Byla 2-2262/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6094-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Visagino gelžbetonis“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui pagal 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutartį Nr.3/89 nuomojamus pastatus ir įrengimus, nurodytus 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr.3/89 priede Nr.1; 2) priteisti iš atsakovo 1 347 738,14 Lt, t.y. 1 244 907,85 Lt nesumokėtų mokėjimų, 49 593,18 Lt delspinigių, 22 135,43 Lt palūkanų įmokų pagal įmokų grafiką, 12 129,72 Lt nuostolių, 18 971,96 Lt papildomų išlaidų; 3) priteisti iš atsakovo 17 327 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas tvirtino, jog atsakovas vengia geruoju atsiskaityti, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali slėpti turtą, pinigines lėšas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 347 738,14 Lt sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu; uždrausti atsakovui neteisėtai valdomą turtą pagal 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutartį Nr.3/89, t.y. pastatus ir įrengimus, nurodytus 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr.3/89 priede Nr.1, naudoti ūkinei komercinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, įpareigojant atsakovą šį turtą saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Visagino gelžbetonis“ neįkeistą ir kitaip neapsunkintą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bendrai ne didesnei nei 1 347 738,14 Lt sumai; nesant ar nepakankant atsakovo neapsunkinto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Taip pat uždraudė atsakovui UAB „Visagino gelžbetonis“ pagal 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutartį Nr.3/89 valdomą turtą, t.y. pastatus ir įrengimus, nurodytus 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr.3/89 priede Nr.1, naudoti ūkinei komercinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, įpareigojant atsakovą šį turtą saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Šią nutartį teismas grindė didele ieškinio suma ir tuo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi galimybę disponuoti ginčo turtu, dėl ko neatmestina galimybė, jog jis gali imtis veiksmų jį perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti, sugadinti, kas lemtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar negalimumą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešęs atsakovui.

112. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog laikinosios apsaugos priemones yra taikomos paisant ekonomiškumo, proporcingumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių panaudojimas neturi daryti įtakos šalių finansinės padėties ir trikdyti normalią ūkinę – komercinę veiklą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas jokių duomenų apie atsakovo veiklą, jo turtinę padėtį, suteikiant prioritetą ieškovo interesams. Atsižvelgiant į atsakovo įmonės veiklos specifiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia atsakovo piniginių lėšų areštą, uždraudžiant atsiskaityti su tiekėjais, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, iš esmės sustabdo atsakovo ūkinę komercinę veiklą, kas akivaizdžiai pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus.

123. Atsakovas nesutinka su ieškovo 2011 m. kovo 17 d. vienašališkai atliktu 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr. 3/89 nutraukimu ir ginčija jį teisme. Ši aplinkybė lemia, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia ginčijama teise, ir įrodo, kad ieškovo teiginiai apie atsakovo vengimą atsiskaityti su ieškovu yra formalūs ir nesudarantys pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

134. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė didele ieškinio suma. Atsakovo metinė apyvarta yra 12 613 222 Lt, atsakovas yra veikianti įmonė, atsakovas yra sudaręs daug betono ir gelžbetonio gaminių tiekimo sutarčių, kas lemia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė ir sukeltų problemų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

145. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis veiksmų perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turtą. Teismas padarė klaidingą išvadą, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuomoja pastatus ir įrenginius iš ieškovo pagal 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutartį Nr. 3/89 ir nėra šio turto savininkas, todėl jo perleisti niekam negali.

15Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais skundžiamoje nutartyje. Papildomai savo prašymą grindžia tokiais argumentais:

161. Ieškovas pateikė pakankamai argumentų (dėl galimo turto būklės blogėjimo, piktybinio vengimo mokėti skolą ir kt.), kurie pagrindžia Vilniaus apygardos teismo sprendimą ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėti nepranešus atsakovui.

172. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo principus. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamoje byloje pažeistų ieškovo interesus ir būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas atsakovo interesams. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių susidarytų paradoksali situacija, kai sutartis pažeidusiai šaliai būtų leidžiama ir toliau neatlygintinai naudotis sutartimis suteiktomis teisėmis, t. y. teise valdyti ir naudotis sutarčių pagrindu perduotu turtu.

183. Ta aplinkybė, kad atsakovas teisme ginčija ieškovo 2011 m. kovo 17 d. vienašališką 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr. 3/89 nutraukimą, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes minėtas ieškinys yra grąžintas pareiškėjui dėl jame buvusių trūkumų.

194. Didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nes atsakovas nepateikė jokių jo gerą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir jog dėl to nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

23Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Visagino gelžbetonis“ neįkeistą ir kitaip neapsunkintą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bendrai ne didesnei nei 1 347 738,14 Lt sumai; nesant ar nepakankant atsakovo neapsunkinto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas grindė didele ieškinio suma.

24Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

25Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Visagino gelžbetonis“, kurio suma 1 347 738,14 Lt. Ši suma yra gana didelė ir objektyviai gali padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl šios priežasties yra reikalinga įvertinti atsakovo turtinę padėtį ir įsitikinti, ar atsakovui ieškovo prašoma užtikrinti suma yra iš tiesų didelė, tačiau to padaryti yra neįmanoma, nes atsakovas teismui nepateikė, o byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, darytina išvada, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai tai lemia išvadą, kad byloje yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ką skundžiama nutartimi ir padarė pirmosios instancijos teismas.

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo prieštaringus argumentus. Konkrečiai nurodo, kad atsakovo metinė apyvarta yra 12 613 222 Lt, kas lemia, jog ieškinio suma jam nėra didelė, tačiau kartu nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus areštuotos visos jo piniginės lėšos ir atsakovo įmonės veikla bus sustabdyta. Esant tokiems prieštaringiems argumentams, nepagrįstiems jokiais įrodymais, vertintina, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje yra labiau būtina nei nebūtina. Net jei vėliau paaiškėtų, kad ginčo suma atsakovui nėra didelė, jis nepatirs didesnių savo veiklos suvaržymų ir galės siekti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal CPK 146 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), t. y. teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas.

27Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Šį teiginį grindžia tuo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra varžoma atsakovo įmonės veikla. Šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių duomenų. Taigi nesant apelianto teiginį pagrindžiančių įrodymų ir byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, apelianto argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje lemia proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimą, yra vertintinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.

28Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat uždraudė atsakovui UAB „Visagino gelžbetonis“ pagal 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutartį Nr.3/89 valdomą turtą, t.y. pastatus ir įrengimus, nurodytus 2009 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr.3/89 priede Nr.1, naudoti ūkinei komercinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, įpareigojant atsakovą šį turtą saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teisėjų kolegija sutinka su šia nutarties dalimi ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl ieškovui priklausančių pastatų ir įrenginių grąžinimo jų teisėtam savininkui. Atitinkamai ieškovas siekia minėtus pastatus ir įrenginius atgauti kuo geresnės būklės. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, toliau naudojant pastatus ir įrenginius atsakovo komercinėje veikloje, jie dėvėtųsi, turto vertė mažėtų, galimai minėti daiktai būtų sugadinti. Savo siekį ginčo pastatus ir įrenginius naudoti savo komercinėje veikloje pripažįsta ir atsakovas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kas lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje.

29Apeliantas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą lemia tai, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia ginčijama teise. Kitaip tariant, atsakovas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą ieškinio nepagrįstumu. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.

30Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tokia nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis. Kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui (-ams) suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, vien tik nepranešimas jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

31Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo... 5. Ieškovas tvirtino, jog atsakovas vengia geruoju atsiskaityti, todėl yra... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 11. 2. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog laikinosios apsaugos... 12. 3. Atsakovas nesutinka su ieškovo 2011 m. kovo 17 d. vienašališkai atliktu... 13. 4. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių... 14. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos... 15. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu... 16. 1. Ieškovas pateikė pakankamai argumentų (dėl galimo turto būklės... 17. 2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios... 18. 3. Ta aplinkybė, kad atsakovas teisme ginčija ieškovo 2011 m. kovo 17 d.... 19. 4. Didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo... 23. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų... 24. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 25. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė ieškinį atsakovui UAB... 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo... 27. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat uždraudė... 29. Apeliantas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą... 30. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui... 31. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą....