2 807,64 Eur už teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą.

14941.

150Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valanda rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur), todėl atsižvelgiant į pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatyta, jog advokato darbo laiko sąnaudos už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, sudaro 7,5 valandos. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 min. ir daugiau minučių laikoma viena valanda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, maksimali priteistina suma sudaro 680,64 Eur (850,80 Eur *0,1) * 8 val.).

15142.

152Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės UAB „Ramiga“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas mažinant, iš ieškovės atsakovei priteisiant 6 138,03 Eur.

15343.

154Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tačiau klaidingai vertino ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymų, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies keistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo bei pakeičiant priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

15544.

156Atsakovė UAB „Ramiga“ prašo priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 899,70 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JKK Nr. 169/2019, ataskaitą, kurioje nurodyta, jog buvo rengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą, bei mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai 2 000 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 1 262,70 Eur), konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, todėl prašomas priteisti išlaidų dydis mažintinas. Nustatyta, jog šiuo atveju maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 1 641,51 Eur, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, daro išvadą, jog ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies bei iš ieškovės priteistina atsakovei 1 641,51 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

15745.

158Apeliaciniu skundu ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnis).

15946.

160Kitų duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nenustatyta.

161Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

162Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

163Sumažinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramiga“ iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 12 149,96 Eur iki 6 138,03 Eur.

164Iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dėl ieškinio senaties taikymo.

165Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

166Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramiga“ 1 641,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti... 6. 2.... 7. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:... 8. 2.1.... 9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 10. 2.2.... 11. Statybos inspekcija 2017 m. sausio 11 d. statytojui išdavė pažymą apie... 12. 2.3.... 13. 2017 m. sausio 13 d. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ))... 14. 2.4.... 15. Nebaigtus statyti (53 procentų baigtumo) tris dviejų butų gyvenamuosius... 16. 2.5.... 17. 2017 m. spalio 30 raštu Nr. SE17/10/311 Lietuvos architektų rūmai pateikė... 18. 2.6.... 19. Apibendrinant dviejų dvibučių pastatų Nr. 1 ir Nr. 3 projektinius... 20. 2.7.... 21. Statinio projekte, tiek Statinio projekto A ir Statinio projekto B laidos... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 3.... 24. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu... 25. 4.... 26. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:... 27. 4.1.... 28. Teigia, kad ieškovė nenurodė nė vienos iš aplinkybių, kuri sudarytų... 29. 4.2.... 30. Nurodė, kad, ieškovės nuomone, jau 0 laidos projekte, pagal kurį išduotas... 31. 4.3.... 32. Nurodė, kad išduodama pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo... 33. 4.4.... 34. Nurodė, kad pagal teismų praktiką statybos leidimui ginčyti taikytinos... 35. 4.5.... 36. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas... 37. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 38. 5.... 39. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės... 40. 6.... 41. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:... 42. 6.1.... 43. Nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,Empa LT“... 44. 6.2.... 45. Teigia, jog procesiniuose dokumentuose nurodyti patalpų išplanavimo... 46. 6.3.... 47. Nurodė, kad inspekcijos ieškinys taip pat buvo motyvuojamas Palangos miesto... 48. 6.4.... 49. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad byloje ginčijamų... 50. 6.5.... 51. Nurodė, kad inspekcija į teismą dėl Leidimo panaikinimo kreipėsi 2018 m.... 52. 6.6.... 53. Apeliantės vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nesilaikydamas... 54. 7.... 55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB ,,Ramiga“, D. S., D. S., A.... 56. 8.... 57. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 58. 8.1.... 59. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 60. 8.2.... 61. Teigia, jog iš statinio projekto aiškiai matyti, kad pagal jį buvo... 62. 8.3.... 63. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas tinkamą kvalifikaciją turinčio teismo... 64. 8.4.... 65. Nurodė, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo dienos buvo išdavusi 2017... 66. 8.5.... 67. Nurodė, kad poilsio paskirties patalpos yra išskiriamos kaip negyvenamosios... 68. 8.6.... 69. Teigia, jog ieškovo nurodytos buto ir poilsio paskirties patalpos atribojimo... 70. 8.7.... 71. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės... 72. 8.8.... 73. Mano, kad ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog... 74. 9.... 75. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės... 76. 10.... 77. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 78. 10.1.... 79. Nurodė, kad pastatas buvo projektuojamas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai... 80. 10.2.... 81. Teigia, jog ieškovas nenurodė nė vieno statybos techninio reglamento STR... 82. 10.3.... 83. Nurodė, kad, apeliantės teigimu, išduodamas pažymą apie statybą be... 84. 10.4.... 85. Nurodė, kad apeliantė visus galimus pažeidimus privalėjo nustatyti prieš... 86. Teisėjų kolegija... 87. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 88. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 89. 11.... 90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 91. 12.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 93. 13.... 94. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 95. 14.... 96. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga... 97. 15.... 98. Teisės teorija teisės normas į bendrąsias ir specialiąsias skirsto pagal... 99. 16.... 100. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju... 101. 17.... 102. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių... 103. 18.... 104. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės teigia, jog atsakovės Palangos... 105. 19.... 106. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 107. 20.... 108. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje taip pat... 109. 21.... 110. Apeliaciniu skundu teigiama, kad nors formalus statinio projekto sprendinių... 111. 22.... 112. Be to, iš Lietuvos architektų rūmų ekspertų komisijos 2017 m. rugsėjo 29... 113. 23.... 114. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog inspekcija savo ieškinyje... 115. 24.... 116. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad inspekcijos ieškinys taip pat buvo... 117. 25.... 118. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad byloje... 119. 26.... 120. Kolegijos vertinimu, apeliantė visus galimus pažeidimus privalėjo nustatyti... 121. 27.... 122. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 123. 28.... 124. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 125. 29.... 126. Apeliantės vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nesilaikydamas... 127. 30.... 128. Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, skirdamas ekspertizę... 129. 31.... 130. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas,... 131. 32.... 132. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteistu atsakovų atstovų vykimo... 133. 33.... 134. Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų... 135. 34.... 136. Atsakovė UAB „Ramiga“ į bylą pateikė 5 PVM sąskaitas faktūras, kurios... 137. 35.... 138. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį,... 139. 36.... 140. Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirąjį skundą... 141. 37.... 142. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitą dokumentą, kuriame... 143. 38.... 144. Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, jog už kitų nei nurodyta šių... 145. 39.... 146. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodyta, jog už kiekvieną paklausimą renkant... 147. 40.... 148. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų,... 149. 41.... 150. Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų,... 151. 42.... 152. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 153. 43.... 154. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 155. 44.... 156. Atsakovė UAB „Ramiga“ prašo priteisti iš apeliantės jos patirtas... 157. 45.... 158. Apeliaciniu skundu ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė,... 159. 46.... 160. Kitų duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje... 161. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 162. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą iš... 163. Sumažinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramiga“ iš ieškovės... 164. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dėl ieškinio senaties... 165. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 166. Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos...